Civilinė byla Nr. e3K-3-30-378/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41222-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ ir namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Via sportas“ prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovių namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) ir UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti 13 431,55 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.; įpareigoti atsakoves neskaičiuoti komunalinių mokesčių už ieškovei priklausančias pastato, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 1, komercinės dalies patalpas.
3. Ieškovė, grįsdama ieškinį, nurodė, kad pastate Vilniuje, Savanorių pr. 1 (toliau – ir Pastatas), jai nuosavybės teise priklauso 21 komercinės paskirties patalpa, 12 butų ir 25 automobilių stovėjimo vietos. Pastatas suprojektuotas ir pastatytas kaip administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir požeminiu garažu. Pastatą sudaro trys korpusai – komercinis ir du gyvenamieji. Ginčydama prievolę apmokėti atsakovės pateiktas sąskaitas, ieškovė teigia, kad jai administravimo, eksploatavimo ir komunaliniai mokesčiai už Pastato komercinę dalį turi būti apskaičiuojami atskirai nuo gyvenamosios dalies, nes šios dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; Pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; yra galimybė atskirai komercinei ir gyvenamosioms Pastato dalims skaičiuoti įmokas už per Pastate esančias inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo atitinkamas komercines ir gyvenamąsias patalpas bei automobilių stovėjimo vietas – 46,60 proc. visų patalpų, esančių Pastate, likusios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. 2017 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija. Bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo samdyti pastato administratorių. 2017 m. birželio 28 d. bendrija ir UAB „Santermita“ sudarė sutartį, kuria šalys susitarė, jog UAB „Santermita“ bendrijai teiks bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovė išrašė ieškovei bendros 13 431,55 Eur sumos sąskaitas.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog Pastatas yra vientisas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą, Pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas – namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad Pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus, nesusietus tarpusavyje inžinerinius tinklus, kurie užtikrina ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės užsakymu atliktą statybos specialisto išvadą dėl komercinių patalpų ir butų mokesčių vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris negali paneigti teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Antstolio 2018 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis teismas vertino kaip neobjektyvius, nes nurodytas protokolas surašytas pagal trijų asmenų paaiškinimus apie inžinerinius tinklus, jų funkcionavimą, tačiau nepateikti šių asmenų kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai. Aplinkybės, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, savo patalpų išlaikymui yra sudariusi sutartis su kitais paslaugų teikėjais dėl Pastato patalpų ar dalies Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų, teismas taip pat nelaikė pagrindu atleisti ieškovę nuo prievolės išlaikyti Pastato bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovė gali laisvai sudaryti sutartis dėl patalpų papildomos priežiūros, eksploatavimo ir pan., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad vien toks faktas patvirtina Pastato savarankišką funkcionalumą ir tai atleidžia ieškovę nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus.
8. Ieškovei priklausančios apmokėti sumos pagal jai pateikiamas sąskaitas siejamos su savininkų proporcijos pagal nuosavybės teise turimą plotą perskirstymu, todėl, nagrinėjamoje byloje neginčijant nuosavybės dalių, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad padidėję mokesčiai yra nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Santermita“ argumentais, kad, apskaičiuodama mokesčius, ji pagrįstai vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos Pastatą faktiškai sudaro trys korpusai: komercinės patalpos ir du gyvenamieji korpusai; kad visi šie korpusai sudaro Pastato visumą, juos sieja pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, stogas, inžinerinė sistema), jie yra vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai.
9. Teismas pažymėjo, kad bendrija turi teisę teikti paslaugas ir administruoti pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovė, kaip 46,60 proc. visų Pastato patalpų savininkė, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje išdėstytais motyvais pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir papildomai pažymėjo, kad Bendrija pateikė į bylą bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame aiškiai yra įvardyti jos prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės teiginį, jog Pastate egzistuoja atskiros šilumos energijos, elektros energijos, priešgaisrinės saugos, vandens, nuotekų ir kitos inžinerinės sistemos. Iš ieškovės pateiktų Pastato planų ir dokumentų matyti, kad tiek elektros inžineriniai tinklai, tiek šildymo sistema ir kitos inžinerinės sistemos yra susijusios su bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis – į Pastatą ateina vienas šilumos sistemos vamzdis, vienas vandens vamzdis, elektros inžinerinės sistemos yra sujungtos ir atskiros Pastato dalys neturi atskirų inžinerinių sistemų. Pastato projektinėje dokumentacijoje taip pat nurodyta, kad komercinės dalies šildymo sistema yra neatskiriamai susijusi su garažo patalpa, kurios ieškovė viena nuosavybės teise nevaldo. Be to, ieškovė neneigė, kad naudojasi gyvenamosios dalies bendrosiomis patalpomis ir infrastruktūra (pavyzdžiui, liftais).
12. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė argumentų ir neįrodinėjo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie komercinės dalies kaip daugiabučio gyvenamojo namo, korpusą ar sekciją, todėl sprendė, kad nauji ieškovės argumentai apie teismo pareigą pasisakyti šiuo klausimu nenagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnio pagrindu. Ieškovės argumentus, kad tais atvejais, kai yra įsteigta bendrija, ji negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais administravimo paslaugas, nes tik butų ir kitų patalpų savininkams ir savivaldybės vykdančiajai institucijai yra suteikta kompetencija pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, teisėjų kolegija vertino kaip išeinančius už ginčo ribų, todėl nenagrinėtinus, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami argumentai dėl savivaldybės teisės paskirti administratorių. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuos argumentus ieškovė nurodė kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovių reikalavimą ieškovei mokėti 13 431,55 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesius, arba civilinę bylą dėl šios dalies perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius veikė ne vienas, o du subjektai – Bendrija ir Bendrijos narių susirinkimo sprendimu paskirta administratorė UAB „Santermita“, kurią pasirinko Bendrijos valdyba, t. y. Pastato bendrojo naudojimo objektai formaliai administruojami ne vienu, o dviem įstatyme nustatytais būdais. Už Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas iš ieškovės reikalaujama sumokėti du kartus, t. y. administratorei – už administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas ir Bendrijai – už išlaidas, kurias sudaro Bendrijos pirmininko atlyginimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnis leidžia namo bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdyti tik vienu iš jame nurodytų būdu. Dėl to už Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą Pastato butų ir kitų patalpų savininkai, įskaitant ieškovę, turėtų atsiskaityti su vienu subjektu, de jure (pagal įstatymą) ir de facto (faktiškai) teikiančiu tokią paslaugą. Įsteigus Bendriją, būtent Bendrijai atsirado pareiga vykdyti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo funkciją, tačiau Bendrija 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. neteikė Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų, nes jas pagal 2017 m. birželio 28 d. Bendrijos ir administratorės UAB „Santermita“ sudarytos sutarties sąlygas pradėjo teikti administratorė. Dėl to teismai privalėjo spręsti, kad ieškovė neturėjo pareigos apmokėti 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. Bendrijos išlaidų, kurias sudarė Bendrijos pirmininko mėnesinis atlyginimas.
