Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kainos už netinkamai atliktus rangos darbus sumažinimą, kai užsakovo priešieškinis dėl išlaidų, atsiradusių dėl rangos darbų trūkumų, atlyginimo yra atmestas dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-100-1249/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04580-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9.; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efkasta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efkasta“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Efkasta“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kainos už netinkamai atliktus rangos darbus sumažinimą, kai užsakovo priešieškinis dėl išlaidų, atsiradusių dėl rangos darbų trūkumų, atlyginimo yra atmestas dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, aiškinimo ir taikymo; proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3850 Eur skolą, 160,42 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė (rangovė), kreipdamasi į teismą, 2023 m. lapkričio 22 d. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu (užsakovu) sudarytų darbų atlikimo sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 16 pagrindu atliko įvairius statybos darbus gyvenamajame name (toliau – Gyvenamasis namas). Šioje byloje ginčas kilo dėl darbų apmokėjimo pagal 2022 m. liepos 15 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 11 (toliau – Sutartis Nr. 11) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 16 (toliau – Sutartis Nr. 16).

4. Pagal Sutartį Nr. 11 ieškovė įsipareigojo įrengti nuotekų sistemą Gyvenamajame name. Pagal Sutartį Nr. 16 ieškovė įsipareigojo atlikti joje nurodytus vidaus apdailos darbus.

5. Pagal minėtas sutartis šalys atitinkamai pasirašė 2022 m. liepos 25 d. baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10 bei 2022 m. rugpjūčio 13 d. baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 15. Pagal Sutartį Nr. 11 ieškovė išrašė atsakovui 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija EFK, Nr. 124) dėl 2500 Eur sumos. Pagal Sutartį Nr. 16 ieškovė išrašė atsakovui 2022 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija EFK, Nr. 131) dėl 2800 Eur sumos. Pastarųjų PVM sąskaitų faktūrų atsakovas neapmokėjo.

6. 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė išsiuntė atsakovui priminimą dėl susidariusios skolos apmokėjimo, o atsakovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atsakymą-pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų.

7. 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus Nr. 1 (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė, jog dėl kilusių finansinių sunkumų 5300 Eur skolą atsakovas sumokės ieškovei dalimis, atlikdamas 10 įmokų, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. liepos 15 d. Atsakovas, vykdydamas Susitarimą, atliko šiuos mokėjimus: 2022 m. spalio 17 d. – 500 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 450 Eur, 2022 m. gruodžio 22 d. – 500 Eur. Kitų sutartų mokėjimų atsakovas neatliko, likusios Susitarime nustatytos sumos, t. y. 3850 Eur, atsakovas nesumokėjo.

8. 2023 m. lapkričio 22 d. ieškiniu ieškovė prašė priteisti ne tik 3850 Eur skolą, bet ir 160,42 Eur dydžio palūkanas, kurios susidarė už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 15 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (3850 Eur × 5 proc. × 10 mėn. / 12 mėn.).

9. Atsakovas 2024 m. kovo 12 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 21 793,32 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi priėmė nagrinėti tik atsakovo priešieškinio dalį dėl darbų, atliktų pagal Sutartį Nr. 11, t. y. priešieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas dėl 4477 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

11. Teismas konstatavo, kad iš priešieškinio matyti, jog atsakovas, be pretenzijų dėl darbų, atliktų pagal Sutartį Nr. 11, reiškia pretenzijas ir dėl kitų atliktų darbų kokybės, t. y. ir dėl darbų, dėl kurių ieškovė nėra pareiškusi ieškinio. Taigi, tarp ieškinio ir priešieškinio šia apimtimi nėra tarpusavio ryšio (priešpriešiniai reikalavimai keliami iš skirtingų sutarčių, dėl skirtingų darbų), priešpriešiniais reikalavimais nesiekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų, patenkinus priešieškinį nebus galima visiškai ar iš dalies patenkinti ieškinio. Teismas padarė išvadą, kad tokios apimties priešieškinis pareikštas nepagrįstai ir pavėluotai, jo priėmimas visa apimtimi iš esmės užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl priešieškinis priimtinas tik dėl darbų, atliktų pagal Sutartį Nr. 11, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo (4477 Eur).

12. Atsakovas pateiktame priešieškinyje (jo dalyje, susijusioje su Sutartimi Nr. 11) nurodė, kad ieškovė netinkamai įrengė nuotekų valymo įrenginį, kuris iš karto buvo pastatytas netiesiai ir nuo pat įrengimo neveikė tinkamai, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti už pagal Sutartį Nr. 11 atliktus nekokybiškus nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus, o ieškovė jam privalo atlyginti 4477 Eur dydžio nurodytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

13. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 1870,29 Eur skolą, 77,93 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo; priešieškinį tenkino visiškai: atsakovui iš ieškovės priteisė 4477 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

14.1. 2022 m. liepos 15 d. ginčo šalys pasirašė Sutartį Nr. 11, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nuotekų valymo sistemos įrengimo darbus (t. y. valymo įrenginio montavimas su infiltracija į gruntą ir paleidimas), o atsakovas įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti 2500 Eur sumą.

14.2. 2022 m. liepos 25 d. ginčo šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10, taip pat ieškovė tą pačią dieną (t. y. 2022 m. liepos 25 d.) išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija EFK, Nr. 124, (dėl 2500 Eur sumos), šią atsakovas priėmė.

14.3. 2022 m. rugpjūčio 1 d. ginčo šalys pasirašė Sutartį Nr. 16, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus (t. y. spintelių surinkimas, pakabinimas vonios patalpoje (2 vnt.); vonios (1 vnt.), pakabinamo unitazo (1 vnt.) montavimas; kriauklės (1 vnt.), kranų (2 vnt.) montavimas vonios patalpoje; virtuvės baldų surinkimas (2,60 m), stalviršio montavimas (2,60 m), spintelės (1 vnt.) įmontuojamai orkaitei pagaminimas ir sumontavimas; kriauklės (1 vnt.), maišytuvo (1 vnt.), elektrinės kaitlentės (1 vnt.), elektrinės orkaitės (1 vnt.) montavimas virtuvės patalpoje; instaliacinio kabelio nuvedimas į kiemą (25 m), automatinio išjungiklio (1 vnt.) montavimas), o atsakovas įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti 2800 Eur sumą.

14.4. 2022 m. rugpjūčio 13 d. ginčo šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 15, taip pat ieškovė tą pačią dieną (t. y. 2022 m. rugpjūčio 13 d.) išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija EFK, Nr. 131, (dėl 2800 Eur sumos), šią atsakovas priėmė.

14.5. 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovui priminimą, kad dar nėra apmokėtos 2022 m. liepos 25 d. bei 2022 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros.

14.6. 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas pateikė ieškovei atsakymą-pretenziją, kurioje nurodė, kad: pagal Sutartį Nr. 11 išrašytos PVM sąskaitos faktūros neapmoka, nes ieškovė nėra perdavusi nuotekų valymo sistemos įrengimo ir paleidimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų; pagal Sutartį Nr. 16 išrašytos PVM sąskaitos faktūros neapmoka, nes ieškovė sutartų darbų nustatytu terminu vykdyti nepradėjo ir jų neatliko, tai padarė kiti atsakovo pasitelkti rangovai; pagal darbų atlikimo sutartis Nr. 2, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 10 ir Nr. 11 dalis atliktų darbų yra nekokybiški.

14.7. 2022 m. rugpjūčio 31 d. ginčo šalys pasirašė Susitarimą, kuriuo: konstatavo, jog dėl finansinių sunkumų atsakovas negali laiku atsiskaityti už atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 11 (2500 Eur) ir Sutartį Nr. 16 (2800 Eur); patvirtino, jog atsakovas dėl laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų vidaus ir išorės apdailos, langų bei durų montavimo, nuotekų sistemos įrengimo darbų kokybės pretenzijų ar reikalavimų ieškovei neturi; susitarė, kad atsakovas įsiskolinimą už atliktus darbus sumokės dalimis, atlikdamas 10 įmokų, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. liepos 15 d.

14.8. Atsakovas 2022 m. spalio 17 d. sumokėjo ieškovei 500 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 450 Eur, o 2022 m. gruodžio 22 d. – dar 500 Eur (bendra sumokėta suma sudaro 1450 Eur).

14.9. Atsakovui daugiau neatlikus mokėjimų pagal Susitarimą, ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos sumos ir palūkanų priteisimo. Atsakovas byloje priešieškinį dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškė 2024 m. kovo 12 d.

15. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog pagal Sutartį Nr. 11 pastatytas nuotekų valymo įrenginys veikia netinkamai. Įvertinęs aplinkybes, kad nuotekų valymo įrenginys buvo montuojamas vasarą, kai yra sausa ir gruntiniai vandenys yra žemai, kad jis neveikė tinkamai nuo sumontavimo pradžios, o nuotekų valymo įrenginio instrukcija leidžia jį montuoti esant aukštiems gruntiniams vandenims, tačiau tuomet jis turi būti montuojamas su priedais, teismas nusprendė, jog nuotekų valymo įrenginys tinkamai neveikia ne dėl žemės sklype esančių aukštų gruntinių vandenų ir drenažo sistemos neįrengimo, o dėl netinkamai sumontuotos drenavimo sistemos pačiame nuotekų valymo įrenginyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovė darbus pagal Sutartį Nr. 11 atliko netinkamai, todėl neturi teisės į atlyginimą už juos ir privalo atlyginti atsakovui tokių darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

16. Teismas vertino, kad būtent dėl specialisto D. S. nurodytų priežasčių nuotekų valymo įrenginys neveikia tinkamai, ir laikė, kad būtent šio specialisto kartu su defektų aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus (valymo įrenginio iškėlimas ir permontavimas; antrinio vandens iš nuotekų sistemos įrenginio senos drenavimo sistemos rekonstrukcija; aplinkos atkūrimo darbai) reikia atlikti, kad trūkumai būtų pašalinti. Todėl teismas priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė atsakovui iš ieškovės 4477 Eur dydžio darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

17. Kartu teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl visos skolos pagal Sutartį Nr. 11 priteisimo; ieškovė iš atsakovo turi teisę į atlyginimą tik už patį valymo įrenginį bei jo įrengimo dalis, tačiau ne už įrenginio įrengimo ir paleidimo darbus, t. y. į 1540,29 Eur sumą.

18. Teismas nusprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė atliko visus sutartus darbus pagal Sutartį Nr. 16. Teismas, įvertinęs liudytojų (A. S., G. M., J. Š.) paaiškinimus, pripažino, kad ieškovė neturi teisės į atlyginimą už darbus, kurių bendra vertė 1020 Eur, t. y. virtuvės baldų surinkimą (2,60 m), stalviršio montavimą (2,60 m), spintelės (1 vnt.) įmontuojamai orkaitei pagaminimą ir sumontavimą; kriauklės (1 vnt.), maišytuvo (1 vnt.), elektrinės kaitlentės (1 vnt.), elektrinės orkaitės (1 vnt.) montavimą virtuvės patalpoje. Tačiau kartu teismas konstatavo, jog kitus sutartus darbus pagal Sutartį Nr. 16 ieškovė atliko, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei 1780 Eur sumą.

19. Teismas padarė išvadą, jog tikroji šalių valia dėl tinkamo darbų atlikimo neatsispindi 2022 m. liepos 25 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 10 (pagal Sutartį Nr. 11), 2022 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 15 (pagal Sutartį Nr. 16) bei Susitarime. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į draugiškus ieškovės vadovo ir atsakovo santykius, tikrasis šalių susitarimas joms tęsiant vartojimo rangos teisinius santykius buvo toks, jog ieškovė taisys atliktų darbų trūkumus gera valia, o atsakovas pasirašys jos pateiktus dokumentus ir mokės už atliktus darbus dalimis.

20. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo atsakovo priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nuotekų valymo įrenginys neveikė tinkamai nuo pat jo įrengimo momento ir apie tai atsakovas pranešė ieškovei žodžiu, taip pat vėliau informavo 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakymu-pretenzija. Įvertinęs tarp ieškovės vadovo ir atsakovo buvusius artimus ir draugiškus santykius, atsakovo ir liudytojos A. S. parodymus apie ieškovės vadovo žodinį pažadą taisyti atliktų darbų trūkumus, teismas laikė, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog atsakovas perdavė ieškovės vadovui defektų aktą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyti ir nuotekų valymo įrenginio trūkumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas ieškovei apie nuotekų valymo įrenginio darbų montavimo trūkumus pranešė per Sutarties Nr. 11 8.1 punkte nustatytą 1 metų garantinį terminą.

21. Teismas įvertino ir tai, jog ieškovės veiksmai, kai ši laikėsi šalių žodinio susitarimo (šalino atliktų darbų trūkumus), liudijo, kad ji pripažino savo pareigą ištaisyti ir nuotekų valymo įrenginio montavimo darbų defektus, o tai nutraukė ieškinio senaties (dėl šių trūkumų) terminą. Teismas pripažino, kad ieškinio dėl nuotekų valymo įrenginio montavimo darbų trūkumų senaties terminas, kai jis buvo nutrauktas, iš naujo prasidėjo tik 2023 m. lapkričio 22 d., kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Taigi, atsakovui pateikiant priešieškinį byloje (t. y. 2024 m. kovo 12 d.), 1 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

22. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį Nr. 11 ir pagal Sutartį Nr. 16 turi teisę gauti iš atsakovo 3320,29 Eur sumą (1540,29 Eur + 1780 Eur), todėl, iš šios sumos atėmęs atsakovo jau sumokėtą 1450 Eur sumą, priteisė ieškovei 1870,29 Eur. Atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 4477 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą (pagal Sutartį Nr. 11). Ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, palūkanų sumą apskaičiavo nuo atsakovo ieškovei vėluojamos sumokėti skolos sumos (1870,29 Eur) ir priteisė 77,93 Eur dydžio palūkanas. Teismas tenkino šalių reikalavimus dėl procesinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirtos 7650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl jas sumažino ir nustatė, jog pagrįstas tokių išlaidų dydis turėtų būti 2000 Eur. Konstatavęs, kad byloje yra tenkinta 25 proc. ieškovės reikalavimų ir 75 proc. atsakovo reikalavimų, teismas paskirstė ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 557 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 2064,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikęs įskaitymą, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1507,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (11,89 Eur) teismas valstybei priteisė iš ieškovės.

24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2890,29 Eur skolą, 120,43 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2351,50 Eur; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Pasisakydama dėl skolos (pagal ieškovės ieškinį) bei darbų trūkumų šalinimo išlaidų (pagal atsakovo priešieškinį) priteisimo pagal Sutartį Nr. 11, kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.667 straipsnio 3 dalimi, šias teisės normas aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad, nustatant ieškinio senaties termino reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo pradžią, svarbus tik objektyvusis momentas – kada rangovui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) buvo pateiktas užsakovo (nagrinėjamu atveju – atsakovo) pareiškimas apie nustatytus trūkumus. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, kolegija nusprendė, kad reikalavimą dėl pagal Sutartį Nr. 11 atliktų darbų trūkumų šalinimo atsakovas pareiškė per Sutarties Nr. 11 8.1 punkte nustatytą 1 metų garantinį terminą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikdamas atsakymą-pretenziją, ir būtent ši data laikytina 1 metų senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, teisme pareikšti pradžios momentu (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Atsakovas priešieškinį ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų šalimo išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškė tik 2024 m. kovo 12 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių svarbių priežasčių atnaujinti tokį terminą, padarė išvadą, kad atsakovo priešieškinis paduotas praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d., todėl atsakovo priešieškinis atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26. Kolegija pažymėjo, kad, be subjektyvių paties atsakovo ir jo iniciatyva apklaustos liudytojos A. S. (atsakovo sugyventinės ir bendro jų vaiko motinos, o tai neleidžia jos duotų parodymų laikyti nei objektyviais, nei patikimais) paaiškinimų (išimtinai kuriais ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas), byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad po 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo-pretenzijos gavimo ieškovė aktyviais savo veiksmais pripažino, jog darbus pagal Sutartį Nr. 11 atliko nekokybiškai, kad raštu ar kita forma įsipareigojo ištaisyti tokių darbų trūkumus, faktiškai juos taisė ar pan. Priešingai, Susitarimo pasirašymas, atsižvelgiant į jo turinį, kuriame nėra jokių užuominų, kad ieškovė pripažintų galimai netinkamai atlikusi kokius nors darbus, o atsakovas pats nurodo, kad jokių pretenzijų (reikalavimų) dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo neturi, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė pripažino savo prievolę taisyti netinkamai atliktų darbų trūkumus ir tai nutraukė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

27. Kolegija, įvertinusi D. S. 2022 m. rugsėjo 2 d. parengtą defektų aktą, MB „Laupetra“ 2024 m. balandžio 8 d. specialistų techninio vertinimo išvadą, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė netinkamai atliko nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus (kurių vertė – 959,71 Eur), tačiau pats nuotekų valymo įrenginys neturi trūkumų, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą tik už patį nuotekų valymo įrenginį bei jo įrengimo dalis, kurių vertė – 1540,29 Eur. Remdamasi tuo, kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turi teisę nemokėti ieškovei 959,71 Eur sumos už netinkamai atliktus nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus pagal Sutartį Nr. 11, o tai laikytina darbų kainos sumažinimu rangovui darbus atlikus nekokybiškai (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Kartu kolegija pažymėjo, jog atsakovo priešieškinis byloje yra atmestas ne dėl to, kad yra neteisėtas, nepagrįstas ar neįrodytas, o dėl to, kad jis, atsakovui nepateisinamai delsiant, buvo pareikštas praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Priešieškiniu atsakovas buvo pasirinkęs ir kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 dalyje (t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), nors nagrinėjamu atveju (nemokant už netinkamai atliktus darbus) jo pažeistos teisės iš dalies yra apginamos taikant jau anksčiau minėtą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

29. Pasisakydama dėl skolos (pagal ieškovės ieškinį) priteisimo pagal Sutartį Nr. 16, kolegija, remdamasi CK 6.662 bei 6.694 straipsniais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis vartojimo rangos teisinius santykius, nusprendė, kad nustačius aplinkybę, jog užsakovas, priimdamas atliktus darbus, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, tai sudaro pagrindą priteisti rangovui atlygį už jo atliktus darbus, esant be išlygų užsakovo pasirašytam darbų perdavimo–priėmimo aktui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nei 2024 m. sausio 22 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį, nei 2024 m. kovo 12 d. pateiktame priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir nedetalizavo, kokių konkrečių Gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų pagal Sutartį Nr. 16 ieškovė nėra atlikusi.

30. Kolegija konstatavo, kad atsakovas, pasirašydamas 2022 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 15 ir jame nefiksuodamas, jo įsitikinimu, buvusių akivaizdžių ieškovės atliktų Gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų trūkumų, šalių sudarytoje Sutartyje Nr. 16 nesant nustatytų kitokių sąlygų (susijusių su atliktų darbų priėmimu–perdavimu), neteko teisės remtis neatliktų darbų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), todėl privalo apmokėti ieškovės jam 2022 m. rugpjūčio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija EFK, Nr. 131. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteistas visas šalių sutartas 2800 Eur dydžio atlyginimas pagal Sutartį Nr. 16 (CK 6.655, 6.676 straipsniai).

31. Kolegija padarė išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovės pareikštas ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Ieškovė pagal Sutartį Nr. 11 turi teisę gauti 1540,29 Eur dydžio atlyginimą, o pagal Sutartį Nr. 16 – 2800 Eur dydžio atlyginimą (bendra suma – 4340,29 Eur). Iš nurodytos sumos atėmus atsakovo jau sumokėtą 1450 Eur sumą, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 2890,29 Eur dydžio skolą. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos ir palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, t. y. 120,43 Eur ((2 890,29 Eur × 0,05) × 10 mėn. / 12 mėn.), taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu atsakovo pareikštas priešieškinis yra atmestinas, konstatavus, kad jis paduotas praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

32. Kolegija nusprendė, kad, vertinant išimtinai formaliai, ieškovės patirtos teisinio atstovavimo išlaidos (7650 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau pirmosios instancijos teisme susidariusios ieškovės teisinio atstovavimo išlaidos (7650 Eur) yra akivaizdžiai neprotingos ir nepateisinamai didelės. Remdamasi tuo, taip pat vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kolegija laikė, kad yra pagrindas 50 proc. sumažinti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, pagrįstomis pripažįstant tik 228 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas bei 3825 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (bendra suma – 4053 Eur). Pagrindo nepagrįstomis laikyti atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (2753 Eur) kolegija nenustatė.

33. Kolegija konstatavo, jog civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra tenkinamas 75 proc., t. y. ieškovei iš atsakovo yra priteistina 3010,72 Eur suma (2890,29 Eur skola plius 120,43 Eur palūkanos) vietoje jos prašytos priteisti 4010,42 Eur sumos (3850 Eur skola plius 160,42 Eur palūkanos). Atsakovo priešieškinis yra atmestinas visiškai. Todėl ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (75 proc.) jos pirmosios instancijos teisme patirtų ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 3039,75 Eur (4053 Eur × 0,75). Atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (25 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 688,25 Eur (2753 Eur × 0,25). Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (3039,75 Eur – 688,25 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 2351,50 Eur.

34. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (15,86 Eur), atlyginimas valstybei iš ginčo šalių nepriteistinas, nes, jį padalijus ieškovei ir atsakovui, priteistina tokių išlaidų suma neviršija minimalios iš vieno asmens valstybei priteistinos sumos, t. y. 8 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

35. Kolegija nusprendė, kad ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas 80 proc., todėl jai turėtų būti atlyginta proporcinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 1196,80 Eur, o valstybei turėtų būti atlyginta proporcinga (20 proc.) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų (atsakovui teikiant antrinę teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidų dalis – 32,50 Eur. Įskaičius nurodytas sumas (1196,80 Eur – 32,50 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistinas 1164,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

36. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti: ieškovei iš atsakovo priteisti 3850 Eur skolą, 7650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, atitinkamai priteisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.124 straipsnį ir 1.126 straipsnio 2 dalį. Pagal Sutartį Nr. 11 ieškovė įsipareigojo atlikti nuotekų valymo sistemos įrengimo darbus. Atlikus ir perdavus šiuos darbus, atsakovas pretenziją dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pareiškė 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikdamas atsakymą-pretenziją. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad atsakovas, 2024 m. kovo 12 d. pateikdamas teismui priešieškinį, tai padarė praleidęs CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2023 m. rugpjūčio 29 d., tačiau kartu nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus (kurių vertė – 959,71 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pats nuotekų valymo įrenginys neturi trūkumų, todėl pripažino ieškovės teisę gauti atlyginimą tik už patį nuotekų valymo įrenginį bei jo įrengimo dalis, kurių vertė – 1540,29 Eur. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas ir padarė išvadą, kad atsakovas praleido priešieškinio senaties terminą, tačiau šio senaties termino praleidimo pasekmes pritaikė ne visam ieškovės ieškinio reikalavimui (dėl 2500 Eur sumos), o tik jo daliai (dėl 1540,29 Eur sumos).

36.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas kokiu nors būdu būtų perdavęs ieškovės vadovui defektų aktą, kuriuo, be kita ko, buvo konstatuoti nuotekų valymo įrenginio defektai ir jų šalinimo kaina (4477 Eur). Konstatavęs, kad defektų aktas buvo perduotas, teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį ir 185 straipsnio 1 dalį. Šios faktinės aplinkybės vertinimas yra reikšmingas, nes atsakovas yra pareiškęs ieškovei naują ieškinį dėl žalos atlyginimo (civilinėje byloje Nr. e2-231-1103/2025), kuria atsakovas remiasi ir prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

36.3. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai neatskleidė, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y. aiškiai neįvardijo, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą ar nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos teisinio atstovavimo išlaidos (7650 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“ ir ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti net 50 proc., ieškovės atstovo nurodyti atstovavimo paslaugų įkainiai yra gerokai mažesni nei vidutiniai, ieškovė dėjo pastangas taikiai susitarti su atsakovu dėl skolos už atliktus darbus sumokėjimo, tačiau jai su atsakovu susitarti nepavyko. Taip pat byloje nenustatyta, jog ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo, teismo posėdžių ir (ar) procesinių dokumentų teismui pateikimo metu būtų pažeidę proceso taisykles ar būtų buvę kitaip nesąžiningi, piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis ar nevykdę procesinių pareigų.

37. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pretenziją dėl pagal Sutartį Nr. 11 atliktų darbų trūkumų atsakovas pareiškė per Sutarties Nr. 11 8.1 punkte nustatytą garantinį terminą, o priešieškinį padavė praleidęs CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl priešieškinis atmestinas kaip paduotas praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą, tačiau tokiu būdu atsakovas neteko teisės tik į savarankišką materialinį reikalavimą nagrinėjamoje byloje; tai nereiškia, kad atsakovas negali atsikirtimais gintis nuo ieškovės reikalavimų sumokėti skolą už jos nekokybiškai atliktus darbus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atlikti nuotekų valymo įrenginio montavimo darbai neatitinka kokybės reikalavimų, todėl ieškovei gali būti priteisiama tik dalis pagal sutartį nustatytų darbų vertės (už įrenginį) – 1540,29 Eur. Šis vertinimas laikytinas teisingu ir nepriklauso nuo to, kad atsakovo priešieškinis dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo buvo atmestas CK 1.131 straipsnio pagrindu.

37.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad defektų aktas buvo perduotas ieškovei netrukus po jo surašymo. Ši išvada atitinka tiek įrodymų visumą, tiek bylos logiką ir šalių elgesio modelį, nes visi pateikti įrodymai (atsakovo paaiškinimai, liudytojos parodymai, pretenzijos ir defektų akto sąsajumas) nesudaro prieštaravimų ir leidžia daryti pagrįstą išvadą apie faktinių aplinkybių buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, kad defektų aktas ieškovei buvo perduotas netrukus po jo surašymo.

37.3. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovė, ne taikyta CPK 93 straipsnio 4 dalis, o remtasi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijomis, t. y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimas šiuo atveju buvo nulemtas ne ieškovės procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, leidžiančio nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, o teismo įvertinto ieškovės nepagrįsto išlaidavimo. Atsakovo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos negali tapti priemone nubausti kitą šalį už tai, kad ši pasirinko gintis teisėtomis procesinėmis priemonėmis. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai vertino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip nepagrįstas ir perteklines, teisėtai ir pagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, užtikrindami ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

38. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

39. Tarp nagrinėjamos bylos šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už rangos darbus bei atliktų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (rangovės) ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo (užsakovo) patenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį dėl darbų šalinimo trūkumų tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteistą skolą padidino, tačiau visos prašomos priteisti skolos nepriteisė, t. y. pagal Sutartį Nr. 11 priteisė ieškovei tik už nuotekų valymo įrenginį bei įrengimo dalis, bet ne už nuotekų valymo įrenginio įrengimą, nustatęs, kad šie darbai buvo atlikti nekokybiškai. Priešieškinį apeliacinės instancijos teismas atmetė visiškai, nustatęs, kad reikalavimui dėl darbų trūkumų pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

40. Iš dalies nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovė kasaciniame skunde kelia vieną materialiojo pobūdžio klausimą: ar tuo atveju, kai rangovo priešieškinis dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo yra atmetamas dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, teismas turi teisę atmesti rangovo reikalavimą priteisti darbų kainą už darbus, atliktus su trūkumais. Šis materialiojo pobūdžio klausimas keliamas tik toje bylos dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas priteisti skolą pagal Sutartį Nr. 11. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat kelia du procesinio pobūdžio klausimus: 1) ar egzistuoja pagrindas konstatuoti faktą, kuris grindžiamas išimtinai tik pačios šalies paaiškinimais bei su šalimi susijusio liudytojo parodymais; 2) ar teismai pagrįstai Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino per pusę, kai neegzistavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nukrypimo nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ pagrindai.

41. Dėl ieškovės keliamo pirmojo procesinio pobūdžio klausimo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kelia klausimą dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo nustatant faktą, kuris buvo konstatuotas nagrinėjant atsakovo priešieškinį ir sprendžiant dėl to, ar atsakovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti darbų trūkumų išlaidas pateikti. Šis faktas neturėjo įtakos apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už atliktus darbus, t. y. tos sprendimo dalies, kuri yra nepalanki ieškovei ir dėl kurios ieškovė teikia kasacinį skundą šioje byloje. Minėtas faktas buvo nustatomas nagrinėjant tą bylos dalį, kurioje atsakovo reikalavimas buvo atmestas, t. y. tą dalį, kurioje buvo priimtas ieškovei palankus sprendimas. Vadinasi, laikytina, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo kvestionuoja sau palankios sprendimo dalies motyvus.

42. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, galimybė teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų pripažįstama tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238-915/2015">3K-3-238-915/2015</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356-701/2016">3K-3-356-701/2016</a>, 28 punktas).

43. Kasaciniame skunde ieškovė tik lakoniškai nurodo, kad teismų nustatytu faktu atsakovas grindžia ieškinį dėl žalos atlyginimo naujoje byloje, kurioje prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Jokių detalesnių argumentų, pagrindžiančių šią išvadą, t. y. to, kuo konkrečiai ir kaip tokia aplinkybė daro poveikį ieškovės teisėms ar pareigoms ir gali jai sukurti teisinius padarinius ateityje, ieškovė nenurodo. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad minėtų argumentų pagrindu negalima daryti išvados dėl anksčiau nurodytos būtinosios sąlygos apskųsti sprendimo motyvus egzistavimo.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinės ieškovės kasacinio skundo argumento dėl netinkamo įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas sudaro du klausimai: 1) ar tuo atveju, kai rangovo priešieškinis dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo yra atmetamas dėl to, kad suėjo ieškinio senaties terminas, teismas turi teisę atmesti rangovo reikalavimą priteisti darbų kainą už darbus, atliktus su trūkumais; 2) ar teismai pagrįstai Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino per pusę, kai neegzistavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nukrypimo nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ pagrindai.

45. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

Dėl pagrindo netenkinti rangovo reikalavimo sumokėti už atliktus darbus, kai rangos darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau užsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti

46. Kasaciniame skunde nėra kvestionuojamos šios teisiškai reikšmingos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės: (i) ieškovės reikalavimas pagal Sutartį Nr. 11 priteisti 2500 Eur susideda iš reikalavimo atlyginti nuotekų valymo įrenginio bei jo įrengimo dalių kainą (1540,29 Eur) ir reikalavimo sumokėti už nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus (959,71 Eur) (skundžiamos nutarties 41 punktas); (ii) nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas netinkamai; (iii) atsakovas pranešė apie atliktų darbų trūkumus per Sutartyje Nr. 11 nustatytą garantinį terminą. Kadangi atsakovas neteikė kasacinio skundo, atitinkamai nėra kvestionuojama aplinkybė, kad atsakovas (užsakovas) yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl išlaidų, reikalingų netinkamai atliktų nuotekų įrenginio įrengimo darbų trūkumams ištaisyti, atlyginimo.

47. Kaip ir minėta, apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimo pagal Sutartį Nr. 11 dalį dėl nuotekų valymo įrenginio bei jo įrengimo dalių kainos priteisimo, tačiau atmetė reikalavimą priteisti atlyginimą už nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbus, kadangi nustatė, kad šie darbai atlikti netinkamai.

48. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ieškinio senaties termino visam ieškovės pareikštam reikalavimui, o pritaikė jį tik reikalavimui, susijusiam su nuotekų valymo įrenginiu bei jo įrengimo dalimis. Ieškovės nuomone, teismas, atmetęs atsakovo priešieškinį dėl išlaidų atliktų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, pasibaigus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui, turėjo tenkinti visą ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal Sutartį Nr. 11. To nepadaręs, teismas, ieškovės nuomone, pažeidė CK 1.124 straipsnį bei 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais.

49. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vien jau tai suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra atsakovo materialiojo pobūdžio atsikirtimų nuo ieškinio reikalavimų pagrindas arba, atsakovui pareiškus priešieškinį, – ieškovo materialiojo pobūdžio atsikirtimų nuo priešieškinio reikalavimų pagrindas. Taigi suėjęs ieškinio senaties terminas gali būti pagrindas atmesti arba ieškinio, arba priešieškinio reikalavimus. Atitinkamai šioje byloje ieškinio senaties terminas dėl atliktų darbų trūkumų taikytinas tik atsakovo priešieškinio reikalavimui atlyginti darbų trūkumų išlaidas, o ne ieškovės ieškinio reikalavimui dėl kainos už atliktus darbus priteisimo. Tad vien dėl šios priežasties ieškovės argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti taikomas jos pačios reikalavimui dėl kainos priteisimo ir dėl ieškinio senaties termino pritaikymo reikalavimas tenkinamas visiškai (ne tik dėl dalies už patį įrenginį), yra teisiškai ydingas ir nesuderinamas su ieškinio senaties instituto tikslais ir esme.

50. Taip pat ieškinio senaties termino pritaikymas užsakovo reikalavimui dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis šiuo konkrečiu atveju nelemia ieškovės reikalavimo sumokėti už atliktus darbus tenkinimo ir dėl to, kad darbų kainos sumažinimas bei darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas yra du skirtingi užsakovo gynybos būdai, kai darbai yra atlikti su trūkumais. Negalimumas taikyti vieną iš jų (kaip nagrinėjamu atveju – išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimą) nebūtinai lems negalimumą taikyti ir kitą (nagrinėjamu atveju – darbų kainos sumažinimą).

51. Sutartis Nr. 11 yra vartojimo rangos sutartis. Darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes vartojimo rangos teisiniuose santykiuose reguliuoja CK 6.678 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi CK 6.678 straipsnio 1 dalis nukreipia į bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

52. Kaip ir minėta, dėl to, ar reikalavimai buvo pareikšti per garantinį terminą, šioje byloje klausimas nekyla. Šiai bylai aktualus yra CK 6.665 straipsnis, kuriame įtvirtinti užsakovo teisių gynybos būdai, kai rangovo darbai yra atlikti nekokybiškai. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK įtvirtintas išimtis. Reikalavimams, kylantiems pagal vartojimo rangos sutartį, CK išimčių nenustato, taigi ir nagrinėjamu atveju atsakovo (užsakovo) reikalavimams taikytinas bendrasis vienerių metų ieškinio senaties terminas.

53. Kaip ir minėta, atsakovas (užsakovas) nuo reikalavimo priteisti kainą pagal Sutartį Nr. 11 šioje byloje gynėsi dviem būdais: 1) atsikirtimais į ieškinį, kur, inter alia (be kita ko), rėmėsi netinkamai atliktų nuotekų valymo įrenginio darbų aplinkybe; 2) priešieškiniu, kuriuo prašė atlyginti netinkamai sumontuoto nuotekų valymo įrenginio trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi atsakovas siekė įgyvendinti du atskirus teisių gynybos būdus – kainos sumažinimą bei išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą, tik pirmuoju atveju įgyvendino šią teisę reikšdamas atsikirtimus, o antruoju – reikšdamas priešieškinį. Kaip minėta anksčiau, ieškinio senaties terminas gali būti taikomas tik ieškinio ar priešieškinio reikalavimams, bet ne atsikirtimams į ieškinį. Vadinasi, atmetus atsakovo priešieškinį, atsakovas išsaugojo teisę remtis darbų trūkumais ginantis nuo ieškovės reikalavimo dėl darbų kainos sumokėjimo, nes šiems atsikirtimams ieškinio senaties terminas netaikytinas.

54. Ieškovė kasaciniame skunde nekelia klausimo, ar, siekdamas apsiginti nuo ieškovės reikalavimo sumokėti už atliktus darbus, užsakovas privalėjo reikšti priešieškinį dėl kainos sumažinimo, ar pakako gintis nuo ieškinio atsikirtimų forma. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, šiuo klausimu nepasisakys.

55. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, tinkamai jas aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą tik atsakovo priešieškinio reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tuo atveju, kai užsakovas neprivalo reikšti (prieš)ieškinio dėl darbų kainos sumažinimo, užsakovui nėra užkirstas kelias remtis atliktų darbų trūkumais atsikirtimuose ginantis nuo rangovo reikalavimo sumokėti už atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, kad užsakovo reikalavimas atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas yra atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimą, taikymo. Ieškovė nurodo, kad teismai, per pusę sumažinę pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydį, pažeidė ieškovės teisę kreiptis į teismą ir turėti atstovą. Ieškovė teigia, kad prašomas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimas neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio, teismas taip pat nenustatė jokių CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“. Todėl, pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo per pusę sumažinti ieškovės patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

57. Teismai sumažino ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį ne taikydami CPK 93 straipsnio 4 dalį, kuri leidžia nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismai sumažino ieškovei priteistiną išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimą, remdamiesi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, kurie sietini ne su išlaidų paskirstymu, bet su jų dydžio nustatymu.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-701/2023">e3K-3-251-701/2023</a>, 29 punktas). Taigi tam tikra prasme galima išskirti du sprendimo dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priėmimo etapus: pirmajame sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, o antrajame – dėl taisyklės „pralaimėjęs moka“ pritaikymo (apskaičiuojamas bylos laimėjimo procentas, jei reikalavimas tenkinamas tik iš dalies ar tenkinama tik dalis reikalavimų ir pan.).

60. Nagrinėjamoje byloje teismai per pusę sumažino ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo dydį būtent minėtame pirmajame etape – spręsdami dėl patirtų išlaidų pagrįstumo. Konstatavę, kad prašoma atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (7650 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismai, įvertinę bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus, ginčo sumą (Rekomendacijų 2 punktas), nustatė, kad pagrįstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, dydis šiuo konkrečiu atveju yra 3825 Eur, iš viso – 4053 Eur (3825 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos plius 228 Eur žyminis mokestis). Antrajame etape teismai taikė taisyklę „pralaimėjęs moka“ (apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs priteistinas sumas, apskaičiavo, kad ieškovės reikalavimas tenkintas 75 proc.: 3010,72 Eur / 4010,42 Eur = 0,75). Taigi teismai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, kuri yra bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ išraiška, o ne CPK 93 straipsnio 4 dalį, kuri yra pastarosios taisyklės išimtis. Iš to taip pat išplaukia, kad teismai neturėjo pareigos pagrįsti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų nukrypimo nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ pagrindų.

61. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo taisykles, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

64. Kadangi ieškovės kasacinis skundas netenkinamas, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

65. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STR 06506). Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo atstovė pateikė elektroninio susirašinėjimo kopiją, kurioje matyti, kad atsakovas ir jo atstovė susitarė dėl vėlesnio sąskaitos faktūros apmokėjimo. Atsakovo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pateiktas tinkamai ir laiku, PVM sąskaita faktūra ir elektroninis susirašinėjimas patvirtina atsakovo įsipareigojimą (prievolę) apmokėti atstovavimo išlaidas ateityje, todėl šios bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo kriterijų, o prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio (2024 m. IV ketvirtis), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

66. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efkasta“ (j. a. k. 304529452) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Eglė Zemlytė