Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2175

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05694-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 25 d. paduotu suinteresuotų asmenų G. A. J. ir S. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos UAB „EDS Invest“ prašymą ir nutarė pakeisti civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE2ODktNzI4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11689-728/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11689-728/2017">e2-11689-728/2017</a> pradinę kreditorę bankrutavusią Nacionalinę kredito uniją naująja kreditore UAB „EDS Invest“, o kitą prašymo dalį (dėl vykdomųjų raštų išdavimo) atmetė.

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys G. A. J. ir S. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį, ir bylą nutraukti.

Suinteresuotų asmenų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotų asmenų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė ir aiškino procesinio teisių perėmimo institutą bei neteisingai nustatė vykdymo proceso pradžios ir pabaigos momentus. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pareiškėjas įrodinėja materialinį reikalavimo teisių perėmimą ir teisę įstoti į procesą, buvo sudaryta 2018-02-08, t. y. civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE2ODktNzI4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11689-728/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11689-728/2017">e2-11689-728/2017</a> nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir tarp šalių buvo nagrinėjamas ginčas iš esmės dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2018-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgxOC0zNTcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-818-357/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-818-357/2018">e2A-818-357/2018</a> nusprendė dėl neteisėtai procese dalyvaujančio asmens teisių: viena iš proceso šalių – ieškovas iš esmės nebeegzistavo, nes civilinėje byloje ieškovu nurodyta bankrutavusi Nacionalinė kredito unija nuo 2018-02-08 nebeturėjo jokio reikalavimo skolininkams, ji nebegalėjo dalyvauti procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-11 nutartyje nuspręsdamas dėl šalies byloje pakeitimo kvestionavo Vilniaus apygardos teismo 2018-12-18 nutartį kitaip negu instancine tvarka, sprendė dėl minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje nustatyto ieškovo pakeitimo ir taip sukūrė teisinio nestabilumo situaciją. Jei Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad procesinis teisių perėmimas vyksta vykdymo procese, jis netinkamai nustatė vykdymo proceso pradžią, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką vykdymo proceso pradžios klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcwLTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-270-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-270-1075/2019">e3K-3-270-1075/2019</a>, 23 punktas). Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2008">3K-3-367/2008</a>). Net ir tuo atveju, jei teismas traktavo, kad vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos (2019-04-10), akivaizdu, kad jis turėjo pastebėti, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta daugiau nei prieš metus (2018-02-08) iki vykdomojo rašto išdavimo dienos ir reikalavimo teisė į kasatorius naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“ perėjo nuo 2018-03-27, t. y. akivaizdu, kad materialinis reikalavimo teisių perėmimas galimai įvyko ne vykdymo procese.

2. Suinteresuoti asmenys pirmosios instancijos teismo nebuvo įtraukti į bylą, jiems buvo išsiųsta tik priimta pirmosios instancijos nutartis, reikalavimo perleidimo sutarties kaip priedo pridėta nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą. Todėl negalimas proceso teisių perėmimas vykdymo procese.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė