Baudžiamoji byla Nr. 2K-143-976/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00110-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.17.6.1; 1.2.17.7.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 straipsnio 5 punktas), pagal 203 straipsnio 2 dalį – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn kratos metu paimtą automobilių aparatūrą ir detales, kompiuterinę techniką, kuri supakuota dėžėse Nr. 21, 16, 25, 26, 11, 32, 29, 28, 14, 27, 13, 9, 18, 23, 19, 17, 12, 20, 24, 22, 30, 15, 31, 10, 6, 7, 8, 5 ir dėžėje be numerio.
Iš R. V. priteista: Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 740,27 Eur padarytai žalai atlyginti, valstybei 17 Eur proceso išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. V. apeliacinis skundas atmestas.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. V. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, nustatančius, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą; nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. būdamas užsienio bendrovės,,S. S.LTD“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) Seychelles) atsakingas asmuo, šios bendrovės vardu vykdantis veiklą Panevėžio mieste, pažeisdamas VMI viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, nustatančius, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir (arba) turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje, ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio apskrities VMI) tyčia nepateikdamas FR0227 formos prašymo registruoti bendrovę,,S. S.LTD“ Mokesčių mokėtojų registre, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Panevėžyje ir kitose nenustatytose vietose versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla ir naudojo bendrovę,,S. S. LTD“ savo vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y.: iš nenustatytų asmenų įgijęs naudotas automobilių detales ir aparatūrą, skelbdamas duomenis apie savo parduodamą aparatūrą ir detales interneto erdvėje (2012 m. sausio 13 d. atidarytoje interneto svetainėje) parduotuvėje http:www.navizip.co.uk, nenustatytuose tinklalapiuose bei per internetinės prekybos sistemą „eBay“ (tiksliai nenustatytu laiku atsidaręs prekybos vartotoją „car-technics“), surasdavo pirkėjus, kuriems sumokėjus už prekes pinigus į jo ir bendrovės,,S. S. LTD“ vardu atidarytas bankų sąskaitas, pasinaudodamas UAB „TNT“ paslaugomis, bendrovės,,S. S.LTD“ vardu išsiuntė ne mažiau kaip 891 siuntą, pasinaudodamas kitų tiksliai nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis išsiuntė iš Panevėžio nenustatytą kiekį siuntinių į užsienio šalis ir iš šios veiklos į savo bei savo valdomos bendrovės,,S. S. LTD“ bankų sąskaitas iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų iš viso gavo pajamų: į savo vardu atidarytas banko sąskaitas 67 861,11 Lt (19 653,94 Eur), į „S. S. LDT“ vardu atidarytas banko sąskaitas 71 848 JAV dolerius, 688 711,08 Eur, 39 902,47 Anglijos svaro sterlingo, 459,63 Latvijos lato, ir iš viso nesumokėjo 69 706,27 Eur privalomų mokėti mokesčių ir įmokų (28 297,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 21 835,40 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 6895,62 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 12 677,42 Eur PVM).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmesti Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir kratos metu paimtus daiktus grąžinti bendrovei,,S. S. LTD“. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė BK 202 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, nesilaikė teismų praktikos, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra šių nusikalstamų veikų požymių, taip pat padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.1. Kadangi bendrovės „S. S. LTD“ vardu vykdoma veikla buvo teisėta, jo veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-98/2014, 2K-515/2014, 2K-455-693/2016, 2K-37-689/2018).
2.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius, nepagrįsta. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad jis individualios veiklos nevykdė, o atstovavo bendrovei „S. S. LTD“, veiklą vykdė bendrovės vardu, ir tokia veikla negali būti vertinama kaip individuali veikla, nes neturi savarankiškos veiklos požymių, kuriuos būtina nustatyti inkriminuojant BK 202 straipsnį. Jo veikla visiškai atitinka teismų praktiką analogiškoje byloje, kurią apeliacinės instancijos teismas ignoravo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-360/2014). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Teismų praktikoje savarankiška veikla laikoma tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Taigi vienas iš savarankiškos veiklos požymių yra tiesiogiai gaunamos pajamos. Šiuo atveju visos iš minėtos veiklos gaunamos pajamos buvo pervedamos į bendrovės sąskaitas (išskyrus veiklos pradžią, kai dėl techninių kliūčių lėšos buvo pervestos į jo asmeninę banko sąskaitą), priklausė bendrovei ir buvo naudojamos išimtinai bendrovės veikloje (perkant prekes, atsiskaitant už paslaugas ir pan.). Duomenų, kad būtų priešingai ar kad jis asmeniškai būtų šias lėšas pasisavinęs, nėra. Beje, bendrovės „S. S. LTD“ veikla visiškai nebuvo tiriama, netirti ir nevertinti prekių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; taigi teismai nesiėmė priemonių, kad nustatytų visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įvertintų visus įrodymus, tiek kaltinančius, tiek teisinančius.
2.3. Bendrovė „S. S. LTD“ buvo teisėtas ūkio subjektas, turėjęs teisėtą pagrindą verstis prekyba, tik galimai pažeidė VMI viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. VA-52 4 punkto reikalavimus (beje, specialistė G. V. patvirtino, kad pagal minėtą reglamentavimą užsienio juridinio asmens „S. S. LTD“, kuris realiai vykdė veiklą, registracija Lietuvoje buvo būtina tik po 183 veiklos dienų). Bendrovė buvo registruota JAV, o jis (R. V.), veikdamas pagal įgaliojimus (juose nebuvo nustatyta pareiga tvarkyti buhalterinius dokumentus), atstovavo bendrovei ir jos vardu prekes pirko ir pardavė užsienyje, taigi veikė kaip tarpininkas. Tarpininkavimas yra normalus verslo elementas, lengvatinės prekybos bendrovių įkūrimo tikslas – mokestinės bazės privalumai, supaprastintas apskaitos tvarkymas, tai yra legalu visame pasaulyje. Vertinant jo, kaip bendrovės atstovo, veiksmus, pažymėtina ir tai, kad teikiant prekybos automobilių dalimis ir aparatūra paslaugas nėra reikalinga licencija, verslo liudijimas ar kitokio pobūdžio leidimas.
2.4. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla kitoks neteisėtas būdas neapima atvejų, kai, vykdant iš esmės legalią veiklą, padaromi atskiri šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ar įsteigus juridinį asmenį legaliai veiklai vykdyti šis juridinis asmuo naudojamas būtent neteisėtai veiklai nuslėpti. Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų pirmiau aptartų požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį taikyti, įvairūs šios veiklos vykdymo tvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-895/2016">2K-83-895/2016</a>).
2.5. Bendrovės „S. S. LTD“ vardu buvo veikiama ne siekiant nuslėpti savo asmenybę, o kad būtų greičiau atidaryta ir pradėtų veikti bendrovė, paprasčiau tvarkoma apskaita. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra versliškumo ir asmeninės naudos siekimo, nes jis veikė pagal įgaliojimus, bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, atsiskaitymai vyko per bendrovės sąskaitas, gautos pajamos buvo skirtos bendrovei ir naudojamos išskirtinai bendrovės veikloje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys (bankų sąskaitų atidarymo dokumentai ir sąskaitų išrašai, įgaliojimai, duomenys, patvirtinantys bendrovės veiklos pratęsimo mokesčius, paslaugų teikimo sutartis su UAB „D“ ir kt.) ir teisiamojo posėdžio metu pateikti rašytiniai įrodymai (prekių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai), kurių teismai neįvertino. Bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad prekių pirkimas ir pardavimas vyko tik su užsienio partneriais ir tik per bendrovės „S. S.LTD“ banko sąskaitas. Tai reiškia, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog jis veikė ir bendrovės lėšas naudojo asmeniniais tikslais, nėra. Savarankiškumo aplinkybė neįrodyta.
2.6. Be to, jis, kaip fizinis asmuo, turėjo verslo liudijimą, buvo įsteigęs ir vadovavo UAB „V“, mokestines prievoles vykdė tinkamai (tai patvirtina specialisto išvados dėl jo (R. V.) ūkinės finansinės veiklos, kurioje pažeidimai nenustatyti), taigi buvo žinomas mokesčių administratoriui. Bendrovė „S. S. LTD“, kaip atskiras mokesčių subjektas, taip pat mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, dėl to kasmet iš tikslinės teritorijos Verslo įmonių registro buvo gaunamas sertifikatas apie bendrovės gerą būklę, jame, be kita ko, nurodoma ir tai, jog bendrovė neturi jokių įsiskolinimų, visi mokesčiai sumokėti, bendrovės atžvilgiu nėra pradėta jokių procedūrų dėl neteisėtos veiklos. Taigi darytina išvada, kad jis savo veiklos ir gaunamų pajamų nuo mokesčių administratoriaus neslėpė, dėl to dėl savo pajamų tyčios išvengti privalomų mokesčių neturėjo. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriui nebuvo sudaryta jokių kliūčių, esant pagrindui, ginti valstybės finansinius interesus įprastomis administracinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a>).
2.7. Teismai konstatavo, kad jis pažeidė VMI viršininko įsakymus, tyčia nepateikė FR0227 formos prašymo. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės veikla, gautos pajamos, taip pat ir jo (R. V.) asmeninės pajamos, kurios buvo deklaruojamos, nebuvo slepiamos nuo mokesčių administratoriaus, kuris, esant pagrindui, bet kada galėjo patikrinti tiek bendrovės, tiek jo, kaip mokesčių mokėtojo, veiklą. Jis tikrai nesuvokė daromos veikos pavojingumo ir nesiekė nusikalstamai veikti. Buvo įsitikinęs, jog bendrovė, kurios atstovas buvo, komercine veikla verčiasi teisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, pareiga papildomai pranešti apie bendrovės vykdomą veiklą galėjo būti pažeista ir netyčia. Kadangi bendrovės „S. S. LTD“ veikla buvo teisėta, konstatuoti galimi VMI viršininko įsakymų pažeidimai nelaikytini tokio sunkumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ir gali būti išspręsti mokesčių administratoriaus administraciniais aktais, juos taikant būtent bendrovei „S. S. LTD“, o ne jam, kaip privačiam fiziniams asmeniui, mokesčių mokėtojui, kuris VMI deklaruodavo savo pajamas, sąžiningai ir laiku vykdė visas mokestines prievoles. Nenustačius veiklos neteisėtumo, taip pat veiklos ir pajamų slėpimo nuo mokesčių administratoriaus fakto, nėra pagrindo kalbėti apie veiklos versliškumą ar stambų mastą. Jo veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios, nes jis atstovavo bendrovei „S. S. LTD“ ir jokių asmeninių pajamų iš šios veiklos negavo, todėl nėra jo tyčios vykdyti nusikalstamą veiką ir išvengti mokesčių. Priešingai, bylos duomenys rodo, jog prekių pirkimą ir pardavimą, paslaugų pirkimą, banko operacijas atliko ne jis, o jo atstovaujama bendrovė.
2.8. Jo veiksmuose taip pat nėra ir BK 203 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos požymių. Bylos duomenys patvirtina jo suvokimą, kad bendrovės „S. S. LTD“ vykdoma veikla yra teisėta, tai, be kita ko, patvirtina minėti sertifikatai apie bendrovės gerą būklę, jie nebuvo įvertinti, deklaratyviai konstatuojant, kad tai tik kaltinamojo gynybinė versija. Bendrovė buvo teisėtai veikiantis ūkio subjektas, vykdantis realią komercinę, ūkinę ir finansinę veiklą, ir nebuvo jokia priedanga tariamai neteisėtai veiklai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis bendrovę specialiai steigė, jai vadovavo (jis buvo tik atstovas), suvokė, kad bendrovė buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, ir norėjo tai daryti.
2.9. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, juos vertino selektyviai, atrinkęs tik kaltinančius duomenis, vertindamas įrodymus padarė esminių klaidų dėl įrodymų turinio, nepagrįstai įrodymais nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus. Bylos faktinių aplinkybių ir duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad veikla buvo vykdoma bendrovės „S. S. LTD“, kuriai jis atstovavo, vardu. Teismas nevertino šių faktinių aplinkybių ir duomenų visumos: 2011 m. birželio 3 d. buvo įsteigta lengvatinės prekybos bendrovė „S. S. LTD“, registruota Seišeliuose, jos direktoriumi tapo bendrovė „P. M. LTD“, kuriai atstovavo bendrovės,,F. H. LTD“ atstovas D. M. (Miss), o jis buvo paskirtas bendrovės įgaliotu asmeniu; kaip įgaliotas asmuo bendrovės vardu atidarė banko sąskaitas, sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „D“ dėl interneto; bendrovės veiklos pratęsimo mokesčiai buvo mokami banko pavedimais iš bendrovės sąskaitos; bendrovės veiklai vykdyti buvo sukurtas tinklalapis www.navizip.co.uk, kuriame bendrovės vardu buvo skelbiami duomenys apie parduodamas prekes; už UAB „V“ suteiktas bendrovei paslaugas banko pavedimais atsiskaitydavo bendrovė; visi dokumentai ir gautos lėšos apskaitytos UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje; prie internetinės prekybos sistemos „eBay“ buvo prisijungiama bendrovės ir jos direktoriaus bendrovės „P. M. LTD“ vardu; bendrovės prekių užsakymai buvo gaunami tinklalapyje arba,,eBay“; užsakymai bendrovės vardu buvo įvykdomi per siuntų bendrovę UAB „TNT“, su kuria buvo atsiskaitinėjama banko pavedimais; siekdama pagerinti bendrovės „S. S. LTD“ žinomumą, bendrovė kas mėnesį pervedinėjo lėšas į „Google AdWords“; bendrovė savo vardu pagal sąskaitas pirko prekes internetu iš įvairių užsienio bendrovių; sąskaitos ir apmokėjimo dokumentai buvo pateikti teismui. Jis, kaip asmuo, turintis verslo liudijimą, atlikdavo bendrovės vardu įgytų prekių remonto darbus ir už atliktas paslaugas bendrovė su juo atsiskaitydavo; sutvarkytos prekės buvo grąžinamos bendrovei, tinklalapyje buvo skelbiami prekių duomenys, kainos ir vėliau parduodamos pirkėjams iš užsienio valstybių; veiklą bendrovė vykdė ir prekes sandėliavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini); šiuo adresu veiklą pagal verslo liudijimą vykdė ir jis; kaip asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, kasmet deklaravo gautas pajamas mokesčių administratoriui, o bendrovė, kaip atskiras mokesčių subjektas, kasmet mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, dėl to kasmet buvo gaunamas sertifikatas apie bendrovės gerą būklę; bendrovės vardu mokėjimo pavedimus už įgyjamas prekes, nurodydamas apmokamų sąskaitų numerius, atliko jis. Iš bendrovės banko sąskaitų išgrynintos lėšos buvo naudojamos išimtinai tik bendrovės veiklai vykdyti. Kratos metu paimti daiktai priklauso bendrovei (beje, dalis prekių, už kurias buvo sumokėta, jau buvo paruošta išsiųsti). Prekių įsigijimą ir apmokėjimą bendrovės vardu patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismui.
2.10. Teismai netinkamai įvertino specialistų išvadas, nepašalino prieštaravimų, taip padarė esminį procesinį pažeidimą. Specialistų išvados paremtos prielaidomis, padarytos išvados tikėtinos, todėl laikytinos nepatikimomis. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimams negali būti pripažinti įrodymais. Specialisčių D. S. ir G. V. išvados ir paaiškinimai yra prieštaringi, jos nurodė, kad bendrovės išlaidų nevertino, nes tai nebuvo nurodyta tyrėjo užduotyje, tačiau būtų vertinusios, jei išlaidas pateisinantys dokumentai būtų buvę pateikti. Tačiau 2018 m. vasario 21 d. pateikus bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus atsisakė juos vertinti, nes nepateikti bendrovės registrai. Tokia specialisčių pozicija nepagrįsta, nes pateikti pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina bendrovės išlaidas ir kartu bendrovės veiklą. Teismai pateiktų įrodymų taip pat nevertino, nors jie turi esminę reikšmę apskaičiuojant mokėtinus mokesčius. Taigi laikytina, kad pateikti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, nepagrįstai nepripažinti įrodymais.
2.11. Teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Bendrovės „S. S. LTD“ atsakingi asmenys bei jų galimai padaryti pažeidimai gali būti nustatyti tik atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Atlikus tyrimą ir įvertinus bendrovės veiklą Lietuvoje, būtų nustatyta, ar bendrovė turėjo registruoti nuolatinę buveinę, nuo kada ji turėjo būti registruojama, pagal pateiktus dokumentus būtų įvertintos ne tik bendrovės pajamos, bet ir išlaidos, į kurias privalu atsižvelgti apskaičiuojant galimas mokestines prievoles. Tačiau teismai to nepadarė, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismai jo kaltę grindė vien tik prielaidomis ir abejonėmis, kurios turėjo būti aiškinamos jo naudai (in dubio pro reo).
2.12. Kadangi nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, Panevėžio apskrities VMI ieškinys atmestinas.
2.13. Kratos metu paimti daiktai negali būti laikomi konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti grąžinti bendrovei „S. S. LTD“ (beje, už šias prekes pirkėjai jau buvo sumokėję). Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad automobilinė technika buvo tiesiogiai naudojama nusikalstamoms veikoms daryti, nes ją parduodant buvo gaunamos pajamos, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodyti daiktai yra užfiksuoti bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Byloje iš viso nebuvo įrodinėjama ir jokiame procesiniame dokumente nebuvo teigiama, kad darant tariamą nusikalstamą veiką buvo įgytas ar naudotas tam tikros vertės konfiskuotinas turtas. Esant tokiai situacijai, minėti daiktai negali būti prilyginami nei nusikalstamos veikos priemonėms, nei įrankiams. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>), darytina išvada, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti palikus galioti sprendimą dėl turto konfiskavimo, kadangi konfiskuoto turto vertė yra apie 50 000 Eur.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde iš esmės pakartoti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Abiejų instancijų teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasatoriaus teiginys, kad veikla buvo vykdoma ne jo, kaip fizinio asmens, o bendrovės vardu, paneigtas teismų ištirtais įrodymais. Teismų ištirti įrodymai, specialistų išvados patvirtina, kad R. V. ėmėsi komercinės veiklos neteisėtai, nes savo veiklos nustatyta tvarka neįregistravo ir nedeklaravo VMI, taip nuslėpdamas ne tik savo vykdomą veiklą, bet ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus. Nepaisant to, kad prekyba vyko su užsienio šalių subjektais, R. V. komercinę veiklą vykdė faktiškai būdamas Lietuvoje. R. V. būnant Lietuvoje buvo disponuojama gautomis lėšomis. Tačiau, kaip minėta, individualios veiklos neįregistravo, užsienio bendrovės į mokesčių mokėtojus taip pat neįregistravo, pajamų nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo. Taigi, šiuo atveju tiek į R. V. asmeninę sąskaitą, tiek ir į bendrovės „S. S. LTD“ banko sąskaitas gautos pajamos yra laikytinos R. V. iš individualios veikos gautomis pajamomis ir priskirtinos individualios veiklos gautoms pajamoms. Vien tai, kad R. V. kasmet mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, nepaneigia aplinkybės, jog jis, vykdydamas veiklą Lietuvoje, privalėjo deklaruoti gautas pajamas ir nuo gautų pajamų sumokėti privalomus mokesčius, juolab nepanaikina prievolės įregistruoti užsienio juridinį asmenį Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, kai pastarasis numato vykdyti ar vykdo veiklą. R. V. gautos pajamos pagrįstai pripažintos apmokestinamomis individualiomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nustatytas ne tik R. V. vykdytos veiklos neteisėtumas, bet ir jos didelis mastas, versliškumo požymis ir tiesioginės tyčios turinys. Tai, kad R. V. prekybą vykdė versliškai, pirmiausia pagrindžia jo veiklos sistemingumas (veiklą jis vykdė daugiau nei ketverius metus, išsiuntė ne mažiau kaip 891 siuntą, kratos metu rasta nemažai automobilinės technikos), stambų mastą patvirtina gautos pajamos (gavo daugiau nei 500 MGL dydžio pajamų). Didesnį veikos pavojingumo laipsnį rodo R. V. atlikti parengiamieji darbai. R. V., dar prieš pradėdamas pardavinėti automobilinę techniką, atliko paruošiamuosius darbus, išsinuomojo patalpas prekėms laikyti ir sandėliuoti, sudarė interneto tiekimo sutartį, sukūrė interneto svetainę prekėms reklamuoti. Vertinant R. V. vykdytos veiklos pavojingumo laipsnį, svarbu pažymėti ir tai, kad ši veikla buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tai pagrindžia ir tiriamuoju laikotarpiu iš R. V. komercinės veiklos gautos ir vis didėjančios pajamos.
3.1. Tinkamai taikyta ir BK 203 straipsnio 2 dalis. Nuteistojo argumentus, kad jo suvokimą apie teisėtą bendrovės vykdomą veiklą patvirtina tikslinės teritorijos Verslo įmonių registro gauti sertifikatai apie bendrovės gerą būklę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos versiją; R. V. teisme pripažino, kad veikiant legaliai sumažėtų gaunamas pelnas. Šiais neteisėtais veiksmais buvo išvengta ganėtinai didelės – 69 706,27 Eur mokestinės prievolės, tai tik dar kartą patvirtina, kad bendrovę „S. S.LTD“ R. V. naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai padarė esminį proceso pažeidimą nevertindami teismo posėdžio metu pateiktų papildomų bendrovės „S. S. LTD“ dokumentų ir neskirdami papildomo tyrimo. Vien dokumentų pateikimas nereiškia ūkinės operacijos įvykio, tam konstatuoti būtini bendrovės registrai, kurių bendrovė nepateikė. Specialistas negali atlikti tyrimo ir pateikti atitinkamų išvadų apie bendrovės išlaidas, nesant pateiktų visų būtinų dokumentų. Panevėžio apskrities VMI civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai.
3.2. R. V. versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla kitokiu neteisėtu būdu – tokios veiklos teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravęs – ir naudojo bendrovę „S. S.LTD“ savo vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti. Kratos metu paimta automobilinė technika buvo tiesiogiai naudojama nusikalstamoms veikoms daryti, nes ją parduodant buvo gaunamos pajamos, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. Tai, kad už kratos metu paimtas prekes išankstiniais apmokėjimais jau buvo sumokėję pirkėjai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nagrinėjamu atveju automobilinė technika atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, automobilinė technika konfiskuota pagrįstai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. V. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, skiriant bausmę, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paskirta bausmė, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017). Kaip matyti iš nuteistojo kasacinio skundo turinio, nemaža dalis jame dėstomų argumentų skirti teismų atliktam įrodymų vertinimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir padarytoms išvadoms paneigti, ir jie nesiejami su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai, nesutinkant su specialistų išvadomis ir specialisčių paaiškinimais, kas yra laikoma tinkamais dokumentais, pagrindžiančiais įmonės veiklą, nurodant, kad specialistės privalėjo vertinti nuteistojo pateiktus kai kuriuos bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus, yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu ir įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies
6. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, kasatorius, neginčydamas faktinių bylos aplinkybių, nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jis vykdydamas jam šioje byloje inkriminuotus veiksmus veikė ne kaip fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, o kaip juridinio asmens „S. S. LTD“ atstovas.
7. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a>). Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas.
8. Byloje nustatyta, kad R. V. bendrovės,,S. S. LTD“ vardu išsiuntė daugiau kaip 891 siuntinį su prekėmis į užsienio šalis ir iš šios veiklos į savo bei jo valdomos bendrovės,,S. S. LTD“ bankų sąskaitas iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų iš viso gavo pajamų: į savo vardu atidarytas banko sąskaitas 67 861,11 Lt (19 653,94 Eur), į „S. S.LDT“ vardu atidarytas banko sąskaitas 71 848 JAV dolerius, 688 711,08 Eur, 39 902,47 Anglijos svaro sterlingo, 459,63 Latvijos lato. Kaip nustatyta byloje, nuo 2011 m. iki 2014 m. vykdydamas komercinę veiklą, R. V. jokia forma jos neįteisino, t. y. nepateikė nei nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, nei, nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. būdamas bendrovės,,S. S. LTD“ atsakingas asmuo (kaip teigia pats kasatorius – vykdydamas tarpininkavimo funkcijas), prašymo registruoti bendrovę,,S. S. LTD“ Mokesčių mokėtojų registre.
9. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai, įvertinę bylos duomenis, nustatė, kad R. V. kaip fizinis asmuo de facto versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla, o bendrovę „S. S. LTD“ naudojo savo vykdomai komercinei veiklai nuslėpti, todėl tokią veiklą vertino kaip atitinkančią individualią veiklą, o iš jos gautas pajamas (tiek į R. V. asmeninę sąskaitą, tiek ir į bendrovės „S. S. LTD“ banko sąskaitas), kuriomis disponavo R. V., priskyrė iš individualios veiklos gautoms pajamoms. Teismai konstatavo, kad R. V. iš viso nesumokėjo 69 706,27 Eur privalomų mokėti mokesčių ir įmokų (28 297,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 21 835,40 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 6895,62 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 12 677,42 Eur PVM).
10. Išvadą, kad R. V. savarankiškai vykdė komercinę veiklą, o neveikė kaip bendrovės „S. S. LTD“ atstovas, teismai grindė tuo, kad R. V. vienasmeniškai nusipirko bendrovę, registruotą Seišeliuose, jos vardu atidarė banko sąskaitas Latvijos Respublikoje, vienintelis galėjo disponuoti „S. S. LTD“ banko sąskaitose esančiomis lėšomis ir jomis naudotis nepriklausomai nuo kitų asmenų (vykdyti pavedimus, atlikti ūkines operacijas, išgryninti lėšas ir pan.). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog išgrynintos lėšos buvo naudojamos išimtinai bendrovės ūkinei veiklai. Tai, kad R. V. atliko ir kitas funkcijas, kurias gali atlikti juridinio asmens įgaliotas asmuo (bendrovės vardu sudarė sutartis etc.), nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju jis veikė ne kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Abiejų instancijų teismai padarė motyvuotą išvadą, kad R. V. savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų, nuolat ir sistemingai vykdė veiklą, kuria siekiama pelno ir kuri atitinka individualiai veiklai būdingus požymius, o bendrovę „S. S. LTD“, registruotą užsienio valstybėje, Seišeliuose, naudojo siekdamas ne tik nuslėpti savo neteisėtai vykdomą veiklą, gautas pajamas, bet ir išvengti mokestinių prievolių. Tai, kad prekyba automobilių dalimis ir technika vyko internetu, ir tai, kad R. V. bendrovės vardu kasmet mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, nepaneigia to, jog, vykdydamas veiklą Lietuvoje (įgytos prekės buvo laikomos, pateikiamos remontuoti, pakuojamos Lietuvoje ir tada išsiunčiamos pirkėjams į užsienį), jis privalėjo deklaruoti gautas pajamas ir nuo gautų pajamų sumokėti privalomus mokesčius, taip pat nepanaikina prievolės įregistruoti užsienio juridinį asmenį Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, kai pastarasis numato vykdyti ar vykdo veiklą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu nebuvo pateikti dokumentai, kurie būtų patvirtinę R. V. kaip fizinio asmens ar bendrovės „S. S. LTD“ veiklą, kuri inkriminuota šioje byloje, ir mokamus (sumokėtus) mokesčius Lietuvoje ar užsienio valstybėje (buhalterinės apskaitos dokumentai, dokumentai, išduoti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, ir pan.).
11. R. V. tyčia, t. y. tai, kad jis suvokė savo ekonominės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, byloje taip pat nustatyta. Teismų nustatytas veikos pobūdis, jos organizuotumas, trukmė, gautų pajamų dydis, nuo kurių nemokėti mokesčiai, taip pat paties kasatoriaus teismo proceso metu nurodyti motyvai, kad jis įsigijo lengvatinės prekybos (,,ofšorinę“) bendrovę siekdamas mokėti mažiau mokesčių, leido teismams padaryti pagrįstą išvadą dėl R. V. tyčios.
12. Pažymėtina, kad tai, jog R. V., kaip fizinis asmuo, turėjo verslo liudijimą, buvo įsteigęs UAB,,V“ ir jai vadovavo, t. y. teisėtai vertėsi kita ūkine veikla (technikos remontu) ir versdamasis ja buvo žinomas mokesčių administratoriui, nepaneigia jo kaltės dėl vertimosi neteisėta komercine veikla (prekyba), jos neregistravus.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai kvalifikavo kaip vertimąsi komercine veikla jos neįregistravus.
14. Kasatorius taip pat nurodo, kad, net pripažinus jo veiklą neteisėta, jos pavojingumas nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų.
15. Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ekonomine veikla pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nėra savitikslė, ji pagrįsta siekiu apsaugoti verslo tvarką, sąžiningos verslininkystės principus ir finansinius valstybės interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tokios veiklos nusikalstamumas siejamas su iš esmės nelegaliu veiklos pobūdžiu, kai ji ir iš jos gaunamos pajamos slepiamos nuo mokesčių administratoriaus, taip pat su didesniu tokios veiklos pavojingumu (dėl jos versliškumo ar stambaus masto), palyginti su analogišku administraciniu nusižengimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsniu (ar nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsniu)). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, taip pat ir baudžiamosiose bylose pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ar drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014, 2K-515/2014, 2K-455-693/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-976/2018">2K-130-976/2018</a> ir kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje R. V. inkriminuotas vertimasis komercine veikla versliškai, stambiu mastu. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, teismai pasisakė dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla atribojimo ir nurodė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. R. V., neteisėtai versdamasis komercine veikla, iš vykdomos veiklos iš viso gavo 67 861,11 Lt, 71 848 JAV dolerius, 688 711,08 Eur, 39 902,47 Anglijos svaro sterlingo ir 459,63 Latvijos lato, t. y. daugiau nei 500 MGL dydžio pajamų, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis šią veiklą vykdė stambiu mastu. Tai, kad R. V. inkriminuotą prekybą automobiline technika jis vykdė versliškai, pirmiausia pagrindžia jo vykdytos veikos sistemingumas ir nuolatinis jos pobūdis (šią veiklą jis vykdė daugiau kaip ketverius metus, pirkėjams išsiuntė ne mažiau kaip 891 prekių siuntą), taip pat kiti požymiai, rodantys didesnį veikos pavojingumą, būtent paruošiamieji darbai: patalpų prekėms laikyti ir sandėliuoti nuoma, interneto teikimo paslaugų sutarties sudarymas, interneto svetainės prekėms reklamuoti ir prekiauti jomis sukūrimas, rūpinimasis jos geresniu prieinamumu. Ši veikla buvo pagrindinis R. V. pajamų šaltinis – tiriamuoju laikotarpiu vykdydamas neregistruotą individualią veiklą pardavė automobilio aparatūros, detalių bei kompiuterinės technikos ir gavo pajamų, kurios tolygiai augo: nuo 75 602,37 Lt 2011 metais iki 206 015,97 Eur 2015 metais.
17. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, pagal įrodytas faktines bylos aplinkybes nustatė visus kasaciniame skunde ginčijamus BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius, todėl tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BK 203 straipsnio 2 dalies
18. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: 1) juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimu ar 2) vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti tai, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-895/2018">2K-304-895/2018</a>).
19. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti, ar jam vadovauja, ir nori tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-895/2018">2K-304-895/2018</a>).
20. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai tinkamai taikė BK 203 straipsnio 2 dalį. R. V. bendrovę „S. S. LTD“ naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla, o gautos pajamos už parduotas naudotas automobilių detales ir aparatūrą buvo pervedamos į jo vienintelio valdomos bendrovės „S. S. LTD“, kuri nebuvo registruota Mokesčių mokėtojų registre, vardu atidarytas užsienio bankų sąskaitas, ir naudojamos, taip pat išgryninamos, kasatoriaus nuožiūra. Kasatoriaus argumentai, kad jis nesuvokė, jog jis naudoja bendrovę neteisėtai veiklai nuslėpti, yra nepagrįsti. Kaip jau konstatuota pirmiau, nors prekių pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo atliekami bendrovės vardu, teismai nustatė, jog R. V. faktiškai vertėsi individualia veikla, jos neregistravęs, ir taip išvengė 69 706,27 Eur mokestinės prievolės. Kasatoriaus argumentas, kad bendrovė mokėjo veiklos palaikymo mokesčius tikslinės teritorijos mokesčių administratoriui, dėl to kasmet iš tikslinės teritorijos Verslo įmonių registro buvo gaunamas sertifikatas apie gerą bendrovės būklę, nepaneigia jam inkriminuotos veikos neteisėtumo ir R. V. kaltės. Nes bendrovė, kaip jau minėta, nebuvo registruota Mokesčių mokėtojų registre, todėl mokesčių administratoriaus galimybės nustatyti ir patikrinti šią bendrovę buvo apsunkintos, o R. V., kaip matyti iš bylos medžiagos, suvokė, kad verčiasi individualia veikla jos neregistravęs, panaudodamas Lietuvoje Mokesčių mokėtojų registre neregistruotą juridinį asmenį, t. y. bendrovę, registruotą Seišeliuose, kurią, anot paties nuteistojo, pats įsigijo.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes BK 203 straipsnio 2 dalis pritaikyta tinkamai.
Dėl civilinio ieškinio ir konfiskavimo
22. Kasatorius savo nesutikimą su ieškinio klausimo išsprendimu argumentuoja išimtinai tuo, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Šioje nutartyje konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, daroma išvada, jog nėra teisinio pagrindo keisti teismų sprendimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo.
23. Kasatorius taip pat kelia prekių konfiskavimo teisėtumo ir proporcingumo klausimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, pripažinę 2015 m. balandžio 30 d. kratos metu paimtą automobilinę techniką konfiksuotinu turtu, netinkamai taikė BK 72 straipsnį, taip pat netinkamai įvertino konfiskavimo proporcingumą.
24. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
25. Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą, būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT nurodo, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). EŽTT taip pat pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą, o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).
26. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis taip pat yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>).
27. Žemesnių instancijų teismai pripažino, kad kratos metu paimta automobilinė technika buvo tiesiogiai naudojama nusikalstamoms veikoms daryti, kadangi parduodant automobilių aparatūrą, detales ir kompiuterinę techniką buvo gaunamos lėšos, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. Tai, kad už kratos metu paimtas prekes išankstiniais apmokėjimais jau buvo sumokėję pirkėjai, nepaneigia jog nagrinėjamu atveju automobilinė technika visiškai atitinka požymius konfiskuotino turto, kurio sąvoka apibrėžta BK 72 straipsnio nuostatose.
28. Teismai, padarydami išvadą, kad automobilinė technika visiškai atitinka požymius konfiskuotino turto, kurio sąvoka apibrėžta BK 72 straipsnio nuostatose, nenurodė, kuriuos konfiskuotino turto požymius atitinka kratos metu rastos prekės – nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato, o būtent tai lemia turto pripažinimą konfiskuotinu. Toks teismų sprendimas pripažinti prekes konfiskuotinu turtu neatitinka pirmiau išdėstyto BK 72 straipsnio reikalavimų ir teismų praktikos aiškinant ir taikant jį. Visų pirma prekyba automobilinėmis prekėmis pati savaime nėra neteisėta. Nagrinėjamoje byloje neteisėtas, t. y. nesiregistruojant Mokesčių mokėtojų registre, vertimasis komercine veikla, siekiant išvengti mokestinės prievolės, padarė ją nusikalstamą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-304-976/2016). Antra, kaip jau minėta pirmiau, turto konfiskavimo paskirtis yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Sprendžiant, koks turtas yra konfiskuotinas bylose dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, be kita ko, svarbu išsiaiškinti, ar apskaičiuota mokestinė prievolė, ar ją galima išieškoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neteisėtai versdamasis komercine veikla R. V. nesumokėjo 69 706,27 Eur privalomų mokėti mokesčių ir įmokų. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, reikšdama ieškinį 740,27 Eur padarytai žalai atlyginti, nurodė, kad ši žala yra patirta dėl už 2011 m. nesumokėtų R. V. mokesčių, susijusių su baudžiamojoje byloje nustatytu neteisėtu vertimusi komercine veikla. Civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad dėl kitos neįvykdytos mokestinės prievolės dalies ieškinio nereiškia, nes ji bus išieškota mokesčių administravimo tvarka. Toks mokestinės prievolės, kuri yra neįvykdyta dėl nusikalstamos veikos, klausimo sprendimas atitinka teismų praktiką ir užtikrina, kad iš nusikalstamos veikos nebus gauta turtinė nauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismuose nebuvo įrodinėjama, kad prekės atitinka konfiskuotino turto požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-942/2015">2K-210-942/2015</a>, 2K-7-304-976/2016). Kaip jau minėta, teismai padarė lakonišką išvadą, kad prekės buvo tiesiogiai naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti, o parduodant jas buvo gaunamos nedeklaruotos pajamos, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai, tačiau nenurodė, kuriuos konfiskuotino turto požymius atitinka kratos metu rastos prekės – nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato, o būtent tai lemia turto pripažinimą konfiskuotinu.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kratos metu paimta automobilių aparatūra ir detalės, kompiuterinė technika, kuri supakuota dėžėse Nr. 21, 16, 25, 26, 11, 32, 29, 28, 14, 27, 13, 9, 18, 23, 19, 17, 12, 20, 24, 22, 30, 15, 31, 10, 6, 7, 8, 5 ir dėžėje be numerio, nepagrįstai pripažintos konfiskuotinu turtu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius pakeisti:
Panaikinti šių nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuota valstybės nuosavybėn kratos metu paimta automobilių aparatūra ir detalės, kompiuterinė technika, supakuota dėžėse Nr. 21, 16, 25, 26, 11, 32, 29, 28, 14, 27, 13, 9, 18, 23, 19, 17, 12, 20, 24, 22, 30, 15, 31, 10, 6, 7, 8, 5 ir dėžėje be numerio ir šiuos daiktus grąžinti R. V..
Kitas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, pakeisto Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
Rima Ažubalytė
