Civilinė byla Nr. 2S-126-856/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06269-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.3; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-13596-1004/2018, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Atveika“ (I t., 1–3, 44-46 b. l.).
Nurodė, kad įsiskolinimo suma kreditoriams 2018 m. rugsėjo 20 d. sudaro 99 097,80 Eur, visi kreditoriniai reikalavimai pradelsti ir tai 9 kartus viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Įsiskolinimas tęsiasi nuo 2011 metų, jokio turto neturi, butą nuomoja, dėl didelių įsipareigojimų neturi galimybės pradėti gyventi iš naujo ar pradėti verslo, kadangi tam neužtenka lėšų. Su sutuoktine išsiskyrė 2016 m. spalio 24 d. dėl lėšų trūkumo. Numatomas gauti pajamas sudaro 800 Eur atlyginimas iš UAB „Z“, taip pat iš 3967,79 Eur sumos debitorinės skolos (skolininkas J. B.). 2013 m. spalio 31 d. teismo nuosprendžiu solidariai kartu su J. B. buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas civiliniams ieškovams: UAB „Ūkio banko lizingas“ – 2 544,46 Eur, UAB „Moment Credit“ – 283,24 Eur, UAB „General Financing“ – 5 976,83 Eur, UAB „Omnitel“ – 5 235,05 Eur, UAB „Snoro lizingas“ – 4 517,50 Eur, iš viso 18 557,08 Eur, dalis skolų padengta, skoliniai įsipareigojimai nurodyti patikslintame kreditorių sąraše, iš kurio matyti, kad bendra įsiskolinimų suma sudaro 99 097,80 Eur. Išieškojimus vykdo antstoliai.
Bankroto administravimo išlaidos sudarytų: 100 Eur atlyginimas administratoriui, 50 Eur – transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos, dalies nuomojamų patalpų mokesčių dengimas, telefoninių pokalbių išlaidos. Pareiškėjas niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu ir azartiniais lošimais, neserga psichikos ligomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui G. L. (I t., 202-210 b. l.).
Teismas, vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį, nurodė, kad pareiškėjas turi nuolatinį pajamų šaltinį, iš kurio bus dengiami susidarę skoliniai įsipareigojimai, tačiau pareiškėjas nenurodė teismui informacijos, nurodytos FABĮ 4 str. 4 d. 2 p. Nors pareiškėjas nurodė, kad neturi transporto priemonės, o pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog transporto priemonė G. L. nėra būtina, tačiau iš pateikto Luminor Bank, AB sąskaitos išrašo nustatyta, kad kas kelias dienas (2018-08-26 - už 22,49 Eur sumą, 2018-09-03 - už 20 Eur sumą, 2018-09-04 - už 19,81 Eur sumą) buvo perkamas kuras „Neste“, „Viada“, „Circle K“ degalinėse Šiauliuose ir Palangoje. Pareiškėjas patikslintame pareiškime teismui nurodo, kad butą nuomoja, tačiau nepateikė būsto nuomos sutarties, o iš pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakytų argumentų nustatyta, kad G. L. ne nuomoja būstą, o gyvena bute su savo tėvais. Tačiau vertinant šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė bendrai gyvenamajam būstui tenkančios komunalinių išlaidų paslaugų dalies. Siekiantis bankrutuoti asmuo lankosi sporto ir pramogų klube „Impuls“, tačiau dėl šių išlaidų, kurios sudaro 38 Eur, nepasisako.
Teismo vertinimu, pateikti 4 mėnesių Luminor Bank, AB asmeninės banko sąskaitos išrašai rodo, kad G. L. periodiškai (2018 m. birželio – spalio mėnesiais) į banko sąskaitą įnešinėjo grynųjų pinigų sumas bankomatuose, o vėliau jas išgrynino. Minėti grynųjų pinigų sumų įmokėjimai bankomatuose dažnai viršija Kasos išlaidų orderiais išmokėto atlyginimo sumas, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turi kitų nenurodytų pajamų. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atsiliepime išdėstyta nuomone, kad pareiškėjas teismui pateikia duomenis ne apie visas savo gaunamas pajamas. Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė faktą, kad dirbo užsienyje įmonėje „Majoni AB“, Švedijoje.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. liepos 27 d. dirbo UAB „N“ vadybininku - konsultantu, nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. dirbo dailide įmonėje „M“, Švedijoje, nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. kovo 7 d. registruotas darbo biržoje, o nuo 2017 m. kovo 7 d. vykdė individualią veiklą, t. y. nustatyta, kad asmuo (nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d.), būdamas registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip ieškantis darbo, tuo pačiu metu dirbo Švedijoje, tačiau G. L. teismui pateikia duomenis, kad 2015-2016 metais pajamų negavo.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neatskleidė visų gaunamų pajamų, ypač gautų iš darbo teisinių santykių užsienio valstybėse. Teismas sprendė, jog negalima teigti, kad pareiškėjas yra visiškai nemokus ir jis negali atsiskaityti su kreditoriais. Gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos užsienyje reiškia, jog skolininkas gera valia, pasilikęs jam pragyvenimui reikalingą dalį pajamų, kitą dalį jų gali skirti skoloms dengti. Tačiau iš suinteresuotų asmenų pateiktų atsiliepimų nustatyta, kad G. L. vengia atsiskaityti su kreditoriais, argumentuodamas, kad pajamų negavo, nes buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje. Kad pareiškėjas vengia atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina ir pareiškėjo atstovės išsakyta nuomonė, kad pagal Kasos išlaidų orderius yra paprasčiau ir lengviau gauti atlyginimą, nes priešingu atveju dėl lėšų stygiaus G. L. banko sąskaitose (minusinio balanso) grynieji pinigai būtų nuskaičiuojami ir prarandami.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nesąžiningumas įtakojo jo nemokumo būseną, tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo jo esamos sunkios finansinės padėties, o tik sudaro prielaidas spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą ir tai, kad jis nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir net įsidarbinęs siekti atsiskaityti su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo mokumo būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d., be to, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo pateikiant teismui patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas yra darbingas ir, dirbdamas užsienyje, o deklaruodamas save kaip ieškantį darbo asmenį, ne tik slėpė savo darbo pajamas ar santaupas iš šių pajamų užsienio banko sąskaitose, bet nuslėpė ir tikrąją finansinę būklę nuo teismo bei kreditorių.
Teismo vertinimu, pareiškėjo įmonės UAB „B“ veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę pareiškėjo finansinę būklę. Svarios įtakos tam turėjo ir nesąžiningi paties pareiškėjo veiksmai, siekis nerodyti visų pajamų, vengimas atsiskaityti su kreditoriais pagal prievoles, kurių mokėjimo terminai buvo suėję.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Byloje pateikti įrodymai ir faktai dėl pareiškėjo sąžiningumo, tačiau teismas, prieštaraudamas bylos medžiagai, padarė visiškai priešingą išvadą. Įrodymai apie kuro pirkimą įrodo, kad pareiškėjas nuperka kurą, o pareiškėją paveža dukra, tėvai, draugai. Teismui įtarimą kelia ir tai, kad pareiškėjas gyvena pas tėvus, tačiau nepateikė nuomos sutarties ir nenurodė, kokią komunalinių paslaugų dalį jis apmoka.
12.2. Teismo vertinimu, pareiškėjas slepia ir teismui nepateikė įrodymų apie nuolatinio pobūdžio pajamas, tačiau byloje pateikta darbo sutartis, kurioje nurodytas G. L. gaunamas atlyginimas.
12.3. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie kreditorinių reikalavimų, kilusių iš baudžiamosios bylos, turtinės žalos atlyginimo, kadangi teismui buvo pateiktas baudžiamosios bylos išrašas, taip pat įsiskolinimo dydis nurodytas pareiškime.
12.4. Darbo Švedijoje faktas kaip tik įrodo pareiškėjo sąžiningumą, kadangi iš priskaičiuotos 99097,80 Eur kreditorinių reikalavimų sumos, šiuo metu kreditoriniai reikalavimai sudaro 55 332 Eur, ir šios aplinkybės teismas nesiaiškino. Teismas padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, kurių pagrindu atmetė pareiškėjo prašymą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas priimtoje nutartyje aiškiai išdėstė aplinkybes bei faktus, dėl kurių asmuo yra laikytinas nesąžiningu, o G. L. pateiktame atskirajame skunde šių padarytų išvadų nepaneigė, o tik deklaratyviai pažymėjo, jog teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus dokumentus. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad kreditoriniai reikalavimai nuo 99 097,80 Eur sumažėjo iki 55332 Eur, tačiau nepateikė informacijos, kada įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo, kokiomis dalimis ir kokiems kreditoriams jie buvo dengiami. Šiuo atveju nėra žinoma, kokią konkrečią pajamų dalį asmuo privalės skirti komunaliniams mokesčiams, kadangi nurodyta suma nebuvo pagrįsta nei kartu su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu. Taip pat neatskleidė situacijos dėl degalų transporto priemonėms, kurios taip pat įtrauktos į būtinuosius poreikius. Taigi, pagrįstai manytina, kad dalį svarbios informacijos pareiškėjas bando nuslėpti, bei tokiu būdu tik patvirtina savo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje bando svarbią informaciją nuslėpti bei jos nepateikti į bylą, tai suponuoja asmens nesąžiningumą bei siekį, kad bankroto procese būtų nurašytos visos turimos asmens skolos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašo netenkinti atskirojo skundo, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį. Nurodo, kad kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikta informacija apie tai, kad skolininkas nereagavo į kreditoriaus siūlymus sumokėti bent dalį skolos, o likusią skolos dalį nurašyti, leidžia charakterizuoti skolininką ir abejoti jo ketinimu iš tikrųjų atkurti mokumą ir siekti subalansuoti skolininko ir kreditorių interesus. Teismas tinkamai įvertino G. L. veiksmus ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto G. L. atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ
FABĮ
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi, pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė visų bylai reikšmingų aplinkybių apie transporto priemonę, gyvenamąjį būstą, darbo santykius užsienio valstybėje, nevykdė įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims, nors gaudavo pajamų, bei neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė paties pareiškėjo nesąžiningas elgesys, o ne pareiškėjo nurodomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. T-349-900/2017 nurodytais faktais, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas G. L., teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė faktą, jog dirbo užsienio įmonėje „M“, Švedijoje. Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. liepos 27 d. dirbo UAB „N“ vadybininku - konsultantu, nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. dirbo dailide įmonėje „M“ Švedijoje, nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. kovo 7 d. registruotas darbo biržoje, o nuo 2017 m. kovo 7 d. vykdė individualią veiklą. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d., būdamas registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, tuo pačiu metu dirbo Švedijoje, tačiau šių duomenų nei pareiškime, nei patikslintame pareiškime teismui nenurodė. Priešingai, G. L. teismui pateikė duomenis, kad 2015-2016 metais pajamų negavo.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjas, gaudamas darbo pajamas užsienio valstybėje, žinodamas apie tuo metu turimus įsipareigojimus suinteresuotiems asmenims bei galinčias dėl šių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsirasti teisines pasekmes ir neskirdamas net dalies gaunamų pajamų įsipareigojimų vykdymui, sąmoningai tokiu būdu nesiekė atsiskaityti su kreditoriais.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus apie kuro pirkimą, pareiškėjo gaunamas pajamas iš darbovietės UAB „Z“, apie išlaidas nuomojam būstui.
Teismo vertinimu, pareiškėjas patikslintame pareiškime nepateikė informacijos, nurodytos FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Minėta teisės norma numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikiami fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas pateikė ne visą informaciją apie gaunamas pajamas, tokiu būdu neatskleisdamas tikrosios savo finansinės padėties.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmeninės G. L. banko sąskaitos išrašai rodo, jog G. L. periodiškai (2018 m. birželio-spalio mėn.) į banko sąskaitą įnešinėdavo grynųjų pinigų sumas bankomatuose, o vėliau jas išgrynindavo, grynųjų pinigų įnešimai viršija kasos išlaidų orderiais išmokėto atlyginimo sumas ir, kaip pagrįstai konstatavo teismas, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikia ne visus duomenis apie gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems teismo motyvams ir papildomai nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje pirmosios instancijos teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai. Iš pareiškėjo teismui pateiktų kasos išlaidų orderių nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. D4 G. L. UAB „Z“ išmokėtas 262,70 Eur darbo užmokestis už 2018 m. rugpjūčio mėnesį (I t., 81 b. l.), tuo tarpu iš teismo atliktų užklausimų, t. y. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautų iš VSDFV (I t., 195 b. l.) matyti, kad už 2018 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netgi atskaičius visus privalomus mokėjimus valstybės biudžetams, kasos išlaidų orderyje nurodyta pareiškėjui G. L. išmokama suma būtų didesnė nei 262,70 Eur. Analogiška situacija kartojasi ir 2018 m. rugsėjo mėnesį (I t., 82, 195 b. l.).
Dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjas klaidingai nurodė aplinkybes, jog jis nuomojasi gyvenamąjį būstą, nes jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. L. gyvena tėvų bute. Pritartina ir teismo motyvams, kad pareiškėjas nepagrindė bendrai gyvenamajam būstui tenkančios komunalinių išlaidų paslaugų dalies bei 30 Eur dydžio transporto išlaidų sumos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui G. L. prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
