R. S. pagal BK 183 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-891/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12377-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10.1; 2.1.2.7; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Arūno Budrio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, R. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, R. S. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinusi prokurorės Dalios Mackevičienės ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus, nuteistojo L. P. gynėjo apeliacinį skundą atmetusi, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendį:

- panaikino nuosprendžio dalį, kuria R. S. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), ir dėl to priėmė naują nuosprendį:

R. S. pripažino kaltu ir nuteisė:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (sukčiavimas įmonių „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ ir „Natural Wood Co., Ltd“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (sukčiavimas įmonės „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (sukčiavimas įmonės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

Pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteistas L. P., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „Global Impex“ faktinis direktorius, o L. P. būdamas UAB „Global Impex“ formalus direktorius, veikdami bendra tyčia, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. prisistatę kaip A. D., UAB „Global Impex“ vardu pateikė iš el. pašto (duomenys neskelbtini) pasiūlymą Kinijos bendrovei „Natural Wood Co., Ltd“ dėl medienos įsigijimo, vėliau, pateikdami ir žadamos parduoti medienos nuotraukas, sutarę su pirkėju dėl konkrečios medienos produkcijos (eglės lentų apipjautais kraštais) pardavimo ir jos pristatymo į jūrų uostą, UAB „Global Impex“ vardu 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį su minėta Kinijos bendrove dėl 90 kub. m medienos ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartį su kita Kinijos bendrove „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ dėl 180 kub. m medienos pardavimo, nutylėdami esminius duomenis apie medienos kiekį, rūšį, matmenis, kokybę, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties; L. P. ir R. S., žinodami, kad pagal sutarties reikalavimus jie nepristatys tinkamo kiekio, rūšies, matmenų bei kokybės medienos, 2018 m. spalio 12 d. pateikė sąskaitą faktūrą ir 2018 m. spalio 17 d. sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu į UAB „Global Impex“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal akredityvą 2018 m. lapkričio 5 d. buvo pervesta 38 653,49 JAV dolerio (33 996,03 Eur) už bendrovės „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ perkamą medieną ir pagal akredityvą buvo pervesta 19 976,86 JAV dolerio (17 569,80 Eur) už bendrovės „Natural Wood Co., Ltd“ perkamą medieną.

2. Be to, R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. būdamas UAB „Global Impex“ faktinis direktorius, o L. P. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. būdamas UAB „Global Impex“ formalus direktorius, veikdami bendra tyčia, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, ne vėliau nei 2018 m. gruodį (ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas), prisistatę kaip A. D., UAB „Global Impex“ vardu iš el. pašto (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą Kinijos bendrovei „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ dėl medienos įsigijimo ir, sutarę su pirkėju dėl konkrečios medienos produkcijos (pušies medienos) pardavimo ir jos pristatymo į jūrų uostą, UAB „Global Impex“ vardu 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė sutartį dėl 1500 kub. m medienos pardavimo, nutylėdami esminius duomenis apie medienos rūšį, matmenis, kokybę, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, L. P. ir R. S., žinodami, kad pagal sutarties reikalavimus nepristatys tinkamos rūšies, matmenų bei kokybės medienos, 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė sąskaitą faktūrą ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu į UAB „Global Impex“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal akredityvą 2019 m. sausio 8 d. buvo pervesta 49 938,10 JAV dolerio (43 652,19 Eur) ir 2019 m. sausio 17 d. – 251 997,15 JAV dolerio (221 127,72 Eur) už bendrovės „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ perkamą medieną. Taip L. P. ir R. S., realizavę nusikalstamą sumanymą, apgaule UAB „Global Impex“ naudai įgijo didelės – 264 779,91 Eur – vertės bendrovės „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ lėšų.

3. Be to, R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. būdamas UAB „Indigo stilius“ faktinis direktorius, o L. P. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. birželio 13 d. būdamas UAB „Indigo stilius“ formalus direktorius, veikdami bendra tyčia, turėdami išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, ne vėliau kaip 2019 m. liepą (ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas) UAB „Indigo stilius“ vardu pateikė pasiūlymą Kinijos bendrovei „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ dėl medienos įsigijimo ir R. S., sutaręs su pirkėju dėl konkrečios medienos produkcijos (eglės rąstų) pardavimo ir jos pristatymo į jūrų uostą, 2019 m. liepos 15 d. sudarė sutartį dėl 1500 kub. m medienos pardavimo, nutylėdami esminius duomenis apie medienos kilmę, rūšį, matmenis, kokybę, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, L. P. ir R. S., žinodami, kad pagal sutarties reikalavimus jie nepristatys tinkamos kilmės, rūšies, matmenų bei kokybės medienos, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu į UAB „Indigo stilius“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal akredityvą 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pervesta 178 976,60 Eur už bendrovės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ perkamą medieną. Taip L. P. ir R. S., realizavę nusikalstamą sumanymą, apgaule UAB „Indigo stilius“ naudai įgijo didelės – 178 976,60 Eur – vertės bendrovės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ lėšų.

4. Be to, R. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. būdamas UAB „Global Impex“ faktinis direktorius, o L. P. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. būdamas UAB „Global Impex“ formalus direktorius ir einamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje esančias UAB „Global Impex“ lėšas, veikdami bendra tyčia, turėdami išankstinį tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „Global Impex“ turtą – lėšas, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, AB Šiaulių banke pagal 2018 m. gegužės 7 d. sutartį L. P. išsiėmus UAB „Global Impex“ vardu mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. pagal L. P. išduotą įgaliojimą 2018 m. rugpjūčio 10 d. išsiėmus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. gruodžio 21 d. L. P. išsiėmus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019 m. sausio 9 d. sutartį išsiėmus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo finansines operacijas ir išgrynino lėšas:

4.1. su banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. liepos 24 d. iš bankomatų, esančių Klaipėdos m. adresais: Taikos pr. 61, Butkų Juzės g. 9, Šilutės pl. 35, Debreceno g. 54, per 28 kartus iš viso paėmė 13 950 Eur;

4.2. su banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. iš bankomatų, esančių Klaipėdos m. adresais: Taikos pr. 61, Herkaus Manto g. 84, Turgaus g. 1, Butkų Juzės g. 9, Šilutės pl. 35, Debreceno g. 54; adresu: Aido g. 8, Šiaulių m., per 49 kartus iš viso paėmė 18 670 Eur;

4.3. su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21 d. iš bankomato, esančio adresu: Taikos pr. 61, Klaipėdos m., per 2 kartus iš viso paėmė 1000 Eur;

4.4. su banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 5 d. iš bankomatų, esančių Klaipėdos m. adresais: Liepojos g. 10, Debreceno g. 54, Šilutės pl. 35, Taikos pr. 61, per 14 kartų iš viso paėmė 6320 Eur.

4.5. Taip laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. kovo 5 d., realizavę nusikalstamą sumanymą, L. P. ir R. S., veikdami bendrai, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose iš viso išgrynino 39 940 Eur, priklausančių UAB „Global Impex“, jų į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir padarė tokio dydžio žalą UAB „Global Impex“.

5. Be to, R. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. būdamas UAB „Global Impex“ faktinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą („už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“), 21 straipsnio 2 dalies nuostatą („už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, pažeisdamas: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“); 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas („1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 4 atvejais ūkio subjektų vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bendros 70 455,44 Eur sumos, panaudojo tikrovės neatitinkančioms ūkinėms operacijoms pagrįsti ir, pažeisdamas 19 straipsnio 1 dalies nuostatas („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“) ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas („patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“); 2) 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas („privatūs juridiniai asmenys privalo: <..> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“); 3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą („ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai <...> ir kita) saugomi 10 metų“), 2019 m. Klaipėdos m. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje) tyčia paslėpė laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d. UAB „Global Impex“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus:

5.1. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. mokėjimo pavedimus, kuriais pagrindė ūkines operacijas;

5.2. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2019 m. sausio 4 d. 4 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis pagrindė medienos iš viso už 360 977,59 JAV dolerio (315 858,95 Eur) pardavimą ūkio subjektams;

5.3. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. sausio 17 d. 3 atvejais ūkio subjektų vardu išrašytus akredityvus, kuriuos panaudojo iš viso 360 565,60 JAV dolerio (316 345,74 Eur) gavimui pagrįsti;

5.4. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22d. iki 2019 m. sausio 31 d. ūkio subjektų vardu išrašytas 36 atvejais PVM sąskaitas faktūras, kurias panaudojo medienos, plokščių, lentų, tarlenčių, taros, prekių kilmės sertifikatų tvirtinimo paslaugų, transporto paslaugų, ekspedijavimo paslaugų, importo formavimo paslaugų, konteinerių fumigacijos sertifikatų pirkimui (iš viso 135 846,66 Eur) pagrįsti;

5.5. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2019 m. sausio 18 d. 12 atvejų mokėjimo pavedimus (iš viso 31 821,55 Eur), kuriais pagrindė apmokėjimus ūkio subjektams;

5.6. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ūkio subjektų vardu išrašytas 4 atvejais PVM sąskaitas faktūras (iš viso 70 455,44 Eur), kurias panaudojo tikrovės neatitinkančioms ūkinėms operacijoms pagrįsti.

5.7. Tokiais savo veiksmais R. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d. UAB „Global Impex“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. S. išteisinimo dėl jam inkriminuotų trijų sukčiavimų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remdamasis jų visuma, padarė kitokias išvadas, t. y. kad R. S., veikdamas kartu su nuteistuoju L. P., apgaule įgijo didelės vertės kaltinime nurodytų įmonių „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“, „Natural Wood Co., Ltd“, „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“, „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ lėšas už parduotą medieną.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal 2023 m. balandžio 27 d. BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią 2023 m. birželio 1 d., kvalifikuojamasis požymis, visais trimis atvejais inkriminuotas R. S., – didelė apgaule įgyto turto vertė, – aiškinamas vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, iš kurios matyti, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL dydžio sumą ir neviršija 900 MGL dydžio sumos, o labai didelės vertės turtas – kurio vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Pagal naują įstatymo redakciją, R. S. visais trimis atvejais apgaule įgijo labai didelės vertės turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 182 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už apgaule įgytą labai didelės vertės svetimą turtą. Kadangi minėto straipsnio dalis nustato alternatyvią bausmę – baudą ir švelnina R. S. teisinę padėtį, jo padarytos trys nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), buvo perkvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

8. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą (paskyręs papildomą tyrimą pagal nuteistojo R. S. pateiktus UAB „Global Impex“ buhalterinius dokumentus, ištyręs šiuo pagrindu gautą papildomą specialisto išvadą), konstatavo, kad pagal specialisto išvadą R. S. pateikė buhalterinius dokumentus, patvirtinančius dalį UAB „Global Impex“ atliktų ūkinių operacijų, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pirmosios instancijos teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakeitė nustatytas šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pažymėdamas, kad faktinių aplinkybių patikslinimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės nekeičia, taip pat nesikeičia ir nuteistojo teisinė padėtis.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo R. S. skirdamas bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vertino šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, jo asmenybę. Skirdamas R. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, vertino tai, kad R. S. padarė tris baigtus sukčiavimus, kurie priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai, kad apgaule pasisavintos lėšos žymiai viršija labai didelės vertės ribą (900 MGL), po nusikalstamos veikos padarymo R. S. atlygino įmonėms padarytos žalos labai mažą dalį, veikė dideliu mastu – apgavo ne vieną užsienio bendrovę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, sunkina tai, kad jas padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. P., R. S. atliko organizacinio pobūdžio veiksmus ir koordinavo atliekamų veiksmų seką. R. S. praeityje buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka.

10. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad R. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatė mažesnį, negu sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, R. S. paliekamos pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

III. Kasacinio skundo argumentai

11. Kasaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas advokatas L. Lukošius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. S. nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sušvelninti R. S. paskirtą bausmę ir neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Byloje apgaulė ir tyčia, esantys būtinaisiais sukčiavimo sudėties požymiais, neįrodyti objektyviais duomenimis. Taip pat ši nuosprendžio dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų.

11.2. UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ buvo realiai veikiančios, mokesčius deklaruojančios ir mokesčius mokančios įmonės, turėjusios nemažas apyvartas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios įmonės būtų buvusios fiktyvios ar sukurtos nusikalstamai veikai vykdyti. Iš Kinijos bendrovių gauti pinigai už medieną nebuvo išgryninti ar kitaip neteisėtai panaudoti, visos lėšos toliau buvo naudojamos įmonės veiklose. Kinijos bendrovės turėjo visišką galimybę tikrinti įmones, rasti viešai prieinamus duomenis. Kinijos įmonių, pirkusių medieną, banko pavedimai, akredityvai nebuvo sustabdyti bankų prevencijos skyrių iniciatyva, nors tokiems tarptautiniams pavedimams taikomi aukštesni patikros standartai. Be to, R. S. nepateikė Kinijos įmonėms jokių neteisingų ar apgaulingų duomenų, galinčių suklaidinti užsakovą jam priimant sprendimą pirkti ar ne medieną, tokių duomenų nuosprendyje nėra nurodoma.

11.3. Taip pat Kinijos įmonės nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie patirtus nuostolius, žalos apskaičiavimo metodiką, tik deklaratyviai nurodė, kad gauta pirkta mediena yra supuvusi, netinkama naudoti, šiukšlės. Byloje nebuvo jokio teisiškai reikšmingo dokumento, leidžiančio nustatyti galimą nukentėjusių įmonių patirtą žalą. Pavyzdžiui, įmonė „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ pateikė gautos medienos, kuri neva yra supuvusi ir netinkama naudoti, nuotraukas. Tačiau, pasak kasatoriaus, tai yra pjautų nelygiais kraštais lentų nuotraukos, iš kurių neįmanoma nuspręsti, ar tai tinkamos kokybės daiktas, kokia šios medienos vertė. Tam būtinos minimalios specialios žinios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino visiškai įrodyta, kad visa išsiųsta UAB „Global Impex“, UAB „Indigo stilius“ mediena yra netinkama, remdamasis nepatikimais ir abejotinais įrodymais – nuotraukomis ir W. M., atstovaujančios įmonėms „Dalian Bossa Trading Co“ ir „Natural Wood Co., Ltd“, paaiškinimais. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir nepagrindė, kokia yra nukentėjusių įmonių reali žala, pripažindamas, kad visais atvejais visa sutarties suma yra apgaule įgyta pinigų suma, o kasatoriaus prašymai apklausti likusių įmonių atstovus dėl patirtos žalos buvo ignoruoti.

11.4. Kasatorius pažymi, kad Kinijos bendrovės pirko pigiausią medieną, žinodamos, kad mediena keliauja jūrų keliais konteineriuose, todėl natūraliai galimas tam tikras fizinis poveikis medienai dėl klimatinių sąlygų skirtumo. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ignoruota tai, kad medienos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose tarp Kinijos įmonių ir UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“, nebuvo nurodoma konkrečios džiovinimo medienos procentuotė, matmenų kitimas esant fiziniam poveikiui ir daugelis kitų parametrų, galėjusių turėti įtakos medienos pasirinkimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu dėl sukčiavimo, byloje esančius duomenis vertino nekritiškai.

11.5. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutarties sąlygų – medienos kiekio, kokybės – neatitikimas yra sutarties pažeidimas, kuris turi būti sprendžiamas sutartyje apibrėžta ginčo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio veiksmų Kinijos bendrovės neatliko. UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ veikė, buvo mokios įmonės, todėl nebuvo jokių apribojimų Kinijos įmonėms savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Be to, su visomis Kinijos bendrovėmis buvo sudaryti susitarimai atlyginti nuostolius, o tai patvirtina, jog buvo rasti priimtini abipusiai sprendimai dėl nuostolių atlyginimo civiline tvarka.

11.6. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl R. S. kaltės įvykdžius sukčiavimą kartu su L. P. įmonės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ atžvilgiu paremta nemotyvuota prielaida, kad UAB „Indigo stilius“ faktiniu vadovu buvo R. S. ir jis rūpinosi draudimo sertifikatais. Tačiau visame medienos pardavimo šiai įmonei procese veiksmus atliko nuteistasis L. P.. Šioje nuosprendžio dalyje analizuojami tik nuteistojo L. P. veiksmai ir jų teisinis kvalifikavimas. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atskleista, kaip pasireiškė R. S. kaltė ir tyčiniai veiksmai, siekiant apgaule užvaldyti įmonės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ lėšas. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija yra paremta išankstiniu nusistatymu, jog visas sukčiavimui prilyginamas veikas R. S. ir L. P. atliko bendrai.

11.7. Apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas nuteistojo L. P. veiksmus įmonių „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“, „Natural Wood Co., Ltd“ ir „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ atžvilgiu, jų teisinį vertinimą kaip nusikalstamą pateikė ir R. S.. Tačiau toks neindividualizuotas R. S. veiksmų vertinimas sudarė prielaidas priimti neteisingą teismo nuosprendį. Pažymėtina, kad R. S. neatliko jokia forma UAB „Global Impex“ vadovo pareigų, buvo tik direktoriaus pavaduotojas. Aplinkybės, kad R. S. pasirašydavo akredityvus, kontaktuodavo dėl Europos Bendrijos kilmės sertifikatų teikimo su pramonės ir amatų rūmais, bendravo dėl transporto ar krovinių pervežimo paslaugų užsakymo ar dėl medienos pirkimo, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad jis buvo UAB „Global Impex“ faktinis vadovas ir prisidėjo prie sukčiavimo, siekiant apgauti minėtas Kinijos bendroves, ir to siekė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė teisinių motyvų, kodėl R. S. turi būti laikomas UAB „Global Impex“ faktiniu vadovu. Priešingai, R. S. veiksmai buvo techninio pobūdžio, neturintys įtakos žalos atsiradimui. Būtent be UAB „Global Impex“ vadovo L. P. pastangų nė vienas sandoris nebūtų įvykęs.

11.8. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami R. S. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino įrodymus ir iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į R. S. gynėjo pateiktus apeliacinio skundo argumentus.

11.9. Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose visiškai nėra individualizuota nuteistųjų L. P. ir R. S. konkreti pasisavinta pinigų suma. Sprendimuose tik daroma prielaida, kad abu nuteistieji yra UAB „Global Impex“ vadovai, t. y. tarytum abu lygiaverčiai pasisavinimo subjektai. Tokia prielaida yra negalima, kadangi pasisavinti įmonės lėšas gali tik tas subjektas, kuriam patikėtas svetimas turtas. Nagrinėjamu atveju šis asmuo yra UAB „Global Impex“ vadovas L. P., kuris pats tai patvirtino apeliaciniame skunde. Tačiau to apeliacinės instancijos teismas nevertino. Žemesnės instancijos teismų išvados, jog R. S. buvo faktiniu UAB „Global Impex“ vadovu, nėra motyvuotos.

11.10. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog iš UAB „Global Impex“ banko sąskaitos kortelėmis paimti pinigai yra pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuoti ne visi inkriminuoti pinigų bankomatuose paėmimo atvejai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to nevertino. Taigi byloje nesant galimybės tiksliai nustatyti, kada, kur ir kiek R. S. išgrynino pinigų iš UAB „Global Impex“ banko sąskaitos banko kortele, nėra galimybės konkretizuoti kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį R. S.. Pažymėtina, kad bendrininkavimas, t. y. kad L. P. ir R. S. veikė bendrai turėdami tikslą pasisavinti įmonei „Global Impex“ priklausančias lėšas, nebuvo kaltinime nurodytas.

11.11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, R. S. padarė veikdamas kaip UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ faktinis vadovas, o L. P. – kaip šių įmonių formalus vadovas, galėjo lemti ir tai, kad šis teismas, nagrinėdamas bylą, neužtikrino R. S. teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą, kadangi, skiriantis nuteistųjų interesams, jiems atstovavo tas pats gynėjas.

11.12. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami R. S. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus, kadangi nepateikė teisinių argumentų, kodėl šis nuteistasis laikomas UAB „Global Impex“ faktiniu vadovu. Be to, žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nusikalstamos veikos aprašymas skundžiamuose nuosprendžiuose neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos, be to, netinkamai nustatyti būtinieji nusikalstami padariniai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo.

11.13. R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas dėl konkrečiai kaltinime išvardytų pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio paslėpimo. Tačiau skundžiamuose nuosprendžiuose ši R. S. padaryta veika aprašyta ne kaip tyčinis veikimas, paslepiant dokumentus, nurodant veikos vietą, laiką, būdą, o kaip įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, juos perėmus iš buhalterės I. M. pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktą. Skundžiamuose nuosprendžiuose R. S. tyčia, kuri yra subjektyvusis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymis, nėra atskleista ir aprašyta. R. S. padarytų nusikalstamų veiksmų metu baudžiamoji atsakomybė už dokumentų neišsaugojimą buvo nustatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, žemesnės instancijos teismai R. S. neteisingai pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

11.14. Be to, asmuo gali buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpti arba jų neišsaugoti tik tuomet, kai turima duomenų, jog šiais dokumentais subjektas disponuoja, t. y. asmuo apskaitos dokumentus turi fiziškai. Skundžiamuose nuosprendžiuose daroma prielaida, kad UAB „Global Impex“ faktinis vadovas buvo R. S. ir kad būtent jis turėjo konkrečius jam perduotus šios įmonės dokumentus. Tačiau žemesnės instancijos teismai privalėjo įvertinti, ar R. S. turėjo galimybę disponuoti buhalteriniais dokumentais, dėl kurių jis nuteistas. Vertinant UAB „Global Impex“ buhalterės I. M. ir R. S. pasirašytą dokumentų perdavimo aktą, negalima spręsti, kad R. S. buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, dėl kurių paslėpimo jis yra nuteistas. Minėtame buhalterinių dokumentų perdavimo akte nėra įvardyti konkretūs apskaitos dokumentai, jie įvardijami abstrakčiai: kasa, bankas, sąskaitos ir pan. Taigi ši abejonė turėjo būti vertinama R. S. naudai.

11.15. Be to, žemesnės instancijos teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, tik formaliai nustatė, kad egzistuoja BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nors dalis jų niekaip nesusiję su buhalterine apskaita. Papildomoje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nebuvo išsaugoti atitinkamų laikotarpių mokėjimų pavedimai, PVM sąskaitos faktūros, akredityvai. Tačiau mokėjimų pavedimai, akredityvai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti.

11.16. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė R. Bazilienė, komentuodama 2024 m. balandžio 22 d. specialisto išvadą, nurodė, kad didžioji dalis trūkstamų PVM sąskaitų faktūrų yra, tačiau pateiktos tik šių dokumentų kopijos, o, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 78 straipsnio 7 dalį, sąskaitos turi būti saugomos, kad būtų išlaikytas jų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas. Tačiau, pasak kasatoriaus, specialistės nurodytoje PVMĮ normoje nėra nieko rašoma apie dokumentų originalų saugojimą, o tik nustatyta prievolė turėti dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą, tokią, kad būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, specialistė negali aiškinti įstatymo ir jo taikyti taip, kaip jai atrodo.

11.17. Specialisto išvadoje ir specialistės paaiškinime teisme nebuvo pateikta duomenų, kad pateiktos UAB „Global Impex“ PVM sąskaitos faktūros kopijos nėra išlaikiusios PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumo ir turinio vientisumo, taip pat kad dokumentai nebūtų įskaitomi ar kad jie nebūtų užregistruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų išmaniajame registre „i.SAF“ ar „i.MAS“.

11.18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė teisės taikymo klaidą vertindamas, ar yra nustatyti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai. Kartu pažymėtina, kad jeigu ir galima kai kurių dokumentų nebuvimą konstatuoti, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, gali konstatuoti, kad tokie pažeidimai nesukelia BK 222 straipsnyje nustatytų nusikalstamų padarinių.

11.19. Apeliacinės instancijos teismo R. S. paskirta bausmė yra per griežta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalių) taikymo ir esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų.

11.20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. S. padarė veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau veikų padarymo metu R. S. neturėjo galiojančio teistumo. Todėl tokio fakto, turinčio įtakos bausmės skyrimui, nebuvo galima pripažinti.

11.21. Be to, apeliacinės instancijos teismas skirtingai įvertino L. P. ir R. S. tas pačias, veikiant kaip bendrininkų, padarytas veikas ir tuo pagrindu skirtinas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad R. S. buvo nusikalstamų veikų, kurias padarė kartu su L. P., organizatorius, yra klaidinantys ir neteisingi. Būtent daugiausia neteisėtų veiksmų, veikiant kaip bendrininkams, yra aprašyta dėl L. P..

11.22. Be to, iš apeliacinio teismo argumentacijos matyti, kad dokumentų neišsaugojimas buvo prilygintas R. S. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Taigi buvo pažeistas BK 60 straipsnis.

11.23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti keičiamas į laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo tokiu atveju skirti bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir tik po to skirti galutinę subendrintą bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas bendrino pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes su naujai paskirta bausme už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, tačiau nepateikė motyvų dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dalių pridėjimo. Tokių motyvų nebuvimas lėmė, kad R. S. buvo paskirta ypač didelė – penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Lukošiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

13. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K- 7- 88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

14. Iš kasacinio skundo matyti, kad juose, be kita ko, kvestionuojamos skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytos bylos faktinės aplinkybės, pateikiami argumentai, kuriuose keliami ne tik teisės, bet ir fakto klausimai, ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Kasatorius nesutinka su liudytojos W. W. parodymų, nuotraukų, kuriose užfiksuota užsienio įmonėms pristatytos medienos būklė, medienos pirkimo–pardavimo sutarčių turinio, nuteistojo L. P. parodymų, perdavimo–priėmimo akto, kuriuo R. S. buvo perduoti UAB „Global Impex“ buhalteriniai dokumentai, vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas UAB „Global Impex“ pinigų gryninimas bankomatuose, papildomos specialisto išvados, šią išvadą surašiusios specialistės paaiškinimų ir kitų įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde siūloma kitaip įvertinti byloje surinktus įrodymus, nustatyti kitokias bylos aplinkybes, nei nustatė pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, ir šiuo pagrindu padaryti kitokias išvadas dėl R. S. atliktų veiksmų teisinio vertinimo. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinių skundų argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

15. BPK 368 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos R. S. teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą, kadangi tas pats gynėjas gynė abu nuteistuosius, yra deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek surašant apeliacinius skundus nuteistųjų vardu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistiesiems L. P. ir R. S. atstovavo tas pats gynėjas – S. Juzukonis, su kuriuo buvo sudarytos atstovavimo sutartys. R. S. jokių prieštaravimų dėl to, kad jam atstovauja ir jį gina tas pats advokatas, kuris atstovauja ir nuteistajam L. P., viso proceso metu neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo motyvas dėl pažeistos R. S. teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą (dėl netinkamo gynėjo), kuris nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka nenagrinėtinas.

Dėl R. S. pripažinimo faktiniu UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ vadovu

16. Vadovaujamos pareigos gali būti nustatomos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto). Pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-611/2017">e3K-3-265-611/2017</a>, 3K-3-4-313/2018, 3K-3-460-421/2018).

17. Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl R. S. nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo faktiniu UAB „Global Impex“ vadovu. Šią savo išvadą teismas grindė tuo, kad R. S. rūpinosi UAB „Global Impex“ buhalterine apskaita, priimdavo darbuotojus į darbą, perėmė iš buhalterės šios įmonės buhalteriją, kurios dalį pateikė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš byloje nustatytų žemesnės instancijos teismų aplinkybių, kurių iš esmės neginčija ir pats kasatorius, matyti, kad UAB „Global Impex“ vardu sudarant sutartis dėl medienos pirkimo–pardavimo su įmonėmis „Dalian Bossa Trading Co, Ltd“, „Natural Wood Co., Ltd“ elektroniniu paštu bendravo nuteistasis R. S., vykdant su užsienio įmonėmis medienos pirkimo–pardavimo sandorius, jis pasirašydavo akredityvus kaip UAB „Global Impex“ direktorius, rūpinosi parduodamos medienos įsigijimu, jos pervežimu, prekių kilmės sertifikatų išdavimu, draudimu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu dėl sukčiavimo įmonės „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ atžvilgiu, konstatavo, kad šią veiką nuteistasis padarė būdamas UAB „Indigo stilius“ faktinis vadovas. Darydamas tokią išvadą, teismas pateikė lakoniškus motyvus, nurodydamas tik tai, kad R. S. rūpinosi prekių draudimu ir pan. Pripažintina, kad nors toks nuosprendžio surašymas, kai nėra pateikiami išsamūs motyvai dėl konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės, yra ydingas, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų: paties nuteistojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų, matyti, kad R. S., dirbdamas UAB „Indigo stilius“, bendraudavo su medienos tiekėjais, pirkėjais, sudarinėdavo su jais sutartis, turėjo prisijungimus prie šios įmonės banko, aktyviai naudojosi įmonės banko kortele grynindamas pinigus iš bankomatų, kitiems asmenims prisistatydavo kaip UAB „Indigo stilius“ savininkas, po nusikalstamos veikos padarymo rūpinosi įmonės pardavimu.

19. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai teisingai nusprendė, jog R. S. UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ atliko vadovaujamas pareigas. Ši išvada, priešingai negu teigia kasatorius, yra motyvuota ir paremta ištirtų įrodymų visetu, o ne prielaidomis.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies laikymosi

20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai kriminalizavo iš civilinės teisės pažeidimo kylančius teisinius santykius, pripažindamas, kad parduota mediena yra netinkamos kokybės, vadovavosi nepatikimais įrodymais, tinkamai nenustatė, kokia yra nukentėjusiųjų įmonių patirta reali žala. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo nuteisimu dėl UAB „Global Impex“ turto pasisavinimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

21. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K- 26- 689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K- 7- 57- 648/2021).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K- 74-976/2017 ir kt.). Tai, jog pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

23. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, kuris išsamiai įvertino įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S. ir kartu su juo veikusį L. P. dėl trijų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ sudarius sutartis su užsienio įmonėmis dėl medienos pirkimo–pardavimo, R. S. ir L. P. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad prekė pasiektų užsakoves, o sudarytose sutartyse buvo nurodyti ginčo sprendimo būdai dėl netinkamos medienos kokybės. Tokių formalių aplinkybių nurodymo pirmosios instancijos teismui pakako, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis.

25. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir tikrindamas apskųstą išteisinamąjį nuosprendį pagal prokurorės apeliacinį skundą, pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo R. S. nusikalstamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Teismas iš naujo (kitaip nei pirmosios instancijos teismas) detaliai tyrė ir analizavo byloje esančius įrodymus: medienos pirkimo–pardavimo sutarčių turinį; liudytojos W. M. parodymus dėl aplinkybių, susijusių su medienos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu tarp UAB „Global Impex“ ir įmonių „Natural Wood Co. Ltd“ bei „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“, šių sutarčių vykdymo, gautos medienos kokybės; liudytojo A. D. parodymus, apžiūros protokole užfiksuotus susirašinėjimus dėl R. S. vaidmens bendraujant su įmonių „Natural Wood Co. Ltd“ bei „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ atstovu ir sudarant su šiomis įmonėmis sutartis; Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pateiktus dokumentus, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą informaciją, BMB „Žemedis“ nemokumo administratoriaus pateiktą raštą, susirašinėjimą tarp UAB „Žemedis“ ir R. S., specialisto išvadą, kitą rašytinę medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakankamai detaliai išanalizavo liudytojų A. T., A. K., M. K., V. Z., E. P., E. M., J. Š. parodymus dėl R. S. ir L. P. veiksmų, nuteistųjų pateiktų dokumentų tikrumo, gaunant įmonėms „Natural Wood Co., Ltd“, „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“, „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“ siunčiamos medienos kilmės sertifikatus; liudytojų M. G., R. B., A. R., M. M., A. S., G. R., S. Z., V. P., D. Z., E. P., A. P., E. M. parodymus, UAB „Juodeliai“ pateiktus dokumentus dėl aplinkybių, susijusių su parduotos medienos užsienio įmonėms pakrovimu, šios medienos kokybės; bankų pateiktus dokumentus dėl akredityvų, kurių pagrindu UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ gavo pinigus dėl parduotos medienos; įmonės „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktus dokumentus, liudytojų S. M., A. B. parodymus, šio liudytojo pateiktą susirašinėjimą dėl aplinkybių, susijusių su parduotos medienos užsienio įmonėms draudimu; kitą rašytinę medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, patikimumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai pagrindė, kodėl byloje susiklostę civiliniai teisiniai santykiai tarp juridinių asmenų peržengė baudžiamosios teisės atsakomybės ribas, o R. S., veikdamas kartu su L. P., turėjo tyčią apgaule UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ naudai įgyti užsienio įmonių lėšas pagal medienos pirkimo–pardavimo sutartis, jų pagrindu išdėstė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo R. S. kaltę.

26. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl to, kad, nustatant parduotos medienos užsienio įmonėms kokybę, byloje buvo reikalingos specialios žinios. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K- 71-976/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 114/2008). Sprendimą dėl specialių žinių panaudojimo proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva teismas arba kitas kompetentingas pareigūnas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar šie proceso veiksmai yra reikalingi bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, nekilo jokių abejonių dėl to, kad UAB „Global Impex“ ir „UAB „Indigo stilius“ užsienio įmonėms išsiųsta mediena visiškai neatitiko pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų (mediena buvo supelijusi, netinkama naudoti pagal paskirtį, šiukšlės), nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės atlikti minėtus proceso veiksmus, todėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šiuo požiūriu nebuvo padaryta.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų, netenkinęs prašymo apklausti medieną pirkusių užsienio įmonių atstovus dėl patirtos žalos, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teismo posėdyje privalo atlikti įrodymų tyrimą tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142/2012">2K-142/2012</a>, 2K-148/2014 ir kt.). Tokią pareigą šis teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-507/2016">2K-107-507/2016</a>).

28. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismo posėdžiuose, šis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byloje būtina atlikti papildomą įrodymų tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, todėl dėl šių veikų įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio prašymo nereiškė ir nuteistųjų R. S. ir L. P. gynėjas. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 18 d., metu nuteistųjų gynėjas užsiminė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą apklausti liudytojus dėl galimai nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje. Tačiau gynėjas kartu nurodė, kad tokio prašymo šiuo metu jis nereiškia, dėl jo pateikimo spręs vėliau. Toks prašymas gynėjo nebuvo išreikštas ir kitų posėdžių metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, pagrįstai neatliko įrodymų tyrimo ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

29. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą (apklausė UAB „Global Impex“ bankroto administratorių A. G., specialistę R. Bazilienę ir paskyrė papildomą dokumentų tyrimą) ir dar kartą įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (liudytojos I. M. parodymus, specialisto išvadą, AB Šiaulių banko išrašus, apžiūros protokole užfiksuotus duomenis). Remdamasis įvertintų įrodymų visetu, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, taip pat, patikslinęs nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, pateikė išvadas, kodėl nuteistasis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir dėl UAB „Global Impex“ buhalterinių dokumentų paslėpimo, atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, paaiškindamas, kodėl juos beveik visus atmeta. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

30. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.

Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo

31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, skundžiamame nuosprendyje nenustatęs esminio sukčiavimo požymio – apgaulės, taip pat tyčios nuteistojo veiksmuose. Kasatoriaus įsitikinimu, tarp R. S. atstovaujamų įmonių UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ bei užsienio įmonių dėl medienos pirkimo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

32. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, tam, kas apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2K-7-322/2013, 2K- 7- 27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K- 17- 976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2010">2K-335/2010</a>, 2K- 158- 303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

33. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2A-7-9/2013, 2K- 161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K- 76- 788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-7-66-788/2022 ir kt.). Be kita ko, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visetą, nustatė, kad R. S., būdamas UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ faktinis direktorius, veikdamas kartu su šių įmonių formaliuoju direktoriumi L. P., trimis atvejais sudarė pirkimo–pardavimo sutartis dėl atitinkamos rūšies, matmenų ir kokybės medienos su užsienio įmonėmis, tačiau žinodami, kad pagal sutarčių reikalavimus nepristatys tinkamos medienos, pateikė užsienio įmonėms sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos pagal akredityvus. Tokiu būdu apgaule R. S. ir L. P. UAB „Global Impex“ naudai įgijo 38 653,49 JAV dol. (33 996,03 Eur), priklausančių bendrovei „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“, 19 976,86 JAV dol. (17 569,80 Eur), priklausančių bendrovei „Natural Wood Co., Ltd“, 264 779,91 Eur, priklausančių bendrovei „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“, o UAB „Indigo stilius“ naudai įgijo 178 976,60 Eur, priklausančių bendrovei „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“.

35. Byloje nustatyta, kad iš UAB „Global Impex“ elektroninio pašto R. S. ir L. P. siuntė pasiūlymus įmonėms „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“, „Natural Wood Co., Ltd“ ir „Shanghai Overseas International Trading Co., Ltd“ įsigyti medienos, prisistatydami svetimu – A. D., kuris nieko bendro su UAB „Global Impex“ neturėjo, vardu. UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ vardu sudarius su užsienio įmonėmis medienos pirkimo–pardavimo sutartis, tiek R. S., tiek L. P. ieškojo ir įgijo pačios prasčiausios rūšies, visiškai sutarties reikalavimų ir sąlygų neatitinkančią medieną ir šią medieną išsiuntė pirkėjams. Be to, nuteistieji jų atstovaujamų įmonių „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ vardu banke atidarė akredityvus, kurių pagrindu už parduotą medieną iš užsienio įmonių buvo pervesti pinigai. Atidarant šiuos akredityvus buvo privaloma pateikti prekės kilmės sertifikatus, juose dėl nuteistųjų pateiktų tikrovės neatitinkančių dokumentų ne tik buvo nurodoma melaginga informacija dėl medienos kilmės, bet ir jos įsigijimo faktas. Taip pat važtaraščiuose, kuriais UAB „Indigo stilius“ parduota mediena buvo išsiųsta ir pristatyta pirkėjai įmonei „Suifenhe Guolin Wood Industry Park Investment Co., Ltd“, buvo tikslingai nurodyta melaginga informacija dėl medienos pakrovimo vietos ir datos, taip imituojant sutarties sąlygos dėl medienos kilmės įgyvendinimą. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad, prieš UAB „Global Impex“ įmonėms „Natural Wood Co., Ltd“ ir „Dalian Bossa Trading Co., Ltd“ išsiunčiant parduotą medieną, nuteistieji vengė suplanuoto susitikimo su šių įmonių atstovu, nes susitikimo metu turėjo būti apžiūrėta nupirkta mediena ir įvertinta jos kokybė. Be to, užsienio įmonėms gavus visiškai pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų neatitinkančią medieną ir pradėjus reikšti pretenzijas, tiek R. S., tiek ir L. P. vengė bendravimo su įmonių atstovais arba jį nutraukdavo, o reikalavimus grąžinti pinigus už sumokėtą medieną ignoruodavo.

36. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė apgaulės, kaip sukčiavimo, požymį R. S. veiksmuose. Akivaizdu, jog pirmiau nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių R. S., veikdamas kartu su L. P., iš anksto neketino vykdyti, tik imitavo šių susitarimų sąlygų vykdymą. Žinodami nuteistųjų tikruosius ketinimus, užsienio įmonės atstovai R. S. vadovaujamoms UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ nebūtų perleidę labai didelės pinigų sumos. Atitinkamai, neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimų, tai suprato ir pats nuteistasis R. S.. Taigi R. S., veikdamas kartu su UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ formaliuoju vadovu L. P., prieš Kinijos įmones panaudojo esminę apgaulę, kuri turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui sudaryti medienos pirkimo–pardavimo sutartis ir perduoti kaltinime nurodytas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. S., atstovavusio juridinių asmenų „Global Impex“ ir „Indigo stilius“ interesams, nusikalstamų veiksmų pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, padarė pagrįstą išvadą, kad jis, atlikdamas prieš tai aptartus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos jo vadovaujamoms bendrovėms ir daromos žalos užsienio įmonėms pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

37. Šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti užsienio įmones, pirkusias medieną, ir tyčia, t. y. nuteistojo suvokimas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą informaciją labai didelės vertės svetimam turtui įgyti) ir labai didelės vertės svetimo turto įgijimas – apeliacinės instancijos teismo nustatyti ir atskleisti. Be to, skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti nuteistojo R. S., veikusio kartu su L. P., veiksmai ir argumentuotai atskleistas jų panaudotos esminės apgaulės mechanizmas, siekiant jų vadovaujamų bendrovių naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina ir tai, kad tarp UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“, kurių interesams atstovavo nuteistieji, ir užsienio įmonių susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais. Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-895/2018">2K-170-895/2018</a>, 2K- 7-25-495/2020, 2K- 26- 495/2022). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji ne tik, turėdami išankstinę tyčią nevykdyti sudarytų sutarčių, nusikalstamai klaidino užsienio įmones dėl savo ketinimų, buvo nesąžiningi, prisistatydavo svetimu vardu, naudojo apgaulę Kinijos įmonėms apsisprendžiant sudaryti joms nenaudingus sandorius, bet ir pirkėjams gavus užsakytą prekę, visiškai neatitinkančią sutarties sąlygų, ir pradėjus reikšti pretenzijas nutraukė bendravimą, nevykdė reikalavimų grąžinti sumokėtus pinigus. Tam, kad apgintų savo pažeistas teises, užsienio įmonių atstovai buvo priversti kreiptis į Lietuvos teisėsaugos institucijas. Taigi savo veiksmais R. S., veikdamas kartu su L. P., sudarė tokią situaciją, kai užsienio įmonių pažeistų teisių gynimo būdas buvo esmingai pasunkintas. Pažymėtina, kad susitarimai su užsienio įmonėmis dėl padarytos žalos atlyginimo buvo sudaryti tik prasidėjus baudžiamajam procesui.

39. Taip pat nėra pagrindo pripažinti ir to, kad užsienio įmonės, vykdžiusios medienos pirkimo verslą, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Priešingai, iš W. M., atstovavusios dviem Kinijos įmonėms, su kuriomis UAB „Global Impex“ sudarė dvi medienos pirkimo–pardavimo sutartis, parodymų matyti, kad tokia verslo praktika, kuri buvo vykdoma nagrinėjamu atveju, buvo įprasta. Be to, pažymėtina, kad užsienio įmonės, apsaugodamos savo finansinius interesus, su UAB „Global Impex“ ir UAB „Indigo stilius“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias mokėjimai už nupirktą medieną buvo vykdomi pagal akredityvus. Šiems banko pavedimams taikomi aukšti tarptautiniai reikalavimai, o pardavėjas tam turi pateikti daug reikalingų dokumentų – transporto dokumentus, komercines sąskaitas, lydimuosius dokumentus.

40. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. S., veikusio kartu su L. P., veiksmus teisingai kvalifikavo kaip tris nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

41. Kasatorius teigia, kad R. S. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Be to, kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kiek pinigų R. S. išgrynino iš UAB „Global Impex“ sąskaitos, o kadangi bendrininkavimas L. P. ir R. S. dėl šios veikos nebuvo inkriminuotas, tai ir nėra galimybės individualizuoti kaltinimo nuteistajam R. S.. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.

42. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-1073/2019). Kartu pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, tačiau tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo arba, kaip nagrinėjamu atveju, kai juridiniam asmeniui vadovauja ne tik asmuo, kuris vadovo pareigas eina pagal juridinio asmens dokumentus, bet ir kitas asmuo. Tokiais atvejais, priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių, pagal atitinkamą straipsnį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami abu vadovai kaip bendrininkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-895/2018">2K-304-895/2018</a>, 2K-118-489/2022, 2K-169-976/2022, 2K- 221-628/2024).

43. Kaip jau konstatuota anksčiau, R. S. pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pagrįstai pripažintas UAB „Global Impex“ faktiniu vadovu. Tuo tarpu iš žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad L. P., kaip ir R. S., aktyviai dalyvavo UAB „Global Impex“ medienos versle, tačiau jo veiksmai šioje įmonėje buvo labiau techninio pobūdžio: rūpinosi medienos užsakymu iš tiekėjų, jos krovimu į transporto priemones ar jūrinius konteinerius, įmonės banko kortelių užsakymu, jų paėmimu. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Global Impex“ faktiniu vadovu buvo R. S., o L. P. – šios įmonės formaliuoju vadovu. Be jokios abejonės, už UAB „Global Impex“ valdymą aktualiu laikotarpiu buvo atsakingi abu paminėti asmenys. Taip pat neabejotina ir tai, kad R. S. suvokė savo, kaip faktinio direktoriaus, pareigas ir atsakomybę, t. y. kad jam einamų pareigų pagrindu yra patikėtas bendrovės turtas, jis yra atsakingas už tinkamą disponavimą šiuo patikėtu ir jo žinioje esančiu bendrovės turtu. Tačiau šias pareigas R. S. vykdė nusikalstamai.

44. Byloje nustatyta, kad L. P. ir R. S., veikdami bendrai, bankomatuose, esančiuose Klaipėdoje ir Šiauliuose, įmonės banko kortelėmis, kurios buvo išduotos šiems nuteistiesiems, iš viso išgrynino ir pasisavino didelės vertės turtą – 39 940 Eur, priklausančių UAB „Global Impex“, kadangi jų į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Taigi nuteistieji pagrįstai buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, veikdami kaip bendrininkai. Baudžiamajame įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 218/2009, 2K- 61- 689/2020, 2K-215-697/2023). Nagrinėjamoje byloje R. S. ir L. P. susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką neabejotinai nustatytas iš nuteistųjų vadovaujamo vaidmens UAB „Global Impex“ ir byloje nustatytų pirmiau aptartų jų atliktų veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. S., būdamas UAB „Global Impex“ faktinis vadovas, o L. P. – formalus šios įmonės vadovas, veikė kartu kaip bendravykdžiai, abu matydami bei žinodami apie vienas kito veiksmus ir jiems pritardami.

45. Pažymėtina ir tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>, 2K- 61- 489/2025).??????Taigi nagrinėjamu atveju, nors ir nekonkretizuota kiekvieno iš nuteistųjų pasisavinta pinigų suma, tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji veikė bendrais veiksmais, kurie esmingai papildė vienas kitą, ir tokiu būdu pasisavino savo žinioje esantį ir jiems patikėtą UAB „Global Impex“ turtą – 39 940 Eur, pripažinus šiuos asmenis kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai BK 183 straipsnio 2 dalį taikė tinkamai.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

47. Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties, nes žemesnės instancijos teismai nenustatė, kad jis, veikdamas tyčia, paslėpė UAB „Global Impex“ buhalterinius apskaitos dokumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad kilo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti padariniai dėl paslėptų akredityvų, mokėjimo pavedimų, PVM sąskaitų faktūrų, kadangi nuteistasis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas, o akredityvai ir mokėjimo pavedimai nelaikytini buhalteriniais dokumentais. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48. BK 222 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, ir už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487-693/2015">2K-487-693/2015</a>, 2K-59-1073/2024). Ši veika gali būti padaroma tik tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-526/2011).??????Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

49. Bylai aktualiu laikotarpiu buhalterinės apskaitos santykius reguliavo Buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

50. Kaip jau konstatuota anksčiau, R. S. žemesnės instancijos teismų buvo pagrįstai pripažintas UAB „Global Impex“ faktiniu vadovu. Nors kasatorius skunde nurodo, kad byloje kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistasis disponavo UAB „Global Impex“ buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau šių argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, iš žemesnės instancijos teismų įvertintų įrodymų viseto ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Global Impex“ buvusi buhalterė I. M. perdavė visus šios įmonės dokumentus R. S.. Šių dokumentų nuteistasis nepateikė nei UAB „Global Impex“ bankroto administratoriui, nei ikiteisminio tyrimo metu specialistei, atlikusiai šios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Dalį UAB „Global Impex“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuteistasis pateikė, pasibaigus minėtos įmonės bankroto procedūrai, teisminio proceso metu, jų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir pavedė šių dokumentų tyrimą specialistui, šis nustatė, kad trūksta UAB „Global Impex“ buhalterinių dokumentų, nurodytų šios nutarties 5.1– 5.6 punktuose (akredityvai, mokėjimo pavedimai ir PVM sąskaitos faktūros). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog R. S. tyčia paslėpė UAB „Global Impex“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodytus šios nutarties 5.1– 5.6 punktuose.

51. Pagal R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, prie tokių dokumentų yra priskiriamos ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir, priešingai nei teigia kasatorius, mokėjimo pavedimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 245- 303/2017). Konstatuotina, kad buhalterinės apskaitos dokumento sąvoką atitinka ir akredityvas. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, šiais bankiniais dokumentais buvo patvirtintos ūkinės operacijos, kurių pagrindu UAB „Global Impex“ gavo pinigus už parduotą medieną užsienio įmonėms.

52. Pažymėtina, kad, pagal PVMĮ 78 straipsnio 7 dalį, apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, ir užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas. Atsižvelgus į šį įstatymu įtvirtintą reglamentavimą, konstatuotina, kad PVM sąskaitų faktūrų kopijos nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, kadangi negalima patikrinti nei šių dokumentų tikrumo, nei juose nurodytų duomenų teisingumo.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. S. paslėpti akredityvai ir mokėjimo pavedimai yra buhalteriniai apskaitos dokumentai, o PVM sąskaitų faktūrų, dėl kurių paslėpimo buvo pripažintas kaltu R. S., pateiktos kopijos nėra tinkamos, kad būtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ar struktūra.

54. Byloje taip pat nustatyti ir BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti padariniai. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ištyrė ir įvertino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą dėl UAB „Global Impex“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nuteistojo R. S. teisme pateiktus UAB „Global Impex“ buhalterinės apskaitos dokumentus, šių dokumentų pagrindu apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą (paskyrus papildomą objektų (dokumentų) tyrimą) gautą specialisto išvadą, specialistės R. Bazilienės paaiškinimus ir, nustatęs priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pirmiau aptartų nuteistojo veiksmų (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo) nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Global Impex“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

55. Atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas faktines aplinkybes ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir BK 222 straipsnio 1 dalį taikė tinkamai.

Dėl bausmės

56. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes R. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas, neteisingai įvertino jo teistumą, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, be to, bendrindamas bausmes, pažeidė BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, dėl to nuteistajam paskyrė per griežtą subendrintą galutinę bausmę ir netaikė BK 75 straipsnio, t. y. neatidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitam nuteistajam L. P. apeliacinės instancijos teismas skyrė galutinę švelnesnę bausmę negu R. S., todėl buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Šie teiginiai yra iš dalies pagrįsti, tačiau nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

57. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

58. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30/2014">2K-30/2014</a>, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

59. BK 97 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-560/2014">2K-560/2014</a>).

60. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Šią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad nuteistajam yra priimtas apkaltinamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendis, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, be to, nuteistajam yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau, kaip teisingai nurodo kasatorius, ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisinga ir prieštarauja BK 97 straipsnio 1 daliai.

61. Byloje nustatyta, kad R. S. nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nurodyti apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti jau po R. S. padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, pagal BK 97 straipsnio 1 dalį ir kasacinės instancijos teismo praktiką, R. S. nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarymo metu buvo laikomas neteistu. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nesudaro pagrindo teigti, jog R. S. apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas yra neteisingos, kadangi teismas šią netinkamai nustatytą R. S. asmenybę charakterizuojančią aplinkybę vertino kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, kontekste, nesuteikdamas minėtai aplinkybei išskirtinės reikšmės.

62. Nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmių dydžius už R. S. padarytus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (dalis nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (nusikaltimai baigti), kitas nusikalstamų veikų aplinkybes (sukčiavimo mastą, sukčiavimo būdu pasisavintų pinigų dydį, sisteminį UAB „Global Impex“ lėšų gryninimą), nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (atlygino mažą dalį padarytos žalos dėl sukčiavimo užsienio įmonėms), nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. pripažino, kad nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje bei 183 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir R. S. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, juos pagrįstai pripažino esant nustatytus nusikaltimus organizuojančio pobūdžio. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes kaip visumą, nesuteikdamas kuriai nors aplinkybei prioritetinės reikšmės, nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, nurodytus BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose nustatytas šių bausmių rūšies vidurkis, o už nusikaltimus, nustatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paliko pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai taip pat nustatyti mažesni, nei sankcijoje nustatytas šių bausmių rūšies vidurkis.

63. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus bausmės skyrimo pagrindus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas R. S. bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirtos bausmės už jo nusikalstamas veikas atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikaltimų pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus.

64. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Šią subendrintą bausmę teismas tuo pačiu pagrindu bendrino su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis pirmosios instancijos teismo už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad, bendrindamas subendrintą bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, apeliacinės instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis, nepateikė motyvų dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dalių pridėjimo. Toks sprendimo surašymas laikytinas ydingu ir netinkamu, tačiau kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BK 63 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimą.

65. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus paskirtas bausmes dėl sukčiavimo, R. S. buvo paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo. Prie šios subendrintos bausmės buvo pridėta nedidelė dalis laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė) ir 222 straipsnio 1 dalį (paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkerių metų laisvės atėmimas, ši bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina per griežta.

66. R. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuteistas ir už trijų sunkių nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pažymėtina, kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija). Bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir ją baigus nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, galiojo BK 75 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija). Nė viena iš minėtų BK 75 straipsnio redakcijų nenustatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas R. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikė pagrįstai.

67. Atsakant į kasatoriaus skundo argumentus, kad kitam nuteistajam L. P. byloje buvo paskirta švelnesnė bausmė nei nuteistajam R. S., pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias R. S. skiriant bausmes reikšmingas aplinkybes, kurios nėra tapačios aplinkybėms, reikšmingoms individualizuojant bausmes kitam nuteistajam. Taigi R. S. griežtesnės bausmės nei nuteistajam L. P. paskyrimas negali būti vertinamas kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas.

68. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Arūnas Budrys