Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-49-511/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02717-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4;
3.27.13. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjos Ievos Jakuptaitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. B., kuriam administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Rudzevičius surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad atlikus UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) neplaninį patikrinimą (2015 m. rugsėjo 22-23 d. aktas Nr. T8-156) dėl aplinkos apsaugos reikalavimų gamintojams ir (ar) importuotojams nustatyta, jog bendrovė yra transporto priemonių importuotoja ir išleidžia transporto priemones į Lietuvos Respublikos rinką; bendrovė nėra užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade ERA, nors tai privalėjo padaryti per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios, ir nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje; taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio reikalavimus.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimu V. B. nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalis, nesant jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
3. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkintas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros skundas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjos I. Jakuptaitės prašymas ir V. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakuptaitė, vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5.1. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, manymu, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje neteisingai išaiškino ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalių dispozicijų turinį ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad taikant visas minėto straipsnio dalis turi būti nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo faktas.
5.1.1. Pareiškime nurodoma, kad, gramatiškai aiškinant ATPK 5120 straipsnio 3 dalies dispoziciją, iš jos niekaip neišplaukia, kad gamintojas ar importuotojas turi tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Priešingai, ši norma užtraukia atsakomybę už visų gamintojų ar importuotojų neįsiregistravimą Gamintojų ir importuotojų sąvade, nepriklausomai nuo to, ar jų disponuojamos transporto priemonės tinkamos eksploatuoti, ar ne. Be to, ATPK 5120 straipsnio 3 dalis, nors ir priskirta nurodytam straipsniui, savo formuluote yra pakankamai apibrėžta ir savarankiška, todėl joje numatytai pažeidimo sudėčiai negali būti priskiriami papildomi toje dalyje tiesiogiai nenumatyti požymiai, remiantis vien straipsnio pavadinimu.
5.1.2. Vertinant ATPK 5120 straipsnio 5 dalies gramatinę išraišką matyti, kad ji išsamiai neatskleidžia čia įtvirtintos pažeidimo sudėties, o iš esmės nukreipia į kitus teisės aktus, apibrėžiančius, ką reiškia eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir tvarkymo sistema. ATPK 5120 straipsnio pavadinimas taip pat yra nukreipiamojo pobūdžio ir 5 dalies dispozicijos niekaip nesukonkretina, todėl Panevėžio apygardos teismo motyvas, vien pagal straipsnio pavadinimą priskiriantis minėtoje dalyje numatytai sudėčiai papildomus šioje dalyje tiesiogiai neįtvirtintus požymius, negali būti laikomas pagrįstu.
5.2. Pareiškime nurodoma, kad, norint atskleisti tikrąjį ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalių turinį, jas būtina sistemiškai aiškinti su aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, kurių reikalavimų vykdymo užtikrinimui nurodytame straipsnyje ir numatyta administracinė atsakomybė (Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 36 dalies 4 punktas ir 38 dalies 5 punktas; aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 1 ir 5 punktai).
5.3. Be to, Panevėžio apygardos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, kad, taikant ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalis, turi būti nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo faktas, neatitinka ir to paties teismo praktikos kitose analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta atsakomybė visų transporto priemonių gamintojų ar importuotojų atsakingiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jų disponuojamos transporto priemonės yra tinkamos ar netinkamos eksploatuoti. Panevėžio apygardos teismas, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje padarydamas priešingą išvadą, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, dėl kurio šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo neteisingai apibrėžtas įrodinėjimo dalykas ir neteisingai išspręsta byla.
6. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjos Ievos Jakuptaitės prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 5120 straipsnio aiškinimo ir taikymo
7. V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad UAB „A.“, būdama transporto priemonių importuotoja, išleidžianti transporto priemones į Lietuvos Respublikos rinką, nėra užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade ERA, nors tai privalėjo padaryti per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios, ir nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, taip pažeidžia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio reikalavimus.
7.1. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta atsakomybė pareigūnams, t. y. administracinių teisės pažeidimų subjektu gali būti tik asmuo, atsakingas už netinkamų transporto priemonių tvarkymą, o nesant tokio paskirto asmens – bendrovės direktorius. Anot teismo, pažeidimai bendrovėje nustatyti už 2014 m. 2015 m. sausio, kovo mėnesius – tuo laikotarpiu, kai V. B. nėjo UAB „A.” direktoriaus pareigų, dėl to jis neatitinka ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų subjekto požymių. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad bendrovė tikrai nėra užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade ERA ir nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Vadovaujantis šiais argumentais, administracinio teisės pažeidimo teisena V. B. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
7.2. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukti V. B. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 5120 straipsnio 3, 5 dalis ir išaiškino, kad pats ATPK 5120 straipsnio pavadinimas (hipotezė) aiškiai parodo, jog taikant šio straipsnio kurią nors dalį pirmiausia turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas tvarko ne bet kokias, o eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė „A.“ Lietuvoje pardavė keletą transporto priemonių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši bendrovė tvarkė eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir, būtent tokias suremontavusi, išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. Nesant tokių duomenų ir administracinį teisės pažeidimą grindžiant tik transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis (pažymomis – sąskaitomis), UAB „A.“ tokiais veiksmais tiesiog negalėjo pažeisti teisės aktų, kuriais reglamentuojamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas.
