Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-729/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02238-2018-1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 12 d. gautu ieškovės BUAB „Kustodija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalis dėl 2016 m. gegužės 31 d. tarpusavio įskaitymų sandorio 62 172,22 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo bei dėl šios dalies priimtu nauju sprendimu ieškinys atmestas, bylos nagrinėjimas dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu atnaujintas ir byla dėl šios dalies sustabdyta. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl klaidingai sprendė dėl dviejų actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. dėl kreditorių teisių pažeidimo, reikalavimą ieškovei grindžiant pirmenybės kreditoriui suteikimu, ir šalių nesąžiningumo. Ieškovės teigimu, teismas neanalizavo esminę reikšmę turinčių byloje aplinkybių, t. y. įrodymų dėl kitų kreditorių reikalavimų ir jų įvykdymo pasibaigimo terminų (CPK 185 straipsnis); ieškovė laiko, kad atsiskaitymas su vienu kreditoriumi, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eilę ir tvarką, savaime vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas ir eliminuoja skolininkės sąžiningumą bei nepašalina pažeidimo tai, jog skolininkė tuo pačiu laikotarpiu savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais – ji atsiskaitė ne su visais, su kuriais turėjo atsiskaityti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės vertinimu, teismas išvadą dėl atsakovės sąžiningumo grindė ieškovės veiklos srities ir sudaryto sandorio (įskaitymo) pobūdžiu, bet nemotyvavo, kodėl nevertina pirmosios instancijos teismo pripažintų svarbiomis su ieškovės skola, turtui taikomais apribojimais susijusių aplinkybių; taip teismas paneigė kasacinio teismo praktikoje išplėtotą šiuo atveju atsakovei taikytiną sąžiningo verslo subjekto standartą atitinkančią pareigą domėtis kitos sandorio šalies finansine padėtimi; neištyrus šių aplinkybių, teismas neatskleidė bylos esmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas