Civilinė byla Nr. 3K-3-27-684/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24097-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9;
2.2.2.3.1.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai dėl asociacijos neeilinio suvažiavimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimo pripažinti asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais nagrinėjimą teisme bei teisinį įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos (toliau – ir Asociacija) 2017 m. gegužės 16 d. surengtą neeilinį suvažiavimą bei pripažinti negaliojančiais jame priimtus nutarimus nuo jų priėmimo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio dalyką bei aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką, nurodant, kokių pasekmių ji siekė teikdama ieškinį.
4. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. įvyko Asociacijos neeilinis suvažiavimas, kurio metu buvo priimami nutarimai darbotvarkėje nurodytais klausimais. Asociacijos įstatų 7.10 punkte nurodyta, kad suvažiavimo metu gali būti priimti sprendimai, kai suvažiavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Asociacijos narių. Susirinkime užsiregistravo 19 narių iš 27, po registracijos du nariai pasišalino iš susirinkimo, todėl visi priimti nutarimai yra neteisėti, nes nebuvo kvorumo ir susirinkimas negalėjo vykti.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovei, nes ieškovė nenurodė, kokių pasekmių ji siekė teikdama ieškinį.
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas pats savaime suponuoja ieškiniu siekiamas pasekmes.
7. Atsakovė Asociacija su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad susirinkimo metu jai priklausė 27 nariai, į neeilinį suvažiavimą užsiregistravo ir dalyvių sąraše pasirašė 19 narių. Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.10 punktu, mažiausias galimas dalyvaujančių narių skaičius buvo 18. Suvažiavime kvorumas buvo. Pagal Asociacijos įstatų 7.10 punktą, Asociacijos suvažiavime gali būti priimti sprendimai, kai suvažiavime dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių, tačiau Asociacijos įstatuose neįtvirtinta, jog Asociacijos suvažiavimas gali priimti nutarimus ar sprendimus, kai „už“ balsuoja daugiau kaip 2/3 visų Asociacijos narių. Suvažiavimo protokole teisingai pažymėta, kad kvorumas buvo, o nutarimai buvo priimti balsų dauguma. Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.11 punktu, suvažiavimo sprendimas, išskyrus įstatuose įtvirtintus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Nagrinėjamu atveju visi nutarimai buvo priimti nepažeidžiant minėtos taisyklės. Netgi jeigu du nariai iš 19 būtų pasišalinę nagrinėjant vieną ar kitą klausimą, jų balsai nebūtų pakeitę priimtų nutarimų, nes už juos balsavo daugiau nei pusė suvažiavime dalyvavusių Asociacijos narių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino Asociacijos 2017 m. gegužės 16 d. neeilinio suvažiavimo metu priimtus nutarimus nuo septintojo darbotvarkės klausimo dalies, susijusios su motokroso komisijos rinkimu, iki devintojo darbotvarkės klausimo imtinai neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priimant Asociacijos suvažiavimo sprendimus galiojusios Asociacijos įstatų redakcijos 7.10 punkte buvo nustatyta, jog Asociacijos suvažiavime gali būti priimti sprendimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Asociacijos narių. Įvertinęs šio punkto lingvistinę formuluotę, teismas darė išvadą, kad Asociacijos įstatuose yra įtvirtintas dalyvavimo priimant sprendimus, o ne užsiregistravimo suvažiavime, momentas, todėl kvorumas privalėjo būti ne tik suvažiavimo pradžioje, bet ir balsuojant kiekvienu klausimu.
10. Teismas iš šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad A. G., vieno iš balso teisę turinčių Asociacijos narių atstovas, dalyvavo balsuojant dėl septinto darbotvarkės klausimo pirmos dalies, t. y. balsuojant dėl enduro komisijos rinkimo. Vėliau šis asmuo iš suvažiavimo išvyko. A. G. ir dar vienam atstovui išvykus, suvažiavime liko tik 17 balso teisę turinčių narių atstovų, t. y. kvorumo nebebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad visi vėliau priimti nutarimai pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
11. Pagal Asociacijos įstatų 7.11 punktą Asociacijos suvažiavimo sprendimas, išskyrus įstatuose įtvirtintus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Teismo vertinimu, nebuvus kvorumo, šiais klausimais iš viso nebuvo galimybės balsuoti, todėl įstatų 7.11 punkto pažeidimo nebuvimas suvažiavime priimant nutarimus neaktualus, nes konstatuotas įstatų 7.10 punkto procedūrinis pažeidimas.
