Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-976/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03468-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 135 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 15 valandų per mėnesį. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B. priteista 580 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 550 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., būdamas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie UAB „P“ pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu – pribėgdamas iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos jam užmaudamas kibirą su išmatomis, taip sugadindamas S. B. dėvimus drabužius: striukę „Mobil“ – 160 Eur vertės, marškinius – 40 Eur vertės, švarką – 150 Eur vertės, kelnes – 80 Eur vertės, batus – 150 Eur vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. B. 580 Eur turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; nepatenkinus šio prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami kasatoriaus veiksmus pagal BK 284 straipsnį, t. y. nenustatė būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių – padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo), tiesioginės tyčios, neįvertino kasatoriaus elgesio motyvų ir priežasčių, kurie yra svarbūs tyčios turiniui nustatyti, be to, tinkamai neišsprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalis) atribojimo klausimo, t. y. padarytą tariamą viešosios tvarkos pažeidimą kvalifikavo kaip nusikaltimą, neanalizuodami, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas. Taip pat teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes, nustatydami bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai, tendencingai (kaltinimui palankia linkme), formaliai, ne kaip visumą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, išvadas dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio pagrindė byloje nesančiais ir teisiamojo posėdžio metu neištirtais duomenimis, taip, be kita ko, pažeisdami ir BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus.
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, kad kasatoriaus veika nebuvo pavojinga aplinkai ir aplinkiniams, t. y. nebuvo pasikėsinta į inkriminuoto straipsnio saugomą objektą – viešąją tvarką, nekilo ir reikalaujami padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Pašaliniai asmenys konflikto, paties kasatoriaus ir jo veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį, nematė, liudytojai matė tik padarytos veikos padarinius – apipiltą nukentėjusįjį, kai nuteistasis jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Be to, veika padaryta tamsiu paros metu, pasibaigus UAB „P“ darbo valandoms, pats įvykis truko vos keletą sekundžių ir realios grėsmės aplinkiniams nekėlė. Taigi, pašalinių asmenų reakcija į apipiltą nukentėjusįjį buvo jau esant įvykdytai (baigtai) kasatoriaus veikai, o nematydami kasatoriaus elgesio (veikos), šie asmenys negalėjo būti dėl kasatoriaus elgesio šokiruoti, jausti pagrįstą baimę dėl savo paties saugumo. Šiuo atveju galima būtų daryti prielaidą, kad pašaliniai asmenys galėjo būti šokiruoti kasatoriaus įvykdytos veikos padarinių, bet ne dėl pačios veikos, kaip to reikalauja BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
2.3. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>). Įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada rodo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kasatoriaus akivaizdų, demonstratyvų agresyvumą, kad būtų demonstuojama būtent nepagarba aplinkiniams, šiuo atveju liudytojams P. M., M. M., taip pat pašaliniam asmeniui J. M. Nagrinėjamu atveju padariniai nuosprendyje formaliai grindžiami tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisiamojo posėdžio metu minėtų liudytojų formaliai nurodytomis aplinkybėmis, atsakant į prokuroro menamą klausimą, ar šieji asmenys buvo šokiruoti. Be liudytojų M. M., P. M. parodymų, kitų įrodymų, kurie patvirtintų viešosios tvarkos sutrikdymą, byloje nėra. Tai, kad liudytojai „buvo šokiruoti“, nepatvirtina kiti bylos duomenys. Šiame kontekste pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo įvertinti ir parodymus davusių asmenų tarpusavio santykius, t. y. tai, kad nukentėjusįjį ir liudytojus M. M., P. M. veikos padarymo metu siejo darbiniai santykiai. Be to, liudytojai M. M. ir P. M. nuteistajam galėjo jausti priešiškumą ir dėl to, kad nuteistojo sutuoktinė ėmėsi teisinių priemonių dėl darbo metu galimai patirto seksualinio priekabiavimo, apie kurio buvimą UAB „P“ generaliniam direktoriui P. M. ir M. M. nebuvo žinoma, tačiau pastarieji asmenys nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo į tuometinio UAB „P“ direktoriaus – nukentėjusiojo nederamą elgesį. Dėl šių priežasčių liudytojų M. M., P. M. parodymai turėjo būti vertinami ypač atidžiai ir kritiškai, nes šie liudytojai tiesiogiai buvo susiję su nukentėjusiuoju.
2.4. Analizuojant liudytojų parodymus matyti, kad reikalaujami padariniai nekilo ir nebuvo nustatyti. Liudytojai M. M., P. M. nematė paties kelias sekundes trukusio įvykio, nematė kasatoriaus, todėl jo veiksmų nesuvokė ir nevertino kaip keliančių grėsmę jiems patiems. Kasatoriaus atlikta veika nebuvo pavojinga liudytojams, įvykis niekaip nepakoregavo šių liudytojų vakaro planų, jie praėjus kelioms minutėms po įvykio, kaip buvo iš anksto suplanuota, su svečiu iš Suomijos J. M. išvyko dalykinės vakarienės, nelaukė nukentėjusiojo iškviestų policijos pareigūnų, liudytojas P. M., po įvykio epizodiškai matęs nukentėjusįjį, net nebuvo išlipęs iš savo automobilio, kuriame šnekučiavosi su verslo partneriu iš užsienio. Tai, kad galimai apie įvykį buvo žinoma visiems UAB „P“ darbuotojams, po įvykio atmosfera įmonėje nebuvo darbinga, taip pat neleidžia konstatuoti visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymio. Taigi, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013), teismas ignoravo būtinybę atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiojo asmenybę, viešosios vietos specifiką, dėl to nepagrįstai vertino, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
2.5. Nebuvo nustatytas ir būtinasis subjektyvusis BK 284 straipsnio sudėties požymis – tiesioginė tyčia. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-310-942/2016, 2K-347-976/2018, 2K-19-511/2020). Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo svarbūs kasatoriaus elgesio motyvai ir priežastys, kurie tiesiogiai susiję su tyčios turinio nustatymu. Šios bylos kontekste svarbi yra konflikto tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo kilmė – asmeninio pobūdžio nesutarimai ir tai, kad veika neperžengė privataus kasatoriaus ir nukentėjusiojo konflikto ribų. Nors kasatorius su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, nebendravo, tačiau kasatorius jautė asmeninį priešiškumą, kurį lėmė jo sutuoktinės A. B. nepagrįstas atleidimas iš darbo, sužinoti faktai, kad nukentėjusysis galimai seksualiai priekabiavo prie jo sutuoktinės, ilgai trukęs kasatoriaus sutuoktinės psichologinis engimas. Akivaizdu, kad, sužinojęs šias aplinkybes, kasatorius buvo šokiruotas, būdamas rūpestingas sutuoktinis, negalėjo nereaguoti, tačiau pasirinko netinkamą tam būdą. Šiuo atveju kasatoriaus elgesį lėmusios paskatos buvo ne chuliganiškos, o asmeninės, duomenų apie tai, kad kasatorius būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, byloje nėra.
2.6. Teismai nevertino nustatytų aplinkybių, kad kasatoriaus veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į patį nukentėjusįjį, o ne į aplinką, aplinkinius. 2020 m. liepos 14 d. teisiamojo posėdžio metu kasatorius patvirtino šias aplinkybes ir parodė: „Man reklamos nereikėjo, aš norėjau jam tai parodyti, kad jis yra to vertas, įvykio metu ten žmonių nebuvo ir nevaikštinėjo; jeigu būtų buvę žmonių aplinkui, aš nebūčiau pylęs, aš planavau jo palaukti vieno. Kai išpyliau, aš sėdau į mašiną ir išvažiavau.“ Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino: „Viskas įvyko labai greitai ir jo bruožų neįsidėmėjau“ (2020 m. gegužės 26 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas). Teismai tinkamai neįvertino ir liudytojos A. B. parodymų, patvirtinančių, kad kasatoriaus veika buvo atlikta iš asmeninių paskatų. Paminėtina ir tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal A. B. pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 152 straipsnio 1 dalyje, kur nukentėjusysis yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius neveikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) – savo elgesiu nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir to nesuvokė, nesiekė.
2.7. Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nustatyti kasatoriaus veiksmai negali būti laikomi pakankamai įžūliais ir agresyviais, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį. Nors jo elgesys nepateisinamas, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu (truko neilgai), nenustatytos aplinkybės, pavirtinančios, kad kilo įstatyme reikalaujami padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Taigi nuteistojo neteisėtas elgesys pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nesiekia ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl jos, kaip kraštutinės, paskutinės priemonės (lot. ultima ratio), taikymas šioje byloje nepagrįstas. Net ir darant prielaidą, kad nuteistojo veiksmai pažeidė teisėto elgesio viešoje vietoje reikalavimus, svarstytina, kad galėjo būti padarytas ANK nurodytas teisės pažeidimas, o ne BK 284 straipsnyje nurodytas nusikaltimas.
2.8. Baudžiamosiose bylose teisingas turtinės žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieškovas) (BPK 7 straipsnis, BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109, 110 straipsniai; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-489/2017">2K-119-489/2017</a>). Šiuo atveju nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo prašomos priteisti 580 Eur turtinės žalos dydžio pagrįstumą. Taigi, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nukentėjusysis jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo ir neįrodė ieškinio dėl turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio. Aplinkybė, kad nukentėjusysis neišsaugojo drabužių pirkimo kvitų, neeliminuoja jo procesinės pareigos pateikti teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokius drabužius įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis, neaišku, kokius drabužius ir jų kainas teismas palygino, kai jokie duomenys apie analogiškų ar panašių drabužių kainas nebuvo gauti ir teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti. Toks apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas, teismo išvadas grindžiant byloje nesančiais ir teisiamojo posėdžio metu neištirtais duomenimis, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nesiaiškino ir nevertino patirtos žalos dydžio, todėl padarė esminius BPK 109, 113, 115 straipsnių pažeidimus, neužtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo priešingų interesų pusiausvyros bei sudarė sąlygas nukentėjusiojo neteisėtam praturtėjimui.
2.9. Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2014">2K-35/2014</a>, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, jis nesikreipė į medikus, iš karto kitą dieną po įvykio ėjo į darbą. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie tariamai nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, todėl nukentėjusiajam priteistas 300 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis nagrinėjamo įvykio ir kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos kontekste.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
3.1. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka nustatyti bent vieną jų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo J. B. veiksmus – nukentėjusiojo apipylimą išmatomis viešoje vietoje – pripažino įžūliais veiksmais. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką, pagal kurią įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-101-489/2021). Nuteistojo J. B. elgesys buvo įžūlus ir turintis piktybiško tyčiojimosi iš visuomenėje galiojančių elgesio normų požymių. Kibiro su fekalijomis užmovimas nukentėjusiajam ant galvos akivaizdžiai parodo, kad toks nuteistojo J. B. elgesys buvo įžūlus ir prieštaraujantis bet kokioms moralės normoms. Kartu buvo aiškiai pademonstruota nepagarba visuomeninei tvarkai, pagal kurią asmenys gali gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar kitoje vietoje laisvai vaikščioti, būti saugūs, tikėtis, jog nebus išpurvinti, apdergti, aplaistyti ar kitaip paniekinti, nebus sugadintas jų turtas.
3.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad dėl kasatoriaus veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje nustatytų pasekmių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).
3.3. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius savo kėslams įgyvendinti pasirinko ne tik viešą vietą, bet ir tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje už kelių metrų buvo liudytojai P. M. ir M. M. bei jų verslo partneris iš užsienio. Nors šie liudytojai paties kibiro su fekalijomis užmovimo ant galvos nukentėjusiajam momento nematė, tačiau pamatė tokio veiksmo pasekmes, šios pasekmės juos šokiravo ir nemaloniai nuteikė. Liudytojas M. M. įvykio metu stovėjo greta nukentėjusiojo automobilio, išgirdęs triukšmą (šūksnius, kažkokias kalbas, krentančio kibiro garsą), nedelsdamas pribėgo prie nukentėjusiojo, suteikė jam pagalbą. Liudytojas P. M. kartu su svečiu iš užsienio sėdėjo savo automobilyje, išgirdęs triukšmą tuoj pat į jį sureagavo, ėmė aiškintis įvyko aplinkybes, matė šlapią nukentėjusįjį, kaip paaiškėjo, apipiltą fekalijomis, siekdamas išvengti neigiamos verslo partnerio reakcijos, bandė sušvelninti situaciją, paaiškindamas, kad nukentėjusįjį galimai apdergė aplink skraidantys paukščiai. Nuteistojo išpuolis prieš nukentėjusįjį S. B. ne tik nemaloniai paveikė liudytojus, bet ir išpuolio metu buvo suteršti nukentėjusiojo drabužiai, jis nebegalėjo toliau tęsti bendravimo su verslo partneriais, todėl žlugo vakaro planai. Aplinkybė, kad liudytojai nematė paties veiksmo momento, neturi reikšmės sprendžiant dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Kasatorius matė, kad aikštelėje yra pašalinių asmenų, tačiau šių asmenų buvimas jam nesutrukdė atlikti iš anksto suplanuotų veiksmų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis suprato, jog dėl jo veiksmų aplinkiniai gali būti šokiruoti, jaustis itin nemaloniai, ir taip elgtis norėjo siekdamas paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį.
3.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad inkriminuotus veiksmus kasatorius atliko ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl asmeninių nesutarimų dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio su jo sutuoktine ir veika neperžengė privataus konflikto ribų. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-J20/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Byloje nustatyta, kad iki įvykio kasatorius ir nukentėjusysis asmeniškai pažįstami nebuvo, nebendravo. Kasatorius, sužinojęs apie nukentėjusiojo galimai nederamą elgesį su jo sutuoktine, nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju ir jam pateikti pretenzijų, tačiau rinko apie jį socialiniuose tinkluose žinias, kad vėliau jį galėtų atpažinti. Išankstinis pasirengimas įgyvendinti savo kėslus, jų atlikimo būdas ir vieta leidžia teigti, kad nuteistasis sprendė savo šeimos problemas nepaisydamas viešosios tvarkos reikalavimų, turėdamas akivaizdžią intenciją paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį, tai darė aiškiai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
3.5. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo J. B. padaryta veika užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios teisės normos dispozicijoje nenurodyti padariniai kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Tuo tarpu BK 284 straipsnyje įtvirtinta teisės norma apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybiškas patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų žmonių akivaizdoje pribėgęs iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B., ant galvos užmovė jam kibirą su išmatomis, taip sugadino S. B. dėvimus drabužius. Tokie veiksmai atitinka ne bet kokius tyčinius nepadorius veiksmus, o įžūlų elgesį ir patyčias, kuriais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. atitinka nusikalstamos veikos būdus, kurie ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyti. Nustatyta ir tai, kad tokiais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys (liudytojai M. M. ir P. M. bei kartu su jais buvęs svečias iš užsienio), jie buvo šokiruoti tokio elgesio, sumišę, buvo nutraukti nukentėjusiojo vakaro planai su verslo partneriais. Taigi nuteistojo veiksmai peržengė administracinio nusižengimo ribas ir pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
3.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis dėl sugadintų drabužių nusikaltimo metu patyrė 580 Eur turtinę žalą. Teismo išvados dėl nukentėjusiajam padarytos žalos fakto ir dydžio yra pakankamai argumentuotos. Nors nukentėjusysis S. B. negalėjo pateikti įrodymų, tačiau teismas pagrįstai vertino vidutinės kokybės drabužių ir avalynės rinkos kainas ir padarė teisingą išvadą, kad civilinio ieškinio dydis nėra per didelis, todėl tenkintinas. Aplinkybė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė drabužių ir avalynės įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negali atleisti kaltininko nuo pareigos atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą dėl sugadinto turto. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Žalos dydis šiuo atveju yra fakto klausimas, o byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai taip pat yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl to paliktini nenagrinėti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 284 straipsnio taikymo ir civilinio ieškinio išnagrinėjimo
5. Iš nuteistojo J. B. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio – taikymo, taip pat nurodo teismų padarytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 109, 113, 115 straipsnių pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus bei išsprendė nukentėjusiojo S. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
6. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes netinkamai kvalifikavo nuteistojo J. B. veiksmus pagal BK 284 straipsnį ir padarė esminius kasaciniame skunde nurodytus BPK pažeidimus.
7. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.
8. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).
9. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
10. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytą teismų praktiką dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių turinio, taip pat teismų nustatytas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad J. B. veiksmuose nustatyti visi BK 284 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
12. Nuteistojo J. B. veiksmai – tai, kad jis pribėgęs iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. jam ant galvos išpylė (užmovė) kibirą su išmatomis, – pagrįstai teisiškai įvertinti kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme, nes tokio pobūdžio veiksmai yra pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimti, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams.
13. Teismai taip pat pagrįstai pripažino, kad dėl įžūlių J. B. veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Įvykio metu nukentėjusysis buvo apipiltas išmatomis, taip pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, sugadinti jo drabužiai, avalynė, dėl užpilto skysčio keletą dienų jam perštėjo odą, nukentėjusysis kartu su kolegomis bei verslo partneriu negalėjo vykti suplanuotos dalykinės vakarienės, nors nukentėjusiojo S. B. dalyvavimas joje buvo svarbus (jis buvo atsakingas už daugelį darbų įmonėje), buvo užteršta teritorija įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad M. M. bei P. M., kartu su nukentėjusiuoju vykę dalykinės vakarienės, dėl tokio įvykio buvo šokiruoti, pasijuto labai nemaloniai, keistai, jiems tai sukėlė pasipiktinimą, o kitą dieną po įvykio atmosfera darbe buvo nemaloni, nejauki, visi apie tai kalbėjo, nedarbinga buvo visa savaitė, be to, dėl įvykio buvo iškviesta policija. Tai, kad konfliktas kilo, kai įmonės, kurioje dirbo nukentėjusysis, darbo laikas buvo pasibaigęs, truko neilgai, tuo metu buvo tamsu, o pašaliniai asmenys kasatoriaus bei jo veiksmų tiesiogiai nematė, nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Kaip nustatyta byloje, nuteistajam užpylus išmatas ant galvos, šalia (už 5–10 metrų) esantys liudytojai M. M. bei P. M. išgirdo triukšmą (šūksnius, krentančio kibiro garsą) ir į tai iš karto sureagavo (liudytojas M. M. pribėgo prie nukentėjusiojo, suteikė jam pagalbą), matė išmatomis apipiltą nukentėjusįjį, taigi J. B. veiksmai juos tiesiogiai paveikė, nors paties išmatų išpylimo ant nukentėjusiojo momento jie nematė.
14. J. B., veikdamas prieš nukentėjusįjį aptartu būdu viešoje vietoje, netoliese esant kitiems žmonėms, suvokė, kad tokiais savo veiksmais rodo nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Remiantis bylos duomenimis, J. B. detaliai suplanavo savo veiksmus, jiems apie mėnesį ruošėsi – rinko viešai prieinamą informaciją apie nukentėjusįjį (kaip jis atrodo, kokį automobilį vairuoja, kur būna ir pan.), pažįstamo iš kaimo paprašė pripildyti kibirą išmatų, draugo paprašė pavėžėti automobiliu, savo veiksmams atlikti pasirinko viešą vietą – automobilių aikštelę, matė iš įmonės pastato išeinantį nukentėjusįjį ir kartu su juo dar tris asmenis, tačiau, nepaisydamas šalia esančių asmenų, atliko suplanuotus veiksmus. Nors kasatorius teigia, kad savo veiksmais jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, jo paskatos buvo asmeninės (dėl, jo teigimu, netinkamo S. B. elgesio su nuteistojo sutuoktine darbe, siekė pamokyti jį, parodyti jam, kad jis nusipelnė „srutų kibiro“, norėjo apginti savo šeimą ir pan.), o ne chuliganiškos, tačiau pažymėtina, kad, pirma, motyvai nėra būtinasis BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis, antra, asmeniniam priešiškumui, nusistatymui įgyvendinti kasatorius pasirinko tokią vietą ir tokį būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl šiuo atveju kasatoriaus nurodyti asmeniniai vidiniai motyvai negali turėti įtakos sprendžiant dėl jo tyčios turinio. BK 284 straipsnyje nurodytų padarinių konstatavimas kartu reiškia tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Be to, tai, kad J. B. veiksmai buvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, patvirtina ir vėlesni jo veiksmai, kai po įvykio tą patį vakarą jis bendrovės, kurioje dirbo nukentėjusysis ir iš kurios buvo atleista jo sutuoktinė, darbuotojams elektroniniu paštu išsiuntė laiškus, informuodamas juos apie savo poelgį bei įžeidinėdamas jų vadovą nukentėjusįjį J. B. (įmonės savininko sūnui pranešė per socialinį tinklą „Facebook“ programa „Messenger“), taigi norėjo, kad apie įvykį sužinotų daugiau asmenų.
15. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. J. B. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi teismų praktika šios kategorijos bylose, išsamiai aptarė šį klausimą. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Kaip minėta, byloje nustatyti J. B. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai kitai tyčinei veikai, be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.
16. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai laikėsi iš BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kylančių reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino bylos įrodymus. Kasatorius, nurodydamas, kaip turėjo būti vertinami liudytojų M. M., P. M. parodymai, interpretuojamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikia savo subjektyvią nuomonę. Pažymėtina, kad vien proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, atsižvelgiant į BPK 376 straipsnio 1 dalyje bei 369 straipsnyje apibrėžtas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, pagrindus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam S. B. priteisiant turtinę bei neturtinę žalą nesilaikyta įstatymo reikalavimų. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl to, kad nukentėjusysis nepateikė turtinės žalos padarymo faktą patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodyta jo veiksmais nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Šie argumentai nepagrįsti, nes byloje nustatyti nusikalstamos veikos, kurią padarė kasatorius, padariniai. Vien tai, kad nukentėjusysis nepateikė jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų (neišsaugojo nepataisomai sugadintų drabužių ir avalynės pirkimo kvitų), nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju tai padaryta remiantis nukentėjusiojo J. B. parodymais, kitais įrodymais, kurių pagrindu teismai nustatė, jog įvykio metu nukentėjusysis dėvėjo žiemos sezoną atitinkančią dalykinę aprangą, buvo apsiavęs atitinkamą avalynę, įvertino vidutinės kokybės drabužių ir avalynės kainas, atsižvelgė į jų nusidėvėjimo faktą, rėmėsi protingumo principu. Neturtinės žalos faktas ir dydis nustatytas įvertinus nukentėjusiojo S. B. parodymus apie dėl nuteistojo J. B. nusikalstamos veikos jo patirtą dvasinę skriaudą – stresą, pažeminimą, baimę, gėdos jausmą, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasatorius tvirtina, kad nukentėjusiajam priteistas 300 Eur neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio kontekstą ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur. Tačiau šie kasacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad teismų nustatytas nukentėjusiajam padarytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Pažymėtina, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, be kita ko, privalo atsižvelgti į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tuo tarpu kasatorius savo argumentus grindžia lygindamas skirtingo pobūdžio bylas, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos konkrečias aplinkybes.
18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus, nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami J. B. padarytą veiką pagal BK 284 straipsnį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Olegas Fedosiukas
Teisėjai
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