13.2. CK 4.84 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Be to, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį teisė pasirinkti vieną iš šioje dalyje nurodytų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdų priklauso tik namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, o ne Bendrijos narių susirinkimui ar Bendrijos valdymo organui. Nagrinėjamu atveju Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorę paskyrė Bendrijos narių susirinkimas, o pasirinko Bendrijos valdyba, todėl teismai turėjo išsiaiškinti, kaip reikėtų CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) normų požiūriu kvalifikuoti tokios administratorės reikalavimą, susijusį su jos suteiktomis paslaugomis, Pastato patalpų savininkui, nesančiam Bendrijos nariu ir nedalyvavusiam priimant sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo. Teismai turėjo teisinį pagrindą spręsti, kad Bendrijos ir administratorės ieškovei pateiktas reikalavimas sumokėti komunalinius mokesčius pagal sąskaitas, į kurias, inter alia (be kita ko), įtraukti mokesčiai ne tik už administratorės vykdomą Pastato administravimą, bet ir išlaidos Bendrijos valdymo organų atlyginimams mokėti, yra neteisėtas, nes toks reikalavimas prieštarauja pirmiau išdėstytoms aptartoms CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–3 dalių, 4.85 straipsnio, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
13.3. Apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudžiama ne CPK 312 straipsnyje, nuodytame apeliacinės instancijos teismo, bet CPK 306 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad ieškovė ieškinyje nevartojo daugiabučio gyvenamojo namo korpuso (sekcijos) sąvokos, vartojamos Bendrijų įstatyme, per se (savaime) nereiškia, kad klausimą konkrečiai dėl Pastato C korpuso, kaip atskiros ir savarankiškos Pastato dalies, ieškovė iškėlė tik apeliaciniame skunde, nes ieškinio pagrindu jau buvo nurodyta, kad Pastato komercinė dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir inžinerines sistemas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir dėl jų pasisakė, priimdamas sprendimą, todėl dėl Pastato C korpuso, kaip sekcijos, Bendrijų įstatymo prasme turėjo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas.
13.4. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų objektų, kurie naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ar kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja įgaliotinių išrinkimą nuo daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją leidžia tik vieninteliu atveju, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Daugiabučio gyvenamojo namo dalies sąvoka Bendrijų įstatyme nepateikta, tačiau, sistemiškai aiškinant Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą su šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigtina, jog atskira daugiabučio gyvenamojo ir kitos paskirties namo (pastato) dalimi gali būti laikomas korpusas (sekcija), turintis atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Tokios namo dalies administravimui gali būti ne tik steigiama kita savininkų bendrija, bet ir pasirenkamas kitas iš įstatyme nustatytų bendrojo naudojimo patalpų administravimo būdų. Teismai turėjo pagrindą Pastato komercinę dalį kvalifikuoti pagal Bendrijų įstatymą kaip atskirą jo korpusą (sekciją), veikiantį savarankiškai nuo Pastato gyvenamosios dalies.
13.5. Statinio statybos ar rekonstrukcijos atveju rengiamas statinio techninis projektas, kuriame yra sudedamosios dalys vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), šilumos gamybos ir tiekimo, gaisrinės saugos (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 2, 2.1–2.16 punktai). Vadinasi, apie sprendinių dėl atitinkamų statinio inžinerinių sistemų turinį, kartu ir apie galimybę atitinkamas statinio inžinerines sistemas kvalifikuoti kaip bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar atskirąsias (autonomines) inžinerines sistemas bei atitinkamų inžinerinių tinklų įvadus teismai turėjo spręsti pagal byloje pateiktų statinio techninių projektų, tokių projektų korektūrų duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Pastato dalys (A, B ir C korpusai) neturi atskirų inžinerinių sistemų. Tokia išvada neatitinka byloje pateiktų statinio techninių projektų sprendinių turinio. Iš techninio projekto sprendinių matyti, kad Pastate suprojektuoti atskiri jo komercinei ir gyvenamajai dalims elektros, vandens, šilumos tiekimo įvadai ir atskiri šilumos punktai, o mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinės sistemos buvo suprojektuotos tik namo komercinei daliai. Pastato C korpusas ir A, B korpusai turi atskirus įėjimus bei išėjimus.
13.6. Teismai neįvertino faktų, kad ginčijamų komunalinių mokesčių dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į ieškovei priklausančių Pastato komercinėje dalyje ir požeminiame garaže esančių patalpų plotą, nors nei Bendrija, nei administratorė 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. administravimo paslaugų nurodytose Pastato dalyse neteikė. Pastato liftų priežiūra, gyventojų suneštų atliekų išvežimas, Pastato gyvenamosios dalies fizinė apsauga ir stebėjimas kameromis, taip pat šioje dalyje esančių kilimėlių keitimas bei panašios paslaugos nesusijusios su ieškovės poreikiais.
13.7. Bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad Pastatas nėra suskirstytas į atskiras (savarankiškas) dalis, iš esmės grindžiama tuo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas toks suskirstymas, tačiau atskirai pastato daliai kvalifikuoti įstatymuose tokios registracijos nereikalaujama. Juridiniai faktai, susiję su pastato (statinio ar namo) atskirų dalių funkcionavimu Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnį).
13.8. Teismai atsisakė vertinti specialisto D. V. 2017 m. spalio 18 d. išvados turinį ir jos įrodomąją reikšmę tuo pagrindu, kad tai nėra eksperto išvada, be to, išvados turinys negali paneigti atitinkamo teisinio reguliavimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, jog Pastatas jokių atskirų dalių neturi. Vis dėlto kai bylos ginčo šalies pateiktas eksperto surašytas ekspertinis aktas nelaikytinas teismo eksperto išvada CPK 216 straipsnio tvarka, toks aktas bylą nagrinėjančio teismo gali būti byloje vertinamas kaip rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismui byloje ginčo išvadą priėmus, atsirado pagrindas teismui ją ištirti ir įvertinti (CPK 183, 185 straipsniai).
14. Atsakovė Bendrija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, kad sprendimas šioje byloje turi būti priimtas, aiškinant ir taikant CK 4.84 straipsnį, kurio pavadinime ir 1 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyti atvejai, kuriais šis straipsnis netaikytinas: kai savininkai yra įsteigę bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį. Pastate yra įsteigta Bendrija, todėl santykiams, kylantiems iš Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, CK 4.84 straipsnis netaikytinas, o pagrindinis taikytinas teisės aktas yra Bendrijų įstatymas.
14.2. Bendrija niekada neperleido kitiems subjektams Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, tik buvo ir yra sudariusi sutartis dėl tam tikrų darbų atlikimo, paslaugų teikimo. Galiojantis teisinis reguliavimas to nedraudžia. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neginčijo Bendrijos teisės sudaryti nurodytas sutartis, sudarytų sutarčių ir sprendimų, kuriais jos buvo patvirtintos, todėl tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai nurodytu klausimu išeina už ginčo ribų. Sutartyje pasirinkta terminija (UAB „Santermita“ įvardyta administratore) nereiškia, kad ši įmonė buvo Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja. Pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi būti nustatomas pagal atsakomybės už šių objektų valdymą, administravimą bei priežiūrą kriterijų. Bendrijos ir UAB „Santermita“ 2017 m. birželio 28 d. sutartimi susitarta dėl kai kurių paslaugų teikimo, tačiau nebuvo eliminuota Bendrijos atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, bendraturčių atstovavimą, įskaitant atsakomybę priežiūrą atliekančioms institucijoms bei Pastato bendraturčiams.
14.3. Priešingai nei teigia ieškovė, Bendrijos susirinkimas turi išimtinę kompetenciją spręsti dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo priėmimo bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifų tvirtinimo (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
14.4. Bendrijos pirmininko darbo užmokestis nėra priskirtinas prie Pastato administravimo paslaugų mokesčio. Jis mokamas pagal su juo sudarytą darbo sutartį už jo vykdomas teisės aktuose nustatytas funkcijas (Bendrijų įstatymo 14 straipsnis), skirtas Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimui, valdymui bei priežiūrai užtikrinti. UAB „Santermita“ skirti mokėjimai už šios įmonės teikiamas paslaugas pagal Sutartį. Abiejų rūšių mokėjimai nėra tapatūs, nors abu jie skirti Pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimui ir išlaikymui užtikrinti. Ieškovė, kaip viena Pastato bendraturčių, privalo padengti šias proporcingai paskirstytas išlaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė klausimo dėl pirmiau nurodytų Pastato išlaikymo išlaidų nepagrįstumo ir neginčijo Bendrijos sprendimų, kuriais buvo patvirtintos nurodytos išlaidos.
14.5. Ieškovė pirmosios instancijos teisme savo reikalavimą grindė tuo, kad Pastatas yra sudarytas iš atskirų dalių, o komercinės dalies, turinčios atskiras inžinerines sistemas, savininkams nereikia prisidėti prie Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad Pastatas yra vientisas kompleksas, ieškovė apeliaciniame skunde pradėjo įrodinėti, kad Pastatą sudaro ne atskiros dalys, o Pastatas susideda iš atskirų korpusų (sekcijų). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokios naujos aplinkybės išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, tai, kad Pastatas yra vientisas objektas, kuriame nėra atskirai funkcionuojančių inžinerinių sistemų, patvirtina visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant ir tai, jog Pastato gaisrinė sistema turi tik vieną vandens rezervuarą.
14.6. Vienintelis atvejis, kada galima steigti name daugiau kaip vieną bendriją, yra nustatytas Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad tokiu atveju namo dalis turi turėti atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, galimi tik tais atvejais, kai tokie objektai yra nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad Pastate yra atskiros inžinerinės sistemos, nėra inicijavusi Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo pakeitimų.
14.7. Teismai, vadovaudamiesi vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, sprendė, kad specialisto išvada, kuri pateikta išskirtinai ieškovės iniciatyva, nepagrindžia Pastato atskirų dalių egzistavimo. Teismai, neišeidami iš bylos nagrinėjimo ribų, tinkamai sprendė, kad informacija apie Pastato atskiras dalis registruotina viešuose registruose, o nesant tokio įrašo Pastatas yra laikytinas vientisu objektu.
14.8. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimų dėl sprendimų, kuriais nuspręsta dėl mokėjimų, teisėtumo, todėl teismai, neperžengdami ieškovės suformuotų bylos nagrinėjimo ribų, teisingai sprendė, kad galiojančių sprendimų pagrindu atsakovių reikalavimas sumokėti komunalinius mokesčius už atitinkamą laikotarpį negali būti nepagrįstas jau vien dėl šios priežasties.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, jis renkasi gynybos būdus. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.
16. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų – tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
17. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas ir kasaciniame skunde remtis įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nes kasacinis teismas tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovių Bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti 13 431,55 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ir įpareigoti atsakoves neskaičiuoti šių mokesčių už ieškovei priklausančias Pastato komercinės dalies patalpas. Šie reikalavimai buvo grindžiami ieškovės įrodinėtomis aplinkybėmis, kad Pastato komercinė ir gyvenamoji dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; Pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; yra galimybė atskirai komercinei ir gyvenamosioms Pastato dalims skaičiuoti įmokas už per Pastate esančias inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą; ieškovė tiesiogiai su paslaugų teikėjais sudarė sutartis dėl Pastato komercinės dalies aptarnavimo ir priežiūros paslaugų.
19. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo siekė papildyti ieškinio dalyką ir jo pagrindą, tačiau šis patikslintas ieškinys teismo nebuvo priimtas ir byla nagrinėta laikantis ieškinyje suformuluotu reikalavimu (ieškinio dalyku) ir jį pagrindžiančiomis aplinkybėmis (ieškinio pagrindu) apibrėžtų ribų.
20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovių reikalavimą ieškovei mokėti ginčo komunalinius mokesčius. Šį prašymą ieškovė grindžia argumentais, kurie siejami ne tik su jos pozicija, išdėstyta ieškinyje, bet ir su naujai suformuluotais nesutikimo mokėti ginčo mokesčius pagrindais – keliant klausimus dėl subjekto, turinčio teisę teikti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir reikalauti mokėti ginčo įmokas iš ieškovės, šio subjekto paskyrimo tvarkos ir jos laikymosi konkrečiu atveju. Taigi ieškovė formuluoja savarankišką bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo pagrindą, nurodo argumentus, kurie iki kasacinio proceso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Minėta, kad kasacinis teismas nenustato bylos faktų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl draudžiama kasaciniame skunde remtis įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais ieškovės keliami pirmiau nurodyti klausimai, išeinantys už pirmosios instancijos teisme apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nenagrinėjami.
Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti
22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
23. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.
24. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>).
25. Pastato bendrojo naudojimo objektai išvardyti Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
26. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju ginčo Pastato butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą.
28. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų – bendrijos narių, taip pat savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Bendrijų įstatymas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį CK, Bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
29. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, inter alia: tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
30. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti.
31. Byloje nustatyta, kad yra vienas teisėtas viso Pastato, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – Bendrija, kito valdytojo nėra. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą reglamentavimą, ieškovei neginčijant Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš visų Pastato patalpų savininkų, įskaitant ieškovę, kaip 46,60 proc. Pastato patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.
32. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais Bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu atsakovės reikalauja iš ieškovės mokėti ginčo įmokas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovių pateikto reikalavimo ieškovei sumokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi jais per atitinkamą laikotarpį, nes šis reikalavimas pareikštas galiojančių Bendrijos sprendimų pagrindu.
Dėl galimybės daliai butų ir kitų patalpų savininkų atskirai tvarkyti dalį bendrojo naudojimo objektų
33. Ieškovė kaip pagrindą nemokėti atsakovių reikalaujamų ginčo įmokų dalies, proporcingos Pastato komercinės dalies plotui, nurodo šios pastato dalies, jos inžinerinių tinklų ir sistemų atskirumą nuo gyvenamųjų Pastato dalių ir remiasi Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 2 dalimi bei CK 4.85 straipsnio 3 dalimi.
34. Pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją leidžiama tuo atveju, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją, tačiau savaime nesuteikia teisės atsisakyti apmokėti bendrijos, teisėtai administruojančios bendrojo naudojimo objektus, patirtas išlaidas. Daugiau nei vienos bendrijos steigimo galimybė reiškia, kad, ateityje įsteigus kitą bendriją, jos atskirai vykdytų savo funkcijas – administruotų joms tenkančias pastato bendrojo naudojimo objektų dalis ir rinktų įmokas iš patalpų savininkų. Taigi, tik įsteigus naują bendriją ar pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir faktiškai perėmus šių objektų valdymą, atsirastų teisinis pagrindas atskirai skaičiuoti įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šiuo metu tokio pagrindo byloje nėra nustatyta.
35. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.
36. Šiose teisės normose reglamentuojama kitokio pobūdžio galimybė pakeisti esamą bendrojo naudojimo objektų administravimą nei nustatytoji Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Jai įgyvendinti nėra keliama sąlyga turėti atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Teisė priimti atskirus sprendimus dėl kai kurių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra siejama su sąlyga, kad tokie objektai būtų nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše kaip naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti. Be to, ši galimybė nesusijusi su atskiro bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimu, įskaitant kitos bendrijos įsteigimą, todėl šie atskirai priimami sprendimai turėtų nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai Pastato patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Pažymėtina, kad ir Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo ieškovei atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai (dėl Pastato inžinerinių tinklų ir sistemų atskirumo, specialisto išvados vertinimo) nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos išvadai dėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, kasacine tvarka išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jas patyrusiai atsakovei – Bendrijai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Bendrija patyrė 2000 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių, todėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš atsakovės.
40. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme taip pat patirta 6,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai (j. a. k. 304503087) iš ieškovės UAB „Via sportas“ (j. a. k. 123259511) 2000 (du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Via sportas“ (j. a. k. 123259511) 6,10 Eur (šešis Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
