Dėl statybos rangą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-21-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05149-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valranga“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkos energija“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo pagal statybos rangos sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl statybos rangą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė MB „Valranga“ prašė teismo priteisti iš UAB „Alkos energija“ 2056,30 Eur (7100 Lt) skolos, 3359,59 Eur (11 600 Lt) baudą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. balandžio 24 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria sutarė, kad rangovė (ieškovė MB „Valranga“) vykdys vienos ALKA-30 elektrinės su pastato stoge integruotomis 30 kWp saulės jėgainėmis statybos darbus užsakovei (atsakovei UAB „Alkos energija“). Kad rangovė galėtų atlikti statybos darbus, užsakovė pagal sutartį įsipareigojo jai pateikti eskizinę darbinę dokumentaciją ir reikalingas medžiagas bei detales, taip pat konsultuoti rangovę darbų technologijos klausimais. Pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti 2013 m. balandžio 25 d. ir baigti 2013 m. gegužės 20 d. Sutarta atliekamų statybos darbų kaina buvo 3504,40 Eur (12 100 Lt).

Užsakovė rangovei sumokėjo 868,86 Eur (3000 Lt) avansą ir 579,24 Eur (2000 Lt) už atliktus darbus. Rangovė teigia, kad užsakovė vėlavo atlikti ir netinkamai atliko savo pareigas pagal rangos sutartį, o 2013 m. birželio 13 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą užsakovė pasirašyti atsisakė. Atsakovė teigia, kad rangovė pavėluotai ir nekokybiškai atliko darbus, atliko juos ne visus (apie 45 proc.), taip pat nurodo, kad visos medžiagos statybai buvo pateiktos laiku, turėjo atitikties deklaracijas ar CE žymę bei garantijas. Užsakovė teigia, kad rangovė objekte dirbo lėtai, vangiai ir nekvalifikuotai, pasitelkė per mažai darbuotojų.

Atsakovė nesutiko, kad statybos darbai buvo baigti 2013 m. birželio 10 d. dėl jos pačios kaltės ir kad ji buvo tinkamai informuota 2013 m. birželio 13 d. apie ieškovės pasirengimą perduoti atliktų statybos darbų rezultatą Atsakovė užsakė ir atliko ekspertinę apžiūrą bei matavimus, juose, užsakovės teigimu, rangovė dalyvauti atsisakė. Atsakovės teigimu, elektrinė tik 2013 m. lapkričio 12 d. buvo prijungta prie monitoringo sistemos ir paleista gaminti elektros energiją, todėl tik tą dieną buvo pasiektas darbų rezultatas, o 2013 m. birželio 13 d. VĮ Registrų centre įregistruotas tik elektrinės statinys, bet pati elektrinė dar neveikė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Alkos energija“ 2056,30 Eur (7100 Lt) skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 297,15 Eur (1026 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Valranga“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės MB „Valranga“ atsakovės UAB „Alkos energija“ naudai 718,26 Eur (2480 Lt) atstovavimo išlaidų. Valstybės naudai iš ieškovės MB „Valranga“ priteisė 2,32 Eur (8 Lt) ir iš atsakovės UAB „Alkos energija“ 1,45 Eur (5 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nurodė, kad rangovės 2013 m. liepos 5 d. vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo pažymą (aktą) laiko galiojančia ir sukeliančia pareigą užsakovei darbus priimti ir atsiskaityti už juos, nes šalių sutartyje nebuvo nustatyta, jog darbų perdavimo aktas turi būti konkrečios formos, o pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įstatyme nenustatyta speciali privaloma akto forma. Užsakovės elgesį teismas vertino kaip atsisakymą priimti darbus, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Statybų pasažas“ v. UAB,,Senamiesčio svečių namai“, bylos Nr. 3K-3-504/2009).

Remdamasis bylos medžiaga, šalių atstovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, taip pat vietos apžiūra, teismas nustatė, kad jėgainė yra visiškai veikianti. Be to, ji kaip du pastatai (unikalūs Nr. 4400-2679-9684 ir Nr. 4400-2679-9695) buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2013 m. birželio 13 d. (baigtumas 100 proc.) atsižvelgiant į pačios atsakovės pateiktą 2013 m. birželio 12 d. deklaraciją, kurioje nurodomas elektrinės pabaigimas. Leidimas pirmiau nurodytoje jėgainėje gaminti elektrą ir ja prekiauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotas taip pat 2013 m. birželio mėnesį, o 2012 m. lapkričio mėnesį leista eksploatuoti šią jėgainę ir UAB „Alkos energija“ plėsti saulės elektrinių energijos gamybos veiklą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad nebuvo atlikti visi statybos rangos darbai, taip pat atsakovė neįrodė, kad šie darbai buvo atlikti nekokybiškai (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovės užsakymu ir lėšomis atlikta ekspertizė, nedalyvaujant ieškovės atstovams, išklausius eksperto V. M. pasisakymus, yra tendencinga ir vien ja remtis negalima, kadangi ekspertizės akte ekspertas rėmėsi išskirtinai atsakovės pateiktais duomenimis, kiek neatlikta darbų, ir matavimais bei sąmatininkės V. B. matavimais, kurie iš esmės nėra visai tikslūs.

Teismas nurodė, kad po ieškovės atliktų darbų užsakovė, siekdama padidinti jėgainės pajėgumą, papildomai į pastatą įspraudžiant dar vieną eilę fotomodulių, šiems darbams atlikti pasamdė VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, tačiau pastaroji ne taisė rangovės darbų trūkumus, o atliko kitus rangos sutartyje nenurodytus darbus (papildomai įspraudė daugiau fotomodulių, koregavo gegnyną, papildomai perstūmė pastato konstrukcijas ir jas sutvirtino, permontavo fotomodulius (ar dalį jų), įjungė optimizatorius, inverterį, laidus, paskui sutvarkė aplinką).

Teismas nustatė, kad ieškovė pirma pažeidė sutartį (vėluodama baigti darbus), todėl nėra pagrindo iš atsakovės reikalauti netesybų, ir tokį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.71 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Tačiau remiantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, yra pagrindas priteisti jai 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės MB „Valranga“ ir atsakovės UAB „Alkos energija“ apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kitą dalį teismo sprendimo paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės MB „Valranga“ atsakovės UAB „Alkos energija“ naudai 1158,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 61,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat priteisė iš ieškovės MB „Valranga“ valstybės naudai 3,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Kolegija nurodė, kad 2013 m. birželio 13 d. rangovės pateikta pažyma vertintina kaip pranešimo apie atliktus darbus pateikimas (CK 6.694 straipsnio 1 dalis), o 2013 m. liepos 5 d. vienašališkai pasirašyta darbų perdavimo pažyma – kaip aktas pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį. Kolegija nustatė, kad rangovės įrengtas statybos objektas naudojamas pagal paskirtį, dėl to užsakovė negali atsisakyti priimti darbų rezultato. Tačiau rangovei reikalaujant sumokėti už darbus užsakovė gali įrodinėti atliktų darbų trūkumus ir šiems trūkumams šalinti patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija savo išvadas grindė ekspertizės išvada, kuri nėra nuginčyta, o ieškovė nepateikė teismui pakankamai kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas. Sutartis su VšĮ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ buvo sudaryta dėl darbų trūkumų taisymo, o ne dėl papildomų darbų. Vertindama elektrinės pastato registraciją ir užsakovės pateiktą deklaraciją, patvirtinančią elektrinės pabaigimą, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė pripažino, jog deklaracijoje pateikti duomenys neatitiko tikrovės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Valstybinė energetikos inspekcija, išdavusi leidimą gaminti elektros energiją elektrinėje ir techninės būklės patikrinimo pažymą, realiai elektrinės neapžiūrėjo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog elektrinė pradėjo veikti nuo 2013 m. birželio 13 d. ir atsakovė nuo šio momento ją naudojo pagal paskirtį, priešingai, iš ekspertizės akto matyti, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį elektrinė dar neveikė. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinio suma, kurią prašė priteisti ieškovė už atliktus darbus, iš esmės atitiko darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir ekspertizės akte nurodytą neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų kainą, todėl, nenustačiusi teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl skolos priteisimo, jį ir kitus išvestinius reikalavimus atmetė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.662 straipsnio 2–3 dalis bei 6.694 straipsnio 4 dalį, nes nusprendė, jog sudarius vienašalį perdavimo–priėmimo aktą atsakovei išliko teisė vėliau remtis darbų trūkumų faktu. Taip buvo nukrypta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2005">3K-3-413/2005</a>; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2007">3K-3-361/2007</a>; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009), pagal kurią draudžiama remtis atliktų darbų trūkumų faktu po darbų perdavimo, jeigu šie trūkumai nebuvo nustatyti šių darbų perdavimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. CPK 197 straipsnio 2 dalį, nustatančią didesnę prima facie įrodymų galią. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai paneigė byloje esančių kompetentingų institucijų išduotų oficialių dokumentų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2013 m. birželio 12 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, 2015 m. vasario 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštas, 2013 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos leidimas gaminti elektros energiją) įrodomąją galią, o atsakovės užsakytą ir apmokėtą ekspertizės aktą, nesant jokių kitų įrodymų, pripažino tinkamu įrodymu, paneigiančiu oficialius rašytinius dokumentus. Tokiu būdu taip pat buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2009">3K-3-54/2009</a>; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2011">3K-3-423/2011</a>; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183/2012">3K-3-183/2012</a>; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. L. R. S., A. G., VĮ „Registrų centras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2012">3K-3-458/2012</a>), nustatančios prima facie įrodymų didesnę įrodomąją galią, šalies pareigą tokius įrodymus nuginčyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir vienos iš šalių atliktos ekspertizės mažesnę įrodomąją galią, palyginti su oficialiais rašytiniais įrodymais.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybas už sutartinės prievolės neįvykdymą, taip pažeisdami CK 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.75 straipsnį, 6.245 straipsnio 3 dalį, 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalį. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįgijo teisės į baudos priteisimą iš atsakovės už tai, kad ši ne laiku atsiskaitė pagal rangos sutartį. Taip buvo pažeista ir kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>), pagal kurią sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais ir kurių įrodinėti nereikia.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Rangovei nepateikus teigiamų tolerancijos kontrolinių matavimų ir bandymų rezultatų, pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį užsakovė neįgijo pareigos priimti rangovės atliktus darbus, todėl užsakovė pagrįstai rankovei grąžino šios pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą.

Kilus užsakovės ir rangovės ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovė privalo įrodyti defektų faktą, o rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB „Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>). Nuo 2013 m. liepos 25 d., kai buvo pateiktas prieštaravimas dėl teismo įsakymo, kasatorei tapo žinoma, kad užsakovė teigia, jog statinys yra su trūkumais. Jai atsirado pareiga paneigti šį faktą, tačiau kasatorė tokios pareigos neįvykdė, ekspertizės pati neatliko ir neužsakė ją atlikti.

Atsakovė įregistravo elektrinės pastatą, dėl kurios statybos bei įrengimo darbų ir vyksta ginčas, kaip baigtą statinį, pateikdama deklaraciją, tačiau šį veiksmą atsakovė atliko tik todėl, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. keitėsi įstatymų reguliavimas. Jei iki liepos pirmosios nebūtų buvę įregistruoti statiniai bei gauti leidimai, po šio termino iš viso būtų buvusi nuostolinga elektrinės veikla. Deklaracijoje pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Elektrinė pradėjo veikti nuo 2013 m. lapkričio 9 d. ir atsakovė nuo šio momento ją naudojo pagal paskirtį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašalio statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinių padarinių ir atsiskaitymo

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad 2013 m. liepos 5 d. rangovė MB „Valranga“ teisėtai vienašališkai pasirašė statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Statybų pasažas“ v. UAB,,Senamiesčio svečių namai“, bylos Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Taigi užsakovei UAB „Alkos energija“ iš perdavimo–priėmimo sandorio, kuris įstatymų nustatyta tvarka teisme nebuvo nuginčytas, kilo prievolė atsiskaityti už atliktus darbus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl atsiskaitymo už atliktus darbus dydžio negalima atsižvelgti į darbų kokybę, nes darbų perdavimo–priėmimo akte jokie trūkumai nenurodyti. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje UAB „Alkos energija“ darbų trūkumų nenurodė darbų perdavimo–priėmimo akte, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir nurodytą kasacinio teismo praktiką toks elgesys eliminuoja užsakovės teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu.

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė užsakovės pareigą sumokėti rangovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai mažino darbų kainą, remdamasis užsakovės nurodomais rangovės atliktų darbų trūkumais, nes darbų perdavimo–priėmimo akte šie trūkumai nenurodyti.

Dėl netesybų priteisimo

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>). 2013 m. balandžio 24 d. šalių sudarytos statybos rangos sutarties 3.2 punkte nurodyta: „Jei nustatoma, kad šalys nesilaiko terminų, nustatytų sutartyje, tuomet moka 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną dieną nuo pradelstos darbų, paslaugų, apmokėjimų sumos. Po 2013 m. gegužės 20 d. šalys moka viena kitai baudą 57,92 Eur (200 Lt) per dieną priklausomai nuo šalių kaltės.“

Kasaciniame skunde rangovė prašo jai priteisti netesybas – po 200 Lt už kiekvieną dieną nuo 2013 m. gegužės 21 d. (kita diena po nurodytosios rangos sutarties 3.2 punkte) iki 2013 m. liepos 17 d. (kreipimosi į teismą diena). Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovė teisę į netesybas turi tik nuo 2013 m. liepos 13 d., nes rangos sutarties 3.2 punktas, nustatantis netesybas, turi būti aiškinamas sistemiškai su sutarties 2.2.2 punktu, kuriame nurodyta, kad mokėjimai atliekami per penkias darbo dienas, perdavus darbus pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi terminas sumokėti už atliktus ir perdavimo–priėmimo aktu perduotus darbus suėjo ne 2013 m. gegužės 21 d., o tik 2013 m. liepos 12 d., t. y. suėjus 2013 m. liepos 5 d. vienašaliu perdavimo–priėmimo aktu perduotų darbų apmokėjimo terminui. Teisėjų kolegija Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeičia ir priteisia iš užsakovės UAB „Alkos energija“ rangovei MB „Valranga“) 2056,30 Eur (7100 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (2056,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 289,62 Eur (1000 Lt) netesybų (už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. liepos 17 d.). Likusią ieškinio dalį apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė, todėl šią sprendimo dalį kasacinės instancijos teismas palieka galioti.

Dėl įrodymų vertinimo

Sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat būtina nustatyti, ar teismai, vertindami į bylą pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2012">3K-3-163/2012</a>; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Statybų vizija“ v. VBĮ Jotainių socialinės globos namai, bylos 3K-3-159-690/2015; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai užsakovės 2013 m. rugpjūčio 7 d. atliktą tyrimą laikė eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Atliktas tyrimas eksperto išvada gali būti laikomas tik tuomet, kai ekspertizė yra paskiriama teismo nutartimi CPK nustatyta tvarka. Bylos šalies užsakymu atliktas tyrimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada. Tyrimas buvo atliktas užsakovės užsakymu ir turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Tyrimą atlikęs V. M. nurodė, kad tyrime rėmėsi išskirtinai užsakovės pateiktais duomenimis, kiek neatlikta darbų, bei netiksliais sąmatininkės V. B. matavimais. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidą.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokiais įrodymais nagrinėjamoje byloje pripažįstami 2013 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2013 m. birželio 12 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, 2015 m. vasario 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštas, 2013 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos leidimas gaminti elektros energiją. Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiais įrodymais nesivadovavo ir taip padarė įrodymų vertinimo klaidą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos šalims. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 162,48 Eur (561 Lt) žyminio mokesčio, 39,91 Eur (137,80 Lt) išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą antstoliui, 579,24 Eur (2000 Lt) už atstovavimą, o atsakovė turėjo 1158,48 Eur (4000 Lt) atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teisme patirta 3,77 Eur (13 Lt) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 100,79 Eur (348 Lt) žyminio mokesčio ir 724,05 Eur (2500 Lt) atstovavimo išlaidų, o atsakovė sumokėjo 61,69 Eur (213 Lt) žyminio mokesčio. Kasacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 122 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė sumokėjo 900 Eur atstovavimo išlaidų. Kasacinis teismas patyrė 8,95 Eur (30,90 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 92 straipsnį, 96 straipsnio 1 dalį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvių. Kasacinės instancijos teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir tenkino 43 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteistina 743,24 Eur (2566,26 Lt) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1208,50 Eur (4172,71 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 465,26 Eur (1606,45 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai priteistinos išlaidos pagal nurodytas proporcijas paskirstomos taip: 7,25 Eur (25,03 Lt) iš ieškovės, 5,47 Eur (18,89 Lt) iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovės MB „Valranga“ (j. a. k. 303032248) ieškinį atsakovei UAB „Alkos energija“ (j. a. k. 302799755) tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Alkos energija“ (j. a. k. 302799755) ieškovei MB „Valranga“ (j. a. k. 303032248) 2056,30 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt šešis Eur 30 ct) skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (2056,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) netesybų.

Kitą ieškovės MB „ Valranga“ ieškinio dalį atsakovei UAB „Alkos energija“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės MB „Valranga“ (j. a. k. 303032248) atsakovės UAB „Alkos energija“ (j. a. k. 302799755) naudai 465,26 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės MB „Valranga“ (j. a. k. 303032248) 7,25 Eur (septynis Eur 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Alkos energija“ (j. a. k. 302799755) 5,47 Eur (penkis Eur 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski