P. T. pagal BK 222 str., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-149-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00073-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O., nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovės advokatės Eglės Mockienės ir nuteistojo P. T. (P. T.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu V. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d.

P. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. P. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant P. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 28 d. UAB „R“ (į. k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „R“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Iš V. O., P. T. ir UAB „R“ solidariai priteista civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) naudai 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo P. T. gynėjo advokato Auksano Čiupailos, nuteistojo V. O., jo gynėjos ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „R“ atstovės advokatės Eglės Mockienės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d.:

1.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d., eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vienintelis akcininkas, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas bei, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, kaip UAB „R“ vadovas būdamas atsakingas už UAB „R“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įformintų UAB „R“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir taip nuslepiant tikrąją prekių vertę bei tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, ir suvokdamas savo nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant ir panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdamas, veikdamas Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras, 2002 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 punkto, 16 punkto, 17 punkto nuostatas, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13 punkto, 20 punkto nuostatas, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą, organizavo ir vykdė prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R“, jos metu UAB „R“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A. (H. A.), N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. (T. S.):

1.2. V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa, J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynaisiais, t. y. UAB „R“ bendros 538 668,95 Lt (156 009,31 Eur) su PVM sumos PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus jis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, taip pat V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą ir organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinančius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinantis UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamosios 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;

1.3. kai prekes per UAB „R“ pirkę K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „R“ jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjo V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „R“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynaisiais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „R“ apskaitoje, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.

2. V. O. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su P. T., panaudodami suklastotas UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras, suklastodami ir panaudodami UAB „R“ deklaracijas, apgaule UAB „R“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio:

2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2012 m. birželio 1 d. P. T., nebūdamas susietas su UAB „R“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininkas, tačiau būdamas faktinis UAB „R“ vadovas ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vienintelis akcininkas, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir taip nuslepiant tikrąją prekių vertę bei tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, ir suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis ir neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R“ išvengs dalies turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupe, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R“, jos metu UAB „R“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., V. O. ir P. T. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R“ PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, bendros 538 668,95 Lt (156 009,31 Eur) su PVM sumos, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, taip pat V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to jis ir P. T. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinančius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinantis UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamosios 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, bei jų pagrindu įrašė į UAB „R“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio–gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl to nepagrįstai 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (tai atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau visas žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio.

3. P. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad su V. O., veikdami kartu bendrininkų grupe, panaudodami suklastotas UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras bei UAB „R“ deklaracijas, apgaule UAB „R“ naudai išvengė dalies šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio:

3.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2012 m. birželio 1 d. P. T., nebūdamas susietas su UAB „R“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininkas, tačiau būdamas faktinis UAB „R“ vadovas ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vienintelis akcininkas, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir taip nuslepiant tikrąją prekių vertę bei tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, ir suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis ir neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia, kartu bendrininkų grupe, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R“, jos metu UAB „R“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R“ PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, bendros 538 668,95 Lt (156 009,31 Eur) su PVM sumos, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, taip pat V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą ir organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą bei šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinančius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinantis UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamosios 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, ir jų pagrindu įrašė į UAB „R“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio–gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas bei į UAB „R“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl to nepagrįstai 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (tai atitinka 145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio.

4. Juridinis asmuo UAB „R“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d.:

4.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d. V. O., eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vienintelis akcininkas, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas bei, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, kaip UAB „R“ vadovas būdamas atsakingas už UAB „R“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įformintų UAB „R“ dokumentų tikrumą, susitardamas dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovės neatitinkančius UAB „R“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir taip nuslepiant tikrąją prekių vertę ir tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, bei suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant ir panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis bei neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste, išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupe, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, pagal kurias apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras, 2002 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3, 16, 17 punktų nuostatas, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, 2002 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu Nr. 340 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 13, 20 punktų nuostatas, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus ir tų kvitų antruosius egzempliorius atiduoda į kasą, organizavo ir vykdė sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R“, kurios metu UAB „R“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S.:

4.2. V. O. organizavo ir vykdė jam žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. bei apie pastarųjų vykdytus atsiskaitymus grynaisiais, t. y. UAB „R“ PVM sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, bendros 538 668,95 Lt (156 009,31 Eur) su PVM sumos, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus V. O. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, suma mažesnę parduotų prekių kainą bei UAB „R“ iš pastarųjų pirkėjų už jiems parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, kartu V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to V. O. organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą ir organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinančius asmenis pateikė prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R“ direktoriaus, nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinantis UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamosios 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos;

4.3. kai prekes per UAB „R“ pirkę K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S. už UAB „R“ jiems suteiktas prekių gabenimo paslaugas sumokėjo V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio grynųjų pinigų sumas, pastarasis šių paslaugų neįformino jokiais UAB „R“ apskaitos dokumentais bei iš minėtų pirkėjų už nurodytas prekių gabenimo paslaugas grynaisiais gautų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pajamų neužpajamavo ir neapskaitė UAB „R“ apskaitoje, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų prekių gabenimo metu šios įmonės realiai gautos nenustatyto dydžio pajamos.

5. Juridinis asmuo UAB „R“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas ir dėl to, jog, panaudodamas suklastotas savo (UAB „R“) PVM sąskaitas faktūras bei suklastodamas ir panaudodamas savo (UAB „R“) deklaracijas, apgaule savo naudai išvengė dalies savo turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, būtent:

5.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2012 m. birželio 1 d. P. T., nebūdamas susietas su UAB „R“ jokiais oficialiais darbo santykiais ir nebūdamas šios įmonės akcininkas, tačiau būdamas faktinis UAB „R“ vadovas ir veikdamas jos vardu, realiai valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, V. O., eidamas UAB „R“ direktoriaus pareigas ir iki 2010 m. lapkričio 10 d. būdamas šios įmonės vienintelis akcininkas, atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, kartu su P. T. valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, susitardami dėl prekių iš Kinijos prekybos per UAB „R“ organizavimo ir vykdymo, dalį prekių parduodant pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems fiziniams asmenims pagal suklastotus tikrovę neatitinkančius UAB „R“ vardu išrašytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie mažesnę prekių kainą negu reali jų vertė, taip pat suteikiant dalį prekių pervežimo paslaugų be jokių apskaitos dokumentų ir taip nuslepiant tikrąją prekių vertę bei tikrąsias prekybos metu įmonės gautas pajamas, suvokdami savo bendros nusikalstamos veiklos padarinius, t. y. tai, kad dėl nurodytos prekybinės veiklos, įforminant bei panaudojant suklastotus prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus su įrašytais tikrovę neatitinkančiais duomenimis ir neįforminant jokių prekių gabenimo paslaugas patvirtinančių dokumentų, bus iškraipyti ir nuslėpti tikrieji duomenys apie UAB „R“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą, taip pat bus sumažinti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai ir dėl to UAB „R“ išvengs dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pelno mokestį, ir to siekdami, veikdami Vilniaus mieste išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupe, organizavo ir vykdė bendrai sutartą prekių iš Kinijos prekybą per UAB „R“, jos metu UAB „R“ vardu parduodant prekes ir suteikiant prekių gabenimo paslaugas pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., P. T., V. O. kartu organizavo ir vykdė jiems žinomai suklastotų tikrovę neatitinkančių tikrų dokumentų apie prekių pardavimus K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., t. y. UAB „R“ bendros 538 668,95 Lt (156 009,31 Eur) su PVM sumos PVM sąskaitų faktūrų, įforminimą, t. y. į šiuos dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, taip pat V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to P. T. ir V. O. kartu organizavo ir vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vienus nurodytų dokumentų egzempliorius pastarieji patys ar per apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinančius asmenis pateikdami prekes pirkusiems K. M., L. M., R. S., S. S., H. A., N. V., D. J., A. R., R. Ž., L. Ž., A. P., A. Pa., J. S. K., L. K., J. Š., M. Š., H. S., T. S., o kitus egzempliorius V. O., kaip UAB „R“ direktoriaus, su P. T. suderintu nurodymu apie vykdomą nusikalstamą veiklą nežinantis UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas minėtų pardavimų metu gautas pajamas apskaitė UAB „R“ pardavimų ir kasos apskaitos registruose, dėl to UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos minėtų pardavimų metu šios įmonės realiai gautos apmokestinamosios 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, dydžio pajamos, ir jų pagrindu įrašė į UAB „R“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m. sausio–gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur) su PVM suma neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas ir į UAB „R“ metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie 170 436 Lt (49 361,68 Eur) be PVM suma neteisėtai sumažintas pelno mokesčio tarifu apmokestinamąsias pajamas už 2010 m., dėl to nepagrįstai 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) suma buvo sumažinti UAB „R“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių dydžiai, iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dydis ir 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio dydis, o vėliau žinomai suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei žinomai suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; dėl to UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, iš jų 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Nuteistasis V. O. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis ir jo vadovaujamas juridinis asmuo UAB „R“ pripažinti kaltais ir nuteisti kiekvienas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, solidariai priteista civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš V. O., UAB „R“ ir P. T. 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria V. O. ir jo vadovaujamo UAB „R“ apeliaciniai skundai atmesti, ir dėl šios dalies baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartis grįsti prielaidomis, vertindami įrodymus teismai padarė esminius proceso pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė priimti teisingus sprendimus (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo 2017 m. gegužės 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (21.73-32) 363-16 dėl UAB „R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma byloje skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo nepagrįstai atmesti. Nors apeliacinės instancijos teismas skyrė atlikti papildomą UAB „R“ ūkinės veiklos tyrimą, tačiau, neatlikus būtent apskaitos ir finansų ekspertizės, liko neištirti UAB „R“ ūkinės veiklos duomenys, finansinės bendrovės operacijos, kurios buvo sukauptos bendrovės kompiuteriuose įdiegtoje buhalterinės apskaitos programoje „Agnum“ ir kurie būtų paneigę fizinių asmenų – Gariūnų prekeivių – veiklos tyrimų specialistų išvadas. UAB „R“ vyriausioji buhalterė, apklausta proceso metu, parodė, kad visa bendrovės apskaita buvo vedama kompiuterine apskaitos programa „Agnum“, todėl visi įmonės apskaitos duomenys atsispindi būtent apskaitos programoje, o ne popieriniuose dokumentuose, kuriuos tyrė specialistai.

6.2. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)-363-22 patvirtino, kad UAB „R“ prekes pirko iš dviejų Europos Sąjungos įmonių (latvių bendrovės „S“ ir lietuvių bendrovės UAB „K“), tai patvirtino ir teisme apklausta tyrimą atlikusi specialistė N. Šimonienė. Šios aplinkybės, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra esminės ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės ir įvykdytų veikų. Taigi apeliacinės instancijos teisme buvo paneigta prielaida, kad UAB „R“ vykdė prekių importą iš Kinijos. Į Kiniją iš UAB „R“ nebuvo padarytas nė vienas pinigų pavedimas, iš Kinijos prekės į Bendrijos teritoriją buvo importuojamos tik dviejų pagrindinių UAB „R“ tiekėjų – daugiausia Latvijos bendrovės „S“ ir mažiau Lietuvos bendrovės UAB „K“. Tai patvirtino ir UAB „R“ buhalteriniai dokumentai, kurie buvo pateikti papildomą tyrimą atliekančiam specialistui (prekių pirkimo bei transportavimo dokumentai, kuriuose buvo fiksuojami prekių TARIC kodai). Pagal UAB „R“ turimus ūkinės veiklos dokumentus negalima nustatyti tik kurios konkrečios prekės ir iš kokio konkretaus tiekėjo (Latvijos ar Lietuvos) įsigytos buvo parduodamos Gariūnų prekeiviams, o ne tai, kad šie duomenys neleidžia nustatyti, ar prekės iš viso jiems buvo parduotos.

6.3. Apygardos teismas padarė išvadą, kad UAB „R“ dokumentuose fiksavo tik bendrą informaciją, vengdama nurodyti prekę identifikuojančius duomenis, tačiau nutylėjo, ką UAB „R“ fiksavo savo apskaitoje. Vien tai, kad popieriniuose dokumentuose neužfiksuota visa įmonės parduotas prekes apibūdinanti informacija (visi prekių kodai), dar neleidžia spręsti, jog šie reikšmingi duomenys apskritai nėra užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, taigi teismų sprendimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo priimti vertinant tik UAB „R“ atspausdintus dokumentus, o ne išsamius apskaitos duomenis. Specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais byloje. Specialisto išvadoje dėl UAB „R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokole, kurių pagrindu buvo konstatuoti kasatoriaus ir UAB „R“ įvykdyti nusikaltimai, UAB „R“ sąskaitos faktūros buvo preziumuojamos kaip fiktyvios.

6.4. Gariūnų prekeivių patikrinimus atlikusių ir specialistų išvadas dėl jų ūkinės veiklos surašiusių specialistų paaiškinimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis byloje, o pačios jų surašytos specialistų išvados negali būti vertinamos kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, nes jos pateiktos vadovaujantis tais pačiais ikiteisminio tyrimo metu surašytais įtariamųjų apklausos protokolais, kurie patys negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis. Gariūnų prekeivių ūkinės veiklos patikrinimus atlikę specialistai rėmėsi vien tik įtariamųjų apklausų protokoluose užfiksuotais šių sulaikytų asmenų parodymais. Net ir atskirais specialistų tyrimais buvo nustatyti tik UAB „R“ klientų – Gariūnų prekeivių vykdytų finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymiai – iš savo prekybinės veiklos gaunamų pajamų slėpimas, už kurias minėti prekeiviai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamuosius įsakymus. Tačiau specialistų tyrimo išvados dėl Gariūnų prekeivių veiklos niekaip nerodo UAB „R“ ūkinės veiklos neteisėtumo, nes įmonės veiklos jie netyrė ir neturėjo teisės vertinti.

6.5. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamajame procese ekspertas (specialistas), atlikdamas tyrimą, negali vertinti kito eksperto (specialisto) surašyto ekspertizės akto (specialisto išvados). Tačiau šioje byloje VMI specialistai vertino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų išvadas, o VMI specialistė J. Petrauskienė, tyrusi UAB „R“ ūkinę finansinę veiklą, specialisto išvadoje vertino kitų VMI specialistų išvadas dėl Gariūnų prekeivių ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir jomis vadovavosi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog net ir teismo ekspertizės skyrimas šioje baudžiamojoje byloje nesudarys galimybės atsakyti į esminį šioje byloje klausimą – ar prekės parduotos už kainą, nurodytą sąskaitose faktūrose, taigi pirmosios instancijos teismas byloje esančias specialistų išvadas turėjo vertinti kaltinamųjų naudai. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys taip pat neįrodo nusikalstamų veikų kasatoriaus veikoje buvimo. VMI specialistų išvadose nurodant, kad prekių kainos buvo mažesnės nei „faktiškos“, šis teiginys niekaip nebuvo paaiškintas.

6.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 276 straipsnį, byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus laikė savarankišku įrodymų šaltiniu, jais grindė savo procesinius sprendimus. Taip pat visi septyni teisme apklausti liudytojai įtikinamai parodė, kodėl jų parodymai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl prekių kainų. Apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, kad liudytojų Gariūnų prekeivių (anksčiau buvusių įtariamųjų) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visą gana ilgą laiką besitęsiančio ikiteisminio tyrimo metu liko nepakitę, jų parodymų davimas ar atsisakymas duoti parodymus buvo ne tik procesinių prievartos priemonių, tokių kaip sulaikymas, taikymo pagrindas, bet taip pat ir baudžiamojo proceso prieš juos baigties lemiantis kriterijus.

6.7. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tyrė tik V. O. ir UAB „R“ kaltinančius įrodymus, o teisinantys įrodymai nesant pagrindo buvo ignoruojami, todėl teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, taip pat BPK 7, 10 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principus. Dalis įtariamųjų niekada nuo pat pirmos jų sulaikymo dienos nepakeitė parodymų viso ikiteisminio tyrimo, trukusio daugiau nei šešerius metus, metu, savo parodymus patvirtino, o dėl jų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors tie asmenys vertėsi lygiai tokia pačia veikla, tokiomis pačiomis sąlygomis ir per tuos pačius didmenos tiekėjus įsigydami prekes, kaip ir daugelis kitų, iš jų ir teismo minėti Kinijoje pagamintas prekes savo kasdienei prekybinei veiklai Gariūnų turgavietėje įsigyjantys asmenys. Šie tiesiogiai su nagrinėta byla susiję asmenys, kurie apylinkės teismo nuosprendyje nepaminėti, taip pat pirko iš UAB „R“ pagal tokius pačius apskaitos dokumentus ir už tas pačias kainas, kaip ir nuosprendyje minimi asmenys. Gynybos prašymu į teismą buvo kviesti tik keletas iš buvusių bylos įtariamųjų, kurie teisme paneigė UAB „R“ ar jos direktoriaus kaltę.

6.8. Teismai nepasisakė, kodėl atmeta ar kitaip vertina visų kitų teisme apklaustų liudytojų – ne Gariūnų prekeivių – parodymus apie UAB „R“ ir apie kasatoriaus veiklą, t. y. liudytojų J. D., R. M., A. R., V. B., V. G. parodymus. Teismai neįvertino liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. duotų parodymų patikimumo. Tai, kad UAB „R“ ir UAB „K“ savo būstines buvo įkūrusios tose pačiose patalpose, galėjo klaidinti šių bendrovių klientus, liudytojai galėjo klysti dėl šių bendrovių veiklos pobūdžio. Jeigu kaltinamieji šioje byloje būtų turėję galimybę tuo metu apklausiamiems įtariamiesiems pateikti klausimus ar paprašyti papildyti, patikslinti savo parodymus, neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys būtų akivaizdžiai kitoks.

6.9. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika – sukčiavimas – gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tame pačiame nuosprendyje pats įvertino, kad byloje įrodyta, jog V. O. veikė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad būtent tokią išvadą, t. y. tiesioginės tyčios nebuvimą, nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nuosprendyje nurodydamas tyčios formą. Pasak kasatoriaus, nuosprendis neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų ir tai laikytina esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu. Netiesioginės tyčios konstatavimas negali būti vertinamas kaip klaida, nes pirmosios instancijos teismas pats detalizavo būtent netiesioginės tyčios turinį, o ne vien padarė gramatinę klaidą. Dėl kaltės formos nei nuteistasis V. O., nei prokuroras apeliacinio skundo nebuvo padavę, taigi apeliacinės instancijos teismas, dėl to pasisakydamas, išėjo už apeliacinių skundų ribų, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį.

6.10. Kadangi byloje neginčijamai nenustatytos faktinės aplinkybės dėl UAB „R“ apskaitos dokumentų neatitikties tikrovei bei sukčiavimo, V. O., kaip įmonės vadovo, veikoje negali būti nustatyta ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių visuma.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis P. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, solidariai priteista VMI naudai iš V. O., UAB „R“ ir P. T. 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria P. T. apeliacinis skundas atmestas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Inkriminuota veika (BK 182 straipsnio 2 dalis), jei ji išties buvo padaryta, buvo nukreipta tik į mokėtinų mokesčių sumažinimą, o atsakomybė už tokius veiksmus nustatyta BK 220 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas išteisino P. T. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jis nėra subjektas, atsakingas už šią nusikalstamą veiką, t. y. už veiką, kuri padaroma apgaule. Byloje nenustatyta, kad P. T. būtų tvarkęs UAB „R“ buhalterinę apskaitą, pildęs bendrovės finansinius dokumentus, taip pat ir prekių pardavimo dokumentus, juos teikęs VMI, todėl išteisinus P. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo nuteisti jį už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nepatvirtina, kad, P. T. ir kitiems nuteistiesiems byloje tik sumažinant UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžius, yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai; taip pat byloje nenustatyta, kad UAB „R“ naudai būtų suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto ar panaikintos PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolės tarpusavio užskaitų būdu, kad būtų siekiama gauti turtinės naudos iš valstybės biudžeto.

7.2. Sukčiavimo veikoje turtinės prievolės išvengimas galimas tik tada, kai atitinkama turtinė prievolė, kurios asmuo siekia išvengti, objektyviai ir realiai egzistuoja, o nėra tik menama ar numanoma. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei jokia UAB „R“ egzistavusi turtinė prievolė, nei konkretus jos dydis, kurio neva buvo siekiama išvengti. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinasis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis – pavojinga veika – turtinės prievolės išvengimas, nes UAB „R“ objektyviai net neturėjo jokios konkrečios prievolės, todėl nei kasatorius, nei UAB „R“, nei V. O. negalėjo būti nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, nors ir nurodęs, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika – sukčiavimas gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau tame pačiame nuosprendyje įvertino, kad byloje įrodyta, jog P. T. veikė netiesiogine tyčia. Apygardos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nuosprendyje nurodydamas tyčios formą, ir tokios klaidos neištaisė, to negalėjo padaryti, nes nuosprendis dėl šios dalies nei prokuroro, nei nuteistųjų nebuvo skundžiamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl skirtingų kaltės formų konstatavimo neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, tai laikytina esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalį, neteisėtai išėjo už P. T. ir kitų kaltinamųjų apeliacinių skundų ribų.

7.3. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo 2017 m. gegužės 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-16 dėl UAB „R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma byloje skirti apskaitos ir finansų ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti. Nors apeliacinės instancijos teismas skyrė atlikti papildomą objektų tyrimą – papildomą UAB „R“ ūkinės veiklos tyrimą, tačiau, neatlikus būtent apskaitos ir finansų ekspertizės, liko neištirti UAB „R“ ūkinės veiklos duomenys, finansinės bendrovės operacijos, kurios buvo sukauptos bendrovės kompiuteriuose įdiegtoje buhalterinės apskaitos programoje „Agnum“ ir kurie akivaizdžiai būtų paneigę fizinių asmenų – Gariūnų prekeivių veiklos tyrimų specialistų išvadas. UAB „R“ vyriausioji buhalterė, apklausta proceso metu, parodė, kad visa bendrovės apskaita buvo vedama kompiuterine apskaitos programa „Agnum“, todėl visi įmonės apskaitos duomenys atsispindi būtent apskaitos programoje, o ne popieriniuose dokumentuose, kuriuos tyrė specialistai.

7.4. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32)-363-22 patvirtino, kad UAB „R“ prekes pirko iš dviejų Europos Sąjungos įmonių (latvių bendrovės „S“ ir lietuvių bendrovės UAB „K“), tai patvirtino ir teisme apklausta tyrimą atlikusi specialistė N. Šimonienė. Šios aplinkybės, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra esminės ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės ir įvykdytų veikų. Taigi apeliacinės instancijos teisme buvo paneigta prielaida, kad UAB „R“ vykdė prekių importą iš Kinijos. Į Kiniją iš UAB „R“ nebuvo padarytas nė vienas pinigų pavedimas, iš Kinijos prekės į Bendrijos teritoriją buvo importuojamos tik dviejų pagrindinių UAB „R“ tiekėjų – daugiausia Latvijos bendrovės „S“ ir mažiau Lietuvos bendrovės UAB „K“. Tai patvirtino ir UAB „R“ buhalteriniai dokumentai, kurie buvo pateikti papildomą tyrimą atliekančiam specialistui (prekių pirkimo bei transportavimo dokumentai, kuriuose buvo fiksuojami prekių TARIC kodai). Kasatorius teigia, kad pagal UAB „R“ turimus ūkinės veiklos dokumentus negalima nustatyti tik kurios konkrečios prekės ir iš kokio konkretaus tiekėjo (Latvijos ar Lietuvos) įsigytos buvo parduodamos Gariūnų prekeiviams, o ne tai, kad šie duomenys neleidžia nustatyti, ar prekės iš viso jiems buvo parduotos.

7.5. Apygardos teismas padarė išvadą, kad UAB „R“ dokumentuose fiksavo tik bendrą informaciją, vengdamas nurodyti prekę identifikuojančius duomenis, tačiau nutylėjo, ką UAB „R“ fiksavo savo apskaitoje. Vien tai, kad popieriniuose dokumentuose neužfiksuota visa įmonės parduotas prekes apibūdinanti informacija (visi prekių kodai), dar neleidžia spręsti, jog šie reikšmingi duomenys apskritai nėra užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, taigi teismų sprendimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo priimti vertinant tik UAB „R“ atspausdintus dokumentus, o ne išsamius apskaitos duomenis. Specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais byloje. Specialisto išvadoje dėl UAB „R“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto paaiškinimų protokole, kurių pagrindu buvo konstatuoti kasatoriaus įvykdyti nusikaltimai, UAB „R“ sąskaitos faktūros buvo preziumuojamos kaip fiktyvios, minėtos specialisto išvados nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

7.6. Gariūnų prekeivių patikrinimus atlikusių ir specialistų išvadas dėl jų ūkinės veiklos surašiusių specialistų paaiškinimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis byloje. Gariūnų prekeivių ūkinės veiklos patikrinimus atlikę specialistai rėmėsi vien tik įtariamųjų apklausų protokoluose užfiksuotais šių sulaikytų asmenų parodymais. Net ir atskirais specialistų tyrimais buvo nustatyti tik UAB „R“ klientų – Gariūnų prekeivių – vykdytų finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymiai – iš savo prekybinės veiklos gaunamų pajamų slėpimas, už jas minėti prekeiviai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamuosius įsakymus. Tačiau tyrimo išvados dėl Gariūnų prekeivių veiklos niekaip nerodo UAB „R“ ūkinės veiklos neteisėtumo, nes įmonės veiklos jie netyrė ir neturėjo teisės vertinti.

7.7. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamajame procese ekspertas (specialistas), atlikdamas tyrimą, negali vertinti kito eksperto (specialisto) surašyto ekspertizės akto (specialisto išvados). Tačiau šioje byloje VMI specialistai vertino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų išvadas, kaip nustatytą faktą, o VMI specialistė J. Petrauskienė, tyrusi UAB „R“ ūkinę finansinę veiklą, specialisto išvadoje vertino kitų VMI specialistų išvadas dėl Gariūnų prekeivių ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir jomis vadovavosi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog net ir teismo ekspertizės skyrimas šioje baudžiamojoje byloje nesudarys galimybės atsakyti į esminį šioje byloje klausimą – ar prekės parduotos už kainą, nurodytą sąskaitose faktūrose, taigi pirmosios instancijos teismas byloje esančias specialistų išvadas turėjo vertinti kaltinamųjų naudai. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys taip pat neįrodo nusikalstamų veikų kasatoriaus veikoje buvimo. VMI specialistų išvadose nurodant, kad prekių kainos buvo mažesnės nei „faktiškos“, šis teiginys niekaip nebuvo paaiškintas.

7.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 276 straipsnį, byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus laikė savarankišku įrodymų šaltiniu, jais grindė savo procesinius sprendimus. Taip pat visi septyni teisme apklausti liudytojai įtikinamai parodė, kodėl jų parodymai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl prekių kainų. Apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, kad liudytojų Gariūnų prekeivių (anksčiau buvusių įtariamųjų) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visą gana ilgą laiką besitęsiančio ikiteisminio tyrimo metu liko nepakitę, jų parodymų davimas ar atsisakymas duoti parodymus buvo ne tik procesinių prievartos priemonių, tokių kaip sulaikymas, taikymo pagrindas, bet taip pat ir baudžiamojo proceso prieš juos baigties lemiantis kriterijus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tyrė tik V. O. ir UAB „R“ kaltinančius įrodymus, o teisinantys įrodymai nesant pagrindo buvo ignoruojami, todėl teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, taip pat BPK 7, 10 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principus.

7.9. Dalis įtariamųjų niekada nuo pat pirmos jų sulaikymo dienos nepakeitė parodymų viso ikiteisminio tyrimo, trukusio daugiau nei šešerius metus, metu, savo parodymus patvirtino, o dėl jų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors tie asmenys vertėsi lygiai tokia pačia veikla, tokiomis pačiomis sąlygomis ir per tuos pačius didmenos tiekėjus įsigydami prekes, kaip ir daugelis kitų, iš jų ir teismo minėti toje pačioje Kinijoje pagamintas prekes savo kasdienei prekybinei veiklai Gariūnų turgavietėje įsigiję asmenys. Šie tiesiogiai su nagrinėta byla susiję asmenys, kurie apylinkės teismo nuosprendyje nepaminėti, taip pat pirko iš UAB „R“ pagal tokius pačius apskaitos dokumentus bei už tas pačias kainas, kaip ir nuosprendyje minimi asmenys. Gynybos prašymu į teismą buvo kviesti tik keletas iš buvusių bylos įtariamųjų, kurie teisme paneigė UAB „R“ ar jos direktoriaus kaltę. Teismai nepasisakė, kodėl atmeta ar kitaip vertina visų kitų teisme apklaustų liudytojų – ne Gariūnų prekeivių parodymus apie UAB „R“ ir apie asmeninę kasatoriaus veiklą, t. y. liudytojų J. D., R. M., A. R., V. B., V. G. parodymus. Teismai neįvertino liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. duotų parodymų patikimumo. Tai, kad UAB „R“ ir UAB „K“ savo būstines buvo įkūrusios tose pačiose patalpose, galėjo klaidinti šių bendrovių klientus, liudytojai galėjo klysti dėl šių bendrovių veiklos pobūdžio.

7.10. Byloje nustatyta, kad P. T. jokių dokumentų neklastojo, UAB „R“ sąskaitų faktūrų neišrašė, duomenų į jokias UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras neįrašė, UAB „R“ sąskaitų faktūrų ir deklaracijų niekam nepateikė ir jokių veiksmų, kurie padėtų UAB „R“ apgaule išvengti šios įmonės didelės vertės turtinės prievolės, neatliko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad P. T. nebuvo susietas su UAB „R“ darbo santykiais, o nebūdamas šios įmonės akcininkas, nebuvo susietas ir jokiais turtiniais saitais. Byloje nenustatyti ir P. T. motyvai, dėl kurių jis būtų daręs inkriminuotus veiksmus tam, kad trečiasis asmuo UAB „R“ apgaule būtų išvengęs didelės vertės turtinės prievolės.

7.11. Nors teismai nustatė, kad P. T. veikė kartu su V. O., tačiau byloje nenustatyta, jog jie kartu būtų susitarę daryti jiems inkriminuojamas veikas, pirmiau minėtais neteisėtais ir nepatikimais įrodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir dėl BK 300 straipsnio inkriminavimo.

8. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovė advokatė Eglė Mockienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „R“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bei solidariai priteista civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš UAB „R“, V. O. ir P. T. 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria UAB „R“ apeliacinis skundas atmestas, ir dėl šios dalies juridinio asmens UAB „R“ baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

8.1. Analogiškus argumentus dėl liudytojų parodymų vertinimo, pažeidžiant BPK 276 straipsnio nuostatas, pabrėžiant, kad teismo posėdyje ištirti įrodymai buvo teisme apklaustų liudytojų parodymai, todėl juos paneigti ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų apklausų protokolų duomenimis apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo. Bet kuriuo atveju vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspekto vertinimui. Taip pat pažymima, kad septyni liudytojai – H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., A. R. ir D. J. – labai detaliai teisme paaiškino ir atskleidė savo parodymų neatitikimo pagrindą, kurio teismai neįvertino. Jie ikiteisminio tyrimo metu parodymų protokoluose užfiksuotus žodžius, kodėl UAB „R“ sąskaitose faktūrose įrašytas pinigų sumas, t. y. jų perkamų prekių kainas, apibūdino kaip „sumažintas“ arba kaip „tikrovės neatitinkančias“, patikslino, paaiškindami teisme, kad UAB „R“ sąskaitose faktūrose neatsispindėdavo ta jų už atitinkamas užsakomas prekes mokamų pinigų dalis, kurią jie, patys asmeniškai išsirinkę ir užsisakę prekes Kinijoje, tiesiogiai sumokėdavo kinams, arba, jų žodžiais, palikdavo kaip „užstatą“, „avansą“, „dovaną“. Taigi šie liudytojai teisme ne pakeitė, o detalizavo savo anksčiau duotus parodymus. Apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, kad liudytojų Gariūnų prekeivių (anksčiau buvusių įtariamųjų) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visą gana ilgą laiką besitęsiančio ikiteisminio tyrimo metu liko nepakitę, jų parodymų davimas ar atsisakymas duoti parodymus buvo ne tik procesinių prievartos priemonių, tokių kaip sulaikymas, taikymo pagrindas, bet taip pat ir baudžiamojo proceso prieš juos baigties lemiantis kriterijus.

8.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tyrė tik V. O. ir UAB „R“ kaltinančius įrodymus, o teisinantys įrodymai nesant pagrindo buvo ignoruojami, todėl teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, taip pat BPK 7, 10 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principus. Dalis įtariamųjų niekada nuo pat pirmos jų sulaikymo dienos nepakeitė parodymų viso ikiteisminio tyrimo, trukusio daugiau nei šešerius metus, metu, savo parodymus patvirtino, o dėl jų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors tie asmenys vertėsi lygiai tokia pačia veikla, tokiomis pačiomis sąlygomis ir per tuos pačius didmenos tiekėjus įsigydami prekes, kaip ir daugelis kitų, iš jų ir teismo minėti Kinijoje pagamintas prekes įsigiję savo kasdienei prekybinei veiklai Gariūnų turgavietėje. Šie tiesiogiai su nagrinėta byla susiję asmenys, kurie apylinkės teismo nuosprendyje nepaminėti, taip pat pirko iš UAB „R“ pagal tokius pačius apskaitos dokumentus bei už tas pačias kainas, kaip ir nuosprendyje minimi asmenys. Gynybos prašymu į teismą buvo kviesti tik keletas iš buvusių bylos įtariamųjų, kurie teisme paneigė UAB „R“ ar jos direktoriaus kaltę. Teismai nepasisakė, kodėl atmeta ar kitaip vertina visų kitų teisme apklaustų liudytojų – ne Gariūnų prekeivių – parodymus apie UAB „R“ ir apie asmeninę kasatoriaus veiklą, t. y. liudytojų J. D., R. M., A. R., V. B., V. G. parodymus. Teismai neįvertino liudytojų H. A., N. V., J. Š., H. S., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., R. S. duotų parodymų patikimumo. Tai, kad UAB „R“ ir UAB „K“ savo būstines buvo įkūrusios tose pačiose patalpose, galėjo klaidinti šių bendrovių klientus, liudytojai galėjo klysti dėl šių bendrovių veiklos pobūdžio. Jeigu kaltinamieji šioje byloje būtų turėję galimybę tuo metu apklausiamiems įtariamiesiems pateikti klausimus ar paprašyti papildyti, patikslinti savo parodymus, neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys būtų akivaizdžiai kitoks (tai pasitvirtino asmenis apklausiant teisminio nagrinėjimo metu).

8.3. Taip pat kasaciniame skunde nurodomi analogiški V. O. kasaciniam skundui argumentai dėl specialisto išvadų byloje vertinimo tinkamumo, apskaitos ir finansų ekspertizės skyrimo poreikio byloje, dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nepagrįsto inkriminavimo UAB „R“.

8.4. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek UAB „R“, tiek ir kitiems nuteistiesiems inkriminuota veika, jeigu tokia buvo, buvo nukreipta tik į mokėtinų mokesčių sumažinimą, o atsakomybė už tokius veiksmus yra nustatyta BK 220 straipsnyje.

9. Atsiliepimu į nuteistųjų V. O., P. T., nuteistosios UAB „R“ atstovės advokatės E. Mockienės kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tadeušas Osipovičius (Tadeuš Osipovič) prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

9.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, jog teismai, vertindami liudytojų parodymus bei specialisto išvadas, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus, yra nepagrįsti. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas liudytojų H. A., R. Ž., J. S. K., A. R., D. J., O. D., R. S., J. D., K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ištyrė laikydamasis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių, nesivadovavo jais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, bet konstatavo, kad būtent šie parodymai, priešingai nei jų duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausti įtariamieji K. M. ir H. A. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojų parodymus, duotus tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ir nutartyje nurodė, kad H. A., kuris ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ikiteisminio tyrimo stadijoje duotų parodymų esminės aplinkybės iš esmės sutampa su visų kitų liudytojų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais dėl prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „R“. Kitiems įrodymams (H. A., K. M. ir A. Pa. parodymai, liudytojo O. D. parodymai (apie P. T. perduotas O. D. dideles grynųjų pinigų sumas, susijusias su O. D. vykdytais pinigų pervedimais per lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas), asmens parodymo atpažinti protokolai, kratos protokolai, specialisto išvados, duomenys, gauti kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją) patikrinti galėjo būti panaudoti, t. y. teismo posėdyje perskaitomi, ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apygardos teismas, be to, nurodė, kad, vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus, turi būti skiriamas didesnis dėmesys tokių parodymų patikimumo vertinimui, įvertino šias aplinkybes, motyvuotai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ankstesnis liudytojų statusas nesudaro pagrindo duotus parodymus vertinti kaip nepatikimus.

9.2. Kasacinių skundų argumentai, jog teismai selektyviai vertino įrodymus, pažeidė reikalavimą įrodymus vertinti kaip visumą, nei apylinkės, nei apygardos teismas absoliučiai nepasisakė, kodėl jie nesivadovauja arba kodėl atmeta visų kitų teisme apklaustų liudytojų – ne Gariūnų prekeivių – parodymus apie UAB „R“ ir jos vadovo veiklą, o būtent liudytojų J. D., R. M., A. R., V. B., V. G. parodymus, atmestini, teismai, juos vertindami, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai realizavo savo teisę užduoti klausimus liudytojams. Aplinkybės, kad kasatoriai nesutinka su įrodymų vertinimu ir padarytomis teismo išvadomis, ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

9.3. Taip pat atmestini kasacinių skundų argumentai, jog teismas, paskirdamas papildomą UAB „R“ ūkinės veiklos tyrimą, o ne apskaitos ir finansų ekspertizę, pažeidė BPK reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas specialistų išvadas, išklausė specialistų, atlikusių ūkinės finansinės veiklos tyrimus, paaiškinimus. Visi nuteistieji ir jų gynėjai bei atstovai turėjo teisę užduoti specialistams klausimus dėl išvadų turinio ir tokiomis teisėmis naudojosi. Specialistai teisme patvirtino savo duotas išvadas, pagal savo kompetenciją atsakė į jiems užduotus klausimus. Apeliacinės instancijos teismui dėl specialistų kompetencijos ar byloje pateiktų specialistų išvadų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių nekilo. Duomenų vertinimą atliko pirmosios instancijos teismas, o patikrinus bylą apeliacine tvarka, konstatuoti, kad buvo pažeistos duomenų pripažinimo įrodymais taisyklės, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse, nėra pagrindo. Specialistai, ne išeidami už tyrimo ribų, o būtent pagal pavestas užduotis, tirdami prekių apskaičiavimą ir jų kainas, turėjo analizuoti prekių įsigijimo dokumentus, o pagal tyrimui pateiktus protokoluose užfiksuotus įtariamųjų (prekeivių) parodymus dėl aplinkybių, susijusių su prekių užsakymu Kinijoje, jų pristatymu į Lietuvą, įsigijimo dokumentų išrašymu bei juose nurodomomis sumažintomis kainomis, taip pat esant pateiktiems užsakymo lapams, davė išvadas, kad PVM sąskaitose faktūrose prekių kainos neatitinka tikrovės.

9.4. Nagrinėjant bylą teisme buvo patikrinti liudytojų parodymai (apie prekių įsigijimą, atvežimą bei mažesnių kainų nurodymą PVM sąskaitose faktūrose), kuriais specialistai rėmėsi teikdami išvadas; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime duoti liudytojų parodymai yra patikimi, jų bylos medžiaga nepaneigia, todėl į juos pagrįstai atsižvelgta, atliekant objektų tyrimus. Teismai, nustatydami nuteistiesiems inkriminuotus nusikalstamų veikų padarinius – žalos dydį, objektyviai įvertino specialistų išvadas ir paaiškinimus kartu su kitais bylos įrodymais, palyginę juos tarpusavyje, o ne besąlygiškai suteikdami šiam įrodymui (specialistų išvadoms) išskirtinę reikšmę.

9.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad, pagal PVM įstatymo nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, o apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas. Tiek iš paminėtų įstatymo nuostatų, tiek ir iš specialistų, surašiusių specialisto išvadas dėl minėtų liudytojų, kuriems priimti teismo baudžiamieji įsakymai, veiklos, bei J. Petrauskienės paaiškinimų darytina išvada, kad PVM yra skaičiuojamas nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekių pardavimo sumos, nepriklausomai nuo jos (ne)apmokėjimo fakto. Tam, kad atsirastų prievolė apskaičiuoti PVM, užtenka išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir apskaityti ją savo buhalterinėje apskaitoje. Iš specialistų išvadų darytina išvada, kad kuo mažesnė prekių pardavimo suma yra nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, tuo mažesnis apskaičiuojamas PVM.

9.6. Byloje nustatytų nuteistųjų veiksmų ir kitų aplinkybių visuma patvirtina sukčiavimo mechanizmą, jis nagrinėjamoje byloje pasireiškė tuo, kad į UAB „R“ apskaitą buvo įtraukiamos UAB „R“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie realiai gautas pajamas, jų pagrindu buvo užpildytos ir mokesčių administratoriui pateiktos suklastotos PVM deklaracijos. Minėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, tęsėsi beveik dvejus metus, nuteistieji suvokė, kad dėl tokių veiksmų UAB „R“ išvengia pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos. Kai už suteiktas paslaugas yra gaunamas didesnis atlygis, o išrašomos PVM sąskaitos faktūros dėl mažesnės sumos, tokie atvejai teismų praktikoje kvalifikuojami kaip sukčiavimas, išvengiant turtinės prievolės. Kaltininko veika kaip sukčiavimas, išvengiant turtinės prievolės, kvalifikuotina, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl mažesnės sumos, nei gautas atlygis už suteiktas paslaugas (parduotas prekes), neatsižvelgiant į tai, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu prievolė sumokėti atitinkamo dydžio PVM, kurios neteisėtai išvengiama, dar neegzistuoja. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai išanalizavę ir įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad P. T., V. O. ir UAB „R“ veikos atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

9.7. Kasatoriai nurodo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, nes byloje nėra neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės dėl UAB „R“ apskaitos dokumentų neatitikties tikrovei bei sukčiavimo, todėl akivaizdu, kad negali būti nustatyta ir BK 300 straipsnio 3 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių visuma. Šie argumentai yra nepagrįsti ir susiję ne su teisės taikymo aspektu, o su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, jie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

9.8. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pašalino prieštaravimus, buvusius nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nurodytų skirtingų kaltės formų, konstatuodamas, kad, priešingai nei nurodė gynyba, tokia išvada (dėl tiesioginės neapibrėžtos tyčios) nereiškia nuteistųjų padėties pasunkinimo, nes skundžiamu nuosprendžiu aiškiai konstatuota, kad įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai, kurie detaliai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, yra padaryti nuteistiesiems veikiant tiesiogine tyčia, iš motyvų visumos matyti, kad nuteistųjų veiksmais buvo siekiama vienintelio tikslo – sumažinti valstybės biudžetui mokėtiną PVM, tai rodo veikimą esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Toks nuosprendyje buvusių prieštaravimų pašalinimas nepasunkino nuteistųjų padėties ir apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo V. O., nuteistojo juridinio asmens UAB „R“ atstovės advokatės Eglės Mockienės ir nuteistojo P. T. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

11. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Todėl kasacinės instancijos teismas nagrinės kasacinių skundų argumentus tik teisės taikymo aspektu.

12. Visuose trijuose skunduose pateikiami argumentai dėl liudytojų parodymų bei 2017 m. gegužės 11 d. specialisto tyrimo išvados vertinimo tinkamumo, nuteistojo P. T. ir UAB „R“ atstovės kasaciniuose skunduose – ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tinkamumo (sukčiavimo ir BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos finansams santykis). Taigi dėl visų kasacinių skundų, kadangi juose dėstomi iš esmės analogiški argumentai, pasisakytina bendrai.

Dėl liudytojų parodymų ir specialisto išvados byloje vertinimo

13. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai turėjo vadovautis tiesiogiai ištirtais įrodymais teisme, t. y. priimdami procesinius sprendimus byloje vadovautis liudytojų (Gariūnų prekiautojų) parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad liudytojų šioje baudžiamojoje byloje (pagal verslo liudijimus dirbančių Gariūnų prekiautojų) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kada jie buvo apklausiami kaip įtariamieji dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo priimti baudžiamieji įsakymai), ir parodymai kaip liudytojų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šioje byloje nesutapo. Kasaciniuose skunduose nurodomi liudytojai savo pirminiuose parodymuose atskleidė savo neteisėtos veiklos darant finansinius nusikaltimus apimtį, sudariusį prielaidas patraukti baudžiamojon atsakomybė nuteistuosius šioje byloje V. O., P. T. ir juridinį asmenį UAB „R“. Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino visų kasaciniuose skunduose nurodomų liudytojų parodymus viso proceso metu, nustatė, koks buvo jų perkamų prekių užsakymo, pristatymo mechanizmas: 1) prekės buvo pristatomos iš Kinijos; 2) pristatymo tarpininkė – UAB „R“; 3) dokumentai išrašomi UAB „R“ vardu; 4) PVM sąskaitose faktūrose prekių vertė buvo nurodoma mažesnė, negu reali, pagal liudytojų parodymus – tam, kad būtų išvengta mokėtinų mokesčių valstybei. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrino ir argumentuotai atmetė liudytojų versijas dėl galimo psichologinio spaudimo jiems duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, akcentuodamas tai, kad jie buvo apklausti ne vieną kartą, parodymų turinys nekito, baudžiamieji įsakymai, jiems priimti, nebuvo skundžiami, be to, apklausose dalyvavo gynėjai, keli liudytojai dar buvo apklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur davė analogiškus parodymus. Taigi liudytojų parodymų kaip įrodymų patikimumas buvo vertinamas. Taip pat pažymėtina, kad liudytojų parodymai tiek atskirai, tiek ir kaip visuma buvo vertinami kartu su kitais įrodymais byloje (nuteistųjų parodymais, specialistų išvadomis, jų paaiškinimais, parodymais atpažinti, kitais įrodymais byloje), nė vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas ar specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vertinant specialiąsias žinias baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu specialisto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad jos turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, bet ir kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai dėl 2017 m. gegužės 11 d. specialisto išvados vertinimo, kvestionuojant tyrimui pateiktos medžiagos patikimumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. specialisto išvadą pateikusiai ekspertei, kuri davė paaiškinimus taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateikta tiek liudytojų parodymų medžiaga, tiek dėl jų finansinės veiklos tyrimus atlikusių specialistų išvados. Nesutiktina su kasaciniuose skunduose dėstomais argumentais, kad specialistė vertino kitų specialistų pateiktas išvadas jos tyrimo metu; apeliacinės instancijos teisme paskyrus papildomą UAB „R“ finansinės veiklos tyrimą, priešingų išvadų jau nustatytoms pirmojo tyrimo metu negauta. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas specialistų išvadas bei specialistų paaiškinimus visų įrodymų byloje kontekste.

Dėl V. O. ir UAB „R“ veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

15. Nuteistieji V. O. ir UAB „R“ taip pat ginčija jų nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama tinkamai ir tai galėjo būti įrodyta paskyrus apskaitos ir finansų ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė.

16. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, pagal BPK 270 straipsnio nuostatas vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-263-697/2017).??????Kasaciniuose skunduose nurodytos ekspertizės nepaskyrimas niekaip nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisingumo šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė papildomą UAB „R“ finansinės veiklos tyrimą, pavedant, be kita ko, atsakyti ir į klausimus, susijusius su UAB „R“ prekių įsigijimu, buvo pateikti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.

17. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, paskyrė UAB „R“ ūkinės- finansinės veiklos papildomą vertinimą, analizavo bendrovės pateiktus papildomus buhalterinius dokumentus, gautos specialisto išvados vertintos kartu su ankstesnio (2017 m.) tyrimo metu pateiktomis išvadomis, specialistų paaiškinimais, taip pat liudytojų ir nuteistųjų parodymais kaip visuma. Nustatyta, kad UAB „R“ prekes į apskaitą įtraukė joms suteikiant vienodus kodus, o parduodant prekes fiziniams asmenims PVM sąskaitose faktūrose apsiribota tik prekės pavadinimu, nenurodant beveik jokių identifikuojančių duomenų (kodų, artikulų, modelių). Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime išdėstė argumentus apie tai, kodėl prekių pirkimas iš UAB „K“ ir bendrovės „S“ neįrodo, kad šios prekės buvo parduotos byloje nurodytiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas įvertino viso proceso metu gautus duomenis – duomenų apie kitus prekių šaltinius nebuvimą, nenurodymą esminės prekę identifikuojančios informacijos, ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, užsakymų lapus, specialisto išvadas ir specialistų parodymus, duomenis, gautus kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, duomenis apie P. T. perduotas O. D. dideles grynųjų pinigų sumas, susijusias su O. D. vykdytais pinigų pervedimais per lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi O. D. ikiteisminis tyrimas dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nutrauktas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą).

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). UAB „R“ ūkinės-finansinės ekspertizės apeliacinės instancijos teisme atlikimas pagrįstai įvertintas kaip netikslingas, perteklinis tyrimo veiksmas, kuris niekaip negalėtų paneigti specialistų išvadomis byloje ir kitais įrodymais nustatytų aplinkybių.

19. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

20. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015). Taigi, konstatuojant kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės, o ne tai, kad jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Asmens žinojimas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra klaidingi, gali pasireikšti įvairiai – jis gali pats suklastoti dokumentus, gali žinoti, kad dokumentai formos, rekvizitų prasme yra tvarkingi, tačiau realios finansinės operacijos nebuvo atliktos ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022).

21. Pažymėtina, kad iš teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytų pripažintų įrodytomis šios veikos padarymo aplinkybių matyti, jog į UAB,,R“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti buhalteriniai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos tikrovės neatitinkančios, daug mažesnės pardavimų pajamos nei realiai gaunamos. Dokumentus klastojo V. O. kartu su faktiniu UAB „R“ vadovu P. T. Į šiuos dokumentus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), taip pat ir 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM suma mažesnę parduotų prekių kainą ir atitinkamai mažesnes šių pardavimų apmokestinamąsias pajamas, taip pat V. O., kaip UAB „R“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, po to vykdė pastarųjų dokumentų panaudojimą bei organizavo jų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „R“ pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijas bei šių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad jis žinojo, jog atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės.

22. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. O. ir UAB „R“ pagrįstai pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamasis įstatymas jiems pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistųjų V. O., P. T. ir juridinio asmens UAB „R“ veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį tinkamumo

23. Iš pirmiau nurodytų argumentų dėl įrodymų byloje vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje tinkamai nustatė V. O., P. T. ir UAB „R“ veikų mechanizmą, tačiau nesutiktina su teismų atliktu teisiniu šių asmenų veikų vertinimu.

24. Nuteistųjų V. O. (UAB „R“ direktoriaus ir vienintelio akcininko), P. T. (UAB „R“ faktinio vadovo) ir juridinio asmens UAB „R“ veiksmai suklastojant ir panaudojant UAB „R“ PVM sąskaitas faktūras, suklastojant ir panaudojant UAB „R“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, atitinkamai nuslepiant tikrąją per UAB „R“ vykdomą prekių iš Kinijos pardavimo pagal verslo liudijimus dirbantiems asmenims kainą (nurodant mažesnę kainą, nei reali jų vertė), kai nebuvo užpajamuotos ir apskaitytos pardavimų metu UAB „R“ gautos apmokestinamos 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur) dydžio pajamos, iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) PVM, jų pagrindu įrašyti į UAB „R“ PVM deklaracijas ir metinę pelno deklaraciją žinomai neteisingi duomenys, taip išvengta sumokėti į valstybės biudžetą 83 547,04 Lt (24 196,9 Eur) mokesčių, įvertinti kaip dalies UAB „R“ didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ir jų veiksmai atitinkamai kvalifikuoti kaip idealioji BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.) nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

25. Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Šiuo atveju svarbus yra dalies turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016).??????Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

26. Taigi sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės, pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

27. Pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas ir juridinis asmuo.

28. Nagrinėjamu atveju žemesnieji teismai nustatė, kad neteisingi duomenys į pelno mokesčio deklaraciją įrašyti siekiant išvengti mokėtino pelno mokesčio dalies. Pelno mokesčio teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės asmeniui susigrąžinti jo dalį ar įgyti kitaip kokią nors kompensaciją iš valstybės biudžeto, taigi nėra pagrindo teigti, kad yra galimybė grobti valstybės lėšas. Taigi nuteistųjų V. O., P. T. ir UAB „R“ neteisingų duomenų apie pelną įrašymas į UAB „R“ 2010 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, sumažinant 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio dydį, deklaracijos pateikimas elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai (2011 m. gegužės 31 d. ir 2012 m. birželio 1 d.) ir taip į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokant 503 Lt (145,68 Eur) pelno mokesčio, nevertintinas kaip sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme ir atitiktų BK 220 straipsnio 1 dalies požymius. Paminėtina, kad kasacinėje praktikoje neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas yra vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018). Taip pat pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji V. O., P. T. ir UAB „R“, įrašydami į nurodytas PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie neteisėtai sumažintas PVM tarifu apmokestinamąsias pajamas, buhalterinėje apskaitoje neužpajamuodami ir neapskaitydami gautų apmokestinamų pajamų – 478 491,87 Lt (138 580,82 Eur), iš jų – 83 044,04 Lt (24 051,22 Eur) dydžio PVM pajamų, pateikdami elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo informacinę sistemą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas ir taip nesumokant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 24 051,22 Eur PVM, siekė sumažinti bendrovės UAB „R“ naudai į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gautos kokios nors kompensacijos ar UAB „R“ naudai būtų suformuotos fiktyvios teisės į mokesčių grąžinimą iš valstybės biudžeto ar panaikintos PVM ar pelno mokesčio sumokėjimo prievolės tarpusavio užskaitų būdu. Taigi siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę V. O., P. T. ir UAB „R“ veikoje nebuvo nustatytas nei teikiant pelno mokesčio, nei PVM deklaracijas.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis. Baudžiamosios atsakomybės subjektas taip pat gali būti juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir išsamiai motyvavo, kad P. T. buvo faktinis UAB „R“ vadovas, realiai valdęs įmonę, organizavęs jos veiklą ir jai vadovavęs, o V. O. – oficialus, ėjęs direktoriaus pareigas, vienintelis bendrovės akcininkas, atstovavęs įmonei ir veikęs jos vardu. Taigi šiuo atveju BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos subjektai gali būti tiek V. O., tiek P. T., tiek ir UAB „R“.

30. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad PVM deklaracijos pateiktos skirtingomis datomis nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. spalio 24 d., o pelno mokesčio deklaracija – 2011 m. gegužės 31 d. ir 2012 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju turi būti taikoma BK 220 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012). Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje priimtas 2019 m. liepos 10 d., taigi nepraėjus aštuonerių metų terminui. Vadinasi, nėra kliūčių perkvalifikuoti V. O., P. T. ir UAB „R“ veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį.

31. Perkvalifikuojant veikas būtina įvertinti, ar toks sprendimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje pavojus nuteistųjų procesinėms teisėms nekyla. Nors nė vienas iš kaltinamųjų nebuvo kaltintas pagal BK 220 straipsnį ir klausimas dėl galimo šios normos taikymo buvo iškeltas tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metų, apeliacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo ir išsamiai aptarė. Kasaciniame skunde nuteistasis P.T. išdėsto motyvus, dėl kurių, jo manymu, tiek jam, tiek kitiems kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika, jeigu tokia buvo padaryta, buvo nukreipta į mokėtinų mokesčių sumažinimą, todėl turėjo būti kvalifikuota pagal BK 220 straipsnį. Analogiškus motyvus kasaciniame skunde nurodo juridinio asmens – UAB „R“ atstovė advokatė E. Mockienė, kuri tuo pačiu yra ir kito nuteistojo – V. O. gynėja. Aptartos aplinkybės rodo, kad visų nuteistųjų gynyba, be kita ko, buvo grindžiama ir galimu veikos perkvalifikavimu iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnį. Taigi, gynyba turėjo realią galimybę išreikšti savo poziciją dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo šioje byloje. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už sunkų nusikaltimą, buvo iš esmės nurodyti visi BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyviosios pusės požymiai, tačiau veiką kvalifikuojant pagal sunkų nusikaltimą, ženkliai pasunkinta jų teisinė padėtis, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies numatė baudžiamąją atsakomybę nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkiems.

32. Nors kasacinį skundą su motyvais dėl BK 220 straipsnio taikymo padavė tik nuteistasis P. T. ir juridinio asmens – UAB „R“ atstovė, o nuteistasis V. O. savo kasaciniame skunde nekėlė tokio klausimo, bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad veikos perkvalifikavimo galimybė turi būti sprendžiama ir šiam nuteistajam. BPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Atsižvelgiant į tai, kad V. O. buvo kaltinamas ir nuteistas už analogišką veiką, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tų pačių motyvų yra pagrindas perkvalifikuoti ne tik nuteistojo P. T. ir juridinio asmens – UAB „R“, bet ir nuteistojo V. O. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

33. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė tris alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšiai ir dydžiui nustatyti, bei tai, kad nusikalstamos veikos iš sunkių nusikaltimų perkvalifikuojamos į nesunkius, V. O. ir P. T. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtinos 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudos bausmės, o juridiniam asmeniui – 350 MGL (13181 Eur) dydžio bauda.

34. Kadangi šia nutartimi nuteistųjų veikos perkvalifikuojamos ir skiriamos naujos bausmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo V. O., P. T. ir UAB „R“ turi būti panaikinta ir bausmės iš naujo bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes visos nuteistiesiems inkriminuotos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

35. V. O., P. T. ir UAB „R“ buvo nuteisti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Patikrinusi skundžiamus sprendimus teisės taikymo aspektu, šioje dalyje teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. V. O., P. T. ir UAB „R“ pagrįstai pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamasis įstatymas jiems pritaikytas tinkamai. Šio veikos vertinimas neatsiejamai susijęs su BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vertinimu. Abi šios veikos buvo įrodinėjamos tais pačiais įrodymais, o nuteistųjų veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, veikų vertinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nesikeičia. Todėl dėl BK 300 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo kolegija plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo V. O., P. T. ir UAB „R“.

V. O., P. T. ir UAB „R“ veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir už šį nusikaltimą paskirti bausmes:

- V. O. – 250 MGL (9415 Eur) baudą;

- P. T. – 250 MGL (9415 Eur) baudą;

- UAB „R“ – 350 MGL (13181 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu V. O. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti ir V. O. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu P. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį skirtas bausmes subendrinti ir P. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu UAB „R“ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti ir UAB „R“ skirti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (13181 Eur) dydžio baudą.

Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas