Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-66-648/2022
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00018-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos P. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. B. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 20 d. nutarimu pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį nubausta 750 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2021 m. vasario 20 d. 11.25 val. Galstų k., Lazdijų r. sav., vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės, iš chuliganiškų paskatų penkių automobilių grupe „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant Galsto ežero ledo, dideliu greičiu tarpusavyje lenktyniavo, priversdama automobilį slysti šonu, raižė saulutes, taip kėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių bei žvejojančių asmenų gyvybei ir saugumui.
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 72-ANR_N-183-2021 – panaikinta nutarimo dalis dėl ANK 240 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo ir ši bylos dalis nutraukta. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos P. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį be pakeitimų. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Kauno apygardos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus. Vienas ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių – nusižengimo padarymas iš chuliganiškų paskatų yra ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais požymiais apibūdinamos paskatos. Kauno apygardos teismas, taikydamas šį požymį, jį aiškino neteisingai, t. y. sutapatindamas jį su neteisėtų veiksmų pavojingumu sau ir kitiems asmenims, kaip pasipiktinimo sukėlimą. Faktinė aplinkybė, kad P. B. manevravimas ant ledo sukėlė aplinkinių pasipiktinimą, savaime nereiškia chuliganiško vairavimo, kadangi bet koks teisės pažeidimas gali sukelti ir sukelia aplinkinių pasipiktinimą, jų reakciją į tai, kas vyksta aplinkui. Chuliganiško vairavimo požymio savaime neparodo ir tai, kad kaltininkas lenktyniauja, siekia ugdyti praktinį vairavimą neleistinoje vietoje, neleistinu būdu. Administracinio nusižengimo nutarimą surašiusi institucija ir Kauno apygardos teismas neleistinai sutapatino chuliganiškumą su veiksmų pavojingumu, aplinkinių pasipiktinimu. Chuliganiškas vairavimas yra vertinamasis požymis, kurio institucija ir apygardos teismas neatskleidė. Chuliganiškos paskatos inkriminuojamos tada, kai nusikalstama veika padaryta be aiškiai suvokiamo motyvo. Kauno apygardos teismui nustačius, kad P. B., vairuodama transporto priemonę, siekė ugdyti praktinio vairavimo įgūdžius (neneigiant to fakto, kad tai daryti tokiu būdu ir tokioje vietoje ji tikrai negalėjo), nėra jokio pagrindo laikyti, kad tai daryti nebuvo jokios dingsties ar paskatos. Skundžiamame nutarime nenustatyta, kaip pasireiškė P. B. norėjimas pademonstruoti savo išskirtinumą (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo). Vien tai, jog pažeidėja vairavo taip, kad automobilis slystų šonu, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu taip pat buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. P. B. tyčia buvo nukreipta ne į siekį parodyti nepagarbą visuomenei, pasirodyti prieš aplinkinius, o į siekį ugdyti vairavimo įgūdžius. Važiavimas ledu yra savaime pavojingas elgesys, keliantis pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems asmenims, tačiau toks važinėjimas ledu, nenustačius, kad tai daroma dėl chuliganiškų paskatų, negali suponuoti išvados, jog Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
5.2. Kauno apygardos teismas taip pat esmingai pažeidė proceso teisės normas. Nei nutarimą surašiusi institucija, nei Kauno apygardos teismas nevertino, ar administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė policijos pareigūnai, panaudoję prie savęs mobiliąsias vaizdą ir garsą fiksuojančias kameras, atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši duomenų rinkimo procesinė forma nebuvo patikrinta įrodymų leistinumo prasme. Nebuvo aiškintasi, kodėl policijos pareigūnai M. Kirvelevičius ir E. Pakutka, 2021 m. vasario 20 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodę, kad įvykis buvo fiksuojamas nešiojamosiomis kameromis „Bodycam“, nedetalizavo, ar šie informavo ir įspėjo P. B., kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą. Teismas netyrė, ar toks pareigūnų elgesys, kai šie nepaaiškino P. B., kad užfiksuoti duomenys gali būti panaudoti prieš ją, atitinka sąžiningo proceso reikalavimus.
5.3. Be to, pareiškėja mano, kad policijos pareigūnai, neinformuodami jos ir darydami garso ir vaizdo įrašus, de facto (faktiškai) su ja atliko veiksmus, kurie funkciniu požiūriu prilygsta asmens, galimai įtariamo padarius teisės pažeidimą, apklausai, neužtikrinant jo pagrindinių procesinių teisių – teisės tylėti, teisės turėti atstovą, teisės neatsakyti į tam tikrus klausimus. Taigi duomenys, teismo įvertinti kaip P. B. prisipažinimas, nebuvo patikrinti leistinumo reikalavimų aspektu ir įvertinti vadovaujantis ANK 593 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
5.4. Institucijos nutarime, nusižengimo esmės aprašyme nenurodoma transporto priemonė, kurią vairavo P. B. ir su kuria, kaip rašoma Kauno apygardos teismo nutarime, buvo padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas. Nusižengimo aprašyme nurodoma, su kokių konkrečiai automobilių grupe (nurodant ir valstybinius numerius) P. B. vairavo automobilį, tačiau jos vairuotos transporto priemonės valstybinis numeris nusižengimo esmės aprašyme nenurodomas. Nors šis požymis nėra pagrindinis siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus kaip chuliganišką vairavimą, tačiau šios bylos kontekste Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad P. B. veikė kartu su kitais asmenimis vairuodama penkių automobilių grupe, nors nutarime nurodomos tik keturios transporto priemonės. Be to, ši aplinkybė, kurios netyrė nei institucija, surašiusi nutarimą, nei Kauno apygardos teismas, yra svarbi ir dėl to, kad, vadovaujantis jau minėtų policijos pareigūnų M. Kirvelevičiaus ir E. Pakutkos 2021 m. vasario 20 d. tarnybiniais pranešimais, juose nurodoma, kad P. B. vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis numeris institucijos surašytame nutarime administracinio nusižengimo byloje šalia kitų transporto priemonių valstybinių numerių yra nenurodytas.
5.5. Įrodymų vertinimo kontekste Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis policijos pareigūno M. Kirvelevičiaus parodymais, padarė esminį proceso teisės pažeidimą – teismas nevertino bylos duomenų visumos, o labiausiai akcentavo šio liudytojo parodymus, kurie yra tik netiesioginės kilmės. Kauno apygardos teismas ignoravo aplinkybę, kad, pasak daugelio pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, dar prieš automobiliams užvažiuojant ant ledo, ant jo jau buvo daug kitų transporto priemonių paliktų važinėjimo žymių, kad ledo storis buvo saugus važiuoti ant jo transporto priemonėms ir kad atstumas nuo ant ežero žvejojusių žvejų buvo pakankamai saugus. Taigi Kauno apygardos teismas neatskleidė ir kito būtinojo požymio – pavojingumo sau, kitiems asmenims, eismo saugumui apskritai. Kauno apygardos teismas nutarime apie pavojingumą kalba tik bendromis, deklaratyviomis frazėmis, neatskleisdamas jų turinio, nepateikdamas konkretumo. Šioje byloje nebuvo analizuota: kokie atstumai buvo tarp ant ežero ledo buvusių ir važiavusių transporto priemonių; koks atstumas buvo tarp ant ežero žvejojusių žvejų ir minėtų transporto priemonių; kokiu konkrečiu greičiu važiavo P. B.; ar būtent konkrečiai jos vairuojama transporto priemonė buvo priversta slysti ant ledo (nes administracinio nusižengimo nutarime konkrečiai tai nenurodoma); koks buvo ledo storis ir kitos aplinkybės, turinčios konkretizuoti administracinio nusižengimo pavojingumą (sunkumą).
6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimundas Jaciunskas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Dėl padarytos veikos pavojingumo žmogaus ir turto saugumui pažymėjo, jog važinėjimasis automobiliu ir mokymasis vairuoti ant užšalusio ežero ledo yra labai pavojinga. Pareiškėja savo norą išmokti vairuoti automobilį nusprendė realizuoti ne kelyje ir ne specialioje aikštelėje, o ant užšalusio vandens telkinio, padengto atitirpusiu ledu. Ledo danga turi savybių, bylojančių apie realų pavojų, t. y. ji yra itin slidi, neturinti jokio sukibimo su lygiais paviršiais; tirpi, neatspari įvairiems atmosferos poveikiams, trapi, ledo struktūra dengia vandenį, kurio temperatūra žmogaus organizmui vos per kelias minutes gali sukelti mirtį. Skęstant automobiliui įlūžusiame lede, be specifinių žinių ir gebėjimų tokioje situacijoje faktiškai nėra galimybės išsigelbėti iš skęstančio automobilio, kadangi ledas mechaniškai užblokuoja duris, dėl trumpojo elektros jungimo automobilio elektros grandinėje užsiblokuoja elektra valdomi langai, o net ir pavykus išdaužti langą, dėl vandens srovės iš automobilio laiku pasišalinti, kol jis visiškai nenuskendo, itin sudėtinga. Pareiškėjos atstovo byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog ledo storis visuose Lietuvos ežeruose 2021 m. vasario 20 d. galėjo būti nuo 8 iki 32 cm, neatspindi tikrosios ledo struktūros būklės ir neparodo to, jog tuo metu ant Galsto ežero ledo buvo saugu važinėtis automobiliais. Iš policijos pareigūnų tarnybinių mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie uniformos įrašų, akivaizdžiai matyti, kad ežero ledas buvo atitirpęs (matosi vandens balos), ežero krantai atšutę, ledas vietomis keliasdešimt metrų ištisai įskilęs. Šias aplinkybes paliudijo ir ežero nuomininkas. Įvertinus šias aplinkybes bei pareiškėjos argumentus, kad ji, neturėdama vairavimo įgūdžių ir teisės vairuoti transporto priemones, tik pramogavo, kartu teigiant, kad tai niekam nekėlė pavojaus, konstatuotina, kad tai neatitinka tikrosios situacijos vertinimo. Veikos pavojingumo požymis, kuris sietinas su chuliganiško vairavimo apibrėžimu, yra pačių aplinkybių, kuriomis pareiškėja važinėjosi ant ežero ledo, visuma. Vienu metu ant ledo kartu su pareiškėjos vairuojamu automobiliu važinėjosi dar keturi automobiliai. Skundo nagrinėjimo Alytaus apylinkės teisme metu tiek pareiškėja, tiek kiti asmenys nurodė, kad pagrindinis važinėjimosi ant ledo tikslas buvo išmokyti pareiškėją, kuri neturi teisės vairuoti transporto priemones, vairuoti ekstremaliomis sąlygomis. Šios aplinkybės taip pat rodo pareiškėjos veikos pavojingumą, nes ji, neturėdama teisės vairuoti, taip pat neišlaikiusi KET teorijos egzamino, kurio išlaikymas leidžia mokytis vairuoti su vairavimo instruktoriumi (šeimos nariu), mokėsi vairuoti ant slidžios ežero ledo dangos, tarp kitų automobilių. Tiek pati pareiškėja, tiek kiti asmenys neturėjo kompetencijos ir praktinių įgūdžių vertinti važinėjimosi ant ežero ledo automobiliu saugumo. Visos šios aplinkybės, taip pat ir grėsmė Galsto ežero ekologinei katastrofai kilti, nuskendus automobiliams ežere, rodo pareiškėjos padarytos veikos pavojingumą žmonių (automobilių vairuotojų ir ant ledo žvejojančių asmenų) ir turto (ypač ežero ekosistemos) saugumui.
6.2. Pareiškėja savo elgesiu ignoravo teisės aktais apibrėžtas elgesio ant vandens telkinių ledo normas, jis pasireiškė tyčiniais iš anksto suplanuotais draudžiamais veiksmais, taip rodant nepagarbą kitiems visuomenės nariams, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, organizuojantiems legalius panašaus pobūdžio pasivažinėjimus, kuriems privalomi specialūs leidimai ir keliami aukšti saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai, taip pademonstravo ir parodė savo išskirtinumą prieš kitus visuomenės narius. Bet kuris pilietis, matydamas ant ežero ledo važinėjančių (slystančių ledu) penkių automobilių grupę, visada tai vertins kaip chuliganišką veiksmą, kadangi tai nėra kasdienis įvykis. Draudimo vairuoti transporto priemones neturint teisės vairuoti reikalavimo visiškas ignoravimas, tai darant pavojingai važinėjant penkių automobilių grupe ant ežero ledo, kuris buvo atitirpęs ir ant kurio žvejojo žvejai, kitaip negu chuliganiškais veiksmais pavadinti neįmanoma. Tokių veikų traktavimas ne kaip chuliganiško vairavimo, o tiesiog kaip administracinio nusižengimo pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį ateityje lemtų ir kitų asmenų nebaudžiamumą.
6.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nuostatas dėl mokymosi vairuoti pareiškėja pažeidė tyčia. Kaip tvirtino pareiškėja, ji pasirinko ežero ledą kaip alternatyvą, kadangi aikštelės 2021 m. vasario 20 d. buvo neva užsnigtos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad paprašė dar keturių automobilių vairuotojų važiuoti ant ledo kartu imituojant savotiškai eismą, neva tai pagerintų jos įgūdžius. Tai reiškia, kad pareiškėja tyčia pasirinko mokytis tokiomis sąlygomis, kurias SEAKĮ kategoriškai draudžia. Pareiškėja, darydama administracinį nusižengimą, suvokė savo elgesio neteisėtumą ir pavojingumą, tačiau tai jos visiškai nesustabdė, tai parodo, kad ji elgėsi vedama chuliganiškų paskatų pasirodyti prieš kitus visuomenės narius, besilaikančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
6.4. Institucija pažymi, kad vaizdo registratorių panaudojimo įforminant administracinį nusižengimą viena iš pagrindinių sąlygų yra asmenų teisių ir laisvių apsauga. Policijos pareigūnai, reaguodami į įvykius, kartais neturi galimybės asmeniui, su kuriuo turi kontaktą, pranešti apie tai, kad jis yra filmuojamas vaizdo registratoriumi, todėl policijos įstaigoje visi naudojami vaizdo registratoriai yra kabinami matomoje viršutinės uniformos vietoje. Pats vaizdo registratoriaus veikimas yra lydimas raudonos spalvos lemputės pastovaus žybčiojimo ir kas minutę skleidžiamo aštraus garso signalo, kuris girdimas ir vaizdo įraše. Ant kiekvieno policijos įstaigos vaizdo registratoriaus, kuris naudojamas viešojo patruliavimo metu, korpuso yra užklijuotas geltono fono lipdukas, ant kurio didžiosiomis raidėmis užrašyta „Vykdomas vaizdo ir garso įrašymas“. Pareiškėja policijos pareigūnų nebuvo sustabdyta vairuojanti – policijos pareigūnams radus paliktą stovintį automobilį, P. B. su savo draugu iš pradžių apsimetė vaikščiojantys ir nieko nežinantys, tik radus automobilyje geltonos spalvos striukę, pagal kurią policijos pareigūnai atpažino vairuojantį asmenį, pareiškėja prisipažino, jog ežero ledu ji vairavo automobilį. Dėl šių priežasčių tai nebuvo standartinė situacija, kai pareigūnai, pagal vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisykles, iš karto turėjo galimybę pranešti dėl vaizdo ir garso įrašo fiksavimo.
6.5. Nesutinkama su pareiškėjos teiginiais, kad priimtame nutarime dėl administracinio nusižengimo nėra nurodyti transporto priemonės, kuria ji padarė pažeidimą, duomenys, dėl to negalima individualizuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą. Transporto priemonės, kuria pareiškėja padarė pažeidimą, duomenys nurodyti administracinio nusižengimo protokolo atskiroje vietoje, o nutarime dėl administracinio nusižengimo šie duomenys neperkelti, kadangi Administracinių nusižengimų registre yra iš anksto parengta būtent tokia dokumento forma. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad pareiškėja vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ir lenktyniavo su išvardytų kitų keturių automobilių grupe tarpusavyje. Institucija, pažeidimo fabuloje paminėdama ir kitas transporto priemones, norėjo akcentuoti tai, kad pareiškėja administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdama grupe su kitais asmenimis (kaip sunkinančią aplinkybę), tai parodo, kad administracinį nusižengimą padarę asmenys veikė itin pavojingai ir įžūliai, iš anksto susitarę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos P. B. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo
8. ANK 420
9. Pažymėtina, kad tiek Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato 2021 m. vasario 20 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek tos pačios dienos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato administracinio nusižengimo nutarime konkrečiai nurodyta, kurių KET reikalavimų nesilaikė pareiškėja (KET 5, 9, 23, 236 punktai). Šių nustatytų KET pažeidimų, kaip prielaidos vienam iš administracinio nusižengimo sudėties požymiui konstatuoti, pareiškėja neginčija.
10. Kita vertus, iš prašymo turinio matyti, kad jame pareiškėja nurodo, jog apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą pripažindamas, kad P. B. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis, – pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis konstatuotos chuliganiškos paskatos ir pavojaus saugumui kėlimas.
11. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 2021 m. vasario 20 d. 10.55 val. buvo gauti vienas po kito du pranešimai apie tai, kad ant Galsto ežero ledo važinėja automobiliai, jie tarpusavyje lenktyniauja. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pastebėjo penkis automobilius, šie, stengdamiesi išvengti policijos, bandė išvažiuoti kitais keliais nuo ežero ledo. Pora automobilių rasti užklimpę. Nustatyti ir ant ežero ledo palikti automobilių pėdsakai, taip pat ties Galsto ežero pakrante aptirpęs ledas. Teismo konstatuota, kad šalia automobilio užklimpimo vietos matyti ir žvejojantys asmenys. Teisme apklausti ant ledo važiavę asmenys (P. U., T. I., A. Ž., D. D.) parodė, kad penkių automobilių grupė ant ledo važiavo lėtai, dideliais tarpais, pavojingai nemanevravo. Tačiau apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į šioje byloje esančius prieštaravimus – policijos pareigūno M. Kirvelevičiaus bei pareigūnus iškvietusio G. T. parodymus, kuriuose teigiama, kad automobiliai pavojingai manevravo ir tarpusavyje lenktyniavo, G. G. parodymus, kuriuose teigiama, kad šiam toks vairavimas taip pat nepatiko.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pažymi, jog abejoti konstatuotu P. B. veiksmų pavojingumu pagrindo nėra. Neabejotina, jog važinėjimas automobiliu ant užšalusio vandens telkinio yra nesaugus dėl šios dangos savybių: ledo danga yra slidi, t. y., neturint specialių tam skirtų padangų, automobilio sukibimas su šia danga yra minimalus; neatspari atmosferos poveikiams, yra tirpti; trapi (galinti įlūžti). Dėl šių priežasčių automobilis ant ledo dangos yra sunkiai valdomas, kontroliuojamas, o šiam įlūžus gali kilti reali grėsmė vairuotojo ir automobilyje esančių keleivių sveikatai ar net gyvybei. Kaip minėta, apygardos teismas savo sprendime pagrįstai akcentavo Galsto ežero būklę – ledas krantuose buvo aptirpęs, taip pat nustatyta ir tai, jog siekiant pasišalinti nuo užšalusio vandens telkinio automobiliai buvo užklimpę. Šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste rodo ne tik teorinį, bet ir realų pareiškėjos veiksmais sukeltą pavojų sau, kilus grėsmei įlūžti. Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad ant to paties ežero ledo tuo metu buvo ir žvejojančių asmenų, taigi neatmestina ir realaus tiesioginio pavojaus grėsmė kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjos teiginiai, kad apygardos teismas neatskleidė vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties, nustatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymio, t. y. pavojaus sau arba kitų žmonių saugumui sukėlimo, yra nepagrįsti.
13. Pareiškėjos prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo daugiausia dėmesio skiriama chuliganiškų paskatų požymio nustatymo klausimui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-507/2015">2AT-37-507/2015</a>, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, neigdama būtinąjį administracinio nusižengimo sudėties požymį, t. y. veikos padarymo motyvą – chuliganiškas paskatas, tinkamai nurodo ir cituoja teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose suformuotas nuostatas, tačiau akcentuoja specialiai pareiškėjai palankius atskirus chuliganiškų paskatų sampratos elementus, pagal kuriuos dėstomos tam tikros faktinės bylos aplinkybės, taip nepagrįstai paneigdama chuliganiškų paskatų sampratos esmę. Antai pareiškėja prašyme itin akcentuoja šios turėtą tikslą, būtent tai, kad P. B., vairuodama transporto priemonę nustatytoje vietoje, siekė ugdyti praktinio vairavimo įgūdžius.
15. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, pareiškėja yra nepatyrusi vairuotoja, neturinti teisės vairuoti transporto priemones. Dėl šios priežasties teigti, kad buvo siekiama esą gilinti praktinio vairavimo įgūdžius, yra nelogiška – pažymėtina, kad asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, t. y. kartu ir pagrindinių transporto priemonės valdymo pagrindinių praktinių įgūdžių, nėra jokios objektyvios priežasties mokytis valdyti automobilį ekstremaliose situacijose, šiam slystant ar tampant nevaldomam. Be to, apygardos teismas kartu nustatė, kad kito ir pačios pareiškėjos savo veiksmų įvertinimas administracinės teisenos metu – P. B. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog savo elgesiu norėjo papramogauti. Taigi akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos versija dėl mokymosi vairuoti nebuvo pirminė, kilo administracinės teisenos eigos metu. Priešingai nei teigiama prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, tai, kad Kauno apygardos teismas įvertino ir paneigė tokią pareiškėjos iškeltą versiją savo sprendime, taip pat nerodo tokio tikslo buvimo realumo. Atitinkamai darytina išvada, kad P. B. keliamas šios veiksmų motyvas neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, šioms prieštarauja, taigi nepagrįstai pareiškėja tariamą siekį mokytis praktinių įgūdžių tokiu būdu sulygina su objektyviu pagrindu, paneigiančiu chuliganiškų paskatų esmę, – elgesio normų niekinimas neturint dingsties arba naudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
16. Teisėjų kolegija, įvertindama nustatytas byloje faktines aplinkybes dėl chuliganiškų paskatų, atkreipia dėmesį, kad ant užšalusio vandens telkinio ledo buvo ir žvejų (šie buvo netoliese ir prie automobilio užklimpimo vietos), policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą gavę keletą pranešimų apie pavojingai manevruojančius automobilius. Tokios aplinkybės rodo ne tik tai, kad pavojingas pareiškėjos manevravimas atkreipė šalimais esančių žmonių dėmesį ir sukėlė jų pasipiktinimą, bet ir tai, kad pareiškėja neabejotinai žinojo, jog, esant kitiems asmenims ant ledo, toks šios poelgis neliks nepastebėtas. Taigi P. B., aiškiai suvokdama savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą, nepaisydama kitų asmenų buvimo šalia (suprasdama, kad jos manevravimas automobiliu ant ledo bus stebimas šalia esančių žmonių), neatsisakė tokio poelgio ir tikslingai tokiu būdu pasirodė prieš aplinkinius, kartu pademonstruodama savo niekinantį požiūrį į elementarias elgesio normas bei abejingumą joms, visuomenės ir aplinkinių negerbimą, taip, be kita ko, sukėlė aplinkinių reakciją (buvo iškviesta policija). Tokiu elgesiu P. B. norėjo pabrėžti KET nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitiems asmenims ignoravimą.
17. Taigi konstatuotina, kad visų aplinkybių kontekste P. B., ignoruodama saugų vairavimą, pavojingai manevruodama, priversdama automobilį slysti ir dėl to keldama pavojų, tačiau to nepaisydama, akivaizdžiai demonstravo tokį elgesį aplinkiniams nesant tam jokios objektyvios priežasties. Atitinkamai Kauno apygardos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo P. B. chuliganiškas paskatas, o esant visiems jau minėtiems ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinio nusižengimo požymiams, tinkamai pareiškėjos veiką pripažino chuliganišku vairavimu.
Dėl kitų nurodomų proceso teisės pažeidimų
18. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teigiama, kad veikos aprašyme nebuvo nurodyta transporto priemonė, kurią vairavo P. B., neaišku, kuo pasireiškė šios chuliganiškos paskatos, taip pat tai, kad nebuvo tiriamas vaizdo įrašo teisėtumas.
19. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.
20. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus (ANK 609 straipsnis). Iš protokolo suformuoto kaltinimo yra aišku, kokie pareiškėjos veiksmai buvo chuliganiški ir sukėlė pavojų jai pačiai bei kitiems asmenims, t. y. lenktyniavimas dideliu greičiu, automobilio privertimas slysti šonu. Dėl to, kad P. B. vairavo automobilį, ginčo byloje nėra, taigi tai, kad nėra nurodytas automobilis, kurį vairavo P. B., nėra laikytina proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos nutarimui priimti, juolab kad tokia aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, bylos nagrinėjimo metu tiksliai nustatytas automobilis, kuriuo važiavo pareiškėja, t. y. „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Pareiškėjos teiginiai dėl slapta daromo garso ir vaizdo įrašo teisėtumo taip pat nepagrįsti. Sutinkama, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonių užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisyklių 23.4 punkte nustatyta, jog pareigūnas privalo užtikrinti, kad asmenys, kurių duomenys yra renkami (veiksmai yra fiksuojami), būtų aiškiai apie tai informuoti (pareigūnui prisistačius) ir įspėti, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą. Institucijos atsiliepime pažymėta, kad mobilusis vaizdo registratorius yra kabinamas matomoje viršutinės uniformos vietoje, o pats vaizdo registratoriaus veikimas yra lydimas raudonos spalvos lemputės pastovaus žybčiojimo ir kas minutę skleidžiamo aštraus garso signalo. Ant kiekvieno policijos įstaigos vaizdo registratoriaus, kuris naudojamas viešojo patruliavimo metu, korpuso yra užklijuotas geltono fono lipdukas, ant kurio didžiosiomis raidėmis užrašyta „Vykdomas vaizdo ir garso įrašymas“. Taigi esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja negalėjo nežinoti apie vaizdo ir garso įrašymą.
22. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs P. B. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą ir pagrįstai, remdamasis teismų praktika, konstatavo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimą pareiškėjos veiksmuose. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį be pakeitimų negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
