P. N. pagal BK 129 str. 2 d., 130 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-200-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00352-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;

1.2.3.2.3;

2.1.4.4.2.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Gintaro Godos ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. (P. N.) ir jo gynėjo advokato Zenono Keručio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Iš nuteistojo P. N. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 6297,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nuteistojo P. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. P. N. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. gegužės 9 d., nuo apie 21.00 val. iki apie 22.35 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, konflikto su sutuoktine L. N. metu tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip septynis smūgius jai į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas kraujosruvas kairėje rankoje, galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, ūmia kraujosruva po kietuoju dangalu kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegenine kraujosruva dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityje, susisiekiančia su galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniu paviršiumi ir tarpu po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinės smilkininės skilties vidurinį ir apatinį vingius bei kaktinės ir momeninės skilčių vingius, bei susisiekiančia su dešiniu šoniniu skilveliu, kairėje akiduobės stogo, vidinės sienelės lūžiu; tai komplikavosi į smegenų pabrinkimą, intrasmegeninio slėgio padidėjimą, kraujosruvas smegenų kamiene, smegenų koma, aksoninį difuzinį pažeidimą, plaučių uždegimą, progresuojantį širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimą; dėl to nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014 m. birželio 16 d. 8.15 val. ligoninėje mirė.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. N. ir jo gynėjas advokatas Z. Kerutis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 130 straipsnį ir paskiriant švelnesnę bausmę, ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

2.1. Kasatoriai, neginčydami nuteistajam priteisto turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad P. N. nusikalstamą veiką padarė staigiai susijaudinęs, afekto būsenos, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį. Įvykio vakarą nuteistasis sutuoktinę namuose rado neblaivią, kuri reikalavo iš jo pinigų, vadino jį ubagu ir provokuodama trenkė jam į veidą. Pasak kasatorių, toks sutuoktinės elgesys nuteistajam buvo netikėtas, įžeidus, skaudinantis (nes jis vienas išlaikė šeimą, rūpinosi sūnumi, ji niekuo prie šeimos gėrio neprisidėjo, tik leido jo uždirbtus pinigus), todėl jis jai tuoj pat, būdamas fiziologinio afekto būsenos, spontaniškai sudavė keletą kartų rankomis atgal, ji parkrito. Kasatoriai teigia, kad tai jis (nuteistasis) buvo sumuštas neblaivios, itin agresyvios ir provokuojančiai besielgiančios sutuoktinės, tačiau teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bet koks prieš kaltininką nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip, yra neteisėtas, o apie tai, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, sprendžiama pagal tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiama taip pat į jo individualias savybes.

2.2. Kasatoriai pažymi, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, ir atkreipia dėmesį į tai, kad iki lemtingo įvykio jis miegojo, jį pažadino policijos pareigūnai, o tai, kasatorių nuomone, rodo, kad nuteistasis neturėjo tyčios nužudyti savo sutuoktinės, ir patvirtina jo afekto būseną, t. y., nepaisant to, kad namuose ką tik buvo apsilankę policijos pareigūnai, jis negalėjo suvaldyti savo staiga prasiveržusios spontaniškos ir nekontroliuojamos reakcijos į itin įžeidžiančią sutuoktinės provokaciją. Kasatoriai taip pat teigia, kad kaltės aspektu svarbus ir nuteistojo sutuoktinės sunkus girtumo laipsnis, tačiau teismų sprendimuose tikslus jos girtumo laipsnis nenurodytas, taigi, ši aplinkybė nepakankamai įvertinta. Pasak kasatorių, tai, kad sutuoktinė buvo neblaivi, patvirtina, jog ji buvo itin neadekvati, reikalavo iš nuteistojo pinigų, be reikalo kvietė policiją, nesitvardė dėl savo įžeidžiančių pareiškimų. Be to, keli nuteistojo suduoti smūgiai nebūtinai galėjo būti esminis veiksnys, nulėmęs sutuoktinės mirtį, nes ji dėl neblaivumo nuo keleto smūgių prarado pusiausvyrą ir nekoordinuotai krito, dėl sulėtėjusios reakcijos nesugebėjo sušvelninti kritimo ir galva trenkėsi į sieną ir (ar) grindinį, o tai galėjo lemti galvos sužalojimą, o vėliau – ir mirtį. Kasatoriai skunde taip pat detaliai cituoja ir analizuoja liudytojų A. V., policijos pareigūnų P. V. (P. V.), V. Č. (V. Č.), sūnaus D. N. (D. N.) parodymus, prokuroro, nuteistojo gynėjos advokatės baigiamųjų kalbų fragmentus, kurie, jų manymu, patvirtina nurodytas aplinkybes dėl įtemptų nuteistojo santykių su nukentėjusiąja, nuolatinio nukentėjusiosios provokuojančio bei agresyvaus elgesio, ir teigia, kad teismai į tai neatsižvelgė.

2.3. Kasatoriai dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiosios mirties teigia, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtina, kad nuteistojo smūgiai lėmė sutuoktinės mirtį. Kasaciniame skunde analizuojamas bylos įrodymų (nuotraukų, įtariamojo parodymų įvykio vietoje protokolo, liudytojų parodymų, tarnybinio pranešimo, specialisto išvadų), susijusių su nukentėjusiosios sužalojimais ir jų padarymo mechanizmu, turinys, teigiant, kad teismai neatsižvelgė į ekspertizės išvadas. Nukentėjusioji dėl girtumo pati prarado pusiausvyrą ir galva trenkėsi į sieną ir (ar) grindinį; šis kritimas, lėmęs galvos sumušimą, ir turėjo lemiamos reikšmės nukentėjusiosios mirčiai, nes nuteistojo smūgiais nukentėjusiajai buvo sužalotas tik paakys, nosis ir burna. Kasatorių teigimu, nukentėjusiosios sveikimą apsunkino ir jos dėl nuolatinio girtuokliavimo nusilpusi imuninė sistema. Be to, klausimai, pateikti ekspertams, nebuvo derinami nei su juo, nei su jo gynėja, nebuvo aiškintasi, koks buvo nukentėjusiosios girtumas ir kaip tai galėjo lemti galvos traumos atsiradimą ir jos gijimo procesus.

2.4. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – neblaivumu ir nurodoma, jog nuteistojo girtumo laipsnis įvykio metu buvo lengvas, nukentėjusiosios – sunkus, todėl nuteistasis sąmoningai nusprendė neaštrinti konfliktinės situacijos ir nuėjo miegoti. Dėl to, anot kasatorių, teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad neatsakingas nuteistojo girtuokliavimas paskatino ar išprovokavo konfliktą. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių kasatoriai teigia, kad teismai nepakankamai įvertino tai, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoširdžiai prisipažino, paaiškino visas aplinkybes, savo parodymų nekeitė, labai gailėjosi ir šiuo metu gailisi dėl savo veiksmų.

2.5. Kasatoriai nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistąjį gynė advokatas E. Bušmovičius, tačiau nagrinėjant bylą 2015 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje jį gynė jau kita advokatė A. Grinevič, kuri, pasak kasatorių, orderį išrašė tą pačią dieną, taigi ir su bylos medžiaga ji niekaip negalėjo būti susipažinusi. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į realią, veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nes bylos pobūdis ir sprendžiami klausimai (dėl nukentėjusiosios mirties priežasties, nuteistojo afekto būsenos) reikalavo detalaus gynėjo susipažinimo ir įsigilinimo į bylos medžiagą.

3. Nuteistojo P. N. ir jo gynėjo advokato Z. Keručio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šis teismas tikrina baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, tačiau pats faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų įrodymų nerenka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Dėl to kasatorių kasacinio skundo argumentai, susiję su liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, konflikto aplinkybių ir eigos, nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo nustatymu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia ir nereiškia, kad įrodymai teismų apskritai nebuvo vertinami.

Dėl P. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5. Kasaciniu skundu nuteistasis P. N. prašo pakeisti teismų sprendimus – jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes jis nusikalstamą veiką – savo sutuoktinės nužudymą – padarė būdamas afekto būsenos, t. y. labai susijaudinęs.

6. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal kasacinio teismo praktiką šis BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015). Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011). Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

7. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji L. N., kaip nurodo kasatorius, provokavo jį – vadino nepagarbiais žodžiais, buvo itin agresyvi, trenkė jam į veidą. Teismai nenustatė, kad nukentėjusioji prieš įvykį su P. N. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai – priešingai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatyta, kad būtent pats nuteistasis sudavė sutuoktinei kelis smūgius į galvą po to, kai šiedu, abu būdami neblaivūs, susikivirčijo; po to kasatorius užmigo ir pabudo tik tada, kai į namus atvyko nukentėjusiosios iškviesti policijos pareigūnai; šis faktas (iškviesti policijos pareigūnai) sukėlė nuteistojo pyktį, dėl to jis nukentėjusiajai sudavė dar kelis smūgius į galvą, po kurių ji nugriuvo. Be to, pats kasatorius tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jo pyktį sukėlė nukentėjusiosios iškviesti policijos pareigūnai, todėl smūgiais norėjo ją,,nuraminti“. Tai, kad nukentėjusioji dėl prieš ją smurtaujančio sutuoktinio iškvietė policijos pareigūnus, prašydama jų pagalbos, negali būti laikomi kaip itin įžeidžiantys nuteistąjį veiksmai ir todėl tai BK 130 straipsnio prasme nesudaro pagrindo teigti nulėmus staigų nuteistojo susijaudinimą ir dėl to po to sekusius jo veiksmus – smūgius kumščiais nukentėjusiajai į galvą. Pažymėtina ir tai, kad tokių duomenų – apie staiga kilusį susijaudinimą – nei ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas keletą kartų, nei parodymų patikrinimo vietoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir pats nuteistasis. Be to, nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad jo sutuoktinė kelis mėnesius prieš įvykį girtavo, dėl to namuose nuolat tvyrojo slogi atmosfera, kildavo barniai, konfliktai. Tai patvirtino ir nuteistojo bei nukentėjusiosios sūnus D. N., nurodęs, kad jo mama (nukentėjusioji) kasdien vartodavo alkoholį, tėvai konfliktuodavo, jo mama kartą yra kvietusi policijos pareigūnus, ir liudytoja A. V., jų kaimynė, nurodžiusi, kad šeimoje buvo išgeriama, paskutinius keletą metų ji nuolat matydavo L. N. sumuštą sutuoktinio, ši apie tai vengdavo kalbėti, kartą kvietė ir policijos pareigūnus. Taigi, tai taip pat rodo, kad įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilęs konfliktas, atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą, susiklosčiusią situaciją šeimoje bei besikartojančius panašaus pobūdžio konfliktus pastaruosius keletą mėnesių, nebuvo išskirtinis, todėl tai, kad nuteistasis nukentėjusiąją namuose rado neblaivią, kad ji kvietė policijos pareigūnus, nebuvo visiškai netikėta, nelaukta situacija nuteistajam, kuri jam galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Atkreiptinas dėmesys, kad nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei po nukentėjusio poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi. Nebuvus staigaus nuteistojo susijaudinimo paneigia ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš sutuoktinę nebuvo greitas ir staigus atsakas į susidariusią situaciją: pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino kaltas ir nurodė, kad nukentėjusiąją mušė du kartus esant tam tikram laiko intervalui: pirmą kartą – kai su ja sukonfliktavo, po to jis nuėjo miegoti; antrą kartą – jam pabudus ir kai išvyko policijos pareigūnai iš namų.

8. Kasatoriaus P. N. argumentai, kad teismai netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp jo veiksmų – smūgių sudavimo nukentėjusiajai – ir padarinių – nukentėjusiosios mirties, nepagrįsti.

Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismai, įvertinę bylos įrodymų visumą, tarp jų ir, priešingai nei teigia kasatorius P. N., specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, nustatė, kad būtent nuteistasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosios mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis nustatytoms pasekmėms atsirasti. Nuteistojo teiginius, kad nukentėjusiosios mirtį lėmė ne jo suduoti smūgiai, o jos nukritimas ant žemės, paneigia specialisto išvados duomenys apie nukentėjusiajai padarytų galvos sužalojimų, nuo kurių ji mirė, pobūdį – galvos sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), taip pat paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, kad nukentėjusioji ant žemės nukrito nuo jo paskutinio smūgio jai į galvą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusioji L. N. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. galvos sumušimo, kurį lydėjo komplikacijos: smegenų pabrinkimas, kraujosruvos smegenų kamiene, smegenų koma, progresuojantis širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimas. Taigi, būtent smurtiniai P. N. veiksmai, nuo kurių padarymo L. N. krito ir patyrė jos mirtį sukėlusius sužalojimus, teismų teisingai nustatyti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiosios mirtį. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Taigi, kitos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios neblaivumo ir jos gijimą apsunkinusios nusilpusios imuninės sistemos įtakos jos mirčiai neturi reikšmės tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretaus nukentėjusiosios neblaivumo laipsnio nenustatymas, priešingai nei teigia kasatorius, jo veikai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 dalies punktą kvalifikuoti reikšmės neturi. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiosios lavono kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti nebuvo imtas, tačiau aplinkybę, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, teismai nustatė vadovaudamiesi byloje esančiais įrodymais, sprendimuose konstatuodami, kad konflikto metu nukentėjusioji, kaip ir nuteistasis, buvo neblaivūs.

9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. N. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių

10. Kasatorius nesutinka su teismų nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, svarbu, kaip minėta, šiai aplinkybei, kaip sunkinančiai kaltininko atsakomybę, nustatyti, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo P. N. apsvaigimą nuo alkoholio ir jo įtaką nusikaltimo padarymui teismai nustatė remdamiesi alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, paties nuteistojo ir liudytojų parodymais. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos P. N. baudžiamojoje byloje taikytos nepagrįstai.

11. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai nepakankamai įvertino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis, į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas jam bausmę. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam P. N. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią šio BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad teismai neįvertino ar netinkamai įvertino P. N. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Dėl nuteistojo P. N. teisės į gynybą

12. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo teisė į veiksmingą gynybą buvo pažeista, nes pirmosios instancijos teisme paskirta jį ginti advokatė nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga.

13. BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės į gynybą principas, pagal kurį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi (BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu) P. N. ginti buvo paskirta advokatė A. Grinevič, kuri orderį išrašė tą pačią dieną – 2015 m. vasario 10 d. Šio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi P. N. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskirtas jos nagrinėjimo laikas – 2015 m. vasario 10 d. 13.30 val. Iš 2015 vasario 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 13.50 val. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu baudžiamoji byla buvo nedidelės apimties (1 tomas, 163 lapai), joje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Be to, 2015 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta, buvo paskelbta pertrauka daugiau kaip mėnesiui, t. y. iki 2015 m. kovo 18 d. 11.00 val. teisiamojo posėdžio, kur kaltinamąjį vėl gynė ir jo interesams atstovavo ta pati advokatė A. Grinevič. Iš to darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistąjį ginti paskirta advokatė nebuvo susipažinusi ar objektyviai neturėjo galimybės ar pakankamai laiko susipažinti su P. N. baudžiamąja byla. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastabų dėl teikiamos teisinės pagalbos kokybės, kad jam paskirta gynėja būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, nenurodė, prašymo atsisakyti gynėjos ir paskirti kitą gynėją nepareiškė, nors procesinės teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, jam buvo išaiškintos. Nuteistojo gynėja dalyvavo abiejuose teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, palaikė kaltinamojo poziciją.

15. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad P. N. įstatymo garantuota teisė į gynybą buvo pažeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. N. ir jo gynėjo advokato Zenono Keručio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Gintaras Goda

Artūras Pažarskis