V. J. pagal BK 259 str., 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-237-976/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34329-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.5; 1.2.23.2.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui, paskiriant bausmę atlikti kalėjime.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. J. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – treji metai vienas mėnuo laisvės atėmimo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendį. Iš nuosprendžio pašalinta nuoroda dėl bausmės atlikimo vietos.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas ir R. G., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, iki 2021 m. balandžio 22 d. 20.20 val. neteisėtai disponavo 0,939 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,051 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,012 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šias medžiagas, supakuotas į plastikinį maišelį, 2021 m. balandžio 22 d. 20.20 val. neteisėtai atgabeno nešdamas su savimi į namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), laiptinę, ten šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas už 60 Eur sumą neteisėtai pardavė R. G.

2. V. J. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas tikslo platinti, iki 2021 m. balandžio 23 d. 1.30 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, rūsyje, neteisėtai laikė 9,464 g miltelių, supakuotų į melsvos spalvos plastikinį maišelį, jų sudėtyje buvo 2,474 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią medžiagą 2021 m. balandžio 23 d. 1.30 val. vykusios apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes nesubendrino nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės su pirmesniu nuosprendžiu V. J. paskirta bausme ir neįskaitė bausmės, atliktos pagal pirmesnį nuosprendį, į paskirtą subendrintą bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą nuorodą į V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (kalėjimą), nes galiojanti BK 50 straipsnio redakcija nebenustato pareigos teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę nustatyti bausmės atlikimo įstaigos rūšį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu, bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas, ir baudžiamąją bylą V. J. nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti skundžiamų nuosprendžių dalį dėl bausmės skyrimo, įskaityti į bendrinamą bausmę V. J. visiškai atliktą bausmę, paskirtą įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, bei bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, ir pripažinti, kad V. J. paskirta bausmė yra atlikta. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Ikiteisminis tyrimas dėl V. J. veikos pradėtas neteisėtai, nes galimybė jį pradėti susidarė tik dėl to, kad policija, pažeisdama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nevykdė savo pareigos patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir leido šiems asmenims kartoti (tiražuoti) nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas dėl to išdėstytus apeliacinio skundo argumentus nepagrįstai atmetė. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2020 m. rugpjūčio 26 d. tiriant A. G., A. A., R. C., R. G. nusikalstamas veikas, galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą Jonavoje, (duomenys neskelbtini), esančiame name (šiame name V. J. negyveno ir nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos), ir tik po septynių mėnesių 2021 m. balandžio 26 d. šiame ikiteisminiame tyrime surašomas tarnybinis pranešimas dėl V. J. nusikalstamos veikos ir dėl jos pradedamo ikiteisminio tyrimo tiriant įvykio versiją, kad narkotinę ir psichotropinę medžiagą R. G. perdavė V. J. Iš to darytina išvada, kad, policijai laiku patraukus baudžiamojon atsakomybėn R. G., V. J. veika net nebūtų padaryta, jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos neteisėtai buvo atskirti tyrimai dėl A. G. ir A. A. veikų, nes buvo nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią negalimas baudžiamųjų bylų išskyrimas, jei tai kenkia tyrimo išsamumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

4.2. Įvertindami byloje surinktus įrodymus ir surašydami nuosprendžius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nukrypo nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo.

4.2.1. Apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino apeliacijos paskirties, nes, pirmosios instancijos teismui visiškai neatlikus duomenų pripažinimo įrodymais vertinimo ir jų analizės, pripažino, kad tokie vertinimai ir analizė buvo atlikti.

4.2.2. Surašydamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas praleido dalį teksto, todėl iš nuosprendžio neįmanoma suprasti, kurią iš alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų, teismo manymu, padarė V. J.

4.2.3. Išvadas apie bylos aplinkybes teismai padarė iš esmės remdamiesi tik kartu su V. J. teisiamo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad pripažindami įrodymais R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nors šie net nebuvo perskaityti teisiamajame posėdyje, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 242 straipsnio reikalavimus, nes tokie įrodymai yra neleistini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a>, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-7-136-489/2017, 2K-129-697/2018, 2K-243-689/2019, 2K-35-942/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklaustas du kartus, šių apklausų metu davė nevienodus parodymus, todėl liko neaišku, kuriais iš jų rėmėsi teismai. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, R. G. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino, kad apkalbėjo V. J. dėl prastos savijautos. Byloje yra duomenų, kad R. G. priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, todėl duodamas parodymus galėjo būti abstinencijos būsenos, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Įvertindamas R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. G. kaip kaltinamasis, duodamas parodymus, nebuvo varžomas įpareigojimo duoti teisingus parodymus apie bylos aplinkybes, davė melagingus parodymus apie bendravimo su V. J. pradžios laiką (tuo metu V. J. atliko laisvės atėmimo bausmę). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir V. J. parodymus teisme. Kritiškai juos vertindamas, teismas tai grindė aplinkybe, kad V. J. gynybos versija apie darbo santykius atsirado tik nagrinėjant bylą teisme. Šis argumentas nepagrįstas, nes asmenų duodamų parodymų teisingumas ar melagingumas negali būti siejami su proceso stadija, teisingesniais parodymais savaime laikant pirmesnėje proceso stadijoje duotus parodymus. Priešingas teisės aiškinimas neleistų teismams pripažinti tinkamais įrodymais duomenų, gautų atnaujinus ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad V. J. nuosekliai paaiškino savo gynybos versiją pirmosios instancijos teisme ir ji buvo patvirtinta R. G.

4.2.4. V. J. žodžiai, ištarti atliekant kratą jo namuose, negali būti laikomi įrodymais, nes jis tuo metu neturėjo jokio procesinio statuso byloje, jam nebuvo išaiškinta teisė tylėti, nebuvo rašomas joks protokolas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, kad V. J. būtų susijęs su jo namo rūsyje bendrose patalpose paslėptomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. J. namuose ištartus žodžius įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus. Pažymėtina, kad asmens parodymais gali būti laikomi tik tokie įtariamojo paaiškinimai, kai yra laikomasi esminių proceso garantijų, pavyzdžiui, įtariamajam turi būti pranešta apie įtarimą, turi būti išaiškintos įtariamojo teisės, tarp jų teisė tylėti, turi būti rašomas nustatytos formos protokolas, užtikrinta teisė turėti gynėją. Neprocesinė apklausa kratos metu teismų praktikoje laikoma šiurkščiu ir neleistinu proceso pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>). Susidariusią situaciją apeliacinės instancijos teismas paneigė, esą pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, nesirėmė kratos metu V. J. ištartais žodžiais, taip klaidingai interpretuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir iškreipdamas apeliacijos paskirtį, kaip ji apibūdinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. Teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apžvalgoje.

4.3. Paskirdami bausmę V. J., teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Individualizuojant bausmę V. J. atsižvelgtina į tai, kad psichotropinė medžiaga iš R. G. buvo paimta pareigūnų, taigi, jokių reikšmingų pasekmių dėl veikos neatsirado; V. J. ne tik pripažino anksčiau vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, bet ir nuo tokios priklausomybės gydėsi; V. J. socialiniai ryšiai leistų jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (turi šeimą, vieną kartą vedęs, turi keturis vaikus, iš kurių dvi dukterys dar lanko mokyklą, viena duktė yra mažametė). Pažymėtina ir tai, kad V. J. visą gyvenimą dirbo, vienu metu keliose darbovietėse, visuomet buvo socialiai aktyvus, atjaučiantis kitus žmogus, turi aukštąjį išsilavinimą, apibūdinamas teigiamai.

4.4. Spręsdami dėl skirtingais nuosprendžiais V. J. paskirtų bausmių subendrinimo, teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo non bis in idem (draudimo bausti pakartotinai už tą pačią veiką), non reformatio ir peius (draudimo keisti į blogesnę pusę) principų. Pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 63 straipsnio 1, 9 dalių normos nenustato jokių išlygų dėl bausmės, kuri buvo paskirta kitoje baudžiamojoje byloje, įskaitymo į naujai skiriamą bausmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas proceso sąžiningumo principas neleidžia tokios situacijos, kurioje nuteistojo atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laikotarpis niekaip nebūtų įskaitytas į jam paskirtą bausmę. Šio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2014">2A-7-3/2014</a>, 2A-6-495/2022). Subendrinta bausmė turi būti tokia, kokia ji būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013). Prieš priimant nuosprendį šioje byloje, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas ir atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl ši jo atlikta bausmė turėjo būti įskaityta į jam paskirtą bausmę. Deja, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas, nors apeliaciniu skundu buvo prašoma tik įskaityti kitu nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę, prie Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tik tada įskaitė pagal pirmesnį nuosprendį paskirtą bausmę. Dėl to buvo netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys, V. J. buvo antrą kartą nubaustas už veiką, už kurią jis jau atliko bausmę, be to, jo teisinė padėtis buvo pabloginta, nors byla buvo nagrinėjama pagal jo apeliacinį skundą.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Palaima atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus R. G. parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo šaltinį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: V. J. asmens parodymo atpažinti protokolas, R. G. apžiūros ir asmens kratos protokolai, R. G. ir V. J. mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolai bei jų šių telefono abonentų tarpusavio susižinojimo sąrašai. Visi šie duomenys buvo teismų ištirti ir motyvuotai įvertinti, todėl teismai teisėtai ir pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais R. G. parodymais.

5.2. Nesutiktina ir su kasacinio skundo teiginiais, kad teismai netinkamai įvertino bylos duomenis apie V. J. ištartus žodžius kratos metu. Pažymėtina, kad kratos metu nebuvo vykdoma V. J. apklausa, o tik paklausta, ar namuose, pagalbinėse patalpose yra draudžiamų medžiagų, ir į šį klausimą V. J. atsakė. Klausimas kratos metu nėra asmens apklausa, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista apklausos tvarka ir suvaržytos įtariamojo teisės. Kratos teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių teisingumas patvirtintas A. J. parašu. Dėl to skundo prašymas kitaip vertinti įrodymus yra nepagrįstas.

5.3. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kuriuo prašoma iš naujo atlikti R. G. ir V. J. parodymų tyrimą ir vertinimą, nes skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka patikrinamas tik remiantis šiuose baigiamuosiuose aktuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-269-697/2023).

5.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas neteisėtai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie V. J. nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo sužinota apklausus kaip įtariamąjį R. G., parodžius V. J. jam atpažinti, tarnybiniame pranešime užfiksavus, kad R. G. sulaikymo metu turėjo maišelį su biria medžiaga, kuri, kaip įtariama, buvo amfetaminas. Šioms aplinkybėms ištirti tarnybiniame pranešime prokuroras surašė rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 5.1 ir 5.2 punktuose. Dėl to sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas turint tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

5.5. Ikiteisminis tyrimas dėl A. A. ir A. G. buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai, nes priimtas siekiant paspartinti baudžiamąjį procesą, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo veiksmai dėl įtariamųjų A. A. ir A. G. buvo baigti, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar buvo tęsiamas. Šių ikiteisminių tyrimų atskyrimas netrukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir objektyviai ištirti bylos aplinkybių.

5.6. Prieštarauja BPK nuostatoms kasacinio skundo argumentas, kad, neperskaitydamas R. G. parodymų teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. BPK 276 straipsnio 4 dalyje ne tik nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui asmens duoti parodymai, tačiau gali būti ir perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso bei vaizdo įrašai. Taigi asmens parodymai nebūtinai turi būti perskaitomi teisiamajame posėdyje, o imperatyvo perskaityti asmens ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nėra. Be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, rėmėsi ne R. G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, o rėmėsi kitais byloje surinktais įrodymais, kurie leido daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl V. J. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl to BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas nėra esminis.

5.7. Prieštarauja BK nuostatoms kasacinio skundo argumentas, kad subendrindamas bausmes apeliacinės instancijos teismas neteisėtai prie griežtesnės bausmės, paskirtos vienu nuosprendžiu, pridėjo dalį švelnesnės bausmės, paskirtos kitu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad, pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, skirdamas galutinę bausmę teismas prie skiriamos bausmės gali pridėti visą arba dalį kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę arba jos dalį. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas taip ir padarė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 9 dalis.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

8. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų pateiktu nuteistojo R. G. parodymų patikimumo vertinimu. Pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas reikalauja, kad kasacinis teismas patikrintų įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu padarytų išvadas apie byloje nustatytus faktus, t. y. tikrintų teismų sprendimus faktų nustatymo aspektu. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, tokie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šis kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas.

Dėl BPK 1 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimų

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pradedant ir tiriant bylą buvo iš esmės pažeisti BPK 1 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pasak kasatoriaus, ikiteisminis tyrimas dėl V. J. veikos pradėtas neteisėtai, nes policijos pareigūnai, gavę duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, nesiėmė veiksmų, kad būtų iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. G. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei tai būtų padaryta laiku, V. J. veika net nebūtų padaryta. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo neteisėtai atskirti tyrimai dėl kitų asmenų veikų, taip pakenkiant tyrimo išsamumui. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

10. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi vykti atsižvelgiant į baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnis) ir laikantis proporcingumo principo, procesinės prievartos priemonės, ribojančios asmens teises ir laisves, turi būti taikomos tik tada, kai kitaip negalima pasiekti proceso tikslų, ir turi būti nedelsiant nutrauktos, kai procesinės prievartos taikymas tampa nereikalingas (BPK 11 straipsnis). BPK 176 straipsnio 1 dalis nustato laiką, per kurį turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, bylos sudėtingumą ir teisinius padarinius, kai ikiteisminis tyrimas per šį laiką neatliekamas.

11. Bylose, kuriose ikiteisminis tyrimas pradedamas po to, kai buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, pažymima, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, jog kriminalinės žvalgybos (operatyvinių) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad kriminalinės žvalgybos (operatyviniai) veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Slapti sankcionuoti kriminalinės žvalgybos (operatyvinio tyrimo) ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-7-85-696/2016, 2K-167-303/2022). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus kriminalinės žvalgybos (operatyvinius) ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-57-696/2017).

12. Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendimai dėl bylų atskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių. Pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu proceso dalyviai praranda galimybę teisme patikrinti kitose bylose (kitoje byloje) tirtus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2014">2K-44/2014</a>, 2K-180-976/2017, 2K-221-942/2020). Kita vertus, bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygos vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, 2K-221-942/2020).

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo V. J. nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir atliktas pažeidžiant BPK 1 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nukrypstant nuo pirmiau nurodytos teismų praktikos.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad duomenys, leidžiantys įtarti, kad V. J. prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gauti 2020 m. lapkričio mėn. Siekiant patikrinti šią versiją, 2020 m. lapkričio 24 d. buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai – slaptas V. J. sekimas bei V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, šiuos veiksmus leista atlikti nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., tačiau pasikeitus situacijai jie nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl R. G. veikų (taip pat ir atliekant R. G. slaptą sekimą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą) nebuvo gauta duomenų apie V. J. prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vėliau duomenys apie galimą V. J. vykdomą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo gauti tik 2021 m. balandžio 22 d. sulaikius R. G. ir radus pas šį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurias R. G. teigė įsigijęs iš V. J. Gavus tokią informaciją, buvo atlikti neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai (krata V. J. gyvenamojoje vietoje, įvykio vietos (rūsio patalpų) apžiūra), o 2021 m. balandžio 26 d. priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. J. veikų. Taigi pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad valstybės institucijos, žinodamos apie V. J. daromas nusikalstamas veikas, būtų joms neužkirtusios kelio, be priežasties leidusios jas tęsti ar skatinusios daryti naujas nusikalstamas veikas, tikėdamosi, kad bus padaryta daugiau ar pavojingesnių nusikalstamų veikų tam, kad V. J. vėliau dėl jų visų būtų patrauktas griežtesnėn teisinėn atsakomybėn.

15. Ikiteisminis tyrimas dėl V. J. veikų buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir vykdytas nepadarant BPK 176 straipsnio 1 dalies pažeidimų (terminui pasibaigus, jis buvo pratęsiamas įstatymo nustatyta tvarka).

16. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad, atskirdamas ikiteisminį tyrimą dėl A. G. ir A. A. nusikalstamų veikų, prokuroras pakenkė ikiteisminio tyrimo išsamumui. Pažymėtina, kad A. G. buvo pripažintas įtariamuoju byloje dėl to, kad iš R. G. 2020 m. rugpjūčio 26 d. įgijo be tikslo platinti psichotropinės medžiagos ir ją gabeno, kol buvo sulaikytas, o A. A. buvo pripažintas įtariamuoju dėl to, kad iš R. C. 2020 m. lapkričio 12 d. įgijo psichotropinės medžiagos ir ją gabeno. Kaip matyti iš A. G. ir A. A. pareikštų įtarimų, jų nusikalstamos veikos nėra susijusios su V. J. nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. G. bei A. A. buvo baigtas, siekiant baudžiamojo proceso greitumo ir efektyvumo, ilgiau tęsti ikiteisminį tyrimą dėl A. G. ir A. A. nusikalstamų veikų nebuvo tikslinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriai paduotame kasaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios atskyrus ikiteisminį tyrimą dėl A. G. ir A. A. nusikalstamų veikų būtų ištirtos neišsamiai.

17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pradedant ir vykdant ikiteisminį tyrimą dėl V. J. veikų buvo padaryti esminiai BPK 1 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų

18. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų leistinumo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo laikantis įrodymų vertinimo kaip visumos principo.

19. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl to spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Duomenys, kurie gaunami nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos ir ypač suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, laikomi gautais neteisėtu būdu, pažeidžiančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir negali būti pripažinti įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC05NzYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-976/2024">2K-8-976/2024</a> ir kt.).

20. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018 ir kt.). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

21. Kasaciniame skunde teigiama, kad kratos metu duoti V. J. žodiniai paaiškinimai vertintini kaip neformali apklausa, todėl laikytini neleistinais įrodymais.

22. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir yra viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save taip pat yra viena iš teisingo proceso, garantuojamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, prielaidų ir garantijų.

22.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad bet koks sulaikyto ar suimto asmens ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip leidžiama „neformali apklausa“. Tai užtikrina įtariamojo teisių, įskaitant teisę tylėti ir teisę į gynėją, taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka sulaikyto ar suimto įtariamojo apklausą, ir pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises; siekiant garantuoti, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas (pvz., 2020 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Ayetullah Ay prieš Turkiją, peticijų Nr. 29084/07 ir 1191/08, 137 punktas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>, 36 punktas ir jame nurodyta EŽTT ir kasacinė praktika).

22.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra ne kartą konstatuota, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir,,atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais metu gauti duomenys, kurie buvo gauti pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, faktiniu sulaikymu ir apklausa, šių veiksmų tinkamai procese neįforminant, taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles, reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-350/2013">2K-350/2013</a>, 2K-233-788/2016, 2K-120-976/2019, 2K-6-976/2022).

22.3. Kita vertus, teisės tylėti ir teisės į gynėją pažeidimas paprastai nenustatomas tais atvejais, kai asmuo tam tikrą vėliau baudžiamajame procese prieš jį panaudojamą informaciją pareigūnams pateikia savanoriškai, nebūdamas sulaikytas, kitaip reikšmingai nesuvaržant jo veiksmų laisvės ir netaikant spaudimo, pareigūnams ne siekiant neformaliuoju būdu išgauti iš asmens jį potencialiai kaltinančios informacijos, o tiesiog atliekant įprastus pirminius veiksmus įvykio vietoje (pvz., 2019 m. sausio 22 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sršen prieš Kroatiją, peticijos Nr. 30305/13; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC05NzYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-976/2024">2K-8-976/2024</a>).

22.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pirminių klausimų uždavimas situacijoje, kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime paprastai nepripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens apklausa. Vertinant, ar toks pareigūnų bendravimas su asmeniu nepažeidė draudimo versti duoti parodymus prieš save, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius. Svarbu nustatyti ir tai, ar asmuo nebuvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-628/2022">2K-170-628/2022</a>, 2K-221-976/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC05NzYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-976/2024">2K-8-976/2024</a>).

23. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, atliekant neatidėliotiną V. J. buto kratą, naudojamo rūsio patalpų apžiūrą, rūsyje buvo rastas maišelis su biria medžiaga. Kai policijos pareigūnai grįžo į butą ir pasiteiravo V. J., ar žino, kas tai ir kam tai priklauso, šis nurodė, kad tai yra psichotropinė medžiaga, kurią kaip narkomanas vartoja savo reikmėms; tačiau vėliau, V. J. žmonai pasakius, kad maišelis su medžiaga buvo surastas rūsio bendro naudojimo patalpose, jis pradėjo pareigūnams aiškinti, kad rasta medžiaga yra ne jo. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai negalėjo apkaltinamajame nuosprendyje remtis tokiais paaiškinimais, kurie gauti pažeidus faktinio įtariamojo teisę neduoti parodymų prieš save.

24. Apeliacinės instancijos teismas, detaliai nurodęs faktines kratos ir apžiūros atlikimo ir tuo metu vykusių pokalbių tarp V. J., jo sutuoktinės ir pareigūnų aplinkybes; išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat pateikęs įrodymų tyrimo, vykusio apeliacinės instancijos teisme, rezultatus ir aptaręs kasacinės instancijos teismo praktiką dėl neformalių apklausų metu gautų duomenų vertinimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30–38 punktai), padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų leistinumo vertinimo taisyklių nepažeidė.

24.1. Pirma, pirmosios instancijos teismas nesirėmė nuosprendyje V. J. paaiškinimais, duotais atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu, kaip įrodymais.

24.2. Antra, pirmosios instancijos teismas iš tiesų rėmėsi ikiteisminio tyrimo veiksme dalyvavusių liudytojų, tarp jų ir pareigūno, parodymais apie tai, kad V. J., iš pradžių pripažinęs, kad surastos medžiagos jo, vėliau, sutuoktinei pasakius apie psichotropinių medžiagų radimo vietą, pradėjo neigti rastų medžiagų priklausomybę. Taigi kaip liudytojai apklausti asmenys davė parodymus apie tas aplinkybes, kurias jie matė ir girdėjo dalyvaudami atliekant procesinį veiksmą, jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti laikantis BPK nustatytos tvarkos, šiuos parodymus liudytojai patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme, todėl šie parodymai pripažinti įrodymais.

24.3. Trečia, kratos metu nė vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų V. J., kaip įtariamojo, apklausos nevykdė. Kaip nustatyta byloje, iš rūsio patalpos į butą grįžęs pareigūnas paklausė V. J. tik to, ar jis žino, kas tai (maišelis su biria medžiaga) ir kieno, aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nesiaiškintos, intensyvus V. J. ir psichotropinę medžiagą rūsio patalpoje suradusio pareigūno ar kitų kratoje dalyvavusių pareigūnų pokalbis nevyko; tokių aplinkybių, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nurodęs ir pats nuteistasis.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai klausimai buvo užduoti atliekant neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, klausimų abstraktus pobūdis, trumpa pokalbio trukmė, spaudimo V. J. nebuvimas, V. J. iš esmės savanoriškas pripažinimas, kad tai jam priklausanti medžiaga, kurią vartoja savo reikmėms, leidžia daryti išvadą, jog V. J. buvo užduoti tik pirminiai klausimai atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmą ir jie negali būti vertinami kaip neformali apklausa, neatsižvelgiant į įtariamojo garantiją nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save. Atitinkamai laikytini leistinais liudytojų, kurie dalyvavo atliekant kratą (policijos pareigūno, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, nuteistojo sutuoktinės, kuri gynybos prašymu davė parodymus ir apeliacinės instancijos teisme), parodymai apie tai, ką jie matė ir girdėjo procesinio veiksmo metu.

26. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama nuteistojo R. G. parodymų patikimumui ir jų panaudojimo leistinumui. Kaip jau minėta pirmiau, argumentai, skirti parodymų tikrumui paneigti, siūlant juos vertinti kitaip, nei vertino teismai, paliekami nenagrinėti. Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą neperskaitęs jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir remdamasis jais, atmetami kaip nepagrįsti.

27. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesirėmė nuteistojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad tais atvejais, kai teismas rėmėsi asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis juos pagarsino teisiamojo posėdžio metu ir atitinkamai tai atskleidė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarydamas nuorodą į tai, kad parodymai paskelbti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Panaši nuoroda atskleidžiant R. G. parodymus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra padaryta, o nuteistojo parodymų turinys nuosprendyje atskleistas pagal jo parodymus, duotus nagrinėjant bylą teisme, o ne pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymais pripažino ir vertino tik teisme duotus R. G. parodymus.

28. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nustatydami bylos aplinkybes teismai rėmėsi iš esmės tik nuteistojo R. G. parodymais. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad spręsdamas, ar įrodytos V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas rėmėsi įrodymų visuma, kurią sudarė liudytojų M. J. A., E. P., Ž. K., M. B. parodymai, taip pat duomenys, gauti atliekant tyrimo veiksmus (tarnybinis pranešimas apie R. G. sulaikymą, R. G. asmens kratos protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, V. J. ir R. G. mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolai, jų tarpusavio susižinojimo mobiliojo ryšio telefonais duomenys, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas). Pirmiau nurodytus duomenis teismai analizavo kiekvieną atskirai, taip pat lygino tarpusavyje ir remdamiesi atlikta įrodymų analize padarė išvadas apie bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje itin detaliai atskleidė, kokius duomenis jis analizavo, kokius duomenis palygino ir kokias išvadas tuo remdamasis padarė. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo motyvų dėl įrodymų vertinimo, detaliau nepasisako dėl kasacinio skundo argumento, jog įvertindami įrodymus teismai nesilaikė reikalavimo vertinti juos kaip visumą.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai įrodymus įvertino iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl BPK 305, 331 straipsnių reikalavimų

30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai surašė sprendimus, neatitinkančius BPK 305, 331 straipsnių reikalavimų.

31. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį nustato BPK 305 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo pareiga nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad ši pareiga neturėtų būti aiškinama kaip reikalavimas teismui nuosprendyje pasisakyti dėl visų bylos duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, o turėtų būti suvokiama kaip teismo pareiga priklausomai nuo bylos aplinkybių pasisakyti dėl pripažinimo įrodymais tų bylos duomenų, dėl kurių pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais kyla abejonių ir kurie yra reikšmingi bylai teisingai išspręsti.

32. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas nurodė, kokius bylos duomenis pripažįsta įrodymais, ir išdėstė juos priimtame nuosprendyje, kartu pateikdamas sprendimą dėl bylos duomenų, kurie įrodymais teismo nebuvo pripažinti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis bylos duomenų pripažinimo įrodymais aspektu yra mažos apimties, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuosprendyje nepateiktas vertinimas dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš esmės tapatų gynybos argumentą, konstatavo, jog nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė itin glaustus teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, šis nuosprendžio turinio trūkumas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, kadangi tai nesukliudė teismui V. J. bylą išnagrinėti tinkamai ir priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tiek atliko pirmosios instancijos teismo motyvų dėl įrodymų vertinimą, tiek, nagrinėdamas kitus apeliacinio skundo argumentus, savarankiškai tyrė ir vertino kaip visumą byloje esančius įrodymus.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai laikėsi BPK reikalavimų, keliamų teismų nuosprendžių surašymui – tiek atliekant įrodymų analizę, tiek pateikiant jų visumos vertinimo motyvus.

34. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį reglamentuoja BPK 331 straipsnis, tačiau, kaip išplaukia iš šio straipsnio 1 dalies, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai taikomi ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas.

35. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo (nuosprendžio 1.1, 40 punktai ir kiti) matyti, kad V. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už narkotinės ir psichotropinės medžiagų gabenimą bei jų pardavimą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punkto paskutiniame sakinyje yra praleisti veiksmažodžiai, apibūdinantys V. J. įvykdytas alternatyvias veikas (gabeno ir pardavė), nereiškia, kad vertinant nuosprendį kaip visumą liko neaišku, kokią alternatyvią BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ar veikas padarė nuteistasis V. J. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad iš apeliacinio teismo nuosprendžio vien dėl šios, iš esmės rašymo apsirikimo, klaidos neaišku, kokia nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai surašyti iš esmės pažeidžiant BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nuteistajam V. J. dėl socialinių ryšių, turimo išsilavinimo ir kitų aplinkybių nėra tikslinga skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

38. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2014">2K-412/2014</a>, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.).

39. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuteistasis V. J. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai, turi šeimą ir vaikų. Tačiau praeityje jis yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, net ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų iš šio gyvenimo įvykio nepadarė ir vėl nusikalto, padarydamas net dvi naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės paskyrimas už šias dvi naujas nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas leistų geriau įgyvendinti bausmės paskirtį, tiksliau atitiktų teisingumo principą.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad teismai, paskirdami bausmę V. J. netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalių taikymo

41. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, nukrypo nuo non reformatio in peius ir non bis in idem principų.

42. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019 ir kt.). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024).

43. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, o jei šis sprendimas nebūtų priimtas, – įskaityti į subendrintą bausmę V. J. atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendį. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį subendrindamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nors to nebuvo prašoma apeliaciniame skunde, o po to įskaitydamas į subendrintos bausmės laiką V. J. bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

44. Taigi, nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo prašoma subendrinti V. J. bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais, o buvo prašoma tik įskaityti atliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas, prieš įskaitydamas atliktą bausmę, bausmes subendrino. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. J. paskyrė griežtesnę bausmę, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tačiau padarytas BPK pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepripažintinas esminiu. Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai nesilaikė BPK reikalavimo nepabloginti asmens, pateikusio apeliacinį skundą, teisinės padėties, tačiau, bendrai vertinant nuteistojo pagal kelis teismų nuosprendžius teisinę padėtį, toks sprendimas faktiškai nesuvaržė nuteistojo teisių ir nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo byloje.

45. Įvertinus BK nuostatas dėl bausmių, paskirtų skirtingais teismų nuosprendžiais, subendrinimo, darytina išvada, kad, nesubendrinus Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tai būtų padaryta nuosprendžių vykdymo proceso metu laikantis iš esmės tų pačių bausmių subendrinimo taisyklių, kurias pritaikė apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl bausmių bendrinimo buvo priimtas nesilaikant apeliacinio skundo ribų, pats sprendimas dėl bausmių bendrinimo negali būti pripažintas nepagrįstu ar neteisėtu vertinant baudžiamąjį procesą byloje kaip visumą. Todėl kasatoriaus argumentai dėl BK reikalavimų bausmių subendrinimui ir principo non reformatio in peius reikalavimų nesilaikymo pripažįstami nepagrįstais.

46. Non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, taip pat tai, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Tačiau nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne dvigubo baudžiamojo persekiojimo, o bausmių skyrimo (subendrinimo), kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, klausimas.

47. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad į galutinę subendrintą bausmę turi būti įskaityta visa, o ne tik realiai nuteistojo V. J. atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendį. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

48. Pažymėtina, kad šis klausimas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zOTAtNTk4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-390-598/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-390-598/2024">T-390-598/2024</a>, priimtoje išnagrinėjus bylą pagal BPK 347, 362, 364 straipsnių nuostatas, nurodant, kad įskaitoma tik realiai atlikta, o ne visa bausmė.

49. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad priimtas sprendimas atitinka BK nuostatas ir teismų praktiką, pagal kurią į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Pagal teismų praktiką, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-585/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-585/2010">2K-585/2010</a>, 2K-133/2012, 2K-519/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2014">2A-7-3/2014</a>, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-60-495/2023 ir kt.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos byloje yra pritaikytos netinkamai.

50. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, nors kasaciniame skunde neginčijamas nagrinėjamoje byloje taikytas bausmių bendrinimo taisyklių taikymas, tačiau, patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, nustatytas netinkamas BK 63 straipsnio nuostatų taikymas. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nuteistasis V. J. padarė du tyčinius nusikaltimus: nesunkų, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurią buvo paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, ir sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, skiriant galutinę subendrintą bausmę, turėjo būti taikomas bausmių apėmimas ir nuteistajam V. J. turėjo būti paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, teismų sprendimai dėl bausmių bendrinimo yra keičiami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžius pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė