V. R. pagal BK 199 str., 25 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-489/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00079-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1;

2.1.7.4.4; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

nuteistajam D. B. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

išteisintojo V. R. gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

nuteistajam A. T. ir jo gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

nuteistojo V. V. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V., nuteistojo A. T., nuteistojo D. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovės direktorės Dovilės Kraulaidienės, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu:

A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies (dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką), 300 MGL (11 298 Eur) bauda, pagal BK199² straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijos Respublikoje), 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Į bausmę, vieną suėmimo ir sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. kovo 11 d., nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. birželio 11 d. (171 para) ir pripažinta, kad A. T. atliko bausmę.

A. T. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių: pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 3 dalį; BK 199 straipsnio 1 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį (dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje); pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikoje dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje).

V. V. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies (dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką), 250 MGL (9415 Eur) bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijos Respublikoje), 250 MGL (9415 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 250 MGL (9415 Eur) bauda.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies (dėl cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką), – 250 MGL (9415 Eur) bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus iš BK 249 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies (dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikoje), – 250 MGL (9415 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Į bausmę, vieną suėmimo ir sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (27 dienos) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 263 MGL (9904,58 Eur) dydžio bauda.

V. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. B. išteisintas:

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

V. R. išteisintas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 3 016 091,26 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš A. T. priteista 2816,98 Eur, o iš V. V. – 3139,65 Eur proceso išlaidų.

Iš V. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės – „Lamberet SRO1“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 61 797,37 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. (dvi paros), suėmimo laikas nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (18 dienų), vieną laikinojo sulaikymo parą ar suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta – 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. T. ir V. V. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), ir dėl šios dalies priimtas nuosprendis:

A. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdyto neteisėto disponavimo 543 727,98 Eur muitinės vertės cigaretėmis „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ Lietuvos Respublikoje) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

A. T.nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį ir laikoma, kad jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

V. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdyto neteisėto disponavimo 543 727,98 Eur muitinės vertės cigaretėmis „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ Lietuvos Respublikoje) 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

V. V. nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos su nuorodomis į BK 25 straipsnio 3 dalį ir laikoma, kad jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), nuspręsta lygiomis dalimis išieškoti iš V. V., A. T. ir D. B. dalį konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur.

Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš D. B. priteista 1000 Eur, iš A. T. priteistinų proceso išlaidų suma sumažinta iki 2316,98 Eur, o iš V. V. priteistinų proceso išlaidų suma sumažinta iki 2639,65 Eur.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistųjų A. T. ir V. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovės Raimondos Dzelzienės, nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo, išteisintojo V. R. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės, nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. T. ir V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su D. B. ir dviem Lenkijos Respublikos piliečiais, taip pat su nepriklausančiu organizuotai grupei Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei su nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdami tiesiogine tyčia, Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, atliko kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus. V. V. vykdė jam organizuotos grupės nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis šiam nusikaltimui ir jį darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus:

1.1. A. T. ir V. V. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Lenkijos Respublikoje, Augustave, Zdrojowa gt. 1 esančio viešbučio „Hotel Warszawa Augustov“ restorane, prie Augustavo esančioje užeigoje „Zlata Rybka“ ir kitose nenustatytose Lenkijos Respublikos vietose vykusių susitikimų metu, padedant vertėjavusiam Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, susitarė su dviem Lenkijos piliečiais 2009 m. birželio 16 d. organizuoti 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kontrabandą į Lietuvą bei pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis šio nusikaltimo metu: sutarė, jog du Lenkijos piliečiai parūpins šio nusikaltimo padarymo įrankį bei priemonę – Lenkijoje registruotą vilkiką su puspriekabe cigaretėms gabenti, Lenkijoje suras cigarečių gabentoją, pateiks Lenkijoje registruotos firmos – krovinio vežėjos ir firmos – priedangos krovinio gavėjos Lenkijoje duomenis; o A. T. su V. V. Rusijos Federacijoje nupirks kontrabandos dalyką – apie 800 dėžių 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic“ rūšies cigarečių krovinį bei Rusijoje organizuos jo pakrovimą į kontrabandos vežėjo transporto priemonę, kaip priedangos krovinį naudojant krovinio dokumentuose nurodytą „presuotų medienos kuro briketų“ krovinį.

1.2. Įgyvendindami šį nusikalstamą susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki 2009 m. birželio 8 d. apie 9.18 val. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti kontrabandos dalyką – 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių; po to A. T., veikęs su V. V., 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val. pokalbio telefonu metu davė nurodymą D. B. perduoti Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui už šias kontrabanda į Lietuvą gabentinas cigaretes kaip užmokestį 84 000 Eur (290 035,20 Lt) bei apie atliktus veiksmus per Lietuvos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, informavo Lenkijoje veikusius du šios valstybės piliečius, taip pat perdavė už cigarečių krovinio pakrovimą į vilkiką Rusijoje atsakingų nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonų numerius. Iš A. T. ir V. V. gavę šiuos duomenis, Lenkijoje veikę du šios valstybės piliečiai telefonu davė nurodymą Rusijoje buvusiam vilkiko vairuotojui vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į Rusijos Vladimiro srityje esančią IĮ „S.V.V“ pasikrauti medienos kuro briketų krovinio, po to Rusijoje, nenustatytoje vietoje, jį iškrauti ir vietoj šio krovinio pasikrauti A. T., V. V. ir nenustatyto asmens nupirktą cigarečių krovinį. Tuo pat metu A. T. davė nurodymą V. V. perduoti Lenkijoje veikusiems dviem šios valstybės piliečiams, kad su Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto muitininkais dėl cigaretes kontrabanda vežančio vilkiko netrukdomo praleidimo sutarta naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d., bei gauti Lenkijos firmos, kurios vardu buvo nupirktas kaip priedanga cigarečių kroviniui gabenti naudotas medienos kuro briketų krovinys, rekvizitus ir duomenis, kokios Lenkijos firmos vilkiku į Lietuvą kontrabanda bus gabenamas cigarečių krovinys.

1.3. Vykdydamas šį A. T. nurodymą, V. V. 2009 m. birželio 9 d. užsienyje – Lenkijoje, Augustave, nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, vertėjaujant Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, apsikeitė elektroninio pašto adresais veiksmams cigarečių gabenimo metu koordinuoti bei iš pastarųjų gavo cigarečių kroviniui netrukdomai pervežti per valstybės sieną būtinus duomenis: Lenkijos firmos „M.“, kurios vardu buvo nupirktas kaip priedanga cigarečių kroviniui gabenti naudotas medienos kuro briketų krovinys, rekvizitus; duomenis, jog cigarečių krovinys bus gabenamas Lenkijoje veikiančios A. M. (A. M.) firmos – vežėjos „T. S. A. M.“ vardu registruoto vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) puspriekabėje-šaldytuve „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairuos L. S., ir šiuos duomenis po 2009 m. birželio 9 d. Vilniuje perdavė A. T..

1.4. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, nuo 2009 m. birželio 9 d. iki birželio 16 d. apie 00.36 val. A. T. su V. V. ir nenustatytas asmuo asmeninių susitikimų metu mobiliojo ryšio telefonais, elektroniniais laiškais bei per Lietuvos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, koordinuodami savo veiksmus su Lenkijoje veikusiais šios valstybės piliečiais bei Rusijoje esančio vilkiko vairuotojo veiksmais, pasinaudodami V. V. iš vieno iš Lenkijos piliečių gautais duomenimis, per užsienyje – Rusijos Federacijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytomis dienomis ir nenustatytoje vietoje, organizavo iš vilkiko 2009 m. birželio 9 d. Rusijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ pakrauto „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio kontrabandos dalyko – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis – pakrovimą į vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „presuotų medienos kuro briketų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jo įvežimą naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d. per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus į Lietuvos Respubliką.

1.5. Vykdydamas su A. T., V. V. ir nenustatytu asmeniu veikusio Lietuvos piliečio, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei Lenkijoje veikusių dviejų šios valstybės piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, vilkiko vairuotojas 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. RX61324555, CMR važtaraštyje Nr. 94138, tranzito deklaracijoje Nr. MRN09LTVK10001120E498, 2009 m. gegužės 22 d. sąskaitoje Nr. 3, karantino sertifikate Nr. 52330308080609001, nurodyto į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelius (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.

2. A. T. ir V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su dviem Lenkijos Respublikos piliečiais bei su nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdami tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, V. V., vykdydamas jam organizuotos grupės nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis šiems nusikaltimams ir juos darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus, atliko vieno iš šių nusikaltimų organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus: A. T. ir V. V. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, užsienyje – Lenkijoje, Augustave, Zdrojowa gt. 1 esančio viešbučio „Hotel Warszawa Augustov“ restorane, prie Augustavo esančioje užeigoje „Zlata Rybka“ ir kitose nenustatytose Lenkijos vietose vykusių susitikimų metu susitarė su dviem Lenkijos piliečiais organizuoti 2009 m. birželio 16 d. į Lietuvą pergabentų akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija realizavimui į užsienį – Lenkiją bei pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis šio nusikaltimo metu: sutarė, jog A. T. su V. V. Rusijoje nupirks 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic“ rūšies cigarečių krovinį, kuris, naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d. kontrabanda įvežtas į Lietuvą, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija bus pergabentas į Lenkiją, bei sutarė, jog du Lenkijos Respublikos piliečiai organizuos 2009 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai šį cigarečių krovinį gabenusio vilkiko apsaugą nuo Lietuvos Respublikos sienos iki Lenkijos Respublikoje, Mazovijos Novy Dvure (Nowy Dwor Mazowiecki), esančios jo iškrovimo vietos, po to Lenkijoje šias 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai realizuos ir dalį planuojamo gauti pelno – nuo 120 000 Eur iki 130 000 Eur (nuo 414 336 Lt iki 448 864 Lt) – perduos A. T. ir V. V.. Įgyvendindami šį susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki birželio 8 d. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijos Federacijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių, per D. B. Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui perdavė 84 000 Eur (290 035,20 Lt) bei apie atliktus veiksmus per Lietuvos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, informavo Lenkijoje veikusius du šios valstybės piliečius. Iš A. T. ir V. V. gavę šiuos duomenis, Lenkijoje veikę minėti šios valstybės piliečiai 2009 m. birželio 9 d. – 2009 m. birželio 15 d. telefonu davė nurodymą vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui Rusijoje pasikrauti A. T., V. V. ir nenustatyto asmens nupirktą cigarečių krovinį ir šį akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis krovinį per Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti realizavimui į Lenkiją. Nurodyto vilkiko vairuotojas, vykdydamas su A. T. ir V. V. veikusių dviejų Lenkijos piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonu duotus nurodymus, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-652 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 14 d.) 2.1.1, 2.2 bei 3.1 punktų reikalavimus, 2009 m. birželio 16 d. nuo maždaug 1.17 val. iki 2009 m. birželio 16 d. maždaug 1.50 val. vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto keliu Nr. 103 apie 200 metrų Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelius (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 1.50 val. apie 200 metrų nuo Lavoriškių kelio posto, kelyje Nr. 103, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, šie, patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą, tarp „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes. Tokiais veiksmais A. T. su V. V., dviem Lenkijos Respublikos piliečiais ir kitais nenustatytais asmenimis organizavo nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.50 val. trukusį neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2, 3.1 punktų reikalavimus, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija.

3. Be to, V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, vykdė jam nenustatytų asmenų paskirtas užduotis rengiantis šiam nusikaltimui ir jį darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko vieno iš kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį:

3.1. Nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu jis – V. V. susitarė su nenustatytais asmenimis organizuoti 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių kontrabandą į Lietuvą ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą: sutarė, jog jų nurodymus vykdęs V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką neįrodytas, į vilkiką Rusijoje, nenustatytoje vietoje, pasikraus cigarečių krovinį, užmaskuotą krovinio dokumentuose nurodytu Lietuvos Respublikoje firmai – gavėjai gabenamu medienos kuro briketų kroviniu; įvežus cigaretes į Lietuvą, krovinys su kontrabanda į Lietuvą įvežtu cigarečių kroviniu bus sukeičiamas su Lietuvoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu.

3.2. Tęsdamas savo veiksmus, V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 9.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių pokalbių telefonu metu už Rusijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ jo – V. V. užsakyto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „V.“, o jo iškrovimo vieta – Vilniuje, UAB „U.“ esantis muitinės sandėlis.

3.3. Atlikęs šiuos nusikalstamus veiksmus, jis – V. V., veikdamas su nenustatytais asmenimis, mobiliojo ryšio telefonais per Rusijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijoje esančioje nenustatytoje vietoje organizavo 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės maskuojant jį 2009 m. birželio 11 d. Rusijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ įgytu medienos kuro briketų kroviniu, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją.

3.4. V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikaltimą neįrodytas, 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. XN61586012, tranzito deklaracijoje Nr. MRN 09LTVK10001120E463, CMR važtaraštyje Nr. 0007619, 2009 m. birželio 8 d. sąskaitoje Nr. 7, 2009 m. birželio 8 d. pakrovimo lape Nr. 4, nurodyto gabenamo „briketų iš pjuvenų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.

4. Be to, V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia Lietuvoje ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigaretėmis Lietuvoje, vykdė jam nusikalstamo susivienijimo nario A. T. paskirtas užduotis rengiantis šiam nusikaltimui ir jį darant bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko vieno iš šio nusikaltimo organizatorių vaidmenį:

4.1. Nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu jis – V. V. susitarė su nenustatytu asmeniu organizuoti kontrabanda į Lietuvą pergabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija ir suderino šio nusikaltimo planą: sutarė, jog, jų nurodymus vykdžiusiam V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką neįrodytas, įvežus cigaretes į Lietuvą, čia kontrabanda į Lietuvą įvežtas cigarečių krovinys bus sukeičiamas su Lietuvoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu.

4.2. Tų pačių susitikimų metu jis – V. V. su nenustatytu asmeniu susitarė, jog jis iš anksto, iki planuojamo kontrabanda pergabenti cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvą, nupirks medienos kuro briketų krovinį, reikalingą panaudoti sukeitimui vietoj į Lietuvą vilkiku įvežto ir tokioje pat puspriekabėje pakrauto cigarečių krovinio.

4.3. Įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, jis – V. V. 2009 m. birželio pradžioje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Panevėžyje vykusių susitikimų, nuo 2009 m. birželio pradžios bei 2009 m. birželio 10 d. apie 8.40 val. ir 2009 m. birželio 10 d. 9.17 val. vykusių telefono pokalbių su asmeniu, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas, – UAB „Vi“ pardavimo vadybininku A. M. metu užsakė UAB „Vi“ tokio paties kiekio ir svorio, kaip ir nurodytas 2009 m. birželio 16 d. planuojamų kontrabanda pergabenti į Lietuvą cigarečių krovinio dokumentuose, krovinį – 20 tonų medienos kuro briketų bei siekdamas, kad šis medienos kuro briketų krovinys būtų supakuotas taip pat kaip ir kontrabanda planuojamų cigarečių krovinio dokumentuose nurodytas medienos kuro briketų krovinys, nurodė, jog perkamas 20 tonų medienos kuro briketų krovinys būtų perpakuotas ant 33 vienetų padėklų, taip pat susitarė, jog už šį medienos kuro briketų krovinį jis perduos grynuosius pinigus, nepildant šio krovinio pirkimo, transportavimo ir buhalterinių grynųjų pinigų priėmimo dokumentų.

4.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis – V. V., 2009 m. birželio 10 d. iš A. M. gavęs patvirtinimą, kad 20 tonų medienos kuro briketų krovinys jo prašomu būdu ant 33 vienetų padėklų perpakuotas ir (duomenys neskelbtini), esančiuose UAB „Vi“ sandėliuose bus paruoštas transportuoti 2009 m. birželio 11 d. nuo 9.00 val., už šį krovinį 2009 m. birželio 11 d. jam perdavė 7500 Lt grynaisiais ir 2009 m. birželio 11 d. organizavo šio sukeitimui su 2009 m. birželio 16 d. planuojamu į Lietuvą įvežti tarp medienos kuro briketų krovinio paslėptu cigarečių kroviniu skirtą 20 tonų medienos kuro briketų krovinio išvežimą į nenustatytą vietą.

4.5. Tuo pačiu metu jis – V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 9.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių telefono pokalbių metu už Rusijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ jo – V. V. užsakyto 20 tonų ant 33 palečių supakuoto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo 2009 m. birželio 11 d. atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „V.“, o jo iškrovimo vieta – Vilniuje, UAB „U.“ esantis muitinės sandėlis.

4.6. Atlikęs šiuos nusikalstamus veiksmus, jis – V. V., veikdamas su nenustatytais asmenimis, mobiliojo ryšio telefonais per Rusijos Federacijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijoje esančioje nenustatytoje vietoje organizavo 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės maskuojant jį 2009 m. birželio 11 d. Rusijoje įgytu medienos kuro briketų kroviniu, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją į Lietuvą.

4.7. V. R., kurio dalyvavimas padarant nusikaltimą neįrodytas, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2 ir 3.1 punktų reikalavimus, nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. vilkiku „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto keliu Nr. 103 apie vieną kilometrą Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. pirmame kilometre nuo Lavoriškių kelio posto, kelyje Nr. 103, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, jie, patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą, tarp „briketų iš pjuvenų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes.

4.8. Tokiais veiksmais V. V. su nenustatytais asmenimis organizavo nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 1.30 val. trukusį neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2, 3.1 punktų reikalavimus, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija.

5. D. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su A. T., V. V., dviem Lenkijos Respublikos piliečiais, taip pat su nepriklausančiu organizuotai grupei Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei su nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, atliko padėjėjo kontrabandos nusikaltime vaidmenį:

5.1. 2009 m. gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytomis dienomis, Lenkijos Respublikoje A. T. kartu su V. V., padedant vertėjavusiam nepriklausančiam organizuotai grupei Lietuvos piliečiui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, susitarė su dviem Lenkijos piliečiais 2009 m. birželio 16 d. organizuoti 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kontrabandą: sutarė, jog du Lenkijos piliečiai parūpins šio nusikaltimo padarymo įrankį bei priemonę – Lenkijoje registruotą vilkiką su puspriekabe cigaretėms gabenti, Lenkijoje suras cigarečių gabentoją, pateiks Lenkijoje registruotos firmos – krovinio vežėjos ir firmos – priedangos krovinio gavėjos Lenkijoje duomenis; o A. T. su V. V. Rusijos Federacijoje nupirks kontrabandos dalyką – apie 800 dėžių 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic“ rūšies cigarečių krovinį bei Rusijoje organizuos jo pakrovimą į kontrabandos vežėjo transporto priemonę, kaip priedangos krovinį naudojant krovinio dokumentuose nurodytą „presuotų medienos kuro briketų“ krovinį.

5.2. Įgyvendindami šį nusikalstamą susitarimą, A. T. ir V. V. Vilniuje nuo 2009 m. birželio pradžios iki 2009 m. birželio 8 d. apie 9.18 val. vykusių pokalbių telefonu metu iš Rusijoje veikusio nenustatyto asmens užsakė nupirkti kontrabandos dalyką – 786 cigarečių dėžes su 392 759 pakeliais (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic“ rūšies cigarečių.

5.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. T., veikęs su V. V., 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val. vykusio telefono pokalbio metu davė nurodymą D. B. Rusijoje veikusiam nenustatytam cigarečių krovinio pardavėjui perduoti užmokestį už kontrabandos dalyką – 2009 m. birželio 16 d. į Lietuvą suplanuotas gabenti cigaretes – 84 000 Eur (290 035,20 Lt).

5.4. Jis – D. B., vykdydamas šį A. T. nurodymą, nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė 84 000 Eur (290 035,20 Lt) sumą iš anksto žinodamas, kad šie pinigai bus panaudoti 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda į Lietuvą suplanuotam įvežti 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių kroviniui Rusijoje nupirkti, ir taip teikdamas priemones bei šalindamas kliūtis padėjo padaryti šį sunkų kontrabandos nusikaltimą.

5.5. Jam – D. B. nurodytus nusikalstamus veiksmus atlikus, V. V., A. T. ir du Lenkijos Respublikos piliečiai nuo 2009 m. birželio 9 d. iki birželio 16 d. apie 00.30 val. vykusių asmeninių susitikimų metu mobiliojo ryšio telefonais, elektroniniais laiškais ir per Lietuvos Respublikos pilietį, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, koordinuodami savo bei Rusijoje veikusio nusikaltimo vykdytojo Lenkijos piliečio veiksmus, per Rusijoje veikusius nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijos Federacijos Smolensko srities Gagarino mieste esančiuose nenustatytuose sandėliuose organizavo iš Lenkijos piliečio vilkiko 2009 m. birželio 9 d. Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ pakrauto „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio už jo – D. B. nenustatytam asmeniui perduotus 84 000 Eur (290 035,20 Lt) nupirkto kontrabandos dalyko – 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į Lenkijos piliečio vairuojamo vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „presuotų medienos kuro briketų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jo įvežimą naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į birželio 16 d. per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus į Lietuvą.

5.6. Vykdydamas su juo – D. B. veikusių A. T., V. V., Lietuvos Respublikos piliečio, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bei Lenkijoje veikusių dviejų Lenkijos piliečių ir nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, Lenkijos pilietis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2009 m. birželio 16 d. apie 1.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. RX61324555, CMR važtaraštyje Nr. 94138, tranzito deklaracijoje Nr. MRN09LTVK10001120E498, 2009 m. gegužės 22 d. sąskaitoje Nr. 3, karantino sertifikate Nr. 52330308080609001, nurodyto į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „presuotų medienos kuro briketų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 877 384 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 392 759 pakelių (7 855 180 vienetų) „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.

6. V. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais A. T. ir V. V. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, vykdė jam nusikalstamo susivienijimo narių A. T. ir V. V. paskirtas užduotis rengiantis ir darant šį nusikaltimą bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko nusikaltimo vykdytojo vaidmenį:

6.1. Jis – V. R., nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikoje iš A. T. ir V. V. gavo nurodymą naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į 2009 m. birželio 16 d. pergabenti kontrabanda į Lietuvos Respubliką tarp krovinio dokumentuose nurodyto krovinio paslėptą 1 911 518 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių krovinį.

6.2. Jam – V. R. sutikus įvykdyti šį sunkų nusikaltimą, A. T. ir V. V. perdavė nurodymus dėl šio nusikaltimo įvykdymo: nurodė, jog, į vilkiką Rusijos Federacijos firmoje – siuntėjoje pasikrovęs krovinio dokumentuose nurodytai Lietuvos Respublikoje firmai – gavėjai gabenamą medienos kuro briketų krovinį, jį turi nugabenti į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą Rusijos Federacijoje, kur šis medienos kuro briketų krovinys bus iškrautas ir vietoj jo į vilkiką bus pakrautas tarp medienos kuro briketų paslėptas cigarečių krovinys; suderino, jog per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ ir Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus jis – V. R. šį cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką pergabens naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į 2009 m. birželio 16 d., tuo pat metu kaip ir kitas jo – A. T. ir V. V. su D. A. J. (D. A. J.) ir G. S. (G. S.) organizuotos cigarečių kontrabandos gabentojas L. S. (L. S.); įvežus cigaretes į Lietuvos Respubliką, čia puspriekabė su kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtu cigarečių kroviniu ant jo – V. R. vilkiko bus sukeičiama su kita puspriekabe su Lietuvos Respublikoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu, kuris, ant šių puspriekabių sukeitus valstybinius numerius ir perdėjus muitinės trosus, tuo pačiu vilkiku bus nugabentas krovinio dokumentuose nurodytai firmai – gavėjai, taip užbaigiant muitinės procedūrą.

6.3. Įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, A. T. 2009 m. birželio 6 d. apie 13.04 val. vykusio pokalbio telefonu metu jam – V. R. užuominomis davė nurodymą iš anksto perduotais telefono numeriais susisiekti su Rusijos Federacijoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl cigarečių krovinio pakrovimo laiko ir vietos, o jis – V. R. pažadėjo A. T. šiuos jam nurodytus veiksmus atlikti.

6.4. Tuo pat metu su A. T. veikęs V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 09.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių pokalbių telefonu metu už Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ užsakyto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „V.“, o jo iškrovimo vieta – Vilniuje, UAB „U.“ esantis muitinės sandėlis.

6.5. 2009 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Vladimiro srityje, (duomenys neskelbtini) mieste esančioje IĮ „S.V.V“, į jo – V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus „briketų iš pjuvenų“ krovinį, jis – V. R., vykdydamas V. V. ir A. T. nurodymus, šį krovinį nuvežė į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. birželio 12 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, su A. T. veikusiam V. V. organizavus, Rusijos Federacijoje veikę ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys iš jo – V. R. vilkiko medienos kuro briketų krovinį iškrovė bei vietoj šio krovinio į jo – V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovė kontrabandos dalyką – 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis ir šias cigaretes paslėpė nuo muitinės kontrolės „briketų iš pjuvenų“ krovinyje.

6.6. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis – V. R., vykdydamas V. V. bei A. T. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, V. V. 2009 m. birželio 15 d. vakare užsienyje – Baltarusijos Respublikoje tiesiogiai koordinuojant jo – V. R. – veiksmus kontrabanda gabenant šį cigarečių krovinį per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ kelio postą į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Lavoriškių kelio postą, veikdamas tiesiogine tyčia, 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. XN61586012, tranzito deklaracijoje Nr. MRN 09LTVK10001120E463, CMR važtaraštyje Nr. 0007619, 2009 m. birželio 8 d. sąskaitoje Nr. 7, 2009 m. birželio 8 d. pakrovimo lape Nr. 4, nurodyto gabenamo „briketų iš pjuvenų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.

7. Be to, V. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais A. T. ir V. V. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir darant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, vykdė jam nusikalstamo susivienijimo nario A. T. ir V. V. paskirtas užduotis rengiantis ir darant šį nusikaltimą bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus atliko nusikaltimo vykdytojo vaidmenį:

7.1. Jis – V. R. nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikoje iš A. T. ir V. V. gavo nurodymą kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigaretes neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, 2009 m. birželio 16 d. gabenti Lietuvos Respublikos teritorija.

7.2. Jam – V. R. sutikus įvykdyti šį sunkų nusikaltimą, A. T. ir V. V. davė nurodymus dėl šio nusikaltimo įvykdymo: nurodė, jog, jam – V. R. kontrabanda įvežus 2009 m. birželio 16 d. cigaretes į Lietuvos Respubliką, čia ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje puspriekabė su cigarečių kroviniu ant jo – V. R. vilkiko bus sukeičiama su kita puspriekabe su Lietuvos Respublikoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu, kuris, ant šių puspriekabių sukeitus valstybinius numerius ir perdėjus muitinės trosus, tuo pačiu vilkiku bus nugabentas krovinio dokumentuose nurodytai firmai – gavėjai, taip užbaigiant muitinės procedūrą.

7.3. Jis – V. R., vykdydamas V. V. ir A. T. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonu duotus nurodymus dėl 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežto cigarečių krovinio gabenimo Lietuvos Respublikos teritorija, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-652 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 14 d.) 2.1.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, taip pat tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei 3.1 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 01.30 val. vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto keliu Nr. 103 apie vieną kilometrą Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 01.30 val. pirmame kilometre nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto, kelyje Nr. 103, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, šie patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą tarp „briketų iš pjuvenų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes.

8. A. T. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su V. V. ir V. R. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, atliko vieno iš kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems nusikaltimo bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus:

8.1. Nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu jis – A. T. susitarė su V. V. naktį iš 2009 m. birželio 15 d. į 2009 m. birželio 16 d. organizuoti 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą: sutarė, jog jų nurodymus vykdęs V. R. į vilkiką Rusijos Federacijos firmoje – siuntėjoje pasikraus krovinio dokumentuose nurodytai Lietuvos Respublikoje firmai – gavėjai gabenamą medienos kuro briketų krovinį; po to iš V. R. vilkiko šis krovinys Rusijos Federacijoje ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bus iškrautas ir vietoj jo į vilkiką bus pakrautas tarp medienos kuro briketų paslėptas cigarečių krovinys; suderino, jog per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ ir Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postus V. R. šį cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką pergabens tuo pat metu kaip ir kitas jo – A. T. ir V. V. su D. A. J. ir G. S. organizuotos cigarečių kontrabandos gabentojas L. S.; įvežus cigaretes į Lietuvos Respubliką, čia puspriekabė su kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtu cigarečių kroviniu ant V. R. vilkiko bus sukeičiama su kita puspriekabe su Lietuvos Respublikoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu, kuris, ant šių puspriekabių sukeitus valstybinius numerius ir perdėjus muitinės trosus, tuo pačiu vilkiku bus nugabentas krovinio dokumentuose nurodytai firmai – gavėjai, taip užbaigiant muitinės procedūrą.

8.2. Įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, jis – A. T. 2009 m. birželio 6 d. apie 13.06 val. vykusio pokalbio telefonu metu V. R. užuominomis davė nurodymą iš anksto perduotais telefono numeriais susisiekti su Rusijos Federacijoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl cigarečių krovinio pakrovimo laiko ir vietos.

8.3. Jam – A. T. atlikus šiuos veiksmus, jo – A. T. nurodymus vykdęs V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 09.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių pokalbių telefonu metu už Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ V. V. užsakyto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „V.“, o jo iškrovimo vieta – Vilniuje, UAB „U.“ esantis muitinės sandėlis.

8.4. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, su juo – A. T. veikęs V. V. mobiliojo ryšio telefonais per užsienyje – Rusijos Federacijoje veikusius ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 12 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijos Federacijoje esančioje ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje organizavo iš V. R. vilkiko 2009 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ pakrauto medienos kuro briketų krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio kontrabandos dalyko – 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „briketų iš pjuvenų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei 2009 m. birželio 15 d. vakare, veikdamas užsienyje – Baltarusijos Respublikoje, tiesiogiai koordinavo V. R. veiksmus kontrabanda gabenant šį cigarečių krovinį per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ kelio postą į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Lavoriškių kelio postą.

8.5. Vykdydamas jo – A. T. ir V. V. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais duotus nurodymus, V. R., veikdamas tiesiogine tyčia, 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: Carnet TIR knygelėje Nr. XN61586012, tranzito deklaracijoje Nr. MRN 09LTVK10001120E463, CMR važtaraštyje Nr. 0007619, 2009 m. birželio 8 d. sąskaitoje Nr. 7, 2009 m. birželio 8 d. pakrovimo lape Nr. 4, nurodyto gabenamo „briketų iš pjuvenų“ krovinio privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei.

9. Be to, A. T. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su V. V. ir V. R. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., veikdamas tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir padarant sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, atliko vieno iš šio nusikaltimo organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems nusikaltimo bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus:

9.1. Nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 15 d. Vilniuje vykusių sutikimų metu jis – A. T. su V. V. susitarė organizuoti 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda į Lietuvos Respubliką pergabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, „Jin Ling“ cigarečių neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija ir suderino šio nusikaltimo planą: sutarė, jog, jų nurodymus vykdžiusiam V. R. įvežus cigaretes į Lietuvos Respubliką, čia puspriekabė su kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtu cigarečių kroviniu ant V. R. vilkiko bus sukeičiama su kita puspriekabe su Lietuvos Respublikoje nupirktu medienos kuro briketų kroviniu, kuris, ant šių puspriekabių sukeitus valstybinius numerius ir perdėjus muitinės trosus, tuo pačiu vilkiku bus nugabentas V. R. gabento krovinio dokumentuose nurodytai firmai – gavėjai, taip užbaigiant muitinės procedūrą.

9.2. Tų pačių susitikimų metu jis – A. T. su V. V. susitarė, jog šis iš anksto, iki 2009 m. birželio 16 d. planuojamo kontrabanda pergabenti cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką, nupirks medienos kuro briketų krovinį, reikalingą panaudoti sukeitimui vietoj į Lietuvos Respubliką vilkiku įvežto ir tokioje pat puspriekabėje pakrauto cigarečių krovinio.

9.3. Įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, vykdydamas jo – A. T. nurodymus, V. V. 2009 m. birželio pradžioje, tiksliau nenustatytomis dienomis Panevėžyje vykusių susitikimų, nuo 2009 m. birželio pradžios bei 2009 m. birželio 10 d. apie 08.40 val. ir 2009 m. birželio 10 d. 09.17 val. vykusių pokalbių telefonu su asmeniu, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas, – UAB „Vi“ pardavimo vadybininku A. M., metu užsakė UAB „Vi“ tokio pat kiekio ir svorio, kaip ir 2009 m. birželio 16 d. planuojamų kontrabanda pergabenti į Lietuvos Respubliką cigarečių krovinio dokumentuose nurodytas, krovinį – 20 tonų medienos kuro briketų bei siekdamas, kad šis medienos kuro briketų krovinys būtų supakuotas taip pat, kaip ir kontrabanda planuojamų cigarečių krovinio dokumentuose nurodytas medienos kuro briketų krovinys, nurodė, jog perkamas 20 tonų medienos kuro briketų krovinys būtų perpakuotas ant 33 vienetų padėklų, taip pat susitarė, jog už šį medienos kuro briketų krovinį jis perduos grynuosius pinigus, nepildant šio krovinio pirkimo, transportavimo ir buhalterinių grynųjų pinigų priėmimo dokumentų.

9.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vykdydamas jo – A. T. nurodymus, V. V. 2009 m. birželio 10 d. iš A. M. gavęs patvirtinimą, kad 20 tonų medienos kuro briketų krovinys jo prašomu būdu ant 33 vienetų padėklų perpakuotas ir (duomenys neskelbtini) esančiuose UAB „Vi“ sandėliuose bus paruoštas transportuoti 2009 m. birželio 11 d. nuo 09.00 val., už šį krovinį 2009 m. birželio 11 d. jam perdavė 7500 Lt grynaisiais pinigais ir 2009 m. birželio 11 d. organizavo šio sukeitimui su 2009 m. birželio 16 d. planuojamu į Lietuvos Respubliką įvežti tarp medienos kuro briketų krovinio paslėptu cigarečių kroviniu skirtą 20 tonų medienos kuro briketų krovinio išvežimą į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą.

9.5. Tuo pačiu metu, vykdydamas jo – A. T. nurodymus, V. V. nuo 2009 m. birželio 11 d. apie 09.29 val. iki 2009 m. birželio 11 d. apie 10.23 val. vykusių pokalbių telefonu metu už Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ V. V. užsakyto 20 tonų ant 33 palečių supakuoto medienos kuro briketų krovinio pakrovimą atsakingiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims perdavė, kad šį priedangos krovinį turi pakrauti į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2009 m. birželio 11 d. atvyks V. R., krovinio dokumentuose nurodant, jog šio krovinio gavėjas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „V.“, o jo iškrovimo vieta – Vilniuje, UAB „U.“ esantis muitinės sandėlis.

9.6. Atlikęs šiuos nusikalstamus veiksmus, veikdamas su juo – A. T., V. V. mobiliojo ryšio telefonais per užsienyje – Rusijos Federacijoje veikusius ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis 2009 m. birželio 12 d. – 2009 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, Rusijos Federacijoje esančioje ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje organizavo iš V. R. vilkiko 2009 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos Vladimiro srityje IĮ „S.V.V“ pakrauto medienos kuro briketų krovinio iškrovimą bei vietoj šio krovinio 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis pakrovimą į V. R. vairuojamo vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių cigarečių paslėpimą nuo muitinės kontrolės „briketų iš pjuvenų“ krovinyje, šio cigarečių krovinio gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją į Lietuvos Respubliką bei 2009 m. birželio 15 d. vakare, veikdamas užsienyje – Baltarusijos Respublikoje, tiesiogiai koordinavo V. R. veiksmus kontrabanda gabenant šį cigarečių krovinį per Baltarusijos Respublikos „Kotlovkos“ kelio postą ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos Lavoriškių kelio postus į Lietuvos Respubliką.

9.7. V. R., vykdydamas jo – A. T. ir V. V. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonu duotus nurodymus dėl 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežto cigarečių krovinio gabenimo Lietuvos Respublikos teritorija, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-652 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 14 d.) 2.1.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, taip pat tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei 3.1 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 01.30 val. vilkiku „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto keliu Nr. 103 apie vieną kilometrą Lietuvos Respublikos teritorija gabeno 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kol 2009 m. birželio 16 d. apie 01.30 val. pirmame kilometre nuo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių kaime, esančio Lavoriškių kelio posto, kelyje Nr. 103, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, šie patikrinę jo vairuojamo vilkiko puspriekabę-šaldytuvą tarp „briketų iš pjuvenų“ krovinio surado šias akcizais apmokestinamas prekes.

9.8. Tokiais veiksmais jis – A. T. su V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis organizavo nuo 2009 m. birželio 16 d. apie 00.59 val. iki 2009 m. birželio 16 d. apie 01.30 val. trukusį neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-652 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 14 d.) 2.1.1 punkto, 2.2 punkto, 3.1 punkto reikalavimus, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, – 1 911 518,00 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 399 900 pakelių (7 998 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija.

10. A. T. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, organizavo iš daugiau negu iš trijų asmenų iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės negu 250 MGL (32 500,00 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą, daryti ir nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. darė šiuos sunkius nusikaltimus, siejamas pastovių ir ilgalaikių tarpusavio konspiracinių ryšių su savanoriškai į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukusiais ir atskiruose nusikalstamo susivienijimo veiklos epizoduose skirtingomis sudėtimis dalyvavusiais V. V., D. B., V. R., įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J., Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S., taip pat su L. S., kurio baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. gegužės 2 d. perdavė Lenkijos Respublikai, bei nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. 01-2-00052-13 baudžiamojon atsakomybėn patrauktu organizuotos grupės nariu O. K.. Organizavęs šį nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui šiomis didesnės negu 250 MGL vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis daryti, jis – A. T. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje ir, atlikdamas vieno iš nusikaltimų organizatorių vaidmenį, šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo: palaikė cigarečių kontrabandai gabenti būtinus ryšius su Rusijos Federacijoje cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; davė nurodymus dėl cigarečių kontrabandos dalyko – cigarečių krovinių pakrovimo į vilkikus, kuriais jie kontrabanda būdavo gabenami į Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos Leningrado srityje veikusiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims; kartu su V. V. nusikalstamo susivienijimo gyvavimo laikotarpiu veikdamas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje su šioje šalyje veikusiais įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J., Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S. suderino kontrabanda į Lietuvos Respubliką suplanuotų įvežti cigarečių neteisėto, pažeidžiant nustatytą tvarką, pergabenimo ir neteisėto realizavimo Lenkijos Respublikoje sąlygas; paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams V. V., V. R. ir D. B., o per D. A. J. ir G. S. – ir L. S., bei koordinavo jų nusikalstamus veiksmus nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. rengiant ir vykdant BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytus sunkius kontrabandos nusikaltimus, BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytus sunkius neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimus, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą pasikėsinimo padaryti užsienyje – Lenkijos Respublikoje sunkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimą.

11. V. V. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, savanoriškai įsitraukė į A. T. 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, Lietuvos Respublikoje iš daugiau negu trijų asmenų organizuotą ir iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės negu 250 MGL (32 500 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą, daryti, kuriam vadovavo A. T., ir nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., siejamas pastovių tarpusavio ryšių, būdamas pavaldus nusikalstamo susivienijimo nariui A. T., paklusdamas jo duodamiems nurodymams ir vykdydamas jam paskirtas užduotis, sutiko daryti ir kartu su atskiruose nusikalstamo susivienijimo veiklos epizoduose skirtingomis sudėtimis dalyvavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais A. T., D. B., V. R. įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J., Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S., taip pat su L. S., kurio baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. gegužės 2 d. perdavė Lenkijos Respublikai, bei nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tiriamoje byloje Nr. 01-2-00052-13 baudžiamojon atsakomybėn patrauktu organizuotos grupės nariu O. K. nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir vykdant BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytus sunkius kontrabandos nusikaltimus, BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytus sunkius neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimus, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytą pasikėsinimo padaryti užsienyje – Lenkijos Respublikoje sunkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimą bei juose atliko vieno iš šių nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį.

12. D. B. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, savanoriškai įsitraukė į A. T. 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, Lietuvos Respublikoje iš daugiau negu iš trijų asmenų organizuotą ir iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės negu 250 MGL (32 500,00 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą, daryti, kuriam vadovavo A. T., ir nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., siejamas pastovių tarpusavio ryšių, būdamas pavaldus nusikalstamo susivienijimo nariui A. T., paklusdamas jo duodamiems nurodymams ir vykdydamas jam paskirtas užduotis, sutiko daryti ir kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais A. T. ir V. V., įsiteisėjusiu Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu byloje Nr. XIV K 288/12 nuteistu D. A. J., Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinėje prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. Ap V Ds. 9/10/S baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. S., su L. S., kurio baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012 m. gegužės 2 d. perdavė Lenkijos Respublikai, nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir vykdant BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą sunkų kontrabandos nusikaltimą bei jame atliko nusikaltimo padėjėjo vaidmenį.

13. V. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, savanoriškai įsitraukė į A. T. 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, Lietuvos Respublikoje iš daugiau negu iš trijų asmenų organizuotą ir iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės negu 250 MGL (32 500,00 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą, daryti, kuriam vadovavo A. T., ir nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d., siejamas pastovių tarpusavio ryšių, būdamas pavaldus nusikalstamo susivienijimo nariui A. T., paklusdamas jo duodamiems nurodymams ir vykdydamas jam paskirtas užduotis, sutiko daryti ir kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais A. T. ir V. V. nuo 2009 m. gegužės pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir vykdant BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą sunkų kontrabandos nusikaltimą bei BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą sunkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimą bei juose atliko šių nusikaltimų vykdytojo vaidmenį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

14. A. T. ir V. V. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos 543 727,98 Eur vertės cigarečių kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis), apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad nustatytos bendrininkavimo faktinės aplinkybės – dalyvių skaičius, jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas, veiksmų koordinavimas, priedangos krovinio užsakymas ir kt. – rodo didesnį organizuotumo laipsnį negu paprasto bendrininkavimo atveju ir leidžia spręsti apie organizuotos bendrininkų grupės buvimą; A. T. ir V. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes jie padarė baigtą BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (veika buvo baigta Lietuvoje), ir papildomai kvalifikuoti šią veiką kaip pasikėsinimą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijoje nėra teisinio pagrindo. Todėl iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad nuteistieji A. T. ir V. V. dalyvavo pasikėsinant neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lenkijoje.

14.1. Dėl D. B. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl D. B. nekaltumo padėjus padaryti 543 727,98 Eur vertės cigarečių kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino išteisintojo D. B. ir nuteistųjų A. T. ir V. V. parodymus, neįvertino kitų bylai teisingai išnagrinėti itin reikšmingų ir teisėtai gautų duomenų – liudytojo D. F. parodymų, specialistų E. Šalnaitės ir B. Šalnos pateiktų išvadų ir jų teisme duotų paaiškinimų bei kitų duomenų, netinkamai aiškino kilusius prieštaravimus tarp specialistų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs D. B. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (teismas nustatė, kad, vykdydamas A. T. nurodymą, jis paėmė ir perdavė nenustatytam asmeniui 84 000 Eur kontrabandinių cigarečių pirkimui), atitinkamai pakeitė nuosprendį šios nusikalstamos veikos bendrininkams A. T. ir V. V., nurodydamas, kad A. T. ir V. V. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurią jie nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, padarė bendrininkaudami su D. B..

14.2. V. V. veikiant organizuota grupe padarytos nusikalstamos veikos, kurias pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tik pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį.

III. Kasacinių skundų argumentai

15. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžių dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl antrojo veikos epizodo, veikiant su nenustatytais asmenimis), ir dėl šios dalies bylą nutraukti; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį; 3) dėl kitų skundžiamų teismų nuosprendžių dalių (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, susijusio su padarytais įrodymų vertinimo pažeidimais ir netinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

15.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15.2. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes byloje nenustatyta, kad vilkiko ir puspriekabės savininkas UAB „E.“ žinojo apie tai, kad ši transporto priemonė bus naudojama darant nusikalstamas veikas, todėl konfiskuoti šio turto iš teisėto jo savininko nebuvo teisinio pagrindo. Tokia išvada pagrįsta prielaidomis.

15.3. Teismai net nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su turto savininko „turėjimu ir galėjimu žinoti“ apie transporto priemonių panaudojimą darant nusikalstamas veikas. Šiuo atveju akivaizdu, kad juridinis asmuo galėjo žinoti apie aplinkybes, kuriomis (kaip konstatavo teismai) jis (V. V.) įvykdė nusikalstamą veiką, ypač vertinant tai, kad kitame nusikalstamos veikos epizode jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų veikų, veikiant organizuota grupe su juridinio asmens, kuriam priklausė turtas, vadovu ir akcininku A. T.. Taigi tai, kad juridinis asmuo (atstovaujamas direktoriaus), žinodamas, kad jis (V. V.), prisidengdamas įmonės veikla – krovinių pervežimu, iš esmės tuo pačiu metu (2009 m. birželio mėn.) organizavo akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą veikdamas kartu su A. T., leidžia teigti ir tai, kad šis juridinis asmuo galėjo žinoti, kad jis (V. V.), kaip konstatuota teismų, pasinaudodamas UAB „E.“ priklausančiu transporto priemonių junginiu, vykdo ir kitas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tačiau teismų nuosprendžiuose nėra jokių argumentų, kuriais remdamiesi teismai konstatavo, kad juridiniam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jam priklausančio turto panaudojimą darant jam (V. V.) inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi tinkamai, motyvuotai nenustatyta esminė aplinkybė, sudaranti prielaidas taikyti turto konfiskavimą, t. y. ar nusikalstamos veikos priemonės savininkas turėjo ir galėjo žinoti apie turto panaudojimą darant sunkų nusikaltimą. Tai lėmė netinkamą BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą.

15.4. Nustatydami konfiskuotino turto vertę, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas priteisė konfiskuotino turto vertę, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu (2009 m.) atitiko 61 797,37 Eur sumą. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu (2017 m.) konfiskuotino turto vertė buvo 33 010 Eur, be kita ko, pažymint, jog būtent ši suma laikytina atitinkančia konfiskuotino turto vertę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių esminių skundo argumentų iš esmės nepasisakė. Teismų sprendimai konfiskuoti nusikalstamos veikos metu buvusią transporto priemonės vertę akivaizdžiai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (Baklanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 68443/01; Ismayilov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03; Gabrio prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04, ir kt.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) suformuluotų reikalavimų. Pažymėtina, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo aštuoneri su puse metų, o iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – devyneri su puse metų. Atsižvelgiant į turto pobūdį (transporto priemonė, kuriai būdingas didelis nusidėvėjimas), šis laikotarpis yra itin reikšmingas apskaičiuojant jo vertę, kuri, pagal kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, skiriasi beveik dvigubai. Kai konfiskuojamas turtas, jis paimamas tokios fizinės būklės ir tokios materialinės vertės, kokios jis realiai yra paėmimo į valstybės pajamas dieną (įsiteisėjus nuosprendžiui), tokiu atveju nekyla jokių ginčų ir abejonių dėl jo vertės. Visai kita situacija susiklosto tada, kai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių turtas negali būti paimamas natūra. Tokiu atveju turi būti nustatoma konfiskuotino turto vertė, atitinkanti realią tokio turto vertę, t. y. konfiskavimo dieną. Tik toks konfiskuotino turto vertės nustatymo mechanizmas atitiktų teisingumo ir protingumo principus, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – proporcingumo reikalavimus. Priešingu atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė laikytina aiškiai neproporcinga ir nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 protokolo 1-ojo straipsnio reikalavimais.

15.5. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, nepagrįstas. Teismo cituojamoje kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-186/2010">2K-7-186/2010</a> tokia praktika nėra suformuota. Pagal teismų praktiką, konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė turi būti proporcingas ir taikomas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 11 nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-262-489/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>). Teismas taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>).

15.6. Teismai ne tik tinkamai nenustatė konfiskuotino turto vertės, bet ir nevertino kitų aplinkybių, susijusių su proceso trukme, veikos padarymo aplinkybėmis ir kt., reikšmingų individualizuojant baudžiamojo poveikio priemonę, ją taikė formaliai. Šis sprendimas turėjo būti priimtas ne tik tinkamai nustačius, ar juridinis asmuo galėjo nežinoti apie jam priklausančio turto panaudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, bet ir tinkamai nustačius konfiskuotino turto vertę bei išsiaiškinus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kaltininko asmenybe, tiek su nusikalstama veika.

15.7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl kito konfiskuotino turto (priklausiusio ir grąžinto Lenkijos įmonei) vertės nustatymo patvirtina teismo pozicijos prieštaringumą ir nenuoseklumą, t. y. teismas vertino, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik dešimt metų, todėl mažino turto vertę. Tuo tarpu, pasisakydamas dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš jo (V. V.), apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino tam reikšmingų aplinkybių, tokių kaip proceso trukmė, žymus konfiskuotino turto vertės sumažėjimas, turinčių esminę reikšmę šiai baudžiamojo poveikio priemonei tinkamai individualizuoti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių esminių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi teismai, atsižvelgiant į konfiskuotino turto pobūdį, laiką, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar juolab iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, konfiskuodami turto vertę, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu (prieš beveik dešimt metų), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojo poveikio priemonė tinkamai neindividualizuota, akivaizdžiai neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams.

15.8. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje nesprendė klausimo dėl transporto priemonių (vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Schmitz SKO 24“, valdomų Lenkijos įmonės „T. S. A. M.“) konfiskavimo, atsižvelgdamas į tai, kad procesas dėl tų pačių nusikalstamų veikų, panaudojant tą pačią transporto priemonę, buvo vykdomas ir Lenkijoje, kur galimai yra pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę natūra. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šio turto konfiskavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje, nes Liublino apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas dėl tos pačios nusikalstamos veikos, kuri nagrinėjama šioje byloje. Kartu teismas konstatavo, kad tai rodo, jog transporto priemonių savininkas neabejotinai žinojo apie su ja padarytas veikas, pats jose dalyvavo, todėl turėtų būti konfiskuojami vilkikas su puspriekabe, o ne išieškoma jų vertė. Tačiau nusprendė iš nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis prieštarauja ne tik BPK nuostatoms, neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Pirma. Dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies susidarė teisiškai netoleruotina situacija, kai už tas pačias nusikalstamas veikas Lenkijoje yra nuteistas Lenkijos pilietis, tačiau klausimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo išspręstas Lietuvos Respublikos teismo. Be to, pripažinus, kad transporto priemonė konfiskuotina natūra iš Lenkijos įmonės, tai nepadaryta, o neteisėtai, nesant jokio BK nustatyto pagrindo, taikomas kompensacinis jo (V. V.) ir kitų nuteistųjų turto konfiskavimas. Antra. Konstatuodamas, kad Liublino apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir juo nėra išspręstas vilkiko ir puspriekabės konfiskavimo klausimas, teismas vadovavosi Muitinės kriminalinės tarnybos raštu dėl nuosprendžio turinio. Tačiau tokia informacija neinformatyvi – neaišku, kokia procedūra su galimu turto konfiskavimu yra taikoma Lenkijoje (galbūt sprendžiama ne baudžiamojo proceso tvarka), t. y. tinkamai nenustatyta, ar iš tiesų nebuvo išspręstas transporto priemonės konfiskavimo klausimas, taip pat nesiaiškinta, kur šis turtas yra šiuo metu. Tokiu būdu nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes aptartos aplinkybės yra reikšmingos (ne)taikant BK 72 straipsnio 5 dalį. Trečia. Turto vertę (15 000 Eur) teismas nustatė „iš akies“, t. y. nesiremdamas jokiais kriterijais ar objektyviomis aplinkybėmis, kurios leistų vertinti tokio sprendimo pagrįstumą. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus: 1) nenustatė, ar kitoje valstybėje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį kitiems asmenims dėl tų pačių nusikalstamų veikų iš tiesų nebuvo išspręstas klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo; 2) ne nustatė, o paprasčiausiai išgalvojo konfiskuotino turto vertę, t. y. netinkami tyrė ir vertino bylos duomenis, susijusius su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, ir nuosprendį grindė prielaidomis. Šie pažeidimai lėmė ir tai, kad turto konfiskavimas išieškant jo vertę buvo taikomas nenustačius visų BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.

15.9. Teismai netinkamai vertino liudytojo O. K. parodymus net tik nekeldami jiems aukštesnių patikimumo reikalavimų, bet ir jais rėmėsi nenustatę kitų šį lemiamą kaltės įrodymą patvirtinančių duomenų; taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl liudytojui O. K. taikytų procesinių nuolaidų ir privilegijų mainais už jo parodymus yra prieštaringos. Viena vertus, teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a> O. K. inkriminuoti kaltinimai kvalifikuoti pagal BK straipsnius, nustatančius švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nei kitiems bendrininkams (lengvesnė bendrininkavimo forma, antraeilis vaidmuo – padėjėjo), taigi šio liudytojo padėtis kitų bendrininkų (V. V. ir A. T.) atžvilgiu yra privilegijuota. Kita vertus, teismas nepagrįstai nurodo, kad O. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nebuvo taikytos kitos baudžiamajame įstatyme nurodytos privilegijos, dėl kurių taikymo O. K. parodymų savarankiškumui reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

15.10. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodo, kad O. K. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojo D. F. (atlikusio operatyvinio tyrimo veiksmus) parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Priešingai, liudytojo D. F. parodymai ne tik nepatvirtina O. K. parodymų, bet ir rodo, jog nei operatyvinio tyrimo, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių konkrečių duomenų apie jo (V. V.) dalyvavimą padarant nusikaltimus, kurie būtų pakankami jo kaltumui pagrįsti. Pokalbiuose telefonu nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų jam (V. V.) inkriminuotus veiksmus. Priešingai, šių pokalbių, vykusių nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2009 m. birželio 13 d., turinys ir liudytojo O. K. paaiškinimai apie jų turinį bei jo (V. V.) veiksmus (kad jis, V. V., lenkams išsiuntė šiam cigarečių vežimui paruoštus legalaus krovinio dokumentus, kad jie įrašytų dalį reikalingų rekvizitų, tačiau jie neatsako) prieštarauja objektyviems bylos duomenims, iš kurių matyti, kad legalus medžio kuro briketų krovinys buvo pakrautas dar iki šių pokalbių telefonu su O. K., t. y. 2009 m. birželio 9 d. Sutartis tarp IĮ „S.V.V“ ir Lenkijos firmos,,M.“ buvo sudaryta 2009 m. gegužės 22 d.; tai patvirtino ir D. A. J., nurodęs, kad „kontraktas iš Rusijos buvo penkiems kroviniams, iš jų trys buvo su cigaretėmis, o du su legaliomis prekėmis (pirmas ir penktas), o su trečiu ar ketvirtu kroviniu L. S. įkliuvo Lietuvoje“. Tačiau teismai šiuos esminius neatitikimus tarp objektyvių bylos duomenų ir vienintelio kaltinimo liudytojo parodymų tiesiog ignoravo, remdamiesi pastaraisiais.

15.11. Nepaisant teismų praktikos išaiškinimų, kad toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens nurodomas aplinkybes turi pagrįsti kita patikima įrodomoji bylos medžiaga, šiuo atveju būtent toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens O. K. parodymai buvo esminis ir vienintelis jį (V. V.) kaltinantis įrodymas, kuriuo teismas paneigė objektyvias, inkriminuotus nusikalstamus veiksmus paneigiančias aplinkybes apie krovinio pakrovimą, motyvuodamas tuo, kad O. K. tokių aplinkybių nenurodė. Taigi, nepaisant to, kad kiti objektyvūs bylos įrodymai paneigia toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens (dėl savo parodymų gavusio atitinkamas privilegijas ir parodymus davusio neprisiekus) nurodomas aplinkybes, jo (V. V.) kaltė vis tiek grindžiama šiuo nepatikimu įrodymų šaltiniu, suteikiant jam išskirtinę, dominuojančią reikšmę. Nors tokio asmens parodymai yra tik vienas iš įrodymų, jie neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais, tik dar kruopščiau. Toks įrodymų vertinimas pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

15.12. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ir kitais įrodymais, paneigiančiais O. K. parodymus apie tariamą jo (V. V.) vaidmenį, – tai liudytojų G. S. ir A. M. apklausų protokolai iš baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a>. Šie liudytojai parodė, kad būtent O. K. ir D. A. J. užsiiminėjo cigarečių kontrabanda, o A. M., duodamas parodymus apie jam žinomas su 2009 m. birželio 16 d. epizodu susijusias aplinkybes, patvirtino ir tokią svarbią faktinę aplinkybę, kad būtent O. K. organizavo šią cigarečių kontrabandą Lietuvos teritorijoje. Teismai liudytojo G. S. parodymus privalėjo tinkamai ištirti ir įvertinti, t. y. jais remtis kaip rašytiniu įrodymu arba motyvuotai atmesti. BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2009">2K-390/2009</a>, 2K-601/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>). Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad A. M. parodymai apie O. K. vaidmenį nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, nes nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokia teismo išvada klaidinga, nes A. M. parodymai, kad būtent O. K. organizavo šią cigarečių kontrabandą Lietuvos teritorijoje, yra itin svarbūs ir leidžia spręsti ne tik apie O. K., bet ir kitų asmenų, t. y. V. V. ir A. T., veiksmus ir vaidmenį padarant nusikaltimus. Taigi, aptariami įrodymų šaltiniai yra itin svarbūs ir tinkamai jų neištirdamas pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, nepagrįstai atsisakė pripažinti įrodymais, vertinti ir remtis kitoje byloje tiesiogiai teismui duotais parodymais, kiek tai susiję su O. K. parodymų (esminio ir lemiamo kaltės įrodymo) vertinimu. Tokiu būdu teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių pažeidimus.

15.13. Jo kaltė dėl antrojo nusikalstamos veikos epizodo grindžiama nenustačius nė vienos esminės aplinkybės, vien prielaidomis, nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų. Todėl darytina išvada, kad kaltinimas dėl šio epizodo grindžiamas įvykiais, kurių aplinkybės nenustatytos. Tai ne tik rodo pareikšto kaltinimo netikslumą (nekonkretumą) ir kelia pagrįstų abejonių dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies) požymių įrodytumo, bet ir suponuoja išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Jis (V. V.) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, nuo nenustatytos dienos iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvoje ir Baltarusijoje dalyvavo rengiant ir padarant cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, vykdė nenustatytų asmenų jam paskirtas užduotis rengiant ir darant šiuos nusikaltimus bei, veikdamas pagal nenustatytų asmenų jam duotus nurodymus, atliko vieno iš organizatorių vaidmenį, atliekant nuosprendyje aprašytus veiksmus. Jo kaltė grindžiama šiais įrodymais: 1) liudytojo D. F. parodymais, kad jis (V. V.) bendravo su IĮ „S.V.V“ ir organizavo legalaus priedangos krovinio (medienos briketų) pakrovimą ir gabenimą; 2) operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti jo (V. V.) ir šios bendrovės atstovų 2009 m. birželio 14 d. telefono pokalbiai, vykę valandos laikotarpiu, kurių metu buvo sprendžiami gabenant krovinį būtini klausimai; 3) medienos briketų užsakymu iš UAB „Vi“. Tačiau nė vienas iš jų nepatvirtina teismų išvadų dėl jo (V. V.) kaltės įrodytumo, jo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje.

15.14. D. F. parodymai apskritai nesuteikia jokios informacijos apie jo (V. V.) dalyvavimą įvykdant nusikaltimus, bendrininkavimą su nenustatytais asmenimis; juose dėstoma liudytojo nuomonė apie užfiksuotų aplinkybių turinį. Užfiksuoti pokalbiai su Rusijos įmone buvo atsitiktiniai (tiesiog jis tuo metu atsiliepė telefonu), jų turinys buvo vertinamas selektyviai, dėl to netinkamai interpretuotas. Šių pokalbių metu nebuvo kalbama nei apie konkrečias krovinio detales, nei apie kitas aplinkybes, kurios leistų spręsti apie tai, jog jam buvo žinomos krovinio detalės, juolab nelegalus jo turinys. Pokalbių turinys patvirtina, kad ne jis, V. V., perdavė Rusijos įmonei automobilio ir vairuotojo duomenis, o Rusijos įmonė pranešė, kad pasikrauti atvyko UAB „E.“ mašina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas V. R.), bet neatitinka priekabos numeriai. Todėl Rusijos įmonė ir paprašė jo, kaip telefonu atsiliepusio įmonės darbuotojo, ištaisyti klaidą. Šios aplinkybės nepaneigtos. Jis neneigė, kad pateikė medžio briketų užsakymą UAB „Vi“, tačiau šis netiesioginis įrodymas neleidžia daryti išvadų apie jo nusikalstamus veiksmus. Liudytojas M. G. davė logiškus ir nuoseklius parodymus apie medžio briketų užsakymą ir jie nepaneigti. Tačiau tiek jis (V. V.), tiek liudytojas M. G. logiškai paaiškino, dėl kokios priežasties buvo keičiamas gamyklinis durpių briketų įpakavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo (V. V.) vardu M. G. naudai įsigyti briketai buvo skirti į Lietuvą atgabentam cigarečių kontrabandos kroviniui pakeisti, tėra prielaida.

15.15. Vis dėlto nei kiekvienas atkirai, nei visuma aptartų netiesioginių jo (V. V.) kaltės įrodymų neleidžia daryti neabejotinų išvadų apie jo dalyvavimą padarant nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas šiame epizode, be prielaidų ir teorinių pasvarstymų apie M. G. ūkininkavimo finansinį naudingumą darant atitinkamą medienos briketų užsakymą, nenurodė iš esmės jokių patikimų ir jo kaltei pagrįsti pakankamų duomenų. Teismo išvados dėl bylos aplinkybių daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi, nepavykus pašalinti abejonių dėl telefono pokalbiuose nustatytų aplinkybių ir medienos briketų užsakymo panaudojimo, teismas privalėjo šiuos duomenis vertinti jo (V. V.) naudai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir motyvuodamas išvadas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų pažeidimus. Dėl šio kaltinimo byla nutrauktina neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

15.16. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) nuostatomis, Vilniaus teritorinės muitinės ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad nustačius, jog sulaikytos cigaretės sunaikintos, laikytina, kad skola muitinei išnyko, todėl civilinė atsakomybė nuteistiesiems nekyla. Nors Lietuvos apeliacinis teismas ir atmetė civilinį ieškinį, tačiau netinkamais motyvais. Šios instancijos teismas nurodė, kad dalis mokestinės prievolės išieškota iš Lenkijos ir Lietuvos juridinių asmenų, tačiau vėlesniais sprendimais išieškojimas nukreiptas ir iš fizinių asmenų, o skundų dėl šių sprendimų nagrinėjimas yra sustabdytas būtent dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Teismas nurodė, kad atmetant civilinį ieškinį paliekama teisė išieškoti muitinės skolą, atsiradusią dėl nuteistiesiems inkriminuotų veikų, mokestinės teisės teisinėmis priemonėmis. Toks aiškinimas nepagrįstas.

15.17. Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 1 d. įvyko posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos muitinei registravimo, kai prekės konfiskuotos arba sulaikytos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuotos iki 2016 m. gegužės 1 d., t. y. sprendžiamas klausimas dėl pereinamojo laikotarpio, t. y. ar skola išnyksta tais atvejais, kai skolos atsiradimo momentas yra iki 2016 m. gegužės 1 d., tačiau sprendimas dėl skolos muitinei atsiradimo iki minėtos datos nepriimtas. Minėto posėdžio metu nuspręsta, kad, remiantis SMK 124 straipsnio 1 dalies e punktu, kai prekės konfiskuotos arba sulaikytos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos iki 2016 m. gegužės 1 d., jeigu iki gegužės 1 d. nebuvo priimtas sprendimas dėl skolos muitinei atsiradimo, skola muitinei neregistruojama (2016 m. birželio 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos posėdžio darbų vykdymo pogrupio protokolo Nr. 5B-232 rezoliucinės dalies 2 punktas).

15.18. Sprendimai dėl juridinių asmenų „T. S. A. M.“ ir UAB „E.“ skolos muitinei įregistravimo dėl žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, įregistruoti dar 2011 m., t. y. iki SMK priėmimo ir įsigaliojimo (2009 m. rugpjūčio 12 d. ir 2010 m. sausio 11 d. sprendimai). Tuo tarpu sprendimai įregistruoti muitinės skolą nuteistiesiems priimti tik 2017 m. rugsėjo 15 ir 18 d., t. y. jau po SMK, nustatančio sulaikytų prekių konfiskavimą, kaip skolos muitinei panaikinimo pagrindą, įsigaliojimo. Taigi, vadovaujantis SMK nuostatomis, Muitinės vidiniais teisės aktais nustatyta skolos muitinei registravimo tvarka, Vilniaus teritorinė muitinė neturi teisės ne tik į civilinio ieškinio patenkinimą šioje baudžiamojoje byloje, bet ir šios skolos ieškojimą mokestinės teisės nustatytomis priemonėmis, nes nuteistųjų skola muitinei negalėjo būti skaičiuojama po 2016 m. gegužės 1 d. akcizais apmokestinamoms prekėms esant konfiskuotoms ir sunaikintoms. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Vilniaus teritorinės muitinės teisę į muitinės skolos išieškojimą, civilinis ieškinys atmestinas pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.

16. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo: 1) panaikinti teismų nuosprendžių dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį; 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš nuteistųjų lygiomis dalimis išieškoti dalį konfiskuotino turto (vilkiko „Volvo FH 12“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO 24“) vertės, t. y. 15 000 Eur, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

16.1. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16.2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kiltų būtinybė liudytojo O. K. (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui skirti ypatingą dėmesį. Toks teismo aiškinimas iš esmės neteisingas, nes O. K. procesinė padėtis savaime lėmė būtinybę jo parodymus vertinti atidžiau ir įsitikinti, kad juos patvirtina kiti įrodymai, o ne besąlygiškai jais tikėti (juolab tai lemiamas kaltės įrodymas). Be to, teismo išvados dėl liudytojo O. K. privilegijų, akivaizdžiai susijusių su jo duotais parodymais, yra prieštaringos (viena vertus, teismas konstatuoja, kad šio liudytojo padėtis kitų bendrininkų atžvilgiu akivaizdžiai privilegijuota, kita vertus, nurodo, jog O. K. nebuvo taikytos jokios privilegijos). Taigi, teismai O. K. parodymų (kuriuos jis davė neprisiekęs ir mainais už privilegijuotą teisinę padėtį) vertinimui, jų patikimumui neskyrė didesnio dėmesio, nesilaikė šiuo klausimu teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>), taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Teismo nurodomi įrodymai, tariamai patvirtinantys liudytojo O. K. parodymus, niekaip nepagrindžia nei šio toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens nurodomų aplinkybių, nei jo (A. T.) kaltės. Liudytojo D. F. parodymai, kad vykdant operatyvinį tyrimą apie jį (A. T.) nieko nebuvo žinoma ir kad tyrimas buvo pradėtas būtent dėl O. K. veiklos, kad, pareigūno nuomone, jis (A. T.) buvo atsakingas už nelegalaus cigarečių krovinio įgijimą Rusijoje ir gabenimą į Lenkiją, ne tik nepatvirtina O. K. parodymų, bet ir objektyviai rodo, jog nei operatyvinio tyrimo, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių konkrečių ir objektyvių duomenų apie jo (A. T.) dalyvavimą padarant nusikaltimus, kurie būtų pakankami jo kaltumui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu minėtų bylos duomenų nevertino. 2009 m. birželio 8 d. telefono pokalbį iš taksofono aparato teismas vertino izoliuotai nuo kitų bylos duomenų. Pokalbių turinys ir jų seka (kurių teismas nevertino nei atskirai, nei kartu su kitais bylos duomenimis) neleidžia daryti patikimos ir neabejotinos išvados, kad jų metu buvo užsakytos kontrabandinės cigaretės ir juo labiau kad tai tos pačios cigaretės, kurios 2009 m. birželio 16 d. buvo sulaikytos Lavoriškių muitinės poste. Tokio pobūdžio įrodymų šaltinis, kuris leidžia daryti tik prielaidas, nėra pakankamas nei kaltei pagrįsti, nei O. K. parodymų apie jo (A. T.) vaidmenį teisingumui patvirtinti. Taigi šie įrodymai patikimai ir neabejotinai nepatvirtina O. K. parodymų apie tariamą jo (A. T.) vaidmenį padarant nusikaltimus.

16.3. Tuo tarpu kiti bylos įrodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis, paneigia teismo išvadas apie O. K. procesinio suinteresuotumo nebuvimą ir šio asmens parodymus. Tai liudytojų G. S. ir A. M. parodymai, kuriuos jie davė nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a>. Minėti liudytojai parodė, kad būtent O. K. su D. A. J. užsiiminėjo cigarečių kontrabanda; A. M., duodamas parodymus apie 2009 m. birželio 16 d. įvykio aplinkybes, patvirtino ir tokią svarbią aplinkybę, kad būtent liudytojas O. K. organizavo šią cigarečių kontrabandą Lietuvoje.

16.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. parodymai apie O. K. vaidmenį nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, nes nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, turinčių reikšmės šiai bylai išspręsti teisingai, akivaizdžiai klaidinga. A. M. parodymai, kad būtent O. K. organizavo cigarečių kontrabandą Lietuvos teritorijoje, yra itin svarbūs ir leidžia spręsti ne tik apie O. K., bet ir kitų asmenų, t. y. V. V. ir A. T., veiksmus ir vaidmenį padarant nusikaltimus ir kartu patvirtina, kad liudytojas O. K., duodamas kaltinančius parodymus, turėjo tiesioginį suinteresuotumą – sumenkinti savo vaidmenį, savo nusikalstamus veiksmus perkeliant kitiems asmenims.

16.5. Šių liudytojų parodymų vertinimas svarbus ir tuo aspektu, kad jie (A. T. ir V. V.), nemokėdami lenkų kalbos, vykusiuose susitikimuose bendravo išimtinai per O. K., taigi žinojo tik tai, ką šis jiems išvertė. Tuo tarpu, G. S. ir A. M. paneigus O. K. parodymus apie jų (A. T. ir V. V.) dalyvavimą rengiant bei vykdant nusikalstamas veikas, šių asmenų parodymų vertinimas tampa dar svarbesnis. Liudytojas G. S., asmeniškai dalyvavęs susitikimuose ir jų metu tiesiogiai bendravęs su O. K., paneigė O. K. nurodytą susitikimų su kasatoriumi (A. T.) dėl kontrabandos vykdymo versiją. Taigi G. S. parodymai prieštarauja O. K. parodymams. Todėl, nesant galimybės tiesiogiai apklausti šio asmens, teismai privalėjo tinkamai įvertini G. S. parodymus (jais remtis arba motyvuotai atmesti), duotus kitoje baudžiamojoje byloje, o ne atsisakyti jais remtis, prioritetinę reikšmę suteikiant liudytojo O. K. parodymams. Juolab BPK nuostatos to nedraudžia.

16.6. Taigi jo (A. T.) kaltė pagrįsta vien tik neprisiekusio liudytojo, buvusio įtariamojo toje pačioje byloje, parodymais, kuriuos teismai vertino nesivadovaudami teismų praktikoje suformuluotais reikalavimais, be to, selektyviai ir tendencingai. Taip pat teismai nevertino reikšmingų bylai duomenų, tiesiogiai paneigiančių pareikštus kaltinimus. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų G. S. ir A. M. parodymai yra itin svarbūs, jie turi būti tinkamai ištirti ir įvertinti iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16.7. Dėl konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Schmitz SKO 24“ – vertę atitinkančios piniginės sumos dalies išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) kasatorius A. T. nurodo analogiškus argumentus, kurie yra išdėstyti nuteistojo V. V. kasaciniame skunde, todėl nekartojami. Papildomai nuteistasis A. T. nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šiuo atveju neaišku, kokius tikslus apeliacinės instancijos teismas bando pasiekti.

16.8. Dėl civilinio ieškinio nuteistasis A. T. pateikia analogiškus argumentus, kurie išdėstyti V. V. kasaciniame skunde, papildomai nurodydamas, kad net ir pritariant apeliacinės instancijos teismo argumentams, jog Vilniaus teritorinė muitinė, užsitikrinusi mokestinės skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis priemonėmis ir jos dalies išieškojimo teisę perdavusi Lenkijos kompetentingoms institucijoms, neturėjo teisinio pagrindo reikšti analogiško reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir šioje baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju civilinė ieškovė įgytų teisę mokestinę skolą išieškoti du kartus, negalima sutikti su teismo išvada, jog Vilniaus teritorinė muitinė, net ir atmetus civilinį ieškinį nagrinėjamoje byloje, vis dar turi teisę užtikrinti muitinės skolos išieškojimą mokesčių teisės nurodytomis priemonėmis. Pirma, apskaičiuotas muito mokestis yra sumokėtas, išieškant jį iš juridinių asmenų. Antra, pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą dėl skolos muitinei įregistravimo ir ieškojimo, jo (A. T.) skola muitinei 2017 m. rugsėjo mėn. negalėjo būti įregistruota, nes šios mokestinės prievolės išieškojimo senatis, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, suėjo dar 2015 m. Kadangi žala valstybei dėl nagrinėjamų veikų buvo nustatyta ir apskaičiuota dar 2009 m., nėra jokio pagrindo taikyti to paties įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatytos senaties termino išimties. Todėl konstatuotina, kad civilinė ieškovė neturi teisės ne tik į civilinio ieškinio patenkinimą šioje baudžiamojoje byloje, ką teisingai konstatavo abu žemesnės instancijos teismai, tačiau ir apskritai nebeturi teisės išieškoti muitinės skolos, įregistruotos nagrinėjamų nusikalstamų veikų pagrindu, nei iš jo (A. T.), nei iš kitų nuteistųjų.

17. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas E. Jonušas prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo išteisintas, arba šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. paskirtas turto konfiskavimas ir kuria iš D. B. nuspręsta priteisti 1000 Eur Muitinės departamentui. Kasatorius nurodo:

17.1. Apkaltinamasis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis D. B. priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir teisingo, nešališko įrodymų vertinimo principų, nemotyvuotai atmetant įrodymus, galinčius patvirtinti jo nekaltumą, ir nepagrįstai didelę reikšmę suteikiant vieninteliam įrodymui.

17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes bylos įrodymai patvirtina, kad D. B. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas D. B. pripažino kaltu už tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, vykdydamas A. T. nurodymus perduoti pinigus kitam asmeniui, suvokdamas, kad šie pinigai skirti cigaretėms, kurios vėliau bus gabenamos iš Rusijos į Lietuvą, įgyti, nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. birželio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė pinigus, už kuriuos buvo įgytos cigaretės.

17.3. Iš veikos aprašymo matyti, kad joje nenurodyta D. B. veikimo vieta, kurioje jis įgijo ir vėliau perdavė nenustatytam asmeniui pinigus, nors iš nuosprendžio akivaizdu, jog ši vieta yra Rusijos Federacijos teritorija. Būtent šis prieštaravimas akivaizdžiai parodo nuosprendžio neteisėtumą, nes būtent ši aplinkybė, t. y. kurioje šalyje 2009 m. birželio 8–10 d. buvo D. B., gali paneigti išvadas dėl jo kaltumo. Teismai teisingai nurodė, kad pagrindinis ir iš esmės vienintelis D. B. kaltės įrodymas yra operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoti keturi pokalbiai telefonu. Remdamasis užfiksuotų pokalbių (ypač pokalbio Nr. 75) turiniu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. B. kaltė yra įrodyta. Tačiau ši išvada paneigiama kitais bylos įrodymais, kurie nemotyvuotai atmesti ir nevertinti.

17.4. Teismo išvada, kad asmuo, su kuriuo 2009 m. birželio 6–8 d. apie 9.21 val. (pokalbis Nr. 75) kalbėjo A. T., turėjo būti Rusijos Federacijos teritorijoje, visiškai teisinga, nes ją patvirtina pokalbio turinys ir tai, kad asmuo naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiu Rusijos teritorijoje. Tačiau D. B. dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. birželio 10 d. jis buvo Lietuvoje (pasą, patvirtinantį, kad 2009 m. birželio mėn. jam nebuvo išduotos nei Rusijos Federacijos, nei Baltarusijos Respublikos vizos; jame nėra duomenų apie šių valstybių sienų kirtimą; 2009 m. birželio 9 d. D. B. asmeniškai pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, TIR knygelių išdavimo–priėmimo aktą ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas nustatytą prieštaravimą, daro išvadą, kad 2009 m. birželio 8 d. pokalbyje su A. T. dalyvavo D. B.. Pagrįsdamas savo išvadą dėl D. B. kaltės, apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai vengė vertinti šį prieštaravimą.

17.5. Pinigų įgijimo ir perdavimo vieta ypač svarbi, nes šis faktas turi tiesioginę reikšmę D. B. veiksmų nustatymui ir jo kaltės buvimo ar nebuvo klausimui išspręsti. Nustatęs du vieną kitam prieštaraujančius faktus – tai, kad asmuo, kalbantis su A. T. 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val., buvo Rusijoje, ir tai, kad D. B. 2009 m. birželio 8 d. buvo Lietuvoje, teismas apie tai nutyli, teigdamas, kad pinigų perdavimo vieta nėra svarbi. Priešingai, vieta yra labai svarbi, juolab konstatavus, kad aptariamas telefono pokalbis iš esmės yra vienintelis D. B. kaltės įrodymas. Teismas turėjo motyvuoti, kokie duomenys paneigia D. B. pateiktus įrodymus dėl jo buvimo šiuo laikotarpiu Lietuvoje.

17.6. Šiuo aspektu pažymėtinas ir D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo prieštaringumas, iš kurio matyti, kad D. B. pinigus turėjo perduoti Rusijoje veikusiam asmeniui, tačiau aprašydamas tolesnius veiksmus teismas nutyli, kokioje šalyje jis perdavė pinigus, nes tai gali paneigti visus teismo aptartus D. B. kaltės įrodymus. Akivaizdu, kad ši aplinkybė turi lemiamą reikšmę įvertinant įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių galimą D. B. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, visumą. Tačiau teismas šio fakto nustatymo vengia, įrodymus vertina atskirai vieną nuo kito, nevertindamas jų visumos ir tarpusavio ryšio.

17.7. Savo išvadas dėl D. B. kaltės apeliacinės instancijos teismas grindė iš esmės vieninteliu įrodymu – 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. specialisto išvadomis Nr. 11-20 (13), 593 (13) ir Nr. 11-1485 (13), kuriose nurodoma, kad pokalbio telefonu garso įraše užfiksuoti A. T. ir D. B. balsai ir kalba. Kaip pažymėjo teismas, specialistų B. Šalnos ir E. Šalnaitės išvados yra patikimos ir kategoriškai įrodo, kad 2009 m. birželio 8 d. apie 9.21 val. pokalbyje dalyvavo A. T. ir D. B.. Tačiau tokia teismo išvada nėra pakankamai argumentuota, ypač vertinant ją kitų bylos įrodymų kontekste.

17.8. Teismui buvo pateiktos dvi skirtingos specialistų išvados su papildymais, kurių išvados prieštarauja ir paneigia ekspertų B. Šalnos ir E. Šalnaitės padarytas išvadas. Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 140-(03172)-ISI-3139 ir 2015 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(0641)-ISI-2052 nurodyta, kad ištyrus 2009 m. birželio 8 d. 9 val. 21 min. 39 sek. telefono pokalbio garso įrašą nustatyta, jog nė vieno iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų balsas ir kalba nėra D. B.. Šį tyrimą atliko specialistai G. Kvedaravičius ir P. Turčinskas. 2015 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. 15/S-33 nurodoma, kad iš keturių kaltinamajame akte D. B. priskirtų pokalbių telefonu garso įrašų tik trijuose (įskaitant ir 2009 m. birželio 8 d. 9 val. 21 min. 39 sek. garso įrašą) užfiksuotas to paties asmens balsas, tačiau ketvirtajame garso įraše užfiksuoti kito asmens balsas ir kalba; šį tyrimą atliko specialistas V. Makarevičius. Minėti išvadas pateikę specialistai teisme savo išvadas patvirtino, nurodė ekspertinę patirtį, paaiškino, kokius tyrimo metodus taikė. Specialistas V. Makarevičius, be kita ko, nurodė ir tai, kad viename iš keturių jam pateiktų D. B. priskiriamų pokalbių telefonu garso įrašų užfiksuotas asmens balsas pasižymi kalbos defektu – mikčiojimu, o kituose trijuose garso įrašuose užfiksuoti asmenų balsai tokio defekto neturi, todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialistai, neįvertinę šio kalbos defekto, galėjo padaryti klaidą. 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje dėl lingvistinės pokalbių analizės nurodoma, kad, atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir lingvistinės analizės rezultatus, D. B. priskiriamų keturių pokalbių telefonu garso įrašuose užfiksuota greičiausiai ne D. B., o kito asmens kalba. Šį tyrimą atliko specialistas V. Kardelis, apklaustas teisme jis išvadą patvirtino ir nurodė, kad ši išvada yra tikėtina, nes kategoriškai išvadai pateikti trūko tyrimo medžiagos.

17.9. Taigi teismams pateiktos specialistų išvados kelia abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad visuose keturiuose pokalbiuose telefonu yra užfiksuotas būtent D. B. balsas. Konstatuodamas, kad būtent ekspertų B. Šalnos ir E. Šalnaitės specialisto išvados yra teisingiausios, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kitų specialistų išvadas, kurios kelia abejonių ekspertų B. Šalnos ir E. Šalnaitės išvadų patikimumu. Kiekvienas įrodymas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais ir nė vienam įrodymui neturi būti suteikta išskirtinė reikšmė. Pažymėtina, kad specialistų G. Kvedaravičiaus, P. Turčinsko, V. Makarevičiaus ir V. Kardelio išvadas patvirtina kiti bylos įrodymai – kad D. B. 2009 m. birželio 8 d. fiziškai negalėjo būti Rusijoje. Byloje surinkta pakankamai kitų įrodymų, leidžiančių abejoti teismo išvadomis dėl D. B. kaltės. D. B. parodė, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu Rusijoje nebuvo, su A. T. pinigų perdavimo telefonu neaptarinėjo ir nekalbėjo, cigarečių kontrabandoje nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. A. T. parodė, kad apie pinigų perdavimą Rusijoje kalbėjo su kitu asmeniu. Liudytojas D. F. parodė, kad D. B. tyrime buvo nustatytas kaip asmuo, su kuriuo kontaktavo A. T., kai Artūras buvo Lietuvoje, o Darius – Maskvoje, Artūro bute. Iki tol šioje byloje duomenų apie D. B. nebuvo. D. B. balsas nustatytas, nes jis buvo žinomas iš kitų tyrimų. Kokiu būdu D. B. išvyko į Maskvą, duomenų nėra. Kitokių duomenų, patvirtinančių D. B. buvimą Maskvoje, nėra. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad kaltinime minėtu laikotarpiu D. B. kokiu nors būdu būtų prisidėjęs prie daromos kontrabandos ar apie tai žinotų. Taigi dėl D. B. yra prieštaringi įrodymai, kurių dauguma paneigia jo kaltę.

17.10. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išteisinamąjį nuosprendį D. B., nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. LTEC specialistų išvada kelia pagrįstų abejonių, nes prieštarauja kitoms dviem specialistų išvadoms bei kitai bylos medžiagai, patvirtinančiai, kad D. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo ir negalėjo būti Rusijos Federacijoje, o buvo Lietuvoje, todėl jį išteisino neįrodžius dalyvavimo padarant kontrabandą. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs prieštaravimus, turėjo motyvuoti, kodėl atmeta D. B. kaltę paneigiančius įrodymus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau to nepadarė. Be to, apeliacinės instancijos teismas privalėjo motyvuoti, kokie įrodymai patvirtina, kad D. B. suvokė visus daromos nusikalstamos veikos požymius, žinojo apie daromą nusikaltimą, turėjo bendrą tikslą su kitais kaltinamaisiais daryti cigarečių kontrabandą ir juos siejo bendra tyčia. Tačiau ypatingą reikšmę suteikęs vieninteliam įrodymui – ekspertų B. Šalnos ir E. Šalnaitės specialisto išvadai ir konstatavęs, kad 2009 m. birželio 8 d. telefono pokalbyje dalyvavo D. B., teismas neatliko jokios jo tyčios ar suvokimo dėl galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje analizės, tokiu būdu neįvertino ir nenustatė visų nusikalstamos veikos požymių. Nustačius faktą, kad asmuo gavo A. T. pasiūlymą paimti pinigus ir perduoti juos kitam asmeniui, turėjo būti nustatyta, kad šis asmuo suvokia daromos veikos pavojingumą, požymius ir faktą, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

17.11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nutylėdamas esminį prieštaravimą dėl pagrindinio nusikalstamos veikos požymio – pinigų perdavimo vietos, neaptardamas D. B. tyčios, nemotyvuodamas, kokius visos nusikalstamos veikos požymius suvokė D. B., neaptardamas, kokie įrodymai patvirtina jo tyčios dalyvauti nusikalstamoje veikoje buvimą, jo suvokimą, kad dalyvauja organizuotoje grupėje, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vieninteliam byloje esančiam įrodymui (ekspertų B. Šalnos ir E. Šalnaitės specialisto išvadai) suteikė išskirtinę reikšmę, nemotyvuotai atmesdamas kitus įrodymus ar jų nerinkdamas ir nevertindamas.

17.12. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes pašalinti abejones ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. D. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis neteisingas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teisingai įvertinti D. B. veiksmus, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, siekiant pašalinti įrodymų prieštaravimus.

18. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimais buvo įregistruotos mokestinės prievolės dėl nesumokėtų valstybei mokesčių už kontrabanda gabentas cigaretes ir fiziniams asmenims – A. T., V. V., D. B. ir V. R.. Nors teismas pažymėjo, kad minėti sprendimai apskųsti ir šiuo metu šių skundų nagrinėjimas yra sustabdytas, tačiau padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad civilinė ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti analogiško reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir baudžiamojoje byloje dėl to, kad taip įgytų teisę mokestinę skolą išieškoti du kartus. Tokią išvadą paneigia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnyje reglamentuota mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, tačiau teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, į šią svarbią aplinkybę neatsižvelgė. Pažymėtina, jog Vilniaus teritorinė muitinė neužsitikrino mokestinės skolos išieškojimo MAĮ nustatytomis priemonėmis, nes sustabdė skundų dėl sprendimų nagrinėjimą, iki šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims bus priimtas ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis. Tai reiškia, kad skolininkų ratas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir tik po to būtų nustatytas įregistruotų skolų pagrįstumas, kadangi visi to įrodymai vertinami baudžiamojoje byloje.

18.2. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 109, 113 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą kartu su baudžiamąja byla, ir toks pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą nuosprendį, taip pat turi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „tuo atveju, jeigu šioje baudžiamojoje byloje būtų patenkintas Vilniaus teritorinės muitinės ieškinys, tai reikštų, kad tos pačios prekės būtų apmokestintos du kartus, t. y. tų pačių prekių atžvilgiu būtų priimti du skirtingi valstybinės valdžios institucijų administraciniai aktai, kuriais būtų nuspręsta už tas pačias prekes du kartus išieškoti tuos pačius mokesčius“.

18.4. Teismas ne tik neteisingai interpretavo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų muitinei atsakomybę, bet ir mokesčių apskaičiavimą prilygino dvigubam nubaudimui. Priešingai, teismų praktikoje mokėtinų mokesčių apskaičiavimas nėra laikomas asmens nubaudimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011).

18.5. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>) išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-68-222/2018). Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio.

18.6. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas civilinės ieškovės užsitikrinimą dėl mokestinės skolos išieškojimo Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis priemonėmis, neteisingai taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 213 straipsnio bei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas.

18.7. BMK 213 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie už tokią skolą atsako solidariai. Tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė už tinkamai neįvykdytas muitinio tranzito procedūras įregistravo mokestines prievoles UAB,,E.“ ir Lenkijos įmonei,,T. S. A. M.“, nepaneigia skolininkų, kurie nustatyti šioje baudžiamojoje byloje, solidariosios atsakomybės pagal BMK 213 straipsnį.

18.8. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tokiais atvejais, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamos procedūros, nustatytos BPK (ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas), mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą – visų pirma turėtų įgyvendinti būtent šių procedūrų metu, tai atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimų pobūdžio bei apimties. Be to, atsiranda teisinės prielaidos padarytą žalą biudžetui išieškoti ne tik iš mokesčių mokėtojo (juridinio asmens), kaip jis suprantamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, bet ir iš kitų fizinių asmenų, savo veiksmais prisidėjusių (solidariai) prie žalos biudžetui padarymo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1221/2014).

18.9. Teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimais buvo įregistruotos mokestinės prievolės fiziniams asmenims, tačiau šie sprendimai buvo apskųsti ir skundų nagrinėjimas sustabdytas iki baudžiamosios bylos baigties, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turės tiesioginę įtaką skolos muitinei įregistravimui ir skolininkų nustatymui (pvz., jei išteisinamas V. R., jis negali būti laikomas skolininku muitinei).

18.10. Skolos muitinei atsiradimo metu galiojusioje BMK 221 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pranešimas skolininkui (apie muito sumos įtraukimą į apskaitą) negali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. BMK 221 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus 3 dalyje nurodytam trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų. MAĮ 68 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje nurodytą terminą galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A442-2714/2011, A438-2764/2011, A442-168/2012 ir kt.). LVAT formuojamoje praktikoje konstatuota, kad MAĮ 68 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra skirtas ne tam, kad mokesčių administratorius turėtų hipotetinę galimybę apskaičiuoti mokesčius už ilgesnį, negu įprastas terminas, laikotarpį, bet tam, kad būtų realiai įgyvendinta galimybė pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A602-208/2012, A442-2226/2012).

18.11. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, kol mokestiniame ginče nėra išspręstas įregistruotos skolos muitinei pagrįstumo klausimas (senaties terminų taikymas, skolininkų muitinei nustatymas), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vietinis mokesčių administratorius yra užsitikrinęs skolos muitinei išieškojimą Mokesčių administravimo įstatymo priemonėmis. Vilniaus teritorinė muitinė mokestinės prievolės sumokėjimą iš solidariųjų skolininkų Mokesčių administravimo įstatymo priemonėmis būtų užsitikrinusi, tik jei skola muitinei, atsiradusi 2009 m. birželio 16 d., Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įregistruota iki 2014 m. gruodžio 31 d., o ne 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d., t. y. atsižvelgiant į tai, kad suėjo Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytas senaties terminas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad civilinė ieškovė yra užsitikrinusi mokestinės prievolės išieškojimą iš solidariųjų skolininkų MAĮ nustatyta tvarka.

18.12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį tuo pagrindu, kad nėra paneigiama Vilniaus teritorinės muitinės kaip mokesčių administratoriaus teisė ir galimybė įstatymų nustatyta tvarka reikalauti ar (ir) išieškoti iš mokesčius privalančio mokėti asmens mokesčius pagal mokestinės teises aktuose nurodytus pagrindus bei tvarką, neteisingai taikė MAĮ 68 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri taikoma tuomet, kai reiškiamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje.

19. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, ir šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka: 1) dėl A. T. ir V. R. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis; 2) dėl A. T. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. T., V. V., D. B. ir V. R. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir A. T., V. V., D. B. ir V. R. veiksmų 2009 m. birželio 16 d. kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimų epizoduose kvalifikavimo su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį, kaip padarytus dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje; 3) dėl A. T. ir V. V. veiksmų 2009 m. birželio 16 d. kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimuose kvalifikavimo su nuoroda į BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį; 4) dėl Vilniaus teritorinės muitinės ieškinio patenkinimo ir viso kaltininkų turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukreipimo civiliniam ieškiniui išieškoti; 5) dėl laisvės atėmimo bausmių paskyrimo A. T., V. V. ir D. B.. Kasatorius nurodo:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19.2. Įrodymų vertinimas darant išvadas dėl A. T. ir V. R. kaltės, išteisinant juos dėl kaltinimų kartu su V. V. organizavus ir 2009 m. birželio 16 d. įvykdžius 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių,,Jin Ling“ kontrabandą ir neteisėtą disponavimą šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

19.3. Dėl esminių BPK pažeidimų vertinant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo tvarka gautus įrodymus. Šis kaltinimas A. T. organizavus, o V. R. įvykdžius 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių,,Jin Ling“ kontrabandą ir neteisėtą disponavimą šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo grindžiamas: 1) 2012 m. balandžio 23 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo slapta užfiksuotu iš Vilniuje, Naugarduko g. 76, taksofone įrengto abonento Nr. 8-52-338933 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. A. T. pokalbiu telefonu su Rusijos Federacijoje telekomunikacijų paslaugų teikėjo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. R.; 2) kitais tą dieną iš šio taksofono vykusiais O. K. pokalbiais; 3) LTEC fonoskopijos srities specialisto 2013 m. kovo 14 d. išvada Nr. 11-20 (13), 593 (13); 4) liudytojo D. F. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo šių bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę išteisintųjų A. T. ir V. R. gynybinei pozicijai.

19.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrįstų abejonių, ar 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. telefono pokalbis iš tiesų vyko tarp A. T. ir V. R., pokalbio turinys pernelyg abstraktus, kad būtų galima kategoriškai spręsti, jog jo metu buvo perduotos kokios nors kontrabandos gabenimo instrukcijos. Taip pirmosios instancijos teismo klaidos nebuvo ištaisytos, neįvertinti visi reikšmingi įrodymai, liudytojų D. F. ir O. K. bei A. T. parodymų turinys neišdėstytas, padaryta klaidų dėl jų turinio.

19.5. Pokalbio turinys patvirtina, kad užuominomis, laikantis konspiracijos, pirmasis pašnekovas antrajam davė nurodymą iš anksto perduotais telefono numeriais skubiai susitarti su Rusijoje veikusiais asmenimis dėl cigarečių krovinio pakrovimo laiko ir vietos ir vykti ten, o antrasis pašnekovas pirmajam pažadėjo šiuos nurodymus įvykdyti. Specialisto išvadoje Nr. 11-20 (13), 593 (13) duota kategoriška išvada, kad pirmojo pokalbio dalyvio, davusio nurodymus antrajam, balsas ir kalba yra A. T.. Be to, po trijų minučių (13 val. 7 min. 23 sek.) iš to paties taksofone įrengto abonento O. K. skambino Lenkijoje buvusiam D. A. J. ir su juo aptarė,,antrai savaitei“ užsakomų cigarečių rūšis ir kainas; O. K. tai patvirtino. Visa tai kartu su kategoriška specialisto išvada dėl A. T. balso patvirtina, jog 2009 m. birželio 6 d. apie 13.00 val. A. T. kartu su O. K. buvo Vilniuje prie minėto taksofono. Taip pat kad vienas iš 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. pokalbio dalyvių yra A. T..

19.6. Dėl V. R. specialisto išvadoje duota tikėtina išvada. Apeliacinės instancijos teismas šios išvados nevertino kitų įrodymų kontekste, dalies jų turinio nuosprendyje išvis neišdėstė ir nevertino. Pavyzdžiui, nuosprendyje neišdėstyti A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad šio reiso metu galėjo telefonu bendrauti su V. R., tik nepamena, apie ką; liudytojo D. F. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kaip buvo identifikuota, jog antrasis 2009 m. birželio 16 d. cigaretes kontrabanda į Lietuvą įvežęs vilkikas bus V. R.. Tad nuosprendžio aprašomojoje dalyje neatskleistas A. T., O. K., D. F. parodymų turinys, todėl teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo niekuo nepagrįsti. 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. tarp A. T. ir V. R. užfiksuotas pokalbis yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu pareigūnai identifikavo ir 2009 m. birželio 16 d. Lavoriškių kelio poste kartu su L. S. vilkiku su cigaretėmis sulaikė ir V. R. vilkiką su cigarečių kontrabanda. Be to, iš karto po šio pokalbio, 2009 m. birželio 6 d. 19.29 val., V. R. vilkiku (su kuriuo 2009 m. birželio 16 d. buvo sulaikytas) kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusiją. Tai taip pat patvirtina kaltinimo dalį, jog šio pokalbio metu A. T. užuominomis davė V. R. nurodymus dėl cigarečių kontrabandos.

19.7. Apeliacinės instancijos teismo išvada vertinant 2009 m. birželio 6 d. 13 val. 4 min. 23 sek. telefono pokalbį neatitinka bylos įrodymų turinio. Byloje esantys A. T. telefono pokalbiai patvirtina, kad tuo pačiu metu, nuo 2009 m. birželio 8 d. organizuodamas 2009 m. birželio 16 d. Lavoriškių kelio poste sulaikytą L. S. vilkiku gabentą cigarečių kontrabandą, A. T. iš to paties taksofono 2009 m. birželio 8 d. pokalbių metu kalbėjo ir rusiškai, laikydamasis konspiracijos, vartojo kodinius pavadinimus, taip pat skambino ir Rusijos telekomunikacijų tiekėjų numeriais, kuriais naudojosi tiek nenustatyti cigarečių pardavėjai, tiek D. B..

19.8. Vienas iš A. T. kaltės šiame nusikaltime įrodymų yra liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei jo akistatose su V. V. bei A. T. duoti parodymai. Pagal juos (praėjus keletui savaičių nuo 2009 m. birželio 16 d. įvykusio V. R. ir L. S. vilkikų sulaikymo, Lenkijoje vykusiame susitikime), A. T. prisipažino, kad 2019 m. birželio 16 d. Lavoriškių kelio poste antru vilkiku be lenkų žinios gabentas ir sulaikytas cigarečių krovinys priklausė jam. Apeliacinės instancijos teismas šių O. K. parodymų nepripažino patikimu įrodymu. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, vertindamas tuos pačius O. K. parodymus, teismas taikė dvejopus standartus ir juos įvertinęs padarė vieną kitai prieštaraujančias išvadas: konstatuodamas, jog procesinių trūkumų šie O. K. parodymai neturi ir yra patikimi, jais grindė A. T. kaltę organizavus vieną iš dviejų 2009 m. rugsėjo 16 d. per Lavoriškių kelio postą įvykdytų nusikaltimų (L. S. vilkiku gabentų 1 877 384 Lt (543 727,98 Eur) vertės cigarečių), o darydamas išvadas dėl A. T. kaltės kitame tuo pat metu padarytame nusikaltime (V. R. vilkiku gabentų 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių) konstatavo, jog O. K. parodymai turi esminių procesinių trūkumų ir yra nepatikimi. Taigi liudytojo O. K. parodymai vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nes tie patys įrodymai įvertinti prieštaringai.

19.9. Dėl esminio BPK pažeidimo nepripažįstant įrodymu D. A. J. parodymų, kuriais grindžiami kaltinimai A. T., t. y. D. A. J. parodymai, užfiksuoti Lenkijos Respublikos Liublino apeliacinės prokuratūros prokurorės vykdytos 2011 m. gruodžio 13 d. įtariamojo apklausos ir 2013 m. kovo 27 d. liudytojo apklausos metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šie parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, nes buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui ar bylą nagrinėjant teisme, todėl savarankiškos įrodomosios galios neturi. Teismas nepagrįstai įrodymais nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

19.10. Liudytoją D. A. J. apklausė Lenkijos Respublikos prokurorė, vykdydama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymus. Teismų praktikoje laikoma, kad duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka, pripažįstami įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113/2006">2K-113/2006</a>). Todėl konvencijų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka apklausto D. A. J. parodymai yra duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Visi procesiniai veiksmai su D. A. J. buvo atlikti Lenkijoje pagal šios valstybės baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles, kuriose nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto. Taigi tai vienintelė ir esminė priežastis, dėl kurios ikiteisminio tyrimo veiksmų Lenkijoje su liudytoju neatliko ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lenkija yra Europos Sąjungos narė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, taigi šioje valstybėje baudžiamasis procesas vyksta pagal Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Todėl, vertindamas Lenkijos prokurorų ir tyrėjų pagal Lenkijos Respublikos BPK atliktas D. A. J. apklausas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jų nepripažinti įrodymais vien dėl to, kad šios šalies įstatymai nustato kitokias įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles negu Lietuvos Respublikos BPK. Tad liudytojo D. A. J. parodymų nepripažinus įrodymais vien dėl to, kad jis Lenkijoje nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (baudžiamojo proceso subjekto, kurio šios šalies BPK nenustato), buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalių pažeidimas.

19.11. Pirmosios instancijos teismas Lenkijoje gyvenusį liudytoją D. A. J. kvietė atvykti į teismo posėdžius, tačiau jis neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir pagarsinti jo parodymus. Nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 16 d. teismas organizavo jo apklausas nuotoliniu būdu, tačiau dėl organizacinių kliūčių nuotoliniu būdu liudytojas nebuvo apklaustas. Vėliau gavus pranešimą, jog dėl grėsmės savo gyvybei D. A. J. išvyko gyventi į Australiją, teismas tenkino prokuroro prašymą ir liudytojo D. A. J. parodymus BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka 2016 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje pagarsino. Kadangi buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, vienintelis būdas garantuoti tinkamą teisingumo vykdymą buvo panaudoti šiuos Lenkijoje apklausto liudytojo parodymus. Todėl liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas ištyrė ir patikrino teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokių procesinių kliūčių juos pripažinti įrodymu.

19.12. Nurodytos D. A. J. nedalyvavimo Lietuvoje vykusiame teismo procese priežastys yra svarbios, teismas, siekdamas suteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams galimybę apklausti kaltinimo liudytoją arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, ėmėsi priemonių aktyviai jo ieškoti. Tai atitinka ir EŽTT praktiką (2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Lučič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5699/11; 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Schatschascbvili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00). Išimtiniais atvejais nuosprendį galima grįsti ir dėl svarbių priežasčių nedalyvavusio teismo posėdyje liudytojo parodymais, o byloje esant konkrečioms sąlygoms galima panaudoti anksčiau duotus tokio liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>, 2K-211-489/2016). Tad apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių Lenkijoje apklausto liudytojo D. A. J. parodymus pripažinti įrodymais ir jais grįsti išvadas dėl A. T. kaltės šiame epizode (2009 m. birželio 16 d. V. R. vilkiku gabentų 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių kontrabandos). To nepadarius, įrodymu be pagrindo nepripažinti Lenkijos Respublikoje teisėtai gauti, konvencijų ir dvišalių tarptautinių sutarčių tvarka Lietuvai perduoti ir, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, bylą nagrinėjančio teismo patikrinti liudytojo D. A. J. parodymai (BPK 20 straipsnio 2, 4 dalių pažeidimas).

19.13. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (6.84 punktas) išdėstytas ne toks D. A. J. parodymų turinys, koks yra užfiksuotas 2013 m. kovo 27 d. apklausos protokole. Nuosprendyje nurodyta, kad iš šių liudytojo parodymų turinio matyti, jog apie tai, kad V. R. vairuotu vilkiku gabentas kontrabandinių cigarečių krovinys priklausė A. T., D. A. J. nurodė ne pats A. T., o O. K.. Tačiau liudytojo D. A. J. 2013 m. kovo 27 d. apklausos protokole nurodyta, kad po krovinio sulaikymo Augustave vykusio susitiko metu A. T. patvirtino, kad tai buvo jo cigarečių krovinys. Tai laikytina BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu.

19.14. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria V. R. buvo sankcionuota BPK 154 straipsnyje įtvirtinta priemonė, surinktų ir užfiksuotų duomenų įrodymais, padarė esminį BPK pažeidimą, nes šie duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

19.15. Draudimo taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytą procesinės prievartos priemonę asmeniui, prieš kurį ikiteisminis tyrimas jos taikymo metu buvo nutrauktas, įstatymas nenustato. Todėl tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties priėmimo momentu prokuroro 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. R. dar nebuvo panaikintas, šios nutarties teisėtumo nešalina, nes tokią procesinę prievartos priemonę galima taikyti net ir procese nedalyvaujančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (BPK 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalga Nr. AB-43-1). Teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytą priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuri yra byloje. Nagrinėjantis bylą teismas paprastai netikrina ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrįstumo. Sprendžiant, ar tokiais veiksmais gauti duomenys laikytini įrodymais, paprastai tikrinamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumas. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant nutartį BPK nustatytos tvarkos buvo laikomasi, ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateikta bylos medžiaga, patvirtinanti prokuroro prašymo pagrįstumą, tarp jų ir V. R. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai. Kadangi šią nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas buvo susipažinęs su tam būtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl, priešingai negu nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo teisinis pagrindas V. R. taikyti nuo 2012 m. gruodžio 11 d. BPK 154 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę.

19.16. Priimant 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, byloje jau buvo liudytojų D. A. J. ir O. K. parodymai, kad 2009 m. birželio 16 d. V. R. vairuotu vilkiku gabentos ir sulaikytos cigaretės buvo A. T.; taip pat 2012 m. balandžio 23 d. protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, viename kurių fiksuotas aptartas 2009 m. birželio 6 d. 13 val. 4 min. 23 sek. telefono pokalbis tarp A. T. ir V. R.; taip pat fiksuoti ir nuo 2009 m. birželio 11 d. 9.29 val. iki 2009 m. birželio 15 d. 9.25 val. tarp V. V. ir nenustatyto asmens Rusijoje vykę pokalbiai, kuriuose tiesiogiai minima, kad krovinį (sulaikytą 2009 m. birželio 16 d.) reikia pakrauti į V. V. nurodytą vilkiką, vairuojamą V. R., su kuriuo už cigarečių pakrovimą atsakingas Rusijoje veikęs nenustatytas asmuo turi susisiekti telefonu.

19.17. Visi šie duomenys sudaro faktinį pagrindą, patvirtinantį, jog 2009 m. birželio 16 d. sulaikytą vilkiką su cigaretėmis vairavęs V. R. galimai yra susijęs su cigarečių kontrabanda. Visi šie nauji duomenys (gauti po 2010 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimo nutraukti dalį tyrimo V. R. atžvilgiu) buvo pateikti 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį priėmusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui vertinti.

19.18. Be to, BPK 154 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė V. R. 2012 m. gruodžio 11 d. buvo taikyta pirmą kartą, ji nebuvo neproporcinga tyrimo sudėtingumui (tyrimas vyko dėl organizuoto nusikalstamumo, dėl sudėtingų, tarptautinį elementą turinčių veikų) ir nusikaltimo sunkumui. Taikant šią prievartos priemonę, duomenų, patvirtinančių faktinį tokios priemonės taikymo pagrindą, reikia daug mažiau negu priimant galutinį procesinį sprendimą dėl asmens dalyvavimo konkrečiame nusikaltime. Todėl šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino retroaktyviai ir be pagrindo konstatavo, jog duomenys, kurie bent jau būtų leidę daryti tam tikras prielaidas dėl V. R. galimo dalyvavimo nusikalstamose veikose (fonoskopijos specialisto išvada, kad 2009 m. birželio 6 d. 13 val. 4 min. 23 sek. vykusio telefono pokalbio garso įraše, tikėtina, užfiksuotas V. R. balsas ir kalba), byloje gauti praėjus daugiau nei metams po nutarties priėmimo, t. y. 2014 m. kovo 14 d.

19.19. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta nesant faktinio ir teisinio pagrindo, o 2013 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys nėra įrodymas, padaryta neįvertinus visų reikšmingų įrodymų. 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties pagrindu surinkti duomenys yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). V. R. iš nenustatyto vyriškio gautos SMS žinutės ir telefono pokalbiai (2012 m. gruodžio 26 d. 14 val. 13 min. 49 sek. – 16 val. 47 min. 58 sek.), V. R. sulaikymo metu (2013 m. sausio 2 d. 14.12 val. – 16 val. 32 min. 40 sek.) sugyventinei persiųstos SMS žinutės yra svarbios nustatant V. R. tiesioginės tyčios turinį. Be to, nuosprendyje nurodyti prieštaringi šių telefono pokalbių ir SMS žinučių vertinimo motyvai. Viena vertus, nepripažįstami įrodymais, kita vertus – pokalbiai ir SMS žinutės vertinami kaip įrodymai ir teigiama, kad V. R. pareikštų kaltinimų jie nepatvirtina. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados dėl 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties pagrindu gautų duomenų yra dviprasmiškos ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių reikalavimų.

19.20. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, prokuroras teigia, kad ši nuosprendžio dalis iš esmės grindžiama tik išteisintųjų A. T. ir V. R. parodymais bei kitais jiems palankiais įrodymais, o išteisintuosius kaltinantys įrodymai vertinti selektyviai bei kritiškai, iškraipant jų esmę ir turinį, nevertinant ir nelyginant jų su kitais byloje esančiais įrodymais, dalis kaltinančių įrodymų iš viso neaptarti ir neįvertinti.

19.21. Dėl netinkamo BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio 1, 3 dalių taikymo, netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

19.22. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. T. pagrįstai išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o V. V. ir D. B. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir nurodė, kad bendrininkai nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Priimdamas tokį sprendimą, BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio nuostatas teismas aiškino nepagrįstai išplėstai. Nuosprendyje konstatavo esant būtinus fakultatyvius nusikalstamo susivienijimo požymius, kurie tam tikrais atvejais gali būti nustatomi, tačiau nėra būtini visais atvejais sprendžiant, ar buvo padarytas BK 249 straipsnyje nustatytas nusikaltimas. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 1 ir 3 dalis. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu neišnagrinėti, nes neatsakyta į esminius skundo argumentus.

19.23. Kasaciniame skunde keliamas klausimas (argumentai išdėstyti pirmiau šiame skunde dėl esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų), kad A. T. (kartu su V. V.) organizavo ne tik tuos sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, už kuriuos yra nuteistas, bet ir 2009 m. birželio 16 d. V. R. vilkiku pergabentą 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur) vertės cigarečių kontrabandą ir neteisėtą šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija; kad V. R. (kartu su V. V. ir A. T.) įvykdė šiuos nusikaltimus. Todėl toliau bus aptartas tiek A. T., tiek V. R. vaidmuo šiame nusikaltime.

19.24. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, keliems sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai Lietuvoje ir Lenkijoje daryti susitarė ir juos skirtingomis sudėtimis darė daugiau negu trys asmenys: nuteistieji A. T., V. V., D. B., taip pat V. R. ir kitoje byloje dėl šių nusikaltimų teisiamas O. K. bei Lenkijos teismų nuteisti D. A. J., G. S. ir L. S.. Tačiau konstatuodamas, kad tai organizuotai grupei, o ne nusikalstamam susivienijimui būdingi požymiai, nes A. T., V. V. ir D. B. bendravimas tarpusavyje ir su Lenkijos piliečiais nelaikytinas pastovių tarpusavio ryšių palaikymu, apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

19.25. Iš tiesų, norint veikas kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnį, turi būti nustatyti ne tik formalūs nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymiai: trys ir daugiau asmenų; susitarimas daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus; pastovūs grupės narių tarpusavio ryšiai; vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Svarbu įvertinti ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie aukštą šio nusikalstamo junginio organizavimo lygį, ir priskirti jį organizuoto nusikalstamumo fenomenui (hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, disponavimas bendromis lėšomis, drausmės ir subordinacijos palaikymas ir kita) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>). Tačiau kartu teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad įrodinėjant nusikalstamo susivienijimo sudėtį yra būtina nustatyti įstatyme nurodytus formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, o vieno ar kelių papildomų požymių nebuvimas savaime nesuponuoja išvados, jog nebuvo veikta šia bendrininkavimo forma. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Darydamas išvadą, kad bendrininkai veikė organizuota grupe, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, kurioje aiškinamos nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos ir, be kita ko, nurodyta, kad tai, ar yra nusikalstamo susivienijimo požymis, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

19.26. Šioje byloje nėra nustatytas bendros kasos buvimas ar griežti, smurtu, baime pagrįsti santykiai tarp kaltininkų. Tačiau teismas nevertino, kad visos kitos nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos ir kiti neformalieji požymiai, kurie buvo inkriminuoti A. T., V. V., V. R. bei D. B., šioje byloje teismų nuosprendžiais yra nustatyti.

19.27. Teismai nustatė, kad: A. T., V. V. ir D. B., siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ir išvengti jų demaskavimo, cigaretėms pervežti kaip priedangas naudojo Lietuvos ir Lenkijos įmonėms priklausančias didelės vertės transporto priemones; šių veikų įgyvendinimo mechanizmas sudėtingas, jam įgyvendinti reikėjo pasitelkti nemažai asmenų ir atlikti daug, įvairių, gana ilgai trunkančių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek trečiųjų valstybių teritorijose; kiekvienas iš šių nusikaltimų gana ilgą laiką buvo planuojamas, A. T. pats ir per V. V. paskirstė užduotis D. B. ir V. R.; kiekvienas iš šių bendrininkų atliko skirtingą vaidmenį, atliko pavestas konkrečias,,aukščiau stovinčio“ bendrininko nurodytas funkcijas ir vykdė paskirtas užduotis, savo veiksmus koordinuodamas su kitais bendrininkais; egzistavo valdžios – pavaldumo ir nurodymus vykdžiusių bendrininkų paklusimo vadovaujantiems bendrininkams (A. T. ir V. V.) santykiai. Be to, kaip parodė D. A. J. ir O. K., 2009 m. balandžio mėnesį Lenkijoje vykusio susitikimo metu šioje šalyje veikę D. A. J. ir G. S. su A. T. ir V. V. sutarė vykdyti ne vienkartinę, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, o ilgalaikę bendrą nusikalstamą tokio pobūdžio veiklą, siekdami gauti kiek galima daugiau naudos (iki 2009 m. birželio 16 d. vilkikų sulaikymo vienas vilkikas su cigarečių kontrabanda sėkmingai atvyko į Lenkiją, ten jas realizavus buvo gauta 300 000–320 000 Eur grynųjų ir šie pinigai buvo perduoti A. T. ir V. V.).

19.28. Taigi nustatytas nusikaltimus dariusio bendrininkų darinio stabilumas, vadovavimas, kruopštus veiklos planavimas keliose valstybėse, pelno siekimas, periodiškas susirinkimų nusikaltimų darymo klausimais Lenkijoje ir Lietuvoje rengimas, nusikalstamos veiklos specializacija nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai srityje.

19.29. BK 249 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamų susivienijimų organizavimas ir vadovavimas suprantamas kaip jų dalyvių parinkimas, sutelkimas bendrai nusikalstamai veiklai, vaidmenų paskirstymas, grupės nusikalstamos veiklos krypčių ir formų numatymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimas ir panašūs veiksmai. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam laikomas baigtu nusikaltimu atlikus bent dalį minėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-699/2017">2K-209-699/2017</a>).

19.30. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad tokius susivienijimo kūrimui ir vadovavimui būdingus, kaltinamajame akte inkriminuotus veiksmus atliko A. T., kuris palaikė cigarečių kontrabandai gabenti būtinus ryšius su Rusijoje cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais asmenimis; Rusijoje veikusiems asmenims davė nurodymus dėl cigarečių kontrabandos dalyko pakrovimo į vilkikus, kuriais jie kontrabanda buvo gabenami į Lietuvą; kartu su V. V., veikdamas Lietuvoje ir Lenkijoje, su šioje šalyje veikusiais D. A. J., G. S. suderino kontrabanda į Lietuvą suplanuotų įvežti cigarečių neteisėto pergabenimo ir neteisėto realizavimo Lenkijoje sąlygas; paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams V. V., V. R. ir D. B., o per D. A. J. – G. S. ir L. S. bei koordinavo jų veiksmus.

19.31. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas plačiai – kaip bet koks sąmoningas nuolatinis užsiangažavimas, o dažniausiai ir konkretus veikimas ar neveikimas to susivienijimo labui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-471/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-471/2007">2K-471/2007</a>). A. T., V. V., D. B. ir V. R. į nusikalstamą darinį įstojo savanoriškai, dėl savanaudiškų paskatų, žinojo ir suprato veikiantys gerai organizuotoje ir koordinuojamoje sistemoje, kurioje dalyvauja ir kiti asmenys, atliekantys tuos pačius nusikalstamus veiksmus, vykdo kitas su šia veikla susijusias užduotis ir veikia šio nusikalstamo darinio labui. Faktas, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę asmenys ne visi vienas kitą (D. B. ir V. R.) pažinojo, taip pat liudija apie aukštą konspiracijos darant sunkius nusikaltimus lygį.

19.32. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad pastovių tarpusavio ryšių nusikalstamame susivienijime požymis savaime nereiškia, jog visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>). Todėl tai, kad 2016 m. birželio 16 d. nusikaltimuose A. T. ir V. V. dalyvavo (nurodymus davė) skirtingomis sudėtimis, savaime nereiškia, jog šie nusikaltimai buvo padaryti dalyvaujant ne nusikalstamo susivienijimo veikloje.

19.33. Visi bendrininkams inkriminuoti nusikaltimai turi ir tarptautinį elementą – rengiantis, organizuojant cigarečių kontrabandą, atskiri, tačiau koordinuoti veiksmai buvo atlikti Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, o kaltininkai palaikė ryšius su šiose šalyse veikusiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dideliam kiekiui cigarečių pirkti Rusijoje, už ką buvo atsakingas A. T. ir D. B., buvo akumuliuojamos didelės sumos grynųjų pinigų. Tarptautinių nusikaltimų, į kuriuos investuojamos stambios grynųjų pinigų sumos, organizavimas ir veikimas juos vykdant ir bendrininkų veiksmus koordinuojant kelių valstybių teritorijose – ne organizuotos grupės požymis. Šios aplinkybės rodo itin aukštą kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo lygį. Tai taip pat vienas iš fakultatyvinių nusikalstamo susivienijimo požymių, kuris skundžiamame nuosprendyje klaidingai priskirtas organizuotos grupės požymiui.

19.34. Tarpusavio ryšius bendrininkai palaikė panaudodami mobiliojo ryšio telefonus ir dėl konspiracijos keičiamomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikiančiomis SIM kortelėmis su skirtingais telefono abonentais arba skambindami iš taksofono. Apeliacinės instancijos teismas šio požymio kitų nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių kontekste nevertino ir padarė klaidingą, teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2006) prieštaraujančią išvadą, kad ryšio priemonių turėjimas ir jų naudojimas nusikaltimų metu yra organizuotai grupei, bet ne nusikalstamam susivienijimui būdingas požymis.

19.35. Padarytų nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai vertinimas pagal jų pavojingumą yra perteklinis, nes, vadovaujantis tokia logika, ne visi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai gali būti padaryti veikiant nusikalstamam susivienijimui, o tik tie, kurių pavojingumo laipsnis kažkuo išsiskiria. Visi bendrininkų padaryti BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimai yra sunkūs (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaip ir nustatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje. Tad šis būtinas nusikalstamo susivienijimo požymis – kad kaltininkai, dalyvaudami bendroje nusikalstamoje veikloje, padarė kelis sunkius nusikaltimus – nustatytas. Todėl tik nusikaltimo sunkumas, o ne jo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kėsinimosi objekto ir dalyko vertingumas, vienarūšių žalų dydis, kaltės laipsnis ir kita, yra būtinasis požymis, kurį reikia įrodinėti kaltininkų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnį.

19.36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje veikusių asmenų grupės požymiai yra būdingi iš esmės visais kontrabandos ir disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atvejais, kuriems bet kuriuo atveju būdingas tarptautiškumo elementas. Tokia išvada nepagrįsta. Pagal sudėtingumo ir bendros nusikalstamos veiklos organizuotumo laipsnį, jame dalyvavusių asmenų glaudų bendradarbiavimą kelių Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių teritorijose siekiant nusikalstamo rezultato, darant bendrą nusikalstamą veiką atliktus daug ir sudėtingų koordinuotų veiksmų, gabenant itin didelės vertės kontrabandą (bendra sulaikytų cigarečių vertė – 1 097 341,87 Eur), net ir vienas atskirai paimtas nusikaltimas yra pakankamas konstatuoti, jog jis padarytas dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje.

19.37. Praktiškai į visus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamas kaltininkų išteisinimas dėl kaltinimų padarius 2009 m. birželio 16 d. cigarečių kontrabandas ir neteisėtą disponavimą jomis dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Būtent į tuos, kurie susiję su prašymu priimti dėl A. T. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o dėl V. V., D. B. ir V. R. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, konkrečius jiems inkriminuotus kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimus kvalifikuojant su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį. Tačiau teismas tokių argumentų ir prašymų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Taip pat neatsakė į esminį prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl A. T. ir V. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo su nuorodomis į BK 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

19.38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė, užsitikrinusi mokestinės skolos išieškojimą Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis priemonėmis ir jos dalies išieškojimo teisę perdavusi kitiems subjektams (VĮ Turto bankui ir kompetentingoms Lenkijos Respublikos institucijoms), neturėjo teisinio pagrindo reikšti analogiško reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju įgytų teisę mokestinę skolą išieškoti du kartus. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos ir civilinio ieškinio sampratą baudžiamajame procese, neteisingai interpretuojant teisės aktų nuostatas, reguliuojančias solidariąją skolininkų atsakomybę muitinei, ir mokesčių apskaičiavimą prilyginant dvigubam nubaudimui.

19.39. Pagrindinis apeliacinės instancijos teismo argumentas, paliekant civilinį ieškinį atmestą, yra tas, kad dalį juridiniams asmenims (UAB „E.“ ir „T. S. A. M.“) įregistruotos skolos muitinė išieškojo priverstine tvarka bei perleido išieškojimo teisę į likusią dalį skolos kitiems subjektams, o fiziniams asmenims (A. T., V. V., D. B. ir V. R.) įregistruotos skolos išieškojimą jau yra užsitikrinusi MAĮ nustatytomis priemonėmis, todėl reikšti ieškinio baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė neturėjo teisinio pagrindo.

19.40. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas yra mokesčiai – importo skola, susidariusi dėl akcizais apmokestinamų prekių neteisėto įvežimo į Europos Bendrijos muitų teritoriją, t. y. dėl padarytų nusikalstamų veikų. Beje, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistųjų veiksmais valstybei buvo padaryta turtinė žala nesumokėtų mokesčių pavidalu. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie už tokią skolą atsako solidariai. Todėl tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė už tinkamai neįvykdytas muitinio tranzito procedūras jau įregistravo mokestines prievoles juridiniams asmenims bei išieškojimo teisę į šiems juridiniams asmenims įregistruotą skolą perleido kitiems subjektams, nepaneigia kitų skolininkų – fizinių asmenų, kurie nustatyti šioje baudžiamojoje byloje, solidariosios atsakomybės pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį ir BPK 109 straipsnį, pagal kurį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje reiškiamas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį civilinė ieškovė įgytų teisę išieškoti tą pačią skolą du kartus, nepagrįstas, nes iš fizinių asmenų būtų išieškota ne visa skolos suma, o tik ta skolos dalis, kurią jie privalo padengti kaip solidarieji skolininkai.

19.41. Argumentas, kad fiziniams asmenims įregistruotos skolos išieškojimą muitinė jau yra užsitikrinusi kitomis, t. y. MAĮ nurodytomis, priemonėmis, taip pat nepagrįstas. Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimai, kuriais buvo įregistruotos mokestinės prievolės fiziniams asmenims, nėra įsiteisėję ir vykdomi, dėl jų vyksta ginčas ir skolininkų skundų nagrinėjimas buvo sustabdytas iki šios baudžiamosios bylos baigties, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turės tiesioginę įtaką skolos muitinei įregistravimui bei skolininkų nustatymui. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl skolos minėtiems asmenims įregistravimo vyksta procesas administracine tvarka, nereiškia, kad civilinė ieškovė yra ipso facto (pačiu faktu) užsitikrinusi skolos išieškojimą ir ji bus išieškota.

19.42. Atsižvelgiant į MAĮ 68 straipsnio 1 ir 3 dalyse (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė mokestinės prievolės sumokėjimą iš solidariųjų skolininkų mokestine tvarka būtų užsitikrinusi tik tuo atveju, jeigu skola muitinei, kuri atsirado 2009 m. birželio 16 d., būtų buvusi įregistruota per MAĮ nustatytą terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau ne 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra suėjęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog civilinė ieškovė yra užsitikrinusi mokestinės prievolės išieškojimą iš solidariųjų skolininkų MAĮ nustatyta tvarka, yra nepagrįstas. Atvirkščiai – senaties termino suėjimas užkerta galimybę išieškoti mokestinę prievolę kitomis, ne baudžiamojo proceso, priemonėmis. Suėjus mokesčių apskaičiavimo senaties terminams mokestiniame procese ir atmetus ieškinį baudžiamojoje byloje, nelieka priemonių išieškoti skolai iš asmenų, dėl kurių tiesioginių nusikalstamų veiksmų ir kilo turtinė žala valstybei nesumokėtų mokesčių pavidalu.

19.43. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-68-222/2018). Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio.

19.44. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent ir susiklostė tokia situacija, jog dėl A. T., V. V., D. B., taip pat ir dėl V. R. padarytos nusikalstamos veikos kilusios žalos (mokestinės prievolės) atlyginimo nėra galimybės išieškoti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, formaliai konstatuodamas, kad civilinė ieškovė užsitikrino mokestinės skolos išieškojimą MAĮ nurodytomis priemonėmis. Tuo tarpu kliūčių išspręsti civilinio ieškinio klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tai atitiktų ir formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>, 2K-7-50-1073/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad būtent šioje byloje yra surinkti visi duomenys, susiję su civilinio ieškinio dalyku, taip pat įrodymai, pagrindžiantys tiek A. T., V. V., D. B., tiek ir V. R. nusikalstamus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su valstybei kilusia žala. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjant pareikštą ieškinį lemiamą reikšmę turi A. T., V. V., D. B. ir V. R. kaltės klausimas, kuris yra sprendžiamas būtent baudžiamojoje byloje. Taigi, išnagrinėjus šią bylą iš esmės ir išsprendus nuteistųjų kaltės klausimą, nėra pagrindo kartu neišnagrinėti civilinio ieškinio, kurio išsprendimas būtent baudžiamojoje byloje labiausiai užtikrina ir ekonomiškumo, koncentruotumo bei civilinės ieškovės teisių gynimo operatyvumo principus.

19.45. Taigi, 873 520,40 Eur civilinis ieškinys atmestas dėl netinkamo teisės normų taikymo. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis, kuria paliktas galioti sprendimas panaikinti civiliniam ieškiniui užtikrinti paskirtus laikinuosius nuosavybės teisės apribojimus nuteistųjų A. T., V. V., D. B. ir jų sutuoktinių turtui. Ši bylos dalis taip pat perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

19.46. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1, 2, 3 dalis, neištaisė analogiškų pirmosios instancijos teismo klaidų, todėl padarė ir kitą teisės taikymo klaidą, t. y., esant pagrindui skirti nuteistiesiems A. T., V. V. ir D. B. BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas realias, terminuoto laisvės atėmimo bausmes, nepagrįstai parinko kitą bausmės rūšį – baudą, kuri neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19.47. Teismai, skirdami bausmes, akcentavo bausmės teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

19.48. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad baudos nuteistiesiems paskirtos remiantis iš esmės tik kaltininkų asmenybių požymiais – jog visi yra vedę ir dirba, o A. T. ir V. V. – dar ir neteisti. Šios nuteistųjų socialinę padėtį apibrėžiančios aplinkybės (vedę, dirba) nėra niekuo išskirtinės ar ypatingos, jos nesutrukdė padaryti nusikaltimus. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nedarymas yra kiekvieno asmens pareiga, todėl baudžiamosios teisės požiūriu toks ilgesnį laiką po nusikaltimų padarymo trunkantis elgesys ir teistumo neturėjimas kaltininkui papildomų privilegijų nesukuria. Visų kitų aplinkybių svarbą ir jų tarpusavio sąsajumą teismas arba vertino atskirai, arba nors ir nurodė, tačiau į jas neatsižvelgė.

19.49. Nuteistieji padarė tyčinius, baigtus, sunkius nusikaltimus dėl savanaudiškų motyvų, siekdami turtinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, jog nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe. Nors ši išvada ginčytina (kasaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamam susivienijimui), tačiau bet kuriuo atveju ši teismo konstatuota aplinkybė reiškia, kad tokia bendrininkavimo forma yra daug pavojingesnė, ji suteikia kaltininkams daugiau galimybių įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, nes iš anksto aptariami, suderinami svarbiausi bendros nusikalstamos veikos momentai: parengiamas nusikaltimų padarymo planas, numatomas nusikaltimų padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimų padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Todėl šios bylos kontekste ši teismo nustatyta aplinkybė rodo didesnį nuteistųjų pavojingumą visuomenei.

19.50. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad A. T. organizavo ir vadovavo dviejų, V. V. – keturių sunkių, sudėtingų nusikaltimų padarymui, jie buvo vykdomi kelių valstybių teritorijose ir jiems atlikti prireikė daug ir įvairių veiksmų, o D. B. padėjo padaryti vieną sunkų, sudėtingą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (kasaciniame skunde teigiama, kad tokių nusikaltimų buvo daugiau). Pagal oficialią Muitinės kriminalinės tarnybos statistiką, nuteistųjų padaryti nusikaltimai pagal dalyko apimtį buvo didžiausi Lietuvos Respublikoje 2009 metais (bendra sulaikytų cigarečių vertė – 1 097 341,87 Eur). Tad šių nusikaltimų pavojingumas tiek pagal nusikaltimo dalyko apimtį, tiek pagal jų organizuotumo lygį yra daug didesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau teismai tinkamai neįvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas ir pažymėjo, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau į tai taip pat neatsižvelgė.

19.51. Pažymėtina ir tai, kad, A. T. į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, jis laikomas atlikusiu bausmę, t. y. dėl padarytų sunkių nusikaltimų nuteistasis de facto (faktiškai) nepatyrė jokios poveikio priemonės. Tad A. T. bausmės paskirtis ir tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktai) šioje byloje nėra pasiekti. Juolab nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausme, kuria A. T. nepatiria jokių poveikio priemonių ir kuri neatitinka jo padarytų nusikaltimų ir jo asmens pavojingumo, yra įgyvendinti ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimai – užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atitinkamai V. V., paskyrus 300 MGL baudą ir įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (iš viso 263 MGL baudą), taip pat nėra pasiekti bausmės tikslai, nėra įgyvendintas ir teisingumo principas.

19.52. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai identifikavo bausmei skirti svarbią aplinkybę, t. y. kad D. B. po šioje byloje padaryto nusikaltimo 2012–2013 m. padarė daug labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu dvylikos metų laisvės atėmimo bausme (BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis), tačiau į šią kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę neatsižvelgė.

19.53. Sprendžiant, ar yra pagrindas asmenį nubausti pinigine bauda, turi būti įvertinta ir tai, ar bus reali galimybė nuteistajam sumokėti baudą arba išieškoti ją priverstine tvarka. D. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jis kreipėsi į teismą prašydamas baudos sumokėjimą atidėti pakankamai ilgam laikotarpiui, todėl tai patvirtina, kad piniginė bauda, kaip bausmė D. B., kurios jis neturės realios galimybės įvykdyti, neturi teigiamo auklėjamojo poveikio. Taip pat ir A. T. bei V. V..

19.54. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, ypač specialiajai, bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Teisingumo principas reiškia ir tai, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti prielaidas asmens nebaudžiamumui, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-25-942/2015). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016). Šiuo atveju teismai, paskirdami ne tą bausmės rūšį (baudą), kurią reikėjo (terminuotą laisvės atėmimą), nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nuteistųjų nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl laisvės atėmimo bausmių paskyrimo A. T., V. V. ir D. B., naikinta ir byla dėl šios dalies grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovės direktorės kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo V. V., nuteistojo A. T., nuteistojo D. B. gynėjo advokato E. Jonušo, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

33. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

34. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

35. Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

36. Kaip matyti iš nuteistųjų A. T., V. V., nuteistojo D. B. gynėjo advokato E. Jonušo, taip pat ir prokuroro kasacinių skundų turinio, juose pateikiama nemažai argumentų, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms. Tokio pobūdžio argumentai šioje nutartyje teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl nuteistojo D. B. gynėjo advokato E. Jonušo kasacinio skundo argumentų

21. Nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nemotyvuotai atmetė (apskritai nevertino) D. B. nekaltumą patvirtinančius įrodymus ir nepagrįstai didelę reikšmę suteikė iš esmės vieninteliam įrodymui – 2009 m. birželio 8 d. 9.21 val. vykusiam pokalbiui telefonu ir dviem specialistų B. Šalnos ir E. Šalnaitės išvadoms, kuriose buvo tirtas šio pokalbio garso įrašas. Teismo išvada, vertinant tai, kad būtent D. B. kalbėjo telefonu, nėra pakankamai argumentuota. Bylos įrodymai patvirtina, jog D. B. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl jam priimtas pirmosios instancijos teisme išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas.

22. Dėl kasatoriaus skundžiamos bylos dalies kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nustatydamas D. B. kaltumą apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus, padarė kasatoriaus nurodytus ir kitus esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kaltinamųjų D. B., A. T., V. V., liudytojų O. K., D. F. teisme duotus parodymus, perskaitė A. T. ir liudytojo D. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų paaiškinimus, duotus teisme, telefono pokalbius, specialistų išvadas, kitus rašytinius bylos duomenis, taip pat pats atliko dalies įrodymų tyrimą (pakartotinai apklausė liudytoją O. K., specialistus B. Šalną, E. Šalnaitę, V. Makarevičių ir perskaitė jo specialisto išvadą, G. Kvedaravičių ir P. Turčinską (pastarasis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme), perskaitė jų pateiktą į bylą specialisto išvadą ir surašytą pažymą, išklausė garso įrašą Nr. 75, D. B. gynėjo prašymu pridėjo prie bylos ir perskaitė 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadą dėl lingvistinės pokalbių analizės, taip pat apklausė ją atlikusį specialistą V. Kardelį, perskaitė kitus papildomai pateiktus rašytinius dokumentus). Iš naujo įvertinęs įrodymus, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų, šis teismas priimtame naujame nuosprendyje nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas D. B. pripažinti kaltu, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. B. kaltumo A. T., V. V. ir kitiems organizuotos grupės nariams padėjus rengti ir vykdyti didelės vertės akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandą neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais buvo įrodinėjama aplinkybė, kad D. B. pagal A. T. nurodymą nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2009 m. birželio 10 d. (tiksliau tyrimo nenustatyta) ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paėmė ir perdavė nenustatytam asmeniui 84 000 Eur kontrabandinėms cigaretėms pirkti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, netinkamai ir selektyviai, neteisingai vertino įrodymų visumą, bylos duomenų tarpusavio sąsajas, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino D. B., A. T. ir V. V. parodymus, neįvertino kitų itin reikšmingų duomenų – liudytojo D. F. parodymų, specialistų E. Šalnaitės ir B. Šalnos pateiktų išvadų ir jų teisme duotų paaiškinimų bei kitų bylos duomenų, netinkamai išsprendė kilusius prieštaravimus tarp specialistų išvadų.

24. Byloje yra keturi D. B. priskirti telefono pokalbiai – trys su V. V. ir vienas su A. T.. Telefono pokalbiai su V. V. (2009 m. birželio 5 d., birželio 6 d. ir birželio 15 d.) patvirtina, kad D. B., priešingai nei jis teigia, pažinojo V. V. ir kaltinime nurodomu laikotarpiu, kuriuo buvo rengiamasi daryti kontrabandą, su juo gana familiariai bendravo telefonu.

25. Liudytojas D. F. (atlikęs byloje operatyvinį tyrimą) parodė, kad duomenys apie galimą D. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje buvo gauti užfiksavus jo pokalbį telefonu su A. T., šio pokalbio metu pastarasis nurodė D. B. iš slėptuvės paimti pinigus, skirtus sumokėti už cigaretes, ir perduoti juos nenustatytam asmeniui; iki tol byloje nebuvo jokių duomenų apie D. B., jo balsą pareigūnai atpažino, nes žinojo jį iš ankstesnių tyrimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. B. pokalbį, vykusį telefonu su A. T. 2009 m. birželio 8 d. 9 val. 21 min. 39 sek., įvertino tai, kad prieš pat šį pokalbį A. T. iš nenustatyto asmens užsakė 786 dėžes cigarečių; užsakęs cigaretes, 2009 m. birželio 8 d. 9 val. 21 min. 39 sek. susisiekė su kitu asmeniu ir nurodė jam namuose iš slėptuvės paimti pinigus („aštuoniasdešimt keturis eurus“) ir jais atsiskaityti už prieš kelias minutes jo paties užsakytas cigaretes, nurodė, kaip su cigarečių pardavėju susisiekti, o pašnekovas sutiko vykdyti nurodymus. 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. LTEC fonoskopijos srities specialisto išvadose Nr. 11-20 (13), 593 (13) ir Nr. 11-1485 (13) konstatuota, kad 2009 m. birželio 8 d. 9 val. 21 min. 39 sek. telefono pokalbio garso įraše užfiksuoti A. T. ir D. B. balsai ir kalba.

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertino D. B. gynėjo iniciatyva prie bylos medžiagos pridėtą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. birželio 19 d. pažymą Nr. 140-(03172)-IS1-3139 ir 2015 m. kovo 26 d. specialisto išvadą Nr. 140-(0641)-IS1-2052, 2015 m. liepos 29 d. specialisto išvadą Nr. 15/S-33, 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadą dėl lingvistinės pokalbių analizės, išklausė visų išvardytas išvadas pateikusių specialistų paaiškinimus ir padarė išvadą, kad šie duomenys neleidžia pagrįstai abejoti 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. LTEC fonoskopijos srities specialistų B. Šalnos ir E. Šalnaitės pateikta kategoriška išvada. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad specialistai B. Šalna ir E. Šalnaitė įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi itin didelę fonoskopinių tyrimų patirtį, tyrimų metu taikė kelis LTEC patvirtintus tyrimo metodus – audityvinę analizę ir akustinį instrumentinį tyrimą, šie metodai yra aprobuoti ir patvirtinti LTEC. Tuo tarpu Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 140-(03172)-IS1-3139 ir 2015 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(0641)-IS1-2052 pateiktos išvados padarytos remiantis vien kompiuterinės programos „Batvox“ pateiktais rezultatais, atliekant tyrimus dėl šių išvadų nebuvo taikyti jokie kiti fonoskopinio tyrimo metodai, o tyrimus atlikusių specialistų darbo stažas šioje srityje tyrimų atlikimo metu sudarė tik kiek daugiau nei vienerius metus. 2015 m. liepos 29 d. specialisto išvadą Nr. 15/S-33 pateikęs specialistas V. Makarevičius 2014 m. kovo 7 d. buvo išbrauktas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo, be to, kaip tvirtino specialistas, per metus jis atlieka tik 1–3 fonoskopinius tyrimus; neatitikimai tarp šio specialisto ir specialistų E. Šalnaitės bei B. Šalnos pateiktų išvadų buvo nulemti iš esmės tik V. Makarevičiaus atliktos audityvinės analizės (tyrimo metodo, kurio metu specialistas klausėsi garso įrašo ir fiksavo tai, ką išgirdo) rezultatų, o šio specialisto naudotos kompiuterinės programos leido daryti išvadą, kad visuose keturiuose tirtuose telefono pokalbių garso įrašuose, kurie priskiriami D. B., girdimas to paties asmens balsas.

28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas ar specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018).

29. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, arba tyrimas atliktas neišsamiai, bet ir kiti panašūs atvejai, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>).

30. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pirmiau minėtų teismų praktikos reikalavimų. Šiuo atveju nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad byloje teisminio proceso metu gauta 2018 m. gegužės 11 d. specialisto V. Kardelio išvada dėl lingvistinės pokalbių analizės turėjo padėti teismui paneigti tai, kad D. B. dalyvavo pokalbyje telefonu. Pats išvadą pateikęs specialistas V. Kardelis nurodė, kad ji nėra kategoriška. Be to, lingvistinė analizė vertina kalbą bendrinės – norminės arba tarminės (dialektinės) vartosenos požiūriu. Tačiau dialektologijos ir fonologijos lingvistikos specialistas nekompetentingas atlikti išsamią ir visapusišką garso įrašo identifikavimo analizę, nes jo taikytas tyrimo būdas yra tik viena, subjektyviu metodu paremta, asmens identifikacijos pagal sakytinę kalbą dalis.

31. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino D. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodomus jo ginamąjį teisinančius duomenis, anot kasatoriaus, patvirtinančius, kad D. B. 2009 m. birželio 8, 9 d. buvo Lietuvoje, o ne Rusijoje, lygino juos su kita bylos medžiaga ir dėl šių bylos duomenų nuosprendžio 6.41 punkte išdėstė išvadas.

32. Taigi darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, nepažeisdamas kasatoriaus nurodytų BPK normų ir in dubio pro reo principo, patikrino byloje gautus ir prokuroro apeliaciniame skunde kvestionuotus bylos įrodymus dėl D. B. dalyvavimo darant kontrabandą, juos vertino tiek atskirai, tiek visumos kontekste ir dėl to padarė pagrįstas išvadas dėl šio nuteistojo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistųjų A. T. ir V. V. kasacinių skundų argumentų, susijusių su jų nuteisimu dėl cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis

37. Nuteistieji A. T. ir V. V., ginčydami jų nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos 543 727,98 Eur vertės cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jų kaltę iš esmės grindė liudytojo, buvusio įtariamojo toje pačioje byloje O. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, tinkamai nevertino šio asmens parodymų patikimumo, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Šie argumentai nepagrįsti.

38. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, buvęs bendrininkas, kuris teisme tapo liudytoju, yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, turi būti tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimą šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).

39. Antra, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad yra didelis pavojus, jog kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199).

40. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nuteistųjų A. T. bei V. V. ir O. K. baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš bylos Nr. 01-2-00019-11, pradėtos 2011 m. kovo 15 d. dėl BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų. O. K. dėl jo bei kitų asmenų išskirtoje byloje buvo pareikšti įtariamai ir pagal BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas organizuota grupe su Lenkijos Respublikos piliečiais D. A. J., A. M., G. S. ir L. S., taip pat su A. T., V. V., D. B. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje ir užsienyje – Lenkijos Respublikoje dalyvavo rengiant ir padarant kontrabandą bei veikdamas pagal jam duotus nurodymus šiame nusikaltime atliko padėjėjo vaidmenį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a> O. K., be kitų veikų, pripažintas kaltu bendrininkaujant su A. T., V. V. bei kitais asmenimis padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 39¹ straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip aktyviai padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, galutinis procesinis sprendimas minėtoje byloje dar nepriimtas.

41. Byloje O. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip įtariamasis, o vėliau taip pat kaip liudytojas davė parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo atveju teismai išsamiai išanalizavo O. K. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, tikrino šio asmens parodymų patikimumą, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais (parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokolais, nuteistųjų A. T., V. V., liudytojo D. F. parodymais, protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė išvadas, kad yra pagrindas O. K. parodymais remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. O. K. dalyvavo bylą nagrinėjant abiejų grandžių teismuose, kur visi proceso dalyviai (iš jų ir nuteistieji A. T., V. V. bei jų gynėjai) galėjo užduoti jam klausimus ir ginčyti jo parodymus. Iš teismų atlikto įrodymų vertinimo matyti, jog liudytojo O. K. parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų A. T. bei V. V. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad liudytojo O. K. parodymus apie A. T. bei V. V. dalyvavimą rengiant ir padarant cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandą ir neteisėtą disponavimą šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis patvirtino iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, liudytojo Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. F. parodymai ir kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, užfiksuoti O. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole, jo ir A. T. bei V. V. akistatų protokoluose, 2012 m. balandžio 23 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti bendrininkų telefono pokalbiai. Vien tai, kad liudytojas O. K. išskirtoje baudžiamojoje byloje buvo įtariamas (kaltinamas) tuo, kad bendrininkavo su A. T. ir V. V. rengiant ir padarant cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandą, nereiškia, kad jo parodymais šioje byloje negalima vadovautis.

42. Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti kasatorių argumentai, kad teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a> teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojų G. S. ir A. M. parodymų, kurie paneigia liudytojo O. K. parodymus dėl A. T. ir V. V. vaidmens padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kartu patvirtina, jog būtent O. K. organizavo cigarečių kontrabandą Lietuvos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje Lenkijos Respublikos piliečių G. S. ir A. M. apklausti nepavyko: G. S. teisiamojo posėdžio vaizdo konferencijos būdu metu atsisakė duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, o A. M., šaukiamas į teismą, neatvyko. Tačiau, priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad liudytojų G. S. ir A. M. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a> teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai šioje byloje buvo ištirti ir įvertinti.

43. Darytina bendra išvada, kad teismai, tirdami, tikrindami ir vertindami O. K. parodymus, tinkamai taikė kaltumo įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į liudytojo, kuris toje pačioje byloje yra buvęs ir įtariamuoju, parodymų vertinimo ypatumus ir grįsdami jais skundžiamų nuosprendžių dalis dėl A. T. ir V. V. kaltumo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Dėl nuteistojo V. V. kasacinio skundo argumentų, susijusių su jo nuteisimu dėl cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis

44. Nuteistasis V. V., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos 553 613,88 Eur vertės cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodo, kad teismai nenustatė nė vienos esminės šių nusikaltimų aplinkybės ir jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė ne objektyviais įrodymais, bet prielaidomis, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir nekaltumo prezumpciją. Šie argumentai nepagrįsti.

45. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamų nuosprendžių turinio, nuteistojo V. V. kaltė dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis pagrįsta įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde. Teismai, grįsdami V. V. kaltę, rėmėsi teisme ištirtais ir išanalizuotais liudytojų D. F., A. M., A. A., M. Š. parodymais, kitais objektyviais bylos įrodymais – 2012 m. balandžio 23 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti V. V. telefono pokalbiai su IĮ „S. V. V.“ atstovais, A. M., taip pat specialistų išvadomis ir nuosprendžiuose išdėstė išsamius šių įrodymų vertinimo motyvus. Priešingai nei teigia kasatorius, minėtų įrodymų analizė ir vertinimas leido teismams padaryti pagrįstas išvadas, kad V. V. aktyviai dalyvavo organizuojant iš IĮ „S. V. V.“ užsakyto medienos briketų krovinio (kuris buvo naudojamas kaip priedangos krovinys kontrabanda gabenamoms cigaretėms) gabenimą, t. y. kreipėsi į UAB „E.“ dėl krovinio gabenimo, pats ruošė krovinio gabenimo dokumentus ir tikslino juose nurodytus duomenis, IĮ „S. V. V.“ atstovams tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie krovinio užsakovą, iškrovimo vietą, be to, IĮ „S.V. V.“ atstovams ir UAB „E.“ vadybininkei A. A. prisistatė išgalvotu Vadimo vardu. Kartu V. V., siekdamas, kad UAB „E.“ vairuotojo V. R. vilkiku 2009 m. birželio 16 d. į Lietuvą kontrabanda atgabentas cigarečių krovinys būtų pakeistas legaliu, 2009 m. birželio mėn. pradžioje iš UAB „Vi“ užsakė ir 2009 m. birželio 11 d. atsiėmė medienos briketų krovinį, kurio kiekis, pakavimo būdas atitiko tą, kuris pagal krovinio dokumentus turėjo būti gabenamas iš Rusijos Federacijos V. R. vairuojamu vilkiku, atsiskaitydamas už medienos briketus nepildė jokių dokumentų, be to, UAB „Vi“ atstovui A. M. prisistatė išgalvotu Vlado vardu. Kasatoriaus teiginiai, kad jo dalyvavimą padarant šias nusikalstamas veikas paneigia liudytojo M. G. parodymai apie medžio briketų užsakymą iš UAB „Vi“, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tinkamai įvertino, palygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais įrodymais ir nurodė, kodėl nėra pagrindo jais remtis nustatant įrodinėtinas byloje aplinkybes.

46. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio kasatoriaus apskųstuose teismų nuosprendžiuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo V. V., neturi. Šio nuteistojo skunde keliamos abejonės dėl dalies įrodymų (liudytojo D. F. parodymų, 2012 m. balandžio 23 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo), kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamų nuosprendžių dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį dėl cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, sąsajumo yra nepagrįstos, nes teismų sprendimuose nurodyta, kokias bylos aplinkybes patvirtina šie duomenys kartu su kitais bylos įrodymais.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų dėl A. T. ir V. R. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį dėl cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis

47. Prokuroras, kasaciniame skunde nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl A. T. ir V. R. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. birželio 16 d. įvykdytos 553 613,88 Eur vertės cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodo, kad teismas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą atliko bei išvadas dėl A. T. ir V. R. išteisinimo padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas. Šie argumentai grindžiami tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, dalies svarbių duomenų nepagrįstai nepripažino įrodymais ir jų be pagrindo nevertino, o kitus įrodymus vertino nepakankamai.

48. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, neišdėsčius teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.). Tačiau, atsižvelgiant į kasatoriaus argumentų turinį, primintina ir tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka, kad būtų nustatyta, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

49. Pirmosios instancijos teismas, dėl šios bylos dalies kaltinimų išteisindamas A. T. ir V. R., konstatavo, kad A. T. nepadarė veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, o V. R. dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tokio A. T. ir V. R. išteisinimo, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, kasatoriaus nesutikimo su įrodymų vertinimu argumentų pobūdį, negali daryti išvados, kad šiuo atveju buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

50. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, jog teismas, vertindamas liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, padarė nenuoseklias ir prieštaringas išvadas. Šis argumentas iš esmės grindžiamas tuo, kad nors apeliacinės instancijos teismas A. T. kaltę dėl vienų nusikaltimų – cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – grindė O. K. parodymais, tačiau spręsdamas A. T. kaltės klausimą dėl kitų nusikaltimų – cigarečių „Jin Ling“ kontrabandos ir neteisėto disponavimo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis ­– nepagrįstai nesirėmė šio liudytojo byloje pateikta informacija (kad, praėjus keletui savaičių nuo 2009 m. birželio 16 d. įvykusio dviejų vilkikų su kontrabanda gabenamomis cigaretėmis sulaikymo, Lenkijoje vykusiame O. K., A. T. ir V. V. susitikime su Lenkijos Respublikos piliečiais G. S. ir D. A. J., aiškinantis vilkikų sulaikymo aplinkybes, A. T. prisipažino, kad antru vilkiku be lenkų žinios gabentas ir sulaikytas kontrabandinių cigarečių krovinys priklausė jam (A. T.)). Tačiau, kaipp matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 6.83 punkto, šis teismas išdėstė aiškias išvadas, kodėl šioje bylos dalyje šio liudytojo parodymai nepakankami A. T. ir V. R. kaltumui pagrįsti.

51. Prokuroro kasaciniame skunde, be pirmiau minėtų liudytojo O. K. parodymų, nurodomi kiti bylos duomenys, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino arba juos įvertino nepakankamai: 2012 m. balandžio 23 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuotas 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. vykęs telefono pokalbis, kurio metu A. T. V. R. davė nurodymus, susijusius su cigarečių kontrabanda, tai patvirtinantys liudytojo D. F. parodymai, 2013 m. kovo 14 d. LTEC fonoskopijos specialisto išvada; liudytojo D. A. J. parodymai; 2013 m. sausio 13 d. V. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys.

52. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, priešingai nei teigia kasatorius, teismas minėtus įrodymus išsamiai išanalizavo, nuosprendyje aptarė ir įvertino. Antai pasisakydamas dėl 2012 m. balandžio 23 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoto 2009 m. birželio 6 d. apie 13 val. 4 min. 23 sek. telefono pokalbio įrodomosios reikšmės apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje patikimai ir neabejotinai nenustatyta, jog minėtas telefono pokalbis vyko būtent tarp A. T. ir V. R., be to, pokalbis trumpas, neinformatyvus. Teismas įvertino liudytojo D. F. parodymų turinį, kartu nurodydamas kitus bylos duomenis, leidusius teismui daryti išvadą, kad šio liudytojo parodymai nepakankami, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2013 m. kovo 14 d. LTEC fonoskopijos specialisto išvada, jog garso įraše užfiksuoto A. T. pašnekovo balsas ir kalba yra būtent V. R., nėra kategoriška.

53. Atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 6.84 punkte, atsižvelgdamas tiek į liudytojo parodymų turinį, tiek į jų gavimo aplinkybes, išdėstė teisingas išvadas dėl liudytojo D. A. J. ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje prokurorui duotų parodymų vertinimo.

54. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti nenuoseklūs, neatitinkantys BPK 20 straipsnio nuostatų motyvai dėl 2013 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, susijusių su V. R. telefono pokalbiais ir susirašinėjimu SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu, vertinimo. Tačiau, prokuroro kasacinio skundo argumentais paneigus šio teismo nepagrįstas išvadas dėl šių duomenų neleistinumo, sutiktina su šio teismo išvada dėl įrodymų turinio vertinimo. Šiuo aspektu jokios klaidos nepadaryta, nes dėl savo įrodomosios informacijos tiek pokalbiai, tiek SMS žinutės nei patvirtina, nei paneigia V. R. kaltę dėl jam kaltinamajame akte nurodytų veikų padarymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nors ir nenuoseklios išvados, tačiau jos nelaikytinos esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

55. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, patikrino byloje surinktus ir prokuroro apeliaciniame skunde kvestionuotus bylos įrodymus, juos pagrįstai vertino tiek atskirtai, tiek visumos kontekste ir dėl to padarė logiškas bei iš esmės teisingas išvadas dėl A. T. ir V. R. išteisinimo. Į esminius nepatenkintus prokuroro apeliacinio skundo argumentus yra pateikti atsakymai, jų turinys atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priimti prokuroro kasaciniame skunde nurodytą procesinį sprendimą, nustatytą BPK 382 straipsnio 5 punkte.

Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio taikymo

56. Prokuroro kasaciniame skunde nesutinkama su teismų nustatyta nuteistųjų bendrininkavimo forma ir teigiama, kad, byloje esant nustatytiems nusikalstamo susivienijimo požymiams (nusikalstamų veikų įgyvendinimo mechanizmo sudėtingumas, nusikaltimų planavimas, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, pavaldumo santykiai, aukšto lygio konspiracija, techninių priemonių panaudojimas, tarptautinis elementas ir kt.), A. T. nepagrįstai išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o V. V., D. B. ir V. R. nepagrįstai išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

57. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 54–56 lapuose išdėstė teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą atitinkančius motyvus, kodėl nusprendė, kad nuteistieji veikė žemesnio organizuotumo bendrininkų grupe, kuri atitinka organizuotos grupės požymius. Šias išvadas nuosprendžio 6.107–6.113 punktuose išdėstytais išsamiais motyvais patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Prokuroro kasacinio skundo motyvai šių teismų išvadų nepaneigia.

58. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2012">2K-275/2012</a>, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-60-942/2019), be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-60-942/2019 ir kt.).

59. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas, tarptautinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis, vidinė hierarchinė struktūra, vaidmenų pasidalijimas, kriminaliniai ryšiai, pastovumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-1073/2018">2K-171-1073/2018</a>).

60. Nagrinėjamoje byloje teismai būtent įvertinę pirmiau minėtų požymių visumą nustatė, kaip buvo organizuota akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir kaip prie kiekvieno nusikaltimo prisidėjo konkretus nuteistasis. Grupe veikusių asmenų suplanuotų ir padarytų nusikaltimų skaičius, pavojingumas, nuteistųjų A. T., V. V., D. B. ir Lenkijos Respublikos piliečių tarpusavio ryšių pobūdis, taip pat nebuvimas nusikalstamam susivienijimui būdingų neformaliųjų požymių (kaip antai hierarchinės struktūros, vadovavimo, drausmės ir subordinacijos palaikymo, periodiško susirinkimų rengimo, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, nenustatymas) paneigia prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nuteistųjų veiksmuose egzistavimo. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus nagrinėjant BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra atsakyta. Akcizais apmokestinamų prekių, viršijančių 250 MGL dydžio sumą, kontrabanda pagal savo pobūdį yra toks nusikaltimas, į kurį paprastai investuojamos grynųjų pinigų sumos, panaudojamos pervežimo ir priedangos priemonės, o prekių pervežimas atliekamas sutelkiant bendrininkų veiksmus ir juos koordinuojant kelių valstybių teritorijose, nes kontrabandos krovinys gabenamas per kelių valstybių sienas. Šiuo atveju kasaciniame skunde pabrėžiami kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo ypatumai yra įprastiniai, o ne išskirtiniai tokio pobūdžio pavojingų veiksmų požymiai.

Dėl BK 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio taikymo ir prokuroro apeliacinio skundo išnagrinėjimo apimties

61. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad nuteistųjų A. T. ir V. V. padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos su nuoroda į BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas šių normų pašalinimo iš kaltinimo priežasčių nepaaiškino, o apeliacinės instancijos teismas jokių motyvų dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu neišdėstė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

62. Išties pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016).

63. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, jame nėra pateikta motyvų dėl prokuroro nuomonės, kad dviejų nuteistųjų, A. T. ir V. V., veiksmai turėtų būti papildomai kvalifikuoti pagal BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį. Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį neteisėtu, dėl ko byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikaltimus padarė Lietuvos Respublikos piliečiai, jie baigti Lietuvoje. Šiuo atveju tokių nuteistųjų veikų kvalifikavimas su nuorodomis į BK bendrosios dalies normas dėl nusikaltimo vietos nustatymo taisyklės ir pilietybės (personalinio) baudžiamosios jurisdikcijos principo neturi jokios teisinės prasmės.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

64. Nagrinėjamoje byloje kontrabandos padarymo priemonės – vilkikas „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lamberet SRO1“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vilkikas „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo kontrabanda gabenti cigarečių kroviniai, pripažinti konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio nuostatų prasme. Ikiteisminio tyrimo metu šios transporto priemonės buvo grąžintos jų savininkams – UAB „E.“ ir Lenkijos Respublikos įmonei „T. S. A. M.“.

65. Dėl UAB „E.“ priklausančio vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Lamberet SRO1“, kuriais 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda buvo gabenamas cigarečių „Jin Ling“ krovinys, konfiskavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nenustatyta, jog bendrovė žinojo, kad šios transporto priemonės bus naudojamos darant nusikalstamas veikas, todėl nusprendė šio turto iš jo savininko nekonfiskuoti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš nuteistojo V. V. šio turto vertę – 61 797,37 Eur.

66. Lenkijos Respublikos įmonei „T. S. A. M.“ priklausančio vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ konfiskavimo klausimą teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, perdavus baudžiamąjį persekiojimą dėl vairuotojo Lenkijos Respublikos piliečio L. S. cigarečių gabenimo šiuo vilkiku su puspriekabe Lenkijos Respublikai, taip pat grąžinus transporto priemones savininkui į Lenkijos Respubliką, kartu buvo perduotas ir klausimo dėl nusikaltimo priemonių likimo sprendimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IVK108/15 A. M. buvo nuteistas dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios šioje byloje nuteisti ir A. T., V. V. bei D. B., – dalyvavimo kontrabanda į Lenkiją minėtais vilkiku su puspriekabe gabenant cigaretes – ir kad byloje nėra duomenų, jog Lenkijoje buvo išspręstas vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ likimas, nusprendė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, lygiomis dalimis išieškoti iš nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. dalį šio turto vertės – 15 000 Eur.

67. Nuteistųjų A. T. ir V. V. kasaciniuose skunduose netinkamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymas iš esmės ginčijamas dviem aspektais: kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje sprendė Lenkijos Respublikos įmonei „T. S. A. M.“ priklausančio vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ konfiskavimo klausimą ir kad netinkamai nustatytos konfiskuotino turto vertės.

68. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

69. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

70. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad UAB „E.“ priklausančio vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Lamberet SRO1“ savininkas žinojo, kad šios transporto priemonės bus panaudojamos nusikalstamai veikai daryti, ir kad egzistuoja kitos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos. Nesutikdamas su šiomis aplinkybėmis nuteistasis V. V. kasaciniame skunde išdėsto samprotavimus, kad juridinis asmuo galėjo žinoti apie šio UAB „E.“ priklausančio transporto priemonių junginio panaudojimą cigarečių kontrabandai, todėl jam (V. V.) BK 72 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame pateikti argumentai dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo yra prieštaringi. Viena vertus, kasatorius kategoriškai nesutinka su BK 72 straipsnio 5 dalies sąlygų nustatymu, išieškant iš jo vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Lamberet SRO1“ vertę, o kita vertus, teigia, kad konfiskuotino turto vertė mažintina.

71. Teismams byloje nenustačius, kad minėtų transporto priemonių savininkė UAB „E.“ žinojo, jog jos bus panaudojamos padarant cigarečių kontrabandą, šio turto vertę pagrįstai nuspręsta išieškoti iš šias transporto priemones panaudojant nusikalstamą veiką padariusio V. V.. Kartu abiejų instancijų teismai pateikė aiškius konfiskuotino turto – konkretaus vilkiko su puspriekabe vertės nustatymo motyvus. Priešingai nei teigia šis kasatorius, nėra pagrindo teigti, kad vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Lamberet SRO1“ vertės – 61 797,37 Eur iš jo išieškojimas yra aiškiai neproporcingas ir neindividualizuotas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. paskirto konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo V. V. vaidmenį padarant cigarečių kontrabandą, gabentų cigarečių vertę (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 1 911 518 Lt (553 613,88 Eur), kuri žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, taip pat V. V. už BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos švelnesnės iš dviejų alternatyvių šio straipsnio sankcijoje nurodytų bausmės rūšių – baudos dydį (9415 Eur). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>).

72. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, nuspręsdami išieškoti iš nuteistojo V. V. vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe „Lamberet SRO1“ vertę (61 797,37 Eur), atsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir pateikė tinkamus sprendimo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas motyvus.

73. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. dalį kito vilkiko „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 15 000 Eur priimtas nesant tam teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo pakeisto nuosprendžio 6.137 punkte esantys argumentai tik pakartoja prokuroro apeliacinio skundo prašymą, yra netinkami ir neįrodo, kad šiuo atveju būtų nustatytos visos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos.

74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo priemonės – Lietuvos Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas vilkikas „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“, kuriais vairuotojas Lenkijos Respublikos pilietis L. S. kontrabanda gabeno cigarečių „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ krovinį, 2009 m. rugpjūčio 4 d. buvo grąžintos Lenkijos Respublikos įmonės „T. S. A. M.“ savininkui A. M..

75. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2012 m. gegužės 2 d. L. S. baudžiamąjį persekiojimą dėl cigarečių gabenimo perdavus Lenkijos Respublikai, šios valstybės Liublino apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IVK108/15 panaudotos kontrabandai transporto priemonės savininkas A. M. buvo nuteistas dėl dalyvavimo 2009 m. birželio 16 d. kontrabanda minėtais vilkiku su puspriekabe gabenant cigaretes „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“. Byloje nežinomi duomenys apie tai, kaip buvo pasielgta su vilkiku „Volvo FH12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ po to, kai jis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų buvo grąžintas savininkui į Lenkiją.

76. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju esant kitos valstybės jurisdikcijai perduotam pagrindinio kontrabandos vykdytojo (L. S.) baudžiamajam persekiojimui, kurio metu taip pat baudžiamąjį persekiojimą perėmusiai valstybei buvo perduota informacija apie grąžintą kontrabandai panaudotą transporto priemonę, be to, esant nuteistam šios transporto priemonės savininkui (A. M.), esant dėl šios bylos dalies priimtam kitos valstybės teismo sprendimui (Liublino apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendis), apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įžvelgti BK 72 straipsnio 5 dalies sąlygas ir savo nagrinėjamoje byloje pagal prokuroro apeliacinio skundo prašymą taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

77. Šiuo atveju, esant nepaneigtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl galimo transporto priemonės tikrojo savininko, konfiskuotinam turtui nesant paslėptam, suvartotam, o teisės aktų nustatyta tvarka esant perduotam kitai ES valstybei narei, jo likimas spręstinas pagal šios šalies jurisdikcijos taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, ar Lenkijos teisėsaugos institucijos sprendė šio konfiskuotino turto likimą, nėra pakankama, kad baudžiamąjį persekiojimą perdavusios valstybės nuosavybėn būtų išieškoma konfiskuotino turto vertė.

78. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta lygiomis dalimis išieškoti iš V. V., A. T. ir D. B. dalį konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH 12“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO 24“ – vertę atitinkančios pinigų sumos – 15 000 Eur, naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 5 dalies (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios bylos dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudų nuteistiesiems paskyrimu

79. Kasaciniame skunde prokuroras, pakartodamas bausmių skyrimo motyvus bei plačiai argumentuodamas, teikdamas nuorodas į nutartis, priimtas įvairiose kasacinėse bylose, jas cituodamas, taip pat prieštarauja tam, kad po bylos apeliacinio proceso nuteistieji už sunkius nusikaltimus liko nuteisti ne laisvės atėmimo bausmėmis, o tik baudomis, nurodo, kad paskirtos bausmės neatitinka už sunkius nusikaltimus nurodytos kriminalinės bausmės paskirties, prieštarauja BK 41, 54 straipsnių nuostatoms, nes asmenys liko nepakankamai griežtai nubausti, nesulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Prokuroro kasaciniame skunde nurodomi baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimai susieti su tuo, kad teismai nepakankamai įvertino nuteistųjų A. T., V. V. ir D. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, šių nuteistųjų vaidmenį jose ir jų asmenybes.

80. Atsakant į tokio pobūdžio argumentus visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo konkrečių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio BPK pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.

81. Antra, pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio 56–58 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 6.114–6.118 punktuose, nenukrypdami nuo baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų, teismai dėl visų nuteistųjų sprendė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies taikymo klausimus. Iš šių teismų sprendimų turinio matyti, kad nuodugniai išnagrinėtos visos reikiamos aplinkybės, susijusios tiek su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų konkrečiais veiksmais veikiant organizuota grupe, tiek su jų asmenybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apžvelgė bausmių skyrimo tendencijas analogiškose baudžiamosiose bylose ir nuoseklią valstybės kaltintojų poziciją dėl siūlomų bausmių padarius panašaus pavojingumo nusikaltimus verslui ir ekonomikai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo iki apeliacinio proceso pabaigos praėjo daugiau nei devyneri metai, kad nuteistieji A. T. ir V. V. naujų nusikaltimų per tą laiką nepadarė, į šių nuteistųjų esamą šeiminę padėtį, kitus socialinius ryšius.

82. Nenustačius, kad teismų sprendimuose atliktas nuteistiesiems A. T., V. V. ir D. B. paskirtų bausmių motyvavimas prieštarautų prokuroro nurodytoms BK bendrosios dalies nuostatoms, bausmių skyrimo praktikai analogiško pobūdžio bylose, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prokuroro nurodytos BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios kriminalinės bausmės skyrimą, šiuo atveju pritaikytos netinkamai ir būtinos iš naujo taikyti pakartotinio apeliacinio proceso metu.

Dėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio išsprendimo

83. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. spalio 18 d. pareiškė civilinį ieškinį, 2014 m. lapkričio 25 d. jį patikslino (29 t., b. l. 154–157). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų 873 520,40 Eur (3 016 091,26 Lt) turtinės žalos atlyginimo, šią žalą sudaro importo skola – 723 145,27 Eur (2 496 876 Lt) akcizo mokestis bei 150 375,13 Eur (519 215,26 Lt) PVM.

84. Žala, kuri kildinama iš valstybės negautų mokesčių, atsirado dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo 2009 m. birželio 16 d. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis „Jin Ling“, „Imperial Classic Red“ ir „Imperial Classic Blue“ neteisėto įvežimo vilkikais „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Europos Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą.

85. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, Bendrijos muitinės kodeksą, nustatytą 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92), tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai importuojamos, prievolė sumokėti akcizus tenka visiems asmenims, kurie savo veiksmais prisidėjo prie neteisėto importo. Šioje byloje kaltininkams nesumokėjus akcizo ir PVM mokesčių, Lietuvos valstybė patyrė žalą – negavo pajamų, todėl ši žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

86. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai civilinį ieškinį atmetė, tačiau pateikė skirtingus tokio sprendimo motyvus.

87. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažino nuteistųjų skolą muitinei išnykusia pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad siekiant nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurioms esant, galiojant BMK atsiradusi skola muitinei išnyksta, taikomos ne šio kodekso nuostatos, o SMK 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nes jos lengvina asmens padėtį.

88. Apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai nepasisakydamas dėl tokios pozicijos esmės, pritarė prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pasirinkto teismų praktikos pavyzdžio šiai pozicijai pagrįsti, o iš tolesnių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas muitinės skolos nelaikė išnykusia.

89. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl prekių konfiskavimo ir jų sunaikinimo reikšmės vertinant skolos muitinei išnykimą (t. y. dėl aplinkybės, kuri reikšminga nustatant, ar valstybė dėl įvežtos akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos patyrė mokestinės (dėl negautų mokesčių padarytos) žalos), atkreipia dėmesį į pastaruoju metu formuojamą nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, pagal kurią SMK nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant BMK atsiradusioms skoloms, taikomos pastarojo kodekso nuostatos. Taigi prekių, dėl kurių muitinės skola atsirado galiojant BMK, konfiskavimas ir sunaikinimas skolos išnykimo savaime nelemia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1Ni0yNjEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1256-261/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1256-261/2019">eA-1256-261/2019</a>, eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019, taip pat žr., su atitinkamais pakeitimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1368-422/2018).

90. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvertinusi ir kasatorių pateiktus argumentus dėl muitinės kodeksų, be kita ko, skolos muitinei išnykimo pagrindų, galiojimo laiko atžvilgiu, kasacinio teismo teisėjų kolegija neranda motyvų nukrypti nuo išdėstytos pirmiau administracinių teismų praktikoje suformuotos pozicijos. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nuteistųjų skola muitinei negali būti pripažinta išnykusia pagal SMK 127 straipsnio e ar f punktus, t. y. savaime dėl to, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos.

91. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas ieškinį atmestą, taip pat nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė yra užsitikrinusi mokestinės skolos išieškojimą Mokesčių administravimo įstatyme nurodytomis priemonėmis ir jos dalies išieškojimo teisę perleidusi Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms, neturėjo teisinio pagrindo reikšti analogiško reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju civilinė ieškovė įgytų teisę mokestinę skolą išieškoti du kartus.

92. Bylos duomenimis nustatyta, kad muitinė yra įregistravusi skolą vežėjams: 1) UAB „E.“ (Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 10000148090 iš UAB „E.“ priverstinai išieškota 126 688 Lt muito; Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 10000212293 2 299 591 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo teisė perleista VĮ Turto bankui, todėl 2012 m. rugsėjo 6 d. 2 299 591 Lt suma nurašyta iš muitinės apskaitos dokumentų ir UAB „E.“ muitinei liko neskolinga); 2) Lenkijos Respublikos įmonei „T. S. A. M.“ (įmonei neįvykdžius 2 536 623 Lt mokestinės prievolės, 207 168 Lt (124 426 Lt muito ir 82 742 Lt PVM) buvo išieškota iš LNVAA „L.“ (garantavusiai tinkamą tranzito procedūros įvykdymą dėl 207 168 Lt (60 000 Eur) sumos); išnaudojus teisės aktuose nustatytas mokestinių nepriemokų priverstines išieškojimo priemones, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 3 dalimi, 2 834 864 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo teisę 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 10000194357 perdavė Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms); 3) fiziniams asmenims – A. T., V. V., D. B. ir V. R. (šių asmenų atžvilgiu priimti sprendimai apskųsti; skundų nagrinėjimas šiuo metu sustabdytas).

93. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek minėtose mokestinėse bylose, tiek baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės muitinės reiškiami reikalavimai kyla dėl tų pačių faktų, t. y. dėl 2009 m. birželio 16 d. per Lavoriškių kelio postą į Sąjungos muitų teritoriją neteisėtai įvežtų cigarečių, mokestinė žala grindžiama Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo analogiškų straipsnių pažeidimu. Todėl, patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės ieškinį baudžiamojoje byloje, tos pačios prekės būtų apmokestintos du kartus, t. y. dėl tų pačių prekių būtų priimti du skirtingi valstybinės valdžios institucijų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta už tas pačias prekes du kartus išieškoti tuos pačius mokesčius.

94. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis nagrinėjamoje situacijoje taikytinomis Lietuvos Respublikos įstatymų ir BMK nuostatomis, sumokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokestį už į Lietuvos Respubliką įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes tenka importuotojui, t. y. asmeniui, kuris už importuojamas šalies teritorijoje prekes turi sumokėti nustatytą importo skolą muitinei. Pagal byloje taikytino įvežimo metu galiojusio BMK 202 straipsnio 3 dalį skolininkais (t. y. asmenimis, privalančiais sumokėti skolą muitinei) laikomi asmenys, neteisėtai įvežę importo muitais apmokestinamas prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

95. Pagal specializuotų teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzYtMjYxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-236-261/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-236-261/2017">A-236-261/2017</a>, A-168-143/2017, A-444-2727/2012, A-143-2619/2011) asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežus, laikius, gabenus importo muitais ir kitais mokesčiais apmokestintas prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais nustatyti specialūs išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, pripažįstami solidariaisiais skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes.

96. Šiuo aspektu administracinių teismų sprendimuose, vadovaujantis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, be kita ko, nurodoma, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą to paties Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Pažymėtina, kad skolininkais šios nuostatos prasme pripažįstami ir juridiniai asmenys – nelegaliai įvežtų prekių vežėjai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis su baudžiamojoje byloje nagrinėjamais įvykiais susijusiose administracinėse bylose Nr. A-143-2362/2011 (dėl UAB,,T. S.“), A-444-2223/2011). Pripažinimas muitinės skolininku pagal vieną iš Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies įtraukų savaime nepaneigia nei galimos kitų asmenų atsakomybės, nei tokių asmenų tarpusavio atsakomybės regreso tvarka.

97. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkų muitinei solidarioji atsakomybė negali būti paneigiama ir šioje byloje (kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas – specifinėje situacijoje), kurioje, dėl sudėtingo neteisėto cigarečių gabenimo ir disponavimo jais mechanizmo dalyvaujant keliems asmenims, juridiniai asmenys buvo pripažinti skolininkais muitinei mokesčių administratoriaus sprendimais, o fiziniams asmenims, atsižvelgiant į jų, kaip skolininkų muitinei, statusą, pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Darytina išvada, kad minėtų juridinių asmenų pripažinimas skolininkais dėl su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu neteisėtu cigarečių įvežimu susijusių mokestinių nepriemokų ir veiksmai, kurių ėmėsi Lietuvos Respublikos muitinės institucijos, siekdamos išieškoti atitinkamas mokestines nepriemokas, negali būti pagrindas atmesti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad tokioje procesinėje situacijoje, kai nėra galimybės į procesus, kuriuose sprendžiama dėl mokestinės nepriemokos priteisimo iš dalies solidariųjų skolininkų, įtraukti ir kitus asmenis, siekiant išvengti nepagrįstų sumų išieškojimo, būtina prieš priimant sprendimą dėl civilinio ieškinio įsitikinti, ar skola muitinei išties nėra atlyginta kitų solidariųjų skolininkų ar iš jų išieškota. Šiuo aspektu reikšmingi duomenys turi būti nustatomi ne tik bendro pobūdžio civilinio ieškovo paaiškinimais, bet ir ieškovo pateiktais tinkamais dokumentais. Tikrintini ir civilinio ieškovo argumentai, kad nebėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog civilinė ieškovė yra užsitikrinusi mokestinės prievolės išieškojimą iš solidarių skolininkų (fizinių asmenų, kuriems baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis priemonėmis bei teiginiai, suteikiantys pagrindą manyti, kad, atsižvelgiant į skolos muitinei atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą teismų praktikoje, mokesčių apskaičiavimo senaties terminas išties pasibaigęs.

98. Taigi byloje susiklosčiusi situacija, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. spalio 18 d. pareikšto ir 2014 m. lapkričio 25 d. patikslinto civilinio ieškinio argumentai, susiję su šio ieškinio pagrindu ir dydžiu, liko neišnagrinėti.

99. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą dėl muitinės civilinio ieškinio išsprendimo, iš esmės pažeidė BPK 109 ir 115 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nepatikrino visų reikšmingų duomenų dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, neišsiaiškino visų aplinkybių, būtinų išsiaiškinti priimant sprendimą, nustatytą BPK 115 straipsnyje. Tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti šią bylos dalį ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

100. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, iš dalies tenkinant nuteistųjų ir nuteistojo D. B. gynėjo kasacinius skundus, dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dėl konfiskavimo keistina, o tenkinant Vilniaus teritorinės muitinės ir iš dalies tenkinant prokuroro kasacinius skundus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį, panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta lygiomis dalimis išieškoti iš V. V., A. T. ir D. B. dalį konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH 12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinis skundas dėl civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio, ir bylos dalį dėl šio civilinio ieškinio perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kitos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas