Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-55-489/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10431-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. Bartkevičienės 2015 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. A11-11788/15(1.1.56-SM3) E. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 1245 straipsnį 23 Eur bauda už tai, kad jis kaip transporto priemonės „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas (vairuotojas) 2015 m. vasario 26 d. 14.46 val. Vilniuje, Teatro g. 3, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai) 17.4 punkto reikalavimų, nes pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės V. Bartkevičienės 2015 m. liepos 9 d. nutarimas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. liepos 9 d. nutarimas panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 1245 straipsnį E. L. nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiosios specialistės V. Bartkevičienės prašymą ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausioji specialistė V. Bartkevičienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. liepos 9 d. nutarimą be pakeitimų.
Prašyme pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas, nutraukdamas E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Pareiškėja, cituodama Vietinės rinkliavos nuostatų 17.4 punktą, teigia, kad šiose taisyklėse nenumatyta galimybė sumokėti už pradelstą stovėjimo mokamoje vietoje laiką išvykstant iš jos, kaip tai padarė E. L.. Jo pateiktas bilietas, anot pareiškėjos, įrodo, kad 2015 m. vasario 26 d. 16.17 val. buvo atliktas mokėjimas už stovėjimą, tačiau tai padaryta ne šios pareigos atsiradimo metu, be to, byloje nėra įrodymų, kad E. L., atlikęs šį mokėjimą, iš apmokestintos stovėjimo vietos išvyko. Pareiškėja pažymi, kad sumokėti už automobilio stovėjimą galima keliais būdais – ne vien grįžus prie automobilio ar iš anksto telefonu sumokėjus už būsimą stovėjimo laiką bei siunčiant SMS žinutę su stovėjimo pradžios ir pabaigos aktyvavimo komanda, bet ir naudojantis mobiliąja programėle, kuri leidžia pradėti mokėjimą pastačius automobilį ir baigti – išvykstant, tačiau galimybės sumokėti už pradelstą stovėjimo laiką „atgal“ ir tokiu būdu išvengti atsakomybės nėra. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vietinės rinkliavos nuostatų 17.4 punkte numatytos pareigos nevykdymas galimas abiem kaltės formomis – tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nesivadovavo formuojama teismų praktika (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-488-195/2011, ATP-903-200/2013, ATP-518-648/2014), be to, savo sprendimą nepagrįstai argumentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10/2013, kurioje kalbama apie Kaune, o ne Vilniuje galiojančių vietinės rinkliavos reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjos nuomone, teismai nepagrįstai užsiima teisėkūra ir formuoja praktiką keisdami esamų teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą E. L. prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą.
Atsiliepime E. L. nurodo, kad 2015 m. vasario 26 d. nuo 14.00 val. lankėsi G. Každailienės 18-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Teatro g. 3, kuriame vyko dviejų daugiabučių namų bendrijų steigimo dokumentų atitikimo įstatymams patikrinimo ir tvirtinimo procedūros, atvykęs automobiliu, jį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje (geltonoje zonoje), apmokėjo už stovėjimą mobiliojo ryšio telefonu (pirmas mokėjimas nuo 14:01:48 iki 14:31:48) ir nuėjo į notarų biurą, minėtų dokumentų atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimas užtruko (buvo daromos papildomos dokumentų kopijos, pildomos ir tvirtinamos Juridinio asmenų registro formos ir atliekami kiti veiksmai), dėl to notaro biure susidarė laukiančiųjų pagal išankstinį užsirašymą eilė ir notarė paprašė jo palaukti. Apie 15.00 val., E. L. teigimu, išėjęs į koridorių jis telefono ekrane pamatė pranešimą, kad jo automobilio stovėjimo laikas yra pasibaigęs, todėl nedelsdamas atliko papildomą mokėjimą telefonu (antras mokėjimas nuo 15:03:57 iki 15:33:57). Bendrijų tikrinimo procedūros truko ilgiau nei planuota, todėl jis kelis kartus buvo priverstas užleisti vietą pas notarę kitiems asmenims, tačiau nuolat ir sąžiningai pratęsinėjo mokėjimą už automobilio stovėjimą (trečias mokėjimas nuo 15:41:35 iki 16:11:35). E. L. atkreipia dėmesį, kad visi mokėjimai buvo atlikti telefonu neišeinant iš notarės biuro, taigi nežinant, ar kontroliuojančios institucijos tikrino jo automobilio stovėjimo vietą. Anot E. L., apie 16.10 val. bendrijų steigimo dokumentų atitikimo įstatymams vertinimas buvo baigtas, todėl jis išėjo iš notarų biuro, priėjęs prie automobilio rado pranešimą Nr. A2665663 dėl nesumokėtos nustatytos vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, surašytą 14.46 val., todėl nedelsdamas nuėjo prie artimiausio bilietų automato ir sumokėjo už pradelstą laiką (30 min.); gavęs bilietą Nr. 1718752, patvirtinantį apmokėjimą už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje, bandė susisiekti su savivaldybės atstovais pranešime Nr. A2665663 nurodytais telefonais ir pranešti apie padarytą apmokėjimą, bet niekas neatsiliepė. E. L. teigia, kad atlikęs mokėjimą grįžo į savo darbovietę, tai patvirtina iš tarnybinio elektroninio pašto apie 16.32 val. išsiųsta žinutė. Šios aplinkybės, E. L. įsitikinimu, paneigia pareiškėjos teiginį, kad byloje nėra įrodymų, jog jis, atlikęs mokėjimą, iš mokamos stovėjimo vietos išvažiavo. Apibendrindamas E. L. pažymi, kad pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje apmokėjo už stovėjimą mobiliojo ryšio telefonu ir sąžiningai, kai tik turėjo realią galimybę, vykdė tolesnius mokėjimus, tik nuo 14:31:48 iki 15:03:57 dėl ne nuo jo priklausančių objektyvių aplinkybių (dėl notarinių veiksmų pas notarą atlikimo) negalėjo atsitraukti ir laiku atlikti mokėjimo, kurį įvykdė iš karto atsiradus galimybei, sumokėjo už ilgesnį, nei buvo iš anksto sumokėta, automobilio stovėjimo laiką. Šių aplinkybių visuma, anot E. L., rodo jo sąžiningumą ir siekį nedelsiant sumokėti visus reikiamus mokėjimus už automobilio stovėjimą, apmokėjimas už visą automobilio stovėjimo laiką, nors ir pavėluotai, buvo įvykdytas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nepatyrė jokio nuostolio.
Atsiliepime E. L. taip pat nurodo, kad prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai rėmėsi teismų praktika, nes neva administracinės atsakomybės taikymas Kauno mieste skiriasi nuo šios atsakomybės taikymo Vilniuje, be to, nepateikiama išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai. E. L. įsitikinimu, nepriklausomai nuo miesto, kuriame buvo užfiksuotas ATPK 1245 straipsnyje numatytas pažeidimas, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar buvo padaryta žala ir kt. Pasak E. L., Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino bylos duomenis, tinkamai rėmėsi teisės doktrina ir pagrįstai, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio – kaltės, šią bylą nutraukė.
Atsiliepime E. L. taip pat dėsto savo nuomonę dėl diskriminacinio Vietinės rinkliavos nuostatų pobūdžio. E. L. teigimu, šiuose nuostatuose nenumatyta galimybė sumokėti (grąžinti) per klaidą nesumokėtos rinkliavos, tačiau įtvirtintas „teisėtas“ administracinės atsakomybės išvengimo būdas (atsakomybė Vietinės rinkliavos nuostatus pažeidusiam vairuotojui nebūtų taikoma, jei jis sutiktų sumokėti rinkliavą už 24 valandas stovėjimo atitinkamoje zonoje ir apmokėjimo kvito kopiją pateiktų bylą nagrinėjančiam pareigūnui.
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiosios specialistės V. Bartkevičienės prašymas atmestinas
Dėl ATPK 1245 straipsnio taikymo
Pagal ATPK 1245 straipsnį vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų.
Šis pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. ATPK 1245 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus.
Nagrinėjamoje byloje E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1245 straipsnį už tai, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos ir taip pažeidė Vietinės rinkliavos nuostatų 17.4 punktą, kuriame nustatyta, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, kai už stovėjimą mokama į bilietų automatą, nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 minučių nuo apmokėto stovėjimo laiko pabaigos, privaloma papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: E. L. 2015 m. vasario 26 d. savo vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, esančioje Vilniuje, Teatro g. 3, ir mobiliuoju telefonu sumokėjo vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą nuo 14.01 val. iki 14.31 val., nuo 15.03 val. iki 15.33 val. ir nuo 15.41 val. iki 16.11 val.; grįžęs prie automobilio ir radęs pranešimą apie nesumokėtą vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, surašytą 14.46 val., 16.17 val. vietinės rinkliavos automate sumokėjo už pradelstą laiką (40 minučių) ir iš aikštelės išvažiavo. Šių bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo teigti, kad E. L. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada.
Pažymėtina, kad ATPK 1245 straipsnyje nustatytas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-10/2013, 2AT-13/2014). Šiuo atveju E. L., pastatęs automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, sumokėjo už stovėjimą pusvalandžiui (nuo 14.01 val. iki 14.31 val.), notarų biure užtruko ilgiau nei tikėjosi, tačiau pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui iš karto pratęsti automobilio stovėjimo laiko negalėjo, tai padarė tik praėjus pusvalandžiui, vėliau dar kartą pratęsė stovėjimo laiką, galiausiai grįžęs prie automobilio sumokėjo, paties teigimu, už pradelstą laiką. Taigi pareigos sumokėti už automobilio stovėjimo laiką E. L. nevengė, rinkliava už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje buvo surinkta, o žala savivaldybės biudžetui nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, įvertinus rinkliavos nesumokėjimo laiku priežastis, E. L. elgesį ne tik po to, kai pamatė pranešimą apie nesumokėtą vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, bet ir prieš tai kelis kartus pratęsiant automobilio stovėjimo laiką (dar nemačius minėto pranešimo), Vietinės rinkliavos nuostatų 17.4 punkte nustatytos pareigos nesilaikymas nebuvo toks priešingas teisei veiksmas, už kurio padarymą E. L. reikėtų taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 1245 straipsnyje. Galima teigti ir tai, kad E. L. ATPK 1245 straipsnis netaikytinas nenustačius ir šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės (panaši situacija nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQzLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-43-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-43-507/2016">2AT-43-507/2016</a>).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje asmuo automobilį mokamoje aikštelėje pastatė 8.37 val., už stovėjimą apmokėjo iki 9.37 val., tačiau dėl objektyvių priežasčių (neplanuotai užsitęsus susitikimui su verslo klientais) prie automobilio sugrįžti pavėlavo 17 min. ir tuoj pat, papildomai sumokėjęs už ilgiau prastovėtą, nei buvo apmokėta, laiką, iš aikštelės išvažiavo, konstatavo, kad jis pareigos sumokėti už automobilio stovėjimo laiką nevengė (ir netgi sumokėjo daugiau, nei reikėjo), todėl jam ATPK 1245 straipsnis taikytas nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – asmens kaltės (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2014). Šia nutartimi ir joje esančiu išaiškinimu pagristai rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą. Tai, kad nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kaune, o ne Vilniuje galiojančių vietinės rinkliavos reikalavimų pažeidimų, priešingai nei nurodo pareiškėja, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką.
Darytina išvada, kad paduoto prašymo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų, kurios padarytos išsamiai išnagrinėjus visas esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės aiškinantis E. L. nesumokėtos rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo sudėtį ir E. L. kaltę. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 1245 straipsnį ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Tomas Šeškauskas
