Baudžiamoji byla Nr. 2K-117-689/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00039-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.2; 1.2.23.2.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nuteistajam V. I.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista; nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmestas.
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu V. I. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Šiuo nuosprendžiu V. I. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. I. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. iki 2017 m. birželio 6 d. apie 22.27 val. Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 2,5 mg“ ir 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 1 mg“, kurių sudėtyje yra 0,35 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, šią psichotropinę medžiagą lengvuoju automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai gabeno iki Lietuvos Respublikos Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio posto ir per šį kelio postą, esantį Ramoniškių k., Šakių r., per kurį vyko į Lietuvos Respubliką, bei pasikėsino šias psichotropines medžiagas neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau šios veikos dalies nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2017 m. birželio 7 d. apie 00.05 val. šiame kelio poste gabenamas psichotropines medžiagas aptiko muitinės pareigūnai.
2. V. I. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 6 d. 22.27 val., vykdamas automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio postą, esantį Ramoniškių k., Šakių r., neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 2,5 mg“ ir 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 1 mg“, kurių sudėtyje yra 0,35 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, V. I. išteisindamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į tai, kad nors Rusijos Federacijos įstatymai veikos padarymo metu nenustatė baudžiamosios atsakomybės už fenazepamo gabenimą, tai neatleidžia V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–269 straipsniai), yra įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą. Vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nustatytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenustato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo automobilyje nebuvo įrengta speciali slėptuvė vaistams gabenti, jie buvo atvirai padėti automobilyje, deklaruoti muitinėje, todėl nuosprendyje esantis teiginys, jog vaistai gabenti slapta, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Be to, vaistus pagal Rusijos Federacijos gydytojų išduotą receptą nuteistasis vežėsi sau gydytis, vaistų nebuvo daugiau, negu nurodyta receptuose, kurie teismui buvo pateikti kaip įrodymas, todėl padaryta veika yra teisėta ir nepažeidžia Rusijos Federacijoje galiojančios vaistų įsigijimo tvarkos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, turėdamas išankstinį tikslą platinti, vaistus vežė komerciniais tikslais, pagal du receptus iš anksto vaistai buvo įsigyti todėl, kad baigėsi jo vizos galiojimas, o dėl tolesnio vaistų vartojimo buvo sutaręs su gydytoju. Į Rusijos Federacijos gydytojus nuteistasis kreipėsi todėl, kad buvo skolingas Valstybinei ligonių kasai ir negalėjo naudotis Lietuvoje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
4.2. Pažymima, kad psichotropinės medžiagos – fenazepamo – apyvarta Lietuvoje nėra visiškai uždrausta, tik taikomi ribojimai ją įsivežti, todėl ši medžiaga negali būti BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo dalykas. Išimti veikliosios medžiagos iš gabentų tablečių nuteistasis neplanavo, kitiems asmenims dėl šios padarytos veikos grėsmė nekilo, nes jis neturėjo tyčios tablečių platinti. Esant šioms aplinkybėms, byla turi būti nutraukta.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. I. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį, 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo ne tik pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendis, bet ir atmestas nuteistojo V. I. apeliacinis skundas. Taigi nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalis, kuria V. I. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Kasaciniu skundu neprašoma panaikinti šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies. Skunde tik pakartojami nuteistojo V. I. apeliaciniame skunde, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išdėstyti argumentai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl V. I. apeliacinio skundo, tačiau kasaciniame skunde jos neanalizuojamos ir neginčijamos. Taigi dalis nuteistojo V. I. skundo neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl paliekama nenagrinėta.
Dėl BK 7 straipsnio ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. I. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas motyvuojant tuo, kad byloje nustatyta, jog vaistus „Fenazepam“ V. I. įsigijo teisėtai, nepažeisdamas galiojančios Rusijos Federacijoje šių vaistų įsigijimo tvarkos, nes šioje valstybėje minėti vaistai buvo parduoti su receptu; pirkdamas vaistus, kurių sudėtyje yra minėtos medžiagos, nesiekė jų įgyti neteisėtai, minėtus vaistus užsienyje pirko legaliai – vaistinėje; abejoti receptų tikrumu, kol tas faktas nepaneigtas ir nenustatyta priešingai, teismas neturėjo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį V. I. buvo nuteistas motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–269 straipsniai), yra įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą; vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nurodytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenustato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką. Taigi V. I. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lėmė BK 7 straipsnio taikymas.
9. BK 7 straipsnyje nustatyta: „Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: <...> 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai); <...>“ BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o būtent neteisėtas disponavimas jomis.
10. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, šių medžiagų teisėtos apyvartos reikalavimus ir apyvartos kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus bei laikinųjų apribojimo priemonių taikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudaromi keturi narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre nėra registruotų vaistinių preparatų pavadinimais „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“, kuriuos gabeno V. I., tačiau šių vaistų veiklioji medžiaga fenazepamas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą III sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai.
11. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių, kai jais piktnaudžiaujama, žmogaus sveikatai. Į šį sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslams galima tik tuo atveju, kai jos yra vaistinio preparato, įregistruoto teisės aktų nustatyta tvarka, sudėtyje (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, fizinis asmuo iš viso neturi teisėtos galimybės disponuoti į I sąrašą įrašytomis medžiagomis, nebent jos yra vaistinio preparato, įregistruoto specialia tvarka, sudėtyje. Tuo tarpu į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų fizinis asmuo turi teisę įsigyti vaistinėse pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymu yra nustatyta skirtinga disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įtrauktomis į skirtingus sąrašus, tvarka.
12. Įvertinus aptartą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat teisinį reguliavimą, nustatytą BK 7, 259, 260 straipsniuose, darytina išvada, kad tuo atveju, kai disponuojama užsienyje įsigytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali susiformuoti skirtingai teisiškai vertinamos situacijos.
13. Disponavimas į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis visada yra neteisėtas (išskyrus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme tiesiogiai įvardytus atvejus), todėl tuo atveju, kai užsienio valstybėje įsigyjamos į šį sąrašą įrašytos medžiagos, taikant BK 7 straipsnio nuostatas, asmenys atsako atitinkamai pagal BK 259 ar 260 straipsnius, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Jeigu tokiu atveju narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnį ir atitinkamai BK 259 ar 260 straipsnius. Būtent tokios situacijos ir buvo vertintos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-334/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-334/2009">2K-334/2009</a>, 2K-116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, kurias nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas: visais atvejais buvo disponuojama į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis.
14. Tuo atveju, kai disponuojama užsienio valstybėje įsigytomis į II ar III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis, svarbu nustatyti, ar pagal tos valstybės teisinį reguliavimą tos medžiagos buvo įgytos teisėtai. Kai užsienio valstybėje teisėtai įgytos tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, ar neturint leidimo, veika kvalifikuojama tik pagal BK 199 straipsnį. Būtent tokios situacijos ir buvo vertintos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2006, 2K-108/2006, 2K-382/2012, kurias nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas: visais atvejais buvo disponuojama į III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktomis medžiagomis. Jeigu tokios medžiagos užsienio valstybėje būtų įgytos neteisėtai, veika turėtų būti kvalifikuojama ir atitinkamai pagal BK 259 ar 260 straipsnius.
15. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. I. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentus vaistinius preparatus „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“ Rusijos Federacijoje įgijo teisėtai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu pasisakyta prieštaringai – viena vertus, teigiama: „Nors nuteistojo pateiktų receptų kopijų autentiškumas ginčytinas, juose matomi galimai padaryti turinio pakeitimai, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų receptų kopijose nurodytus duomenis ir paties nuteistojo parodymus, kad receptai vaistams „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“ įsigyti buvo išrašyti jam ir jis juos pagal šiuos receptus įsigijo savo vartojimui“ (nuosprendžio 6.4 punktas); kita vertus, šiame nuosprendyje konstatuota, kad V. I. „Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos“ (nuosprendžio 6.6 punktas).
16. Byloje nėra duomenų apie tai, kokia yra vaistinių preparatų „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“ įsigijimo Rusijos Federacijoje tvarka. Byloje nepaneigti V. I. parodymai apie tai, kad šiuos vaistinius preparatus Rusijos Federacijoje jis įsigijo vaistinėje pagal gydytojų jam asmeniškai išduotą receptą, jų nebuvo daugiau, nei nurodyta receptuose, taip pat nebuvo patikrinta, ar V. I. pateiktos receptų kopijos atitinka originalą. Taigi negalima padaryti išvados, kad vaistinius preparatus „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“ V. I. įgijo neteisėtai.
17. Minėta, kad būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį kilti yra disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteisėtumas. Vaistiniai preparatai, kuriuos įgijo ir gabeno V. I., įrašyti į III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, vadinasi, BK 7 straipsnio nuostatos, nenustačius, kad jie buvo įgyti neteisėtai, negalėjo būti taikomos.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. I. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 7 straipsnį, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl jos paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, ir jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Vytautas Masiokas
Pranas Kuconis