7.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų pateiktas ATPK 5120 straipsnio aiškinimas neatitinka šios teisės normos turinio ir kitų teisės aktų.
ATPK 5120 straipsnyje numatyta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų, taip pat jį detalizuojančių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų normų aiškinimu.
7.4. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimai, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; šiame kontekste nustatytos taip pat ir gamintojų, importuotojų, platintojų teisės bei pareigos. Iš šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punkte pateiktos importuotojo sąvokos išaiškinimo matyti, kad, be kitų asmenų, importuotoju laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Toks asmuo pagal šio įstatymo reikalavimus yra ir netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvis, turintis norminiais aktais nustatytas teises ir pareigas. To paties įstatymo 344 straipsnio, reglamentuojančio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teises ir pareigas, 1 dalies 1 ir 6 punktai įpareigoja transporto priemonių gamintojus ir importuotojus registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka ir tvarkyti transporto priemonių apskaitą bei teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintose Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse bei Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane.
7.5. Apeliacinės instancijos teismas ATPK 5120 straipsnio hipotezę nepagrįstai siejo vien tik su šio straipsnio pavadinimu. Pažymėtina, kad apie teisės normos, nagrinėjamu atveju ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalių, taikymą turi būti sprendžiama ne iš normos pavadinimo, bet iš normos turinio. ATPK 5120 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių pagaminimą arba importą į Lietuvos Respubliką neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade, o 5 dalyje – už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Sistemiškai aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų su šiuo įstatymu susijusių teisės normų turinį, šie reikalavimai taikomi būtent tinkamas eksploatuoti transporto priemones importuojantiems subjektams; pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos gaminių atliekomis, o ne transporto priemonėmis.
7.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ veikla – transporto priemonių importas. Patikrinimo akte Nr. T8-156 konstatuota, kad ši bendrovė neužsiregistravusi Gamintojų importuotojų sąvade ERA importavo ir išleido į Lietuvos rinką konkrečius automobilius, Panevėžio RAAD laiku nepateikė Lietuvos Respublikos rinkai teikiamų transporto priemonių apskaitos ataskaitos už 2014 m. ir jos 13 priedo – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitos, dokumentų, įrodančių dalyvavimą transporto priemonių atliekų tvarkymo sistemoje; taip pat įmonė neturi sudariusi Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų transporto priemonių sąrašo, kuris turi būti sudaromas iki kiekvieno ataskaitinio laikotarpio sausio 15 d. ir papildomas per 5 dienas nuo naujos transporto priemonės tiekimo Lietuvos rinkai dienos; bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų transporto priemonių apskaitos, kurioje turi būti nurodoma transporto priemonių, pateiktų Lietuvos Respublikos rinkai, markė, modelis, kiekis vnt. ir tonomis. Taip UAB „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių“ 5 punkto; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290,,Dėl gaminių teikimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, 11 priedo, 3.1, 9, 10 punktų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 158 punkto; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio reikalavimų. Už šių teisės aktų reikalavimų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalyse.
7.7. Pagal bylos aplinkybes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ATPK 5120 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti V. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 5120 straipsnio 3 ir 5 dalis.
Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo paaiškėjimo dienos. Paaiškėjimo diena, kad daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai, įvertinus visus surinktus duomenis, konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5120 straipsnio 3, 5 dalyse, surašytas 2015 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutarimu V. B. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 5120 straipsnio 3, 5 dalis nutraukė. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti. Net jei būtų laikoma, kad nagrinėjamoje byloje daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas paaiškėjo ne atlikto patikrinimo metu, bet administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, tai administracinės nuobaudos skyrimo už šį pažeidimą terminas suėjo 2016 m. balandžio 6 d. ir administracinės atsakomybės taikymas dėl to negalimas.
8.1. Administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo šioje byloje nėra pagrindo. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimas iš naujo numatytas tik dviem atvejais: 1) kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka ir 2) kai pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinamas apeliacine tvarka. ATPK nenumatyta, kad, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų ATPK 30221 straipsnyje numatyta tvarka, administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo, o ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų šiuo atveju negali būti taikoma, nes tam nėra įstatymo numatyto pagrindo – svarbių priežasčių šiam terminui pratęsti, be to, kai terminas nuobaudai skirti jau yra pasibaigęs, taikant ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jis jau negali būti pratęsiamas.
8.2. Konstatavus, kad byloje, kurią prašoma atnaujinti, yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, prašymas atnaujinti bylą negali būti tenkinamas, nes dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra nebegalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjos Ievos Jakuptaitės prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Gintaras Goda
Eligijus Gladutis
