Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-32-222/2019
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01079-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. atstovo advokato Vitalijaus Katėno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarimu K. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. 16.00 val. Klaipėdos m., Taikos pr. 32A, vairavo transporto priemonę „Ligier“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi, netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. apeliacinio skundo, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis (turėtų būti – nutarimas) palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. atstovo advokato Vitalijaus Katėno prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną K. K. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punktą (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. galiojusi įstatymo redakcija), Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir nepagrįstai pripažino K. K. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, taip padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis vien tik Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės, kurią vairavo K. K., registracijos dokumente nurodytas darbinis tūris 50,5 kub. cm, o nepilnametis vairuotojas gali vairuoti transporto priemonę, kurios darbinis tūris neviršija 50,0 kub. cm. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįstai siaurai ir neteisingai aiškino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punkto normą, konstatuodamas, kad K. K. vairuotas keturratis neatitinka lengvojo keturračio kategorijos.
4.3. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punktą lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Taigi variklio darbinį tūrį (ne didesnis kaip 50 kub. cm), t. y. aplinkybę, kurią kaip reikšmingą nurodė abiejų instancijų teismai, įstatymas sieja tik su lengvajame keturratyje naudojamu kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliu. Esant kitiems variklių tipams, dyzeliniams ir kitokiems, kuriuose nenaudojamas kibirkštinis (priverstinis) uždegimas, transporto priemonės pripažinimas lengvuoju keturračiu siejamas išimtinai su variklio galia, kuri neturi būti didesnė kaip 4 kW.
4.4. K. K. vairuotos transporto priemonės „Ligier“ registracijos liudijime nurodyta: masė be krovinio – 346 kg; variklio tūris – 50,5 kub. cm; variklio galia – 4 kW; variklio tipas – dyzelinis (grafa P.3); transporto priemonė priskirta L6E kategorijai (lengvasis keturratis motociklas). Kadangi minėta transporto priemonė yra dyzelinė, t. y. joje nenaudojamas kibirkštinis (priverstinis) uždegimas, teismai šios transporto priemonės pripažinimą lengvuoju keturračiu turėjo sieti ne su variklio darbiniu tūriu, o su variklio galia (ne didesnė kaip 4 kW), ir šios transporto priemonės darbinis tūris gali viršyti įstatymu nustatytą 50,0 kub. cm darbinį tūrį. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (1.40)24-KL/923 (gautame apeliacinės instancijos teismui jau priėmus skundžiamą nutartį) paaiškinta, kad lengvajame keturratyje „Ligier“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sumontuotas ne kibirkštinio, o slėgimo uždegimo variklis, t. y. dyzelinis, ir jo darbinis tūris yra 50,5 kub. cm, todėl jam taikomas ne 50 kub. cm variklio darbinio tūrio, o didžiausios naudingosios galios, kuri gali būti ne didesnė kaip 4 kW, ribojimas.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad K. K., turėdamas teisę vairuoti tik lengvuosius keturračius, vairavo ne lengvąjį keturratį. Kadangi pagal įstatymą dyzelinės transporto priemonės, kurioje nenaudojamas kibirkštinis (priverstinis) uždegimas, pripažinimas lengvuoju keturračiu nėra siejamas su variklio darbiniu tūriu, teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta. Šis teismas neteisingai nurodė, kad tiek benzinu, tiek dyzeliu varomų transporto priemonių variklių uždegimas yra kibirkštinis (priverstinis) ir nagrinėjamu atveju nekeičia transporto priemonės kategorijos. Tačiau vidaus degimo varikliai klasifikuojami pagal degiojo mišinio užsiliepsnojimo pobūdį: priverstinio (kibirkštinio) uždegimo (benzininiai) ir savaiminio užsiliepsnojimo (slėginio uždegimo) (dyzeliniai). Dėl to turėjo būti atsižvelgta į tai, kad K. K., turinčio teisę vairuoti lengvąjį keturratį (AM kategorija), vairuotos transporto priemonės variklis yra dyzelinis ir transporto priemonės pripažinimas lengvuoju keturračiu turėjo būti susietas ne su variklio darbiniu tūriu, o su variklio galia, kuri nagrinėjamu atveju neviršija įstatyme leistinos 4 kW galios.
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir kelių įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. atstovo advokato Vitalijaus Katėno prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad byla išnagrinėta įvertinus visus duomenis ir aplinkybes, pagal kurias K. K. vairavo lengvąjį keturratį, kurio techninės charakteristikos neatitinka nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. atstovo advokato Vitalijaus Katėno prašymas tenkintinas.
Dėl
7. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad: K. K., būdamas nepilnametis ir turėdamas teisę vairuoti AM kategorijos motorines transporto priemones, vairavo transporto priemonę „Ligier“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios registracijos dokumente nurodytas variklio darbinis tūris – 50,5 kub. cm – viršija Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punkte nurodytą lengvojo keturračio motociklo variklio darbinį tūrį, t. y. 50,0 kub. cm. Dėl to teismai padarė išvadą, kad K. K. minėtą transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą.
8. Pareiškėjas nurodo, kad K. K. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punktą, kartu ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kadangi K. K. vairuotos transporto priemonės pripažinimą lengvuoju keturračiu susiejo su variklio darbiniu tūriu (50,5 kub. cm), o ne su variklio didžiausiąja naudingąja galia (4 kW).
9. Pareiškėjo argumentai pagrįsti. Apylinkės teismas netinkamai aiškino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punkto nuostatas ir, be pagrindo atsižvelgęs į K. K. vairuotos transporto priemonės variklio darbinį tūrį (50,5 kub. cm), šios transporto priemonės nepripažino lengvuoju keturračiu. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo pagal įstatymą V. K. apeliacinį skundą, nepagrįstai paliko šį sprendimą nepakeistą, neteisingai nurodydamas, kad tiek benzinu, tiek dyzeliu varomų transporto priemonių variklių uždegimas yra kibirkštinis (priverstinis) ir nagrinėjamu atveju nekeičia transporto kategorijos.
10. ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punktą lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Taigi pagal šioje įstatymo normoje pateiktą aiškinimą variklio darbinis tūris, ne didesnis kaip 50 kub. cm, yra siejamas su keturratėje motorinėje transporto priemonėje naudojamu kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliu. Esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui, transporto priemonės pripažinimas lengvuoju keturračiu siejamas su didžiausiąja naudingąja variklio galia, kuri turi būti ne didesnė kaip 4 kW.
11. Pažymėtina, kad pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479) 5.11 papunktį L6e klasė – keturratė transporto priemonė, kurios nepakrautos transporto priemonės masė (be baterijų, jei tai elektromobilis) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausias konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm arba didžiausias vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Byloje esančiame automobilio „Ligier“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ „Regitra“ registracijos liudijime nurodyta: J L6E; P.1 505 kub. cm; P.2 4 kW; P.3 dyzelinas. Pagal Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos (patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204) 5 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašoma: J ir kategorija (5.7.13 papunktis); P.1 ir variklio darbinis tūris, kub. cm (5.7.15 papunktis); P.2 ir variklio galia, kW (jeigu nustatyta) (5.7.16 papunktis); P.3 ir degalų tipas arba galios šaltinis (5.7.17 papunktis). Taigi automobilio „Ligier“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) kategorija yra L6E; variklio darbinis tūris yra 505 kub.cm; variklio galia – 4 kW; degalų tipas – dyzelinas. Kadangi minėta transporto priemonė yra dyzelinė, t. y. joje nenaudojamas kibirkštinis (priverstinis) uždegimas, teismai šios transporto priemonės pripažinimą lengvuoju keturračiu turėjo sieti ne su variklio darbiniu tūriu, o su variklio galia, kuri yra ne didesnė kaip 4 kW ir atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 punkto reikalavimus. Tik esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui, t. y. benzininiam varikliui, motorinės transporto priemonės variklio darbinis tūris turi neviršyti įstatymu nustatyto 50,0 kub. cm tūrio, kad tokia transporto priemonė atitiktų lengvojo keturračio kategoriją. Be to, pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo pridėtame VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę išraše nurodyta, kad „Ligier“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kategorija L6E (lengvasis keturratis motociklas) (b. l. 35–36).
12. Pagal ANK 563 straipsnį nusižengimų teisenos paskirtis, be kita ko, yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami šią administracinio nusižengimo bylą, neteisingai nustatė, kad K. K., turėdamas teisę vairuoti tik lengvuosius keturračius, vairavo ne lengvąjį keturratį, ir be pagrindo pripažino, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Kadangi teismai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normą, skundžiami teismų sprendimai naikintini ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant K. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. nutraukti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
Dalia Bajerčiūtė
