Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą

Nr. DOK-2043

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00969-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 17 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kymelra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tvarda“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kymelra“ dėl baudų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų kodas“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai nepagrįstai aiškino, jog sutartis, sudaryta tarp subrangovo ir rangovo yra išvestinė sutarties, sudarytos tarp generalinio rangovo (UAB „Statybų kodas“) ir užsakovo (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos), atžvilgiu. Dėl to darytas nepagrįstas sprendimas, kad keičiant generalinės rangos sutarties sąlygą, pavyzdžiui, nukeliant sutarties įvykdymo terminą, šios sąlygos pakeitimas automatiškai (be atskiro susitarimo) pakeičia ir subrangos sutarties sąlygą, numatančią darbų įvykdymo terminą. Teismų pateiktu sutarčių aiškinimu buvo pažeisti sutarties uždarumo ir sutarčių laisvės principai. Argumentuojama, kad teismai nepagrįstai laikė, jog šalių pasirašyta subrangos sutartis yra „fiksuotos kainos sutartis“, todėl pripažino, kad nepaisant to, ar rangovas atliko visus darbus pagal sutartį, ar neatliko, užsakovas vis tiek privalo rangovui sumokėti visą šioje sutartyje nurodytą kainą. Nors šalių sudaryta subrangos sutartis numatė, kad rangovas pabaigęs darbus turi „perduoti visus statybos užbaigimo ir su tuo susijusius dokumentus“ (Sutarties 6.4.1. p.) (įskaitant ir garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentus) (Sutarties 10.3 p.), tačiau byloje aiškiai nustatyta, kad toks dokumentas atsakovui niekada nebuvo perduotas. Dėl to atsakovas taikė priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą ir atsisakė vykdyti apmokėjimą ieškovui. Teismai nepagrįstai sprendė, kad garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumento nepristatymas atsakovui, nėra pagrindas jam takyti priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą, kadangi teismų manymu tokia taikoma atsakovo savigyna yra neproporcinga. Nurodoma, kad teismai be pagrindo laikė, jog atliktas įskaitymas neatitinka „aiškumo“ ir „apibrėžtumo“ kriterijų remdamiesi tuo, kad įskaitymo atlikimo metu dar nebuvo išrašytos ieškovo PVM sąskaitos–faktūros, kurių sumos buvo įskaitytos į atsakovo reikalavimą. Teismai, darydami šią išvadą neatsižvelgė į tai, kad visos įskaitytinos pinigų sumos, šalims buvo žinomos dar iki atlikto įskaitymo dienos, kadangi šalys buvo apsikeitusios atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, kuriuose buvo nurodytos ir tikslios darbų piniginės sumos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis ir prašymas sustabdyti skundžiamą procesinį sprendimą nevertinamas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Tvarda“ (j. a. k. 122592865) 1913 (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 3 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymas Nr. 224.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė