Civilinė byla Nr. 3K-3-75-916/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39894-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms R. M. įmonei „Eksproma“ ir Lenkijos Respublikoje registruotai įmonei „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija, konvencija) teisės normų, reglamentuojančių teismų jurisdikciją ir vežėjų atsakomybę, aiškinimo ir taikymo, vieno iš vežime dalyvavusių asmenų draudiko perimtos reikalavimo teisės įgyvendinimo.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2010 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir UAB „Didneriai“ sudaryta krovinių draudimo sutartis. Atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ susitarė su Rusijos įmone OOO „Mikromašiny“ dėl krovinio pervežimo. Atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ 2011 m. gegužės 24 d. dėl šio užsakymo vykdymo susitarė su apdraustąja UAB „Didneriai“. UAB „Didneriai“ pateikė užsakymus pervežti krovinį Lenkijos įmonėms atsakovei,,SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ ir „Agencja Zaklad PHU M. V.“. Atsakovei įmonei,,SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ vežant krovinį maršrutu Didžioji Britanija–Lenkija, iš transporto priemonės pavogta 11 krovinio palečių, kuriose buvo radijo bangomis valdomi žaislai. Krovinys pavogtas vežėjui palikus transporto priemonę be priežiūros nesaugioje vietoje. Krovinio savininkui padaryta 62 634,38 JAV dolerio žala, ieškovė už padarytą žalą išmokėjo 56 370,94 JAV dolerio (134 489,79 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad pirmu krovinio vežėju laikytina atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“, o krovinys prarastas tuo metu, kai jį vežė atsakovė įmonė,,SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“, todėl šios įmonės turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, remdamasis CMR konvencijos 31 straipsniu, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas kompetentingas nagrinėti bylą. Įvertinęs, kad tarp pirminio krovinio pervežimo užsakovės ir atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ sudarytoje sutartyje nenurodyta aplinkybė, kad užsakyme nurodytus krovinius veš ne R. M. įmonė „Eksproma“, o kitas vežėjas, teismas konstatavo, jog buvo sudaryta ne viena visus vežėjus jungianti sutartis, o skirtingos vežimo sutartys su skirtingais vežėjais. Teismas konstatavo, kad atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ nėra susijusi su 2011 m. gegužės 25 d. UAB „Didneriai“ ir įmonės „SKAT Transport ir Logistyka sp. z. o. o.“ sudaryta sutartimi, todėl jos atsakomybė nėra galima. Teismas pažymėjo, kad atsakomybės už krovinio praradimą klausimas turi būti sprendžiamas analizuojant tą sutartį, kurią vykdant buvo prarasti kroviniai. Teismas sprendė, kad atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų; ieškovės reikalavimai šiai atsakovei neturi pagrindo nei pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus nuostatas. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ negalėjo nežinoti, kokius krovinius gabena, todėl privalėjo organizuoti ieškovės apdraustų krovinių gabenimą taip, kad krovinių vagystės rizika būtų minimali. Teismas sprendė, kad vieta, kurioje sustojo vežėjas, neatitinka vietos, kurioje ilgesniam poilsiui galėtų sustoti didelės vagystės rizikos krovinį gabenanti transporto priemonė. Teismas konstatavo esant visas atsakovės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ civilinės atsakomybės sąlygas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 2014 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju vežimą CMR konvencijos prasme vykdė keli vežėjai, nes atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ krovinio vežėjai įmonei OOO „Mikromašyny“ įsipareigojo pervežti krovinį, buvo susitariančioji ir pirmoji vežėja, o pasirašytas važtaraštis, kuriame kaip vežėja nurodyta įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“, leidžia teigti, kad krovinio siuntėjas suvokė, jog kroviniui gabenti buvo pasitelktas šis trečiasis asmuo, kuris yra faktinis krovinio vežėjas. Todėl kolegija darė išvadą, kad krovinio siuntėjas pagal CMR konvencijos 36 straipsnį turi teisę reikalauti žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš pirmosios susitariančiosios vežėjos R. M. įmonės „Eksproma“ ir faktinės vežėjos įmonės,,SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“. Kolegijos nuomone, važtaraštis nepaneigia įmonės OOO „Mikromašyny“ ir atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ tarptautinio vežimo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir konstatavo, kad ieškovė yra UAB „Didneriai“ teisių perėmėja. Kolegija nurodė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką už krovinio praradimą, perėmė reikalavimo teises, kurias įmonė OOO „Mikromašyny“ turėjo į vežime dalyvavusius asmenis. Kolegijos vertinimu, atsakovė įmonė,,SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ nagrinėjamoje byloje neįrodė buvusi maksimaliai atsargi ir rūpestinga ir ėmusis įmanomų saugumo priemonių, kad krovinys nebūtų prarastas, o jos nurodomos aplinkybės, jog pakelės juostoje, kur vagystės metu stovėjo transporto priemonė, gali stovėti krovininiai automobiliai, bei tai, kad vairuotojas nebuvo palikęs transporto priemonės vagystės metu, negali būti vertinamos kaip maksimalios pastangos išsaugoti krovinį. Kolegija taip pat nurodė, kad ieškovė, kaip įmonės OOO „Mikromašyny“ teisių perėmėja, turėjo teisę pasirinkti, ar teikti ieškinį Lietuvos, kaip vienos iš vežimo sutarties dalyvių – pirmosios ir susitariančiosios vežėjos (šiuo atveju R. M. įmonės „Eksproma“) valstybės, konvencijos dalyvės, teismui; be to, angliškame važtaraščio tekste nėra nurodyta sąlyga dėl teismingumo, todėl negalima laikyti, jog buvo susitarta dėl kompetentingo teismo.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė Lenkijos Respublikoje registruota įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, konstatavęs, kad vežėjas galėjo išvengti esamų pasekmių, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai priteisė iš kasatorės daugiau, negu CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas ribojimas, nors krovinio vertė nebuvo deklaruota. Taigi šiuo atveju sąlygų viršyti maksimalią išieškotiną kompensaciją nebuvo.
Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nes išvadas dėl vežėjo atsakomybės padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų, o dėl krovinio praradimo sprendė neanalizuodamas šio klausimo. Spręsdamas dėl vežėjo atsakomybės teismas apsiribojo tik argumentu, kad kasatorė neįrodė, kad ji buvo maksimaliai atidi ir rūpestinga, tačiau nepasisakė dėl kitų kasatorės argumentų. Krovinio vežėjai nebuvo žinoma, koks krovinys buvo vežamas ir kokia jo vertė, tačiau kasatorė dėjo maksimalias pastangas jį išsaugoti ir pristatyti gavėjui. Teismas neįvertino aplinkybių, kad vairuotojas, gabendamas krovinį, surado bent minimalius krovinio apsaugos reikalavimus atitinkančią poilsio vietą; kitos aikštelės greitai surasti negalėjo, nes tuomet būtų pažeidęs darbuotojų darbo laiką reglamentuojančias nuostatas. Teismas taip pat pažeidė dispozityvumo principą, kadangi viršijo pareikštus ieškinio reikalavimus, kasatorę pripažindamas atsakinga už krovinio praradimą.
Teismas netinkamai įvertino kasatorės pateiktus argumentus dėl bylos teismingumo. Kasatorė pagal važtaraštį prekes turėjo vežti iš Didžiosios Britanijos į Lenkiją, o kita vežėja įmonė „Agencja Zaklad PHU M. V.“ – iš Lenkijos į Lietuvą. Kadangi kasatorė prekes turėjo pristatyti į Lenkiją, todėl ir ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turėjo būti reiškiamas šios šalies teismui. Taip pat CMR važtaraštyje buvo nurodyta vežėjo išlyga, pagal kurią kompetentingas teismas yra Gdansko teismas.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Dauguma kasatorės nurodomų aplinkybių, susijusių su vairuotojo pastangomis išsaugoti krovinį, yra fakto klausimai. Vežėjos veiksmai akivaizdžiai buvo labai neatsargūs, nes: krovinio vertę vežėja galėjo matyti iš perduotos krovinio sąskaitos faktūros; vežėja nakčiai buvo sustojusi ne aikštelėje, o šalikelėje, skirtoje sustoti trumpam; netoli nuo vežėjos pasirinktos vietos buvo saugios aikštelės, tad darbo režimas nebūtų buvęs pažeistas. Kasatorė nenurodė, dėl kokių argumentų teismas nepasisakė.
Ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasatorei atvykus į pakrovimo vietą buvo surašytas CMR važtaraštis, kuriame kaip krovinio gavėja nurodyta įmonė OOO „Mikromašyny“. Šiai gavėjai krovinys turėjo būti pristatytas į Vilnių, UAB „Perumita“ sandėlį, iš šio vėliau turėjo būti gabenamas į Maskvą. Įmonė OOO „Mikromašyny“ nebuvo sudariusi susitarimų dėl krovinio pervežimo į Lenkiją ar Rusiją (Maskvą). Taigi krovinio gabenimas neturėjo baigtis Lenkijoje, toks sprendimas buvo priimtas pačių vežėjų.
Kasatorės ir R. M. įmonės „Eksproma“ atsakomybė kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu. Įmonė OOO „Mikromašyny“ ir jos teisių perėmėja AB „Lietuvos draudimas“ turi reikalavimo teisę į pirmą (susitariančiąją) vežėją ir į tą vežėją, kuriai vykdant sutartį krovinys buvo prarastas. Būtina reikalavimo pateikimo sąlyga yra teisėtas interesas, todėl ieškinį dėl nuostolių atlyginimo gali pareikšti tą interesą turintis asmuo, neatsižvelgdamas į tai, ar jį su atsakingu asmeniu sieja tiesioginiai sutartiniai santykiai. Abiem vežėjams pateiktas susijęs reikalavimas turi būti nagrinėjamas viename teisme, siekiant išvengti skirtingų teismų sprendimų nesuderinamumo, kas aktualu vežėjų tarpusavio regreso klausimams. Jei ieškovės reikalavimas kasatorei būtų pripažintas neteismingu Lietuvos teismui, tai reikštų ir teismingumo nebuvimą Lenkijos teismuose R. M. įmonės „Eksproma“ atžvilgiu, nes ir Lenkijos, ir Lietuvos teismai, spręsdami teismingumo klausimus, vadovausis tais pačiais teisės aktais. Būtinybė reikalauti nuostolių atlyginimo iš abiejų vežėjų, jas abi įtraukiant į tos pačios bylos nagrinėjimą, kyla ir dėl to, kad priteisus visą žalos atlyginimą vežėjos gali tapti nemokios. Tai reiškia, kad jei ieškinys būtų teikiamas tik atsakovei R. M. įmonei „Eksproma“ ir ji bus nemoki ar tik iš dalies moki, kasatorė galėtų išvengti prievolės įvykdymo, nes prievolės neįvykdžiusi R. M. įmonė „Eksproma“ neturėtų regreso teisės į kasatorę.
CMR važtaraščio 18 grafoje nurodyta išlyga, kad kompetentingas teismas yra Gdansko teismas, šiuo atveju netaikytina. Važtaraščio sąlygos surašomos dviem kalbomis, kad jos būtų suprantamos visoms šalims. Anglų kalba buvo nurodytos trys sąlygos, o lenkų kalba – taip pat trys identiškos sąlygos, tik prie trečio punkto lenkų kalba prirašyta papildoma ketvirta sąlyga, neturinti atskiro numerio. Tai yra siurprizinė sąlyga, kurios Didžiosios Britanijos įmonė „HPI Europe“ negalėjo numatyti ir protingai tikėtis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kadangi kasacinį skundą pateikė tik viena iš atsakovių Lenkijos Respublikoje registruota įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šiame kasaciniame skunde pateiktų argumentų, ir, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, kitų skundžiamos nutarties argumentų nenagrinės.
CMR konvencija yra tarptautinė sutartis, kuri reglamentuoja klausimus, susijusius su kelių transporto priemonėmis už užmokestį vežamo krovinio sutartimis, kai bent viena iš krovinio siuntėjų ir gavėjų yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė.
CK 1.13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarptautinių sutarčių viršenybės principas, o kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi griežto, specialaus reguliavimo efektą, todėl klausimai, kurie patenka į jos reguliavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šios konvencijos negalimi (CMR konvencijos 40–41 straipsniai). Nacionalinė teisė tais atvejais, kai santykiai patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, taikoma subsidiariai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2009">3K-3-177/2009</a>).
Dėl vienos vežimo sutarties pagal CMR konvencijos nuostatas egzistavimo ir Lietuvos teismų jurisdikcijos įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ atžvilgiu
Bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar byla jam teisminga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 782 straipsnis), ir gali imtis bylą (atskirus byloje keliamus reikalavimus) nagrinėti iš esmės tik nustatęs, kad byloje keliami reikalavimai ar jų dalis jam teisminga. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarčių, atitinkančių CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. pagal šias sutartis kroviniai buvo vežami kelių transporto priemonėmis, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų valstybių teritorijose ir visos minėtos valstybės yra CMR konvencijos narės.
Teismai, galintys nagrinėti ginčus, patenkančius į CMR konvencijos reguliavimo sritį, nurodyti CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje. Vertinant, kurie iš teismų turi jurisdikciją nagrinėti minėtus ginčus, reikia remtis CMR konvencijos tekstu ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies tekste lietuvių kalba nurodyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus: a) valstybės, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą, kuriems tarpininkaujant sudaryta vežimo sutartis, arba b) į teismus, kuriuose yra krovinio priėmimo vežti arba numatyta pristatymo vieta. Vertinant atitinkamos nuostatos tekstus anglų ir prancūzų kalbomis, matyti, kad jurisdikciją turi ne bet kurie konvencijos šalyse dalyvėse esantys teismai, bet konvencijos šalyse dalyvėse esantys teismai, dėl kurių jurisdikcijos susitarė vežimo sutarties šalys (angl. – in any court or tribunal of a contracting country designated by agreement between the parties; pranc. – des juridictions des pays contractants désignées d’un commun accord par les parties). Apibūdinant CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus teismus anglų ir prancūzų kalbomis, kaip ir tekste lietuvių kalba, vartojami žodžiai „papildomai“ ir „be to“ (angl. – in addition to; pranc. – en dehors des).
Taigi į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai. Pirma, šalies CMR konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra – 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti teismai. CMR konvencijos komentare ir doktrinoje nurodoma, kad tik minėti teismai turi jurisdikciją nagrinėti į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančias bylas, tačiau šalių susitarimas neturi viršenybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus (žr. 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentarą, JTO vežimo keliais komiteto dokumentas ECE/TRANS/14; Clarke, M.; Yates, D. Contracts of Carriage by Land and Air, Second edition, London, 2008, p. 52–54).
Remiantis tuo, kas išdėstyta 13–15 punktuose, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą, ar kai kuriuos iš byloje pareikštų reikalavimų, atsižvelgdamas į visus CMR konvencijos 31 straipsnyje nurodytus kriterijus, o siekdamas tai padaryti, turi kvalifikuoti byloje susiklosčiusius santykius. Vien tik galimas tarptautinėje krovinių vežimo sutartyje nurodytas šalių susitarimas neapriboja konvencijos šalių teismų jurisdikcijos kitais CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.
Iš žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ pagal susitarimą su UAB „Didneriai“ ir pagal atskirą krovinio vežimo sutartį patvirtinantį dokumentą – CMR važtaraštį, kuris pasirašytas ant kasatorės firminio blanko ir kuriame ji įvardyta kaip vežėja, krovinį gabeno maršrutu Jungtinė Karalystė–Lenkija. Šiame važtaraštyje lenkų kalba taip pat nurodyta, kad iš krovinio vežimo sutarties kylantys ginčai teismingi Gdansko (Lenkija) teismams, o anglų kalba atitinkamos nuostatos nėra. Vis dėlto minėta, kad vien tokios išlygos nustatymas neapriboja kitų teismų, galinčių bylą nagrinėti pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalį, galimybių, todėl nėra tikslinga vertinti, ar važtaraštyje, įrašius nuostatą lenkų kalba, buvo pasiektas šalių susitarimas.
CMR konvencijos 31 straipsnio a punkto pagrindu jurisdikciją nagrinėti ginčus turi valstybės, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą, kuriems tarpininkaujant sudaryta vežimo sutartis, teismai. Kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ buveinė yra Gdanske (Lenkija), todėl pagal šį kriterijų Lietuvos teismai jurisdikcijos nagrinėti ginčą kasatorės atžvilgiu neįgyja.
Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant nustatyti, ar Lietuvos teismai kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ atžvilgiu turi jurisdikciją CMR konvencijos 1 dalies b punkto pagrindu ir yra valstybės, kurioje numatyta krovinio pristatymo vieta, teismai, reikia įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje susiklostė CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodyti teisiniai santykiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį santykį, nustatydamas sutarties turinį, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013). Taigi teismas turi nustatyti, ar kasatorė vykdė vežimo, kurio sąlygas nustatė vienintelė sutartis ir paeiliui vykdė keli vežėjai, dalį, o kiekviena vežėja, perimdama krovinį ir važtaraštį, tapo vienintelės sutarties dalyve ir todėl kiekviena iš vežėjų atsako už visą vežimą, o ieškinys CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu gali būti reiškiamas kelioms vežėjoms kartu.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas (gavėjas) ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas (gavėjas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014 ir joje nurodytą praktiką). Tam, kad būtų konstatuota, jog tarptautiniame vežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kitam ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), susitarę dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų (žr., pvz., 2009 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2009">3K-3-177/2009</a>; 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2012">3K-3-437/2012</a>).
CMR konvencijos komentare ir kai kuriuose doktrinos šaltiniuose laikomasi pozicijos, kad vienintelė vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdo keletas vežėjų, yra tais atvejais, kai išduodamas vienas vežimo dokumentas (važtaraštis), prie kurio kiekvienas vežėjas prisijungia perimdamas krovinį ir padarydamas jame žymą. Esant vienam krovinio vežimo dokumentui laikoma, kad jo pagrindu perimdamas krovinį kiekvienas iš vežėjų prisijungia prie vienintelės vežimo sutarties sąlygų ir kartu su kitais vežėjas prisiima atsakomybę už visą vežimą. Kituose doktrinos šaltiniuose pripažįstama galimybė, kad vežimas gali būti laikomas vykdytu pagal vienintelę vežimo sutartį ir tais atvejais, kai išduodami skirtingi važtaraščiai, tačiau siuntėjas (gavėjas) žino apie konkrečius vežime dalyvavusius (dalyvausiančius) asmenis, o šie asmenys atitinkamai savo vardu ir rizika įsipareigoja siuntėjui (gavėjui) gabenti krovinį, žino apie siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sudarytos sutarties sąlygas (žr. 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentarą, JTO vežimo keliais komiteto dokumentas ECE/TRANS/14; Clarke, M.; Yates, D. Contracts of Carriage by Land and Air, Second edition. London, 2008, p. 75–76; Ambrasienė, D.; Sinkevičius E. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2004, p. 95–96; Sinkevičius, E. Susitariančiojo vežėjo automobilių keliais atsakomybės už subvežėją teoriniai ir praktiniai aspektai. Jurisprudencija, 2007, t. 102, Nr. 12, p. 45–53).
Atsižvelgdama į šios nutarties 20 ir 21 punktus ir žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo laikyti, jog kasatorė vežimą vykdė CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodytos vienintelės vežimo sutarties pagrindu, buvo prisijungusi prie įmonės OOO „Mikromašyny“ ir R. M. įmonės „Ekproma“ sudarytos tarptautinio krovinių vežimo sutarties. Nagrinėjamos bylos atveju ne krovinio gavėja (susitariančioji siuntėja) įmonė OOO „Mikromašyny“ ir ne R. M. įmonė „Eksproma“, o UAB „Didneriai“ pateikė kasatorei užsakymą gabenti krovinį, krovinį kasatorė gabeno maršrutu Didžioji Britanija–Lenkija, jį priėmė vežti atskiro važtaraščio pagrindu, kuriame yra žyma, kad krovinys pristatytas į Lenkiją, iš ten į Lietuvą krovinį gabeno kita vežėja pagal atskirą važtaraštį. Nors kasatorė važtaraštyje nurodyta kaip faktinė vežėja, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ji būtų žinojusi apie įmonės OOO „Mikromašyny“ ir R. M. įmonės „Ekproma“ sudarytą tarptautinę krovinių vežimo sutartį, jos sąlygas (inter alia (be kita ko), ir sąlygą dėl krovinio pristatymo į Lietuvą). Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad krovinio gavėja (susitariančioji siuntėja) įmonė OOO „Mikromašyny“, kuri sudarė sutartį su R. M. įmone „Eksproma“, būtų žinojusi apie tai, kad krovinį dalį maršruto gabens įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“, o likusią dalį – kitas faktinis vežėjas, kad visi vežime dalyvavę asmenys buvo pasiekę konsensusą ir veikė suderinę valią.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ vykdyto tarptautinio krovinių vežimo atveju krovinio priėmimo vežti vieta buvo Didžioji Britanija, o krovinio pristatymo vieta – Lenkija, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo dėl kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ atsakomybės pagal krovinio pristatymo vietą (CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktas).
Vadovaudamasi šios nutarties 14–25 punktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo dėl kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ atsakomybės pagal vykdytą tarptautinę krovinių vežimo keliais sutartį ir reikalavimai šios atsakovės atžvilgiu paliekami nenagrinėti (CPK 782 straipsnis). Ši nutartis nepaneigia ieškovės teisės su reikalavimu kreiptis į teismus valstybių, kuriems ši byla teisminga.
Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui bei apskųstos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių R. M. įmonės „Eksproma“ ir įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas ieškovei iš atsakovės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt) žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt) žalos atlyginimą. Kasacinį skundą teikia viena atsakovė – įmonė „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje spręsta dėl kasatorės įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ atsakomybės, naikintina vadovaujantis šios nutarties 14–25 punktais, ir konstatuoja, kad kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ 38 950,94 Eur (134 489,79 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 2014 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teisėjų kolegijai keičiant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimant naują sprendimą, kuriuo pagal ieškinį žalos atlyginimas priteisiamas iš vienos atsakovės (R. M. įmonės „Eksproma“), laikytina, kad ieškinys tenkinamas, todėl atsižvelgiant į tai yra perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2241,53 Eur (1068,70 Eur žyminis mokestis, 43,31 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 1129,52 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimas priteistinas iš R. M. įmonės „Eksproma“. Taip pat iš šios atsakovės priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos 38,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2502,32 Eur (1068,70 Eur žyminis mokestis, 1433,62 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, o kasatorė – 1068,70 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kasatorės pateikti duomenys apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, negali būti laikomi pagrįstais, nes nėra nurodytas lėšų gavėjas, mokėjimo paskirtis bei kiti identifikaciniai rekvizitai. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“, ieškovei iš šios atsakovės priteistinas 2502,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš viso atsakovė R. M. įmonė „Eksproma“ ieškovei turi atlyginti 4773,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovei „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ pareikštas ieškinys yra neteismingas Lietuvos teismuose, todėl nepagrįstai įtraukusi šią atsakovę į bylą ieškovė turi atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1068,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kasacinės instancijos teisme kasatorė patyrė 876 Eur žyminio mokesčio išlaidų, įstatymo nustatyta tvarka duomenų, pagrindžiančių išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintinas, o ieškinys kasatorei yra neteismingas Lietuvos teismuose, kasatorės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 1100518) žalos atlyginimas priteistas solidariai iš atsakovių R. M. įmonės „Eksproma“ (į. k. 124029189) bei įmonės „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ (į. k. 191909392), pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ (į. k. 124029189) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 1100518) 38 950,94 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 2014 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ (į. k. 124029189) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 1100518) 4773,85 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris Eur ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. M. įmonės „Eksproma“ (į. k. 124029189) 38,60 Eur (trisdešimt aštuonis Eur ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškinį atsakovei „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ (į. k. 191909392) palikti nenagrinėtą.“
Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti atsakovei „SKAT Transport i Logistyka sp. z. o. o.“ 876 (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė
