Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą ir išlaikymą vaikui, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09241-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4;

2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui L. N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio nustatymo, turto padalijimo, tretieji asmenys – AB Swedbank, AB TEO LT, UAB „Gelvora“, V. G., Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis D. S., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą ir išlaikymą vaikui, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti dėl atsakovo kaltės šalių santuoką, įregistruotą 2003 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nustatyti nepilnamečių vaikų D. N., gimusio duomenys neskelbtini, D. N., gimusios duomenys neskelbtini, ir K. N., gimusios duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis 700 Lt (202,73 Eur) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, kuris sudaro 16 800 Lt (4865,62 Eur), vaikų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, taip pat padalyti santuokoje įgytą turtą, nustatyti jos ir atsakovo prievolių kreditoriams pobūdį, po santuokos nutraukimo suteikti ieškovei iki santuokos turėtą M. pavardę.

Ieškovė nurodė, kad atsakovui bendrauti su vaikais niekada nesudarydavo kliūčių, todėl nemano, kad turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė priešingai, kad ieškovė jam kliudo bendrauti su vaikais, trukdo dalyvauti juos auklėjant, o kadangi šiuo metu vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, jis su jais gali bendrauti tik internetu ieškovei leidus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam ir tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Teismas sprendė, kad šie abipusiai lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai.

Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai, neprieštaraujant atsakovui, 2012 m. birželio mėnesį išvyko nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę. Šioje valstybėje ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena iki šiol. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi vaikams tinkamas mokymosi, gyvenimo ir poilsio sąlygas. Atsakovas yra nuteistas ir atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovas neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaikų motina (ieškove).

Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios iš atsakovo turi būti priteistas mažesnis išlaikymas arba vaikų tėvas turėtų būti atleistas nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo L. N. apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija, vertindama atsakovo argumentus dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio, nurodė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, todėl gali susirasti darbą ir išlaikyti vaikus. Aplinkybė, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, nereiškia, kad jis neprivalo prisidėti prie vaikų išlaikymo ar jam tenkančio išlaikymo dydis turi būti mažesnis, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kuris sudaro nuo 1380 Lt (399,67 Eur) iki 1410 Lt (408,36 Eur), pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 202,73 Eur (700 Lt) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kolegija nurodė, kad vaikai su motina Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2012 metų birželio mėnesio, nors ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas vaikų išlaikymo išlaidas, tačiau preziumuotina, jog vaikams išlaikyti ieškovė turėjo patirti išlaidų. Atsakovas, išskyrus 2888 Eur pervedimo faktą, nepateikia kitų įrodymų, pagrindžiančių prisidėjimą prie vaikų išlaikymo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris sudaro 1977,82 Eur (6829 Lt), priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas L. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

CK 3.170 straipsnis įtvirtina imperatyvią skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, t. y. vaikai, nepaisant to, kad jų tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Kasatorius nurodo, kad ieškinio reikalavimo ir priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pareikšta nebuvo, tačiau teismai, užtikrindami viešąjį – vaikų – interesą, turėjo bent jau nurodyti, kad vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja geranorišku tėvo ir motinos susitarimu nustatytais būdais. Šiuo atveju net nebuvo nustatoma, ar bendravimas su vaikais galėtų daryti jiems žalingą poveikį.

Kasatoriaus teigimu, priteisiant vaikams išlaikymą, svarbu išaiškinti, ar maksimaliai vaikų poreikius patenkinantis išlaikymas turi būti nustatytas pagal tėvų turtinę padėtį, o šiai esant prastesnei, išlaikymo dydis turi patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Kasatoriaus manymu, nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo pareigą privalomai teikti išlaikymą, viršijantį Lietuvoje galiojančius orientacinio ar minimalaus darbo užmokesčio standartus. Šiuo metu kasatorius negali teikti vaikams išlaikymo dėl bausmės atlikimo, dėl to susidarys didelė skola, jos kasatorius bus nepajėgus atiduoti, todėl nustatant vaikams priteistiną išlaikymo dydį buvo pažeistas proporcingumo ir teisingumo principas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. N. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Kasatorius į civilinę bylą nepateikė jokių duomenų apie savo galimybes vykdyti pareigas vaikams, todėl darytina išvada, kad jis akcentuoja tik savo teisę bendrauti su vaikais, kuri nėra ir neturi būti prioritetinė prieš vaiko teises. Kasatorius nepateikė įrodymų, kad jam laisvės atėmimo įstaigoje suteikta teisė naudotis interneto ryšiu, nepateikė suderinto su laisvės atėmimo įstaiga grafiko bendrauti su vaikais telefonu, nors jis turi visas galimybes bendrauti su vaikais laiškais. Kasatorius apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo dėl viešojo intereso tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo byloje, nesant bylos šalių prašymo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Kasatorius turi galimybę savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendinti susitardamas dėl bendravimo tvarkos su vaikų motina, ieškove civilinėje byloje, o tėvams nesutarus, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

12.2. Įstatymas nesuteikia galimybės nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą tik pagal galimybes. Be to, šiuo atveju kasatorius jau atliko realią laisvės atėmimo bausmę, turi galimybes dirbti jam priklausančiose įmonėse, įsidarbinti papildomai ir teikti vaikams išlaikymą bei dengti įsiskolinimą už tą laikotarpį, kai neturėjo galimybės gauti pajamų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl (ne)privalomumo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, kai sprendžiamas tėvų santuokos nutraukimo klausimas

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>).

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką, todėl santuokos nutraukimą reguliuojančios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) sistemiškai aiškintinos kartu su 3.169 ir 3.170 straipsniais. Vadinasi, visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, net jeigu tie klausimai expressis verbis ir nėra nustatyti pirmiau minėtose santuokos nutraukimą reglamentuojančiose teisės normose.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Kaip pažymėta pirmiau, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą.

Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.

Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2010">3K-3-520/2010</a>).

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju su motina, ir priteisė jiems išlaikymą, tačiau vaikų teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu klausimo išvis nesprendė. Nors ieškovė ir nebuvo atskirai suformulavusi reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau apie tai buvo pasisakyta ir jos ieškinyje, ir atsakovo atsiliepime. Aplinkybė, kad nagrinėjant bylą tėvas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje ir jo galimybės bendrauti su vaikais nuolat ir tiesiogiai objektyviai buvo ribotos, nesudaro pagrindo bylą nagrinėjantiems teismams šio klausimo išvis nespręsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu taip pat buvo svarstyta, kokia bendravimo tvarka labiausiai tiktų vaikams ir įkalintam tėvui, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir bendravimo tvarkos, net ir tokios, su kuria sutinka pats atsakovas (žr. 11.1 punktą), t. y. geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais, nenustatė. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks bylą nagrinėjusių teismų materialiosios ir proceso teisės normų taikymas neatitinka CK 3.59 straipsnio, 3.62 straipsnio 3 dalies, 3.161 straipsnio 6 dalyje ir 3.170 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina kasatoriaus nebuvo ginčijamas, vaikai su motina gyvena kitoje valstybėje, duomenų, kad toks sprendimas neatitiktų vaikų interesų, nėra, teismo procesinio sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra naikinama, tačiau ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui, siekiant nustatyti bendravimo su tėvu tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

Kasatoriaus teigimu, esant prastesnei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Kasatoriaus manymu, nėra jokio teisinio pagrindo nustatant išlaikymo dydį nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalus darbo užmokesčio standarto. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, įvertinę tai, kad kasatorius yra jaunas, sveikas darbingo amžiaus žmogus, nustatė vaikams reikalingą didesnį išlaikymo dydį, nes jie gyvena Jungtinėje Karalystėje, į kurią išvyko pačiam kasatoriui sutinkant. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad vaiko poreikių tenkinimo sąlygos gali kisti priklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos, tačiau šiuo atveju teismai netinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė per didelį iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Kaip pažymėta pirmiau, teismai, nustatydami vaikui reikalingą išlaikymo dydį, turi vertinti ne tik vaiko poreikius, jų tenkinimo sąlygas, bet ir tėvo, motinos galimybes tuos poreikius tenkinti. Natūralu, kad vaiko poreikių tenkinimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje gali būti didesnės, tačiau tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tuos poreikius tenkinti taip pat gali būti mažesnės.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio yra pagrįsti ir sudaro pagrindą naikinti šią procesinio sprendimo dalį ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu įpareigojant teismą išspręsti ir atsakovo bendravimo su vaikais klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 11,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo L. N. (a. k. duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. N., gimusiam duomenys neskelbtini, D. N., gimusiai duomenys neskelbtini, K. N., gimusiai duomenys neskelbtini, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt (septynių šimtų litų) (atitikmuo 202 Eurai 73 Euro centai) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 22 d.) iki D. N., D. N., K. N. pilnametystės, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomai išsprendžiant ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu atsakovu L. N. (a. k. duomenys neskelbtini) klausimą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė

Donatas Šernas