Baudžiamoji byla Nr. 2K-258-719/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19643-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,
nuteistojo T. A. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalies, susijusios su T. A. nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimu į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį dvejiems metams, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – trejiems metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo T. A. gynėjo advokato apeliacinį skundą, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas:
nuteistojo T. A. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ir ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės subendrintos bausmės (dvejų metų laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnės bausmės (šešis mėnesius laisvės atėmimo), ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;
vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant T. A. tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteistas L. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. A. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: 2022 m. tyrimo metu konkrečiai nenustatytą mėnesį (duomenys neskelbtini), I. A. priklausančios sodybos teritorijoje esančiame šiltnamyje plastikiniuose kibiruose pasėjo ir augino 19 vienetų kanapių – 20,903 g, 9?- tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,5 proc., taip pat gyvenamojo namo palėpėje-stoginėje, neturėdamas tikslo platinti narkotines medžiagas, įrengęs tinkamas sąlygas – pastatęs džiovyklą, džiovino ne mažiau kaip 344,88 g kanapių, 9?-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,8 proc., taip pat gyvenamojo namo kambaryje laikė plastikiniuose maišeliuose sudėtas narkotines medžiagas, iš jų viename ne mažiau kaip 13,350 g, 9?-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,00 proc., kitame maišelyje – 38,238 g, 9?-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,9 proc., iki visos auginamos kanapės ir narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos 2022 m. birželio 1 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų kratos metu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus faktinius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl T. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
3. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje liko nepaneigtas T. A. argumentas, jog jis kanapių auginimu užsiėmė norėdamas savo reikmėms užsiauginti tam tikrą jų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apylinkės teismo pozicija, kad T. A. deklaruojamas ketinimas iš auginamų kanapių išspausti aliejų nėra objektyviai pagrįstas, įvertinus tokio aliejaus sukūrimo ir jo įsigijimo sąnaudas, tačiau negali būti ignoruojamos faktinės aplinkybės, jog T. A. pats vartoja savo užaugintas narkotines medžiagas, o tai leidžia spręsti apie neteisėtos produkcijos gaminimą savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią poziciją sustiprina ir tai, jog byloje nenustatyta, kad rastas narkotines medžiagas T. A. buvo susitaręs išplatinti ar kad jas kam nors platino tiesiogiai prieš atliekant kratą. Apklausti liudytojai nurodė nežinantys, kad T. A. apskritai augina kanapes, nenustatyti ir jokie telefoniniai pokalbiai ar susirašinėjimai tariantis dėl narkotinių medžiagų platinimo. Be to, kratos metu nerastos nei svarstyklės, nei pakavimo maišeliai, t. y. priemonės, reikalingos dozėms pasverti ar supakuoti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad T. A. anksčiau būtų teistas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš kratos protokolo matyti, jog narkotinės medžiagos nebuvo slepiamos – dalis rasta pagalbinėje patalpoje atvirai padėta ant kėdės, kita dalis džiovinta stoginėje, taip pat dalis augalų pasodinta šiltnamyje. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių T. A. tyčią parduoti neteisėtai disponuojamas narkotines medžiagas ar kitaip jas platinti, byloje nėra, o netiesioginiai ar išvestiniai įrodymai nesudaro nuoseklaus, loginio įrodomojo pagrindo, patvirtinančio kaltinime nurodytas aplinkybes.
4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas T. A. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindė išimtinai rastu ženkliu kanapių kiekiu (jų bendroji masė sudaro 417 g), joms džiovinti ir auginti reikalingos įrangos paruošimu bei išdžiovintų kanapių išfasavimu į keletą maišelių. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada iš esmės pagrįsta prielaidomis, kurios negali būti laikomos neginčijamais kaltės įrodymais platinimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis rastų kanapių – 344 g – buvo vis dar džiovinamos ir jų paruošimas vartoti dar nebuvo baigtas, kita dalis – 20 g – buvo gauta iš šiltnamyje augintų augalų, dėl kurių auginimo T. A. pripažintas kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. O išdžiovintas kanapių kiekis, rastas maišelyje, tesudarė 38 g, jis ir buvo vartojamas apelianto poreikiams, šalia maišelio rasti trys kanapių stiebeliai su lapeliais, kurių bendroji masė sudarė 13 g, taip pat neleidžia konstatuoti T. A. kaip platintojo vykdomos veiklos.
5. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išdžiovintos kanapės buvo išfasuotos į keletą maišelių, ir nurodė, kad iš byloje esančio kratos protokolo bei pridėtos fotolentelės matyti, jog žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga buvo rasta įdėta į paprastą juodos spalvos polietileninį maišelį ir papildomai įdėta į vieną permatomą paprastą maišelį. Toks fasavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina dozavimo ir siekio minėtas narkotines medžiagas platinti. Pats nuteistasis paaiškino, jog kanapės skleidžia specifinį kvapą, dėl to jis sudėjo jas į maišą. O T. A. iniciatyva namo stoginėje įsirengtas šiltnamis – džiovykla, panaudojant ventiliatorius, LED lempas ir krosnelę, nepaneigia, kad buvo ruošiama produkcija būtent asmeniškai vartoti.
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog T. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Tokie T. A. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
7. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs T. A. nusikalstamą veiką, iš naujo sprendė ir jam skirtinos bausmės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. A. padarytas nusikaltimas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir asmeniškai vartoti turėtų narkotinių medžiagų kiekį, atsižvelgdamas į T. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, T. A. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, šios bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis. Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 63 straipsnio 4 dalimi, buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį, ir buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad įvykdžius nagrinėtas nusikalstamas veikas duomenų, jog T. A. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, nėra, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę T. A. įvykdė tinkamai, nuteistasis imasi priemonių savo gyvenimo būdui keisti, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. A. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimus, nustatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose.
III. Kasacinio skundo argumentai
9. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja V. Sakalauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
9.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 20 straipsnius, kadangi visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, rėmėsi nepatikimais įrodymais, nuteistojo T. A. parodymams suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė arba iš viso nevertino, be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. T. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
9.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino namo stoginėje įrengtos džiovyklos tūrio. 2022 m. birželio 1 d. kratos protokole nurodyta, kad džiovykla yra vieno kvadratinio metro ploto. Iš kratos protokolo fotolentelių matyti, kad šios džiovyklos aukštis yra apie du metrus, taip pat matyti ir jos įrengimo technika. Apeliacinės instancijos teismas nepaminėjo ir nevertino, kad tokios džiovyklos buvo rastos ir paimtos net trys, taip pat nieko nepasisakė apie įrangą (9 LED lempos su prijungimo laidais), esančią prie džiovyklų, taip pat kitą kratos metu rastą įrangą: ilgintuvą, ventiliatorių, elektrinę krosnelę „Standart“. Kratos metu rasti daiktai yra saugomi prie bylos, tačiau teismas jų neapžiūrėjo ir neįvertino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ištyrė, įvertino ir pasisakė ne apie vieną, o apie visas tris džiovyklas ir priedus bei prie jų esančias lempas.
9.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad T. A. kanapes augino dėl sėklų, iš kurių jis ketino spausti aliejų. Vis dėlto šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo metu sėklos rastos nebuvo, T. A. neturėjo jokios įrangos, reikalingos aliejui spausti, nors turėjo visą kitą įrangą, reikalingą kanapėms auginti, – šiltnamį, tris džiovyklas. Taigi nuteistojo T. A. paaiškinimas, kad jis turi 100 vnt. kanapių sėklų ir trys džiovyklos reikalingos tam, kad nesupelytų sėklos, yra nepagrįstas, nelogiškas ir neįtikinamas. Be to, nuteistasis T. A. nurodė, kad vieną džiovyklą įsigijo už 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad, turint omenyje šią investiciją, nelogiškas yra T. A. aiškinimas apie kanapių sėklų aliejaus brangumą. Turint tokias lėšas, buvo galima legaliai įgyti kanapių aliejaus. Pažymėtina ir tai, kad buvo rasta tiek išdžiovintų, tiek pradėjusių dygti ir augti kanapių. Taigi kanapių auginimas, turima speciali įranga kanapėms džiovinti, surastas jau išdžiovintų kanapių kiekis ir jų išfasavimas į keletą maišelių objektyviai įrodo siekį gauti kuo didesnį kiekį narkotinių medžiagų, vykdyti jų gamybos ciklą. Visa tai yra aplinkybės, paneigiančios aiškinimą, jog tai buvo daroma tik asmeninio vartojimo interesais.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokiu tikslu T. A. reikalingos dar dvi palapinės džiovyklos, kurios buvo nesurinktos ir padėtos šalia veikiančios džiovyklos. Iš kratos protokolo matyti, kad džiovinamos kanapės užima labai mažą vienos džiovyklos tūrį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, koks kiekis kanapių tilptų į šią džiovyklą.
9.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad T. A. neturėjo tikslo platinti auginamų kanapių, atsižvelgė ir į tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo supakuotos dozėmis. Tačiau šioje byloje taip pat yra nustatyta, kad T. A., turėdamas tikslą realizuoti, laikė naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, kurie taip pat nebuvo supilstyti dozėmis (į tarą), juos nuteistasis laikė supilstytus į 20 litrų talpos indus.
9.6. Nepagrįsta apeliacinio teismo išvada, kad narkotinės medžiagos nebuvo laikomos slėptuvėje. T. A. kanapes augino ir džiovino ne savo namuose, o savo motinos sodyboje, mažame miestelyje, šiltnamis buvo už ūkinio pastato, džiovintos kanapės buvo laikomos nenaudojamoje 1x2 m dydžio patalpoje, džiovyklos buvo pastatytos antrame aukšte palėpėje, išdžiovintos kanapės buvo sudėtos į kelis maišus, kad neskleistų specifinio kvapo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino, per kokį laiką T. A. suvartotų pas jį rastas narkotines medžiagas, kurių bendras kiekis 396,388 g. Dar būtina įvertinti ir tai, kad šiltnamyje auginamos kanapės būtų užaugusios ir jų kiekis (svoris) būtų padidėjęs. Be to, tikėtina, kad šiltnamyje rasti kibirai su žemėmis buvo pastatyti turint tokį patį tikslą – auginti kanapes.
9.7. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. A. parodymus suabsoliutino ir vertino atsietai nuo kitų bylos įrodymų. Svarbu pažymėti, kad nuteistojo T. A. parodymų patikimumą dėl narkotinių medžiagų auginimo savo poreikiams sumenkina ir tai, jog tuo pačiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad T. A. tyčia teismui melavo sakydamas, jog pas L. Ž. kieme prie ūkinio pastato laikomi 76 litrai naminio stipriojo alkoholinio gėrimo yra jo ir L. Ž. apie tai nieko nežino.
9.8. Nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad T. A. augino kanapes, investavo į jų džiovinimą, jas laikė turėdamas tikslą realizuoti. Pateikta nuteistojo versija apie aliejaus spaudimą iš kanapių sėklų yra siekis išvengti atsakomybės. Siekiant spausti aliejų iš subrendusių kanapių sėklų, nėra būtina džiovinti kanapes.
9.9. Šiuo atveju esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo
11. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, lėmusius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kvalifikuojant nuteistojo T. A. veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo parodymams ir juos vertino atsietai nuo kitų įrodymų, o kitus įrodymus nepagrįstai atmetė ar jų visai nevertino.
12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
13. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 251- 507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-15-648/2024).
14. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K- 587- 697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai rodo, jog T. A. augino didelį kiekį kanapių ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad narkotinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo tikslas T. A. veikoje nenustatytas. Todėl kasacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tuos pačius byloje esančius duomenis įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir in dubio pro reo principo.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad didelio kiekio kanapių auginimas, nuteistojo T. A. į kanapių auginimo įrangą investuota 600 Eur suma, turima speciali įranga kanapėms džiovinti bei surastas jau išdžiovintų kanapių kiekis ir jų išfasavimas į keletą maišelių objektyviai įrodo siekį gauti kuo didesnį kiekį narkotinių medžiagų, vykdyti jų gamybos ciklą. Šis teismas padarė išvadą, kad visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus, jog tai buvo daroma tik asmeninio vartojimo interesais, ir įrodo nuteistojo tikslą platinti narkotines medžiagas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai, jog jis kanapes augino savo reikmėms, kadangi pats vartoja savo užaugintas narkotines medžiagas, byloje nenustatyti jokie telefoniniai pokalbiai ar kitokie kontaktai, patvirtinantys nuteistojo susitarimus dėl narkotinių medžiagų platinimo. Kratos metu nerastos nei svarstyklės, nei pakavimo maišeliai, nei kitokios priemonės, reikalingos dozėms pasverti ar supakuoti. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių T. A. tyčią parduoti ar kitaip platinti neteisėtai disponuojamas narkotines medžiagas, byloje nėra, o netiesioginiai ar išvestiniai įrodymai nesudaro nuoseklaus, loginio įrodomojo pagrindo, patvirtinančio kaltinime nurodytas aplinkybes.
18. Pažymėtina, kad prokurorė kasaciniame skunde klaidingai nurodo, jog nuteistasis vieną džiovyklą (iš viso jų buvo trys) įsigijo už 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis bendrai į visą įrangą investavo tokią sumą. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nelogiškais ir neįtikinamais nuteistojo parodymais dėl ketinimų iš 100 kanapių sėklų spausti aliejų. Kaip tik atvirkščiai – apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius parodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuteistojo deklaruojamas ketinimas iš auginamų kanapių spausti aliejų nėra objektyviai pagrįstas.
19. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K- 131- 719/2022).
20. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K- 167- 303/2022, 2K-187-976/2023). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, T. A. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grįsdamas išimtinai rastu ženkliu kiekiu kanapių (bendras svoris – 417 g), joms džiovinti ir auginti reikalingos įrangos paruošimu bei išdžiovintų kanapių išfasavimu į keletą maišelių, rėmėsi prielaidomis, kurios negali būti laikomos neginčijamais kaltės įrodymais turint tikslą šias medžiagas platinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis rastų kanapių – 344 g – buvo vis dar džiovinamos ir jų paruošimas vartoti dar nebuvo baigtas, kita dalis – 20 g – buvo gauta iš šiltnamyje augintų augalų, dėl kurių auginimo T. A. pripažintas kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, o išdžiovintas kanapių kiekis, rastas maišelyje, tesudarė 38 g ir buvo vartojamas nuteistojo asmeniniams poreikiams.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išdžiovintos kanapės buvo išfasuotos į keletą maišelių, ir nurodė, kad iš byloje esančio kratos protokolo bei pridėtos fotolentelės matyti, jog kanapės buvo rastos paprastame juodos spalvos polietileniniame maišelyje ir papildomai įdėtos į vieną permatomą paprastą maišelį. Toks fasavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina dozavimo ir siekio minėtas narkotines medžiagas platinti. Pats nuteistasis paaiškino, jog kanapės skleidžia specifinį kvapą, dėl to jis sudėjo jas į maišą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tokiu motyvu grįsdamas nuteistojo kaltę, padarė klaidų dėl įrodymų turinio.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog T. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, todėl nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
24. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatorė, ar tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018 ir kt.), taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles reglamentuoja BPK 331 straipsnis. Naujas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Šis teismas, priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti (arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti), taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos išaiškinimų. Priimdamas naują nuosprendį, teismas nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
26. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma nepagrindžia kaltinamojo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Šio teismo išvados logiškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Padaręs priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas ir kokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
27. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės kaltinime nurodytų aplinkybių teisiniam vertinimui, konstatuoja, kad esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą – BK 259 straipsnio 1 dalį – pritaikė apeliacinės instancijos teismas. Šio teismo atliktas įrodymų įvertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, neprieštarauja pirmiau išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir neturi esminių trūkumų, kuriuos nurodė kasatorė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžiamos ne BPK nuostatas atitinkančiu įrodymų vertinimu, bet prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Tai sukliudė šiam teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