12. Kadangi kai kuriems Asociacijos nariams iš esmės buvo svarbūs tik tam tikri konkretūs klausimai, tai teismas sprendė, kad tinkamas įstatuose nustatytos procedūros laikymasis laikytinas prioritetiniu.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad devintuoju (paskutiniu) darbotvarkės klausimu buvo balsuojama,,už“,,,prieš“,,,susilaikė“ ir suminė balsų išraiška buvo 19, nors balsuojant šiuo klausimu 2 narių atstovai iš suvažiavimo jau buvo išvykę. Nuo šeštojo darbotvarkės klausimo vidurio buvo nuspręsta balsuoti skaičiuojant tik balsus,,už“. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtino balsavimo rezultatų fiksavimo nenuoseklumą.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Asociacijos įstatų 7.10 punkto lingvistinės formuluotės aiškinimo, kad įstatuose užfiksuotas dalyvavimo priimant sprendimus, o ne užsiregistravimo suvažiavime, momentas, nes kitu atveju į suvažiavimą atvykę asmenys galėtų tik užsiregistruoti, o dalyvauti neprivalėtų.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, jos organų priimtus sprendimus teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagal analogiją taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsų. Teismas taip pat rėmėsi teismų praktika, kad žodis „dalyvauja“ reiškia dalyvavimą priimant sprendimus drauge su kitais akcininkais, todėl kvorumas nustatomas skaičiuojant atvykusius ir galinčius priimti sprendimus akcininkų balsus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2006).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Asociacijos įstatų 7.10 punktą, nurodė, kad suvažiavimo kvorumui nustatyti ir nutarimams priimti reikalingos balsų daugumos sąvokos yra skirtingos, taip pat yra skirtingos suvažiavimo kvorumo ir balsavimo rezultatų skaičiavimo taisyklės. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kad narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 asociacijos narių, turi būti suprantama, kad asociacijos narys fiziškai dalyvauja susirinkime per visą jo laiką ir vienokiu ar kitokiu būdu balsuoja svarstant susirinkimo darbotvarkės klausimus. Jeigu asociacijos narys užsiregistruoja susirinkime, tačiau iš jo pasišalina ir fiziškai nedalyvauja svarstant darbotvarkės klausimus, tai pripažintina, kad jis susirinkime nedalyvauja ir į kvorumą neįskaičiuojamas.
18. Ginčijamo Asociacijos suvažiavimo metu užsiregistravo 19 narių, iš jų 2 nariai suvažiavimo metu paliko salę. Taigi, liko 17 narių, dėl to kvorumo nebuvo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu atsakovė asociacija Lietuvos motociklų sporto federacija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino kvorumo sąvoką: kvorumas yra suvažiavimo pripažinimo įvykusiu, o ne nutarimų priėmimo teisėtumo, sąlyga. Suvažiavimo pripažinimo įvykusiu sąlyga (būtinasis minimalus dalyvių skaičius) turi būti patikrinama suvažiavimo pradžioje. Nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo kvorumo taisyklės turinio ir jį nepagrįstai išplėsti. Kvorumas yra tik teisinė sąlyga juridinio asmens dalyvių suvažiavimui vykti, o ne spręsti dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo. Asociacijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai taip pat tiesiogiai nenurodo, kad kvorumas turi būti nustatomas balsuojant dėl kiekvieno suvažiavimo darbotvarkės klausimo. Pažymėtina, kad visiškai reali situacija, kai asmuo užsiregistruoja suvažiavime, tačiau į salę atvyksta, svarstant ir balsuojant dalyvauja tik dėl to klausimo, kuris jam yra aktualus.
19.2. Pagal analogiją tiek Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, tiek Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reguliuojami to paties pobūdžio teisiniai santykiai dėl kvorumo reikalavimo ir jo nustatymo susirinkimui (suvažiavimui) įvykti. Pagal Akcinių bendrovių 27 straipsnio 1 dalį nustačius, jog kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu.
19.3. Teismai turėjo taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalį šioje byloje. Pagal teismų praktiką dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, jei tokie nemažareikšmiai pažeidimai gali daryti lemiamą įtaką balsavimo rezultatams. Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo negaliojimas sukuria teisines pasekmes asociacijai, kitiems nariams ir tretiesiems asmenims, todėl taikant šį gynimo būdą turi būti siekiama pačios asociacijos bei jos nario interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2010">3K-3-315/2010</a>). Teismai visiškai nevertino, kad jei A. G. ir būtų balsavęs dėl 7–9 darbotvarkės klausimų „prieš“, jo balsas nebūtų pakeitęs nė vieno iš priimtų nutarimų.
19.4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo suinteresuotumą šioje byloje, šios aplinkybės ieškovė neįrodinėjo. A. G. taip pat neturėjo jokio suinteresuotumo dėl konkrečių suvažiavimo darbotvarkės klausimų, dėl kurių jis nebalsavo ir išvyko iš suvažiavimo.
20. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino kvorumo reikšmę nagrinėjamu atveju. Atsakovė pripažino, kad Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu kvorumo nebuvo. Asociacijos suvažiavimo nutarimų priėmimo teisėtumo sąlyga yra kvorumas, reikalingas ne nustatyti, ar suvažiavimas pripažintas įvykusiu, bet būtent spręsti, ar sprendimai (nutarimai) priimti teisėtai. Pagal Asociacijos įstatų 7.10 punktą, norint suvažiavimo metu priimti sprendimus yra būtinas dalyvaujančių kvorumas, t. y. kad dalyvautų 2/3 Asociacijos narių. Įstatų aiškinimas pagal tam tikros asmenų grupės poreikį nėra leistinas, nes taip paneigiama įstatų teisinė paskirtis.
20.2. Įstatai, kaip ir kiekvienas teisės aktas, yra vientisas dokumentas, kurio aiškinimas negali būti atliekamas neatsižvelgiant į kitus punktus. Asociacijos įstatų 7.10 punkte reglamentuojama eiliniame suvažiavime priimamų nutarimų tvarka, todėl nutarimų priėmimo momento reglamentavimas įstatų 7.11 punkte nepanaikina reikalavo suvažiavimo metu priimti nutarimus tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Asociacijos narių. Teisė priimti nutarimą siejama su Asociacijos narių dalyvavimu priimant nutarimą.
20.3. Įstatų pažeidimas yra teisės pažeidimas (CK 1.138 straipsnis), už kurį nustatyta civilinė atsakomybė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtus nutarimus negaliojančiais
21. Atsakovė kasaciniame skunde kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų nurodo, kad ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo šioje byloje.
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
23. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcwLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-370-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-370-248/2019">e3K-3-370-248/2019</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY3LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-267-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-267-611/2019">e3K-3-267-611/2019</a> 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-701/2019">e3K-3-379-701/2019</a> 33–35 punktus).
25. Nagrinėjamu atveju byloje kvestionuojama ieškovės teisė reikšti ieškinį, nes ieškinyje nenurodyta, kokius teisinius padarinius sukels teismo sprendimas pripažinti negaliojančiais 2017 m. gegužės 16 d. vykusio Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtus nutarimus.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovės ieškinį su prašymu panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. vykusio Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtus nutarimus, 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes, teismo vertinimu, ieškovė nebuvo nurodžiusi, kokių pasekmių ji siekė teikdama ieškinį. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodydama, kad suvažiavimo metu priimti nutarimai neteisėti, nes nebuvo kvorumo ir suvažiavimas negalėjo įvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi sprendė, kad ieškovė vis tiek nenurodė, kokių pasekmių ji siekė teikdama ieškinį, todėl ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146/2014">3K-3-146/2014</a>; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-701/2019">e3K-3-379-701/2019</a>, 23 punktas).
28. Taigi konstatuotina, kad materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo pažeistą teisę ieškovė turėjo teisę ir pareigą pagal CPK 12, 177 straipsnių reikalavimus įrodyti šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje byloje teismų, be kita ko, nustatyta, kad ieškovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad ji, reikšdama ieškinį šioje byloje, neturi konkretaus materialinio teisinio suinteresuotumo ir nepateikė argumentų, kaip Asociacijos nutarimų panaikinimas paveiks jos interesus ir atkurs pažeistas teises, kurių ieškovė taip pat neįvardijo, o ieškinį reiškė tik siekdama paneigti Asociacijoje susiklosčiusią neaiškią situaciją dėl balsavimo suvažiavimų metu.
29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio priėmimo metu teismams nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškinio pareiškimo pagrįstumo tuo aspektu, ar buvo įrodyta besikreipiančio į teismą asmens pažeista teisė, tačiau vėlesnėse teismo proceso stadijose pareiga apibrėžti ir konkrečiai įvardyti pažeistą teisę tapo ieškovės pareiga įgyvendinant rungimosi principą.
30. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2006">3K-3-361/2006</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-378/2018">3K-3-229-378/2018</a>, 38 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcxLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-371-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-371-701/2019">e3K-3-371-701/2019</a>, 29 punktas).
31. Taigi pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, kitu atveju teismams tai yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcwLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-370-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-370-248/2019">e3K-3-370-248/2019</a> 48 punktą).
32. Kadangi atsakovė kasaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais nebuvus kvorumo balsuojant už atskirus suvažiavimo darbotvarkės klausimus, teisėjų kolegija nurodo, kad, pripažinus ieškinį atmestinu CPK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl kvorumo nebuvimo šioje nagrinėjamoje byloje netenka teisinės reikšmės, tačiau teisėjų kolegija, siekdama atsakyti į šį kasacinio skundo argumentą, trumpai apie tai pasisako.
33. Asociacijos įstatų 1.4 punkte nurodyta, kad Lietuvos motociklų sporto federacijos teisinė forma yra asociacija.
34. Pagal Asociacijų įstatymą asociacija veikia laikydamasi Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, savo veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nurodo reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta organo (konferencijos, suvažiavimo, kongreso, asamblėjos ar kt.), turinčio visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, kompetencija, jo sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (9 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos valdymo organų kompetencijos ar jo sušaukimo tvarkos bei sprendimų priėmimo tvarkos. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.
35. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad priimant ginčo suvažiavimo nutarimus galiojusios Asociacijos įstatų redakcijos 7.10 punkte buvo nurodyta, jog Asociacijos suvažiavimo metu gali būti priimti nutarimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Asociacijos narių. Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.11 punktu, Asociacijos suvažiavimo nutarimas, išskyrus įstatuose nustatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Asociacijos suvažiavime turi teisę dalyvauti visi sprendžiamojo balso teisę turintys asociacijos nariai, t. y. dalyvavimas suvažiavime yra asmens teisė, bet ne pareiga, ir tokia teise Asociacijos narys turi naudotis sąžiningai. Asmens elgesys, kai balsavimo teisę turintis Asociacijos narys atvyksta į suvažiavimą, tačiau posėdžio metu be svarbių priežasčių jį palieka, gali būti pripažintas nesąžiningu Asociacijos nario elgesiu, kuris negali nulemti teisėtai sušaukto Asociacijos suvažiavimo rezultatų.
37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suvažiavimo kvorumo ir nutarimui priimti reikalingos balsų daugumos sąvokos skiriasi.
38. Byloje nustatyta, kad Asociacijos suvažiavime užsiregistravo 19 narių iš 27, t. y. suvažiavimo pradžioje kvorumas susidarė, t. y. buvo įvykdyti Asociacijos įstatų 7.10 punkto reikalavimai.
39. Pagal Asociacijos įstatų 7.11 punktą Asociacijos suvažiavimo sprendimai (nutarimai) priimami balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų dauguma. Byloje nustatyta, kad A. G. iš suvažiavimo išvyko tuomet, kai priimami nutarimai jam tapo neaktualūs, vadinasi, Asociacijos nario pasišalinimas iš suvažiavimo po dalyvių registracijos galėjo sukelti tik tokią situaciją, kad A. G. balsas nebūtų buvęs įskaičiuotas į balsavimo rezultatus. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje tokius nustatytus faktus, kad iš Asociacijos suvažiavimo išėjusių narių balsai nebūtų turėję esminės įtakos kitokiems nutarimams priimti, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Asociacijos suvažiavimo metu nutarimai buvo priimti nepažeidžiant nurodytų Asociacijos įstatų reikalavimo.
40. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti ir bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai šioje byloje netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo šią teisės normą aiškinančios teismų praktikos, ieškovė neįrodė savo kaip Asociacijos narės teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikant jos nurodomus teisių gynimo būdus, ir tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Nagrinėjamoje byloje tenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 726 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 1000 Eur, kasaciniame teisme – 1361,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sumokėjo po 31 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus. Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš ieškovės.
46. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,76 Eur tokių išlaidų. Konstatuotina, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Dėl to procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai dėl asociacijos neeilinio suvažiavimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmesti.
Priteisti atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai (j. a. k. 290641260) iš ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ (j. a. k. 302475109) 3087,25 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt septynis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai (j. a. k. 290641260) iš ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ (j. a. k. 302475109) 62 (šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ir kasacinį skundus.
Priteisti valstybei iš ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ (j. a. k. 302475109) 15,20 Eur (penkiolika Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
