Baudžiamoji byla Nr. 2K-135-648/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21506-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.3; 1.1.4.5.2; 1.2.3.1.2.9.; 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.2.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,
nuteistojo V. R. gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,
nuteistajam D. N. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N., nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu:
V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų, BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta už nusikaltimą, nurodytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. V. R. pripažintas pavojingu recidyvistu. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskuotos V. R. nusikalstamos veikos priemonės: 1) automobilis „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas G. K. vardu; 2) motociklas „Honda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neregistruotas Lietuvos Respublikoje.
D. N. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 6 d.
Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo; nuosprendis dėl jo kasacine tvarka neapskųstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.; dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti. Nuteistojo D. N. gynėjo Edvardo Staponkaus ir nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu V. R. ir D. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu (R. R.), neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2016 m. birželio mėn. V. R. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, įtraukė į šios grupės veiklą D. N., su juo susitarė bendrai pardavinėti ar kitaip platinti labai dideliais kiekiais narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis: V. R. vadovaus organizuotos grupės veiklai, neteisėtai laikys šias medžiagas, organizuos jų atgabenimą kontrabandos būdu iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, pristatymą į Plungės miestą ir perdavimą D. N., taip pat ieškos ir įtrauks į organizuotos grupės veiklą naujus narius, o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už šią parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., taip pat vykdys kitus V. R. neteisėtus nurodymus, kurie padės įgyvendinti šias nusikalstamas veikas. 2016 m. birželio mėn. po 23 d. Plungės mieste V. R., vykdydamas susitarimą su D. N., įkalbėjo R. R. dalyvauti šios organizuotos grupės veikloje ir neteisėtai gabenti iš Vokietijos į Lietuvą V. R. per kitus asmenis perduodamus labai didelius kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip įtraukė R. R. dalyvauti organizuotos grupės veikloje. Laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 3 d. V. R. įkalbėjo šios organizuotos grupės veikloje dalyvauti asmenį, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė, kad šis Vokietijoje kitam organizuotos grupės nariui – R. R. neteisėtai perduotų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 3 d. V. R. agentūroje „Megaturas ofisas“, esančioje Šiauliuose, Aido g. 8, R. R. nupirko tarptautinio autobuso bilietą kelionei iš Vokietijos į Lietuvą, nurodė jam 2018 m. gegužės 5 d. vykti į Augsburgo miestą, Vokietijoje, ir iš asmens, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei jas atgabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją. V. R. nurodė D. N. perduoti R. R. dienpinigius ir R. R. nuvežti prie mikroautobuso, sustojančio degalinėje UAB „Trevena“, esančioje Rietavo sav., Lėgų k. (automagistralės Vilnius–Klaipėda 253 km). V. R. nurodė asmeniui, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Augsburgo mieste, Vokietijoje, Donauwoertherio / Biberbacherio (Donauwoerther / Biberbacher) g., perduoti R. R. narkotinę medžiagą. Vykdydamas V. R. nurodymus, 2018 m. gegužės 3 d. R. R. iš V. R. paėmė tarptautinio autobuso bilietą vykti iš Vokietijos į Lietuvą, 2018 m. gegužės 4 d. vakare Plungėje, (duomenys neskelbtini), D. N. perdavė R. R. dienpinigius – 340 Eur ir 2018 m. gegužės 5 d. apie 8.20–8.30 val. R. R. atvežė prie mikroautobuso „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojusio degalinėje UAB „Trevena“, esančioje Rietavo sav., Lėgų k. (automagistralės Vilnius–Klaipėda 253 km). Autobusui atvykus į degalinę „Timėjas“, esančią Kauno r., Ringaudų k., Beržų g. 2N, R. R. įsėdo į mikroautobusą „Mercedes-Benz Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvyko į Vokietiją, Augsburgo miestą, apsigyveno viešbutyje „Alpenhof“, Donauwoertherio g. 233, 86154. Asmuo, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas V. R. nurodymą, 2018 m. gegužės 7 d. apie 8.50 val. Augsburgo mieste, Donauwoertherio / Biberbacherio g., automobilio „Toyota Yaris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bagažinėje neteisėtai atgabeno juodos spalvos lagaminą, kuriame buvo 8 polietileniniai maišai su labai dideliu kiekiu – 14 997,71 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir laikė, kol Donauwoertherio / Biberbacherio g., Augsburgo mieste, šį lagaminą su narkotine medžiaga iš automobilio bagažinės paėmė R. R. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. R. laikė ir, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (2014 m. lapkričio 20 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurioje nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, lagaminą su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai gabeno kompanijos „Ecolines“ autobusu „Setra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) per Lenkijos ir Lietuvos Respublikos sieną, Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., ir pagal susitarimą turėjo nugabenti į Kauno miestą bei perduoti V. R. Pagal organizuotos grupės narių susitarimą V. R. automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. R. atgabentą didelį kiekį narkotinės medžiagos turėjo nugabenti į Plungės miestą ir čia dalį šios narkotinės medžiagos perduoti D. N. toliau platinti, o dalį jos paslėpti, bet šios nusikalstamo susitarimo dalies R. R. nebaigė, nes 2018 m. gegužės 8 d. 13.10 val. Kalvarijos pasienio kontrolės punkte autobuso apžiūros metu R. R. gabenamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, rengėsi nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: jis, dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nužudyti E. Š., įkalbėjo organizuotos grupės narį R. R. dalyvauti darant nusikaltimą ir už E. Š. nužudymą pažadėjo jam 10 000 Eur atlygį. V. R., žinodamas informaciją apie E. Š. asmeninį gyvenimą, gyvenamąją vietą, lankymosi ir judėjimo vietas, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio iki gruodžio mėn., tiksliai nenustatytomis dienomis, automobiliu „BMW 3“ (valst. Nr. nenustatytas) nuvežė R. R. į Šiaulius, parodė jam E. Š. darbovietę, gyvenamąją vietą, važiavimo į darbą ir iš jo maršrutą, aprūpino R. R. nusikaltimo įrankiais ir priemonėmis – motociklu „Honda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automatiniu šaunamuoju ginklu „Kalašnikov“, nupirko motociklininko striukę ir šalmą, mokė R. R. važiuoti motociklu, šaudyti iš automatinio šaunamojo ginklo „Kalašnikov“ tam, kad šis, vairuodamas motociklą, V. R. duotu šaunamuoju ginklu Sodų ir Dvaro g. sankryžoje, Šiauliuose, nušautų įprastiniu maršrutu į darbą važiuojantį E. Š. ir pasišalintų iš nusikaltimo vietos. R. R. nesutikus nurodytu būdu įvykdyti E. Š. nužudymo, V. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, parengė kitą nusikalstamos veikos planą: toliau stebėjo E. Š. ir jo dienotvarkę, gyvenamąją vietą, lankomas vietas ir nustatęs, kad E. Š. kiekvieną dieną apie 20.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), atveža mažametį vaiką, įveda į laiptinę ir iš jos išeina, nurodė R. R. nužudyti E. Š. nušaunant jį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki gruodžio 31 d. išeinantį iš minėto namo laiptinės, o įvykdžius nusikalstamą veiką pasišalinti. Šiam planui įgyvendinti V. R. ir R. R. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. apie 8.00 val., tikslus laikas nenustatytas, laikė didelės – 19 743,80 Eur vertės turtą – automobilį „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juo naudojosi, žinodami, kad šis automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu (pavogtas). 2017 m. gruodžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, garažų masyve, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), R. R. V. R. nurodymu ant šio automobilio uždėjo du suklastotus valst. Nr. ženklus (duomenys neskelbtini) Po to šį automobilį V. R. nuvairavo į (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 30 Šiauliuose, ir laikė tam, kad jis, R. R., tuoj po įvykdyto E. Š. nužudymo galėtų pasišalinti iš nusikaltimo vietos. E. Š. nužudymo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje R. R. susilaužė koją ir nebegalėjo įvykdyti V. R. nurodymų dėl nusikaltimo įvykdymo.
3. V. R. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas ir didelės sprogstamosios galios sprogmenis: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2018 m. gegužės 9 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme stovinčio automobilio „Volvo 850“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salone, neturėdamas leidimo, laikė dvi pramoninės gamybos F-1 markės kovines-gynybines skeveldrines rankines granatas, kurios yra sprogmenys, kiekviena užpildyta 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu, ir du pramoninės gamybos UZRGM markės rankinių granatų sprogdiklius, skirtus kovinėms rankinėms F-1 ir RGD-5 markės granatoms sprogdinti, kurie yra sprogmenys, o jų detonatoriuose yra po 1,5 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog nuteistasis D. N. organizuotos grupės veikloje, be kitų užduočių, buvo atsakingas už narkotinių medžiagų išplatinimą, kaip tai nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad V. R. tarėsi su galimais narkotinių medžiagų pirkėjais pats, o kitų patikimų duomenų, išskyrus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymus, kad tai darė ir D. N., byloje nėra. Taip pat nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Byloje nustatyta tik tai, kad D. N. V. R. nurodymu rinko informaciją, pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš nuteistojo nusikalstamos veikos aprašymo pašalino aplinkybes, susijusias su D. N. vaidmeniu platinant narkotines medžiagas, t. y. kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.; dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl V. R. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Teismai iš esmės nustatė, kad nusikaltimui, nurodytam BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvykdyti V. R. 2017 m. spalio mėn. nesubūrė naujos organizuotos grupės (kaip nurodyta kaltinamajame akte) ir į ją neįtraukė naujų grupės narių, o pasitelkė daug anksčiau narkotinių medžiagų kontrabandai ir jų realizavimui vykdyti suburtoje organizuotoje grupėje jau dalyvaujantį narį R. R. Taigi V. R. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, ir apie tai jam iš anksto nebuvo pranešta, taip teismai suvaržė jo teisę į gynybą, nes gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų buvusi kitokia (BPK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2008">2K-233/2008</a>, 2K-141/2011, 2K-23/2013). Pasak kasatoriaus, esant kaltinimui subūrus organizuotą grupę įvykdyti žmogžudystę, atsižvelgiant į bendrininkų vaidmenį, pvz., R. R. nurodomą galimybę atsisakyti įvykdyti nusikaltimą naudojantis motociklu, galima bendrininkavimą kvalifikuoti kaip įvykdytą mažiau pavojinga bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Be to, nustačius, kad organizuota grupė suburta anksčiau iki rengimosi įvykdyti nužudymą, tai leidžia nusikaltimo neįvykdymą kvalifikuoti kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis), nes, vienam iš grupės narių atsisakius ar jam negalint įvykdyti nusikaltimo, šį nusikaltimą įmanoma pavesti įvykdyti kitam organizuotos grupės nariui.
5.2. Teismai, pripažindami V. R. kaltu dėl visų ginčijamų nusikaltimų padarymo, neteisingai taikė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese (BPK 20 straipsnio 5 dalis), t. y., vertindami įrodymus ir darydami išvadas, pažeidė logikos taisykles, rėmėsi nepatikimais įrodymais. Ydingas įrodinėjimo procesas tiesiogiai susijęs su netinkamu nusikalstamų veikų kvalifikavimu.
5.3. Abiejų instancijų teismai, motyvuodami rengimąsi įvykdyti nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, naudojimąsi nusikalstamai įgytu turtu ir disponavimą sprogmenimis bei vertindami R. R. parodymus, nesilaikė reikalavimų dėl asmens, siekiančio būti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo – netaikė aukštesnių parodymų patikimumo reikalavimų, nevertino jų atitikties kitoms byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Rengimasis nužudyti, naudojimasis vogta transporto priemone bei disponavimas sprogmenimis iš esmės pagrįsti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymais. Tai, kad R. R. nurodytose vietose buvo rasti jo įvardyti daiktai (motociklas, automobilis), patvirtina tik aplinkybę, kad R. R. žinojo, kokiais daiktais disponuoja V. R., tačiau tai neįrodo, kad jie galėjo būti panaudoti nusikaltimams vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, susiedamas V. R. su automobiliu „Nissan Qashqai“, neteisėtai rėmėsi įtariamojo L. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 3, 4), nes kaip įtariamasis jis neatsako už melagingų parodymų davimą, teisme jis neapklaustas, todėl jo parodymai nepatikimi. Be to, automobilis „Nissan Qashqai“ rastas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o įtariamasis teigė V. R., bandantį užvesti žmonos automobilį, matęs (duomenys neskelbtini). Taip pat įtariamojo L. R. parodymais nedetalizuota, kokie buvo automobilio valstybiniai numeriai, neįrodyta, kad tai buvo ta pati transporto priemonė, gauta nusikalstamu būdu.
5.4. Teismai išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, kuriomis apklausiamas teisiamajame posėdyje R. R. atpažino nukentėjusįjį E. Š. kaip asmenį, kurį kartu su V. R. rengėsi nužudyti, ir nepasisakė dėl tokio atpažinimo įrodomosios reikšmės. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje R. R., atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininkės klausimus, neatpažino E. Š. kaip asmens, apie kurį davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. taip pat niekada neparodė įsidėmėjęs E. Š. veido bruožų, paaiškino, kad gali jį atpažinti pagal ūgį, kūno sudėjimą bei lygindamas su apsaugos darbuotoju. Tačiau nukentėjusysis E. Š. nurodė, kad niekada neturėjo apsaugininko. Kasatoriaus nuomone, tai, kad vėliau teisme (po pertraukos, atlikus visų proceso dalyvių apklausą) R. R. neva prisiminė vieną kartą matęs nukentėjusįjį pravažiuojantį automobiliu „Mercedes“ sankryžoje, reiškia, kad R. R. tokius parodymus davė norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir būti nuo jos atleistas BK 39¹ straipsnio pagrindu, be to, jo parodymai buvo nelogiški, nes pirminiuose parodymuose jis neteigė, kad neatsimena, kur matė nukentėjusįjį, aiškino, kad šio asmens nepažįsta, kad asmuo, kurį planavo nužudyti, turėjo būti kitokio kūno sudėjimo. Šių parodymų reikšmė ta, kad R. R. prisiminė, kur galėjo matyti nukentėjusįjį, o ne atpažino jį. Taigi R. R. parodymai yra prieštaringi, nelogiški, t. y. nepatikimi, todėl jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pripažino pagrįstu taip pat remdamasis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymais bei faktu, kad V. R. naudotoje transporto priemonėje „Audi Q7“ rasti automobilio „Volvo 850“ raktai, tačiau ignoravo aplinkybę, kad R. R. taip pat naudojosi automobiliu „Volvo 850“. Jokiais įrodymais nepagrįsta, kad granatas ir sprogdiklius įsigijo, į automobilį įdėjo ir jais disponavo būtent V. R. Vien raktų nuo konkrečios transporto priemonės, kurioje buvo uždrausti daiktai, suradimas neįrodo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.
5.6. V. R. nuteistas už rengimąsi įvykdyti kvalifikuotą nužudymą – dėl savanaudiškų paskatų, tačiau teismų sprendimuose BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymas tinkamai nemotyvuotas, t. y. nepatvirtintas byloje nustatytomis ir pripažintomis įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji (kaltė, motyvas) požymiai neatskleisti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, R. R. teigimu, V. R. siekė nužudyti žmogų, kuris trukdė jo verslui, t. y., teismo vertinimu, dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad V. R. realiai siekė nukentėjusiojo mirties. Vertinant R. R. parodymus ir jais remiantis teismų nustatytas aplinkybes, atlikti veiksmai gali reikšti bet kokias veikas, pvz., R. R. lojalumo patikrinimą, treniravimąsi, rengimąsi išgąsdinti asmenį, įvykdyti plėšimą ar bet kurią kitą neteisėtą ar teisėtą veiką. Byloje nenustatytos aplinkybės, rodančios nuteistojo V. R. pažintį, santykius, nesutarimus su E. Š., šis taip pat parodė nepažįstantis nuteistųjų, neatskleistos aplinkybės, dėl kurių nuteistasis galėjo norėti nukentėjusiojo mirties. R. R. parodymai, neva V. R. teigė, kad E. Š. trukdė jo verslui, nepagrįsti. E. Š. teisme parodė dirbantis UAB „K“, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais ir prekyba metalais, kad yra „darbo žmogus“. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. R. siekį ir motyvą nužudyti E. Š. dėl savanaudiškų paskatų.
5.7. Laikydami, kad V. R. rengėsi įvykdyti asmens nužudymą, teismai nepagrįstai nenustatė savanoriško atsisakymo baigti nusikaltimą ir netaikė BK 23 straipsnio 2 dalies. Pagal teismų nustatytas aplinkybes nusikaltimo įvykdymui iš esmės buvo pasiruošta (parengtas nusikaltimo įvykdymo planas, surastos priemonės), jis nerealizuotas tik dėl R. R. susižalojimo. Tačiau teismai taip pat nustatė, kad V. R. dar iki rengimosi nužudyti asmenį buvo subūręs organizuotą grupę. Tai suponuoja, kad, nurodymo negalint įvykdyti vienam organizuotos grupės nariui, jį galėjo įvykdyti kitas grupės narys arba pats organizatorius. R. R. parodė, kad po susižalojimo V. R. jam nebeužsiminė apie nužudymą. Taigi, savanoriškai neatsisakius pabaigti nusikaltimo, V. R. nebūtų išsiųstas į Vokietiją, o būtų gavęs užduotį įvykdyti nusikaltimą, kuriam buvo pasirengta, arba tai būtų pavesta atlikti kitam asmeniui. Priešingai nei nusprendė teismai, vieno organizuotos grupės nario susižalojimas nebuvo neįveikiama ar sunkiai įveikiama kliūtis organizuotai grupei įvykdyti parengtą nusikaltimą, taigi jis nerealizuotas savanoriškai atsisakius pabaigti nusikaltimą.
5.8. BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos objektyvieji požymiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu – tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Teismų praktikoje nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1/2011">2K-1/2011</a>, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Byloje nustatyta tik tai, kad transporto priemonė „Nissan Qashqai“ pavogta Latvijos Respublikoje, tačiau nenustatyti BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai V. R. veiksmuose – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir disponavimas juo, taip pat subjektyvieji požymiai – žinojimas, kad jis įgyja ar naudoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Nenustačius visų BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, V. R. negalėjo būti pripažintas kaltu įvykdęs šią nusikalstamą veiką.
5.9. Bylos duomenimis neįrodyta V. R. tyčia disponuoti transporto priemonėje „Volvo 850“ rastomis granatomis F-l ir ZGRM markės rankinių granatų sprogdikliais. Automobilis „Volvo 850“ buvo laikomas neprižiūrimas (duomenys neskelbtini), todėl juo galėjo pasinaudoti tretieji asmenys. Be to, iš šio automobilio paimti narkotinių medžiagų eidavo ir R. R. Tai, kad V. R. naudotoje transporto priemonėje „Audi Q7“ rasti automobilio „Volvo 850“ raktai, nepatvirtina, kad granatas ir sprogdiklius įgijo ir automobilyje juos laikė nuteistasis V. R. Remiantis in dubio pro reo principu, visos nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.
6. Kasaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nepatenkinus šio prašymo, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis), bylos duomenis vertino selektyviai, tendencingai (kaltinančia prasme, nors tai buvo viena iš galimų įrodymų vertinimo versijų), nepašalino įrodymų prieštaravimų, nepatikrino įrodymų patikimumo, leistinumo, apkaltinamąjį nuosprendį ydingai grindė netiesioginiais įrodymais.
6.2. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp kasatoriaus, V. R., R. R. ir kitų asmenų buvo susitarimas, apimantis vaidmenų nusikalstamoje veikoje pasiskirstymą bei kitus organizuotos grupės požymius. Tokį susitarimą kasatorius ir V. R. neigė viso ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teismai išvadą dėl organizuotos grupės buvimo padarė remdamiesi atsitiktiniais epizodiniais kasatoriaus ir V. R. veiksmais draugiškai padedant vienas kitam (pvz., dėl R. R. nuvežimo 2018 m. gegužės 5 d. prie mikroautobuso, pinigų kelionei jam paskolinimo, pokalbio su V. R. apie tai, kad Plungėje daug policijos patrulių, bei tuo, kad vengiama pokalbių telefonu, o bendraujama susitikus), taip pat atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R., liudytojo (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto S. J. nuomonėmis apie organizuotos grupės buvimą. Teismai ignoravo tai, kad nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. atliekant operatyvinius veiksmus nenustatyta faktų, jog kasatorius būtų kam nors platinęs narkotines medžiagas, neatsižvelgė į tai, kad jis su V. R. bendravo šeimomis gana ilgą laiką, todėl, savaime suprantama, aptarinėdavo įvairias gyvenimiškas situacijas, padėdavo vienas kitam, turėjo savo bendravimo įpročius, kurie pašaliniams asmenims gali pasirodyti kaip nutylėjimai ir šifrų naudojimas.
6.3. Bylą nagrinėję teismai bylos duomenis vertino iš esmės taip, kaip tai darė liudytojas S. J., kuris akivaizdžiai buvo suinteresuotas, kad jo atliktas operatyvinis darbas būtų pripažintas tinkamu. Patikimumo prasme abejotini R. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai, kurių savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turėjo būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-276-976/2015, 2K-239-303/2016). Pažymėtina, kad niekas nesiaiškino, kada R. R. buvo pasiūlyta galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas tai padarė, pabrėžiant tik aplinkybę, kad sprendimas dėl to buvo priimtas baigiamojoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje. Be to, aplinkybė, kad R. R. padėjo atskleisti ir nuteistojo V. R. planuotą nužudymą, apie kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo jokių duomenų, sukelia dar didesnes abejones R. R. parodymų teisingumu ir patikimumu, nes už nužudymą R. R., kaip tiesioginiam šio nusikaltimo vykdytojui, būtų grėsusi dar didesnė bausmė, o to, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi kokių nors duomenų apie galimai rengtą nusikaltimą, jis nežinojo. Visa tai galėjo turėti įtakos R. R. parodymų turiniui, patvirtinant liudytojo S. J. sukurtą įvykių versiją. Bylos duomenų selektyvų vertinimą rodo ir kasatoriaus sutuoktinės pateiktos medžiagos dėl bandymo paveikti jį, kad duotų V. R. kaltinančius parodymus, vertinimas.
6.4. Taigi kasatorius nepagrįstai buvo pripažintas kaltu remiantis operatyvinę veiklą vykdančio pareigūno pateikta versija, patvirtinta tik akivaizdžiai suinteresuoto asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais. Be to, kai apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, jis tapo prieštaringas, nebeliko kasatoriaus susitarimo su V. R. daryti nusikalstamas veikas, tačiau jis vis tiek buvo nuteistas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo D. N. kasacinis skundas tenkintinas, nuteistojo V. R. gynėjo advokato D. Žiedo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinių skundų nagrinėjimo ribų
8. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-62-511/2018). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais neigiamos teismų nustatytos aplinkybės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
9. Taigi nagrinėjamoje byloje kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad bylos proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl nuteistojo V. R. gynėjo kasacinio skundo argumentų
10. Iš V. R. gynėjo kasacinio skundo turinio matyti, kad juo ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų įrodytumas, keliami šių veikų kvalifikavimo klausimai; teismų sprendimų dalis dėl V. R. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kasaciniu skundu neskundžiama.
11. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes dėl nuteistojo V. R. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamų nusikalstamų veikų, padarė esminius įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, pažeidimus, t. y. vadovavosi nepatikimais įrodymais, įrodymus vertino selektyviai, pažeisdami logikos taisykles, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes ir pan.
12. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).
13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, juos turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o dėl to kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį šios abejonės ir įvairūs dviprasmiškumai aiškinami kaltinamojo naudai.
14. Abiejų instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus dėl V. R. dalyvavimo padarant ginčijamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, minėtų nuostatų esminių pažeidimų nepadarė. Vienas svarbiausių įrodymų, kuriuo remiantis V. R. nuteistas dėl rengimosi nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų ir naudojimosi didelės vertės turtu, gautu nusikalstamu būdu, dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl disponavimo didelės sprogstamosios galios sprogmenimis (BK 253 straipsnio 2 dalis), buvo kito kaltinamojo toje pačioje byloje, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, R. R. parodymai.
15. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Kartu kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau, kruopščiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-152-699/2018, 2K-171-1073/2018 ir kt.).
16. Priešingai nei deklaratyviai teigiama kasaciniame skunde, teismai, vertindami atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. R. parodymus, atsižvelgė į jo statuso specifiškumą, jo parodymų vertinimo ypatumą pagal formuojamą teismų praktiką, kuria vadovavosi, ir rėmėsi tik ta R. R. parodymų dalimi, kurią patvirtino byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys. Teismų sprendimuose išsamiai išanalizuoti kiti bylos įrodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymai nebuvo vieninteliai V. R. kaltumą pagrindžiantys įrodymai, o teismų atliktas įrodymų vertinimas bei padarytų išvadų motyvai pasižymi išsamumu ir logiškumu. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymai buvo nuoseklūs, detalūs, logiški ir atitiko kitus bylos įrodymus, nenustatyta jokių šio asmens parodymų prieštaravimų tarpusavyje ar su kitais bylos įrodymais (išskyrus nuteistojo V. R. parodymus, kuriuos teismai motyvuotai įvertino kritiškai), o vertindami R. R. parodymus pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles teismai skyrė didesnį dėmesį, kruopščiai analizavo juos kitų bylos duomenų kontekste ir, kaip minėta, rėmėsi jais tiek, kiek juos patvirtino kita bylos medžiaga. Įtariamojo L. R. parodymai buvo perskaityti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir teisėtai, pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdamas į juos, apeliacinės instancijos teismas tikrino kitų bylos įrodymų patikimumą.
17. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad pirmosios instancijos teisme R. R. atpažino nukentėjusįjį E. Š. kaip asmenį, kurį kartu su V. R. rengėsi nužudyti. Pagal BPK 191 straipsnio 1 dalį apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta detali asmens parodymo atpažinti tvarka (BPK 192 straipsnis). BPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta ir tyrimo veiksmo aprašymas bei rezultatai (BPK 192 straipsnio 2 dalis).
18. Iš R. R. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis nurodė atpažįstantis teismo posėdyje dalyvaujantį nukentėjusįjį E. Š., nes jo veidą matė tuo metu, kai V. R. Šiauliuose rodė sankryžą, kuria turi važiuoti tas žmogus; tuo metu pro juos pravažiavo automobilis „Mercedes“, kurį vairavo nukentėjusysis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. R. nukentėjusysis E. Š. nebuvo parodytas atpažinti, nes jis neteigė, kad gali jį atpažinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmens (nukentėjusiojo E. Š.) parodymas atpažinti nebuvo atliktas BPK nustatyta tvarka (BPK 191, 192 straipsniai), teismai R. R. parodymų dalimi dėl E. Š. atpažinimo negalėjo vadovautis, nes jie neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-895/2020). Kita vertus, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes: pirma, nukentėjusysis E. Š., kaip asmuo, kurį buvo rengiamasi nužudyti, buvo patikimai identifikuotas pagal išsamius R. R. parodymus (vietoves, kur gyvena, dirba, lankosi nukentėjusysis, kokį automobilį jis vairuoja ir kt.), antra, ši R. R. parodymų dėl atpažinimo dalis nekeičia teismų išvadų dėl V. R. dalyvavimo padarant BK 25 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą veiką, nes jo kaltumą įrodo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kratų, atliktų V. R. pusbrolio įmonės garaže, draugo sodyboje, tėvo garaže, protokolai (kratų metu rasti reikšmingi daiktiniai įrodymai), nukentėjusiojo E. Š., liudytųjų V. J., R. L., S. J. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.
19. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. R. tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvą. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014). Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui – gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas materialines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-666/2003, 2K-423/2014, 2K-7-2-699/2016).
20. Byloje nustatyta, kad V. R. organizavo E. Š. nužudymą, nes šis trukdė jo verslui, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota kaip rengimasis nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes V. R. įkalbėjo organizuotos grupės narį R. R. dalyvauti darant nusikaltimą ir už E. Š. nužudymą pažadėjo jam 10 000 Eur atlygį, o R. R. sutiko už atlygį nužudyti E. Š. Taigi, vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2002), organizuotos grupės dalyvių rengiamo nužudymo paskatos pagrįstai pripažintos savanaudiškomis.
21. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas savo veiksmais palengvina sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įgyvendinimą, tačiau jo veiksmuose dar nėra ketinamo įvykdyti nusikaltimo objektyviųjų požymių, nustatytų konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Taigi kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo, sąlygų sudarymo pradės daryti sumanytą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-130-693/2017). Tokie veiksmai, nors jais ir nepradedamas faktinis konkretaus nusikaltimo darymas, laikytini pavojingais, nes būtent jie sudaro lengvinančias sąlygas realizuoti susiformavusį nusikalstamą sumanymą. Rengimasis padaryti nusikaltimą turi būti konkretus. Vien tik tai, kad sumanymas nebuvo realizuotas iki galo, todėl nėra aišku, kokie galėjo būti nusikaltimų rezultatai, neužkerta kelio kaltininkui inkriminuoti rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019).
22. Byloje nustatyti V. R. bei R. R. veiksmai atitinka rengimąsi padaryti nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. byloje nustatyti konkretūs šio nusikaltimo padarymo sąlygas lengvinantys veiksmai: V. R. kartu su R. R. susitikimų metu aptarinėjo galimo nusikaltimo planą, kada, kur ir kokiu būdu R. R. nužudys E. Š., V. R. parodė R. R. nukentėjusįjį E. Š., abu stebėjo jį prie jo darbovietės, gyvenamosios vietos, buvusios sutuoktinės namų, kur E. Š. atvesdavo savo vaiką nustatytu laiku, V. R. parūpino šaunamąjį ginklą nusikaltimui padaryti, apmokė juo naudotis R. R., nulaužė šautuvo medinę buožę, kad būtų patogu naudotis šautuvu, taip pat suieškojo priemones nusikaltimui palengvinti – motociklą „Honda“, vėliau pavogtą automobilį, kurio valstybinius numerius R. R. V. R. nurodymu pakeitė į suklastotus numerius tam, kad palengvintų atvykimą į nusikaltimo vietą, pasišalinimą iš jos bei apsunkintų galimybę identifikuoti šią transporto priemonę. Taigi nustatyti V. R. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. aktyvūs ir konkretūs veiksmai BK 21 straipsnio 1 dalies prasme pagrįstai pripažintini rengimusi padaryti labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.
23. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkxLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-391/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-391/2005">2K-391/2005</a>, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019). Remiantis teismų sprendimais, nužudyti E. Š. buvo ketinama iki 2017 m. gruodžio 31 d. (pagal R. R. parodymus, per Naujuosius metus, kai šaudo fejerverkai), tačiau 2017 m. gruodžio 30 d. R. R. patyrė kojos traumą ir buvo gydomas ligoninėje iki 2018 m. sausio 12 d., vėliau ambulatoriškai iki 2018 m. balandžio 24 d., o dar vėliau, gegužės mėn., V. R. davė naują užduotį R. R. – parvežti iš Vokietijos narkotines medžiagas, tačiau darant šiuos nusikaltimus abu buvo sulaikyti. Byloje nenustatyta jokių konkrečių R. R. bei V. R. veiksmų dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, priešingai, R. R. patvirtino, kad neatsisakė pabaigti rengiamo nusikaltimo, po R. R. patirtos kojos traumos jis su V. R. apie E. Š. nužudymo planą nekalbėjo, o R. R. iš V. R. gavo kitą užduotį – vykti į Vokietiją parvežti narkotinės medžiagos – kanapių. Taigi, kaip pagrįstai teisiškai vertino abiejų instancijų teismai, V. R. ir R. R. nusikalstamas sumanymas laiku nebuvo realizuotas ne dėl jų savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, o nuo nuteistojo V. R. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. valios nepriklausiusių aplinkybių.
24. Atmestini ir nuteistojo V. R. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. BPK 255 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad V. R. 2017 m. spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas, dėl savanaudiškų paskatų siekdamas nužudyti E. Š., subūrė organizuotą grupę šiam nusikaltimui padaryti ir jai vadovavo, į jos veiklą įtraukė R. R. – minėtu laiku, (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. R. dalyvauti padarant šį nusikaltimą kaip vykdytojui, už E. Š. nužudymą jam pažadėdamas 10 000 Eur atlygį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad nusikaltimui, nurodytam BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvykdyti V. R. nesubūrė naujos organizuotos grupės, o pasitelkė organizuotos grupės, kuri buvo sukurta anksčiau sunkiam ir labai sunkiam nusikaltimams, nustatytiems BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, daryti, narį R. R. Taigi teismas patikslino nusikalstamos veikos aplinkybes laiko aspektu, tačiau naujų aplinkybių, anksčiau gynybai nežinomų ir keliančių procesinę staigmeną, nenustatė, tai taip pat neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikavimui ir V. R. ar kitų asmenų teisinei padėčiai, nėra ir pagrindo manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėjo būti iš esmės kitokia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. neišdėstė jokių argumentų dėl jo teisės į gynybą pažeidimo, susijusio su aptartų kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimu.
25. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyti BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai V. R. veiksmuose, t. y. iš esmės nurodoma apie netinkamą šios normos taikymą, tačiau iš skundo argumentų galima suprasti, kad skundžiamas šios V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumas, neigiamos teismų nustatytos aplinkybės, jog V. R. naudojosi didelės vertės turtu – transporto priemone „Nissan Qashqai“, žinodamas, kad ji gauta nusikalstamu būdu. Byloje, remiantis teismų sprendimuose išdėstytais įrodymais, neginčytinai nustatyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“ buvo pavogtas Latvijoje, V. R. tai žinojo, šiuo automobiliu kartu su R. R. naudojosi ir jį laikė rengdamiesi įvykdyti E. Š. nužudymą, taigi padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius atitinkančią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal BK 189 straipsnį konstatuojant tyčinį veikos pobūdį nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-79-895/2015, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-103-788/2020). V. R. nėra nuteistas dėl didelės vertės turto, gauto nusikalstamu būdu, įgijimo ar disponavimo juo, kaip teigiama kasaciniame skunde. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispozicijas turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų (šiuo konkrečiu atveju – naudojimosi tokiu turtu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-697/2017, 2K-177-942/2017, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).
26. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, faktinis didelės sprogstamosios galios sprogmenų – dviejų F-1 markės rankinių granatų ir joms skirtų UZRGM markės sprogdiklių, kurios sudaro komplektą ir yra tinkami sprogdinti, – priklausymas V. R. pagrįstas įrodymų visuma – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R., liudytojo S. J. parodymais, kratų, atliktų automobilyje „Volvo 850“, kuriame rasti didelės sprogstamosios galios sprogmenys, taip pat automobilyje „Audi Q7“, kuriuo naudojosi nuteistasis V. R. ir jame rasti automobilio „Volvo 850“ raktai, protokolais bei specialisto išvadomis. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymus visiškai patvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl abejoti teismų išvadomis dėl šios įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, byloje pagrįstai pripažinta, kad V. R. BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, – neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis, žinodamas, kad juos laikyti neturint leidimo draudžiama dėl šių sprogmenų keliamo didelio pavojaus, ir norėjo taip veikti.
Dėl nuteistojo D. N. kasacinio skundo argumentų
27. Nuteistasis D. N. kasaciniu skundu ginčija jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nurodydamas argumentus, kuriais nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ir teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp jo, V. R., R. R. ir kitų asmenų buvo susitarimas, apimantis vaidmenų nusikalstamoje veikoje pasiskirstymą bei kitus organizuotos grupės požymius.
28. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-309-976/2015, 2K-417-693/2015, 2K-278-788/2018). Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Sprendžiant dėl objektyviojo bendrininkavimo požymio – veikos bendrumo, nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nustatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2013, 2K-1-719/2020). Pažymėtina ir tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017, 2K-278-788/2018).
29. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDczLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-473/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-473/2009">2K-473/2009</a>, 2K-400/2011, 2K-199-697/2016).
30. Viena iš įstatyme nustatytų bendrininkavimo formų yra organizuota grupė. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-895/2017">2K-203-895/2017</a>). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020 ir kt.). Taigi nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-119-689/2020). Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014). Kita vertus, teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-51-788/2021).
31. Šioje byloje D. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. R., subūrusiu organizuotą grupę ir jai vadovavusiu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. bei asmeniu, kuriam 2019 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šią narkotinę medžiagą. Taigi, pagal teismų nustatytas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, V. R. subūrė organizuotą grupę iš minėtų asmenų ir jai vadovavo, o kiti šios organizuotos grupės dalyviai V. R. nurodymu atliko kitus vaidmenis, pvz., R. R. buvo narkotinių medžiagų kurjeris (tiesioginis vykdytojas).
32. Dėl D. N. konkrečių veiksmų ir vaidmens dalyvaujant organizuotoje grupėje, suburtoje disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos nusikaltimams daryti, teismai sprendė skirtingai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad D. N., įtrauktas V. R. į organizuotą grupę, susitarė su V. R. bendrai pardavinėti ar kitaip platinti labai dideliais kiekiais narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad V. R. vadovaus organizuotos grupės veiklai, neteisėtai laikys šias medžiagas, organizuos jų atgabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką ir perdavimą D. N., taip pat ieškos naujų narių ir juos įtrauks į organizuotos grupės veiklą, o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už šią parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R., taip pat vykdys kitus V. R. neteisėtus nurodymus, kurie padės įgyvendinti šias nusikalstamas veikas. Įgyvendinant organizuotos grupės susitarimą konkrečiai dėl labai didelio kiekio – 14 997,71 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) disponavimo ir kontrabandos per Lenkijos ir Lietuvos Respublikos sieną 2018 m. gegužės 8 d., pagal organizuotos grupės narių susitarimą V. R., be kita ko, nurodė D. N. perduoti R. R. dienpinigius ir R. R. nuvežti prie mikroautobuso kelionei į Vokietiją, ir šiuos nurodymus D. N. įvykdė, be to, V. R. turėjo R. R. iš Vokietijos atgabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos nugabenti į Plungės miestą ir čia dalį šios narkotinės medžiagos perduoti D. N. toliau platinti, o dalį jos paslėpti.
33. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybes, kad D. N. susitarė su V. R., jog V. R. organizuos narkotinių medžiagų perdavimą D. N., o D. N. narkotines medžiagas perduos toliau parduoti kitiems asmenims, su jais tiesiogiai bendraus ir iš jų tiesiogiai priims pinigus, gautus už jų parduotą narkotinę medžiagą, pinigus perduos V. R.; dalis R. R. atgabentos narkotinės medžiagos turėjo būti perduota D. N. toliau platinti. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog nuteistasis D. N. organizuotos grupės veikloje, be kitų užduočių, buvo atsakingas už narkotinių medžiagų išplatinimą. Teismo vertinimu, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefono pokalbiai patvirtina, kad V. R. tarėsi su galimais narkotinių medžiagų pirkėjais pats, o kitų patikimų duomenų, išskyrus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymus, kad tai darė ir D. N., byloje nėra. Taip pat nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Byloje nustatyta tik tai, kad D. N. V. R. nurodymu rinko informaciją, pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų.
34. Taigi po apeliacinio teismo padarytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų, susijusių su D. N. vaidmeniu organizuotoje grupėje, pašalinant iš nusikalstamų veikų aprašymo aplinkybes dėl minėto nuteistųjų susitarimo realizuoti narkotines medžiagas, surenkant už jas gautus pinigus ir perduodant juos V. R., D. N. užduotys reiškėsi kitų V. R. D. N. duotų nurodymų, kurie padėtų įgyvendinti šias nusikalstamas veikas, vykdymu, būtent, kaip nustatyta teismų sprendimuose, D. N. V. R. nurodymu rinko informaciją, pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų kelionės į Vokietiją išvakarėse.
35. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui iš nusikalstamų veikų aprašymo pašalinus aptartas reikšmingas kaltinimo padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje faktines aplinkybes, negalima paneigti D. N. kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kad apeliacinės instancijos teismo spendimas tapo prieštaringas ir iš esmės nebeliko D. N. ir kitų organizuotos grupės narių susitarimo, tyčios vykdyti disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabandos nusikaltimus veikiant organizuota grupe.
36. Pažymėtina, kad byloje nustatytų faktų, jog pavežė R. R. iki degalinės, davė jam pinigų kelionei į Vokietiją, D. N. neneigė, tačiau tiek jis, tiek nuteistasis V. R. viso bylos proceso metu nepripažino, kad jie tarpusavyje buvo susitarę veikdami organizuota grupe disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei vykdyti jų kontrabandą. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad D. N. būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims. Parodymus apie tai, kad aplinkybės dėl R. R. vežimo iki degalinės bei pinigų jam davimo gali būti vertinamos kaip veiksmai, kurie padėjo įgyvendinti bendrininkų susitarimą padaryti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, jų laikymą bei gabenimą, davė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. R. bei liudytojas S. J., dalyvavęs atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymais teismas rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys, o liudytojas S. J., apibendrindamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, pateikė tik savo nuomonę dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo, bet tokiomis interpretacijomis teismas, nesant kitų patikimų duomenų kaltumui pagrįsti, negalėjo vadovautis spręsdamas dėl D. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, sudėčių subjektyviųjų (susitarimo ir tyčios) požymių įrodytumo. Kiti byloje nustatyti faktai dėl D. N. ir V. R. bendravimo ypatumų, taip pat kitos aplinkybės (telefonu nuteistieji kalbėdavo trumpai, daugiausia bendravo gyvai, atlikus kratą D. N. gyvenamojoje vietoje rasta trylika telefonų, vieno telefono pokalbio metu D. N. informavo V. R., kad Plungėje daug policijos pareigūnų, V. R. liepė D. N. išmesti telefoną, susirasti jį per socialinį tinklą „Facebook“) nėra pakankami, kad būtų vienareikšmiškai pagrįsti bei atskleisti D. N. inkriminuoti bendrininkavimo organizuota grupe subjektyvieji požymiai, byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys neabejotinai nepatvirtina D. N. susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais, bendro tikslo siekimo ir suvokimo, kad jis veikia bendrai organizuota grupe. Šiame kontekste atkreiptinas taip pat dėmesys į in dubio pro reo principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) reikalavimus: visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir veikų kvalifikavimo, šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys bylos duomenys nesudaro D. N. inkriminuotų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas D. N. organizuotos grupės nariu.
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimų dalys dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį naikintinos ir jam baudžiamoji byla nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priėmus šį sprendimą, taip pat keistini teismų sprendimai dėl V. R. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį iš teismų sprendimų aprašomųjų dalių šalinant aplinkybes, kad V. R. šias veikas padarė veikdamas organizuota grupe kartu su D. N. Atitinkamai šios aplinkybės šalintinos ir dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. R. padarytų tų pačių nusikalstamų veikų. Kitų teismų nuosprendžio ir nutarties dalių dėl V. R. (nusikalstamų veikų kvalifikavimo, bausmės ir kitų klausimų) keisti teisinio pagrindo nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą atmesti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
D. N. paleisti iš bausmės atlikimo vietos nedelsiant.
Iš nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių pašalinti aplinkybes, kad V. R. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. R. BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe su D. N.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
