S. V. pagal BK 7 str., 25 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-65-648/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.7.1; 1.1.6.5; 2.3.2.2.13; 1.2.3.1.2; 1.2.21.1; 1.2.17.1.2; 1.2.23.8.2.2; 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei, Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševski (Zdzislav Tuliševski),

nuteistiesiems S. V., A. Pe., D. P., L. P., S. Vy., T. V., T. P., N. T., R. V., K. L.

gynėjams:

nuteistojo S. V. gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P. gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

nuteistojo S. Vy. gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

nuteistojo R. G. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,

nuteistojo T. V. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

nuteistojo R. V. gynėjui advokatui Nerijui Valentinui Bagdanavičiui,

nuteistojo L. P. gynėjams advokatams Valerijui Kirpičnikovui ir Vaidotui Rutavičiui,

nuteistojo G. C. gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui,

nuteistojo K. L. gynėjui advokatui Povilui Jegorovui,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą, nuteistojo A. Pe. kasacinį skundą, nuteistojo D. P. kasacinį skundą, nuteistojo T. P. kasacinį skundą, nuteistojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinį skundą, nuteistojo S. Vy. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinį skundą, nuteistojo T. V. kasacinį skundą ir jo gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus kasacinį skundą, nuteistojo G. C. kasacinį skundą ir V. Pr. ir R. P. – asmenų, kurių turtas konfiskuotas, kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio,

nuteistojo L. P. gynėjų advokatų Valerijaus Kirpičnikovo ir Vaidoto Rutavičiaus kasacinius skundus, nuteistojo K. L. kasacinį skundą, nuteistojo R. V. kasacinį skundą ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu:

S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2 propanono (toliau – BMK)) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu dvylikai metų; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu: pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas; dalies šios narkotinės medžiagos kontrabanda) paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės ir subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį R. M. padarytos nusikalstamos veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (V. S. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, organizavimas, neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis); BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio prekursoriaus kontrabanda); BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus (rengimasis nužudyti A. P. dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. Pe. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams (nukentėjusiojo R. M. epizodas); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams (nukentėjusiojo R. M. epizodas); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams (nukentėjusiojo R. M. epizodas); pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams (nukentėjusiojo R. M. epizodas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas; dalies šios narkotinės medžiagos kontrabanda) paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės ir subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. Pe. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. Pe. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio prekursoriaus kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžių 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas; dalies šios narkotinės medžiagos kontrabanda) paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės ir subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. P. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio prekursoriaus kontrabanda) ir pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus (rengimasis nužudyti A. P. dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK kontrabanda), pagal 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK kontrabanda), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas; dalies šios narkotinės medžiagos kontrabanda) paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės ir subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. P. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio prekursoriaus kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

N. T. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK; šio prekursoriaus kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas; dalies šios narkotinės medžiagos kontrabanda) paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

N. T. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio prekursoriaus kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. Vy. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies kokaino iš labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir S. Vy. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. Vy. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, jo platinimas) laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. V. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

G. C. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio BMK kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio BMK kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir G. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), G. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

G. C. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

L. P. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

K. L. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio BMK kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio BMK kontrabanda) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), K. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. L. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, kontrabanda) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. V. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 3 punktu, konfiskuota:

iš S. V. – 2850 Lt, 500 Eur, 29 993,05 Eur (103 560 Lt) vertės laikrodis „Breguet 1785“; 6914,68 Eur (23 875 Lt) vertės laikrodis „Cartier“ Nr. 792584CE ir 15 000 Lt, jie laikomi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje;

iš L. V. ir S. V. – 8341,63 Eur (28 802 Lt) vertės 750 prabos aukso pakabutis (medalionas) su briliantais ir deimantais; 6081,15 Eur (20 997 Lt) vertės 750 prabos aukso moteriškas žiedas su briliantais; 1135,60 Eur (3921 Lt) vertės 750 prabos aukso moteriškas žiedas su perlu, deimantais ir briliantais; 731,58 Eur (2526 Lt) vertės 750 prabos aukso auskarai su jolitu, perlu ir briliantais; 9522,71 Eur (32 880 Lt) vertės 750 prabos aukso moteriškas žiedas su deimantais; 21 431,88 Eur (74 000 Lt) vertės baltojo aukso rankinis laikrodis „Harry Winston Premier“, modelis 200MCA37W, Nr. 0088500; 30 410,10 Eur (105 000 Lt) vertės automobilis „BMW X5“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

iš A. Pe. – 2469,80 Eur (8750 Lt) vertės laikrodis „Breitling“ Nr. A17320;

iš A. Pe. ir D. P. – automobilis „BMW X5 xDrive35d“, pagamintas 2010 m., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

iš Š. B. – automobilis „BMW 520“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

iš G. V. – automobilis „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

iš V. Pr. ir R. P. – jų vardais registruotas 167 979,61 Eur (580 000 Lt) vertės butas su pusrūsio patalpomis ir garažu, bendras plotas 115,92 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini);

iš K. P. ir D. P. – turtas: 34 899,21 Eur (120 500 Lt) vertės skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išvardyti baldai ir buitinė technika, esantys bute adresu: (duomenys neskelbtini);

iš T. P. – 23 169,60 Eur (80 000 Lt) vertės laikrodis „Blancpain“;

iš O. L. T. – 52 421,22 Eur (181 000 Lt) vertės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame pastatyti neįvertinti statiniai, 3041,01 Eur (10 500 Lt) vertės baldai bei buitinė technika;

iš N. T. – 15 000 Lt, jie laikomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje;

vilkikas „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du rakteliai, saugomi Suvalkų miesto policijos komendantūros transporto bazėje, Lenkijos Respublikoje, kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1) R. G. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1) Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir koruocijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1) Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartimi R. G. baudžiamoji byla, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1, ir baudžiamoji byla, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2, sujungtos, suteikiant visai bylai Nr. 1A-197-616/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Z. Tuliševski, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. Sabaičio, nuteistųjų D. R., T. P., N. T., A. Pe., nuteistojo S. V. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Asmenų, kurių turtą nuspręsta konfiskuoti, L. K. (buvusios V.), O. L. T. apeliaciniai skundai tenkinti. Nuteistųjų D. P., T. V., G. C., S. Vy., nuteistojo K. L. ir jo gynėjo, nuteistojo R. V. gynėjo bei asmenų, kurių turtą nuspręsta konfiskuoti, V. Pr. ir R. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikintos ir pakeistos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atitinkamos dalys.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. M. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

S. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

S. V. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

S. V. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir S. V. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

S. V., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė padidinta iki keturiolikos metų laisvės atėmimo.

S. V. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

S. V., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

S. V. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

S. V. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų keturiems mėnesiams.

S. V., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. V. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų šešiems mėnesiams, iš jų ketverius metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

S. V. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies, 302 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 206 straipsnį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl šios nusikalstamos veikos jam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Pe. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

A. Pe. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų.

A. Pe. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir A. Pe. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

A. Pe., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė padidinta iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

A. Pe. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

A. Pe., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

A. Pe. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

A. Pe. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

A. Pe., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

A. Pe., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiojo R. M. epizodas) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), paskirta bausmė padidinta iki penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.

A. Pe., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo R. M. epizodas), paskirta bausmė padidinta iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Pe. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir A. Pe. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų keturiems mėnesiams, iš jų trejus metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Pe. nuteistas pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

A. Pe. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies, 302 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 206 straipsnį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl šios nusikalstamos veikos jam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria D. P. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK kontrabanda), pagal 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK kontrabanda), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

D. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų.

D. P. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir D. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

D. P., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė padidinta iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

D. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

D. P., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

D. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

D. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

D. P., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų dešimčiai mėnesių, iš jų trejus metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į D. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria N. T. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

N. T. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų.

N. T. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir N. T. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

N. T., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė padidinta iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

N. T. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

N. T., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

N. T. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

N. T. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

N. T., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, N. T. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir N. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų keturiems mėnesiams, iš jų trejus metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria T. P. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

T. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų.

T. P. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir T. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

T. P., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė padidinta iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

T. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

T. P., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (pasikėsinimas kontrabandos būdu gabenti 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

T. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

T. P. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

T. P., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, T. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų keturiems mėnesiams, iš jų trejus metus laisvės atėmimo paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria T. V. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

T. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

T. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

T. V. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino) ir paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. V. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R. V. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

R. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

R. V. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 290 litro skysčio, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis BMK) ir paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

R. V. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis BMK, kontrabanda) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. V. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), R. V. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

R. V. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria S. Vy. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45,85 kg – kokaino, turint tikslą jį platinti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

S. Vy. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

S. Vy. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti) laisvės atėmimu dvylikai metų.

S. Vy. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų.

S. Vy. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda) ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, S. Vy. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir S. Vy. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. Vy. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria L. P. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

L. P. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

L. P. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir L. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, L. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams aštuoniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

L. P. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. spalio 25 d.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria G. C. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

G. C. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

G. C. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir G. C. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. C. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės, taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), G. C. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir G. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

G. C. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria K. L. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK, šio BMK kontrabanda), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

K. L. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

K. L. nusikalstamos veikos, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), ir K. L. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dviem mėnesiams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, K. L. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės, taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), K. L. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. L. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

D. R. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

D. R. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

D. R. nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

D. R., nuteistam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė sumažinta iki trejų metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. R. į paskirtos bausmės laiką papildomai įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo (Ukrainos Respublikoje) laikas nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. kovo 3 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. G. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

R. G. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Kita Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., S. Vy., G. C., K. L., T. V., D. R., R. V., L. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir nukentėjusiajai J. S. priteistus 2168,30 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai P. S. priteistus 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms V. Pa. ir V. K. priteistus po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteista solidariai iš S. V. ir D. R..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš S. V., N. T., T. P. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – iš kiekvieno po 1 054 104 Eur, iš D. P. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur, iš A. Pe. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 045 849 Eur.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 3 punktu, konfiskuota:

– iš S. V. ir N. T. po 15 000 Lt (po 4344,30 Eur), laikomų Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios lėšos jiems grąžintos;

– iš T. P. laikrodis „Blancpain“, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Materialinių vertybių saugykloje, ir šis laikrodis jam grąžintas;

– iš L. V. (dabartinė pavardė – K.) ir S. V. 750 prabos aukso pakabutis (medalionas) su briliantais ir deimantais; 750 prabos aukso moteriškas žiedas su briliantais; 750 prabos aukso moteriškas žiedas su perlu, deimantais ir briliantais; 750 prabos aukso auskarai su jolitu, perlu ir briliantais; 750 prabos aukso moteriškas žiedas su deimantais; baltojo aukso rankinis laikrodis „Harry Winston Premier“, modelis 200MCA37W, Nr. 0088500, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Materialinių vertybių saugykloje, automobilis „BMW X5“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio teritorijoje, Nemenčinės II k., Vilniaus r., ir šie juvelyriniai dirbiniai bei automobilis jiems grąžinti;

– iš S. V. 2850 Lt (825,42 Eur), 500 Eur, laikrodis „Breguet 1785“, laikrodis „Cartier“ Nr. 792584CE, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Materialinių vertybių saugykloje, ir šios lėšos, šie laikrodžiai jam grąžinti;

– iš O. L. T. sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame pastatyti neįvertinti statiniai, 3041,01 Eur (10 500 Lt) vertės baldai bei buitinė technika ir šis kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas jai grąžintas;

– iš A. Pe. laikrodis „Breitling“ Nr. A17320, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Materialinių vertybių saugykloje, ir šis laikrodis jam grąžintas.

Pripažinta, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „BMW X5 xDrive35d“, pagamintas 2010 m., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, iš A. Pe. ir D. P. valstybės naudai konfiskuotas ne kaip nusikalstamos veikos priemonė, o kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Kita Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistųjų D. P., T. V., G. C., S. Vy., nuteistojo K. L. ir jo gynėjo advokato P. Jegorovo, nuteistojo R. V. gynėjo advokato E. Staponkaus bei asmenų, kurių turtą nuspręsta konfiskuoti, V. Pr. ir R. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės

1. S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., R. V. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o L. P., T. V., S. Vy., G. C. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už tai, kad: S. V. 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą A susivienijimą ir jam nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovavo. S. V. įtraukė į ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklą N. T., A. Pe., D. P., T. P., K. L., R. V., asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, įtraukė asmenis, kuriems ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, įtraukė Ž. L., V. Š., A. P., V. V., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka, į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė L. P., G. C., T. V., S. Vy. bei bendrai nusikalstamai veikai atskiriems nusikaltimams daryti pasitelkė D. R. ir kitus nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius nenustatytus asmenis.

A. Pe., D. P., N. T., T. P. nuo 2005 metų iki 2014 metų, K. L. nuo 2005 metų iki 2013 metų, R. V. nuo 2006 metų iki 2012 metų dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nusikalstamai praturtėti, tapo ginkluoto nusikalstamo A susivienijimo dalyviais ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

S. Vy. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2013 m. spalio mėn., T. V. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m., G. C. laikotarpiu 2008 m. iki 2013 m., L. P. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. rudens dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nusikalstamai praturtėti, tapo nusikalstamo A susivienijimo dalyviais ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Nuo 2005 metų iki 2014 metų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., R. V., K. L. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, juos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo S. V., daromuose nusikaltimuose:

S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, S. V., A. Pe., D. P., N. T., A. R. ir T. P. 2005–2009 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami leidimo, už bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptas lėšas įgijo 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su garso slopintuvu ir ne mažiau kaip 50 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių, 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Agram 2000“ su garso slopintuvu, ne mažiau kaip 50 vnt. 9 mm kalibro šovinių (toliau – ginklai ir šoviniai), kuriuos nuo įgijimo iki 2009 m. gruodžio – 2010 m. sausio, neturėdami leidimo, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat Kauno m. 2009 m. gruodį – 2010 m. sausį T. P. S. V. pavedimu, neturėdamas leidimo, atgabeno minėtus ginklus ir šovinius į 9-ojo Forto g., Kauno m., kur neturėdamas leidimo perdavė juos V. V., o pastarasis be leidimo įgytus ginklus ir šovinius, neturėdamas leidimo, pergabeno į autoservisą (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, po to, neturėdamas leidimo, iki 2010 m. kovo–balandžio laikė ginklus ir šovinius nurodytoje vietoje bei Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., juos suremontavo ir išbandė. Ne vėliau kaip 2010 m. balandį S. V. pavedimu V. V., neturėdamas leidimo, pergabeno minėtus ginklus ir šovinius į 9-ojo Forto g., Kauno m., kur, neturėdamas leidimo, perdavė T. P.. Nuo 2010 m. balandžio iki 2014 m., kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, 9 mm kalibro pistoletas-kulkosvaidis „Agram 2000“ su garso slopintuvu, ne mažiau kaip 50 vnt. jam skirtų 9 mm kalibro šovinių, ne mažiau kaip 40 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių nusikalstamo susivienijimo dalyvių, neturint leidimo, buvo laikomi ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikoje bei Kauno m. 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su garso slopintuvu ir ne mažiau kaip 9 vnt. 9 mm kalibro Makarovo šovinių nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. vasario–kovo, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 4 d., nusikalstamo susivienijimo dalyviai, neturėdami leidimo, laikė Kauno m., po to 2011 metų vasarį–kovą, tačiau iki 2011 m. kovo 4 d., asmuo, kuriam byla nutraukta dėl mirties, vykdydamas S. V. nurodymą, neturėdamas leidimo, Kauno m., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, perdavė minėtus pistoletą ir šovinius nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam D. R.. Nuo įgijimo iki 2011 m. kovo 4 d. D. R., neturėdamas leidimo, laikė 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su garso slopintuvu ir ne mažiau kaip 9 vnt. 9 mm kalibro Makarovo šovinių bute adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., tuo pačiu laikotarpiu, neturėdamas leidimo, nešiojosi su savimi Kauno mieste, o 2011 m. kovo 4 d. apie 7.45 val. panaudojo V. S. nužudymo metu, po to D. R., neturėdamas leidimo, perdavė pistoletą su garso slopintuvu V. V., o pastarasis, neturėdamas leidimo, laikė šį ginklą iki 2013 m. liepos 5 d. autoservise (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, miške (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., kol šis ginklas buvo perduotas policijos pareigūnams;

S. V. 2011 m. lapkritį (duomenys neskelbtini), Kauno m., iš R. Mo., neturėdamas leidimo, už bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptas lėšas, 13 000–14 000 Lt, įgijo šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą TIGR Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu;

S. V. 2012 m. vasarą (duomenys neskelbtini), Kauno m., iš R. Mo., neturėdamas leidimo, už bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptas lėšas, 4000 Eur, įgijo šaunamuosius ginklus: 9 mm kalibro pistoletus „Glock 19“ ir „Glock 45“, kuriuos nuo įgijimo, neturėdamas leidimo, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat (duomenys neskelbtini), Kauno m.;

S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, 2012 m. gruodį per V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsniu nustatyta tvarka, Kijevo m., Ukrainos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami leidimo, už bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptas lėšas, 1000 JAV dolerių, įgijo savadarbiu būdu perdirbtą pusiau automatinį 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą PM Nr.?H0075 ir 30 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių, kuriuos nuo įgijimo iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka, neturėdamas leidimo, laikė užkasęs Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo miške, kol 2013 m. rugpjūčio 19 d. savanoriškai perdavė policijos pareigūnams;

S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, 2005–2012 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikos bei Ukrainos Respublikos teritorijose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami leidimo, už bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptas lėšas įgijo didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 7,62 mm kalibro kalašnikovo konstrukcijos automatą AKS Nr.??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; ne mažiau kaip 50 vnt. 6,5 x 55 mm kalibro šovinių; ne mažiau kaip 100 vnt. 7,62 x 39 mm kalibro šovinių; ne mažiau kaip 100 vnt. 7,62 x 53 mm kalibro šovinių, kuriuos nuo įgijimo iki 2012 metų vasaros, neturėdami leidimo, laikė Kauno mieste bei name adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., 2012 metų vasarą S. V. sutarus su V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka, dėl ginklų perdavimo, T. P. iš Kauno miesto iki (duomenys neskelbtini) kaimo Anykščių rajone automobiliu „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą TIGR Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro kalašnikovo konstrukcijos automatą AKS Nr.??5918 (??0522) su garso slopintuvu ir optiniu taikikliu, kur, neturėdamas leidimo, perdavė juos V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka, o pastarasis, neturėdamas leidimo, automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nugabeno šiuos šaunamuosius ginklus iki autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kur ne mažiau kaip dvi savaites, neturėdamas leidimo, laikė paslėpęs autoserviso patalpose iki S. V. ir T. P. atvykimo. Pastariesiems atvykus į Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančią šaudyklą „(duomenys neskelbtini)“ ir, neturint leidimo, atgabenus iš Kauno m. į minėtą šaudyklą ne mažiau kaip 100 vnt. 7,62 x 39 mm kalibro šovinių, 100 vnt. 7,62 x 53 mm kalibro šovinių, S. V. su V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka, šaudykloje šaudė iš 7,62 mm kalibro pusiau automatinio šautuvo TIGR Nr. 27589. Veikdamas pagal susitarimą su S. V., T. P. 2012 m. vasarą automobiliu „SAAB 9-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Kauno miesto iki autoserviso (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ ir perdavė V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Pastarasis, neturėdamas leidimo, šį šaunamąjį ginklą ne mažiau kaip savaitę laikė paslėpęs autoservise (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kol S. V. kartu su T. P. atvyko į Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančią šaudyklą „(duomenys neskelbtini)“ iš Kauno m., neturėdami leidimo, atgabenę ne mažiau kaip 50 vnt. 6,5 x 55 mm kalibro šovinių, po to S. V. su V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, šaudykloje šaudė iš 6,5 mm kalibro šautuvo „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu. S. V. ir T. P. išvykus į Kauno m., 2012 m. vasarą V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, vykdydamas S. V. nurodymą, ne mažiau kaip dvi dienas autoserviso (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, patalpose, neturėdamas leidimo, laikė 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą TIGR Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro kalašnikovo konstrukcijos automatą AKS Nr.??5918 (??0522) su garso slopintuvu ir 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“, po to S. V. nurodymu grąžino šiuos šaunamuosius ginklus S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, per pastarųjų atsiųstą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nuo 2012 m. vasaros iki 2013 m. lapkričio pabaigos, neturėdami leidimo, laikė minėtus šaunamuosius ginklus asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, išnuomotame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno miestas, kol asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas D. P. nurodymus, išvardytus šaunamuosius ginklus, neturėdamas leidimo, automobiliu „BMW 520“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pergabeno į kitą išnuomotą garažą adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. Šiame garaže šaunamuosius ginklus S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos, T. P. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, neturėdami leidimo, laikė, kol 2013 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. D. P. nurodymu asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, automobiliu „Renault Kangoo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur D. P. perdavė šį ginklą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusiam liudytojui Nr. 10-13;

S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, 2005–2012 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami leidimo, įgijo didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 5,45 mm kalibro kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45 x 39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M?? (7H7)“ šovinių, kuriuos nuo įgijimo iki 2013 m. lapkričio pabaigos, neturėdami leidimo, laikė Kauno m., taip pat ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, išnuomotame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., kol asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, D. P. pavedimu automobiliu „BMW 520“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo, pergabeno šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis į išnuomotą garažą adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., kuriame, neturint leidimo, minėti ginklai ir šoviniai buvo laikomi iki 2013 m. gruodžio 19 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ne vėliau kaip 2012 m. kovo 26 d. Ukrainos Respublikoje, neturėdami leidimo, įgijo didelį kiekį šaudmenų: 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62 x 39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ (9 x 19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62 x 53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62 x 53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62 x 39 mm) šovinių, kuriuos laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2013 m. kovo 29 d. Ukrainos Respublikoje, Kijevo m., T. Shevchenkos ir Kchreschatyk gatvių sankryžoje, tarpininkaujant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavė V. Š.. Pastarasis šį didelį kiekį šaudmenų, neturėdamas leidimo, perdavė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiam A. N., kuris ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 1 d., neturėdamas leidimo, pergabeno šovinius į Lietuvos Respubliką ir 2012 m. balandžio 1 d. apie 12.00 val. Kauno m., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, perdavė V. Š.. Pastarasis, neturėdamas leidimo, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. 12 val. iki 20.00–22.00 val. laikė šį didelį kiekį šovinių automobilyje Kauno m., o 2012 m. balandžio 1 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., neturėdamas leidimo, pergabeno šovinius iki Kuršių ir Jotvingių gatvių sankryžos, Kauno m., kur, neturėdamas leidimo, perdavė N. T., o pastarasis, neturėdamas leidimo, pergabeno 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62 x 39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ (9 x 19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62 x 53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62 x 53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62 x 39 mm) šovinių į išnuomotą garažą adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., kuriame, neturint leidimo, šoviniai buvo laikomi iki 2013 m. gruodžio 19 d., kai šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. V. nuo 2005 metų iki 2014 metų, vadovaudamas ginkluotam A nusikalstamam susivienijimui, kartu su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais A. Pe., D. P., N. T., T. P., R. V., K. L. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nusikalstamo susivienijimo nariais L. P., G. C., T. V., S. Vy. periodiškai rengė nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimus, kurie vykdavo restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., taip pat kitose vietose Kauno mieste, Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Pasitarimų metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių vaidmenys nusikaltimams daryti; duodamos užduotys nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas ir tvarkomas bendras pinigų fondas, skirtas pasirengti nusikaltimams – narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, jų pirmtakams įgyti, transporto priemonėms įgyti ar nuomoti, vairuotojų ir kitų pagalbininkų (krovikų ir pan.) darbui apmokėti, ryšio ir kitoms techninėms priemonėms įgyti, šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims įgyti, advokatams samdyti, kad sulaikytiems ir suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams būtų teikiama pagalba; nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje bei užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; planuojamos bendros nusikalstamos veikos su kitais Lietuvoje ir užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Ispanijos Karalystėje) nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai; sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams nepaklususių, konkuruojančių su jais ir konfliktuojančių asmenų likimas.

S. V. 2005–2014 metų laikotarpiu, vadovaudamas ginkluotam A nusikalstamam susivienijimui, kartu su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais A. Pe., D. P., N. T., T. P., R. V., K. L. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmeniu, kuriam byla nutraukta dėl mirties, taip pat su nusikalstamo susivienijimo nariais L. P., G. C., T. V., S. Vy., veikdami savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, kartu su kitais nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui padarė nusikaltimus, atitinkamai nustatytus BK 7 straipsnio 10–12 punktuose (pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias redakcijas), 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, tai yra:

S. V. organizavo dėl savanaudiškų paskatų per asmenį, kuriam byla nutraukta dėl mirties, ir vykdytoją, nusikalstamam susivienijimui nepriklausantį D. R., V. S. nužudymą;

S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. organizavo neteisėtą ne mažiau kaip 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, įgijimą, įgijo ir pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. organizavo ir bendrai su T. V. neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje 16–18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino;

S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. organizavo ir bendrai su T. V. ir S. Vy. neteisėtai įgijo Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje, turėdami tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir turėdami tikslą neteisėtai platinti Jungtinėje Karalystėje, 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 35,55 kg, kokaino;

S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. organizavo ir bendrai su S. Vy., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, kokaino;

S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., G. C. organizavo ir bendrai su L. P. (600 l ir 566,1 l) bei R. V. (290 l) neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 290 l skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 250 g, BMK, 566,1 l skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 300 236,809 g, BMK, 600 l skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 250 g, BMK, iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dalį – 600 l – skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 250 g, BMK, realizavo Nyderlandų Karalystėje.

2. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. nuteisti pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) už neteisėtą disponavimą 495,207 litro skysčiu, kuriame buvo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) BMK, pasikėsinimą gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiomis aplinkybėmis: S. V., būdamas ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais V. P. (už aprašytą nusikalstamą veiką 2010 m. vasario 11 d. nuteistas Rusijos Federacijos teismo), tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas pasipelnyti, organizavo neteisėtą BMK įgijimą ir pasikėsinimą gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent: S. V. ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 10 d., įgyvendindamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo tikslus, su A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, surado BMK kiekio įgijimo vietą Rusijos Federacijoje, panaudodamas savo ir A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, bendras lėšas, sukauptas nusikalstamo suvienijimo fonde, jomis finansavo BMK įgijimą ir pergabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, organizavo BMK gabenimą kontrabanda iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, parūpino nusikaltimui daryti ryšio ir technines priemones, tarpininkaujant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, surado transporto priemonę – vilkiką „DAF 95XF430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Koegel SVKT 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotoją – Baltarusijos Respublikos pilietį V. P., nurodė šiam vykti į Maskvos m., Rusijos Federacijoje, ten iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti ne mažiau kaip 495 litrus skysčio, kuriame buvo BMK, ir nurodyta transporto priemone atgabenti BMK į Baltarusijos Respubliką, iš kur BMK kontrabandos būdu turėjo būti pergabentas į Lietuvos Respubliką, paskirstė užduotis, pagal kurias: N. T. ir T. P. palaikė ryšį su BMK pardavėjais ir suderino su jais susitikimą Lietuvoje bei BMK įgijimo Rusijos Federacijoje aplinkybes; T. P. nuvyko į Rusijos Federaciją kontroliuoti BMK įgijimo, pakrovimo ir pergabenimo kontrabanda iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką eigą. 2009 m. liepos 10 d. apie 16 val. ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), Maskvos m., Rusijos Federacijoje, panaudodamas S. V. duotas bendras ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių lėšas, T. P. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, supilto į 11 plastikinių 50 l talpyklų, pakrovė BMK į automobilį „GAZ 3302 Gazel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 150 (raidės rusiškos), po to šiuo automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės „Samson“, esančią Novorižskoje plento 43 kilometre, Maskvos srityje, Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. liepos 10 d. apie 19 val. susitiko su ten vilkiku „DAF 95XF430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Koegel SVKT 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykusiu V. P.. Tuomet minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje T. P., V. P. ir tyrimo nenustatytas asmuo į priekabos „Koegel SVKT 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinių skyriaus priekinę dalį pakrovė 11 plastikinių talpyklų su 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK. T. P. nurodymu 2009 m. liepos 12 d. laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 16.40 val. V. P. vilkiku „DAF 95XF430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Koegel SVKT 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrauta 11 plastikinių talpyklų su 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, nuvyko į „Skolkovskij“ turgų, esantį Skolkovo gyvenvietėje, Odincovo r., Maskvos srityje, bei į „Pokrovskij“ turgų, esantį Podolskich Kursantov g., Maskvos m., Rusijos Federacijoje, kur į priekabą „Koegel SVKT 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasikrovė vaisių, riešutų ir džiovintų vaisių krovinį, taip paslėpdamas BMK krovinį ir apsunkindamas muitinės kontrolę. V. P. 2009 m. liepos 12 d. neteisėtai per Rusijos Federacijos teritoriją iki Smolensko apskrityje, prie Krasnaja Gorkos gyvenvietės, esančio pasienio kontrolės posto pergabeno 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, po to kontrabandos būdu – nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi BMK buvo paslėptas po deklaruojamu kroviniu, o krovinio dokumentuose – tarptautinio pervežimo važtaraštyje (CMR) buvo nurodyta, kad gabenamas tik vaisių, riešutų ir džiovintų vaisių krovinys, neturėdamas leidimo, pasikėsino pergabenti minėtą BMK per pasienio kontrolės postą, tačiau nusikaltimo nepabaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes 2009 m. liepos 13 d. buvo sulaikytas Rusijos Federacijos narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos pareigūnų. Tokiu būdu ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais V. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo neteisėtą 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, įgijimą, gabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir pasikėsino kontrabandos būdu gabenti šį BMK per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

3. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir T. V. nuteisti pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, už šio kokaino gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtą kokaino platinimą Jungtinėje Karalystėje tokiomis aplinkybėmis: S. V., būdamas ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-1, organizavo disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokainu, t. y. neteisėtą gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtą platinimą Jungtinėje Karalystėje ir, veikdami kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviu T. V., su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. B., kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo, asmeniu, kuriam tyrimas atliekamas Prancūzijos Respublikoje, ir su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, siekdami pasipelnyti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokainu, būtent: S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., organizavo 16–18 kg baltų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino, pergabenimo į Jungtinę Karalystę ir realizavimo ten planą, susitarė dėl pelno už jų realizavimą pasidalijimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo 16–18 kg baltų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino, pergabenimo išlaidas, koordinavo bendrininkų veiksmus; per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, šio parinktą vairuotoją D. Č. ir kitą tyrimo metu nustatinėjamą vairuotoją organizavo pergabenimą vilkikais iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę; pavedė T. V. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, užtikrinti kokaino priėmimą ir realizavimą Jungtinėje Karalystėje; su A. Pe. įtraukė į kokaino realizavimą asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. Vykdydami jiems pavestas užduotis, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. parinko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus vilkiką ir jo vairuotoją (toliau – vilkikas ir vairuotojas) kokainui pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. kontaktinio telefono numerį, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. tyrimo nenustatytu laiku vairuotojas Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo – pasikrovė ne mažiau kaip 8–10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, pakuotėmis po 1 kg, kurį per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku pergabeno iki Prancūzijos Respublikos, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos iš anksto sutartos vietos 30–40 mylių atstumu nuo Londono m. (Birmingamo m. kryptimi), informavo asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V., nuvykę į sutartą vietą, neteisėtai įgijo – paėmė iš vairuotojo ne mažiau kaip 8–10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, jį neteisėtai automobiliu pergabeno į nuomojamą butą adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., neteisėtai šiame bute laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. laikė minėtą kokainą. Ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., susitiko su R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, perdavė šiems kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per juos labai didelį kokaino kiekį, gaunant po 40 000 svarų už kilogramą. Kelių dienų laikotarpiu R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patvirtinus, jog kokainas tinka, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. iš buto adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 985 g baltų miltelių, kuriuose buvo 640,25 g kokaino, į sutartą vietą parke adresu: 109 Tollgate Road, Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sutarę greitu laiku gauti pinigus juos realizavus, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d. R. B. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini), Liverpulyje, Mersisaide, Jungtinėje Karalystėje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų (J. Ž. už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 23 d. nuteistas Liverpulio m. teismo, R. B. 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo). Tuo pačiu laikotarpiu, iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., S. V. ir A. Pe. susitarė su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas, dėl narkotikų realizavimo Jungtinėje Karalystėje, supažindino asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., susitiko su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas, Londono m., perdavė pastarajam kelis gramus kokaino kaip pavyzdį ir susitarė, jei kokainas tiks, realizuoti per jį labai didelį kokaino kiekį, gaunant po 40 000 svarų už kilogramą. Asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, patvirtinus, jog kokainas tinka, laikotarpiu iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. iš buto adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., neteisėtai pergabeno 1 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300–400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, sutarę tą pačią dieną gauti 40 000 svarų už realizuotą kokainą. Asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, į tą pačią vietą bare atvežus 40 000 svarų, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. susitarė su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas, dėl 3 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kitą dieną, tačiau ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. iš buto adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., neteisėtai pergabeno 3 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300–400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, sutarę tą pačią dieną gauti 120 000 svarų už realizuotą kokainą. Asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, į tą pačią vietą bare atvežus mažiau nei 120 000 svarų, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. susitarė dėl likusios pinigų dalies perdavimo susitikti „Viktorijos“ stotyje Londono m. Asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, tą pačią dieną sutartoje vietoje perdavus likusią dalį pinigų, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. susitarė su juo dėl 5 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimo tomis pat sąlygomis ir aplinkybėmis. Kelių dienų laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. rugpjūčio 18 d., T. V. iš buto adresu: (duomenys neskelbtini), Londono m., neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3–5 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, į sutartą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bare, esančiame 300–400 mylių nuo Londono m., kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, sutaręs tą pačią dieną gauti pinigus už realizuotą kokainą. Asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, į tą pačią vietą bare atvežus reikiamą pinigų sumą, T. V. grįžo į Londono m., po to su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, per kelis kartus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį persiuntė už kokaino realizavimą gautus pinigus S. V. į Lietuvos Respubliką. Anksčiau minėtų 8–10 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, nenustatyto realizavimo metu, tačiau iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., S. V. susisiekė su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas, pavesdamas šiam organizuoti 8 kg baltų miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę. Asmuo, dėl kurio tyrimas išskirtas, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, 2009 metų liepos–rugpjūčio laikotarpiu, iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., pergabenimui iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę parinko vilkiką „Iveco Stralis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotoją D. Č., perdavė D. Č. asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir T. V. kontaktinio telefono numerį, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu. D. Č. 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.00 val. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, esančiuose Nules m., Kastilijos provincijoje, Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgijo – pasikrovė 7,983 kg baltų miltelių, kuriuose buvo 2691,18 g kokaino, pakuotėmis apie 1 kg, po to minėtus miltelius, kuriuose buvo 2691,18 g kokaino, paslėptus puspriekabėje „Kogel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ledų indelių krovinio, per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai vilkiku „Iveco Stralis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pergabeno iki Prancūzijos Respublikos Havro uosto, tačiau į Jungtinę Karalystę nepateko, kadangi 2009 m. rugpjūčio 19 d. 11.30 val. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikos muitinės pareigūnų, o baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 2691,18 g – kokaino, krovinys konfiskuotas. Sužinojęs apie šio krovinio sulaikymą, S. V. nurodė T. V. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, atsikratyti SIM kortelių ir grįžti į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, organizavo ir, veikdami bendrai su nusikalstamo susivienijimo dalyviu T. V., asmenimis, dėl kurių tyrimas išskirtas, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. B., D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo 16–18 kg baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje.

4. S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, D. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad: S. V., būdamas A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R., pasitelkęs apie daromą nusikaltimą nežinojusį V. V., dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas atkeršyti V. S. už tai, kad šis kitų asmenų akivaizdoje pažemino S. V. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo autoritetą, išvadindamas jį „ožiu“ ir „gaidžiu“, 2010 metų pradžioje organizavo V. S. nužudymą, parengė jo planą, paskirstė bendrininkų užduotis ir vaidmenis, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, o D. R., veikdamas organizuota grupe su ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V. ir šio susivienijimo dalyviu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, S. V. pasitelktu ir apie daromą nusikaltimą nežinojusiu nusikalstamo susivienijimo dalyviu V. V., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti piniginį atlygį, nužudė V. S., neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, būtent: S. V. 2010 metų pradžioje, tačiau iki 2011 m. pradžios, pavedė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, organizuoti V. S. sekimą, po to pavedė pačiam ar per kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis nužudyti V. S., Kauno m. perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su garso slopintuvu ir ne mažiau kaip 9 vnt. 9 mm kalibro Makarovo (9 x 18 mm) šovinių; 2010 metų pavasarį–vasarą nurodė apie daromą nusikaltimą nežinojusiam V. V. atvažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklėlės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m., ten laukti V. S. nužudymo vykdytojo bei užtikrinti šio netrukdomą pasitraukimą iš įvykio vietos. Vykdydamas S. V. nurodymus, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, 2010 metų pavasarį–vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas surinkti informaciją apie V. S. judėjimo maršrutus ir atvykimo į namus laiką, pavedė tuo metu apie planuojamą V. S. nužudymą nežinojusiam D. R. laukti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., fiksuoti atvažiuojančio automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojosi V. S., atvykimo prie namų laiką. Taip pat asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. asmeniškai ar per parinktą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, laukė prie V. S. namų turėdamas tikslą pastarąjį nužudyti. Vykdydamas S. V. nurodymą, V. V. 2010 metų pavasarį–vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, automobiliu „Volkswagen Caravelle“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ne mažiau kaip šešis kartus dviejų savaičių laikotarpiu važiavo prie (duomenys neskelbtini), Kauno m., esančios „(duomenys neskelbtini)“ mokyklėlės, ten dvi dienas iš eilės nuo 7.30 val. iki 9 val. ir vėliau keturias dienas iš eilės nuo 19.30 val. iki 21 val. laukė V. S. nužudymo vykdytojo. Dėl nuo S. V. valios nepriklausančių priežasčių nepavykus 2010 metų laikotarpiu nužudyti V. S., pastarajam pastebėjus ir išgąsdinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nužudymo vykdytoją savigynai išduotu šaunamuoju ginklu, S. V. pakeitė nusikaltimo planą, 2011 m. vasario mėn. nurodydamas asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, rasti kitą nusikaltimo vykdytoją ir pažadėti šiam už V. S. nužudymą 10 000 Eur piniginį atlygį; apie daromą nusikaltimą nežinojusiam V. V. nurodydamas atvažiuoti prie katilinės, esančios netoli Baltų pr. 95, Kauno m., ir ten nuo 7 val. iki 9 val. kelias dienas iš eilės laukti V. S. nužudymo vykdytojo bei užtikrinti šio netrukdomą pasitraukimą iš įvykio vietos. Vykdydamas S. V. nurodymą, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, 2011 m. vasarį–kovą, tačiau iki 2011 m. kovo 4 d., surado V. S. nužudymui tinkamą asmenį – D. R., pažadėjo šiam už V. S. nužudymą 10 000 Eur, o atsisakius vykdyti nurodymą pagrasino susidoroti su D. R. ir jo artimaisiais. D. R. sutikus nužudyti V. S., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, Kauno m., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje, perdavė D. R. šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su garso slopintuvu ir ne mažiau kaip 9 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro Makarovo šovinių, parodė V. S. nuotrauką. 2011 m. vasarį–kovą, tačiau iki 2011 m. kovo 4 d., neturėdamas leidimo įgijęs iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, pistoletą ir šovinius, D. R., neturėdamas leidimo, laikė juos iki 2011 m. kovo 4 d. bute adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., tuo pačiu laikotarpiu neturėdamas leidimo nešiojosi su savimi pistoletą ir šovinius Kauno mieste. Tęsdamas pasiruošimą V. S. nužudymui, 2011 m. vasarį–kovą asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, nuvežė D. R. į (duomenys neskelbtini), Kauno m., esantį restoraną „(duomenys neskelbtini)“, ten parodė V. S. gyvai, perdavė duomenis apie V. S. naudojamas transporto priemones, gyvenamąją vietą, po to instruktavo D. R., kaip pastarasis turi apsirengti nužudymo metu, ką daryti su daiktais ir pistoletu po nužudymo, paaiškino atsitraukimo kelius ir parodė vietą, kurioje D. R. lauks automobilis. Vykdydamas S. V. nurodymus, V. V. 2011 m. kovo 3 d. nuo 7 val. iki 9 val. automobilyje „Volkswagen Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laukė V. S. nužudymo vykdytojo prie katilinės, esančios netoli Baltų pr. 95, Kauno m., tačiau, niekam neatėjus, iš nurodytos vietos išvyko. 2011 m. kovo 4 d. apie 7.15 val. V. V. tuo pačiu automobiliu vėl atvyko į S. V. nurodytą vietą ir ten laukė V. S. nužudymo vykdytojo. Vykdydamas per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, perduotą S. V. nurodymą nužudyti V. S., D. R. 2011 m. vasario pabaigoje iki kovo 3 d. tris kartus apie 7 val. stebėjo prie (duomenys neskelbtini) namų, Kauno m., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., išeinantį V. S., tačiau neparinko tinkamo momento pastarajam nužudyti, kadangi nukentėjusysis išeidavo su dukterimi. 2011 m. kovo 4 d. apie 7.45 val., V. S. išėjus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., įsėdus į automobilį „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintį prie (duomenys neskelbtini), Kauno m., D. R. priėjo prie minėto automobilio ir dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą gauti 10 000 Eur piniginį atlygį – nužudė V. S. 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletu su garso slopintuvu ne mažiau kaip 9 kartus šovęs į automobilyje sėdintį nukentėjusįjį, taip padarė šiam šautinus sužalojimus krūtinės priekiniame paviršiuje, kairiame žaste, šautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje, šautinę žaizdą kairio peties viršutinėje dalyje, šautinę žaizdą kairės ausies lezgelyje, šautinę žaizdą kairėje nugaros pusėje su krūtinės, kairio plaučio, tarpuplaučio link dešinės kaklo pusės pažeidimais, šautinę žaizdą kairėje nugaros pusėje, peršaudamas kairįjį plautį ir sutraiškydamas miego arteriją, šautinę žaizdą kairėje juosmens pusėje, dėl šių sužalojimų išsivysčius ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo V. S. mirė. Po to D. R. nubėgo prie katilinės, esančios netoli Baltų pr. 95, Kaune, įsėdo į automobilį „Volkswagen Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame laukė V. V., minėtu automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Siekdamas sunaikinti nusikaltimo pėdsakus ir priemones bei vykdydamas asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, nurodymus, D. R. bevažiuodamas persirengė, nusikaltimo padarymo metu panaudotus drabužius ir pistoletą sudėjo į kuprinę ir ją perdavė V. V., nurodydamas pastarajam išmesti daiktus į šiukšlių konteinerį. Taip A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R., pasitelkdamas apie daromą nusikaltimą nežinojusį V. V., dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. S. nužudymą, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o D. R., veikdamas organizuota grupe su ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V. ir šio susivienijimo dalyviu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, S. V. pasitelktu ir apie daromą nusikaltimą nežinojusiu nusikalstamo susivienijimo dalyviu V. V., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti piniginį atlygį, nužudė V. S., neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

5. S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, A. Pe. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad S. V., veikdamas organizuota grupe su A. Pe. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovę į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą, būtent: S. V. 2000 m. balandžio pradžioje Kauno mieste, pasinaudodamas informacija apie R. M. pajamas iš prekybos nekilnojamuoju turtu, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai pasipelnyti – subūrė organizuotą grupę ir su jos nariais – A. Pe. ir ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – parengė nusikaltimo planą, paskirstė bendrininkams vaidmenis: apsimetant, kad vyksta tariamas buto pirkimo sandoris, R. M. turėjo būti įviliotas į barą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kauno m., po to S. V., A. Pe. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, pavartodami fizinį smurtą ir grasindami peiliu, turėjo R. M. pagrobti, nuvežti į iš anksto parinktą garažą (duomenys neskelbtini), Kauno m., ten vartodami smurtą ir grasinimus gauti informaciją apie pinigų laikymo vietą, po to, laikydami R. M. garaže, nuvykti į pinigų laikymo vietą ir juos pagrobti. Veikdami pagal nusikaltimo planą ir besiruošdami nusikaltimui, ne vėliau kaip iki 2000 m. balandžio 7 d. S. V., A. Pe. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys įgijo automobilį „Audi 100“, skirtą R. M. pergabenti nuo užpuolimo iki laikymo vietos; išnuomojo garažą (duomenys neskelbtini), Kauno m.; įgijo lipniąją juostą, virvę, skirtas R. M. laisvei atimti; įviliojo R. M. į barą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kauno m., ir ten parengė nukentėjusiajam pasalą. 2000 m. balandžio 7 d. tarp 13 ir 14 val. S. V. automobiliu „Mercedes-Benz 280 E“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o A. Pe. ir tyrimo nenustatyti asmenys – automobiliu „Audi 100“ atvyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kauno m., ir ten stebėjo R. M., sekė paskui iš baro link savo automobilio einantį nukentėjusįjį, po to A. Pe. su vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš priekio, o S. V. – iš nugaros puolė R. M. ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu. A. Pe. grasino panaudoti peilį ir juo sudavė aktyviai pasipriešinusiam R. M. smūgį, taip padarė pjautinę paviršinę žaizdą R. M. dešinėje plaštakoje, S. V. panaudojo metalinį raktą ir juo sudavė nukentėjusiajam keletą smūgių į kojas bei kitas kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiais ir kojomis sudavė R. M. keletą smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame smilkinyje pereinančias į skruostą, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, taip R. M. pasipriešinimas buvo palaužtas ir nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, po to užlaužtomis už nugaros rankomis S. V., A. Pe. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jėga įsodintas į kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atvairuotą automobilį „Audi 100“. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobilyje R. M. uždėjo ant galvos akis dengiantį daiktą (kepurę ar maišą), užlaužė rankas už nugaros, sudavė plytgaliu kelis smūgius per galvą, A. Pe. įrėmė peilį į kaklą, taip atėmė nukentėjusiajam laisvę ir šis prievarta kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu buvo nugabentas į garažą (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur automobiliu „Mercedes Benz 280 E“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko ir S. V.. Tuomet S. V., A. Pe. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys paguldė R. M. garaže ant grindų, lipniąja juosta, virvėmis ir viela surišo R. M. rankas už nugaros bei kojas, lipniąja popierine juosta užklijavo R. M. burną. Siekdami sužinoti pinigų laikymo vietą, S. V., A. Pe. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pakaitomis R. M. sudavė keletą smūgių rankomis, kojomis bei metaliniu daiktu į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą ir kairįjį kelio sąnarį, taip padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame smilkinyje pereinančias į skruostą, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą viršugalvyje. Pavartoję prieš R. M. fizinį smurtą ir iš pastarojo sužinoję apie bute (duomenys neskelbtini), Kauno m., esančiame seife laikomus pinigus, S. V., A. Pe. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys apieškojo nukentėjusįjį ir pagrobė 70 Lt vertės juodos spalvos odinę piniginę, 3200 JAV dolerių (12 800 Lt), 200 Lt, 900 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Ericsson A-103“, raktų ryšulį nuo minėtų buto ir seifo, R. M. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą savigynai laikyti ir nešioti pistoletą (revolverį) Nr. (duomenys neskelbtini), vokiškus automobilio „Audi 100“ pirkimo–pardavimo dokumentus. Tuomet S. V. ir vienas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išvažiavo į R. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., o A. Pe. ir kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo liko garaže saugoti R. M.. S. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami pagal susitarimą su A. Pe. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodami iš R. M. pagrobtais raktais, įsibrovė į šio butą adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., iš buto ir jame esančio seifo pagrobė didelės vertės turtą – 8500 JAV dolerių (34 000 Lt) ir 6000 Lt, tačiau į garažą (duomenys neskelbtini), Kauno m., nesugrįžo, nes tą pačią dieną (2000 m. balandžio 7 d.) apie 18.00 val. policijos pareigūnai minėtame garaže išlaisvino R. M., sulaikė A. Pe., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasipriešinęs policijos pareigūnams, pabėgo. Siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, S. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2000 m. balandžio 8 d. per tarpininkus grąžino R. M. 12 200 JAV dolerių, 4000 Lt, visus pagrobtus ir neteisėtai laikytus dokumentus. Tokiu būdu S. V., veikdamas organizuota grupe su A. Pe. ir ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį, apiplėšę nukentėjusįjį ir įsibrovę į R. M. butą, pagrobė šio didelės vertės – 53 970 Lt (15 634 Eur) – turtą, pagrobė ir neteisėtai laikė R. M. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą savigynai laikyti ir nešioti pistoletą (revolverį) Nr. (duomenys neskelbtini), vokiškus automobilio „Audi 100“ pirkimo–pardavimo dokumentus.

6. S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., G. C., L. P. ir R. V. nuteisti pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., G. C. už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabandą, L. P. už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabandą, R. V. už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabandą): S. V., būdamas A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, bendrai kartu su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusikalstamo susivienijimo dalyviu G. C. organizavo ir kartu bendrai su nusikalstamo susivienijimo dalyviais L. P. bei Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami bendrai ir pasitelkę apie daromą nusikaltimą nežinojusius I. D. ir A. Pet., siekdami pasipelnyti, neteisėtai disponavo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) -l-fenil-2 propanono (BMK) kiekiu – įgijo, laikė ir gabeno skystį, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, būtent: ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 13 d. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo tikslus įgyvendinantys S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P., K. L. per G. C. surado labai didelio BMK kiekio įgijimo vietą Ukrainos Respublikoje bei jo realizavimo vietą Nyderlandų Karalystėje, po to S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodami bendras lėšas, sukauptas nusikalstamo susivienijimo fonde, jomis per G. C. finansavo BMK įgijimą Ukrainos Respublikoje; pavedė L. P. organizuoti BMK pergabenimą – surasti transporto priemonę, pasamdyti vairuotojus BMK pasikrauti Ukrainos Respublikoje bei jam pergabenti kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką ir toliau iš Lietuvos Respublikos kontrabandos būdu į Nyderlandų Karalystę; pavedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims užtikrinti BMK priėmimą, laikymą ir platinimą Nyderlandų Karalystėje ir gauto nusikalstamo pelno perdavimą į Lietuvą; iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo BMK pergabenimo kontrabandos būdu iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę išlaidas, parūpino nusikaltimui daryti ryšio ir technines priemones. Vykdydami jiems pavestas užduotis, G. C. Ukrainos Respublikoje surado ir ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšomis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, laikyto sandėliuose adresu: (duomenys neskelbtini), Derhačevo r., Charkovo srt., Ukrainos Respublikoje; L. P. per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir Ž. L. surado BMK gabenti iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką transporto priemonę – vilkiką „Man 18.463“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Shwarzmuller“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); pasamdė vilkiko vairuotoją I. D.; per Ž. L. surado BMK gabenti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę transporto priemonę – vilkiką „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasamdė vairuotojus A. Pet. ir E. R.; per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, užtikrino šių vairuotojų atvykimą į sutartas vietas; per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, sumokėjo už krovinio transportavimą iš Ukrainos Respublikos bei vairuotojų A. Pet. ir E. R. kelionės išlaidas, Ukrainos Respublikoje ir Klaipėdos mieste dalyvavo pildant dokumentus – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR A Nr. (duomenys neskelbtini), karnetą TIR Nr. (duomenys neskelbtini), važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini); pakraunant BMK krovinį į vilkikus, kontroliavo vairuotojus BMK gabenimo metu. Nežinojęs apie daromą nusikaltimą I. D. 2011 m. liepos 13 d. Ukrainos Respublikoje, Charkovo srityje, Derhačevo rajone, (duomenys neskelbtini), pasikrovė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių neteisėtai įgytus bei paslėptus tarp statybinio glaisto krovinio ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, ir jį laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. liepos 16 d. vilkiku „MAN 18.463“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Shwarzmuller“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai gabeno per Ukrainos ir Baltarusijos Respublikų teritorijas iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto. 2011 m. liepos 16 d. apie 9.30 val. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste I. D., nežinodamas apie daromą nusikaltimą, minėtais vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi muitinei pateiktuose tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR A Nr. (duomenys neskelbtini), karnete TIR Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad iš Ukrainos Respublikos gabenamos statybinės medžiagos, neturėdamas leidimo, pergabeno ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, ir jį laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 18 d. nuo valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Klaipėdos miesto, po to laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 19 d. Klaipėdos mieste šį labai didelį BMK kiekį neteisėtai laikė puspriekabėje „Shwarzmuller“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. liepos 19 d. ryte I. D. neteisėtai pergabeno ir iškrovė minėtą BMK UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliuose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Vykdydami jiems pavestas užduotis: Ž. L. užsakė vilkiką „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); sutvarkė muitinės dokumentus tariamam statybinio glaisto krovinio pergabenimui į Prancūziją; L. P. pasamdė vairuotojus A. Pet. ir E. R.; nurodė E. R. vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlius, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasikrauti statybinio glaisto ir tarp jo paslėpto ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, krovinio. E. R. 2011 m. liepos 19 d. apie 11 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasikrovė minėtą statybinio glaisto ir tarp jo paslėpto BMK krovinį, vilkiku „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) L. P. nurodymu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasiėmė L. P. į pagalbą duotą, apie daromą nusikaltimą nežinojusį, A. Pet., po to neteisėtai per Lietuvos Respublikos teritoriją iki valstybės sienos su Lenkijos Respublika pergabeno minėtą labai didelį BMK kiekį, nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi krovinio dokumente – tarptautinio pervežimo važtaraštyje (CMR) buvo nurodyta, kad gabenamas tik statybinis glaistas, neturėdamas leidimo minėtu vilkiku su puspriekabe 2011 m. liepos 19 d. 19.15 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijų pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką pergabeno ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, ir jį laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 21 d. nuo valstybės sienos Kalvarijų–Budzisko pasienio kontrolės punkto neteisėtai pergabeno per Lenkijos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės, kur 2011 m. liepos 22 d. 12.46 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys minėtą labai didelį BMK kiekį iškrovė (duomenys neskelbtini), Merkelbeek, Nyderlandų Karalystėje, bei vėliau neteisėtai išplatino Nyderlandų Karalystės teritorijoje, nusikalstamu būdu uždirbtas lėšas perdavė nusikalstamo susivienijimo vadovui ir dalyviams. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, S. V., būdamas A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusikalstamo susivienijimo dalyviu G. C., organizavo ir taip pat veikdami bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu R. V., su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. J., K. V. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), siekdami pasipelnyti, neteisėtai disponavo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) -l-fenil-2 propanono (BMK) kiekiu – įgijo, laikė ir gabeno skystį, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turėdami tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje, būtent: ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 13 d., įgyvendindami ginkluoto nusikalstamo susivienijimo tikslus, S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P., K. L. per G. C. surado labai didelio BMK kiekio įgijimo vietą Ukrainos Respublikoje, po to S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P., K. L.: panaudodami bendras lėšas, sukauptas nusikalstamo susivienijimo fonde, jomis per G. C. finansavo BMK įgijimą Ukrainos Respublikoje, pavedė R. V. užtikrinti BMK priėmimą, laikymą ir realizavimą Nyderlandų Karalystėje, gauto nusikalstamo pelno perdavimą į Lietuvą; pavedė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, parūpinti transporto priemonę su įrengta slėptuve, pasamdyti vairuotoją BMK pakrauti Ukrainos Respublikoje bei pergabenti kontrabanda į Lietuvos Respubliką ir toliau į Nyderlandų Karalystę, kontroliuoti BMK gabenimą iki Nyderlandų Karalystės; iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo BMK pergabenimo kontrabanda iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę išlaidas, parūpino nusikaltimui daryti ryšio ir technines priemones. Vykdydami jiems pavestas užduotis: G. C. Ukrainos Respublikoje surado ir ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšomis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, laikomo sandėliuose adresu: (duomenys neskelbtini), Derhačevo r., Charkovo srt., Ukrainos Respublikoje; N. P. per K. J. surado transporto priemonę – vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su kuro bake įrengta slėptuve ir su puspriekabe „Krone SDR 24 ELR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – BMK gabenti kontrabanda iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, per K. J. pasamdė vairuotoją K. V., perdavė šiam ryšio priemones nuolatiniam ryšiui palaikyti nusikaltimo darymo metu, per K. J. sumokėjo už krovinio transportavimą iš Ukrainos Respublikos bei vairuotojo K. V. kelionės išlaidas. K. V. 2011 m. liepos 24 d. Ukrainos Respublikoje, Charkovo srityje, Derhačevo rajone, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 24 d. iki 2011 m. liepos 26 d. vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDR 24 ELR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno per Ukrainos Respublikos, Baltarusijos Respublikos teritorijas iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės posto specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, vilkiko kuro bake, paslėptus 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK. 2011 m. liepos 26 d. minėtu vilkiku su puspriekabe K. V., nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi muitinei pateiktuose krovinio dokumentuose – tarptautiniame krovinių pervežimo važtaraštyje (CMR) EC Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nurodyta, kad gabenamas stiklainių krovinys, o BMK buvo paslėptas slėptuvėje vilkiko kuro bake, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabeno 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, ir jį nuo valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno miesto, kurio teritorijoje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. liepos 29 d. neteisėtai laikė minėtą BMK vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro bake įrengtoje slėptuvėje. S. V. nurodžius R. V. Nyderlandų Karalystėje pasitikti BMK krovinį ir užsiimti jo realizavimu, K. J. nurodžius K. V. gabenti minėtą BMK į Nyderlandų Karalystę, 2011 m. liepos 29 d. ryte K. V. vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDR 24 ELR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai per Lietuvos Respublikos teritoriją iki valstybės sienos su Lenkijos Respublika pergabeno 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, po to nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi BMK buvo paslėptas slėptuvėje kuro bake, neturėdamas leidimo, minėtu vilkiku su puspriekabe 2011 m. liepos 29 d. 9 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijų pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką pergabeno 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g – gryno BMK, tačiau Lenkijos Respublikos teritorijoje, Suvalkų vaivadijoje, Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos centrinio tyrimų biuro Suvalkų valdybos pareigūnų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami bendrai S. V., būdamas A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P., K. L., nusikalstamo susivienijimo dalyviu G. C., organizavo ir veikdami bendrai kartu su pradėtas nusikalstamas veikas tęsiančiais nusikalstamo susivienijimo dalyviais L. P. bei Ž. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ straipsnio tvarka, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. Pe. ir E. R. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasitelkęs apie daromą nusikaltimą nežinojusius U. S. ir A. Pet., siekdamas pasipelnyti, neteisėtai disponavo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – l-fenil-2 propanono (BMK) kiekiu – įgijo, laikė ir gabeno skystį, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą šį BMK realizuoti Nyderlandų Karalystėje, būtent: ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo tikslus įgyvendinantys S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, per G. C. surado labai didelio BMK kiekio įgijimo vietą Ukrainos Respublikoje bei jo realizavimo vietą Nyderlandų Karalystėje, po to S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, panaudodami bendras lėšas, sukauptas nusikalstamo susivienijimo fonde, jomis per G. C. finansavo BMK įgijimą Ukrainos Respublikoje; pavedė L. P. organizuoti BMK pergabenimą – surasti transporto priemonę, pasamdyti vairuotojus BMK pakrauti Ukrainos Respublikoje bei jam pergabenti kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką ir toliau iš Lietuvos Respublikos kontrabanda į Nyderlandų Karalystę; pavedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims užtikrinti BMK priėmimą, laikymą ir platinimą Nyderlandų Karalystėje ir gauto nusikalstamo pelno perdavimą į Lietuvą; iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo BMK pergabenimo kontrabandos būdu iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę išlaidas, parūpino ryšio ir techninių priemonių nusikaltimui daryti. Vykdydami jiems pavestas užduotis: G. C. Ukrainos Respublikoje surado ir ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšomis neteisėtai įgijo 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – 300 236,809 g – gryno BMK, laikomo sandėliuose adresu: (duomenys neskelbtini), Derhačevo r., Charkovo srt., Ukrainos Respublikoje; L. P. per D. Pe. ir Ž. L. BMK gabenti iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką surado transporto priemonę – vilkiką „MAZ 543205-226“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „MAZ 975830“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); pasamdė vairuotoją U. S.; per Ž. L. BMK gabenti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę surado vilkiką „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); pasamdė vairuotojus A. Pet. ir E. R.; per D. Pe. užtikrino šių vairuotojų atvykimą į sutartas vietas; per D. Pe. sumokėjo už krovinio transportavimą iš Ukrainos Respublikos bei vairuotojų A. Pet. ir E. R. kelionės išlaidas; Ukrainos Respublikoje ir Klaipėdos mieste dalyvavo pakraunant BMK krovinį į vilkikus, pildant krovinio gabenimo dokumentus – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) E5I Nr. (duomenys neskelbtini), karnetą TIR Nr. (duomenys neskelbtini), važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliavo vairuotojus BMK gabenimo metu. Nežinojęs apie daromą nusikaltimą U. S. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Ukrainos Respublikoje, Charkovo srt., Derhačevo rajone, (duomenys neskelbtini), pakrovė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių neteisėtai įgyto ir paslėpto tarp statybinio glaisto krovinio 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – 300 236,809 g – gryno BMK, ir jį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. vilkiku „MAZ 543205-226“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „MAZ 975830“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai gabeno per Ukrainos ir Baltarusijos Respublikų teritorijas iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto. 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.48 val. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste U. S., nežinodamas apie daromą nusikaltimą, minėtu vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, kadangi muitinei pateiktuose krovinio dokumentuose – tarptautinio pervežimo važtaraštyje (CMR) E5I Nr. (duomenys neskelbtini), karnete TIR Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nurodyta, kad iš Ukrainos Respublikos gabenamos statybinės medžiagos, neturėdamas leidimo, pergabeno 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – 300 236,809 g – gryno BMK, ir jį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. nuo valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Klaipėdos miesto, po to iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. ryto Klaipėdos miesto teritorijoje neteisėtai laikė puspriekabėje „MAZ 975830“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šį labai didelį BMK kiekį. 2011 m. rugpjūčio 13 d. iki 7.50 val. Klaipėdos mieste U. S. neteisėtai pergabeno ir iškrovė minėtą BMK UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliuose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Vykdydami jiems pavestas užduotis: L. P. ir Ž. L. užsakė vilkiką „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); sutvarkė muitinės dokumentus – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų kroviniui tariamai pergabenti į Jungtinę Karalystę; L. P. pasamdė vairuotojus A. Pet. ir E. R., nurodė apie daromą nusikaltimą nežinojusiam A. Pet. vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlius, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasikrauti statybinio glaisto ir tarp jo paslėpto BMK krovinio. A. Pet. 2011 m. rugpjūčio 13 d. apie 9.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pasikrovė minėtą statybinio glaisto ir tarp jo paslėpto BMK krovinį, vilkiku „Scania R480“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz SCS 24/L“ (valst. (duomenys neskelbtini)) L. P. nurodymu neteisėtai pergabeno vilkiką su puspriekabe ir joje tarp statybinio glaisto paslėptu BMK į automobilių stovėjimo aikštelę adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., joje L. P. nurodymu laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. neteisėtai laikė 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – 300 236,809 g – gryno BMK. Vykdydami L. P. nurodymą, 2011 m. rugpjūčio 15 d. A. Pet. ir E. R. neteisėtai iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., minėtu vilkiku su puspriekabe pergabeno 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje labai didelis kiekis – 300 236,809 g – gryno BMK, iki Klaipėdos miesto ribos, kur 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.35 val. Dauparų gyvenvietėje, Klaipėdos r., buvo sulaikyti Klaipėdos apskrities VPK APGTS pareigūnų.

7. R. G. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno, laikė ir išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, būtent: jis su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais bendrininkais tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d., Atlanto vandenynu neteisėtai pargabeno – perplukdė jachta „(duomenys neskelbtini)“ joje įrengtose slėptuvėse iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. esančią prieplauką Pasito Blancone ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino. Tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d. vakaro, R. G. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais minėtoje prieplaukoje stovinčioje jachtoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiose slėptuvėse neteisėtai laikė šias narkotines medžiagas, kol 2011 m. gegužės 16 d. vakare Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. esančioje prieplaukoje Pasito Blanco su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais perduodamas neteisėtai išplatino ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje veikusiems V. V., A. Pe., nusikalstamam susivienijimui priklausančiam S. Vy. bei kartu su jais veikusiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiam D. R.. Tokiu būdu R. G., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino.

8. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., S. Vy. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pripažinti kaltais ir nuteisti už neteisėtą įgijimą labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą kokaino gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtą kokaino platinimą Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje tokiomis aplinkybėmis: S. V., būdamas ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmeniu, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, organizavo ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą kokaino gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtą platinimą Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ir bendrai kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviu S. Vy., V. V., A. P., V. Š., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R., asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties, A. S., kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdami pasipelnyti, ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją ir neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje, būtent: ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo mėn. asmeniui, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, gavus informaciją apie iš Pietų Amerikos jachta „(duomenys neskelbtini)“, plaukiančia su Portugalijos Respublikos vėliava ir vadovaujama kapitono R. G., į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. plukdomus ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, o vėliau ir apie tai, jog minėta jachta su kokaino kroviniu stovi Gran Kanarijos las Palmo m. prieplaukoje Pasito Blanco, asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, pranešė apie tai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11. Pastarieji ir asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, parengė kokaino krovinio užvaldymo planą, susitarė dėl pelno už realizuotą kokainą pasidalijimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo kokaino užvaldymo, laikymo išlaidas Ispanijos Karalystėje, koordinavo bendrininkų veiksmus; A. Pe. ir S. Vy. buvo pavesta surinkti tikslią informaciją apie jachtą „(duomenys neskelbtini)“, jos stovėjimo vietą, kapitoną ir įgulos narius, išnuomoti Gran Kanarijos las Palmo m. gyvenamąsias patalpas ir transporto priemones nusikaltimo bendrininkams apgyvendinti, kokainui gabenti ir laikyti; pažadėdami dalį pelno iš kokaino realizacijos, ne vėliau kaip 2011 m. gegužę kokainui užvaldyti parinko V. V. ir jam į pagalbą paskyrė D. R. bei pavedė šiems automobiliu vykti į Gran Kanarijos las Palmo m., susitikti ten su A. Pe. ir S. Vy., užvaldyti kokaino krovinį. Vykdydami jiems pavestas užduotis: V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. automobiliu „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m., ten susitiko su A. Pe. ir S. Vy., pastarieji nurodė išnuomoti būstą bei automobilius. Visi kartu, važinėdami po prieplaukas, Las Palmo m. Pasito Blanco prieplaukoje surado jachtą „(duomenys neskelbtini)“, po to parengė detalų kokaino užvaldymo planą: A. Pe. pavedė S. Vy., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. vykti į prieplauką, ten, S. Vy. stebint aplinką, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. užvaldyti kokainą ir atvežti jį į sutartą viešbutį. A. Pe. koordinuojant bendrininkų veiksmus, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, D. R. ir S. Vy. 2011 m. gegužės 16 d. vakare nuomotais automobiliais nuvyko į Las Palmo m. prieplauką Pasito Blanco, kur S. Vy. liko stebėti aplinkos, o V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. nuėjo į jachtą „(duomenys neskelbtini)“, jos kapitonui R. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems įgulos nariams prisistatė asmenimis, turinčiais atsiimti kokainą, po to neteisėtai įgijo – apgaule užvaldė ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, kartu su jachtos įgula sukrovė jį į išnuomotą automobilį ir iš prieplaukos, lydimi kitu automobiliu važiuojančio S. Vy., neteisėtai nugabeno kokainą į Las Palmo m. viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ten kokainą paliko. Kai A. Pe., S. Vy., D. R. ir V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, ir A. Pe. pranešė apie tai S. V., pastarasis pavedė T. P. vykti į Ispanijos Karalystės Malagos m., susitikti ten su V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir per pastarąjį perduoti A. Pe. pinigus namo, kuriame bus laikomas kokainas, nuomai. Vykdydamas pavedimą, T. P. nuvyko į Malagos m., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su A. Pe. ir S. Vy. atsiųstu V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, perdavė šiam pinigus, kad būtų išnuomotas būstas kokainui laikyti, nurodė šiuos pinigus perduoti A. Pe.. Kai V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, grįžo į Las Palmo m. ir perdavė pinigus A. Pe., pastarasis nurodė V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. vykti į Nyderlandų Karalystę, o pats su S. Vy. išnuomojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą būstą Ispanijos Karalystėje, į jį 2011 m. gegužę (po 2011 m. gegužės 16 d.) neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, ir jame nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai nurodytus miltelius, kuriuose buvo kokaino, laikė. Tuo pačiu metu S. V., A. Pe., N. T., T. P., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas dėl mirties, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, parengė miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimo iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę bei miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją, miltelių, kuriuose buvo kokaino, platinimo šiose valstybėse planą ir paskirstė vaidmenis: iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo automobilių „Audi A6“, „Volkswagen Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kemperio ir „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą, organizavo ir finansavo slėptuvių milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti šiuose automobiliuose įrengimą; milteliams, kuriuose buvo kokaino, pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę už atlygį parinko asmenis, kuriems tyrimas išskirtas; Nyderlandų Karalystėje išnuomojo namą milteliams, kuriuose buvo kokaino, laikyti ir finansavo nuomos išlaidas; parūpino nusikaltimui daryti ryšio ir techninių priemonių; asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, N. T., T. P., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. užtikrino miltelių, kuriuose buvo kokaino, priėmimą ir laikymą Nyderlandų Karalystėje bei asmeniškai ir per tyrimo nustatinėjamus bendrininkus užtikrino miltelių, kuriuose buvo kokaino, perdavimą A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, parinktiems vairuotojams bei V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka; pavedė A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, už atlygį užtikrinti vilkikų vairuotojų parinkimą milteliams, kuriuose buvo kokaino, pergabenti siuntomis iki 5 kg iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę; asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, asmeniškai bei per savo parinktus asmenis užtikrino miltelių, kuriuose buvo kokaino, priėmimą iš A. P. siųstų vairuotojų ir platinimą Jungtinėje Karalystėje, iš miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimo gautų pinigų pergabenimą į Lietuvos Respubliką; pavedė V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, organizuoti miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą į Rusijos Federaciją ir platinimą Rusijos Federacijoje. Vykdydami jiems pavestas užduotis: A. Pe. ir S. Vy. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame išnuomotame būste nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. rudens neteisėtai laikė ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, perdavinėjo minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, siuntomis po 10–40 kg pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę; asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, siuntomis po 10–40 kg automobiliais „Audi A6“, „Volkswagen Touran“, „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kemperiu ir „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai tam įrengtose slėptuvėse neteisėtai pergabeno iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją į Nyderlandų Karalystę ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino; asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, N. T., T. P., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. laikotarpiu nuo 2011 metų birželio iki 2011 m. rudens per kelis kartus priėmė iš asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, šių dalimis atgabentus ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, juos S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, D. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iki 2013 m. liepos 24 d. neteisėtai laikė name (duomenys neskelbtini), Onderdijke, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame name Nyderlandų Karalystėje, automobilių stovėjimo aikštelėse Geldrop m., Nyderlandų Karalystėje, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Utenos m., Lietuvos Respublikoje, laikomame automobilyje „Peugeot 806“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2013 m. liepos 24 d. kratos metu automobilio slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 1002,43 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis – 857,097 g – narkotinės medžiagos kokaino kiekis. Atgabenus į Nyderlandų Karalystę labai didelį kokaino kiekį, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. liepą parinko milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, Amsterdamo m., Nyderlandų Karalystėje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su A. Pe., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R., neteisėtai įgijo – paėmė iš pastarųjų ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, supakuotus į paketus po 1 kg, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Meelakkers, 5591 Heeze, Nyderlandų Karalystėje, po to tą pačią dieną neteisėtai pergabeno šiuos miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, su nurodymu nugabenti miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, į Jungtinę Karalystę, ryšio priemonėmis kontroliavo pastarąjį gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. liepą, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Londono, kur neteisėtai išplatino – perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotus miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį parinko kokainui gabenti vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Oeienbosch 5504 Veldhoven, Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, iš namo (duomenys neskelbtini), Onderdijke, Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Doverio, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o pinigus už realizuotus miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, T. P. nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį kokainui gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų kokaino gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Meelakkers, 5591 Heeze, Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį nustatyta tvarka, ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, iš namo (duomenys neskelbtini), Onderdijke, Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš anksto sutartos vietos netoli Meidstono (Maidstone), kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kurių sudėtyje buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pastarieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūtį milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Shell“ A34 kelyje, netoli Venlo m., Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, ir D. R. neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš namo (duomenys neskelbtini), Onderdijke, Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. rugpjūtį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki sutartos automobilių stovėjimo aikštelės West Turok M25 kelyje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie turėjo užsiimti ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, platinimu Jungtinėje Karalystėje, tačiau buvo sulaikyti Jungtinės Karalystės policijos pareigūnų, pastarieji kratos metu rado miltelius, kuriuose buvo kokaino, ir pinigus už realizuotą kokainą. Po minėtų įvykių S. V., N. T., A. Pe., D. P., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymu miltelių, kuriuose buvo kokaino, paėmimu ir realizavimu Jungtinėje Karalystėje užsiėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjį milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. rugsėjį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Oeienbosch 5504 Veldhoven, Nyderlandų Karalystėje, informavo V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, atvyko į nurodytą degalinę, kur susitiko su A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Praėjus kelioms valandoms V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, D. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš namo (duomenys neskelbtini), Onderdijke, Nyderlandų Karalystėje, į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. rugsėjį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos iš anksto sutartos vietos netoli Londono, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pastarieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. lapkritį milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį, mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį kokaino gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. lapkritį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Meelakkers, 5591 Heeze, Nyderlandų Karalystėje, informavo tyrimo nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš tyrimo nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2011 m. lapkritį, tyrimo nenustatytą dieną, pastarasis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos iš anksto sutartos vietos netoli Londono, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pastarieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2011 m. lapkritį per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo ir perdavimo metu, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ryšio priemonėmis kontroliavo miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. lapkritį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, telefoninio pokalbio metu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Shell“ E34 autostradoje, netoli Eindhoveno, Nyderlandų Karalystėje, o A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. lapkritį, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos – degalinės „Shell“ autostradoje M25, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne anksčiau kaip 2011 m. gruodžio 5 d. milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 2000 Eur už miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kontaktinio telefono numerį, nurodė įgyti SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2011 m. gruodį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę BP adresu: De Kroon 3433, Nieuwegen, Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2011 m. gruodį, tyrimo nenustatytą dieną, pastarasis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Mercedes-Benz 2536“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje „Clacket Lane Service Area“ adresu: Tatsfield, Surrey TN16, Jungtinė Karalystė, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, kiekį išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne anksčiau kaip 2012 m. sausio 31 d. milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 2000 Eur už miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kontaktinio telefono numerį, nurodė įgyti SIM kortelę ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. vasarį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Texaco“ adresu: Rijksweg A50 2016, 7381 AZ Klarenbeek, Nyderlandų Karalystė, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2012 m. vasarį, tyrimo nenustatytą dieną, pastarasis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Mercedes-Benz 2536“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje 71 Apsley Way, London Borough of Brent, NW2, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2012 m. kovą milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti parinko vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 1000 Eur už miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Belgijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį gabenimo iš Belgijos Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. kovą–balandį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į automobilių stovėjimo aikštelę Meer miestelyje, Belgijos Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą aikštelę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2012 m. kovą–balandį, tyrimo nenustatytą dieną, pastarasis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Scania“, (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Belgijos Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos – viaduko autostradoje A13, šalia Julliete Way gyvenvietės, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2012 m. balandį parinko gabenimui vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 800 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė pastarajam kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. balandį, tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Esso“, esančią Oeienbosch 5504 Veldhoven, Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2012 m. vasarį, tyrimo nenustatytą dieną, pastarasis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Mercedes Benz 1841“, (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje Godstone Rd, Caterham, Surrey CR3 6RR, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtą kokainą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 2 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip 2012 m. gegužę per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, parinko milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ryšio priemonėmis kontroliavo miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. gegužę, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, telefoninio pokalbio metu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į degalinę „Shell“ E34 autostradoje, netoli Eindhoveno, Nyderlandų Karalystėje, o A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą degalinę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. 2012 m. gegužę, tyrimo nenustatytą dieną, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkiko „Volvo FH 12“, (duomenys neskelbtini), kabinoje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos – aikštelės Lower Road, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. 2012 m. pavasarį–vasarą, ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 29 d., S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nutarus paspartinti kokaino realizavimą ir tuo tikslu ieškoti naujų kokaino realizavimo vietų Jungtinėje Karalystėje, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuvyko į Jungtinę Karalystę, kur pastarasis nesėkmingai ieškojo asmenų, kurie platintų kokainą. Pastarajam neradus kokaino platintojų, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, Londono m. susitiko su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Pastarasis vėl pasiūlė užsiimti kokaino realizavimu. Pranešus S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. apie susitarimą su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, dėl miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimo dideliais kiekiais po 40 000 svarų už kilogramą, 2012 metų pavasarį–vasarą ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 29 d. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gavęs iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, parinko milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vairuotoją; pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 700 Eur už kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė vairuotojui kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Belgijos Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. 2012 m. pavasarį–vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į sutartą vietą, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vairuotojui. 2012 m. pavasarį–vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, vairuotojas neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, paslėpė vilkike, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno minėtu vilkiku iki iš anksto sutartos vietos greta Londono, Jungtinėje Karalystėje, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris Londono m. neteisėtai perdavė ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11. Pastarieji minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, 2012 m. pavasarį–vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., neteisėtai laikė bute adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabendavo į įvairias vietas Londono m., nesėkmingai bandydami šiuos miltelius, kuriuose buvo kokaino, neteisėtai parduoti per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas. Pastarajam nesugebėjus realizuoti, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pranešė apie tai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., po to 2012 m. pavasarį–vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 29 d., susisiekė su asmeniu, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, ir netoli buto adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo – perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, o minėti asmenys išplatino miltelius, kuriuose buvo kokaino, Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 29 d. parinko milteliams, kuriuose buvo kokaino, gabenti vairuotoją asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažadėdamas pastarajam piniginį atlygį – ne mažiau kaip 800 Eur už kiekvieno kilogramo miltelių, kuriuose buvo kokaino, pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kontaktinio telefono numerį ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo jį miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. Ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 29 d., tyrimo nenustatytą dieną, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, SMS būdu nurodė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykti į aikštelę šalia Bredos miesto, A16(E19) kelyje „Den Hoek“, Nyderlandų Karalystėje, informavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apie narkotikų perdavimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie viešbučio „Best Western Hotel Nobis“ adresu: Nobisweg 1 5721 VA Asten, Nyderlandų Karalystė, ir laiką. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 3 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo Nyderlandų Karalystėje į minėtą aikštelę, kur neteisėtai realizavo – perdavė miltelius, kuriuose buvo kokaino, A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį. Pastarasis, pakeitęs apie 1 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, tuo pačiu kiekiu pieno miltelių, 2012 m. birželio 29 d. degalinėje „Den Hoek“ šalia Bredos miesto, A16(E19) kelyje, Nyderlandų Karalystėje, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, 3140 g miltelių, kurių sudėtyje yra 942 g kokaino. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgytą labai didelį kiekį – 3140 g miltelių, kurių sudėtyje yra 942 g kokaino, paslėpė vilkiko „Mercedes Benz 1841“, (duomenys neskelbtini), priekabos „Kaessbohrer APT 002“, (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje, po to per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto neteisėtai pergabeno kokainą minėtu vilkiku su priekaba, kol šį labai didelį kokaino kiekį 2012 m. birželio 29 d. 23.25 val. patikrinimo metu rado ir paėmė Jungtinės Karalystės pasienio pajėgų pareigūnai. Asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, gaudamas iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nurodymus mobiliojo ir interneto ryšio kanalais, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. sausio pabaigos už piniginį atlygį parinko kokainui pergabenti iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus vairuotojus, perdavė šiems kontaktinio telefono numerius ryšiui palaikyti, instruktavo dėl veiksmų gabenimo ir perdavimo metu, ryšio priemonėmis kontroliavo juos miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę metu. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. sausio pabaigos Nyderlandų Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys perdavinėjo vairuotojams miltelių, kuriuose buvo kokaino, siuntas kiekiais nuo 2 iki 5 kg, po to minėti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti vairuotojai per Nyderlandų Karalystę, Prancūzijos Respubliką, taip pat keltu iki Jungtinėje Karalystėje esančio Doverio uosto bei per Jungtinės Karalystės teritoriją neteisėtai pergabeno iki iš anksto sutartų vietų Jungtinėje Karalystėje ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, kur neteisėtai išplatino – perdavė minėtų miltelių, kuriuose buvo kokaino, siuntas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 90 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, išplatino Jungtinėje Karalystėje, o gautus pinigus persiuntė į Lietuvos Respubliką. 2012 m. vasarą, tačiau iki 2012 m. birželio 30 d., S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, nutarus paspartinti miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimą ir tuo tikslu ieškoti naujų (be Jungtinės Karalystės) realizavimo vietų Rusijos Federacijoje, pastarieji Kauno m. susitiko su V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, bei aptarė miltelių, kuriuose buvo kokaino, realizavimo galimybes Maskvos mieste. Susitarus su V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, dėl miltelių, kuriuose buvo kokaino, gabenimo ir realizavimo sąlygų bei pasiskirsčius vaidmenimis, S. V. ir A. Pe. pavedė A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, neteisėtai pergabenti iš V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gautus miltelius, kuriuose buvo kokaino, į Rusijos Federaciją; A. Pe. iki 2012 m. birželio 30 d. įgijo nusikaltimui daryti SIM korteles, vieną jų perdavė V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, nuolatiniam ryšiui palaikyti nusikaltimo darymo metu, susisiekė su šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu buvusiu Nyderlandų Karalystėje, ir susitarė dėl to, kad pastarasis perduos V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, miltelius, kuriuose buvo kokaino; palaikė su šiuo asmeniu ir V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, nuolatinį ryšį elektroninių ryšių tinklais, organizavo jų susitikimą Nyderlandų Karalystėje, kontroliavo miltelių, kuriuose buvo kokaino, perdavimą V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, nugabenti iš Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją. Ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 30 d. V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, nuvyko į A. Pe. SMS būdu nurodytą vietą prie restorano „McDonalds“ adresu: Winkellcentrum Woensel 300, Eindhoveno m., Nyderlandų Karalystė, ten susitiko su A. Pe. atsiųstu anksčiau minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kartu su šiuo nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę adresu: Collse Hoefdijk 24, Niuneno (Nuenen) m., kur iš minėto asmens neteisėtai įgijo 1059,72 g miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 625,641 g kokaino, po to šį kokainą nuo įgijimo vietos iki garažo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno ir iki 2012 m. liepos 1 d. neteisėtai laikė nurodytame garaže, laukdamas kontakto su A. Pe., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį. Iki 2012 m. liepos 1 d. V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, elektroninio ryšio būdu gavus iš A. Pe. ir S. V. nurodymą nebekontaktuoti su A. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, pakeitė kokaino pergabenimo į Rusijos Federaciją būdą ir 2012 m. liepos 1 d. anksčiau nurodytame garaže savo šiam nusikaltimui padaryti pasitelkto bendrininko A. S. automobilyje „Kia Opirus“, (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje, paslėpė 1059,72 g miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 625,641 g kokaino, bei 15 437,8 g kanapių ir jų dalių (šia narkotine medžiaga V. Š. neteisėtai disponavo be nusikalstamo susivienijimo dalyvių žinios), pažadėjęs A. S. atlygį už narkotinių medžiagų pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją, nurodė pastarajam minėtu automobiliu vykti į Maskvą. Vykdydamas iš V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, gautus nurodymus, A. S. neteisėtai įgytą ir laikytą labai didelį narkotinių medžiagų – 1059,72 g miltelių, kuriuose buvo 625,641 g kokaino, bei 15 437,8 g kanapių ir jų dalių – kiekį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 3 d. iš garažo Nr. 64, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), automobilio „Kia Opirus“, (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno per Nyderlandų Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybinės sienos. 2012 m. liepos 3 d. A. S., nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, automobilio „Kia Opirus“, (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijų pasienio kontrolės punktą iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo, pergabeno labai didelį narkotinių medžiagų – 1059,72 g miltelių, kuriuose buvo 625,641 g kokaino, bei 15 437,8 g kanapių ir jų dalių – kiekį, šias narkotines medžiagas nuo valstybės sienos neteisėtai nugabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos Medininkų pasienio kontrolės punkto. 2012 m. liepos 4 d. 4.50 val. A. S., nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, automobilio „Kia Opirus“, (duomenys neskelbtini), dujų balione įrengtoje slėptuvėje neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, neturėdamas leidimo, pergabeno labai didelį narkotinių medžiagų – 1059,72 g miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis 625,641 g kokaino, bei 15 437,8 g kanapių ir jų dalių – kiekį, šias narkotines medžiagas 2012 m. liepos 4 d. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos neteisėtai per Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos teritorijas nugabeno į Maskvos miestą, kur aprašytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį neteisėtai laikė, kol 2012 m. liepos 4 d. apie 17 val. prie namo (duomenys neskelbtini), jas rado ir paėmė Rusijos Federacijos federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos pareigūnai. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, gavęs iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, pavedimą organizuoti ne mažiau kaip 4 kg kokaino kiekio pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Sankt Peterburgo m., Rusijos Federacijoje, minėto kokaino realizavimą Sankt Peterburgo m., ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 11 d. surado kokaino pirkėjus ir per T. P. supažindino juos su S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, bei per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis organizavo neteisėtą kokaino pergabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Sankt Peterburgo m., Rusijos Federacijoje. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, surastiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams atsisakius pirkti kokainą, S. V. surado naujus pirkėjus ir pavedė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, vykti į Sankt Peterburgą, atsiimti ten kokaino siuntą iš vienų ir realizuoti ją naujiems pirkėjams, perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, pirkėjų kontaktinius telefonus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, 2012 m. lapkričio 10 d. išvyko į Sankt Peterburgą, įgijęs SIM kortelę susisiekė ten su ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, turinčiais asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, surastais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė su jais 2012 m. lapkričio 11–12 d. susitikti netoli viešbučio „Agni“, esančio Majakovskio g., Sankt Peterburgo m. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, surastiems asmenims 2012 m. lapkričio 11–12 d. atvežus į sutartą vietą netoli viešbučio „Agni“, Sankt Peterburgo m., ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, neteisėtai paėmė iš jų minėtus miltelius, kuriuose buvo kokaino, ir neteisėtai laikė – saugojo viešbučio kambaryje iki kitos dienos, susisiekė su S. V. surastais pirkėjais ir susitarė dėl miltelių, kuriuose buvo kokaino, pardavimo kainos, laiko ir vietos. 2012 m. lapkričio 12–13 d. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, netoli viešbučio „Agni“, esančio Majakovskio g., Sankt Peterburgo m., susitiko su S. V. surastais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir neteisėtai realizavo – pardavė šiems ne mažiau kaip 4 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, o už tai gautus pinigus atvežė į Lietuvos Respubliką ir Kauno m. perdavė D. P..

Tokiu būdu ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, asmeniu, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, organizavo neteisėtą ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, įgijimą, gabenimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą kokaino gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtą kokaino platinimą Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ir bendrai kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviu S. Vy., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R. bei V. V., A. P., V. Š., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino.

9. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., S. Vy., T. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 45,85 kg kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikė kokainą Ispanijos Karalystėje turėdami tikslą neteisėtai pergabenti jį iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti, būtent: S. V., būdamas ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, organizavo įgijimą 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtą jų gabenimą iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtą laikymą Ispanijos Karalystėje, siekiant neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti, ir kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais S. Vy., T. V., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka, asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu asmeniu, kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje ir paieškomas šios šalies pareigūnų, su asmenimis, kurie už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, siekdami pasipelnyti, įgijo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtai juos gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje, siekdami neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti, būtent: ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėnesio asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, suradus 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, įgijimo vietą Brazilijos Federacinėje Respublikoje, pranešus apie tai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pastarieji ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, parengė kokaino įgijimo, pergabenimo ir laikymo planą, susitarė dėl pelno už realizuotą kokainą pasidalijimo sąlygų ir paskirstė vaidmenis: S. V. iš nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo finansavo kokaino įgijimo, gabenimo ir laikymo išlaidas Ispanijos Karalystėje, koordinavo bendrininkų veiksmus; asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, už nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšas pavesta Brazilijos Federacinėje Respublikoje įgyti 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, organizuoti jo laikymą ir pakrovimą į jachtą; asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, pavesta, naudojant nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšas, organizuoti kokainui gabenti skirtos jachtos įgijimą, parinkti jachtos įgulą, aprūpinti ją ryšio priemonėmis, organizuoti kokaino pergabenimą iki Kanarų salų Ispanijos Karalystėje; S. Vy. pavesta užtikrinti kokaino priėmimą ir laikymą Kanarų salose Ispanijos Karalystėje, išnuomoti gyvenamąsias patalpas ir transporto priemones nusikaltimo bendrininkams apgyvendinti, kokainui gabenti ir laikyti; asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir T. V. pavesta organizuoti kokaino pergabenimą iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir kokaino platinimą Jungtinėje Karalystėje. Vykdydami jiems pavestas užduotis: asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, susitarė su asmeniu, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, jog pastarasis už piniginį atlygį nupirks jachtą, parinks jos įgulą ir perplukdys kokainą iš Pietų Amerikos į Kanarų salas Ispanijos Karalystėje; asmuo, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, įgijo jachtą „Leos“, (duomenys neskelbtini), surado ir pasamdė jachtos kapitoną, asmenį, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje ir yra paieškomas, ir įgulos narį, asmenį, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje; jachta atplaukė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kokaino pakrovimo vietą Pietų Amerikoje; asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio Brazilijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo ir laikė 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, kurį tyrimo nenustatytoje vietoje Pietų Amerikoje neteisėtai perdavė jachtos „Leos“ įgulai, asmenims, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, o pastarieji iki 2013 m sausio 19 d. iš Pietų Amerikos neteisėtai atgabeno 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, į Le Restingos uostą, El Hierą, Ispanijos Karalystėje, kur iki 2013 m. kovo 1 d. minėtą kokainą neteisėtai laikė jachtoje. 2013 m. sausio 22 d. sulaikius S. V., A. Pe., D. P., N. T., asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, T. P., S. V. pavedė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos, ir T. V. organizuoti iš Pietų Amerikos į Kanarų salas Ispanijos Karalystėje atgabento 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, laikymą Ispanijos Karalystėje, pergabenimą į Nyderlandų Karalystę ir platinimą Jungtinėje Karalystėje, pasitelkti tam tikslui V. V.. Vykdydami pavedimą asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos, ir T. V. 2013 metų vasarį–kovą nuvyko į Ukrainos Respublikos Kijevo m., kur susitiko su V. V. ir perdavė pastarajam S. V. nurodymą dėl disponavimo kokainu, apsikeitė elektroninio pašto adresais, nurodė kokainui pergabenti skirto automobilio buvimo vietą Nyderlandų Karalystėje, taip pat pasiūlė parinkti žmones kokainui pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę. 2013 m. kovą V. V. elektroniniu paštu iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos, ir T. V. gavus pranešimą apie automobilio „Peugeot 806“, (duomenys neskelbtini), su dugne įrengta slėptuve stovėjimo vietą aikštelėje Houberbrugweg g., Geldrop m., Nyderlandų Karalystėje, V. V. nuvyko į minėtą aikštelę, paėmė automobilį, perstatė jį į kitą vietą Geldropo m. ir laukė nurodymų dėl automobilio panaudojimo pergabenant kokainą, tačiau jų negavo. 2013 m. sausio 24 d. asmeniui, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje ir paieškomas šios šalies pareigūnų, išvykus iš El Hiero, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 2 d. asmenys, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, pasitelkę apie daromą nusikaltimą nežinojusį kapitoną Y. S. M. (Y. S. M.), jachta „Leos“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pergabeno 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, iš Le Restingos uosto, El Hiero, į uostą Pasito Blanco, Gran Kanarijoje, Ispanijos Karalystėje, kur iki 2013 m. liepos 15 d. asmenys, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, minėtą kokainą neteisėtai laikė jachtoje. Nutarus kokainą iš jachtos pergabenti į nuomojamą būstą, S. Vy., duodamas asmenims, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, nurodymus dėl konspiracijos priemonių laikymosi ir patarimus dėl narkotinės medžiagos paslėpimo, automobilių nuomos, parinko būstą kokainui laikyti, organizavo kokaino pergabenimą iš jachtos „Leos“ į minėtą būstą, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenis, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje. 2013 m. gegužės 11 d. asmuo, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, atvyko į Gran Kanariją turėdami tikslą kontroliuoti kokaino pergabenimą iš jachtos ir jo laikymą išnuomotame bute. 2013 m. liepos 15 d. asmenys, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, išnuomojo automobilį „Renault Megane“, (duomenys neskelbtini), butą adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 20 d. per du kartus iš asmenų, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, uoste Pasito Blanco, Gran Kanarijoje, Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgijo – paėmė ir neteisėtai pargabeno dviračiu bei minėtu automobiliu į išnuomotą butą 19,77 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 15,33 kg kokaino, neteisėtai iki 2013 m. liepos 20 d. laikė nurodytą kokainą išnuomotame bute. 2013 m. liepos 20 d. asmenys, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, iš jachtos „Leos“ į asmens, kuris patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, išnuomotą automobilį „Kia Picanto“, (duomenys neskelbtini), pakrovė 6,699 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 5,194 kg kokaino, po to 2013 m. liepos 20 d. kratų jachtoje, automobilyje ir bute metu Ispanijos Karalystės civilinės apsaugos (Guardia Civil) pareigūnai rado ir paėmė 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino. Tokiu būdu ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, kuriam byla nutraukta dėl mirties, asmeniu, kuriam išskirtas ikiteisminis tyrimas, organizavo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, įgijimą Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtą gabenimą iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtą laikymą Ispanijos Karalystėje turint tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti ir bendrai kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais S. Vy., T. V., V. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos, su ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, Brazilijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje turėdami tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino.

II. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu

nustatytos aplinkybės

10. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. G. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, būtent: R. G. su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės mėn. Brazilijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos kokaino, paslėpė šią narkotinę medžiagą slėptuvėse jachtoje „Ingo2“, po to labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d., Atlanto vandenynu neteisėtai pargabeno – perplukdė jachta „Ingo2“ iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. esančią prieplauką Pasito Blanco. Tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d. vakaro, R. G. su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais minėtoje prieplaukoje stovinčioje jachtoje „Ingo 2“ esančiose slėptuvėse neteisėtai laikė ne mažiau kaip 174 kg kokaino, kol 2011 m. gegužės 16 d. vakare Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. esančioje prieplaukoje Pasito Blanco su dviem ikiteisminio tyrimo metu kol kas nenustatytais bendrininkais neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, perduodamas ne mažiau kaip 174 kg kokaino ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje veikusiems V. V., D. R., S. Vy., A. Pe.. Tokiu būdu R. G., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu – ne mažiau kaip 174 kg – narkotinės medžiagos kokaino kiekiu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1) Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1) Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas dalį prokuroro prašymų dėl asmenų apklausų bei procesinių dokumentų pridėjimo, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, tai sukliudė teismui išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir šių aplinkybių ištyrimas gali turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi R. G. baudžiamoji byla, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1, ir baudžiamoji byla, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2, sujungtos, suteikiant visai bylai Nr. 1A-197-616/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2).

III. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio esmė

11. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl S. V. nedalyvavimo, padarant nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį R. M., iš esmės grindė tik selektyviais, savaip interpretuotais nukentėjusiojo, liudytojo I. Dm., nuteistojo A. Pe. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam R. M., liudytojui I. Dm. parodant atpažinti asmenis (gyvai ir iš fotonuotraukų), tarp kurių buvo ir S. V., buvo pažeisti BPK 191, 192 straipsnių reikalavimai, tačiau nedetalizavo, kokie konkrečiai pažeidimai, suteikę pagrindą šių procesinių veiksmų metu gautus duomenis nepripažinti byloje įrodymais, buvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė patikimais R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad S. V. nedalyvavo neteisėtai atimant jam laisvę bei apiplėšiant, o ikiteisminio tyrimo metu jis pastarąjį atpažino tik dėl to, kad pareigūnas jam parodė jo nuotrauką, nes teismas nevertino tokių nukentėjusiojo parodymų jo anksčiau duotų parodymų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusiojo parodymai teisme dėl esminių aplinkybių iš esmės kito tik dėl byloje nustatytų aptariamų padarant nusikalstamas veikas dalyvavusių asmenų, ypač S. V., kuris, priešingai nei A. Pe., nebuvo sulaikytas įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad abejoti R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad S. V., A. Pe. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo prieš jį padarytose nusikalstamose veikose, nėra pagrindo. Nukentėjusysis teisme nepateikė logiškų paaiškinimų, kodėl pakeitė parodymus. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jeigu S. V. nebūtų dalyvavęs padarant prieš jį padarytus nusikaltimus, jis jo nebūtų atpažinęs. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuriuose jis patvirtino prieš jį padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir įvardijo dalį padarant šias veikas dalyvavusių asmenų – A. Pe., S. V.. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmus su nukentėjusiuoju R. M. ir liudytoju I. Dm. nebuvo pažeisti BPK 191, 192 straipsnių reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog paminėti asmens parodymo atpažinti veiksmai su nukentėjusiuoju R. M., liudytoju I. Dm. buvo atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, bei šių veiksmų metu gautų duomenų nepripažinti byloje įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajam R. M. neteisėtai atimant laisvę, pagrobiant jo didelės vertės turtą ir dokumentus, pavartojus fizinį smurtą bei panaudojus peilį dalyvavo ne tik A. Pe. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bet ir S. V., kuris ir subūrė šioms nusikalstamoms veikoms padaryti organizuotą grupę, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo S. V. dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam R. M. priklausančių asmeninių dokumentų pagrobimas buvo padarytas 2000 m. balandžio 7 d., t. y. dar galiojant 1961 m. BK, o palyginus 1961 m. BK 206 straipsnį su 2000 m. BK 302 straipsnio 1 dalimi, sankcijų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų prasme švelnesnis yra 1961 m. baudžiamasis įstatymas, todėl S. V. ir A. Pe. nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, bet suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai S. V. ir A. Pe. baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

11.1 Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad K. L., R. V. nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o nuteistieji S. Vy., T. V., G. C., L. P. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, ir juos pagal minėtus straipsnius nuteisė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų, duomenų visumos pagrindu neabejotinai nustatytas nuteistųjų G. C., T. V., S. Vy., L. P. dalyvavimas A nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat nuteistųjų R. V., K. L. dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paminėtų asmenų dalyvavimo A nusikalstamo susivienijimo veikloje, byloje esančius įrodymus, duomenis vertino selektyviai, nevertino jų visumos, pirmosios instancijos teismo atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės prieštarauja jo išvadoms dėl BK 249 straipsnyje nustatytų požymių buvimo paminėtų asmenų veiksmuose. Įvertinęs kiekvieno nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį bei atliktas funkcijas, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., tiek ir K. L., G. C., T. V., R. V., S. Vy., L. P. suvokė esantys itin aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės (S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., R. V., taip pat ir ginkluotos), sukurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, atitinkamai vadovas, nariai ir norėjo taip veikti. Kiekvieno iš paminėtų narių veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, paskirtų užduočių, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje.

11.2 Apeliacinės instancijos teismas S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. nusikalstamas veikas iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK), nes pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nustatyti šio straipsnio 10 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

11.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V., T. P., A. Pe., D. P., N. T., T. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu – 16–18 kg kokaino, tačiau iš kaltinimo kaip neįrodytas pašalino aplinkybes, susijusias su neteisėtu ne mažiau kaip 16–18 kg kokaino įgijimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes nuteistieji S. V., T. P., A. Pe., D. P., N. T., T. V. aptariamą BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką padarė veikdami nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, todėl jų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį, kuri būtent ir parodo bendrininkavimo rūšį, kuria buvo padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien nuoroda į paminėtą bendrosios dalies BK straipsnį šiuo atveju nepasunkina nuteistųjų teisinės padėties, kadangi bendrininkavimo forma, kuria buvo padaryta aptariama veika, buvo aprašyta pačiame kaltinime. Be to, apeliacinės instancijos teismas S. V., T. P., A. Pe., D. P., N. T., T. V. nusikalstamas veikas iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas), nes pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nustatyti šio straipsnio 10 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).

11.4. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kartu pakeitė nuosprendžio dalį dėl D. R., nustatydamas, kad jis BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus padarė veikdamas su organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. V. dėl šios dalies išteisinamąjį nuosprendį, nevertino byloje esančių įrodymų, duomenų visumos, į dalį jų iš viso neatsižvelgė, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias, lakoniškas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esančiais įrodymais neįrodyta, jog S. V. turėjo motyvą nužudyti V. S.. V. S. konfliktavo su S. V. ir kitais A priklausiusiais asmenimis, pažemino S. V., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovą, kitų asmenų akivaizdoje išvadindamas šį „ožiu“ ir „gaidžiu“, pastarojo aplinkos žmonėms bandė įteigti, kad S. V. palaiko ryšius su pareigūnais, teikia jiems informaciją, taip pat tiek prieš S. V., tiek prieš kitus jo aplinkos žmones atskirose baudžiamosiose bylose davė parodymus, dėl to S. V. ir kiti A nusikalstamo susivienijimo nariai buvo kviečiami į teisėsaugos institucijas, su jais buvo atliekami procesiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. S. veiksmai prieš A, jų vadovą S. V. ir po automobilio „VW Transporter“ padegimo neabejotinai inspiravo bei motyvavo S. V. su pastaruoju susidoroti, jį nužudyti, tai jis, 2010 metų pradžioje suorganizavęs, parengęs planą bei paskirstęs vaidmenis, per kitus asmenis ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V. inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą nužudymą kvalifikuojantį požymį nebuvo pagrindo, nes iš S. V. valstybinio kaltintojo suformuluoto kaltinimo turinio išplaukia, kad jame nėra nurodyta ir S. V. nėra inkriminuota, kokį savo ar kitų asmenų anksčiau padarytą, daromą ar rengiamą padaryti kitą nusikaltimą, nurodytą BK specialiojoje dalyje, S. V., organizuodamas V. S. nužudymą, siekė nuslėpti. Byloje duomenų apie tai, kad V. S. būtų žinoma kokia nors informacija apie S. V., kitų A ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių anksčiau padarytas, daromas ar regiamas padaryti nusikalstamas veikas, apie kurias nebūtų žinoma teisėsaugos pareigūnams, ir siekis tai nuslėpti motyvuotų S. V. organizuoti pastarojo nužudymą, taip pat nėra, todėl S. V. veiką apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas D. R. šiame epizode padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip padarytas veikiant organizuota grupe su ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo nariais, nes D. R. V. S. už pažadėtą atlygį nužudė, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, veikdamas organizuota grupe kartu su ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovu bei šiam susivienijimui priklausančiu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties.

11.5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su surinktais ir ištirtais įrodymais, duomenimis, juos sujungęs į loginę seką ir įvertinęs kaip visumą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., L. P., G. C. išteisino dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, šio prekursoriaus kontrabandos, o D. P. – dar ir dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, epizoduose inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nepagrįstai nuteistųjų S. V., A. Pe., N. T., T. P., K. L., G. C. nusikalstamus veiksmus dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, nuteistojo L. P. – dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, R. V. – dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio kiekviename kiekyje atskirai buvo labai didelis kiekis BMK, perkvalifikavo iš BK 266 straipsnio 3 dalies į BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės dėl šiuose trijuose epizoduose jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą, iš dalies padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl šios dalies kaltinamiesiems priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V., A. Pe., N. T., T. P., K. L., L. P., G. C., D. P. išteisinti pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (600 litrų skysčio, kurio sudėtyje BMK, epizodas), o D. P. išteisintas ir pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) (290 litrų, 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje BMK, epizodai), panaikino, kitą su aptariamais epizodais susijusią nuosprendžio dalį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuose trijuose epizoduose nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip pavieniai nusikaltimai (BK 266 straipsnio 3 dalis (trys veikos), 199 straipsnio 2 dalis (trys veikos), veikų padarymo metu galiojusios straipsnių redakcijos), o kaip tęstinės, idealiąją sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nurodytos BK 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visais trimis atvejais neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) BMK, šio prekursoriaus kontrabandą organizavo tie patys asmenys – S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, pasitelkdami visais trimis atvejais G. C., K. L., o atskirais atvejais – ir L. P. (dviem atvejais), R. V. (vienu atveju) bei kitus asmenis, dėl kurių tyrimas atskirtas, nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka, tyrimo metu nenustatytus asmenis, apie daromus nusikaltimus nežinojusius asmenis. Visais atvejais buvo neteisėtai disponuojama, kontrabandos būdu gabenama ta pati medžiaga – 290 litrų, ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šis prekursorius buvo neteisėtai gabenamas kontrabandos būdu, kvalifikuojamas tęstinis veikų pobūdis, todėl nuteistiesiems inkriminuojamos veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika, nurodyta BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), ir viena nusikalstama veika, nurodyta BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikas, nustatytas BK 266 straipsnyje, kvalifikavo su nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktą, tačiau pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nustatyti šio straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), todėl kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus nurodė būtent šį veikos padarymo metu galiojusį 7 straipsnio punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nusikalstamas veikas kvalifikuojant kaip tęstines, nuteistiesiems L. P., R. V. papildomi nusikalstami veiksmai neinkriminuojami ir jie atsako konkrečiai už savo kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais atliktus neteisėtus veiksmus.

11.6. Apeliacinės instancijos teismas epizode dėl neteisėto disponavimo 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, šio kokaino platinimo, kontrabandos pasisakė, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai R. G. dėl šios veikos priėmė 2015 m. kovo 5 d. išteisinamąjį nuosprendį, dėl to šį nuosprendį panaikino ir priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad byloje nustatyti visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

11.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai šiame epizode S. V., A. Pe., S. Vy., D. P., T. P., N. T. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir juos pripažino kaltais bei nuteisė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kokaino bei šių narkotinių medžiagų kontrabandą, tačiau nepagrįstai nustatė, kad S. Vy. šias nusikalstamas veikas padarė ne nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, taip pat nenustatė tikslaus nusikalstamos veikos dalyko kiekio. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kvalifikuojant nuteistųjų veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pateikta nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktą, tačiau pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nurodyti šio straipsnio 11 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.), todėl šią nuosprendžio dalį pakeitė.

11.8. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą jį platinti, ir dėl šios dalies priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad Klaipėdos apygardos teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, byloje surinktus įrodymus, duomenis vertino selektyviai bei atsietai, nevertino jų visumos, nesant tam pagrindo, policijos pareigūnų bei V. V. veiksmuose nustatė provokacijos požymių, o slaptų veiksmų atlikimo metu gautus duomenis pripažino neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas, o kartu nepagrįstai kaltinamiesiems priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis teismas konstatavo, kad nuosprendyje nurodytų aplinkybių visuma neginčijamai nustatyta, jog S. V., D. P., A. Pe., N. T., T. P., S. Vy., T. V. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 7 straipsnio 11 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.), 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybinis kaltintojas dėl šios veikos pateiktame kaltinime kaltinamųjų veikas buvo kvalifikavęs su nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktą, tačiau pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nustatyti šio straipsnio 11 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.).

IV. Kasacinių skundų argumentai

12. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį R. M. padarytos nusikalstamos veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (V. S. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu); BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 45 kg kokaino, turint tikslą jį platinti); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 600 l BMK, šio prekursoriaus kontrabanda), ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ir pasikėsinimas gabenti 495 l BMK); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg kokaino, jo platinimas); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ir kontrabanda 290 l BMK); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ir kontrabanda 566,1 l BMK); pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ir kontrabanda 174 kg kokaino), ir šią baudžiamosios bylos dalį S. V. nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš S. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 054 104 Eur, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį; 4) jei teisėjų kolegija nuspręstų, kad bent dėl vieno nusikaltimo S. V. buvo nuteistas pagrįstai, siekiant kompensuoti nuteistojo teisės į procesą be nepateisinamo vilkinimo pažeidimą, prašoma pakeisti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl bausmių skyrimo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti S. V. bausmes, mažesnes nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytos bausmės minimalios ribos. Kasatoriai nurodo:

12.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų. Lietuvos apeliacinis teismas, tiek panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis kasatorius buvo pagrįstai išteisintas dėl atskirų nusikalstamų veikų, tiek palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriose S. V. nepagrįstai pripažintas kaltu, padarė esminius BPK pažeidimus vertindamas byloje esančius įrodymus, nuosprendį grįsdamas prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, neatsakydamas į visus esminius apeliacinio skundo argumentus bei nepagrįstai praplėtęs V. S. nužudymo epizode kaltinimus, suvaržydamas nuteistojo garantuojamą teisę į rungtynišką procesą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas tiek dėl S. V. kaltės atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose, tiek dėl turto konfiskavimo, tiek dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde išdėstytos BK 1, 2 straipsnių, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 305, 331 straipsnių nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir senato nutarimuose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimuose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išdėstyti išaiškinimai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų esmė ir teigiama, kad nagrinėjant šią bylą šių nuostatų nebuvo laikomasi.

12.2. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą, kadangi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tiesiogiai teisiamajame posėdyje neapklaustų asmenų J. P. (J. P.), V. P., A. Ž., A. N. (A. N.), S. O. (S. O.), V. T. (V. T.), J. T., V. Sh., J. K. (J. K.), A. R., kuriems gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais, nurodė, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų priemonių, siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę į gynybą, susijusią su kaltinimo liudytojų apklausa. Šios teismo išvados yra deklaratyvios ir klaidingos, pažeidžia imperatyvius BPK reikalavimus, keliamus įrodymų tyrimui, vertinimui bei nuosprendžio turiniui, taip pat pažeidžia S. V. ir kitų nuteistųjų teisę į teisingą (sąžiningą) teismą, rungtynišką procesą.

12.3. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas gynybos prašymus, ėmėsi priemonių, kad sudarytų galimybes gynybai tiesiogiai apklausti kaltinimo liudytojus J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K.. Bylą nagrinėjant teisme iš Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos teisminių institucijų buvo gauti liudytojų apklausų protokolai ir kiti dokumentai, iš jų matyti, kad užsienio valstybės teisėsaugos institucijai nepavyko apklausti kai kurių asmenų. Tačiau, nepaisant teismo pastangų, gynybai nebuvo sudaryta galimybė apklausti šiuos kaltinimo liudytojus tiesiogiai nė vienoje proceso stadijoje. Minėtų liudytojų parodymai apie kasatoriui inkriminuotų atitinkamų veikų aplinkybes yra svarbus įrodymų šaltinis, tariamai pagrindžiantis jo kaltę, tačiau šie įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti ir įvertinti, nepašalintos dėl jų kylančios abejonės, niekaip nebuvo kompensuotas šis gynybos teisių suvaržymas.

12.4. Be to, net jei iš dalies ir galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad pirmiau minėtų asmenų parodymai, grindžiant kaltinimą kasatoriui bei kitiems nuteistiesiems, nebuvo vienintelis ar lemiamas įrodymų šaltinis, tai tokie teismo teiginiai apie A. R. parodymus yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamų nuosprendžių turinio, A. R. parodymai yra pagrindinis arba vienintelis, visuomet lemiamas įrodymų šaltinis dėl visų S. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių. Teismai netinkamai vertino įtariamojo A. R. parodymus, nepagrįstai laikė juos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiu įrodymų šaltiniu ir grindė jais nuosprendžius, nes jis nė viename teismo posėdyje nedalyvavo, gynyba šiam itin svarbiam kaltinimo liudytojui negalėjo užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje. Dėl prokuratūros pasirinktos tyrimo taktikos ir prokurorų priimtų sprendimų ikiteisminio tyrimo metu – nesant jokių procesinių ar techninių kliūčių, kitiems įtariamiesiems nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti nė vienoje A. R. apklausoje, o kai prokuroras paleido A. R. iš suėmimo ir jam paskyrė neproporcingai švelnias kardomąsias priemones, nesudarančias galimybės kontroliuoti jo buvimo vietos, šis pasislėpė ir nei teismai, nei kiti proceso dalyviai nebegalėjo jo apklausti. Dėl prokuratūros procesinio aplaidumo ir ikiteisminio tyrimo subjektų padarytų šiurkščių klaidų organizuojant procesą buvo netekta galimybės ištirti šį įrodymų šaltinį ir patikrinti šio asmens parodymų patikimumą. Teismai tinkamai neįvertino šių svarbių aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo suvaržytos nuteistųjų teisės į rungtynišką procesą. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino A. R. procesinės padėties specifiškumo bei objektyvios aplinkybės, rodančios A. R. parodymų nenuoširdumą, – jis šioje byloje buvo įtariamasis ir parodymus davė norėdamas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, siekdamas procesinių nuolaidų, kurių ir gavo mainais už savo parodymus, kaltinančius kitus nuteistuosius. Be to, vien faktas, kad A. R. parodymai protokoluose buvo užrašyti laikantis BPK nustatytų reikalavimų, savaime nei patvirtina jų teisingumo, nei paneigia pirmiau minėtas objektyvias aplinkybes, rodančias jo procesinį suinteresuotumą duoti atitinkamus parodymus. Juo labiau kad iš ikiteisminio tyrimo metu daug kartų duotų A. R. parodymų matyti, jog jie buvo nenuoseklūs ir keliantys abejonių, o tai nesudaro pagrindo besąlygiškai remtis šiuo įrodymų šaltiniu. Atsižvelgiant į specifinę A. R., procesinę padėtį, jo aiškų procesinį suinteresuotumą, į jo parodymų lemiamą reikšmę atskiruose A. V. inkriminuotuose veikų epizoduose bei jų turinio nenuoseklumą, akivaizdu, jog grįsdami apkaltinamuosius nuosprendžius šio tiesiogiai neapklausto asmens parodymais teismai suvaržė nuteistojo teisę į teisingą, rungtynišką procesą. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Rudzinskas išreiškė atskirąją nuomonę, kad vadovautis A. R. parodymais ir laikyti juos įrodymais negalima, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatos bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Taigi nuteistojo kaltę grindžiant vien tik įtariamojo A. R. parodymais ar suteikiant jiems lemiamą reikšmę buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų pažeidimai.

12.5. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų buvusių įtariamųjų šioje byloje liudytojų A. P., V. Š., V. V., Ž. L. parodymus, nesivadovavo EŽTT bei LAT praktikoje suformuluotais imperatyvais, tinkamai neįvertino akivaizdaus šių liudytojų procesinio suinteresuotumo, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų, vertino juos prieštaringai: viena vertus, kiek parodymai atitiko suformuluotus kaltinimo teiginius, besąlygiškai jais rėmėsi ir laikė juos „patikimesniais“ už kitus, kaltinimą paneigiančius, įrodymų šaltinius; kita vertus, kiek nuo atsakomybės atleistų liudytojų parodymai neatitiko kaltinimo turinio, teismas be jokių įtikinamų motyvų atsisakė jais remtis. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl liudytojo V. V. parodymų, kurie yra itin svarbus įrodymų šaltinis dėl daugelio S. V. bei kitiems nuteistiesiems inkriminuotų konkrečių nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl A. P., V. Š., Ž. L. parodymų, iš esmės pripažino, jog šių asmenų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau atsisakė pripažinti tai proceso įstatymo pažeidimu.

12.6. Svarbu tai, kad iki tol kaip įtariamieji apklausti minėti asmenys, dėl savo parodymų, naudingų kaltinimui, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir tapę liudytojais, iš esmės buvo atleisti nuo tolesnio parodymų davimo, nes jų pirmiau duoti parodymai buvo nukopijuoti ir perkelti į liudytojų apklausų protokolus, taip iš proceso dalyvių atimant galimybę patikrinti jų parodymų patikimumą ir nuoseklumą, sugretinti skirtingų apklausų metu duotus parodymus. Be to, kaip įtariamieji apklausti V. V., V. Š., A. P., Ž. L. parodymus davė nebūdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o perkopijavus jų, kaip įtariamųjų, duotus parodymus į liudytojų apklausų protokolus, tokie „liudytojų parodymai“ atsirado realiai neapklausus asmenų pagal liudytojo apklausos taisykles. Todėl akivaizdu, kad, priešingai nei nurodė teismas, šių kaltinimo liudytojų apklausų pažeidimai turėjo ir lemiamą reikšmę vertinant jų parodymų nuoseklumą bei patikimumą. Teismai besąlygiškai tikėjo ir rėmėsi tomis kaltinimo liudytojų parodymų dalimis, kuriose jie atitiko kaltinimo formuluotes, nors pats teismas konstatavo faktą dėl šių parodymų klaidingumo. Tai patvirtina, kad įrodymai šioje baudžiamojoje byloje buvo vertinami nesilaikant BPK nustatytos jų vertinimo tvarkos. Teismai, vertindami tuos pačius įrodymų šaltinius, tai darė nenuosekliai, kaltinimą pagrindžiantiems įrodymų šaltiniams suteikė prioritetinę reikšmę, jų nepatikimumą rodančias aplinkybes nutylėjo, bandė pateisinti ar vertino nuteistųjų nenaudai. Nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu atleistų liudytojų parodymai buvo vertinami ne tik neskiriant šiems įrodymų šaltiniams tinkamo dėmesio, bet ir nesilaikant bendrųjų įrodymų vertinimo reikalavimų (BPK 20 straipsnio).

12.7. S. V. nuteisdamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (R. M. plėšimo epizodas) apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nes pripažino įrodymais duomenis, neatitinkančius BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, – nukentėjusiojo R. M. ir liudytojo I. Dm. atliktus nuteistojo atpažinimus iš įvykio vietos, atliktus pažeidžiant BPK 191 ir 192 straipsnių reikalavimus. Nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad prieš nuteistojo atpažinimą policijos pareigūnai jam rodė jo fotografiją, dėl to nukentėjusysis ir atpažino nuteistąjį kaip neva įvykyje dalyvavusį asmenį. Liudytojas I. Dm., kuris 2000 m. nuteistojo neatpažino, praėjus 10 metų nurodė, kad nuteistąjį atpažįsta, neva jis buvo pas jį kavinėje. I. Dm. teisme nurodė, kad Policijos departamente jam iš pradžių parodė nuteistojo nuotrauką, o tik po to liudytoją apklausė, nors pagal surašytus protokolus byloje yra nurodyta atvirkščiai. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pagrindą pripažinti įvykusius procesinius veiksmus neteisėtais, pažeidžiančiais BPK 191 ir 192 straipsnių reikalavimus, todėl pagrįstai šių duomenų nepripažino įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė priešingą sprendimą ir prioritetą suteikė formaliems atliktų veiksmų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kitus svarbius įrodymus – teisme paskelbtus liudytojų P. ir Po. parodymus, iš kurių matyti, kad S. V. negalėjo būti inkriminuojamame nusikaltime, nes buvo visai kitoje vietoje. Be to, liko neištirta nukentėjusiojo R. M. versija, kad iš jo buvo reikalaujama konkreti 30 000 JAV dolerių suma už skolą dėl verslo, įvardijamas tikrasis kaltininkas T. J., „medžiojęs“ nukentėjusįjį, bandžiusį jį įvelti į finansinius sandorius. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti apie savavaldžiavimo sudėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šią veiką kvalifikavo kaip plėšimą. Nukentėjusysis įvardijo S. V. kaip neva nusikaltime dalyvavusį asmenį tik dėl to, kad šis buvo įvardytas pačių pareigūnų, jį priskyrė prie įvykio dalyvių ne pagal savo subjektyvų suvokimą (atpažinimą), o dėl suformuotos nuomonės, kad jis neva tikrai dalyvavo veikoje. Apeliacinės instancijos teismas tol klausinėjo nukentėjusįjį, kol iš jo išgirdo abejotinai išreikštą sakinį ir jį išskyrė iš visų parodymų. Daugiau duomenų, kaltinančių S. V., šiame epizode nėra.

12.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuteisdami S. V. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, padarė esminius BPK pažeidimus – netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendžius grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymams – tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, netinkamai aiškino nusikalstamo susivienijimo (toliau – ir NS) organizavimo ir vadovavimo jam požymius. Byloje kategoriškai nenustatyta, kad S. V. padarė veiksmus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam. Nuteistojo S. V. kaltė grindžiama kaltinimo liudytojų, pagal BK 39¹ straipsnį bendradarbiaujančių su policija, V. Š., A. P., V. V., Ž. L. parodymais, tačiau šie asmenys buvo suiteresuoti tam tikrų parodymų davimu, patys realiai nebuvo nusikalstamo susivienijimo dalyviai (jie buvo dirbtinai procesiškai įtraukti į susivienijimo veiklą, kad būtų formalus pagrindas atleisti nuo atsakomybės), todėl negalėjo suteikti jokių patikimų duomenų apie nė vieną NS požymį. Be to, minėtų asmenų parodymai dėl susivienijimo ir S. V., kaip vadovo ar įkūrėjo, nėra nuoseklūs, todėl nepatikimi. Nusikalstamo susivienijimo požymiai – bendra struktūra ar organizacija, pavaldumas ir bendra kasa – byloje nenustatyti jokiais kitais duomenimis. Teismai ignoravo duomenis, teisinančius kasatorių S. V., todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė neteisingas išvadas ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai labai deklaratyviai arba iš viso nenurodė tokių požymių kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvių vidinė drausmė, baimės atmosfera ar terorizavimas, draudimas pasitraukti iš grupuotės ir pan., nes tokių požymių nagrinėdami šią bylą net ir nenustatė. Taip pat nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės: „<…> susirinkimų metu buvo nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su Lietuvoje ir užsienyje veikiančiomis nuskalstamomis grupuotėmis, sprendžiamas NS organizatoriams ir dalyviams nepaklusnių ir konfliktuojančių asmenų likimas“, ir panašiai. Nurodydami nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktūrą skirtingi teismai šiam susivienijimui priskyrė skirtingus asmenis, tačiau S. V. glaudesni santykiai su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis nulemti senų pažinčių, kaimynystės, giminystės, draugystės, mokyklinių laikų pažinties santykių, sporto, kitų laisvalaikio pomėgių ir pan., o ne siekio bendrai daryti kokius nors nusikaltimus, dėl to teismų aptarti santykiai neatitinka nusikalstamo susivienijimo kriterijų – jie nėra struktūrizuoti, pastovūs ir nukreipti į sunkių nusikaltimų darymą.

12.9. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo taisyklėmis, todėl savo išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo grindė kiekybiniu bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo formaliaisiais požymiais, kurie būdingi tiek organizuotai grupei, tiek ir nusikalstamam susivienijimui. Tokiu būdu teismai, nenustatę, kad byloje būtų surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad kiekvienas iš kaltinamų asmenų turėjo konkretų vaidmenį ar užduotis pačioje kaltinamųjų grupėje, kuri būtų turėjusi aiškią organizacinę hierarchiją ir paklusnumo santykiais grindžiamą vidinę struktūrą, nepagrįstai ir neteisingai pripažino, kad egzistavo toks nusikalstamas susivienijimas. Byloje nesurinkta patikimų įrodymų apie tai, kad S. V. įkūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, jis dirbtinai buvo padarytas vadovu, nes pats susivienijimas dirbtinai pavadintas „A“, pagal jo pravardę. Byloje nė vienas patikimas liudytojas ar kitas kaltinamasis nėra nurodęs, kad S. V. kam nors būtų davęs kokių nors nurodymų, būtų turėjęs kokį nors konfliktų sprendėjo ar teisėjo vaidmenį, nenustatyta sumanymų bei pavedimų kontrolės požymių ir panašiai. Byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad tarp nuosprendyje minimų asmenų būtų buvę kokie nors pavaldumo santykiai, viršenybės požymiai, jėgos struktūrų ar atskirų baudimo padalinių, atskirų dalyvių specializavimosi, paklusnumo, baimės atmosferos formavimo požymių ir panašiai. Teismai šiame epizode S. V. nuteisė argumentuodami tai bendro pobūdžio samprotavimais ir nepagrįstais teiginiais, kad inkriminuotų nusikaltimų padarymas reiškia ir BK 249 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymį.

12.10. Pats kasatorius S. V. pateikė paaiškinimus, kad pradinį kapitalą jis užsidirbo iš smulkios prekybos, prekybos mašinomis, žmonių įdarbinimo, vėliau jis pats asmeniškai užsiėmė pinigų skolinimu asmenims, kurių nekredituodavo jokie bankai, imdavo ganėtinai dideles palūkanas, nes paskolos buvo rizikingos, praktiškai be saugaus užstato, į kurį po to būtų galima nukreipti išieškojimą. Šias aplinkybes patvirtino Kauno m. apylinkės teismas, nagrinėjęs jo neteisėto praturtėjimo bylą, ir S. V. bei jo buvusią sutuoktinę išteisino. Šiame įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodyti liudytojai, patvirtinę šias aplinkybes, buvo apklausti 2009 m., iki šios baudžiamosios bylos. Taigi kaltinimas nepagrįstai teigia, kad buvo sukurtas susivienijimas turint tikslą neteisėtai praturtėti. Toje pačioje neteisėto praturtėjimo byloje yra užfiksuota, kad S. V. dar 2007–2009 metų laikotarpiu vien iš palūkanų buvo uždirbęs apie 700 000 Lt. Dėl šių aplinkybių šių metų pradžioje S. V. su Klaipėdos apskrities VMI sudarė taikos susitarimą dėl mokesčių dydžio, kuris buvo pateiktas teismui. Šie duomenys abiejų instancijų teismų buvo nepagrįstai ignoruoti.

12.11. Byloje nėra duomenų, kad kokios nors ryšio ar transporto priemonės buvo įgytos iš susivienijimo tariamos kasos ar bendrų pinigų, kad jos būtų buvusios pirktos organizuotai, kokiam nors konkrečiam nusikaltimui ir pan.

12.12. Teismai taip pat nepagrįstai vadovavosi liudytojo V. Pa. tyrimo metu duotais parodymais – šis liudytojas tuo metu buvo beveik nepilnametis, nėra bendravęs nei su S. V., nei su kuo nors kitu iš nuteistųjų, jis nėra gavęs iš nuteistųjų kokių nors nurodymų ar pan., todėl jo parodymai negali būti reikšmingas duomenų šaltinis. Teismas nuosprendį grindė liudytojo M. K. parodymais, tačiau teismo posėdyje šis liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu žodžius apie hierarchiją jo apklausos protokole užrašė tyrėjas, kad ne iš jo žodžių surašyti ir paaiškinimai apie konspiracinius automobilius. Esant tokioms aplinkybėms, negalima konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neignoruodami svarbių aplinkybių dėl duomenų pripažinimo įrodymais.

12.13. Kasatorius byloje nuteistas dėl ginkluoto susivienijimo veiklos – šį požymį teismai taip pat inkriminavo visiškai nepagrįstai, ignoruodami svarbius bylos duomenis (kaltinamojo T. P. parodymus, kad byloje esantys ginklai priklausė jam; kiti teisiamieji apie ginklus nežinojo; N. T. teisėtai turėjo dujinį pistoletą, pas kitus daugiau jokių ginklų nesurasta; R. Mo. ir kituose epizoduose įtariamieji vairuotojai tyčia patraukti kaip įtariamieji kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kad būtų galima išgauti reikiamus parodymus; liudytojas V. V. yra aktyvus policijos bendradarbis, kuris dėl atsakomybės panaikinimo gali pasakyti bet ką, tačiau jo parodymai nesusiję su susivienijimo požymiais, o tik apie konkrečių vienkartinių nusikaltimų padarymą ir pan.).

12.14. Nuteistasis S. V. ir jo gynyba apeliaciniame skunde kėlė ir nusikalstamo susivienijimo veiklos pradžios ir pabaigos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė, kodėl jis laiko, kad susivienijimo veiklos pradžios laikotarpis yra traktuojamas nuo 2005 metų. Teismas vadovavosi vienintelio A. R. parodymais, tačiau šis asmuo neapklaustas teisme, todėl jo parodymais vadovautis negalima. Kitų duomenų byloje nėra, byloje laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. nenustatyta nė viena nusikalstamo susivienijimo padaryta nusikalstama veika. Teismai vadovaujasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 38-2-JL-1113 „Dėl A nusikalstamo susivienijimo“, tačiau ji surašyta pačių pareigūnų ir negali būti atskiras duomenų šaltinis, be to, joje nurodomi asmenų tarpusavio kontaktavimai fiksuoti tik nuo 2010 metų. Teismai taip pat nepagrįstai nustatė ir nusikalstamo susivienijimo laikotarpio veiklos pabaigą. Dauguma nuteistųjų, taip pat ir S. V., 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikyti ir jiems taikomas suėmimas, todėl jie niekaip negalėjo tęsti savo veiklos iki 2014 m. pradžios. Byloje nenustatyta jokių tarpusavio bendravimų, nurodymų davimo ar pan. Tiek nusikalstamas susivienijimas, tiek jo veikimo laikotarpis yra pripažinti nepagrįstai ir pagrįsti prielaidomis.

12.15. Byloje surinktų ir skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstytų įrodymų bei duomenų viseto analizė neleidžia daryti išvados, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek baudžiamajame įstatyme nurodyti nusikalstamo susivienijimo būtini požymiai – tikslas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, jų kontrabanda, trijų ir daugiau asmenų susivienijimas šiam tikslui, pastovūs tarpusavio ryšiai bei užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, – tiek ir kitų teismų praktikoje nustatytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismų pripažinti vieninteliai kaltę patvirtinantys įrodymai – nenuoseklūs ir nepatikimi bendrai šioje byloje kaltinamų asmenų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistų arba su tyrimu bendradarbiauti nusprendusių ir dėl to kardomąsias priemones pasišvelninusių ir pasislėpusių asmenų parodymai – negali būti vieninteliai įrodymų šaltiniai, todėl toks įrodymų vertinimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu. Teismai išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalį duomenų nepagrįstai pripažino įrodymais byloje ir jais vadovavosi priimdami skundžiamą nuosprendį, dalies duomenų nevertino, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nemotyvuotai atmetė nuteistuosius teisinančius įrodymus, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį šiame epizode.

12.16. Teismo išvados dėl S. V. kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu – 16–18 kg kokaino ir jo platinimo yra nulemtos esminių BPK pažeidimų, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Nors apeliacinio teismo nuosprendyje dėstoma daug įrodymų šaltinių, tariamai pagrindžiančių kasatoriaus kaltę: įrodymai, gauti iš Jungtinės Karalystės, apie R. B. ir J. Ž. sulaikymą bei rastas narkotines medžiagas; įrodymai, gauti iš Prancūzijos Respublikos apie D. Č. neteisėtus veiksmus, daug rašytinių įrodymų šaltinių, taip pat kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, tačiau nė vienas iš byloje esančių įrodymų šaltinių neleidžia daryti net minimalių išvadų apie kasatoriaus sąsajas su rastu kokainu. Byloje egzistuoja vienintelis informacijos šaltinis, kuriuo esmine ir lemiama apimtimi yra grindžiama kasatoriaus kaltė šiame epizode, – tai įtariamojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pirmiau minėta, kad šis duomenų šaltinis negali būti pripažintas įrodymu. Be to, daug kitų įrodymų šaltinių, kurie, priešingai nei A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse išdėstytus įrodymams keliamus reikalavimus ir kurie buvo teismo tiesiogiai ištirti, paneigė A. R. parodymus. Byloje nėra nustatyta jokių nuteistojo S. V. sąsajų su R. B., J. Ž., D. Č., nebuvo nustatytas joks jų tarpusavio kontaktas ar tarpusavio pažinties faktas, nenustatyta jokia S. V. sąsaja su Ispanijos Karalyste ir vieta, kurioje pagal teismų konstatuotas aplinkybes buvo pakrauti kokaino kroviniai. Nebuvo nustatyta, kad jie kokaino krovinius įsigijo iš L. P. – atvirkščiai, prokuroro 2017 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas L. P. buvo nutrauktas. Visi šiame epizode įvardijami asmenys – S. V., A. ir D. P., T. P., N. T., T. P., T. V., L. P., S. Pi., A. K. – buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu ir paneigė A. R. nurodytas aplinkybes. Tačiau teismai šių kaltinimą kasatoriui paneigiančių įrodymų šaltinių neįvertino ir jais, priimdami skundžiamus nuosprendžius, nesirėmė, dėl to net nepateikdami jokių motyvų.

12.17. Vertinant S. V. kaltės įrodytumą ir dėl kitų alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų veikų – gabenimo, platinimo – be A. R. abstrakčių parodymų, taip pat nėra jokių kitų įrodymų šaltinių, patvirtinančių kasatoriaus kaltę. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra iš esmės prieštaringas – teismas konstatavo, kad narkotinių medžiagų įgijimas kaip savarankiška objektyvi veika turi būti pašalintas iš kaltinimo, nes ši veika grindžiama vien tik A. R. parodymais, kurių negalima patikrinti, o kitų įrodymų nėra, tuo tarpu S. V. inkriminuoti tų pačių narkotinių medžiagų gabenimas ir platinimas pripažinti įrodytais, nors šios alternatyvios veikos yra grindžiamos taip pat tuo pačiu vieninteliu įrodymų šaltiniu – A. R. parodymais, kurių negalima patikrinti, o kitų įrodymų nėra. Nenustatęs jokių objektyvių S. V. veiksmų, kurie rodytų, kad jis suvokė kitus asmenis atliekant nusikalstamas veikas, kad jo tyčia apėmė nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, Lietuvos apeliacinis teismas preziumavo jo kaltę. Nuosprendyje neatskleidus konkrečių aplinkybių, rodančių kasatoriaus kaltus veiksmus, kitų asmenų galimai atlikti veiksmai buvo automatiškai inkriminuoti visiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams, nebandant individualizuoti kiekvieno iš jų atliktų veiksmų, jų subjektyviosios pusės, taip buvo pažeistos nuostatos, reglamentuojančios asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindą (BK 2 straipsnio 4 dalis) bei bendrininkų baudžiamąją atsakomybę (BK 26 straipsnio 1, 5 dalys).

12.18. Šiame nusikalstamos veikos epizode taip pat nebuvo tinkamai ištirtas ir nustatytas veikos dalykas, jo kiekis, tačiau tai nesutrukdė teismui daryti prielaidos, kad pas R. B. bei J. Ž. ir pas D. Č. rasti milteliai su kokainu „galimai“ buvo kilę iš to paties šaltinio, nors byloje esantys įrodymai tai paneigia. Pagrįstos abejonės dėl narkotinių medžiagų kilmės šaltinio gynybos buvo keliamos ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas ne tik nesiėmė jokių veiksmų joms pašalinti, o būtent abejonėmis pagrindė apkaltinamojo nuosprendžio prielaidą apie tai, neva abu kroviniai buvo iš to paties kilmės šaltinio. Šioje baudžiamojoje byloje rastų ir ištirtų narkotinių medžiagų cheminė sudėtis, pakavimo būdas paneigia prielaidas apie tą patį jų kilmės šaltinį ir kartu – išimtinai A. R. parodymais grindžiamas kaltinimo aplinkybes apie narkotinių medžiagų gabenimą, disponavimą jomis bei jų platinimą. Teisėjų kolegija perkėlė įrodinėjimo naštą paneigti kaltinimo teiginius apie bendrą narkotinės medžiagos kilmę S. V., o nuosprendį grindė „atvirkštine įrodinėjimo logika“ – jei nėra įrodymų, teismo manymu, patikimai paneigiančių inkriminuotą aplinkybę, vadinasi, ji įrodyta.

12.19. Be to, bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė gabentų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – kokaino, kiekį. Konstatuodami, kad Ispanijos Karalystėje buvo įsigyta 16–18 kg kokaino ir kad nenustatytas vairuotojas į Jungtinę Karalystę atgabeno 8–10 kg kokaino, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Iš šio tariamo pirmo krovinio buvo sulaikyta, surasta ir ištirta tik 985 g baltų miltelių, kuriuose buvo 640,25 g kokaino, kurie buvo rasti R. B. ir J. Ž. vairuotame automobilyje 2009 m. rugpjūčio 18 d. Kiti tariamai egzistavę 7–9 kg kokaino surasti, paimti ir ištirti nebuvo, nebuvo nustatyta, ar kituose tariamai egzistavusiuose paketuose buvo narkotinių medžiagų, ar juose buvo kokaino, jei taip – kokia juose buvusio kokaino grynoji masė. Tokio nelegalaus krovinio egzistavimas grindžiamas vėl išimtinai tik nepatikimais įtariamojo A. R. parodymais, kuriuos šiame epizode teismas vertino prieštaringai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas veikos aplinkybes, iš esmės pripažino, kad nuteistieji disponavo tik rastu ir ištirtu narkotinės medžiagos kiekiu, todėl, nurodydamas miltelių kiekį, jis nepagrįstai nurodė 16–18 kg, nors 7–9 kg, kaip minėta, nebuvo rasti ir ištirti, nebuvo nustatytas jų egzistavimo faktas, todėl ši aplinkybė taip pat turėjo būti tikslinama, pašalinant iš kaltinimo nesurastų miltelių kiekį, o ne nurodant nustatyto kokaino kiekį visam, taip pat ir nenustatytam, veikos dalykui.

12.20. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kvalifikuotas V. S. nužudymas) yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepagrįstai, nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nepagrįstai praplėtė esmines faktines aplinkybes, neįvertino visų reikšmingų įrodymų, o vertindamas surinktus įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio. Apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, priešingus duomenis nepagrįstai sumenkino, neįvertino jų reikšmės atsižvelgdamas į visumą bylos aplinkybių, S. V. kaltę grindė iš esmės netiesioginiais D. R. parodymais, pastarasis yra procesiškai suinteresuotas bendradarbiaujantis įtariamasis (už BK 129 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinimo paprašyta ir apeliacinės instancijos teismo jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė). Kaip matyti, šio nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų. Taip pat S. V. kaltė grindžiama ir akivaizdų procesinį suinteresuotumą turinčio nuo bausmės atleisto liudytojo V. V. parodymais. Tokie duomenys, atsižvelgiant į juose esančius prieštaravimus, nėra pakankami ir patikimi nuteistojo kaltės įrodymai. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, tai laikytina esminiais pažeidimais, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

12.21. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė faktines aplinkybes kitomis (praplėtė kaltinimą) konstatuodamas, kad nuteistasis S. V. organizavo V. S. nužudymą dėl jo autoriteto pažeminimo, tačiau kartu konstatavo, kad V. S. buvo nužudytas ir dėl kitų nuosprendyje nurodytų aplinkybių (kad V. S. nuteistojo aplinkos žmonėms bandė įteigti, jog pastarasis palaiko glaudžius santykius su pareigūnais ir teikia jiems informaciją; baudžiamosiose bylose davė parodymus apie nuteistąjį ir kitus asmenis, dėl to jie buvo kviečiami į apklausas; kaltino nuteistąjį dėl įvairių nusikaltimų ir kt.). Teismas konstatavo, kad S. V. konfliktavo su V. S. ir tos aplinkybės inspiravo nuteistąjį su juo susidoroti, tačiau šios aplinkybės kaip nusikaltimo paskata ar motyvas S. V. niekada nebuvo inkriminuotos. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo jokios procesinės galimybės pakeisti esminę aplinkybę – kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo padarymo motyvą, jį išplėsti ir konstatuoti, kad nuteistasis organizavo nusikaltimą būtent dėl nuosprendyje išvardytų naujų paskatų. Apeliacinės instancijos teismui pačiam nuosprendyje suformulavus naują kaltinimą, nuteistasis netenka galimybės gintis nuo tokio iš esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatyto nužudymo organizavimo motyvo, teikti naujų prašymų atliekant įrodymų tyrimą, teikiant atsikirtimus ir pan. Apie kaltinimo keitimą kaltinamajam turi būti pranešama iš anksto ir teismo proceso metu turi būti sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus, patvirtinti arba paneigti teismo naujai nurodomas aplinkybes turėtų naujai apklausiami asmenys (kurie procese iš viso nedalyvavo), tačiau teismas priėmė sprendimą, kuris proceso šalims tapo staigmena, taip buvo iš esmės pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalies ir 255 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas šiame epizode negalėjo įvertinti ir priimti teisingo sprendimo, nes neatliko įrodymų tyrimo, praplėtęs kaltinimą svarbiomis esminėmis aplinkybėmis jų neišsiaiškino, neapklausė liudytojų M. P., D. M., E. P..

12.22. Gynyba viso proceso metu spėliojo dėl pateikto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes jis buvo suformuluotas neįvardijus jokio konkretaus nusikaltimo. Tai vyko ir bylą nagrinėjant pagal prokuroro skundą apeliacinės instancijos teisme, kai gynybai iš kitos baudžiamosios bylos tapo žinomos svarbios aplinkybės, kurios yra kardinaliai priešingos, nei teigiama šiame epizode. Gynyba nurodė apeliaciniam teismui, kad A. Z. nurodytos aplinkybės prieštarauja prokuroro apeliacinio skundo aplinkybėms dėl tariamo S. V. motyvo buvimo, ir pateikė prašymą išreikalauti iš Generalinės prokuratūros pagal BK 39¹ straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo A. Z. parodymų protokolą kitoje byloje, kuriame nurodytos kardinaliai priešingos aplinkybės, tačiau teismas tokį gynybos prašymą nepagrįstai atmetė, neištyrė svarbių bylai aplinkybių, palikdamas nuosprendyje argumentaciją, neva V. S. kaltino A ir kartu S. V. dėl T. M. dingimo aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

12.23. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis, kaltinime nesuformulavo konkretaus S. V. tikslo ir motyvo atimti gyvybę V. S.. Kasaciniame skunde aptariamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, asmenų parodymai ir teigiama, kad teismas ignoravo ir visiškai neaptarė byloje esančių loginių prieštaravimų ir ydingo bei dirbtinio epizodo konstravimo.

12.24. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad gynėjo pateikti duomenys yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis, tačiau iš tiesų juos pagrindžia V. V. pirminė apklausa (kur nenurodomas D. R.), D. R. apklausos teisme (apie santykius su V. V.), arešto orderio duomenys, nuoširdus D. R. prisipažinimas, apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl suėmimo, o visa tai į vieną visumą sujungia Lenkijos–Ukrainos valstybių sienų kirtimo duomenys, kurių niekas neginčijo, o priešingai, patvirtino D. R..

12.25. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, V. V. apklausos metu gauti duomenys turėjo reikšmingos įtakos S. V. priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau to paties V. V. parodymai buvo ir vienas esminių šaltinių, kurių pagrindu formavosi Klaipėdos apygardos teismo vidinis įsitikinimas, dėl to nuteistasis iš šio epizodo buvo išteisintas. Gynyba visose teisminėse instancijose tvirtino, kad V. V. nurodoma situacija yra labai negyvenimiška, dėl to jis yra nenuoširdus ir meluoja. Pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus atsižvelgė, o apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, įrodymų tyrimo neatliko, prieštaravimų neaptarė, nepašalino, logiškai nepaaiškino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Gynyba teismuose taip pat minėjo, kad bylos 22 tome yra tarnybinio šuns panaudojimo aktas, kuriame užfiksuoti duomenys neatitinka D. R. teiginių, tačiau teismas šiuos svarbius duomenis ignoravo, jų prieštaravimų nepašalino. Byloje esantys liudytojo R. Gu. (V. S. draugo) ir S. V. parodymai prieštarauja V. V. ir D. R. parodymams, tačiau apeliacinis teismas šių prieštaravimų taip pat nepašalino ir nepagrindė, kodėl vienais duomenimis reikia vadovautis, o kitus reikia atmesti. Apeliacinis teismas be pagrindo atmetė prieštaraujančius duomenis kaip gynybinę versiją, visiškai neargumentuodamas, taip suteikdamas nepatikimo įrodymų šaltinio liudytojo V. V. parodymams išskirtinę reikšmę, nesant jokių objektyvių jo parodymus patvirtinančių duomenų, o priešingai, tik juos paneigiantiems. Kasaciniame skunde pažymima, kad šiame epizode visi susiję asmenys, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti D. R. ir V. V. nurodomas aplinkybes, yra mirę, o patys yra suinteresuoti švelninti savo procesinę padėtį.

12.26. Dėl šio epizodo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjas A. Rudzinskas surašė ir atskirąją nuomonę, kurioje jis nesutinka su S. V. nuteisimu dėl kvalifikuoto nužudymo. Teisėjas atskirojoje nuomonėje atkreipė dėmesį į tai, kad byloje neįrodyta, jog S. V. turėjo motyvą nužudyti V. S., kad neįrodyta, jog jie būtų bendravę, neįrodyta, kad S. V. organizavo šį nusikaltimą.

12.27. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. V. turi būti nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip už nužudymą, padarytą dėl savanaudiškų paskatų, nes tam prieštarauja kitos teismo konstatuotos aplinkybės, kad neva V. S. buvo nužudytas dėl to, jog įžeidė S. V. išvadindamas jį „gaidžiu“ ir „ožiu“, o tai yra visiškai nesusiję su savanaudiškumu.

12.28. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas motyvus dėl S. V. kaltės, neišnaudojęs visų galimybių prieštaravimams pašalinti, iš esmės apsiribojo selektyviomis išvadomis, kad kaltinamojo kaltę paneigiančių duomenų nėra, taip pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įtvirtinančias nekaltumo prezumpciją, ir BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas S. V. dėl šios dalies apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino byloje esančių įrodymų, duomenų visumos, į dalį jų iš viso neatsižvelgė, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias, prieštaraujančias išvadas ir S. V. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

12.29. Apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, priešingus duomenis nepagrįstai sumenkino, neįvertino jų reikšmės atsižvelgdamas į visumą bylos aplinkybių, S. V. kaltę grindė iš esmės netiesioginiais D. R., kuris yra procesiškai suinteresuotas bendradarbiaujantis įtariamasis (už BK 129 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinimo paprašyta ir apeliacinės instancijos teismo jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė), parodymais. Kaip matyti, šio nuteistojo parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų. Taip pat S. V. kaltė grindžiama ir akivaizdų procesinį suinteresuotumą turinčio nuo bausmės atleisto liudytojo V. V. parodymais. Tokie duomenys, atsižvelgiant į juose esančius prieštaravimus, nėra pakankami ir patikimi nuteistojo kaltės įrodymai. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, tai laikytina esminiais pažeidimais, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

12.30. S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK, ir pasikėsinimą kontrabanda šį skystį gabenti per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Atmesdamas kasatoriaus S. V. apeliacinį skundą dėl šios dalies, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai ir kaltinime nurodytos aplinkybės buvo nustatyti įvertinus byloje teisėtais būdais surinktų ir teisme ištirtų iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, duomenų visumą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokie teiginiai yra deklaratyvūs, o kasatoriaus kaltė šiame epizode nėra pagrįsta jokiais teismo tiesiogiai ištirtais, leistinais, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkančiais įrodymų šaltiniais, pakankamais jo kaltei pagrįsti. Iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų, tariamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę šiame epizode, turinio matyti, kad nė viename iš jų nėra jokios informacijos apie S. V. veiksmus, išskyrus tiesiogiai neištirtus ir nepatikrintus abstrakčius A. R. parodymus, kurie, kaip pirmiau minėta, nėra BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkantis įrodymų šaltinis. Nė viename kitame įrodymų šaltinyje, kurie yra išvardyti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje šiame epizode, nėra absoliučiai jokios informacijos nei apie nuteistąjį S. V., nei apie kitus nuteistuosius, nei apie bet kokias jų sąsajas su konkrečia nusikalstama veika, visi šie įrodymų šaltiniai neleidžia daryti absoliučiai jokių išvadų apie nuteistojo veiksmus. Tačiau šiame epizode Lietuvos apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados iš esmės prieštarauja bylos įrodymams. Priešingai nei spendžiama skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad S. V. pripažintas veikęs nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, neatleidžia teismo nuo pareigos pripažįstant jį kaltu dėl konkrečios nusikalstamos veikos, įvykdytos nusikalstamo susivienijimo narių bendrais veiksmais, nustatyti, kad konkretaus asmens tyčia apėmė konkrečios veikos įvykdymą. Tuo tarpu šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis kasatoriui inkriminuota bendrininkavimo forma, jo kaltę konkrečiame nusikalstamos veikos epizode tiesiog preziumavo, nors byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių veiksmų, kuriais būtų prisidėta prie konkrečios veikos padarymo. Tokiu būdu teismai, preziumuodami kasatoriaus kaltę dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu, tinkamai neištyrė byloje esančios įrodomosios medžiagos, išvadas grindė prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis, taip padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu bei nuosprendžio surašymu, taip pat netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, apibrėžiančias bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindus.

12.31. Nuosprendžio dalyje dėl S. V. nuteisimo dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų, 566,1 litro, 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje yra BMK, šio prekursoriaus kontrabandos Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad visuose trijuose epizoduose nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip pavieniai nusikaltimai, o kaip tęstinės, idealiąją sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nurodytos BK 266 straipsnio 3 dalyje. Tačiau šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje vienareikšmiškai reikalaujama atitinkamos kategorijos bylose patikimai nustatyti veikos dalyką bei jo kiekį, apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir konstitucinės justicijos citatomis apie tai, kad teismų praktika nėra statiška, ji gali kisti, o kai kuriais atvejais ir turi būti vystoma arba keičiama. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta jokių motyvų ir pagrindų, kurie leistų konstatuoti, kodėl veikos dalykas ir kiekis, ypač pripažįstant asmenis kaltais esant kvalifikuotai nusikaltimo sudėčiai (dideliam ar labai dideliam dalyko kiekiui), neturi būti tinkamai nustatyti ir ištirti ir kodėl šio kiekio – esminio veikos kvalifikavimui požymio – nenustačius neturėtų būti laikoma, kad šis kiekis yra nedidelis ir kvalifikuotinas pagal atitinkamo BK straipsnio dalį, nenustatančią kvalifikuojančių požymių.

12.32. Lietuvos apeliacinis teismas, šiame epizode pasisakydamas dėl specialisto išvados ar ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, netinkamai rėmėsi teismo precedentu savo sprendimui pagrįsti ir iškraipė kasacinio teismo suformuotos praktikos esmę, nes nuosprendyje cituojamos kasacinės nutartys (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537-303/2015">2K-537-303/2015</a>, 2K-277/2013) yra priimtos visai kitokio pobūdžio bylose. Konstatuojant, kad buvo neteisėtai disponuota labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos pirmtako – 600 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, ir vykdyta neteisėta jo kontrabanda, nei veikos dalyko egzistavimas, nei jo kiekis nebuvo įrodyti ir patikimai nustatyti, o išvedami iš kitų šios tęstinės veikos epizodų, nurodant, kad krovinys 2011 m. liepos 13–22 d. su tariamai 600 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, buvo gabenamas iš esmės analogišku būdu kaip ir vėliau, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį, gabentas krovinys, kuriame tarp legalaus krovinio buvo aptikta skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK. Remdamasis vėliau nustatytu 566,1 litro BMK gabenimu, apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad ir aptariamu atveju į Nyderlandus, paslepiant tarp analogiško legalaus krovinio, buvo gabenamas nelegalus krovinys – prekursorius BMK. Taigi, veikos dalyko egzistavimas šiame tęstinės veikos epizode iš esmės yra grindžiamas tik kitais gabenimais (atskirais epizodais), kurių metu gabentas veikos dalykas buvo surastas. Tokia prielaida yra neteisėta, o prielaidomis ir nuspėjamomis analogijomis grįstas nuosprendžio surašymo būdas pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio reikalavimus, tai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Be to, net jei ir būtų remiamasi teismo prielaida, kad 2011 m. liepos 13–19 d. buvo neteisėtai disponuojama BK 266 straipsnyje nustatytu veikos dalyku, byloje nėra patikimų įrodymų dėl šios medžiagos kiekio – veikos požymio, apibrėžiančio šios veikos pavojingumą ir diferencijuojančio veikos kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas spėliones dėl aptariamo epizodo dalyko egzistavimo ir esminių jo savybių, rėmėsi vėlesnių epizodų aplinkybėmis, tačiau nei gamybos, nei transportavimo būdo panašumas negali būti pakankami patikimoms išvadoms apie konkretų veikos dalyką, jo kiekį daryti, ypač tada, kai joks skystis apskritai nebuvo nei surastas, nei ištirtas. Taigi, remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė ne išvadą, o prielaidą, kad S. V. ir kiti nuteistieji disponavo 600 1 skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, patikimai ir neabejotinai nenustatęs gryno BMK kiekio, negalėjo nuteistųjų veiksmuose konstatuoti kvalifikuojančio veikos požymio – labai didelio kiekio, nes ši aplinkybė nebuvo nustatyta.

12.33. Be to, veikos dalykas buvo netinkamai nustatytas bei aprašytas ir tęstinės veikos epizode, kuriame nuteistieji pripažinti kaltais disponavę 290 litrų skysčio, kuriame buvo BMK. Atsižvelgiant į BK 266 straipsnio veikos dalyką, į šio straipsnio dispoziciją, analogiškai veikos dalykas, išreikštas grynuoju aktyviosios medžiagos kiekiu, turi būti nustatytas ir aprašytas.

12.34. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kad byloje nėra nustatytas visais trimis atvejais gabentame skystyje buvęs grynasis BMK kiekis. Remdamasis specialisto išvada Nr. 140-(1190)-ISl-2405, pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 01- 2-00052-11, kuria buvo ištirtas tik vieno epizodo skystis (iš 566,1 litro kiekio), teismas konstatavo, kad nuteistieji šiuo atveju neteisėtai disponavo labai didelį kiekį viršijančiu prekursoriaus BMK kiekiu ir jį gabeno kontrabandos būdu. Tačiau tokie tyrimai nebuvo atlikti kituose epizoduose, ir to padaryti galimybės nebėra, nes pirmuoju atveju skystis dar 2012 m. kovo 1 d. buvo sunaikintas, o antruoju atveju toks skystis apskritai niekada nebuvo surastas. Nors teismas, pakartodamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad kiekvienu atveju skysčio sudėtis panaši, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų tapati, ypač turint omenyje tai, kad dalis inkriminuojamo skysčio – 600 litrų – apskritai nebuvo rasta. Nebuvo nustatyti nei asmenys, kurie realizavo skystį, nei skysčio pagaminimo aplinkybės, nei gaminę asmenys ir pan. Tokiu atveju negalima teigti, kad visais atvejais buvo disponuojama tuo pačiu skysčiu, kuriame buvusi grynojo BMK koncentracija kiekvienu atveju būtų buvusi tapati. Šiuo atveju aptariamuose tęstinės veikos epizoduose, kuriuose skysčio nebuvo rasta arba jis nebuvo tinkamai ištirtas, dalyko kiekis, t. y. grynasis BMK kiekis, nebuvo nustatytas, todėl nepašalintos abejonės, nebesant procesinių galimybių jų pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, laikant, kad buvo disponuota narkotinės medžiagos pirmtaku, kurio kiekis nenustatytas. Apeliacinio teismo nuosprendyje veiką kvalifikuojantis požymis, kuris nebuvo tinkamai ir patikimai nustatytas, buvo preziumuotas, nuspėtas padarant prielaidą apie galimai egzistavusią analogiją su kitais kroviniais, nepagrįstai nurodytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tokiu būdu pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12.35. Esminiai įrodymų šaltiniai, kuriais grindžiama kasatoriaus kaltė, yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo Ž. L., įtariamojo A. R. nenuoseklūs parodymai, nuteistojo K. L. parodymai, tačiau nė vieno iš jų turinyje nėra nurodyta jokių konkrečių kasatoriaus veiksmų ir jo vaidmens įvykdant aptariamus nusikaltimus. Šiame epizode, kaip ir kituose kasatoriui inkriminuotuose atskiruose nusikaltimuose, S. V. kaltė buvo preziumuojama remiantis jo tariamu dalyvavimu nusikalstamame susivienijime. Byloje nebuvo nustatytas nei konkretus jo vaidmuo, jo objektyvūs veiksmai, nei aplinkybės, rodančios, kad jo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario, tyčia apėmė konkrečią tęstine pripažintą nusikalstamą veiką bei atskirus jos epizodus.

12.36. Iš teismo konstatuotų veikos aplinkybių matyti, kad kasatoriaus veiksmai, tariamai pasireiškę labai didelio BMK kiekio įgijimo vietos, jo realizavimo vietos suradimu per G. C., bendrų lėšų panaudojimu jomis per G. C. finansuojant BMK įgijimą Ukrainos Respublikoje, pavedimų kitiems asmenims davimu, nebuvo individualizuoti. Iš veikos aplinkybių, kurios aprašytos bendrai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. atžvilgiu, nėra aišku, kokius organizacinius veiksmus objektyviai atliko konkretus nuteistasis ir šiuo atveju S. V.. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nebuvo nustatytas kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės pagrindas – objektyvūs jo veiksmai, kuriais pasireiškė jo, kaip bendrininko, vaidmuo ir jo sąsajos su asmenimis, tiesiogiai realizavusiais veikos sudėties požymius (nenustatyti ir būtinieji bendrininkavimo požymiai), tačiau padarė išvadą, kad nuteistieji puikiai suvokė, jog veikia bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, realizuoja bendrą sumanymą, suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, mastą ir norėjo taip veikti. Tačiau tokios aplinkybės, tariamai rodančios jų suvokimą, nuosprendyje apskritai nenurodomos. Lietuvos apeliacinis teismas, dėl šios dalies pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, nenurodė jokių jo individualios baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudarančių aplinkybių, kuriomis būtų pasireiškę jo objektyvūs veiksmai ir kurios rodytų jo tyčią kartu su kitais asmenimis dalyvauti padarant šią tęstinę veiką. Teismas neteisėtai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos imperatyvą, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą ir nustatė kasatoriui pareigą paneigti savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

12.37. Pripažindamas S. V. kaltu dėl neteisėto disponavimo 174 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, šio kokaino platinimo, kontrabandos, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės pažeidė BPK nuostatas, savo išvadas grindė prielaidomis. Šiame epizode nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė tikslaus nusikalstamos veikos dalyko kiekio ir nepagrįstai pripažino nuteistojo S. V. kaltę įvykdžius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusikaltimus. Šioje byloje apskritai nebuvo nustatytas veikos dalyko – 174 kg narkotinės medžiagos kokaino – egzistavimas (tai buvo pažymėta ir teisėjo A. Ru. atskirojoje nuomonėje). Nepagrįstos teismo išvados dėl byloje realiai nenustatyto (nesurasto ir neištirto) veikos dalyko ir konkretaus jo kiekio nuosprendyje grindžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymais, tačiau nė vienas šių įrodymų šaltinių nėra patikimas dėl jų specifinio statuso, parodymų turinio trūkumų, tarpusavio prieštaravimų dėl esminių aplinkybių ir dėl to, kad jų nepatvirtino nė vienas kitas objektyvus įrodymų šaltinis. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrįstai Klaipėdos apygardos teismas pas M. M. Jungtinėje Karalystėje, pas A. S. Maskvoje, Lietuvoje automobilyje „Peugeot 806“ sulaikymų metu rastus miltelius su kokainu susiejo būtent su 2011 m. gegužės 16 d. iš jachtos „Ingo 2“ Ispanijoje apgaulės būdu užvaldytu kokainu, tačiau tokia žemesnės instancijos teismų išvada nepatvirtinta jokiais objektyviais šios bylos duomenimis, ją paneigia byloje esantys duomenys, kurių įrodomoji reikšmė teismų nebuvo tinkamai įvertinta (liudytojų K. T., J. K. parodymai, A. P. pirminiai parodymai, Jungtinės Karalystės ekspertės išvada). Teismai nepagrįstai ignoravo S. V. ir kitus nuteistuosius teisinančius duomenis (pvz., liudytojos J. V.–K. parodymus). Šiame epizode patikimais ir neabejotinais įrodymų šaltiniais nebuvo nustatyti ne tik veikos dalyko požymiai bei paties dalyko egzistavimo faktas, tačiau ir tai, kad apskritai buvo įvykdytas 174 kg kokaino pagrobimas, šios medžiagos laikymas, gabenimas bei platinimas ir juo labiau S. V. dalyvavimas šiuose veiksmuose. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodoma, kad kiekvieno iš nuteistųjų atliktus veiksmus patvirtina detaliai išdėstyti liudytojų V. V., A. P., V. Š., nuteistojo D. R., įtariamojo A. R. tarpusavyje sutampantys, vieni kitus papildantys parodymai, kuriuos taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tačiau šių asmenų parodymų vertinimas, prioritetinės reikšmės jiems suteikimas, juose esančių netikslumų nutylėjimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių ir šiurkščiai jas pažeidžia. Nė vienas iš šių asmenų, kurių parodymais iš esmės grindžiama S. V. kaltė, nėra nešališkas ir procesinio suinteresuotumo neturintis asmuo, priešingai – visi jie nuo pat proceso pradžios turėjo aiškų interesą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar gauti atitinkamų procesinių nuolaidų ir tai darė kitų nuteistųjų sąskaita. Šiame epizode teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi jau aptarto A. R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino šių specifinį procesinį statusą turinčių liudytojų parodymus iš dalies nesutampančiais ir prieštaringais, bet surado šiems prieštaravimams pateisinimą ir vis tiek jais vadovavosi.

12.38. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. ir kiti asmenys buvo išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 45,85 kg narkotinės medžiagos kokaino įgijimo Brazilijoje, jo gabenimo iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikymo Ispanijos Karalystėje turint tikslą neteisėtai pergabenti į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės – į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti kokainą, ir dėl šio epizodo jį nuteisdamas, padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pripažįstant S. V. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, konstatuota, kad S. V. kaltę pagrindžia A. R., V. V. parodymai bei duomenys, gauti atliekant slaptą sekimą, NVI veiksmus. Tačiau byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina S. V. atlikus bet kokius jam inkriminuojamus veiksmus šiame epizode, tai iš esmės konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas. Bylos medžiaga, kuri nebuvo tinkamai analizuota, aptarta ir įvertinta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, objektyviai paneigia S. V. sąsajas su šia jam inkriminuota veika ir leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje S. V. kaltė yra grindžiama prielaidomis.

12.39. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad šios bylos nagrinėjimas vyko nepagrįstai ilgai (aštuonerius metus tris mėnesius), todėl buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, o tai sudaro pagrindą S. V. sumažinti bausmę. Procesas šioje byloje truko itin ilgai, nuo kardomosios priemonės taikymo nuteistajam S. V. pradžios (2013 m. sausio 22 d.) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo virš aštuonerių metų, visą šį laiką (beveik penkerius metus) jam buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Tokios trukmės procesas, apimantis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme laikotarpį, kartu sudėjus kardomojo kalinimo laikotarpį kalėjimo sąlygomis, įpareigoja teismą mažinti bausmes dar labiau, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą dėl S. V. ir kitą kasaciniame skunde nurodomą teismų praktiką bei faktines aplinkybes. Nuteistajam ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įvairūs suvaržymai ir procesinės prievartos priemonės (laikinas nuosavybės apribojimas) buvo pradėti dar anksčiau, nei S. V. buvo sulaikytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtarimai tame pačiame ikiteisminiame tyrime dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įtariant S. V. dėl neteisėto praturtėjimo, buvo pareikšti dar 2011 m. rugpjūčio 22 d. Taip pat buvo pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas turtui, kurio grąžinimo klausimą tik 2020 m. išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Nuteistąjį ir jo giminaičius dėl turto kilmės ir apmokestinimo kaltinimo pavedimu tikrino VMI, šios išvados taip pat yra šios bylos medžiagos dalis. Todėl paties proceso trukmę prieš S. V. galima skaičiuoti dar iki jo sulaikymo, ir tai sudarytų apie devynerius metus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo daromos pernelyg ilgos pertraukos tarp posėdžių, proceso trukmę taip pat lėmė dar ikiteisminio tyrimo metu neatliktos psichiatrinės ekspertizės, procesas užtruko dėl kaltinimo pusės nuolatinio naujos medžiagos pildymo teisminio proceso metu. Apeliacinės instancijos teisme procesas taip pat vyko su trukdžiais dėl teismo kolegijos skyrimo ir dviejų bylų sujungimo, daugelio teisėjų nusišalinimo, baudžiamoji byla nebuvo pradėta nagrinėti beveik šešis mėnesius dėl netinkamo proceso organizavimo. Dėl to buvo pažeisti įstatymo reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo terminų, nustatytų BPK 321 straipsnyje. Procesas taip pat užtruko dėl neatlikto tinkamo įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme, teisinės pagalbos prašymų vykdymo apeliacinės instancijos teisme. Vėliau posėdžiai taip pat vyko su ilgomis pertraukomis, jos truko po keturis mėnesius (nuo 2018 m. birželio iki spalio, nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio), dėl teismo sudėties ligos, dėl mirties kita pertrauka truko net penkis mėnesius (nuo 2019 m. balandžio iki rugsėjo mėn.). Galiausiai sprendimas priimtas praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynyba per tą laiką nesutrukdė procesui nė vieno karto.

12.40. Nors byloje buvo nagrinėjamos labai sunkios nusikalstamos veikos, apimančios sudėtingiausią bendrininkavimo formą, tačiau vien šis faktas nėra pakankamas tokiai ilgai proceso trukmei pateisinti. Proceso metu S. V. neatliko tyčinių veiksmų, nulėmusių jo ilgą trukmę. Kadangi šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė ne vien tik bylos apimtis ir sudėtingumas, kaltinamųjų ir jų gynėjų elgesys, bet ir baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių pareigūnų veiksmai, bylą nagrinėjantis teismas privalėjo tai įvertinti ir, kompensuodamas kasatoriaus teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, dar labiau sumažinti jam bausmę. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes suvaržė kasatoriaus garantuojamą teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir privalėjo būti ištaisytas.

12.41. Per ilgas baudžiamasis procesas S. V. teisinei padėčiai turėjo realią įtaką: jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kuriame laikymo sąlygos yra pripažintos kankinančiomis, nežmoniškomis ir žeminančiomis orumą, metus buvo ribojami pasimatymai su sutuoktine, jis patyrė kitų fizinių nepatogumų (ilgalaikis (trejų metų šešių mėnesių) transportavimas konvojavimo metu į posėdžius, buvo laikomas senojoje Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, EŽTT nepagrįstu buvo pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo kardomosios priemonės sugriežtinimas po dviejų savaičių, ilgas procesas apeliacinės instancijos teisme ir kt.).

12.42. Pažymėtina, kad subendrinus paskirtas bausmes S. V. vietoj Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos keturiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose, buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų šešiems mėnesiams, dalį jos paskirta atlikti kalėjime.

12.43. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs, kad buvo pažeista kasatoriaus bei kitų nuteistųjų teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, ne tik nekompensavo šio pažeidimo, sumažindamas paskirtas bausmes, bet jas dar ir padidino bei pasunkino bausmės atlikimo režimą. Toks sprendimas prieštarauja paties teismo nuosprendžio motyvams ir EŽTT sprendimui, priimtam byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, kuriuo konstatuotas kasatoriaus teisių pažeidimas; šis pažeidimas turėjo būti efektyviai kompensuotas mažinant bausmę. Akivaizdu, kad skiriant bausmę nebuvo tinkamai įvertintos visos jai skirti reikšmingos aplinkybės, bausmės tikslai, paskirtoji bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, tokiu būdu netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą.

12.44. Be to, teismas buvo nenuoseklus ir neobjektyvus skirdamas bausmes konstatuoto pernelyg ilgo proceso kontekste. Pripažinęs pernelyg ilgą proceso trukmę, vieniems nuteistiesiems šį pažeidimą kompensavo mažindamas bausmes pagal sankcijos ribas ir (ar) taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kitiems nuteistiesiems, tarp jų ir S. V., nors jie viso proceso metu buvo suimti, šio pažeidimo ne tik nekompensavo, bet dar ir paskyrė griežtesnes bausmes bei išimtinai griežtas subendrintas bausmes. Nors buvo pašalinta kasatoriaus bei kitų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas, skirdamas bausmes, to neįvertino. Taigi abiejų instancijų teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė S. V. pernelyg griežtą laisvės atėmimo bausmę.

12.45. Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl turto konfiskavimo, nurodė, kad, pripažinus, jog iš nusikalstamos veikos buvo gauta turtinė nauda, ir byloje esant įrodymų apie jos dydį, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tokio turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Tačiau nuteistųjų tariamai gautos turtinės naudos dydis bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai tiriamas ir įrodinėjamas, o teismo teoriniai skaičiavimai apie nuteistųjų tariamai gautas sumas grindžiami neleistinais įrodymais ir yra nulemti esminių BPK pažeidimų, pagrįsti prielaidomis, todėl jais remiantis negalima daryti išvadų dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo ir jos taikymo apimties.

12.46. Pažymėtina, kad prieš nuteistąjį ir jo šeimą viso proceso metu nuo 2011 metų buvo atliktas ne vienas mokestinis patikrinimas, pradėtas ir baigtas teisminis procesas dėl neteisėto praturtėjimo. Visi šie procesai yra pabaigti, tačiau tokių sumų, kurias savarankiškai suskaičiavo apeliacinės instancijos teismas (konfiskuoti po 1 054 104 Eur), nėra. Be to, VMI specialistai tikrino visą S. V. ir jo šeimos turtą ir pajamas, nustatė neatitikimų, dėl to S. V. ir jo buvusi sutuoktinė priversti susimokėti mokesčius. Visas konfiskavimo ar apmokestinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas viename procese su bendromis pretenzijomis ir priimtu bendru sprendimu. Be to, toks galutinis rezultatas turi būti pagrįstas specialisto skaičiavimais. Šiuo atveju, išsprendus kasatoriaus apmokestinimo klausimą atskiru procesu, papildomai atlikti tų pačių sumų konfiskavimo negalima.

12.47. Kasatorius taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš nusikalstamos veikos įgyto turto vertės konfiskavimas nėra galimas, nes byloje nebuvo nustatoma, kokias pinigų sumas nuteistieji faktiškai gavo darydami jiems inkriminuotus nusikaltimus, yra pagrįsta, nes tai nebuvo įrodinėjama pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bandė tokius skaičiavimus atlikti, tačiau jie yra paviršutiniški ir neteisingi. Šis teismas, konstatuodamas nuteistųjų tariamai iš nusikalstamų veikų gauto pelno dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, rėmėsi BK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis ir nuosprendį grindė abejonėmis, prielaidomis bei prieštaringos išvadomis, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Būtent A. R. parodymai vėl buvo esminis ir lemiamas duomenų šaltinis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuota konfiskuotino turto – pinigų, tariamai gautų iš narkotinių medžiagų bei prekursoriaus BMK platinimo, – vertė, nors juose nėra jokių patikimų žinių apie realiai gautą pelną. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo trečiosios valdybos 2014 m. balandžio 29 d. raštas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų I kategorijos pirmtakų (prekursorių) kainų neteisėtoje apyvartoje“ taip pat šiuo atveju nėra tinkamas duomenų šaltinis.

12.48. Be to, teismas ne tik padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, prielaidų pagrindu konstatavęs turtinės naudos gavimo faktą ir jos dydį, bet ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas išieškoti šią sumą iš bendrininkų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. atitinkamomis dalimis. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir nelogiška. Pats teismas pripažino, kad šie asmenys paskirstydavo už narkotinių medžiagų ir prekursoriaus BMK gautą pelną kaip atlyginimą kitiems susivienijimo nariams bei darant nusikalstamą veiką dalyvavusiems kitiems asmenims. Nors tokių aplinkybių byloje ir nebuvo nustatyta, tačiau, remiantis tokia prielaida, gautu pelnu disponavo ne vien tik penki paminėti nuteistieji. Todėl tokios dalys, kurios gali būti laikomos kiekvieno iš bendrininkų gauta turtine nauda, privalėjo būti nustatytos ir turėjo būti sprendžiamas jų konfiskavimo klausimas iš atitinkamų asmenų. Kasatorius ir kiti nurodyti nusikalstamo suvienijimo nariai nėra materialiai atsakingi už kitus asmenis, tariamus savo bendrininkus, tiek veikusius nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, tiek ir nepriklausiusius nusikalstamam susivienijimui, ir iš jų negali būti konfiskuojamas šių asmenų gautas turtas, atitinkantis nusikalstamos veikos rezultato požymius. Pagal kaltinimo ir nuosprendžių formuluotes, šiame nusikaltime dalyvavo ne mažiau kaip 26 asmenys, kiekvienas jų gavo tam tikrą atlygį, todėl iš nusikaltimo gauta nusikalstama nauda turėtų būti dalijama į 26 dalis. Vien tai, kad į šią bylą prokuroro sprendimu buvo atskirtas tyrimas tik dėl S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., S. Vy., D. R., nereiškia, kad šie asmenys privalo materialiai atsakyti už visų kitų bendrininkų gautą naudą. Todėl iš kasatoriaus galėtų būti priteista ne daugiau kaip 1/26 dalis šiame epizode gautos nusikalstamos naudos.

12.49. Taigi, patikimai nenustatęs, koks konkretus kiekis narkotinių medžiagų ir BMK buvo realizuotas gaunant finansinę naudą, kokia jos dalis atiteko konkretiems nuteistiesiems, teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad nuteistieji S. V., D. P., A. Pe., N. T. ir T. P. gavo 6 172 000 Eur turtinės naudos iš nusikalstamų veikų, todėl taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas rėmėsi prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Be to, konstatavęs, kad nurodyta suma buvo padalijama nusikalstamo susivienijimo nariams bei kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims, teismas nepagrįstai šią sumą nusprendė konfiskuoti tik iš šešių nurodytų nuteistųjų, taip nepagrįstai juos pripažindamas materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir taip netinkamai taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl apeliacinio teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo turi būti panaikinta ir dėl šios dalies byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

13. Nuteistasis A. Pe. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis A. Pe. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus: nustatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje (nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje), nustatytus BK 7 straipsnio 10 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas gabenti BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu), nustatytus BK 7 straipsnio 10 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, gabenimas šio kokaino iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje), nustatytus BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), pagal 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda), nustatytus BK 7 straipsnio 11 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija) (neteisėtas įgijimas labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimas ir laikymas Ispanijos Karalystėje, neteisėtas kokaino gabenimas iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją ir neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje), ir dėl šių dalių baudžiamąją bylą A. Pe. nutraukti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis: A. Pe. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš A. Pe. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 045 849 Eur, ir dėl šių dalių palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, iš dalies pakeistą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuria buvo nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. Pe. ir D. P. automobilį „BMW X5 xDrive35d“ ir grąžinti jį savininkams. Jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad bent dėl vieno nusikaltimo A. Pe. buvo nuteistas pagrįstai, siekiant kompensuoti nuteistojo teisės į procesą be nepateisinamo vilkinimo pažeidimą, prašoma pakeisti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl bausmių skyrimo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti A. Pe. bausmes, mažesnes nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytos bausmės minimalios ribos. Kasatorius nurodo:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą, kadangi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tiesiogiai teisiamajame posėdyje neapklaustų asmenų J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K., A. R. parodymais, nes gynyba jiems neturėjo galimybės užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje, pažeidė BPK reikalavimus, keliamus įrodymų tyrimui, vertinimui bei nuosprendžio turiniui, taip pat jo (kasatoriaus) ir kitų nuteistųjų teisę į teisingą ir rungtynišką procesą (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys, 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 271–292 straipsniai, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas). EŽTT leidžia pagarsinti teismo posėdyje neapklaustų liudytojų parodymus, jei asmens kaltė iš esmės yra grindžiama kitais įrodymais. Šioje byloje gynybai nebuvo galimybės apklausti kaltinimo liudytojus. A. R. parodymai yra vienintelis įrodymas dėl visų jam (kasatoriui) inkriminuojamų nusikalstamų veikų: dėl jo ir kitų asmenų vaidmens įvykdant inkriminuotas veikas, dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo, jo struktūros ir kitų aplinkybių. Teismai netinkamai vertino A. R. parodymus, nepagrįstai laikė juos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiu įrodymu. Buvęs įtariamasis toje pačioje byloje A. R., apklaustas kaip įtariamasis, parodymus davė siekdamas procesinių nuolaidų, išimtinai dėl duotų parodymų buvo paleistas iš suėmimo. Atsižvelgiant į specifinę A. R. procesinę padėtį, į jo procesinį suinteresuotumą gauti atitinkamas nuolaidas mainais į kaltinimui palankius parodymus, kuo pasinaudodamas jis pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, į jų turinio nenuoseklumą, akivaizdu, kad, grįsdami apkaltinamuosius nuosprendžius šio tiesiogiai neapklausto asmens parodymais, kuriam gynyba negalėjo užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje, teismai suvaržė jo (nuteistojo) teisę į teisingą procesą, pažeidė proceso rungtyniškumo principą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Ru. išreiškė atskirąją nuomonę, kad vadovautis A. R. parodymais ir laikyti jų įrodymais negalima, nes pažeidžiamos BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatos ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimas.

13.2. Teismai tinkamai neįvertino nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų procesinio suinteresuotumo, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų, vertino juos prieštaringai: kiek parodymai atitiko kaltinimo teiginius, besąlygiškai jais rėmėsi ir laikė juos „patikimesniais“ nei kitus, kaltinimą paneigiančius. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liudytojo V. V., A. P., V. Š., Ž. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau atsisakė pripažinti tai BPK pažeidimu. Kaip įtariamieji apklausti V. V., V. Š., A. P., Ž. L. parodymus davė nebūdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o perkopijavus jų kaip įtariamųjų duotus parodymus į liudytojų apklausų protokolus, buvo padaryti pažeidimai, šie pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę vertinant jų parodymų nuoseklumą ir patikimumą. Nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų liudytojų parodymai buvo vertinami pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

13.3. Nusikalstamo susivienijimo įrodymai buvo vertinami nesilaikant BPK 20 straipsnio reikalavimų, suvaržant kaltinamųjų teises. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažyma, kuria teismai grindė išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo, jo įkūrimo laiko, hierarchinės struktūros, vaidmenų pasiskirstymo ir kitų BK 249 straipsnyje įtvirtintos veikos požymių egzistavimo, negali būti leistinas įrodymas. Teisme ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad funkcionavo aukščiausio organizuotumo lygmens nusikalstama struktūra ir kad jis (kasatorius) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, užėmė itin aukštą hierarchinę padėtį. Nusikalstamo susivienijimo įkūrimo laikas ir egzistavimo tikslas turi būti nustatyti įrodymais, o ne preziumuojami. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos pažymos „Dėl A nusikalstamo susivienijimo“ fraze „2004–2005 m. K. L., pravarde L., nusikalstama grupuotė iširo ir S. V. suformavo atskirą, savarankišką nusikalstamą grupuotę, kurios nariai nusikalstamame pasaulyje pradėti vadinti „A“, bei A. R. parodymais, kad jis nusikaltimuose su S. V. dalyvavo dar 2003–2004 metais, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos, nes byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu realiai būtų padaryti sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Nenustatyta ir nė viena nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstama veika, įvykdyta 2005–2008 m. Teismai tinkamai nenustatė BK 249 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo pradžios ir pabaigos laiko, konstatuodami, kad susivienijimas veikė iki 2014 m. S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. buvo sulaikyti 2013 m. sausio 22 d., todėl negalėjo įvykdyti nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad nuteistieji palaikė ilgalaikius artimus ryšius, nepagrįstai konstatavo egzistavus neformaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius. Nenustatyta, kad S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir A. R. turėtų nuolatinius vaidmenis, kad darydami nusikalstamas veikas vykdytų tas pačias funkcijas, skirtas nusikalstamo susivienijimo egzistavimui užtikrinti, todėl turėtų būti konstatuota, kad darant atskiras veikas kiekvienu atveju buvo naujai pasiskirstoma vaidmenimis ir funkcijomis, o tai yra būdinga ne nusikalstamam susivienijimui, o organizuotai grupei. Nuteistųjų susitikimai nepagrįstai įvertinti kaip periodiškų kriminalinio pobūdžio susirinkimų rengimas.

13.4. Nuteistųjų naudotos ryšio priemonės, naudojimosi jomis pobūdis nerodo jokio išskirtinio organizuotumo lygio. Nebuvo nustatyta bendros kasos, kaip nusikalstamo susivienijimo požymio. Teismo nustatyta nusikalstamo susivienijimo hierarchinė struktūra, bauginimas, bausmių sistema nepagrįsti objektyviais duomenimis. Įrodymais nebuvo nustatyta neformaliųjų nusikalstamo susivienijimo požymių visuma, kuri rodytų esant šią pačią pavojingiausią bendrininkavimo formą. Teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jis yra prokuroro apeliacinio skundo kopija.

13.5. Nėra įrodymų, kad jis (A. Pe.) būtų disponavęs šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis ar kad jam būtų žinoma, jog tai darė kiti tariamo nusikalstamo susivienijimo nariai. Nė viename nusikaltime, už kurių įvykdymą A. Pe. nuteistas, ginklai nebuvo naudojami. Apeliacinės instancijos teismas šį veiką kvalifikuojantį požymį nuteistajam inkriminavo nenustatydamas jo tyčios turinio, t. y., pripažindamas jį kaltu dėl dalyvavimo ginkluotame nusikalstamame susivienijime, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13.6. Jo (kasatoriaus) kaltė epizode dėl neteisėto disponavimo 495,207 litro skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimo gabenti BMK kontrabandos būdu nėra pagrįsta BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais. A. R., kuris nebuvo apklaustas teisme ir kuriam gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje, parodymai yra vienintelis A. Pe. kaltės įrodymas, nors jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismai, preziumuodami kasatoriaus kaltę dėl neteisėto disponavimo 495,207 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu, padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu bei nuosprendžio surašymu, taip pat netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas.

13.7. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti patikimų išvadų apie jo (kasatoriaus) sąsajas su rastu kokainu. Jo (A. Pe.) kaltė dėl kokaino grindžiama įtariamojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas konstatavo, kad narkotinių medžiagų įgijimas kaip savarankiška objektyvi veika turi būti pašalintas iš kaltinimo, nes jis grindžiamas vien tik A. R. parodymais, tuo tarpu jam (kasatoriui) inkriminuotas tų pačių narkotinių medžiagų gabenimas ir platinimas pripažinti įrodytais, nors šios alternatyvios veikos yra grindžiamos tuo pačiu vieninteliu įrodymu – A. R. parodymais, kurių negalima patikrinti, o kitų įrodymų nėra. Kitų asmenų galimai atlikti veiksmai buvo automatiškai inkriminuoti visiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams, neindividualizuojant kiekvieno iš jų atliktų veiksmų, jų subjektyviosios pusės, o tai prieštarauja įstatymo nuostatoms, kad nusikalstamo susivienijimo nariai atsako tik už tas veikas, dėl kurių yra kalti, kurias apėmė jų tyčia, taip esmingai pažeidžiant BPK nuostatas, draudžiančias nuosprendį grįsti prielaidomis, ir netinkamai pritaikant BK 2 straipsnio 4 dalį bei 26 straipsnio 1, 5 dalis. Teismo prielaidos nepatvirtina išvados, kad pas skirtingus asmenis rastas skirtingos koncentracijos ir su skirtingomis priemaišomis buvęs kokainas, supakuotas skirtingo svorio pakuotėse, buvo iš to paties šaltinio. Tokios išvados patvirtina teismo motyvacijos ydingumą ir esminius BPK pažeidimus. Teismai netinkamai nustatė gabentų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos (kokaino), kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas veikos aplinkybes, pripažino, kad nuteistieji disponavo tik rastu ir ištirtu narkotinės medžiagos kiekiu, todėl, nurodydamas miltelių kiekį, nepagrįstai nurodė 16–18 kg, nors 7–9 kg nebuvo rasti ir ištirti, nebuvo nustatytas jų egzistavimo faktas, todėl ši aplinkybė turėjo būti tikslinama, pašalinant iš kaltinimo nesurastų miltelių kiekį, o ne nurodant nustatyto kokaino kiekį visam, taip pat ir nenustatytam, veikos dalykui, taip preziumuojant šį nusikalstamos veikos sudėties požymį bei padarant esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.

13.8. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs veiką esant tęstinę, nustatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje, o ne trimis pavienėmis nusikalstamomis veikoms, nustatytomis atitinkamose BK 266 straipsnio dalyse, turėjo tiksliai nustatyti veikos dalyką bei tikslų psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekį kiekviename iš tęstinės pavienės nusikalstamos veikos epizodų. Jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti dalyko kiekio, t. y. tikslaus grynosios medžiagos kiekio, o paprastai tai neįmanoma specialistams ar ekspertams neištyrus pačios medžiagos, nėra teisinio pagrindo inkriminuoti kvalifikuojančio požymio – didelio ar labai didelio kiekio. Konstatuojant, kad buvo neteisėtai disponuota labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos pirmtako – 600 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, bei vykdyta neteisėta jo kontrabanda, nebuvo nustatytas veikos dalyko egzistavimas ir jo kiekis, o jis išvestas iš kitų tęstinės veikos epizodų, pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio reikalavimus. Tęstinės veikos epizoduose, kuriuose skysčio nebuvo rasta arba nebuvo tinkamai ištirtas dalyko kiekis, t. y. grynasis BMK kiekis, abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Jo (A. Pe.) kaltė grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo Ž. L., įtariamojo A. R., nuteistojo K. L. parodymais, tačiau jie nenurodė jokių jo veiksmų įvykdant šiuos nusikaltimus. Byloje nebuvo nustatytas konkretus jo (A. Pe.) vaidmuo ar tai, kad nusikalstamo susivienijimo narių tyčia apėmė konkrečią tęstine pripažintą nusikalstamą veiką ir atskirus jos epizodus.

13.9. Pripažinus jį (kasatorių) bei kitus asmenis kaltais neteisėtai įgijus, gabenus, laikius Ispanijoje, neteisėtai gabenus iš Ispanijos į Nyderlandus ir iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę bei Rusiją, neteisėtai platinus Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, veikos dalykas ir jo kiekis nebuvo nustatyti. Esminiai įrodymai apie dalyko egzistavimą ir jo kiekį yra nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo V. V. bei nuteistojo D. R. nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai. Teisėjas A. Rudzinskas atskirojoje nuomonėje nurodė, kad V. V. ir D. R. nematė tariamai egzistavusio 174 kg kokaino, apie jį jie sužinojo iš nuteistųjų A. Pe. ir S. V., tačiau pastarieji nepatvirtino šių aplinkybių. Kitais įrodymais nepatvirtintais V. V. ir D. R. parodymais negali būti grindžiamos teismo išvados. Jungtinės Karalystės ekspertės Louisos Doris Gathercole (Louisa Doris Gathercole) išvada paneigia galimybę, kad pas M. M. paimtas kokainas ir automobilyje „Peugeot 806“ rastas kokainas galėtų būti iš tos pačios partijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino šio kaltinimą paneigiančio įrodymo. Teismo išvados dėl kokaino sudėties skirtumų bei tariamo jo praskiedimo prieštarauja įrodymų turiniui, o motyvai patvirtina, kad aplinkybės apie BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymį – veikos dalyką, kuris nebuvo rastas, vertintos pažeidžiant BPK reikalavimus. Atskirojoje nuomonėje teisėjas A. Rudzinskas pažymėjo, kad negalima teigti, jog aptartais trimis atvejais paimtas kokainas yra iš tos pačios partijos, pagrobtos iš jachtos „Ingo2“, – tai yra tarpusavyje nesusiję disponavimo kokainu atvejai ir jie neįrodo, kad jachtoje buvo 174 kg kokaino ar bet koks jų kiekis. Jam (kasatoriui) bei kitiems nuteistiesiems negalėjo būti inkriminuotas labai didelis kiekis ir jų veiką kvalifikavus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo nukrypta nuo teismų praktikos, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Kadangi nėra įrodyta, kad iš jachtos „Ingo 2“ buvo pagrobtas kokaino krovinys, tai reiškia, kad nėra įrodyta, jog koks nors kokaino kiekis buvo saugojamas Ispanijoje, buvo pervežtas į Nyderlandus, o iš ten – į Jungtinę Karalystę, kur buvo platinamas. V. V. su policijos pareigūnais sąmoningai sukūrė situaciją, kaip įteisinti ir procesiškai paimti V. V. žinioje buvusį automobilį ir kokainą bei taip dirbtinai sukurti naują įrodymą, tariamai patvirtinantį V. V. parodymus, kad egzistavo 174 kg kokaino krovinys, todėl paketas, paimtas iš automobilio „Peugeot 806“, turi būti eliminuotas iš leistinų įrodymų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismo siekis paneigti esminio kaltinimo liudytojo parodymų melagingumą pažeidžia BPK nuostatas ir rodo teismo šališkumą. Nėra duomenų, kad jis (kasatorius) disponavo kokainu, kurį gabeno M. M., A. S. ar kuris buvo rastas automobilyje „Peugeot 806“, ar bendrininkavo disponuojant šiuo kokaino kiekiu, todėl neturi atsakyti už kitų asmenų įvykdytus nusikaltimus.

13.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteisė jį (kasatorių) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (kad jis neteisėtai įgijo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 35,55 kg narkotinės medžiagos kokaino, juos laikė ir gabeno), nes teismo išvados yra klaidingos ir nulemtos BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų vertinant įrodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo įrodytu narkotinės medžiagos įgijimą, nes nenustatytos aplinkybės, kuriomis įsigytas kokainas (nenustatyti asmenys, iš kurių narkotinė medžiaga įgyta, įsigijimo laikas ir kt.). Nuteistieji negalėjo dalyvauti vykdant ir organizuojant nusikalstamą veiką, nes jos vykdymo laiku buvo suimti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl D. P. taikytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) teisėtumo yra prieštaringos ir nulemtos esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. V. veiksmai, atlikti prieš D. P., buvo neteisėti, o jų metu gautais rezultatais negali būti grindžiama nuteistųjų kaltė. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie būtų gauti ne iš NVIV, leidžiančių pagrįsti jo (kasatoriaus) kaltę šiame epizode. Apeliacinės instancijos teismas neapklausė V. V., o iškraipė jo parodymus. Pareigūnai susirašinėjimą el. paštu neteisėtai kontroliavo nesant teismo nutarties dėl NVIV. El. paštą V. V. sukūrė ir laiškus rašė būtent pareigūnų nurodymu. Pažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimus, be teisėto pagrindo atlikti pareigūnų veiksmai nebuvo fiksuojami. Nuteistasis D. P. davė nuoseklius parodymus apie el. pašto dėžutės duomenų iš V. V. gavimą, apie susirašinėjimą. NVIV buvo pradėti vykdyti neteisėtai, nesant teismo nutarties; nebuvo pašalintos abejonės dėl faktinio NVIV sankcionavimo nebuvimo, nes teismui, spendžiančiam dėl šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimo, buvo pateikti realybės neatitinkantys (suklastoti) faktiniai duomenys; NVIV vykdymo metu buvo pažeistos teismo nustatytos šių veiksmų atlikimo ribos, provokaciniai NVIV dalyvių ir pareigūnų veiksmai buvo nuslėpti, pareigūnai atliko veiksmus, kurių jiems nebuvo leista atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad duomenys, gauti bendraujant su D. P. el. paštu, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir jais nesivadovavo grįsdamas kaltinamųjų kaltę, tačiau šioje dalyje įrodymus vertino pažeisdamas BPK reikalavimus, tai rodo teismo šališkumą. Iš Ispanijos gautoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie sietų jį (kasatorių) su inkriminuojama veika. Teismas nurodo, kad V. V. parodymus apie veikos aplinkybes ir apie jo (kasatoriaus) kaltę neva patvirtina ir A. R. parodymai, tačiau šis duomenų šaltinis apskritai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir juo negali būti grindžiamos teismo išvados, be to, abstraktūs ir nuogirdomis grindžiami A. R. parodymai apie kažkokių asmenų kažkokius veiksmus niekaip nepatvirtina nei V. V. parodymų, nei jo (kasatoriaus) kaltės. Teismui pripažinus, kad NVIV buvo realizuojami neteisėtai, jų metu gauti duomenys negali būti laikomi „kitais duomenimis“, pagrindžiančiais jo (kasatoriaus) kaltę. Nenustatyta jokių jo (kasatoriaus) veiksmų, kurie rodytų, kad jis suvokė kitus asmenis atliekant nusikalstamas veikas, kad jo tyčia apėmė nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jo kaltė preziumuota kitų asmenų atliktų veiksmų pagrindu, nenustačius jo tyčios, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir paliktinas galioti išteisinamasis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis.

13.11. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam (kasatoriui) bausmę, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nes nebuvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos teisingai bausmei paskirti. EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, konstatuota, kad nuteistiesiems A. Pe., T. P., S. V., N. T. nepateisinamai ilgai buvo taikomos griežčiausios kardomosios priemonės ir dėl to buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, nes nacionalinės teisminės institucijos neparodė reikiamo stropumo, nagrinėdamos pareiškėjams iškeltą baudžiamąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam (kasatoriui) bausmes, tinkamai neįvertino suėmimo trukmės, t. y. nesivadovavo EŽTT konstatuotomis aplinkybėmis, netinkamai vertino valstybės institucijų veiksmus organizuojant procesą, dėl to nepagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo pažeista jo (kasatoriaus) teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, o proceso trukmė (devyneri metai) nebuvo pernelyg ilga. Nors EŽTT sprendimu jau buvo konstatuotas pernelyg ilgas ir nepateisinamas nuteistiesiems taikyto suėmimo laikotarpis, apeliacinės instancijos teismas galutines bausmes tik sugriežtino, pablogindamas jo (kasatoriaus) padėtį. Valstybės institucijų elgesys netinkamai organizuojant procesą matyti iš to, kad daugiau nei pusę metų buvo negebama sudaryti nešališkos teisėjų kolegijos, kad dėl įvairių su nuteistųjų elgesiu nesusijusių aplinkybių buvo daromi itin ilgi tarpai tarp teismo posėdžių, taip pat kad apeliacinės instancijos teisme buvo keičiamas kaltinimas, dėl to buvo esmingai prailginta bylos nagrinėjimo trukmė, taip suvaržant jo (kasatoriaus) teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. jis (kasatorius) buvo suimtas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad buvo pažeista jo (kasatoriaus) bei kitų nuteistųjų teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, ne tik kad nekompensavo šio pažeidimo, sumažindamas paskirtas bausmes, bet jas ir padidino bei pasunkino bausmės atlikimo režimą, nustatydamas dalį bausmės atlikti kalėjime. Nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo yra prieštaringi ir neatitinka nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria paskirtos bausmės padidintos, ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Paskirtoji bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., T. V., S. Vy., K. L., G. C., R. V. L. P., D. R., nepagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas, tačiau bausmės nesušvelnino, o atvirkščiai – pašalinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę, žymiai sugriežtino pirmosios instancijos teismo jam (A. Pe.) paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus bei galutinę subendrintą bausmę. Tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, bausmės tikslams ir laikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

13.12. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad iš narkotinių medžiagų, taip pat iš prekursoriaus BMK platinimo buvo uždirbta ne mažiau kaip 6 172 000 Eur ir ši suma lygiomis dalimis turėtų būti priteista iš nusikalstamo susivienijimo narių – S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P.. Su tokiomis išvadomis negalima sutikti, nes: 1) teismo atlikti skaičiavimai yra nenuoseklūs ir matematiškai netikslūs; 2) įrodymų šaltiniai, kuriais apeliacinės instancijos teismas rėmėsi konstatuodamas konfiskuotino turto sumą, yra nepatikimi ir nepakankami neabejotinoms išvadoms dėl konfiskuotino turto vertės daryti. Įtariamojo A. R. parodymai nebuvo tiesiogiai ištirti, gynyba neturėjo galimybių užduoti šiam kaltinimo liudytojui klausimų nė vienoje proceso stadijoje, tokie parodymai nėra BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkantis įrodymų šaltinis, todėl jais negalima grįsti jokių teismo išvadų, tarp jų ir apie tariamai iš nusikalstamų veikų gautą pelną. Nepaisant to, būtent A. R. parodymai buvo esminis ir lemiamas duomenų šaltinis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuota konfiskuotino turto – pinigų, tariamai gautų iš narkotinių medžiagų bei prekursoriaus BMK platinimo, – vertė. A. R. parodymai nesuteikia jokių patikimų žinių apie realiai gautą pelną, nes tai tėra jo nuomonė, kurios nepagrindžia jokia kita įrodomoji bylos medžiaga; 3) apeliacinės instancijos teismo išvados apie išplatintų medžiagų kiekius ir už jas gautą pelną yra prieštaringos ir nepatikimos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nuteistųjų tariamai iš nusikalstamų veikų gauto pelno dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, rėmėsi BK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis ir nuosprendį grindė abejonėmis, prielaidomis bei prieštaringomis išvadomis, taip pažeisdamas BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pripažino, kad S. V., A. Pe., D. P., N. T. ir T. P. paskirstydavo už narkotinių medžiagų ir prekursoriaus BMK gautą pelną kaip atlyginimą kitiems susivienijimo nariams bei darant nusikalstamą veiką dalyvavusiems kitiems asmenims, todėl teismas nepagrįstai minėtą sumą nusprendė konfiskuoti tik iš penkių nurodytų nuteistųjų, taip nepagrįstai juos pripažindamas materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir netinkamai taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. A. R. gavo pelną iš nusikalstamų veikų, todėl jam tenkanti dalis privalėjo būti atimta iš sumos, pripažintos gautu pelnu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ir dėl jam (kasatoriui) priklausančio automobilio „BMW X5 xDrive“ konfiskavimo, padarė esminius BPK pažeidimus bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes šis automobilis buvo nepagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis priemonėmis bei prekursoriumi BMK, rezultatu. Tik viena iš D. P. ir A. Pe. inkriminuotų veikų buvo įvykdyta iki automobilio įsigijimo 2010 m. rugsėjo 29 d., t. y. 2009 m. neteisėto disponavimo 495 1 BMK epizodas. Tačiau šiame epizode jokia turtinė nauda nebuvo gauta, nes prekursorius BMK buvo paimtas pareigūnų. Visos kitos veikos, iš kurių nuteistieji gavo turtinės naudos, buvo įvykdytos jau po automobilio BMW įgijimo, todėl automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatu ir negalėjo būti konfiskuotas.

14. Nuteistasis D. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal: BK 249 straipsnio 2 dalį (nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje); BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas gabenti BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu); BK 7 straipsnio 10 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, gabenimas šio kokaino iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje); BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas įgijimas labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimas ir laikymas Ispanijoje, neteisėtas kokaino gabenimas iš Ispanijos į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų – į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją ir neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje), ir šią bylos dalį jam nutraukti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal: BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą platinti); BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš jo (D. P.) išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 886 414 Eur, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, iš dalies pakeistą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuria nuspręsta konfiskuoti V. Pr. ir R. Pr., K. P. ir kasatoriaus vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei kasatoriaus ir jo brolio A. Pe. automobilį „BMW X5 xDrive35d“, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, ir grąžinti šį turtą savininkams. Taip pat, jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad bent dėl vieno nusikaltimo kasatorius nuteistas pagrįstai, kasatorius, siekdamas kompensuoti jo teisės į procesą be nepateisinamo vilkinimo pažeidimą, prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl paskirtų bausmių, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmes, mažesnes nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytos bausmės minimalios ribos. Kasatorius nurodo:

14.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei nuosprendžių surašymo, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingus nuosprendžius bei suvaržė jo (kasatoriaus) įstatymo garantuojamas teises, taip pat, spręsdami klausimus dėl jo kaltės, įvykdžius atskirus nusikaltimus, skirtinų bausmių bei turto konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas. Kasatorius, aptardamas bylai reikšmingas teisines nuostatas (BPK 1, 2 straipsnius, baudžiamosios atsakomybės, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principus, BPK normų reikalavimus, keliamus nuosprendžių surašymui bei jų turiniui ir reglamentuojančius įrodymus, jiems keliamus reikalavimus ir įrodinėjimą, taip pat bendrosios kompetencijos teismų instancijų sistemos paskirtį), teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą, deklaratyvią ir klaidingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuteistųjų teisės į gynybą, nes teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų priemonių, siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę į gynybą, susijusią su kaltinimo liudytojų apklausa. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tiesiogiai teisiamajame posėdyje neapklaustų asmenų J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K., A. R. parodymais, kuriems gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų, taip buvo pažeistas rungimosi principas ir nuteistųjų teisė į teisingą teismą. Kasatorius nesutinka ir su kita apeliacinės instancijos teismo išvada, kad minėtų asmenų parodymai nėra vieninteliai ar lemiami, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą dėl atitinkamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatų ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>, bei EŽTT jurisprudencijos nuostatų (EŽTT sprendimai bylose: Rosin prieš Estiją, peticijos Nr. 26540/08, 2013 m. gruodžio 19 d.; 2011 m. gruodžio 15 d.; Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05, 2012 m. balandžio 10 d.; Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00, 2006 m. birželio 8 d.; Kostecki prieš Lenkiją, peticijos Nr. 14932/09, 2013 m. birželio 4 d.; Sica prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12036/05, 2013 m. liepos 9 d.; Štefančič prieš Slovėniją, peticijos Nr. 18027/05, 2012 m. spalio 25 d.). Nors nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tenkino gynybos prašymus ir ėmėsi priemonių, kad gynybai būtų sudaryta galimybė tiesiogiai apklausti liudytojus J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K., tačiau nė vienoje proceso stadijoje taip ir nebuvo sudaryta galimybė gynybai apklausti šių liudytojų tiesiogiai. Taip šie įrodymai, kuriais grindžiama kasatoriaus kaltė dėl atitinkamų veikų įvykdymo, nebuvo tiesiogiai ištirti ir nebuvo pašalintos dėl jų kylančios abejonės. Kasatorius iš dalies sutinka su teismo išvada, kad minėtų liudytojų parodymai, kuriais grindžiama kasatoriaus ir kitų nuteistųjų kaltė, nebuvo vienintelis ar lemiamas įrodymų šaltinis, tačiau teigia, kad tokios išvados negalima daryti dėl A. R. parodymų, kurie yra pagrindinis arba vienintelis ir visuomet lemiamas įrodymų šaltinis dėl visų kasatoriui inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių. Teismai netinkamai vertino A. R. parodymus ir nepagrįstai laikė juos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkančiu įrodymu bei grindė jais nuosprendžius. Tai, kad A. R. nė viename teismo posėdyje nedalyvavo, patvirtina, kad gynyba negalėjo užduoti jam klausimų nė vienoje proceso stadijoje. Tokia procesinė situacija susidarė dėl to, kad kai prokuroro 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu A. R. buvo paleistas iš suėmimo, jis pasislėpė. Skunde pažymima, kad apie A. R. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nė vienas nuteistasis nebuvo informuotas ir joje nedalyvavo, nors nebuvo jokių procesinių ar kitų kliūčių organizuoti tokią apklausą dalyvaujant kitiems įtariamiesiems ar atlikti A. R. ir kitų įtariamųjų akistatų, taip užtikrinant kitų įtariamųjų teisę užduoti jam klausimus bei sudaryti galimybę ginčyti jo parodymus. Teismai, nepagrįstai neįvertinę tokių aplinkybių, nusprendė, kad nuteistųjų teisės į rungimosi procesą nebuvo suvaržytos. Juolab kad A. R. yra kartu įtariamas asmuo toje pačioje byloje, jo nurodytos aplinkybės perrašytos į kaltinamąjį aktą ir į skundžiamus nuosprendžius. Dėl to tokie parodymai turi būti daug atsakingiau vertinami, kruopščiau ir griežčiau patikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>). Kasatoriaus nuomone, dėl prokuratūros priimtų nepagrįstų proceso sprendimų negali būti apribota nuteistųjų teisė į sąžiningą procesą, nuteistųjų teisių suvaržymų negalima pateisinti prokuroro sprendimu suteikti išimtines sąlygas vienam iš įtariamųjų vien tik už jo duodamus kaltinimui naudingus parodymus. Juolab kad, grindžiant kaltinimą ir skundžiamus teismų nuosprendžius lemiama apimtimi A. R. parodymais, nuteistųjų teisių suvaržymas dėl negalėjimo užduoti klausimų vienam iš svarbiausių kaltinimo liudytojų nebuvo kompensuotas jokiomis kitomis procesinėmis priemonėmis. Be to, tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Ru. išreiškė atskirąją nuomonę, kad vadovautis A. R. parodymais ir laikyti juos įrodymais negalima, nes taip būtų pažeidžiamos BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatos bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimas, patvirtina, kad esminis kasatoriaus kaltės įrodymas neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, pažeistos jo teisės į teisingą (sąžiningą) procesą ir rungimosi principą.

14.2. Teismas netinkamai vertino kitus įrodymus, kuriais grindžiama kasatoriaus kaltė atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose, – nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų buvusių įtariamųjų toje pačioje byloje liudytojų A. P., V. Š., V. V., Ž. L. parodymus, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų, vertino juos prieštaringai. Nors ir pripažino, kad šių asmenų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti tai proceso įstatymo pažeidimu, šį pažeidimą netinkamai pripažino kaip nežymų „nukrypimą nuo nustatytos proceso veiksmų atlikimo tvarkos“, nors taip iš esmės buvo iškreipta minėtų asmenų apklausos tvarka ir šio procesinio veiksmo prasmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018). Kaip įtariamieji apklausti V. V., V. Š., A. P., Ž. L. parodymus davė nebūdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, perkopijavus tokius jų parodymus į liudytojų apklausų protokolus, „liudytojų parodymai“ atsirado realiai neapklausus asmenų pagal liudytojo apklausos taisykles. Šie akivaizdūs liudytojų apklausų pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę vertinant tokių parodymų nuoseklumą ir patikimumą. Apeliacinės instancijos teismo pripažintas faktas dėl šių parodymų klaidingumo patvirtina, kad bylos įrodymai buvo vertinami iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytą jų vertinimo tvarką. Be to, skundžiamo nuosprendžio išvados yra ne šio teismo savarankiškos, bet tik pakartotos iš prokuroro apeliacinio skundo (dėl S. Vy. nusikalstamos veikos aprašymo ir prie teismo motyvų (apie K. L. veiką, G. C. sąsajas su BMK gavimu iš Rusijos) palikto įrašo „prokuroro pastabos“), neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Teismas, nurodydamas, kad „S. Vy., kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių, dalyvavo kokaino išgavime iš klijų“, nors tokia nusikalstama veika nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo inkriminuota, tiriama ir įrodinėjama nei nurodyto nuteistojo atžvilgiu, nei kaip atliktas nusikalstamo susivienijimo veikloje, peržengė kaltinimo ribas.

14.3. Aptardamas BK 249 straipsnyje nurodytos veikos pagrindinius požymius ir teismų praktikos nuostatas dėl šių požymių taikymo bei vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>, 2K-209-699/2017), kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų išvada, kad jo veiksmuose yra nustatyti BK 249 straipsnio 2 dalies požymiai. Kasatoriaus teigimu, įrodymai, kuriais grindžiama tokia teismų išvada, buvo vertinami netinkamai ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus bei suvaržant kasatoriaus teises. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažyma, kuria teismai grindė išvadas dėl esminių BK 249 straipsnyje įtvirtintos veikos požymių egzistavimo, yra tik analitinio apibendrinamojo pobūdžio policijos pareigūnų surašyta informacija, kuri apskritai negali būti laikoma leistinu įrodymų šaltiniu BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme. Tokios pareigūnų išvados padarytos remiantis ne BPK nustatyta tvarka gautais ir teismo ištirtais bei patikrintais įrodymų šaltiniais, o tik informacija, kurios šaltiniai pažymoje net nenurodyti. Taip teismai, nežinodami pirminių informacijos šaltinių, jų neištyrė ir nepatikrino, tokią policijos pareigūnų surašytą pažymą pripažindami leistinu įrodymu ir ja grįsdami savo vidinį įsitikinimą, spręsdami dėl kasatoriaus kaltės, padarė esminį BPK pažeidimą.

14.4. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad A nusikalstamame susivienijime egzistavo hierarchinė struktūra ir subordinacijos palaikymas bauginimu bei kitais būdais; kad susivienijimo vadovu buvo S. V., po jo aukščiausią vietą susivienijimo hierarchinėje sistemoje užėmė kasatorius, jo brolis A. Pe., N. T., T. P.; kiti susivienijimo nariai kartu su šiais susivienijimo branduolį sudariusiais asmenimis veikė skirtingais laikotarpiais. Kasatoriaus teigimu, tokia išvada grindžiama nepatikimais, netinkamai įvertintais įrodymais bei prielaidomis, nes teismų tiesiogiai ištirti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos vienareikšmės išvados apie sukurtą ir funkcionavusią aukščiausio organizuotumo lygmens nusikalstamą struktūrą, kurios veikloje kasatorius dalyvavo ir užėmė itin aukštą hierarchinę padėtį. Teismai nepagrįstai konstatavo nusikalstamo susivienijimo, kurio tikslas – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, jų kontrabanda, pradžios (2005 m.) ir pabaigos (2014 m.) laiką. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus dėl tokio netinkamo ir nepagrįsto nusikalstamo suvienijimo įkūrimo ir veiklos laiko nustatymo bei atitinkamai ir kasatoriaus dalyvavimo jame. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai (nusikalstamo susivienijimo įkūrimo laikas, jo įkūrimo ir egzistavimo tikslas) nagrinėjamoje byloje tik preziumuojami ir nenustatyti bylos įrodymais, teismų išvados dėl tokių požymių nėra patvirtintos jokiais konkrečiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad minėtu laikotarpiu realiai būtų atliktos kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ar būtų rengiamasi jas daryti; nenustatyta nė viena nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstama veika, kuri būtų buvusi įvykdyta ar organizuota 2005–2008 m., nė vienas iš nuteistųjų nėra nuteistas už jokią šiuo laikotarpiu įvykdytą nusikalstamą veiką; o kaltinimo liudytojai V. V., A. P., Ž. L., V. Š., N. R., V. Pav., D. R. apie susivienijimo įkūrimą ir veiklą 2005 m. apskritai nedavė jokių parodymų. Dėl to kasatorius teigia, kad nėra jokio faktinio pagrindo teigti apie minėtu laikotarpiu egzistavusį itin gerai organizuotą, pastovų, aktyviai veikiantį nusikalstamą darinį, kurio nariai nuo 2005 m. iki 2009 m. nepadarė nė vieno nusikaltimo. Kasatorius buvo suimtas beveik visą bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpį ir tai patvirtina klaidingas teismų išvadas dėl minėto susivienijimo veiklos laikotarpio. Nei kasatorius, nei kiti nuteistieji, būdami suimti, negalėjo įvykdyti jokių nusikalstamų veikų ir dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taip pat negali būti konstatuojama, kad nuteistieji veikė kaip aktyvūs susivienijimo nariai po 2013 m. sausio 22 d., nuo kada jie buvo suimti. Be to, net jei teismas nustatytų, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo 2009–2013 m., kai buvo įvykdyti konkretūs nusikaltimai, tai nepatvirtina, kad nuteistieji dar 2005 m., t. y. ketveri metai prieš pirmąjį nustatytą nusikaltimą, susibūrė į aukščiausio organizuotumo lygmens nusikalstamą grupę ir dalyvavo jos veikloje. Aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl nusikalstamo susivienijimo vieno iš neformaliųjų požymių – jo narių pastovių tarpusavio ryšių ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo bei nuolatinio dalyvavimo tokio susivienijimo veikloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a>, 2K-209-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019), kasatorius pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuoti egzistavę tokie neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai: jo narių pastovūs ir ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, glaudus ir nuolatinis bendravimas nusikaltimams planuoti, rengti, nusikaltimams daryti ir naudotis jų rezultatu. Tačiau ir patys nuteistieji nuosekliai patvirtino, kad draugavo šeimomis, kartu leisdavo laisvalaikį, švęsdavo šventes, vyko atostogauti, kai kuriuos iš jų sieja giminystės ryšiai, dirbo tose pačiose darbovietėse, ir kasatorius niekada neginčijo ryšio su kitais nuteistaisiais, su kuriais tarpusavyje siejo įvairūs socialiniai, bet ne išimtinai kriminaliniai ryšiai. Tokių aplinkybių nepaneigia nei minėta LKPB pažyma, nei procesinį suinteresuotumą turinčių liudytojų parodymai. Kasatorių ir nuteistuosius siejo baudžiamojo įstatymo nedraudžiami ir pavojingumo požymio neturintys tarpusavio ryšiai, todėl tai, kad jie tarpusavyje palaikė ilgalaikius artimus ryšius ir tarpusavyje bendravo, negali būti vertinama kaip nusikalstamo susivienijimo neformalusis požymis. Iš skundžiamo nuosprendžio išplaukia ir tai, kad visi nuteistieji, išskyrus S. V., neturėjo konkretaus vaidmens, skirto nusikalstamo susivienijimo egzistavimui užtikrinti; nebuvo nustatyta, kad kasatorius, S. V., A. Pe., T. P., N. T., A. R. būtų iš anksto pasidaliję ir turėję nuolatinius vaidmenis, užduotis, kad darydami atskiras nusikalstamas veikas jie visais atvejais būtų vykdę tas pačias iš anksto apibrėžtas nuolatines funkcijas, o vykdydami atskirus nusikaltimus atliko skirtingas užduotis, vykdydami jiems inkriminuotus nusikaltimus turėjo skirtingus vaidmenis. Teismų konstatuotomis aplinkybėmis dėl neteisėto disponavimo 495 l BMK epizode į Rusiją vyko T. P.; dėl neteisėto disponavimo 174 kg kokaino į Ispaniją vyko A. Pe.; dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg kokaino konstatuotas tik jo (kasatoriaus) organizacinis vaidmuo; bet dėl neteisėto disponavimo 290 l ir 566 l BMK bei 16–18 kg kokaino jokie kasatoriaus ir kitų nuteistųjų (A. Pe., T. P., N. T.) vaidmenys ir užduotys nenustatyti, nuosprendžiu nenurodyta, kokius veiksmus atliko šie nuteistieji, veikdami kaip nusikalstamo suvienijimo nariai. Tokios bylos aplinkybės paneigia teismų išvadas apie nuolatinį išankstinį vaidmenų pasiskirstymą nusikalstamo susivienijimo viduje, kaip šios aukščiausio lygio nusikalstamos organizacijos požymį. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, liudytojų V. V., A. P., V. Š., Ž. L., M. K., E. R., įtariamojo A. R., nuteistojo K. L. (ikiteisminio tyrimo metu duoti), nuteistojo L. P. parodymai nepatvirtina ir kito neformaliojo nusikalstamo susivienijimo požymio – nuolatinių susirinkimų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo vykdyta neteisėta veikla. Nors šių asmenų parodymuose nurodyta, kad tokie susitikimai vyko įvairiose vietose, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šių susitikimų, kurių metu buvo sprendžiami nusikalstamo susivienijo organizaciniai klausimai, egzistavimą, nuosprendyje aptariamas požymis konstatuotas tik formaliai, nėra nurodyti detalesni konkretūs susitikimai ir jų turinys, patvirtinantis tokio požymio egzistavimą. Tai, kad nuteistieji, palaikydami asmeninius draugiškus ryšius, susitikdavo, bendraudavo, kartu valgydavo nurodytose viešojo maitinimo įstaigose, nereiškia, jog tokių susitikimų metu būdavo aptariamos nusikaltimų darymo aplinkybės ar sprendžiami kokie nors kiti kriminalinio pobūdžio klausimai. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų analizėje Nr. 38-IL-2454 pateikta informacija, kuria apeliacinės instancijos teismas rėmėsi konstatuodamas aptariamą požymį ir kurioje pateikti duomenys apie kasatoriaus ir kitų nuteistųjų naudotus abonentinius numerius, tarpusavio telefoninius kontaktus, yra paremta tik prielaidomis ir pareigūnų interpretacija. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių analizės informaciją, kad kasatorius naudojosi keliais telefonų numeriais, o atskirais laikotarpiais atitinkamų nuteistųjų palaikyti dažni kontaktai nėra skiriamasis pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos požymis. Teismas nepagrįstai teigia, kad nusikalstamo susivienijimo nariai savo neteisėtoje veikloje naudojosi įvairiomis, tarp jų ir kontržvalgybinėmis, priemonėmis, siekdami nuslėpti savo daromus nusikaltimus, ir konspiracinių priemonių naudojimas buvo neatskiriama jų nusikalstamos veiklos dalis. Tai, kad nuteistieji bendraudami laikydavosi konspiracijos (bendraudavo interneto ryšiu, keisdavo elektroninio pašto adresus, telefonus ir SIM korteles, turėjo ryšio blokavimo įrangą), niekaip nepatvirtina nusikalstamo susivienijimo, kaip pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos. Nusikaltimo bendrininkai siekia konspiruoti savo bendravimą ir savo atliekamus veiksmus darydami nusikalstamas veikas visiškai nepriklausomai nuo to, kokia bendrininkavimo forma jie veikia – ar paprasta bendrininkų ar organizuota grupe, ar nusikalstamame susivienijime. Byloje nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis disponavo savo asmeniškai turimomis ryšio priemonėmis, kaip ir bet kuris kitas visuomenės narys, ir joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios priemonės (telefonai, SIM kortelės, kompiuteriai, modemai ar kt.) buvo perkamos bendrai, apmokėtos iš bendrų lėšų, kad buvo naudojamos kokios nors bendrai įsigytos programinės įrangos ar priemonės, koduojančios tarpusavio bendravimo turinį ar pan. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ir GSM blokavimo prietaisų naudojimą. Dėl to kasatorius teigia, kad net jei būtų laikomas įrodytu nuteistųjų dalyvavimas atskiruose nusikaltimuose, jų naudotos ryšio priemonės, naudojimosi jomis pobūdis, net ir siekiant išvengti galimos pareigūnų kontrolės, nerodo jokio išskirtinio asmenų organizuotumo lygio, suponuojančio veikimą pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie „bendros kasos“, kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo požymių, egzistavimą pagrįsta tik prielaidomis. Ludytojų V. V., A. P., V. Š., Ž. L., įtariamųjų A. R., N. R., A. Ra. parodymai yra tik abstraktūs; byloje nebuvo surasta „bendra kasa“, buvusi S. V. ir A. Pe. žinioje; nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie jos buvimą ir jos panaudojimo aplinkybes. Nors teismo pripažinta nuteistųjų gauta nauda sudaro po daugiau nei milijoną eurų, tačiau nesurasta jokia neoficiali apskaita, užrašai ar kitos informacijos laikmenos, kuriuose būtų fiksuota apie apskritai egzistavusius bendrus pinigus, fiksuotos pajamos ir išlaidos, bendrų pinigų dalybos ir pan. Byloje nenustatyta, kad nuteistieji turtą (automobilius, telefonus, kitas ryšio priemones ar kitus turto objektus) būtų pirkę iš bendrų lėšų, priešingai – nuteistieji disponavo turtu, įsigytu iš asmeninių lėšų, jų nesiejo bendra kasa, į kurią jie būtų įnešinėję savo indėlį ir iš kurios jie būtų gavę atitinkamas pinigų sumas. Prielaidomis, nepatikimais liudytojų parodymais bei neobjektyviais duomenimis pagrįsta ir kita apeliacinės instancijos teismo išvada apie nusikalstamo susivienijimo hierarchinę struktūrą, pagal kurią susivienijimo vadovu buvo S. V., o po jo aukščiausią vietą susivienijimo hierarchinėje sistemoje užėmė kasatorius ir jo brolis A. Pe., N. T., T. P., o kiti nuteistieji, kartu su šiais susivienijimo branduolį sudariusiais asmenimis skirtingais laikotarpiais veikę susivienijimo nariai, užėmė dar žemesnę poziciją susivienijimo hierarchijoje. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvada apie egzistavusią bauginimo ir bausmių sistemą grindžiama liudytojo Ž. L., A. K., D. S., įtariamojo A. P., nuteistojo L. P., K. L. (ikiteisminio tyrimo metu duoti) duotais parodymais apie BMK praradimo aplinkybių aiškinimąsi bei vilkikų vairuotojų „auklėjimą“, po ko vienam iš vairuotojų (D. S.) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kasatorius teigia, kad minėtas vairuotojas nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, todėl atitinkami veiksmai prieš jį negali būti laikomi subordinacijos ir bauginimo požymio nusikalstamo suvienijimo struktūroje palaikymu. Dėl to kasatorius teigia, kad byloje nėra nustatyta neformaliųjų nusikalstamo susivienijimo požymių (tariamos grupuotės struktūra, hierarchija; paklusnumo, baimės atmosfera, prievarta, baudimo priemonės; susivienijimo nariams duoti privalomi nurodymai ar pavedimai; besąlyginis paklusimas vienvaldžiam vadovui ar keliems vadovams, kurie savo valdžią įtvirtina smurtaudami prieš kitus grupuotės narius ar pašalinius asmenis, gąsdindami, bausdami ir pan. pavaldžius grupuotės narius; visų narių supratimas, suvokimas apie egzistuojančią kelių pakopų struktūrą ir hierarchiją bei jų laikymasis ir kt.) visuma, patvirtinanti šią pavojingiausią bendrininkavimo formą, kurios egzistavimas pats savaime kelia grėsmę visos visuomenės saugumui. Tai, kad visi nuteistieji buvo draugai, giminaičiai ir tarpusavyje draugiškai bendravo, buvo bendraujama šeimomis, su vaikais, švenčiamos šeimos šventės ir pan., patvirtina, kad nėra jokio faktinio pagrindo kalbėti apie paklusnumą, hierarchiją, baimės atmosferą ar panašias aplinkybes. Kartu tai reiškia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji veikė šia bendrininkavimo forma, ir juos pripažino kaltais pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, t. y. netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepagrįstai nustatė ir kitą BK 249 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį – ginkluotumą, nes privalėjo nustatyti (be kitų privalomų požymių) tiek kasatoriaus tyčią dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo suvokimą apie šio darinio ginkluotumą, tiek ir tai, kad jo tyčia apėmė šį kvalifikuojantį veikos požymį. Nors teismas šį kvalifikuojantį požymį kasatoriaus veiksmuose konstatavo septyniuose atskiruose veikos epizoduose, tačiau tik viename iš šių epizodų yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad kasatorius neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, tačiau jas jis pripažįsta pats ir jų neginčija.

14.5. Nusikalstamus veiksmus disponuojant ginklais kasatorius atliko išimtinai V. V., kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, iniciatyva ir būtent jo išprovokuotas. Jis iš T. P. nurodytos saugojimo vietos paėmė ginklus ir jais disponavo, organizavo jų pervežimą į garažus ir perdavė anoniminiam liudytojui. Teismas nepagrįstai ignoravo objektyvias, garso įrašuose bei asmenų parodymuose fiksuotas aplinkybes, patvirtinančias vienareikšmę išvadą, kad prieš kasatorių buvo įvykdyta įstatymų draudžiama provokacija, tik dėl jos šis ir atliko veiksmus, susijusius su disponavimu ginklais. Teisme ištirtuose slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, pokalbių stenogramose ir garso įrašuose objektyviai užfiksuotos aplinkybės patvirtina kasatoriaus parodymus, kad jis iki 2013 m. lapkričio mėn. apie ginklus nieko nežinojo, jais nedisponavo ir tik dėl V. V. reikalavimų bei šantažuojamas iš T. P. gavo informaciją ir surado ginklų saugojimo vietą, bet jų net nelietė, net neatidarė krepšių ir dėklų, nežinojo, kas tiksliai juose yra. Byloje nustatytos kasatoriaus disponavimo šaunamaisiais ginklais aplinkybės patvirtina, kad jis buvo išprovokuotas V. V., atlikusio NVIV, tačiau teismas tinkamai nepatikrino ir neįvertino kriminalinės žvalgybos veiksmų ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo bei realizavimo teisėtumo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius kada nors būtų disponavęs kokiu nors ginklu, ir priešingai – bylos duomenimis yra paneigti melagingi V. V. parodymai apie 2013 m. rugsėjo 4 d. pokalbį apie ginklus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai turėjo kokį nors faktinį pagrindą inicijuoti NVIV dėl disponavimo ginklais prieš kasatorių. Minėto pokalbio metu NVIV dėl disponavimo ginklais dar nebuvo sankcionuoti, teismas tuo metu dar nebuvo leidęs su kasatoriumi bendrauti apie ginklus, nebuvo leidęs V. V. pareigūnų prašymu bandyti išvilioti ginklus. Dėl to kasatorius teigia, kad prieš jį buvo atlikta provokacija, nes iki naujo NVIV sankcionavimo pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie tai, kad kasatorius pats pradėjo daryti ar planuoti konkretų nusikaltimą, tačiau patys pareigūnai ir modelio dalyvis atliko aktyvius, provokacinio pobūdžio nesankcionuotus veiksmus planuojant ir sukuriant naują nusikaltimą, kuris iki to laiko nebuvo pradėtas planuoti ir kuris nebūtų buvęs įvykdytas, jei ne pareigūnų ir NVIV dalyvio veiksmai. Teismas nepagrįstai nesilaikė teismų praktikos nuostatų, kad bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais imituojant nusikalstamą veiką, teismai privalo nustatyti nusikalstamos veikos imitavimo taikymo aplinkybes, patikrinti nusikalstamos veikos imitavimo (NVIM, NVIV) taikymo (sankcionavimo) bei įgyvendinimo (realizavimo) teisėtumą, šių veiksmų atlikimą pasyviu būdu (EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, 2K-7-86/2011, 2K-39/2013, 2K-435/2014, 2K-238-139/2015, 2K-249-788/2015). Šis teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad pirmosios instancijos teismas dėl pasikėsinimo nužudyti A. P. ir disponavimo 45 kg kokaino epizoduose konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria buvo leisti atlikti NVIV, buvo priimta nesant jokio faktinio pagrindo manyti, kad kasatorius yra pradėjęs daryti ar rengiasi daryti disponavimą ginklais ar nužudymą, t. y. NVIV buvo sankcionuoti nesant jokio faktinio pagrindo, todėl visi vėliau atlikti veiksmai vertintini kaip provokacija. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti konstatuota, kad 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. kasatorius ginklais disponavo tik priverstas dėl provokacinių NVIV dalyvio veiksmų, todėl už tokius veiksmus negali būti baudžiamas, nes nėra teisinio pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

14.6. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kasatoriaus apeliaciniame skunde keltų analogiškų klausimų, kuriuos patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio 4.36–4.55 punktuose išdėstytų įrodymų turinys. Dėl to kasatorius teigia, kad šis teismas, pripažindamas įrodymais provokacijos metu gautus duomenis, tinkamai neišnagrinėjęs ir neatsakęs į jo apeliacinio skundo esminius argumentus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 320 straipsnio pažeidimus, o pripažindamas kasatorių dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, dar ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šio teismo teiginiai, kuriais atmesta kasatoriaus apeliacinio skundo dalis dėl ginčijamo jo (kasatoriaus) nuteisimo už neteisėtą disponavimą 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK, ir pasikėsinimą kontrabandos būdu šį skystį gabenti per Baltarusijos ir Lietuvos sienas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kasatorius teigia, kad nė viename iš įrodymų, kaip tariamai pagrindžiančių jo kaltę, nėra jokios įrodomosios informacijos apie kasatoriaus veiksmus, išskyrus A. R. parodymus. Tačiau šie parodymai yra tik abstraktūs, paremti gandais, juose nėra nurodytas nė vienas kasatoriaus ir jo brolio atliktas faktinis veiksmas, teisminio nagrinėjimo metu jie nebuvo ištirti ir patikrinti, pats A. R. teisme nedalyvavo ir apklaustas nebuvo, taigi nebuvo jokių procesinių galimybių patikrinti ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytą informaciją, todėl jie nėra BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkantis įrodymų šaltinis. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamo nuosprendžio 44.15 punkte, tokie A. R. parodymai yra absoliučiai vienintelis ir lemiamas įrodymų šaltinis, kurio nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, tačiau teismas juo rėmėsi grįsdamas kasatoriaus ir jo brolio kaltes. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra tarpusavyje prieštaringos, kasatoriaus kaltė dėl organizavimo įgyti BMK, disponavimo šiuo prekursoriumi bei pasikėsinimo įvykdyti jo kontrabandą ir dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg kokaino buvo grindžiama išimtinai nepatikimais A. R. parodymais, nes jokių kitų įrodymų šaltinių, patvirtinančių kasatoriaus kaltę, nėra, teismas nepagrįstai vertino visiškai priešingai. Vien tai, kad kasatorius pripažintas veikęs nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, neatleidžia teismo nuo pareigos pripažįstant asmenį kaltu dėl konkrečios nusikalstamos veikos, įvykdytos nusikalstamo susivienijimo narių bendrais veiksmais, nustatyti, kad konkretaus asmens tyčia apėmė konkrečios veikos įvykdymą. Dėl to kasatorius teigia, kad jo kaltė dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu yra tik preziumuota, remiantis tik inkriminuota bendrininkavimo forma, nors byloje nėra nustatyta kasatoriaus veiksmuose nei objektyviųjų (aktyvių veiksmų), nei subjektyviųjų požymių (tyčios).

14.7. Skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados dėl kasatoriaus kaltės dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg kokaino, jo gabenimo iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę ir platinimo Jungtinėje Karalystėje yra paremtos netinkamai ištirtais ir įvertintais bylos įrodymais. Kasatoriaus dalyvavimas šioje veikoje nėra grindžiamas jokiais leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, leidžiančiais spręsti apie objektyvius jo veiksmus, kuriais buvo organizuojamas šis nusikaltimas, taip pat apie jo tyčią kartu su kitais tariamo nusikalstamo susivienijimo nariais įvykdyti šį nusikaltimą. Byloje yra tik vienas informacijos šaltinis, kuriuo esmine ir lemiama apimtimi yra grindžiama kasatoriaus kaltė dėl šios veikos, – tai įtariamojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šiais parodymais negalėjo būti grindžiama nė viena skundžiamo nuosprendžio išvada, nes šis įtariamasis nebuvo apklaustas teisme, jo parodymų teismas tiesiogiai netyrė ir netikrino, gynyba nė vienoje proceso stadijoje neturėjo galimybės jam užduoti klausimų. A. R. parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, nekonkretūs, neinformatyvūs, juose nėra tiesiogiai nurodyta apie kasatoriaus atliktą vaidmenį ar jo kokius nors veiksmus, ir šiuos parodymus paneigia kiti bylos įrodymai, kurie buvo teismo ištirti ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 48.3 punkte nagrinėjamos veikos epizode pašalino iš kaltinimo kaip neįrodytas aplinkybes dėl organizavimo neteisėtai įgyti labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 16–18 kg, kokaino, kurios buvo grindžiamos vien tik A. R. parodymais, kasatoriaus teigimu, reiškia, kad turi būti pašalintos ir kitos alternatyvios veikos – narkotinių medžiagų gabenimas ir platinimas, nes jos grindžiamos taip pat tik tais pačiais A. R. parodymais. Dėl šios veikos padarymo teismas netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, nes kasatoriaus tyčia veikti bendrai su kitais asmenimis vykdant aptariamą nusikaltimą nuosprendyje nėra pagrįsta jokiais konkrečiais jo veiksmais, jokiomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taip teismas kitų asmenų galimai atliktus veiksmus automatiškai inkriminavo kasatoriui ir kitiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams, net neindividualizavo kiekvieno iš jų atliktų veiksmų, jų subjektyviosios pusės ir bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. Teismas dėl šios nusikalstamos veikos netinkamai ištyrė ir nustatė veikos dalyką ir jo kiekį, nes bylos įrodymai (apie narkotinės medžiagos cheminę sudėtį (koncentraciją, priemaišas), paketų svorį ir supakavimo būdus) paneigia prielaidų pobūdžio nuosprendžio teiginį apie galimai tą patį veikos dalyko – narkotinės medžiagos – kilmės šaltinį, t. y. kad R. B. ir D. Č. turėti kokaino paketai buvo iš tos pačios partijos. Byloje liko tinkamai nenustatytas gabentų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – kokaino, kiekis, todėl konstatuojant, kad Ispanijos Karalystėje buvo įsigyta 16–18 kg kokaino ir nenustatytas vairuotojas į Jungtinę Karalystę atgabeno 8–10 kg kokaino, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas šios nusikalstamos veikos aplinkybes patikslino, nurodydamas, kad nuteistieji neteisėtai disponavo 16–18 kg baltų miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino, ir taip iš esmės pripažino, kad nuteistieji disponavo tik rastu ir ištirtu narkotinės medžiagos kiekiu. Tačiau šis teismas, nurodydamas miltelių kiekį, nepagrįstai nurodė 16–18 kg, nors iš jų 7–9 kg nebuvo rasti, ištirti ir nenustatytas jų egzistavimo faktas. Dėl to kasatorius teigia, kad tokia aplinkybė turi būti tikslinama, pašalinant iš kaltinimo nesurastų miltelių kiekį, ir visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kasatoriaus naudai; teismo išvados bei lakoniškas motyvavimo būdas padaryti iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui bei nuosprendžio surašymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>).

14.8. Teismas nepagrįstai pripažino kasatorių kaltu dėl trijų veikos epizodų, įvykdytų nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. disponuojant ne mažiau kaip 600 l, 566 l, 290 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir šio prekursoriaus kontrabandos, kuriuos vertino kaip tęstines, idealiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog jis nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo suimtas, nepaneigia jo dalyvavimo šioje veikoje, nes šios veikos organizavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei kasatoriui buvo paskirtas suėmimas. Tokios teismo išvados yra tarpusavyje prieštaringos ir išeinančios iš kaltinimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, nes pagal kasatoriui pareikšto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio 50.40 punkte nurodytas aplinkybes ši veika buvo organizuota ir realizuota ne vėliau kaip nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. Teismas, aiškiai apibrėžęs veikos padarymo laiką, kuris apėmė ir organizacinius veiksmus, nors visu tuo laiku kasatorius buvo suimtas, priešingai savo paties konstatuotoms aplinkybėms nurodė, jog šios veikos organizavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei kasatorius buvo sulaikytas. Liudytojo Ž. L. parodymai, kuriais teismas rėmėsi kaip pagrindiniu kaltinimo įrodymu, yra nenuoseklūs ir jis nenurodė apie kasatoriaus dalyvavimą jokiame susitikime, vykusiame 2011 m. gegužės–birželio mėn., kurio metu galėjo būti organizuojamas aptariamas nusikaltimas. Kasatoriaus sąsajų organizuojant BMK gabenimą nepatvirtina jokie kiti įrodymų šaltiniai: A. P. vienareikšmiškai paneigė jo (kasatoriaus) sąsajas su šia veika; A. R. parodymai apie tariamus kasatoriaus veiksmus yra visiškai nekonkretūs ir neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius bent žinojo apie kitų asmenų vykdomą disponavimą BMK ir kad šiuos nusikaltimus apėmė jo tyčia, nenustatytas konkretus jo vaidmuo ar kokie nors objektyvūs (organizaciniai) jo veiksmai, jie net nebuvo individualizuoti. Tai reiškia, kad jo kaltė dėl šios tęstinės veikos preziumuota remiantis tik jam inkriminuotos bendrininkavimo formos pagrindu. Teismas, pripažinęs, kad nenustatytas kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės pagrindas – objektyvūs jo veiksmai, kuriais pasireiškė jo, kaip bendrininko, vaidmuo ir jo sąsajos su asmenimis, tiesiogiai realizavusiais nusikalstamos veikos sudėties požymius (nenustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai), padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistieji puikiai suvokė, jog veikia bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, realizuoja bendrą sumanymą, suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, mastą ir norėjo taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytos jokios aplinkybės, patvirtinančios tokį nuteistųjų suvokimą, taip teismas neteisėtai, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą ir nustatė kasatoriui pareigą paneigti savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

14.9. Teismas padarė esminius BPK pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl nusikalstamos veikos (dėl ne mažiau kaip 174 kg kokaino įgijimo, gabenimo ir laikymo Ispanijoje, gabenimo iš Ispanijos į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų – į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, platinimo Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje) padarymo aplinkybių vertinimo. Teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir nepagrįstai pripažino, kad jis (kasatorius) apeliacinio teismo nuosprendžio 46.59 punkte nustatytomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė, platino minėtose valstybėse minėtas narkotines medžiagas. Kasatoriaus nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvados yra nenuoseklios, nelogiškos, jam nėra inkriminuojami veiksmai parengiant narkotinės medžiagos gabenimo iš Ispanijos į kitas nurodytas valstybes planą, o kiti nuosprendyje konstatuoti jo tariamai atlikti veiksmai tiesiogiai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir paties teismo dėstomiems motyvams. Tai, kad kasatorius buvo suimtas ir paskirtos atitinkamos kardomosios priemonės, patvirtina, kad jis objektyviai negalėjo kartu su kitais asmenimis atlikti jam inkriminuotų veiksmų, padarytų nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. rudens, kai, pagal nuosprendyje nurodytas aplinkybes, buvo vykdomi esminiai veiksmai pagrobiant kokainą ir jį gabenant iš Ispanijos į Nyderlandus. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką neginčijamai įrodytas. Kasatorius nesutinka ir su kita teismo išvada, kad nuo pat 2011 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. (kai kasatorius dar nebuvo sulaikytas ir suimtas) buvo intensyviai ruošiamasi, bendras nusikalstamas planas buvo realizuojamas bendrais aktyviais veiksmais, pasidalijus vaidmenis ir užduotis. Tačiau nuosprendyje nėra nurodyti jokie „intensyvūs ruošimosi veiksmai“, kuriuose dalyvavo ir kuriuos atliko kasatorius, o abstraktaus pobūdžio teismo teiginys apie perduotą informaciją apie kokaino krovinį, plukdomą į Ispaniją, taip pat nepatvirtina buvusių kokių nors konkrečių jo (kasatoriaus) veiksmų, jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje ar jos organizavimo. Teismo teiginys, kad Č. S. minėtą informaciją perdavė ir kasatoriui, yra klaidingas, nes tokio fakto nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Byloje nėra nustatyta nė vieno karto, kad jis telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis ar kitais būdais davė A. P. nurodymus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis; tokius teismo teiginius paneigė ir pats A. P.. Kaip įtariamasis apklaustas A. R. nėra įvardijęs nė vieno skundžiamame nuosprendyje nurodyto kasatoriaus veiksmo, jis (A. R.) patvirtino, kad kasatorius kurį laiką nedalyvavo padarant aptariamas nusikalstamas veikas, nes buvo suimtas. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas V. V. savo parodymuose nurodė, kad tuo metu, kai S. V. pasiūlė apiplėšti jachtą, dalyvavo kasatoriaus brolis A. Pe., N. T. ir A. R., bet kasatoriaus nebuvo. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas V. Š. ir nuteistasis D. R. taip pat neparodė, kad jie dėl šio nusikaltimo bendravo su kasatoriumi, gavo iš jo nurodymus, kokią nors informaciją ar apskritai ką nors žinojo apie jo (kasatoriaus) veiksmus. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad kasatorius atliko jam inkriminuojamus veiksmus gaunant informaciją iš A. R., duodant jam nurodymus ir kt., byloje nenustatyta. Dėl to kasatorius teigia, kad nė vienas įrodymas, kuriuo teismas rėmėsi dėl aptariamo veikos epizodo, nepatvirtina, jog 2011 m. kovo mėn. ar tuo metu, kai kasatorius buvo suimtas, ar vėliau taikant jam kitas kardomąsias priemones jis dalyvavo kokiuose nors bendruose pasitarimuose planuojant nusikaltimą; nė vienas apklaustas asmuo neparodė, kad gavo kokį nors nurodymą iš jo (kasatoriaus) ar kalbėjosi su juo apie šį nusikaltimą; byloje nenustatyta nė vieno objektyvaus jo veiksmo. Tai, kad kasatorius, nepažeisdamas jam taikomų kardomųjų priemonių tvarkos, bendravo su savo broliu A. Pe., kuris, teismo teigimu, aktyviai veikė šiame epizode, niekaip neįrodo jo (kasatoriaus) kaltės dėl jam inkriminuotų veiksmų atlikimo, nes jis negali atsakyti už kitų nuteistųjų, tarp jų ir brolio dvynio, galimus veiksmus, kurių neapėmė jo tyčia, net jei ir būtų žinojęs apie jų atlikimą.

14.10. Kasatorius nesutinka ir su teismo išvadomis, kad jis (kasatorius) nuosprendžio 52.3 punkte nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 35,55 kg narkotinės medžiagos kokaino, juos laikė ir gabeno. Tokios teismo išvados yra klaidingos, prieštaringos, pagrįstos prielaidomis. Kiekvienas kasatoriui inkriminuotas šios veikos alternatyvusis požymis – įgijimas, laikymas, gabenimas – privalo būti patikimai įrodytas ir tinkamai aprašytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nuteistieji, siekdami pasipelnyti, Brazilijos Federacinėje Respublikoje įgijo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 35,55 kg kokaino, juos neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispaniją, šį savarankišką BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos požymį – įgijimą – tiesiog preziumavo. Tai, kad teismas nurodė, jog šis kokainas buvo įsigytas nenustatytoje vietoje, laiku ir visiškai nenustatytomis aplinkybėmis, reiškia, kad tokia veiką kvalifikuojanti alternatyvi aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo kaip neįrodyta. Kasatorius nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad pirmosios instancijos teismas kasatorių ir kitus nuteistuosius dėl šios veikos padarymo nepagrįstai išteisino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog kasatorius ir kiti nuteistieji (S. V., A. Pe., T. P., N. T.) 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikyti, nepaneigia jų kaltės, nes skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus (organizuoti kokaino įgijimą, saugojimą, gabenimą ar jo realizavimą, duoti kokius nors nurodymus ir kt.) atliko tuo metu, kai jie visi buvo laisvi. Teismas nurodė prieštaringas aplinkybes, kad organizaciniai veiksmai buvo atlikti dar 2012 m. vasario mėn., bet, aprašant nustatytas veikos aplinkybes, nurodyta, kad veika pradėta vykdyti „ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėnesio“. Be to, nurodyti organizaciniai veiksmai (pagal 2012 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgyta jachta „L.“, 2012 m. vasarą, rudenį ieškotas šiai jachtai kapitonas), kurie buvo atlikti 2012 m. vasario mėn. ir vėliau, neturi nieko bendra su kasatoriumi ir kitais nuteistaisiais, nes byloje nėra duomenų, kad šį jachtos įgijimą organizavo ar vykdė tiesiogiai nuteistieji ar per kitus asmenis. Kasatorius objektyviai negalėjo dalyvauti vykdant, organizuojant, koordinuojant šią nusikalstamą veiką, nes jos vykdymo laiku buvo suimtas. Be to, pašalinus iš nuosprendžio neįrodytą nusikaltimo alternatyvųjį požymį – narkotinių medžiagų įgijimą, nusikalstamos veikos laikas prasideda nuo 2013 m. sausio 19 d., bet 2013 m. sausio 22 d. nuteistieji jau buvo sulaikyti, todėl objektyviai negalėjo atlikti jiems priskiriamų nusikalstamų veiksmų. Tai, kad byloje nustatytas kasatoriui paskirtų kardomųjų priemonių pažeidimas, kasatoriaus teigimu, nepatvirtina jo kaltės, nes brolių ir kitų nuteistųjų tarpusavio bendravimas nėra nusikaltimas, ir toks bendravimas savaime nepatvirtina jo sąsajų su nusikaltimu, nurodytu BK 260 straipsnio 3 dalyje. Juolab kad suėmimo metu pas kasatorių nebuvo rastos uždraustos ryšio priemonės, kurios rastos pas kasatoriaus brolį ir kitus nuteistuosius, tačiau ryšio priemonės radimas neįrodo, kad asmuo padarė nusikaltimą, jei nėra užfiksuotas joks bendravimo tokia ryšio priemone turinys. Nagrinėjamoje byloje nėra užfiksuotas nė vienas telekomunikacijų įvykis, kad suimti nuteistieji būtų su kuo nors bendravę apie disponavimą 45,85 kg kokaino, todėl tokia aplinkybė nepagrindžia ir neįrodo kasatoriaus kaltės. Bylos aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad jis (kasatorius) kartu su kitais nuteistaisiais dar 2012 m. vasario mėn. (t. y. beveik metai iki jo suėmimo) organizavo šią nusikalstamą veiką ir, būdamas suimtas, atliko jam inkriminuotus veiksmus.

14.11. Be to, netinkamai įvertinti duomenys, gauti V. V. atliekant slaptus tyrimo veiksmus, nurodytus BPK 159 straipsnyje, bei patvirtinantys NVIV sankcionavimo ir realizavimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. veiksmai, kurie buvo atlikti kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo neteisėti ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų. Skundžiamo nuosprendžio išvados, išdėstytos 52.7 ir 52.20 punktuose, yra prieštaringos, teismo argumentai dėl NVIV taikymo teisėtumo neatitinka išvadų, kuriomis yra pripažįstamas šių veiksmų realizavimo neteisėtumas, t. y. pats teismas pripažino, kad V. V. veiksmai, atlikti kasatoriaus atžvilgiu, buvo neteisėti, todėl jų metu gautais rezultatais negali būti grindžiama nuteistųjų kaltė. Byloje nėra kitų savarankiškų duomenų, kurie gauti ne iš NVIV ar iš NVIV realizavusių asmenų, pagrindžiančių jo kaltę ir ryšį su šiuo veikos epizodu. Teismo išvada dėl nustatyto faktinio pagrindo taikyti procesinę prievartos priemonę, nurodytą BPK 159 straipsnyje, paremta tik V. V. parodymais, duotais 2013 m. liepos 15 d., ir jo pateikto bei apžiūrėto grotuvo „iPod“ duomenimis. Kasatorius teigia, kad byloje nepatvirtinti tokie A. V. parodymai, jų nepatvirtina ir minėtame įrenginyje rastas neva kasatoriaus rašytas tekstas, kuris ir buvo faktinis pagrindas prisijungti prie tariamai organizuojamo nusikaltimo. Byloje neatlikta elektroninio pašto dėžutės (adresu (duomenys neskelbtini), kurioje tariamai buvo V. V. nukopijuotas tekstas, apžiūra, nenustatytas tokios dėžutės egzistavimo faktas ir kad prie jos buvo prisijungta minėtu įrenginiu. Be to, teismas klaidingai nurodo, kad programoje „Notes“ galima „tik“ kopijuoti tekstą, nes šioje programoje galima surašyti atitinkamus įrašus. Taip liko nepašalintos svarbios abejonės apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis surašė minėtą tekstą ir kad jį surašė būtent kasatorius; kas ir kokiomis aplinkybėmis jį išsaugojo minėto įrenginio failuose; ir kad pats V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar jų reikalavimu padarė minėtą įrašą, panaudotą kaip faktinį pagrindą sankcionuoti NVIV. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti, jog provokaciniai V. V. veiksmai kasatoriaus atžvilgiu buvo atlikti dar iki 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria sankcionuoti NVIV, priėmimo. Teismo teiginys, kad dar iki minėtos nutarties buvo sukurtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurio adresą V. V. kartu su slaptažodžiu perdavė kasatoriui ir parašė vieną žinutę, prieštarauja V. V. parodymams (kai buvo paleistas iš suėmimo, pasižadėjo dalyvauti NVIV ir su pareigūnų žinia po paleidimo sukūrė elektroninį adresą). Teismas nepagrįstai vertino V. V. parodymuose esančius netikslumus kaip „sąžiningą suklydimą“ ir net nebandė jų pašalinti apklausdamas patį V. V. ar jo nurodytus policijos pareigūnus arba atlikdamas kitus procesinius veiksmus tokiam „sąžiningam suklydimui“ paneigti. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad prie 2013 m. liepos 17 d. sukurtos minėtos elektroninio pašto dėžutės kitą dieną buvo prisijungta iš policijos pareigūnams priklausančio IP adreso. Tai reiškia, kad pareigūnai susirašinėjimą elektroniniu paštu neteisėtai kontroliavo nuo pat pradžių, jie prie šio pašto neteisėtai prisijungė nesant teismo nutarties dėl NVIV. Be to, teismas padarė ir kitą prieštaringą išvadą, kad vien prisijungimo prie elektroninio pašto faktas nepatvirtina aplinkybės apie laiškų rašymą. Šiuo atveju be teisėto pagrindo pareigūnų atlikti veiksmai buvo atlikti nefiksuojant ir pažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimus. Kartu kasatorius pažymi, kad byloje nepaneigti jo duoti nuoseklūs parodymai apie nurodytos elektroninio pašto dėžutės duomenų iš V. V. gavimą bei susirašinėjimo aplinkybes. Bylos aplinkybės patvirtina, kad NVIV buvo pradėti vykdyti neteisėtai, dar nesant tam teisinio pagrindo – teismo nutarties; nebuvo pašalintos abejonės dėl faktinio NVIV sankcionavimo nebuvimo, kad teismui, spendžiančiam dėl šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimo, buvo pateikti realybės neatitinkantys (suklastoti) faktiniai duomenys; galiausiai NVIV vykdymo metu buvo iš esmės pažeistos teismo nustatytos šių veiksmų atlikimo ribos, provokaciniai NVIV dalyvių ir pareigūnų veiksmai buvo nuslėpti, pareigūnai atliko veiksmus, kurių jiems nebuvo leista atlikti ir pan. Dėl to kasatorius teigia, kad, byloje nepaneigus abejonių apie galimai įvykdytą provokaciją, jos faktas laikytinas įrodytu, o teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai, vertinant bylos duomenis, rodo ir teismo šališkumą. Be BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančiais pripažintų duomenų, gautų vykdant NVIV, byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę dėl aptariamo nusikalstamos veikos epizodo. Iš duomenų, gautų iš Ispanijos, matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyti Ispanijoje sulaikytų asmenų ryšiai su Latvijos gyventojais ir konstatuota, kad organizatorė yra moteris vardu A.. Tačiau jokie ryšiai su Lietuvos gyventojais, juolab su kasatoriumi ir kitais nuteistaisiais nebuvo nustatyti. Kasatoriaus kaltės neįrodo nei jachtos „L.“ įsigijimo aplinkybės, nei V. V. parodymai apie tai, kad ši jachta buvo įgyta už A nusikalstamo susivienijimo lėšas, ir apie aptariamos narkotinės medžiagos 45,85 kg kokaino įsigijimo ir atgabenimo iš Pietų Amerikos šia jachta kartu su latviais (sulaikytais Ispanijos pareigūnų) ir nenustatyta moterimi aplinkybes. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius V. V. parodymus, o jachtos įsigijimo aplinkybės net nebuvo tinkamai ištirtos. V. D. ir brolių K. telefoninių pokalbių ir susitikimų turinys neturi nieko bendra su kasatoriumi, juose nėra nustatytas nė vienas jo veiksmas su minėtais asmenimis. Teismas nepagrįstai nurodo, kad iš telefoninių pokalbių matyti, jog būtent po kasatoriaus paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2013 m. balandžio 12 d.) problemų sprendimas pajudėjo. Byloje nėra nustatyta, kad jo paleidimas iš suėmimo būtų kaip nors paveikęs kitų asmenų veiksmus, tariamai padėjęs išspręsti problemas. Juolab kad nuo kasatoriaus paleidimo iš suėmimo iki V. D. veiksmų skrendant į susitikimą Gran Kanarijoje (tai tariamai rodo reikalų pajudėjimą) praėjo beveik mėnuo. Tai reiškia, kad nėra jokių sąsajų tarp kasatoriaus paleidimo ir V. D. veiksmų, nes net ir laiko atžvilgiu šie veiksmai per daug vienas nuo kito nutolę, kad būtų galima juos logiškai susieti. Teismas, remdamasis tuo, kad nusikalstama veika pradėta organizuoti ir vykdyti visiems kaltinamiesiems dar esant laisvėje (nors tai prieštarauja paties teismo konstatuotam veikos laikui), padarė nepagrįstą išvadą, kad visiems kaltinamiesiems buvo žinoma apie bendrą sumanymą, visi jam pritarė ir siekė bendro tikslo – neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu kokaino, gauti materialinę naudą. Byloje nenustatyti jokie objektyvūs kasatoriaus veiksmai, patvirtinantys, kad jis suvokė kitus asmenis atliekant nusikalstamas veikas, kad jo tyčia apėmė tokius nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vien tik nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos egzistavimas nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai, nenustačius jų objektyvių veiksmų įvykdant konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat ir nenustačius aplinkybių, rodančių tyčią dalyvauti konkrečioje veikoje, gali būti pripažįstami kaltais ir nuteisiami be kaltės. Juolab kad dėl šios dalies teismas, konstatavęs, kad visiems kaltinamiesiems buvo žinoma apie bendrą sumanymą, visi jam pritarė ir visi siekė bendro tikslo, kaltais pripažino ne visus tariamo nusikalstamo susivienijimo narius, t. y. K. L., G. C. ir R. V. nebuvo pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos, tačiau kasatoriui nepagrįstai išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos ir jis nuteistas dėl kitų asmenų veiksmų, kurių neapėmė jo tyčia.

14.12. Kasatorius nesutinka ir su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, kuri yra neteisinga, neatitinkanti bausmės paskirties, paskirta nesilaikant bausmės skyrimo taisyklių, neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų teisingai bausmei paskirti, ir išskirtinės procesinės situacijos (dėl kasatoriui taikyto kardomojo kalinimo ir bylos proceso trukmės), susidariusios šio baudžiamojo proceso metu (EŽTT sprendimai: 2019 m. kovo 26 d. byloje V. ir kiti prieš Lietuvą; 2003 m. lapkričio 6 d. byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2011 m. sausio 18 d. byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-7-5-895/2018, 2K-189-1073/2019). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus ir kitų nuteistųjų teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo užtikrinta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistųjų teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeista. Be to, šios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmes už atskiras veikas ir galutinę subendrintą (griežtesnę) bausmę, tinkamai neįvertino jam taikyto suėmimo trukmės, viso proceso trukmės, valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą, ir taip žymiai pablogino jo teisinę padėtį. Kasatorius nurodo laikotarpius, kada jis buvo suimtas, ir teigia, kad šios bylos sudėtingumo ir didelės apimties kriterijai nėra pakankami, kad būtų galima pateisinti tokią ilgą proceso trukmę, kuri šiuo metu jau yra devyneri metai. Išsamiai aptardamas laikotarpius ir datas, kada ši byla buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka, kada sudaryta teisėjų kolegija ir įvyko pirmasis teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme, kiek buvo teismo posėdžių pertraukų, jų trukmę bei priežastis, kasatorius teigia, kad už tokią susidariusią procesinę situaciją yra atsakinga išimtinai valstybė, organizuojanti teisminio nagrinėjimo procesą, kai teisminio nagrinėjimo metu dėl įvairių su nuteistųjų elgesiu nesusijusių aplinkybių buvo daromi itin ilgi tarpai tarp teismo posėdžių, ir tai rodo nepakankamą proceso organizavimą. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad procesiniai etapai, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla pradedama nagrinėti iš naujo ar kyla kitų kliūčių dėl teisėjų kolegijos kaitos, yra procesiniai uždelsimai, už kuriuos atsakinga valstybė, ir tai laikoma netinkamu teismo darbo organizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>). Skundžiamame nuosprendyje nurodytos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmės priežastys nepateisina apeliacinio proceso trukmės ir su tuo susijusių jo teisių suvaržymų. Būtent valstybė yra atsakinga už procesinius delsimus ir procesinį laikotarpį, kurį apeliaciniame teisme truko įrodymų tyrimas ir buvo pakeistas kaltinimas, t. y. netinkamas kaltinimas ir darbo organizavimas pirmosios instancijos teisme lėmė ilgesnę proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme. Tačiau dėl jo kaltės nebuvo praleistas nė vienas suplanuotas teismo posėdis, ir jokie jo veiksmai nelėmė tokių ilgų pasyvių laikotarpių, kuriais de facto (faktiškai) nevyko bylos nagrinėjimas. Teismas tinkamai neįvertino konkrečiai kasatoriui proceso poveikio, kuris nagrinėjamu atveju buvo aukščiausio laipsnio. Nurodydamas datas, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kada kasatorius sulaikytas nagrinėjamoje byloje ir kiek laiko buvo suimtas, kasatorius teigia, kad nuo pat jam pradėto personalizuoto proceso pradžios jam buvo taikomi įvairūs suvaržymai: griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas; ribojimai pasimatyti su šeimos nariais; patyrė daugybę kitų fizinių nepatogumų, tokių kaip ilgalaikis transportavimas konvojavimo metu į posėdžius ir kt. Tačiau šių labai svarbių ir esminių aplinkybių, dėl proceso trukmės pagrįstumo ir realaus proceso poveikio kasatoriui, kurios turi būti vertinamos kaip išimtinės, apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino ir į tai neatsižvelgė skirdamas kasatoriui bausmę, o jos dydį ir atlikimo režimą netgi žymiai padidino ir pasunkino. Taip teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas (EŽTT sprendimai: 2019 m. kovo 26 d. byloje V. ir kiti prieš Lietuvą; 2009 m. birželio 9 d. byloje Matoh prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07, par. 29; 2011 m. rugsėjo 15 d. byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04, par. 58, ir kt.; 2015 m. sausio 13 d. byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10, par. 46; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-29-942-2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019, 2K-189-1073/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>). Teismas, skirdamas bausmes, buvo neobjektyvus ir nenuoseklus, nes, pripažinęs pernelyg ilgą proceso trukmę, vieniems nuteistiesiems (R. G., D. R.) šį pažeidimą kompensavo mažindamas bausmes pagal sankcijos ribas ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau kitiems nuteistiesiems, tarp jų ir kasatoriui, šio pažeidimo nekompensavo, bet paskyrė dar griežtesnes bausmes, o kasatoriui – išimtinai griežtas subendrintas bausmes, kurių dalį paskirta atlikti kalėjime ir pataisos namuose. Šios instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes kasatoriui ir kitiems nuteistiesiems, nepagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas, šią aplinkybę pašalino, tačiau į tai visiškai neatsižvelgė skirdamas bausmes ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė protingumo ir teisingumo principus.

14.13. Teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-7-304-976/2016) ir nepagrįstai pripažino, kad iš nusikalstamų veikų buvo gauta turtinė nauda, kurios dydį patvirtina bylos įrodymai. Tačiau nuteistųjų tariamai gautos turtinės naudos dydis teisme nebuvo tinkamai tiriamas ir įrodinėjamas, teismo teoriniai skaičiavimai apie tariamai gautas sumas grindžiami neleistinais įrodymais ir yra tik nepatikimos prielaidos. Teismas, remdamasis įtariamojo A. R., liudytojų N. R., V. V., A. P. parodymais, padarė prielaidomis paremtą išvadą, kad iš narkotinių medžiagų, taip pat iš prekursoriaus BMK, platinimo buvo uždirbta ne mažiau kaip 6 172 000 Eur ir ši įgyta suma lygiomis dalimis turi būti priteista iš nusikalstamo susivienijimo narių – S. V., A. Pe., N. T., T. P. ir kasatoriaus. Teismas nenurodė, kokiais duomenimis rėmėsi nustatydamas tokią sumą; įtariamojo A. R. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse keliamų reikalavimų; kitų asmenų parodymai apie tariamai gautą pelną yra nekonkretūs, nurodomos abstrakčios ir apytikslės sumos, mokamos už atitinkamų medžiagų kilogramą ar litrą, ar tariamai perduotos sumos; byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys realiai disponavo tokiomis sumomis, kad tokios sumos apskritai egzistavo ar jos buvo perduotos nuteistiesiems. Net jei pripažįstama, kad narkotinės medžiagos ir BMK buvo išplatinti nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir už atitinkamas sumas, teismo išvados apie išplatintų medžiagų kiekius ir už jas gautą pelną yra prieštaringos bei nepatikimos. Pats teismas konstatavo, kad dalis miltelių su kokainu (10 kg) buvo išmesta (V. V. parodymai); dalis (1 kg) perduota R. B. su draugu be atlygio; dalis (1 kg) pasisavinta (A. P. parodymai); dalis (1 kg) prarasta (palikta ir „pamiršta“ automobilyje „Peugeot 806“). Net ir pripažinus, kad nerastas narkotinių medžiagų kiekis buvo išplatintas, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šios medžiagos buvo išplatintos ir nusikalstamo suvienijimo nariai gavo pelną. Nepaneigtos abejonės, kad niekada nerastos narkotinės medžiagos bei BMK (174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino; 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino; 600 l skysčio, kuriame buvo BMK) galėjo būti perduodami neatlygintinai, pagrobti, paslėpti ar kitaip prarasti negaunant už tai jokių pajamų; byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kasatoriui buvo perduoti kokie nors pinigai už narkotines medžiagas, kad egzistavo nusikalstamo susivienijimo bendra kasa, disponavusi šiuo pelnu. Teismas dėl minėtų veikų tik preziumavo nuteistųjų kaltę, nenustatęs esminio veikų požymio (veikos dalyko), ir nepagrįstai konstatavo, kad šios medžiagos buvo išplatintos nuteistiesiems už tai gaunant milijoninį pelną, kuris turi būti konfiskuotas iš nuteistųjų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš nusikalstamos veikos įgyta suma lygiomis dalimis turėtų būti priteista iš nusikalstamo susivienijimo narių – S. V., A. Pe., N. T., T. P. ir kasatoriaus, nes jie vėliau paskirstydavo už narkotinių medžiagų ir prekursoriaus BMK gautą pelną kaip atlyginimą kitiems susivienijimo nariams bei darant nusikalstamą veiką dalyvavusiems asmenims. Nors byloje nėra nustatyta minėta aplinkybė (dėl pelno paskirstymo kitiems asmenims), tačiau tokia teismo prielaida patvirtina, kad gautu pelnu disponavo ne vien tik kasatorius ir kiti keturi paminėti nuteistieji, ir gauta finansinė nauda atitinkamomis dalimis buvo paskirstyta nusikalstamo susivienijimo nariams ir kitiems asmenims. Dėl to tokios dalys turėjo būti nustatytos ir konfiskuojamos iš atitinkamų asmenų, ir kasatorius bei kiti minėti nuteistieji nėra materialiai atsakingi už kitus asmenis, tariamus savo bendrininkus, tiek veikusius nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, tiek ir nepriklausiusius nusikalstamam susivienijimui. Be to, teismas šioje byloje nesprendė A. R. kaltės klausimo ir nurodė, kad iš apskaičiuotos nusikalstamo susivienijimo narių neteisėtai įgytos sumos jam (A. R.) tekusi suma negali būti atimama. Tačiau kasatorius teigia, kad šis asmuo buvo viena pagrindinių tariamo nusikalstamo susivienijimo figūrų, neabejotinai gavusi pelną iš nusikalstamų veikų, todėl ir jam tenkanti dalis privalėjo būti atimta iš sumos, pripažintos gautu pelnu. Toks sprendimas nereiškia, kad A. R. automatiškai taikoma baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) ar yra išsprendžiamas jo kaltės klausimas, nes tai būtų sprendžiama tik jį sulaikius. Priešingu atveju kasatorius ir kiti nuteistieji, iš kurių nuspręsta išieškoti tariamai gautą pelną, nepagrįstai tampa materialiai atsakingi už minėto asmens (A. R.) nusikalstamu būdu gautą pelną. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad dėl 600 l skysčio, kuriame buvo BMK, disponavimo epizode, be minėtų penkių nuteistųjų, dar dalyvavo ir nuteistieji K. L., L. P., G. C., kurie taip pat turėjo gauti atitinkamas pelno dalis, todėl gautas nusikalstamas pelnas turi būti konfiskuojamas ir iš jų. Kitame epizode dėl 174 kg miltelių, kuriuose buvo kokaino, disponavimo, be minėtų penkių nuteistųjų, dar dalyvavo ir kiti ne mažiau kaip 26 asmenys (nuteistieji S. Vy., D. R., asmenys, kuriems byla nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, G. S., V. V., A. Š., A. P., D. K., asmenys, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą, A. R., S. P., A. Pu., V. F., S. P., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., S. R., V. N., A. S., M. P.), kiekvienas jų gavo tam tikrą atlygį, todėl iš nusikaltimo gauta nusikalstama nauda turėtų būti dalijama į 26 dalis. Tai, kad šioje byloje prokuroro sprendimu buvo atskirtas tyrimas tik dėl kasatoriaus ir kitų nuteistųjų (S. V., A. Pe., N. T., T. P., S. Vy., D. R.), nereiškia, kad jis ir šie nuteistieji privalo materialiai atsakyti už visų kitų bendrininkų gautą naudą, t. y. prokuroro sprendimai atskirti tyrimus negali dirbtinai pasunkinti į šią bylą atskirtų asmenų teisinės padėties. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, koks konkretus kiekis narkotinių medžiagų ir BMK buvo realizuotas ir kokia gauta finansinė nauda, kokia jos dalis atiteko konkretiems nuteistiesiems, reiškia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, jog kasatorius ir kiti nuteistieji (S. V., A. Pe., N. T. ir T. P.) gavo 6 172 000 Eur turtinę naudą iš nusikalstamų veikų. Be to, teismas, konstatavęs, kad minėta suma buvo padalijama nusikalstamo susivienijimo nariams ir kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims, nepagrįstai nusprendė minėta sumą konfiskuoti tik iš kasatoriaus ir kitų nuteistųjų (S. V., A. Pe., N. T. ir T. P.), taip nepagrįstai juos pripažino materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus.

14.14. Teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti kasatoriui ir jo broliui A. Pe. priklausantį turtą – automobilį „BMW X5 xDrive“, nepagrįstai pripažino šį automobilį kaip nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis priemonėmis bei prekursoriumi BMK, rezultatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006, 2K-514-942/2015). Kasatorius nurodo šio automobilio įsigijimo datą bei kainą (2010 m. rugsėjo 29 d. už 30 000 Lt) ir teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VMI išvadomis Nr. A7-23 ir (7.37.)-A25-5 ir nustatė, kad šio automobilio savininkams nepakako pajamų tokiam turtui įgyti. Kasatorius nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu kasatorius nuteistas už penkias veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir prekursoriumi BMK, tačiau tik viena iš jų (dėl 2009 m. neteisėto disponavimo 495 l BMK) yra įvykdyta iki aptariamo automobilio įsigijimo ir šiame epizode jokia turtinė nauda nebuvo gauta, nes prekursorius BMK buvo sulaikytas ir paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų Rusijos Federacijoje (Smolensko srityje). Dėl kitos veikos (dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino) yra nustatytas tik šios narkotinės medžiagos atgabenimo į Jungtinę Karalystę laikas, t. y. iki 2010 m. balandžio mėn., tačiau tai ne šių medžiagų išplatinimo, iš kurio galėjo būti gauta turtinė nauda, laikas, o likusios trys veikos buvo įvykdytos jau po automobilio BMW įgijimo.

14.15. Kasatorius nesutinka ir su teismų sprendimu konfiskuoti butą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantį kilnojamąjį turtą, registruotą ir priklausantį V. P., R. P., kasatoriaus ir jo sutuoktinės K. P. vardu. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažinta, kad minėtas butas su jame esančiu kilnojamuoju turtu yra konfiskuotinas BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, nes šis turtas yra įgytas ne V. P. ir R. P., bet kasatoriaus lėšomis, todėl laikytinas nusikalstamos veikos rezultatu, kaip netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas. Minėto įstatymo taikymo sąlyga yra įrodinėtina aplinkybė pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir negali būti preziumuojama, nuspėjama ar inkriminuojama be jokio faktinio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad: 1) jis (ar kiti nuteistieji) įsigijo P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ar kad jis perdavė P. lėšas šiam butui ar kokiam kitam turtui įgyti; 2) P. neturėjo pakankamai teisėtų lėšų šiam butui įsigyti, o kasatorius ir jo sutuoktinė neturėjo pakankamai teisėtų lėšų nurodytam butui suremontuoti ir jame esančiam kilnojamajam turtui įsigyti; 3) šis butas įsigytas iš byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų gautų pajamų; 4) jis (kasatorius) įsigijo šį turtą (finansavo jo įsigijimą) ir de jure (teisiškai) perleido jį savo sutuoktinės tėvams. Teismų išvada yra paneigta nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis: 1) didelę dalį pinigų buto kainos P. dovanojo jų kita duktė; 2) P. bei kitų liudytojų apklausomis; 3) faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. gegužės 6 d. protokolu; 4) K. P. banko sąskaitos išrašais. Teismo deklaratyvus teiginys, kad šie duomenys neįtikina lėšų kilmės, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šis turtas įsigytas už kasatoriaus lėšas, kurios buvo gautos nusikalstamu būdu, ir taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje nėra įrodyta, kad dalis nusikalstamu būdu gautų lėšų buvo perduota aptariamam butui įsigyti, dėl to šis turtas negali būti konfiskuojamas iš trečiųjų asmenų, kurie niekaip nėra susiję su byloje nagrinėtais nusikaltimais. Teismo išvados, kad kasatorius ir jo sutuoktinė neturėjo pakankamai lėšų šiam butui remontuoti ir jam apstatyti ir kad V. ir R. P. neturėjo pakankamai pinigų šiam butui įsigyti, padarytos iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus ir remiantis netinkamai nustatyta aptariamo turto verte, t. y. iš esmės klaidinga ir neatitinkančia realios situacijos VMI išvada, UAB „InReal“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/12-1028/3. Prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo kasatoriui, jo sutuoktinei ir V. ir R. P., yra konstatuota, jog aptariamo buto vertinimas neteisingas, nustatyta buto kaina nėra reali, o tikroji buto ir jame esančių daiktų vertė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Šiame nutarime padaryta išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog kasatorius ir jo sutuoktinė bei jos tėvai turėjo turto, didesnės nei 500 MGL (165 000 Lt) vertės, kurio negalėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesirėmė gynybos pateikta nepriklausomo UAB „L“ turto vertintojo atskaita ir vėlesniais VMI sprendimais bei notarine pirkimo–pardavimo sutartimi ir nepagrįstai rėmėsi nepatikimais, nenuosekliais ir subjektyviais liudytojo G. N. parodymais, kuriuose nurodyta vis skirtinga šio buto pardavimo kaina, remdamasis tokiais parodymais, nepagrįstai nustatė ir konfiskuotino turto vertę. Tai, kad skundžiamame nuosprendyje pats teismas nurodė, kad „yra neišsklaidytų abejonių dėl tikrosios buto vertės jo įsigijimo dieną“, reiškia, jog visos šios abejonės turi būti vertinamos kasatoriaus naudai, t. y. teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir vadovautis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487/2014">2K-487/2014</a>, 2K-75/2014, 2K-251-1073/2018). Klausimai dėl buto įgijimo kainos ir sutuoktinių P. galimybės įsigyti šį butą jau yra išspręsti specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka (įsiteisėjusiais 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. VMI sprendimais bei 2015 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais, kurie yra įgiję res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir kuriais nustatyta kita aptariamo turto kaina bei P. nustatyta sumokėti atitinkamo dydžio gyventojų pajamų mokestį). Teismo išvados apie kasatoriaus ir jo sutuoktinės pajamas bei išlaidas ir apie konfiskuotino turto vertę yra prieštaringos, padarytos remiantis klaidingais skaičiavimais ir duomenimis (VMI specialistų išvadomis Nr. A7-23 ir A7-24) ir byloje nepaneigti duomenys apie kasatoriaus bei jo sutuoktinės gautas teisėtas realias pajamas (paskolas iš M. Š. ir I. T.). Tai, kad tokius skaičiavimus teismas atliko remdamasis klaidingomis VMI specialistų išvadomis, reiškia, kad teismas turėjo remtis gynybos pateikta specialisto išvada arba paskirti ekspertizes, kad būtų nustatyta turto įsigijimo vertė, kasatoriaus ir P. pajamos bei išlaidos ir pašalintos abejonės dėl kasatoriaus ir jo sutuoktinės galimybės įsigyti aptariamą kilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius negalėjo įsigyti nė vieno šio turto – nei automobilio, nei įrengti ir apstatyti buto, nors jis turėjo teisėtų pajamų, viršijančių kiekvieno iš šio atskiro turto objekto teismo konstatuotą jam tenkančią vertę. Kartu šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nėra kompetentingas ir neturi specialiųjų žinių šiems išvardytiems skaičiavimams atlikti, todėl turėjo paskirti atlikti specialisto tyrimą arba ekspertizę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-368-489/2018). Taip teismas pažeidė ir in dubio pro reo principo reikalavimus, nes vienu atveju rėmėsi kasatoriaus ir jo brolio parodymais apie turto įsigijimo aplinkybes (dėl laikrodžių ir automobilio „BMW X5“), kitu atveju nepagrįstai nesirėmė byloje nepaneigtais kasatoriaus ir jo sutuoktinės parodymais apie pajamų šaltinius butui įrengti. Teismas nepagrįstai nustatė, kad aptariamas butas laikytinas kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatu. Tai, kad iš šių veikų visas pelnas galėjo būti gaunamas vėliau nei 2010 m. vasario 23 d., t. y. kai buvo įsigytas šis butas, reiškia, kad šis turtas negali būti laikomas netiesioginiu nusikalstamos veikos rezultatu ir jis neatitinka kitų BK 72 straipsnyje įtvirtintų konfiskuotino turto požymių.

15. Nuteistasis T. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 054 104 Eur, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 nuosprendį; nusprendus netenkinti šių prašymų, pakeisti skundžiamų teismų nuosprendžių dalis dėl bausmių: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti nuteistajam bausmes, mažesnes nei atitinkamų BK straipsnių, pagal kuriuos nuteistas, sankcijose nustatytos minimalios bausmės. Kasatorius nurodo:

15.1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas gynybos prašymus, ėmėsi priemonių tam, kad būtų sudaryta galimybė tiesiogiai apklausti kaltinimo liudytojus J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. S., J. K., tačiau, nepaisant teismo pastangų, gynybai nebuvo sudaryta galimybė tiesiogiai apklausti šių kaltinimo liudytojų nė vienoje proceso stadijoje. Taigi šie svarbūs įrodymai, kuriais grindžiama kasatoriaus kaltė, nebuvo tiesiogiai ištirti (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), nebuvo pašalintos dėl jų kilusios abejonės, nebuvo užtikrintas teismo proceso rungtyniškumas, pažeista teisė į gynybą, teisingą teismą, be to, nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo bei EŽTT praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>; EŽTT sprendimai bylose Rosin v. Estonia, no. 26540/08, judgement of 19 December 2013; Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom, no. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011; Kostecki v Poland, no. 14932/09, judgement of 4 June 2013; Štefančič v Slovenia, no. 18027/05, judgement of 25 October 2012).

15.2. Teismai, vien tik ar lemiama apimtimi grįsdami kasatoriaus kaltę dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų įtariamojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įrodymais pripažino BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančius duomenis ir suvaržė nuteistojo teisę į teisingą teismą, pažeidė iš jos kylantį rungtyniškumo principą. Visų pirma gynyba šiam itin svarbiam kaltinimui palankius parodymus davusiam proceso dalyviui nė vienoje proceso stadijoje negalėjo užduoti klausimų ir šis teisių suvaržymas nebuvo kompensuotas jokiomis kitomis procesinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad kai A. R. buvo suimtas, nebuvo jokių procesinių kliūčių organizuoti jo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant kitiems įtariamiesiems ar atlikti A. R. ir kitų įtariamųjų akistatas, taip užtikrinant įtariamųjų teisę užduoti jam klausimus bei sudarant galimybę ginčyti jo parodymus. Kiti svarbūs aspektai, į kuriuos tinkamai neatsižvelgė teismai, yra A. R. parodymų nenuoširdumas, nenuoseklumas ir jo, kaip kartu toje pačioje byloje įtariamo asmens bei policijos bendradarbio, procesinės padėties specifiškumas, dėl to jo parodymai turėjo būti vertinami itin kruopščiai, nes jis turėjo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>; EŽTT sprendimai bylose V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada v Italy, pareiškimo Nr. 27143/95; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 23610/03, ir kt.). Be to, davęs kaltinimui palankius parodymus (nors prieš tai daug kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino), A. R. 2014 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu buvo paleistas iš suėmimo, t. y. gavo akivaizdžių procesinių lengvatų. Šiuo nutarimu A. R. suėmimas buvo pakeistas į užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, t. y. jam, kaltinamam labai sunkių nusikaltimų padarymu, buvo paskirtos itin švelnios kardomosios priemonės, o paleistas į laisvę jis pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Būtent dėl ikiteisminio tyrimo subjektų nekompetentingo darbo ir šiurkščių klaidų organizuojant procesą buvo suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą (sąžiningą, rungtynišką) procesą, nes vėliau teisme gynyba neturėjo galimybių patikrinti šio asmens parodymų patikimumo, tačiau teismas į šias priežastis neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas vertino įtariamojo A. R. „nuoširdų prisipažinimą“ (norą keisti gyvenimą, padėti pareigūnams išaiškinti tiriamus nusikaltimus ir pan.), neatsižvelgdamas į objektyvias bylos aplinkybes (procesinį suinteresuotumą, pabėgimą, slapstymąsi), kurios patvirtina tikrąją A. R. motyvaciją duoti kaltinimui naudingus parodymus.

15.3. Remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika, teismai taip pat tinkamai neįvertino akivaizdaus BK 39¹ straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų A. P., V. Š., V. V., Ž. L. procesinio suinteresuotumo, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų, vertino juos prieštaringai atsižvelgdami į tai, ar jie naudingi ar ne kaltinimui, taip pažeisdami ir BPK 20 straipsnio reikalavimus. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės ir pripažino, kad šių asmenų, kaip liudytojų, apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti tai esminiu proceso pažeidimu. Šių asmenų, kaip įtariamųjų, ankstesnių parodymų nukopijavimas į kitus liudytojų apklausų protokolus, tik pakeičiant protokolo datą, apklausiamo asmens procesinį statusą bei duodant pasirašyti, negali būti vertinamas tik kaip nežymus nukrypimas nuo nustatytos proceso veiksmų atlikimo tvarkos, nes šiuo atveju iš esmės yra iškreipiama asmens, kaip liudytojo, apklausos tvarka ir šio proceso veiksmo esmė, be to, taip iš kitų proceso dalyvių atimama galimybė tikrinti parodymų nuoseklumą, patikimumą, palyginant skirtingų apklausų metu duotus parodymus.

15.4. Teismai, nesilaikydami BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavę, kad nuteistieji padarė BK 249 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jų veiksmuose nustatyti visi nusikalstamo susivienijimo požymiai, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-209-699/2017 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje neformalieji nusikalstamo susivienijimo sudėties požymiai grindžiami prielaidomis, nepatikimais įrodymais, nes teismo tiesiogiai ištirti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos vienareikšmės išvados, kad buvo sukurta ir veikė aukščiausio organizuotumo nusikalstama struktūra – nusikalstamas susivienijimas ir kad kasatorius jame dalyvavo, užimdamas aukštą hierarchinę padėtį.

15.5. Pripažindami tinkamu įrodymu Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažymą Nr. 38-2-JL-1113 ir ja grįsdami savo vidinį įsitikinimą spręsdami asmenų kaltės klausimus, teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 1–4 dalių pažeidimą. Tokios analitinio apibendrinamojo pobūdžio policijos pareigūnų surašytos pažymos apskritai negali būti laikomos leistinu įrodymų šaltiniu. Jos tik gali būti priemonė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai atliktų proceso veiksmus ir įstatyme nustatytais būdais rinktų duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų operatyvinę (kriminalinės žvalgybos) informaciją. Policijos pareigūnų surašytoje pažymoje nurodytos aplinkybės apie nusikalstamo susivienijimo sukūrimą ir egzistavimą (nusikalstamos veikos faktai ir šią veiką padarę asmenys) padarytos ne remiantis BPK nustatyta tvarka gautais, teismo ištirtais ir patikrintais įrodymų šaltiniais, o informacija, kurios šaltiniai pažymoje nenurodyti, todėl tokios informacijos patikimumas nepatikrintas.

15.6. Teismai, pakartodami kaltinimo formuluotes, nepagrįstai ir neteisingai nustatė nusikalstamo susivienijimo pradžios – 2005 m. ir pabaigos – 2014 m. laiką. Šis veikos padarymo laiko klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į jį tinkamai neatsakė. Tiek nusikalstamo susivienijimo įkūrimo laikas, tiek jo įkūrimo tikslas yra objektyvios aplinkybės, kurios turi būti nustatytos bylos įrodymais, o ne preziumuojamos, kaip šiuo atveju padaryta nagrinėjamoje byloje, teismams remiantis minėta pažyma ir A. R. parodymais, kurių nepatvirtina jokie konkretūs bylos duomenys. Byloje nebuvo nustatyta nė viena nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstama veika, kuri būtų įvykdyta 2005–2009 m. Nė vienas iš nuteistųjų nėra nuteistas už jokią šiuo laikotarpiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, nėra faktinio pagrindo teigti, kad tuo laikotarpiu apskritai egzistavo itin gerai organizuotas, pastovus, aktyviai veikiantis nusikalstamas darinys, kurio nariai nuo 2005 m. iki 2009 m., t. y. per ketverius metus, nepadarė nė vieno nusikaltimo. Pagal tuo metu galiojusią BK 249 straipsnio redakciją, asmenų susibūrimas būtent sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti yra būtinasis nusikalstamo susivienijimo požymis, t. y. jeigu jokie nusikaltimai apskritai nėra nei daromi, nei planuojami, nei rengiami, tai negalima konstatuoti nusikalstamo susivienijimo buvimo. Liudytojai V. V., A. P., Ž. L., V. Š., N. R., V. P., D. R. apie susivienijimo įkūrimą ir apie veiklą 2005 m. jokių parodymų nedavė. Kasatorius, S. V., A. Pe., D. P., N. T. buvo sulaikyti ir suimti 2013 m. sausio 22 d., todėl, būdami tardymo izoliatoriuje, jie negalėjo įvykdyti jokių nusikalstamų veikų, negalėjo dalyvauti ir nusikalstamo susivienijimo veikloje, jie ir nėra nuteisti už jokias konkrečias nusikalstamas veikas, kurios būtų įvykdytos po jų sulaikymo.

15.7. Byloje nustatyta aplinkybė, kad visi nuteistieji tarpusavyje palaikė ilgalaikius artimus ryšius ir tarpusavyje bendravo, negali būti vertinama kaip nusikalstamo susivienijimo požymis. Kitais patikimais įrodymais nebuvo paneigti nuoseklūs nuteistųjų (T. P., S. V., A. Pe., D. P., N. T.) parodymai apie jų tarpusavio ryšių pobūdį – draugystės, giminystės, kitus teisėtus socialinius ryšius. Priešingos teismų išvados yra deklaratyvios, nulemtos netinkamo įrodymų vertinimo ir neatitinka BK 249 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių aiškinimo. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų pažyma (analizė) Nr. 38-IL-2454, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, kurioje nuteistajam priskiriami skirtingi telefono numeriai, yra tik šį dokumentą surašiusių asmenų interpretacijos, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti patikimas išvadas apie kasatoriui priskiriamų numerių faktinę priklausomybę. Be to, pagal pažymą, tai, kad atskirais laikotarpiais atitinkami nuteistieji (pagal jiems priskiriamus telefonų numerius) palaikė dažnus kontaktus, nereiškia pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos požymio. Priešingai, kontaktų epizodiškumas gali reikšti, kad buvo planuojama ir kaskart susiburiama vykdyti atskirų veikų.

15.8. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo aiškiai apibrėžtus vaidmenis ir konkrečias užduotis, už kurių atlikimą buvo atsakingi, tačiau nuosprendyje aptartas kasatoriaus ir kitų nuteistųjų, tariamo nusikalstamo susivienijimo pagrindą sudariusių asmenų, vaidmuo tokią teismo išvadą paneigia. Pagal nuosprendyje nurodomą kasatoriaus vaidmenį ir inkriminuotas aplinkybes, nuteistieji, išskyrus S. V., neturėjo konkretaus vaidmens, skirto nusikalstamo susivienijimo egzistavimui užtikrinti. Byloje nenustatyta, kad jis (T. P.), A. Pe., D. P., N. T., A. R. buvo iš anksto pasidaliję ir turėjo nuolatinius vaidmenis, užduotis, kad darydami atskiras nusikalstamas veikas jie visais atvejais vykdė tas pačias iš anksto apibrėžtas nuolatines funkcijas. Priešingai, nustatyta, kad neteisėto disponavimo 495 l BMK atveju į Rusijos Federaciją vyko jis (T. P.), neteisėto disponavimo 174 kg kokaino atveju į Ispanijos Karalystę vyko A. Pe., o dėl neteisėto disponavimo 290 l BKM, 566 l BMK, 16–18 kg kokaino jokie A. Pe., D. P., jo (T. P.), N. T. vaidmenys, užduotys nenustatyti, taip pat nenustatyta, kokius veiksmus tariamai atliko šie nuteistieji. Dėl to, net jeigu ir būtų nustatyta, kad buvo įvykdyti atskiri nusikaltimai, turėtų būti konstatuota, jog juos darant kiekvienu atveju būdavo naujai pasiskirstoma vaidmenimis ir funkcijomis, o tai būdinga ne nusikalstamam susivienijimui, bet organizuotai grupei.

15.9. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nėra detalizuoti konkretūs susitikimai, jų turinys, kurie leistų spręsti apie vieno iš nusikalstamo susivienijimo neformaliųjų požymių – nuolatinių susirinkimų buvimą. Nuteistųjų, palaikiusių asmeninius ryšius, susitikimai, byloje nesant jokių patikimų duomenų apie šių susitikimų pobūdį, nepagrįstai įvertinti kaip periodiškų kriminalinio pobūdžio susirinkimų rengimas.

15.10. Teismų nurodytos aplinkybės dėl konspiracijos laikymosi negali būti vertinamos kaip fakultatyvinis požymis, leidžiantis daryti išvadą, kad nuteistieji veikė nusikalstamame susivienijime. Byloje nenustatyta, kad telefonai, SIM kortelės, kompiuteriai, modemai ar kitos ryšio priemonės būtų perkami bendrai, būtų apmokami iš bendrų lėšų, kad būtų naudojamos kokios nors bendrai įsigytos programinės įrangos ar priemonės, koduojančios tarpusavio bendravimo turinį ar pan. Priešingai, nustatyta, kad kiekvienas asmuo disponavo savo asmeniškai turimomis ryšio priemonėmis. Net ir pripažinus pagrįstomis teismų išvadas, kad nuteistieji bendraudami laikydavosi konspiracijos, tai neišskiria nusikalstamo susivienijimo iš kitų bendrininkavimo formų. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada apie GSM blokavimo prietaisų naudojimą byloje nebuvo patvirtinta jokiomis objektyviomis aplinkybėmis (išimtinai remtasi A. R. parodymais).

15.11. Teismų išvados apie nusikalstamo susivienijimo „bendrą kasą“ yra prielaidos, nes byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų apie jos buvimą ir panaudojimo aplinkybes. Atliekant kratas bei kitus proceso veiksmus nebuvo rasta ir jokia neoficiali apskaita, užrašai ar kitos informacijos laikmenos, kuriose būtų fiksuotos bendros pajamos ir išlaidos, pinigų dalybos ir pan. Nenustatytas nė vienas atvejis, kad automobilius, telefonus, kitas ryšio priemones ar kitus turto objektus nuteistieji būtų pirkę iš bendrų lėšų. Priešingai, byloje nustatyta, kad visi nuteistieji disponavo turtu, įsigytu iš asmeninių lėšų.

15.12. Pagal teismų praktiką, nusikalstamam susivienijimui paprastai yra būdinga ir tai, kad visi grupuotės nariai besąlygiškai paklūsta vienvaldžiam vadovui ar keliems vadovams, vadovas savo valdžią įtvirtina smurtaudamas prieš kitus grupuotės narius ir pašalinius asmenis, pavaldžius grupuotės narius gąsdindamas, bausdamas, skirdamas „baudas“ už neįvykdytus pavedimus ar padarytus prasižengimus, nusikalstamame susivienijime paprastai egzistuoja kelių pakopų struktūra ir hierarchija, visi nariai tą hierarchiją suvokia, jos laikosi ir pan. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, priešingai, visi nuteistieji bendravo kaip draugai ar giminaičiai, todėl spręsti apie paklusnumą, hierarchiją, baimės atmosferą ar panašias aplinkybes nebuvo jokio faktinio pagrindo. Teismų išvados apie nusikalstamo susivienijimo hierarchinę struktūrą pagrįstos ne objektyviais duomenimis, bet minėta analitinio pobūdžio pažyma, neatitinkančia įrodymams keliamų reikalavimų, nepatikimais liudytojų parodymais. Byloje nenustatyti atvejai, kad tariamo susivienijimo vadovas susivienijimo nariui būtų davęs privalomus nurodymus ar pavedimus, nenustatyta ir baudimo už neįvykdytus pavedimus ar padarytus nusižengimus atvejų. Vairuotojas, kuriam, kaip nurodė teismas, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas už BMK praradimą, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, todėl veiksmai prieš jį negali būti laikomi subordinacijos ir bauginimo požymiu. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių šį neformalųjį nusikalstamo susivienijimo požymį, skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodyta.

15.13. Tai, kad nuosprendžių išvados dėl nusikalstamo susivienijimo yra ne tik prielaidų pobūdžio, ne savarankiškos teismo išvados, o kaltinimo pateiktų prielaidų perkėlimas į teismo baigiamąjį aktą, patvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta frazė „prokuroro pastaba“, be to, pakartodamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad S. Vy., kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių, dalyvavo išgaunant kokainą iš klijų, nors tokia veika šioje byloje nebuvo nagrinėjama. Visa tai rodo, kad skundžiamas nuosprendis yra ne bylą nagrinėjusio teismo savarankiškai surašytas procesinis dokumentas, o prokuroro apeliacinio skundo kopija, ir patvirtina akivaizdžius nuosprendžio trūkumus, jo neatitiktį BPK 305 straipsnio reikalavimams.

15.14. Pripažįstant kasatorių kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, turėjo būti nustatyta ne tik tai, kad jo tyčia apėmė dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ar jo savanaudiškus nusikalstamus veiksmus neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais, bet ir tai, kad jis suvokė būtent nusikalstamo susivienijimo, o ne savo asmeninį ginkluotumą, t. y. jo tyčia apėmė šį nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį. Konstatuodamas aptariamą kvalifikuojantį požymį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad remiasi kasatoriaus prisipažinimu, tačiau jį vertino prieštaringai, nes kartu akcentavo, kad toks jo prisipažinimas yra bandymas padėti bendrininkams ir sau išvengti atsakomybės už sunkesnio nusikaltimo padarymą. Tai patvirtina, kad kasatoriaus parodymų vertinimas buvo selektyvus (tas pats įrodymų šaltinis negali būti ir patikimas, ir nepatikimas, priklausomai nuo kaltinimo pozicijos) ir neatitiko BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kita vertus, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų nuoseklią kasatoriaus poziciją, kad ginklai, kuriais jis disponavo, nepriklausė tariamam nusikalstamam susivienijimui, kad ginklais jis disponavo savo nuožiūra ir interesais, o ne nusikalstamo susivienijimo naudai. Kitų asmenų, tarp jų – ir R. M., parodymai apie tai yra paneigti objektyviais bylos įrodymais. Pavyzdžiui, R. M. 2011 m. lapkričio mėnesį negalėjo vežti šautuvo T. P. į sodo namelį „prie L.“, kaip jis parodė, nes tuo metu ten jis (T. P.) jau nebegyveno. Šiuos esminius parodymų neatitikimus teismai nutylėjo ir prieštaravimų nepašalino. Teisminio nagrinėjimo metu kasatorius nuosekliai paaiškino disponavimo ginklais ir jų perdavimo D. P. aplinkybes, tačiau teismai rėmėsi nuteistojo parodymais tiek, kiek jie atitiko kaltinimo versiją, nors jie kaip visuma nebuvo paneigti kitais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ginklai buvo įsigyti nusikalstamo susivienijimo narių bendrais veiksmais iš bendrų lėšų, kad pas kasatorių rasti ginklai buvo naudojami nusikalstamo susivienijimo veikloje, kad tariamo nusikalstamo susivienijimo narių tyčia apėmė jo ginkluotumą, kuris pasireiškė pavienių asmenų savarankiškais veiksmais disponuojant šaunamaisiais ginklais. Taigi savarankiški kasatoriaus veiksmai įgyjant ginklus ir šaudmenis, jais disponuojant turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip jo asmeniškai padarytas nusikaltimas ir negali būti vertinami kaip nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojantis požymis – ginkluotumas. Aptariamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis buvo nustatytas nepagrįstai – neteisingas BK taikymas buvo nulemtas netinkamo įrodymo vertinimo.

15.15. Dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje yra BMK, bei pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu kasatoriaus kaltumas nėra pagrįstas teisėtais būdais surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, nes pagrindiniai duomenų šaltiniai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinto teisėtumo reikalavimo, įrodymai tinkamai neįvertinti (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

15.16. Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. vasario 26 d. liudytojo V. P. papildomos apklausos metu atliktas pakartotinio parodymo atpažinti pagal nuotrauką veiksmas, kuriuo metu liudytojas neva atpažinto T. P. kaip asmenį, panašų į A., negali būti laikomas teisėtu ir patikimu, nes prieš tai (tą pačią dieną) atliekant asmens parodymą atpažinti liudytojas V. P. nuteistojo neatpažino, pakartotinės apklausos metu buvo parodyta fotolentelė, kurioje T. P. buvo pažymėtinas tuo pačiu Nr. 2. Teismo nurodyta aplinkybė, kad buvo parodyta kita kasatoriaus nuotrauka, nepaneigia šio proceso veiksmo ydingumo, priešingai, tai rodo akivaizdų siekį, kad liudytojas V. P. atpažintų „reikiamą“ asmenį. Be to, liudytojas papildomos apklausos metu parodė, kad jis nėra įsitikęs, jog parodytoje fotolentelėje vyras, pažymėtas Nr. 2, yra A., taigi ir šis tariamas atpažinimas yra spėjamojo pobūdžio. Beje, žodžiu apibūdindamas A. išvaizdą, V. P. nurodė visai kitokius nei T. P. išorės požymius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nutylėjo, kad parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu dalyvavo kviestiniai, o papildomos apklausos metu kviestinių nebuvo, buvo tik du Lietuvos tyrėjai. Pažymėtina, kad užsienio valstybėse atlikti tyrimo veiksmai laikomi leistinais įrodymų šaltiniais, jeigu jie atlikti pagal tos valstybės įstatymus. Pagal Baltarusijos Respublikos BPK parodymas atpažinti turi būti daromas dalyvaujant kviestiniams ir toks veiksmas buvo atliktas, jo metu V. P. T. P. kategoriškai neatpažino, todėl būtent šis parodymo atpažinti protokolas ir yra leistinas įrodymų šaltinis ir juo teismai turėjo vadovautis, o ne remtis procesiniu veiksmu, kuris atliktas pažeidžiant tiek Baltarusijos Respublikos, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas.

15.17. Netinkamai ištirti, įvertinti ir kiti tariamai kasatoriaus kaltę patvirtinantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi raportu apie operatyvinių veiksmų atlikimą, kuriame automobiliu „Gazel“ 2009 m. liepos 10 d. važinėję asmenys įvardijami kaip slaviškos išvaizdos, tačiau jie nėra identifikuoti. Nuotraukoje prie sekimo protokolo užfiksuotas asmuo vizualiai nepanašus į kasatorių. Teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra T. P., nes tokio teiginio nepatvirtina bylos įrodymai, t. y. nei kasatorius, nei kiti asmenys neparodė, kad tai jis, T. P.. Nustatyti nuotraukoje užfiksuoto asmens tapatybę, patvirtinti arba paneigti kaltinimo versiją, jog nuotraukoje užfiksuotas būtent jis (T. P.), būtų galima tik atlikus portretinį tyrimą, tačiau toks tyrimo veiksmas nebuvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismas pats vizualiai palygino nuotraukoje užfiksuoto asmens atvaizdą su kasatoriaus išvaizda gyvai ir pripažino, kad tai tas pats asmuo. Toks teismo „vizualinis palyginimas“ yra ydingas, nes teisėjai neturi tam reikalingų specialiųjų žinių, nėra aišku, kokiais tyrimo metodais šis palyginimas atliktas, todėl ir jo rezultatų neįmanoma patikrinti ir ginčyti.

15.18. Kasatoriaus kaltė grindžiama ir Rusijos Federacijoje atliktų operatyvinių veiksmų metu gautais rezultatais, tarp jų – ir telefoniniais pokalbiais, tačiau šių duomenų gavimo teisėtumas nebuvo patikrintas ir abejonės dėl operatyvinių veiksmų teisinio ir faktinio pagrindo nebuvo pašalintos, dėl to tokie duomenys negalėjo būti pripažinti leistinu įrodymų šaltiniu ir jais negalėjo būti grindžiamos teismų sprendimų išvados. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvę telefoninių ryšių tarp V. P., J. P. ir T. P.. Iš Rusijos Federacijos gautose telefoninių pokalbių suvestinėse nurodyta, kad kalbėję asmenys yra N. T. ir S. V., tačiau šiose suvestinėse yra antraštės latvių kalba, yra Rygos policijos pareigūno pažyma. Byloje nėra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, teismo nutarčių, leidžiančių klausytis telefoninių pokalbių, taip pat duomenų apie suvestinių išslaptinimą, apie operatyvinius veiksmus atlikusius pareigūnus (kokios šalies). Teismas šių duomenų gavimo teisėtumo netikrino, neprašė Latvijos Respublikos pareigūnų pateikti informacijos, ar tokie duomenys buvo, ar buvo vykdoma operatyvinė veikla, ar ji buvo sankcionuota. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys (antraštės latvių kalba ir pan.) gauti ne iš Latvijos Respublikos, o iš Rusijos Federacijos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šios operatyvinės informacijos persiuntimą iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją. Be to, Rusijos Federacijos teismo nuosprendyje dėl V. P. šie duomenys nenurodyti, t. y. Rusijos Federacijos teismai jų teisėtumo nepatvirtino. Duomenys, kurių kilmė neaiški, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl nenustačius skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų telefoninių pokalbių išklotinių gavimo teisėtumo, neištyrus suvestinėse nurodytų pokalbių garso įrašų, kurie ir yra pirminiai informacijos šaltiniai, negalima daryti išvadų apie asmenų, kurių balsai užfiksuoti, tapatybę. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas abipusio pripažinimo principas nėra priežastis taikyti aptariamiems duomenims žemesnius leistinumo standartus nei duomenims, surinktiems nacionalinių ikiteisminio tyrimo institucijų. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti kaltinimo liudytojai A. Ž., A. N., kurių parodymai neatitinka Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gautų oficialių dokumentų ir kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertino klaidingai, bei A. R., kurio parodymai abstraktūs ir neleidžia spręsti apie jokius konkrečius kasatoriaus veiksmus.

15.19. Taigi, skirtingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra jokių teisėtais būdais gautų ir tiesiogiai teismo ištirtų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kasatoriaus kaltę neteisėtai disponavus 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje yra BMK, bei pasikėsinus šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu, priešingai, bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė bylos medžiagos, o nuosprendį grindė prielaidomis ir BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis.

15.20. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu – 16–18 kg kokaino teismų išvados pagrįstos netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius kitų esminių BPK pažeidimų. Kasatoriaus dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką nėra pagrįstas leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais jo objektyvius veiksmus ir tyčią kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais įvykdyti inkriminuotą nusikaltimą.

15.21. Byloje yra vienintelis informacijos šaltinis, kuriuo esmine ir lemiama apimtimi yra grindžiama kasatoriaus kaltė dėl šios veikos padarymo, – tai įtariamojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet, kaip minėta pirmiau, jais negalėjo būti grindžiamos teismų nuosprendžių išvados, be to, jo parodymai nėra pakankamai informatyvūs spręsti apie kasatoriaus kaltę (A. R. parodymuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sietų kasatorių su šia nusikalstama veika, priešingai, jis parodė, kad jam nežinoma, kokį vaidmenį atliko kasatorius). Be A. R. parodymų, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie leistų susieti R. B. ir J. Ž. turėtą bei D. Č. vairuotame vilkike buvusį kokainą su kasatoriumi. Kita vertus, daug įrodymų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus ir teisme buvo tiesiogiai ištirti, paneigė A. R. parodymus (jo (T. P.), A. ir D. P., S. V., N. T., T. V., L. Pe., S. P., A. K. parodymai), paneigė A. R. nurodytas aplinkybes, tačiau teismai šių kaltinimą paneigiančių įrodymų neįvertino ir jais, priimdami skundžiamus teismų nuosprendžius, nesirėmė. Be to, apeliacinės instancijos teismas prieštaringai vertino A. R. parodymus: pašalindamas iš kaltinimo kaip neįrodytas aplinkybes dėl ne mažiau kaip 16–18 kg kokaino įgijimo organizavimo, teismas pripažino, kad ši veika grindžiama vien tik A. R. parodymais, kurių negalima patikrinti, o kitų įrodymų nėra, tačiau kasatoriui inkriminuoti tų pačių narkotinių medžiagų gabenimas bei platinimas pripažinti įrodytais, nors visos alternatyvios savarankiškos veikos pagrįstos vieninteliais A. R. parodymais. Taigi teismas, skirtingai vertindamas to paties įrodymo leistinumą ir įrodomąją reikšmę dėl identiškų aplinkybių, padarė esminį BPK pažeidimą. Taip pat buvo netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 4 dalies bei bendrininkų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios BK 26 straipsnio 1, 5 dalių nuostatos, nes kitų asmenų galimai atlikti veiksmai savaime buvo inkriminuoti visiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams, nors baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir nusikalstamo susivienijimo nariai atsako tik už tas veikas, dėl kurių yra kalti, t. y. kurias apėmė jų tyčia. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių konkrečių kasatoriaus veiksmų, kurie patvirtintų, kad jo tyčia veikti bendrai su kitais asmenimis apėmė nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, disponavimu.

15.22. Byloje taip pat nebuvo tinkamai nustatytas šios nusikalstamos veikos dalykas, jo kiekis. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje esantys įrodymai apie narkotinės medžiagos (kokaino) sudėtį (koncentraciją, priemaišas), įpakavimą (paketų svorio skirtumai) ir gynybos keltos abejonės apeliaciniame skunde paneigia šio teismo padarytą prielaidą apie galimai tą patį veikos dalyko – narkotinės medžiagos, rastos pas R. B. ir D. Č. vairuotame vilkike, kilmės šaltinį. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas teiginius dėl rastų narkotinių medžiagų tapatumo, nesant byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, padarė išvadą, kad skirtingą paketų svorį galima paaiškinti tuo, kad paketų, rastų pas D. Č., viršsvoris buvo nuimamas, paketai buvo ardomi ir perpakuojami, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei A. R. (kuris tiesiogiai disponavo paketais), nei kiti asmenys, taigi šias aplinkybes be jokio faktinio pagrindo sugalvojo pats apeliacinės instancijos teismas ir jomis grįsdamas nuosprendį netinkamai motyvavo savo išvadas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad iš „Forensic Science Service“ kriminalistinių tyrimų centro nebuvo pateikti duomenys apie milteliuose su kokainu (paimtuose Jungtinėje Karalystėje) buvusias priemaišas, neleidžia teigti, kad juose nebuvo aptiktos levamizolio priemaišos (kurios buvo rastos paketuose su kokainu, paimtuose Prancūzijos Respublikoje). Tokia teismo argumentavimo logika yra ydinga ir prieštarauja pamatiniam baudžiamojo proceso imperatyvui, kad visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju teismas neįrodytas aplinkybes vertino ne kaltinamojo naudai, o kaltinimą grindė naudodamas priešingą įrodinėjimo logiką – „tai, kas nepaneigta, laikytina įrodyta“. Toks įrodinėjimo būdas ir nuosprendžio motyvavimas iš esmės prieštarauja BPK 20 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms ir nekaltumo prezumpcijai bei vertintini kaip esminis BPK pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>). Taigi šioje baudžiamojoje byloje rastų ir ištirtų narkotinių medžiagų cheminė sudėtis, pakavimo būdas paneigia prielaidas apie tą patį jų kilmės šaltinį ir kartu išimtinai A. R. parodymais grindžiamas kaltinimo aplinkybes apie narkotinių medžiagų gabenimą, disponavimą jomis bei platinimą.

15.23. Bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė gabentų miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, kiekį. Pagal teismų praktiką, nustatant nusikalstamų veikų dalyką – narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, jų pavadinimą, savybes, kiekį, reikia specialiųjų žinių, tam reikalingi specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Nesant atliktų specialių tyrimų (specialisto išvados, ekspertizės akto), šie duomenys negali būti nustatyti vien tik iš proceso dalyvių parodymų ar kitų įrodymų šaltinių, jie negali būti preziumuojami ar išvedami iš kitų bylos aplinkybių. Konstatuodami, kad iš Ispanijos Karalystės buvo įsigyta 16–18 kg kokaino ir kad 8–10 kg kokaino į Jungtinę Karalystę atgabeno nenustatytas vairuotojas, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Iš šio tariamo krovinio buvo sulaikyta ir ištirta tik 985 g baltų miltelių, kuriuose buvo 640,25 g kokaino ir kurie buvo rasti R. B. bei J. Ž. vairuotame automobilyje, tačiau kiti tariamai buvę 7–9 kg kokaino surasti ir paimti nebuvo, atitinkamai jie nebuvo ištirti ir nenustatyta, ar kituose tariamai egzistavusiuose paketuose buvo narkotinių medžiagų, ar juose buvo kokaino, o jeigu taip – kokia juose buvusio kokaino grynoji masė. Tokio nelegalaus krovinio buvimas pagrįstas išimtinai tik įtariamojo A. R. parodymais, kurie nėra tinkamas ir patikimas įrodymų šaltinis ir kuriuos teismas vertino prieštaringai. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 16–18 kg kokaino, ir neišskyrė byloje nustatyto tikslaus grynojo šios narkotinės medžiagos kiekio, patikslino nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodydamas, kad nuteistieji neteisėtai disponavo 16–18 kg baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 3331,43 g, kokaino. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas veikos aplinkybes, iš esmės pripažino, jog nuteistieji disponavo tik rastų ir ištirtų narkotinių medžiagų kiekiu, todėl nepagrįstai nurodė 16–18 kg miltelių kiekį, nes 7–9 kg jų nebuvo rasti ir ištirti, nebuvo nustatytas jų buvimo faktas, todėl ši aplinkybė taip pat turėjo būti tikslinama, pašalinant iš kaltinimo nesurastų miltelių kiekį, o ne nurodant kokaino kiekį visam, taip pat ir nenustatytam, veikos dalykui.

15.24. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš trijų nusikalstamų veikų epizodų disponuojant 600 l, 566 l, 290 l skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos prekursoriaus BMK, ir jų kontrabandos, padarė esminius BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes nuosprendį grindė prielaidomis, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas jį kaltu padarius veiką, turinčią kvalifikuojančių požymių, nors nebuvo įrodytas ir nustatytas šią veiką kvalifikuojantis – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos prekursoriaus – požymis.

15.25. Pagal teismų praktiką, konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti šių veikų dalyką – kokios tai medžiagos – ir nustatyti tikslų jų kiekį. Nusikalstamos veikos dalykas turi būti įrodytas ir kiekvienu tęstinės nusikalstamos veikos epizodo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nuoseklios kasacinės instancijos teismo praktikos, nesant tam objektyvaus pagrindo, pripažindamas kasatorių kaltu disponavus ir kontrabanda gabenus 600 l skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, nors šios veikos dalykas tiksliai nebuvo nustatytas. Net ir pripažinęs neteisėto disponavimo šiuo prekursoriumi faktą, gabento skysčio kiekį (600 l), nors šis skystis nebuvo rastas ir ištirtas, teismas negalėjo nuteistųjų veiksmuose konstatuoti kvalifikuojančio požymio – labai didelio kiekio, nes gryno BMK kiekis patikimai nebuvo nustatytas. Iš esmės tokios pat išvados padarytos ir kasacinėse nutartyse Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>, 2K-484/2013, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, tačiau šias aktualias išvadas nutylėjo, be to, pasisakydamas dėl specialisto išvados, ekspertizės akto, kaip įrodymų, reikšmės, teismas nurodė teismų praktiką kitokio pobūdžio bylose (kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537-303/2015">2K-537-303/2015</a>), neatsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų šaltinių reikšmė skirtingo pobūdžio bylose nevienoda. Jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti nusikalstamos veikos dalyko ir jo kiekio, šiuo atveju – tikslaus narkotinės medžiagos prekursoriaus grynojo kiekio, o paprastai tai neįmanoma specialistams ar ekspertams neištyrus šios medžiagos, nėra teisinio pagrindo inkriminuoti kvalifikuojančio požymio – didelio ar labai didelio kiekio draudžiamos medžiagos. Aptariamos tęstinės veikos epizodo dėl neteisėto disponavimo 600 l skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos pirmtako BMK, ir jo kontrabandos atveju nei šios veikos dalyko buvimas, nei jo kiekis nebuvo įrodyti ir patikimai nustatyti, iš esmės jie preziumuoti remiantis kitais nuteistiesiems inkriminuotais vėlesniais tos pačios medžiagos neteisėtais gabenimais (2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 16 d.), nors, priešingai nei nusprendė teismas, nei gamybos, nei transportavimo panašumai nėra pakankami patikimoms išvadoms apie konkretų veikos dalyką, jo kiekį padaryti, ypač kai joks skystis nebuvo nei surastas, nei ištirtas. Be to, veikos dalykas netinkamai buvo nustatytas ir kito tęstinės veikos epizodo atveju, nes Lenkijoje 2011 m. liepos 29 d. sulaikyto 290 l skysčio su BMK pavyzdžiai nebuvo ištirti, ir tai padaryti galimybės nebėra, nes skystis 2012 m. kovo 1 d. buvo sunaikintas. Taigi šiuo atveju aptariamuose tęstinės veikos epizoduose, kuriuose skystis nebuvo rastas arba nebuvo tinkamai ištirtas, dalyko (grynojo BMK) kiekis nebuvo nustatytas, todėl nepašalintos abejonės, nesant procesinių galimybių jas pašalinti, turi būti vertinamos taip, kaip to reikalaujama pagal BPK ir teismų praktiką – kaltinamųjų (nuteistųjų) naudai, laikant, kad buvo disponuota narkotinės medžiagos pirmtaku, kurio kiekis nenustatytas, o ne konstatuojant, kad nuteistieji disponavo atitinkamai 600 l ir 290 l skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g gryno BMK.

15.26. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas kasatoriaus kaltę grindė įrodymais – nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo Ž. L., įtariamojo A. R., nuteistojo K. L. parodymais, kurie nepatvirtina jokių konkrečių jo veiksmų ir vaidmens padarant šią tęstinę nusikalstamą veiką (kasatoriaus kaltė buvo preziumuojama remiantis jo tariamu dalyvavimu nusikalstamame susivienijime), be to, jie nenuoseklūs, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog nenustatytos atskirų nuteistųjų sąsajos su vienais ar kitais padarant nusikalstamas veikas dalyvavusiais asmenimis, konkretūs dalies nuteistųjų objektyviąją nusikalstamų veikų pusę sudarantys nusikalstami veiksmai, nepaneigia jų kaltės. Tačiau tai reiškia, kad teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, nenurodė jokių jo individualios baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudarančių objektyvių veiksmų ir tyčią (kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauti padarant inkriminuotas veikas) patvirtinančių aplinkybių, o tai paneigia jo kaltę. Be to, teismas skirtingai vertino įrodymus, priklausomai nuo to, ar jie patvirtina, ar paneigia kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo ydingumą tiek dėl šios veikos, tiek ir dėl kitų kasatoriui ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotų veikų patvirtina ir tai, kad, pavyzdžiui, atmesdamas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo A. P. parodymus, teismas akcentavo, kad jis tiesiogiai nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas, dauguma aplinkybių jam buvo žinomos iš kitų asmenų, todėl natūralu, kad jis galėjo nežinoti visų aplinkybių, tačiau A. R. parodymais, esant tai pačiai situacijai, teismas rėmėsi.

15.27. Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs faktines veikos aplinkybes, tačiau palikęs galioti kasatoriaus nuteisimą dėl neteisėto disponavimo 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, ir šių narkotinių medžiagų kontrabandos, padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų ištyrimu ir vertinimu, nuosprendžio surašymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalis), bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. 260 straipsnio 3 dalį.

15.28. Teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka BPK, todėl teismo išvados dėl veikos dalyko ir kiekio negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis: nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>) šiuo atveju veikos dalykas ne tik nebuvo ištirtas ir nebuvo nustatytas objektyvių duomenų pagrindu, tačiau nebuvo patikimai nustatytas ir jo buvimo faktas.

15.29. Iš esmės vieninteliai įrodymų šaltiniai apie veikos dalyką ir jo kiekį yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymai, kad jie iš kitų asmenų (A. Pe., S. V., kurie savo parodymų nepatvirtino) sužinojo, jog buvo 174 ar 176 kg kokaino, tačiau jie patys narkotinės medžiagos nesvėrė ir nematė, be to, šių asmenų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti leistini ir patikimi įrodymai, todėl šiais parodymais remiantis negalima daryti patikimų išvadų apie veikos dalyką – realiai egzistavusį miltelių, kuriuose buvo kokaino, kiekį, juo labiau – grynosios narkotinės medžiagos kiekį milteliuose. Net ir pripažinus, kad miltelių kiekis buvo ne mažesnis nei 174 kg, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais nenustačius grynojo narkotinės medžiagos kiekio, labai didelis jos kiekis negalėjo būti inkriminuotas.

15.30. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės paneigia teismų prielaidas apie vieno krovinio – 174 kg mitelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, – buvimą ir tai, kad trimis atskirais atvejais (Jungtinėje Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje) rasti milteliai buvo iš to paties šaltinio, t. y. 174 kg miltelių, apgaule pagrobtų Ispanijoje, dalis. Visų pirma, Ispanijos Karalystėje tariamai pagrobti kokaino milteliai nenustatyti, jų cheminė sudėtis ir kitos esminės savybės nežinomos, todėl palyginamieji tyrimai su trimis atvejais rastomis medžiagomis negalimi. Bylos duomenimis, skirtingais laikotarpiais, skirtingose valstybėse, skirtingomis aplinkybėmis ir pas skirtingus asmenis trimis atvejais rasti milteliai yra skirtingo kiekio ir juose yra skirtinga kokaino koncentracija, skirtingos cheminės ir fizinės savybės. Jungtinės Karalystės ekspertės pagal teisinės pagalbos pavedimą Nr. 38-3-S-2154 (12 p) pateikta išvada paneigia teismų išvadas apie skirtingų paketų tapatumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, užuot objektyviai įvertinęs išvadą ar ėmęsis procesinių priemonių abejonėms pašalinti (apklausęs išvadą surašiusią ekspertę, pavedęs atlikti naujus ekspertinius tyrimus), iškraipė išvados turinį nurodydamas, kad, pagal šią išvadą, „pavyzdžiuose esantys kokaino milteliai nėra tiesiogiai kilę iš tos pačios pagamintų miltelių partijos“. Taip pat prieštaringos teismo išvados apie rastų miltelių su kokainu praskiedimo aplinkybes ir neatitinka teisme ištirtų įrodymų, abejonės liko nepašalintos. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl skirtingos kokaino koncentracijos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. P. turėti milteliai dar iki atsiradimo pas jį buvo skiedžiami (Ispanijoje), nors byloje apie tai nėra duomenų. Kita vertus, tokia teismo išvada prieštaringa, nes teismas padarė ir kitą išvadą, kad automobilyje „Peugeot 806“ (Lietuvoje) rasti milteliai, skirtingai nei kitais dviem atvejais, nebuvo skiesti, nors jie taip pat, teismo vertinimu, buvo atgabenti iš Ispanijos Karalystės. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo išvadų liko neaišku, kada ir kur kokainas buvo skiedžiamas, kokiomis proporcijomis ir kas jį skiedė, ar Lietuvoje rastas kokainas buvo skiestas, ar vis dėlto ne. Teismų išvados, kuriomis pagrįstas nenustatyto veikos dalyko buvimas, apie tai, kad trimis atskirais atvejais rastas kokainas buvo iš vieno šaltinio, pagrįstos nepašalintomis abejonėmis, iškraipyta byloje esančių įrodymų interpretacija, išvados prieštaringos ir nelogiškos. Kasatoriaus nuomone, tai turėjo būti vertinama kaip trys tarpusavyje nesusiję disponavimo kokainu atvejai, tačiau šie atvejai negali nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad 2011 m. gegužės 16 d. jachtoje „I.“ buvo 174 kg kokaino ar bet koks kitas jo kiekis, todėl jais remiantis nepagrįstai ir neteisėtai konstatuotas veikos dalykas. Apeliacinės instancijos teismo pasirinktas veikos aprašymas, kai skirtingomis aplinkybėmis rasti milteliai, kurių bendra masė sudarė daugiau kaip 3 kg, teismo nuomone, įrodo nenustatytos sudėties 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2424,738 g kokaino, grynąją narkotinę medžiagos masę, nurodant tik pagal rastų ir ištirtų miltelių dalį, negali būti laikomas tinkamu veikos dalyko nustatymu. Šiuo atveju neištyrus visų miltelių kasatoriui ir kitiems nuteistiesiems negalėjo būti inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelis kiekis (nusikalstama veika, jei įrodyta, galėjo būti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiškumų, pagal kurią BK 260 straipsnio dalį kvalifikuotina veika.

15.31. Priešingai nei nurodyta teismų nuosprendžiuose, bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad 2011 m. gegužės mėn. Ispanijoje buvo įvykdytas narkotinių medžiagų pagrobimas, kad kasatorius kartu su kitais asmenimis būtų dalyvavęs jame ir kad buvo atlikti visi tolesni veiksmai, susiję su disponavimu narkotine medžiaga ir jos kontrabanda. Teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės lemiama apimtimi pagrįstos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo V. V. bei nuteistojo D. R. parodymais, tačiau jie prieštarauja tarpusavyje, yra nenuoseklūs ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys leistini įrodymų šaltiniai, jie prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėmis apie šių asmenų ir kitų nuteistųjų veiksmus iki tariamo narkotinių medžiagų pagrobimo ir po jo (dėl disponavimo kapitono kortele, patekimo į jachtą, dėl S. Vy., A. Pe. atvykimo į Ispanijos Karalystę ir pan.), o teismai gynybos nurodytų prieštaravimų bei abejonių nepašalino. Byloje patikimai nebuvo nustatyta ne tik tai, kad buvo 174 kg miltelių su kokainu pirminis krovinys, kuriuo neva disponavo nuteistieji, bet ir tai, kad trimis atskirais atvejais, kai buvo rastos narkotinės medžiagos, kasatorius su tuo buvo susijęs. Teismai padarė niekuo nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad nuteistieji 2011 m. rudenį automobilyje „Peugeot 806“ paliko ir pamiršo 1 kg kokaino ir šis paketas automobilyje buvo paliktas kelerius metus. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai (liudytojos J. V.-K. parodymai) paneigė šias aplinkybes ir patvirtino, kad automobilis, kuriame buvo rastas labai didelis kiekis kokaino, buvo atvarytas ir paliktas aikštelėje visai kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, nei parodė liudytojas V. V., kuriuo patikėjo teismai. Tai reiškia, kad automobilis „Peugeot 806“ visą laiką buvo V. V. ir su juo susijusių asmenų žinioje, net ir tuo metu, kai liudytojas davė parodymus apie jį, ir tik po to buvo organizuotas automobilio pergabenimas į iš anksto V. V. parinktą aikštelę. Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš esmės pripažino, kad kaltinimo liudytojas melavo apie itin svarbias bylos aplinkybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. V. su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais sąmoningai sukūrė situaciją, kaip įteisinti V. V. žinioje buvusį automobilį ir kokainą bei sukurti naują įrodymų šaltinį, tariamai patvirtinantį V. V. parodymus apie 174 kg kokaino krovinį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino V. V. parodymų dėl automobilio atvarymo į aikštelę aplinkybių, išdėstė liudytojo parodymų interpretaciją, padarydamas klaidingą išvadą, kad automobilis į aikštelę turėjo būti atvarytas liepos mėn. pabaigoje, nors iš tiesų, pagal liudytojo parodymus, tai turėjo būti birželio mėn. pabaigoje. Juo labiau neįtikinama apeliacinio teismo pateikta versija, kad sutapimas yra tai, jog nenustatytas asmuo V. turėjo atvaryti automobilį į aikštelę kažkada liepos mėn. pabaigoje, t. y. tiksliai neapibrėžtu laiku, ir „visiškai atsitiktinai“ sutapo, kad V. automobilį atvarė būtent liepos 24 d., t. y. dieną po to, kai V. V. davė parodymus, ir likus pusei valandos iki to, kai policijos pareigūnai atvyko į aikštelę daryti kratos. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidas, kad automobilyje vienas iš dvidešimties paketų su kokainu buvo užmirštas ir dvejus metus vežiojamas. Tai neatitinka ir gyvenimiškos logikos, nes toks brangus krovinys negalėjo būti užmirštas. Be to, nė vienas iš nuteistųjų net fiziškai negalėjo disponuoti šiuo automobiliu bent jau laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. liepos 24 d., kai buvo suimti. Aptartas įrodymų vertinimas pažeidžia BPK nuostatas, BK 260 straipsnyje nustatytas nusikaltimo dalykas nuosprendžiuose grindžiamas ne patikimais įrodymais, o prielaidomis, iškraipant tikrąjį įrodymų turinį, ir tai rodo teismo šališkumą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausė V. V., kuris savo nuožiūra jomis disponavo iki 2013 m. liepos 24 d., t. y. dar pusmetį po to, kai kasatorius buvo suimtas. Bylos medžiaga taip pat paneigia kasatoriaus sąsajas su narkotinėmis medžiagomis, rastomis M. M. vairuotame vilkike ir A. S. vairuotame automobilyje.

15.32. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jo, T. P., ir kitų nuteistųjų neteisėto disponavimo 45 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 35,55 kg narkotinės medžiagos kokaino, pagrįstos netinkamu įrodymų vertinimu, padarant esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, bei netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Teismo išvados neišplaukia iš byloje esančių įrodymų, nes nenustatytos jokios kasatoriaus sąsajos su šio nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, t. y. objektyvūs veiksmai organizuojant ir vykdant inkriminuotą nusikaltimą. Teismo nuosprendyje nenustatytos jokios reikšmingos kokaino įgijimo aplinkybės, kurios leistų konstatuoti šį savarankišką nusikalstamos veikos požymį (laikas, vieta, asmenys ir kt.). Teismas šį požymį tiesiog preziumavo. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos laiko prieštaringi: nurodydamas, kad organizaciniai veiksmai buvo atlikti dar 2012 m. vasario mėn., aprašydamas nustatytas veikos aplinkybes, teismas nurodė, kad veika pradėta vykdyti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėn. Pašalinus neįrodytą įgijimo požymį iš veikos aprašymo, nusikalstamos veikos laikas prasideda nuo 2013 m. sausio 19 d., tačiau 2013 m. sausio 22 d. nuteistieji buvo sulaikyti ir objektyviai negalėjo atlikti jiems priskiriamų nusikalstamų veiksmų. Net jeigu būtų laikomos įrodytomis teismo nurodytos aplinkybės apie nuteistiesiems taikytų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimus, tai nepatvirtina, kad nuteistieji bendravo dėl aptariamos nusikalstamos veikos organizavimo ir vykdymo: brolių A. ir D. P. tarpusavio bendravimas, taip pat kaip ir kitų nuteistųjų, nenustačius jo turinio, nėra nusikaltimas ir neįrodo jokių jų sąsajų su BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymu. Aplinkybės, kad būdami suimti nuteistieji naudojosi uždraustomis ryšio priemonėmis, nurodytos apibendrintai dėl visų nuteistųjų netiksliai. Nenustatyta, kad veikai aktualiu laikotarpiu kasatorius būtų naudojęsis ryšio priemonėmis. Veikos laikotarpiu pas vienintelį A. Pe. buvo rasta ryšio priemonė, tačiau jos radimas savaime neįrodo, kad asmuo padarė nusikaltimą, jeigu nėra užfiksuotas bendravimo ta ryšio priemone turinys.

15.33. Nors apeliacinės instancijos teismas, remdamasis NVIV realizavimo trūkumais, pripažino, kad duomenys, gauti bendraujant su D. P. elektroniniu paštu (duomenys gauti vykdant NVIV), neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, ir jais nesivadovavo grįsdamas nuteistųjų kaltę, tačiau teismo motyvai rodo, kad teismas su tuo susijusius įrodymus vertino pažeisdamas BPK reikalavimus, neišsamiai, prieštaringai, tendencingai (šališkai) ir iškraipydamas jų turinį, abejones vertino nuteistųjų nenaudai, padarė nelogiškas išvadas.

15.34. Bylos aplinkybės patvirtina, kad NVIV buvo pradėti vykdyti neteisėtai, nesant tam teisinio pagrindo – teismo nutarties, nebuvo pašalintos abejonės dėl faktinio pagrindo sankcionuoti NVIV nebuvimo, NVIV vykdymo metu buvo pažeistos teismo nustatytos šių veiksmų atlikimo ribos, nuslėpti provokaciniai NVIV dalyvių ir pareigūnų veiksmai (iš esmės tokias išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas, išteisinęs kasatorių ir kitus nuteistuosius dėl šios veikos padarymo). Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nurodydamas, kad neturi teisinio pagrindo sutikti su tuo, kad V. V. veiksmai, atlikti kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo neteisėti ir kad jų metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, tačiau kartu nurodė, jog, siekdamas, kad nuteistųjų kaltė būtų grindžiama tik abejonių nekeliančiais, patikimais ir leistinais įrodymais, bendraujant su D. P. elektroniniu paštu gautais duomenimis nesivadovauja. Priešingai nei deklaratyviai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra jokių kitų savarankiškų duomenų, kurie būtų gauti ne iš NVIV ar iš NVIV realizavusių asmenų, leidžiančių pagrįsti kasatoriaus kaltę ar bent ryšį su inkriminuota veika.

15.35. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas tai, kad buvo faktinis pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę, nustatytą BK 159 straipsnyje, rėmėsi V. V. parodymais, duotais 2013 m. liepos 15 d. apklausoje, bei jos metu V. V. pateikto bei apžiūrėto grotuvo „iPod“ duomenimis, tačiau apie žinutę pavadinimu „D. P.“, išsaugotą šio grotuvo aplanke „Notes“ (šis tekstas ir buvo faktinis pagrindas prisijungti prie tariamai organizuoto nusikaltimo), nėra jokių ją identifikuojančių duomenų (neaišku, iš kokio elektroninio pašto į kokį ji gauta, kada, kas surašė tekstą ir pan.), o V. V. nurodytos aplinkybės apie tariamą kontaktą su D. P. nėra patvirtintos. Taigi, atsižvelgiant į bylos įrodomąją medžiagą, liko nepašalintos abejonės (ir jų pašalinti nebėra galimybės) apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis surašė tekstą, ir juo labiau nėra jokių duomenų, kad šį tekstą būtų surašęs D. P.. Atitinkamai abejonės, kad pats V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais padarė šį įrašą, kuris buvo panaudotas kaip faktinis pagrindas sankcionuoti NVIV, liko nepaneigtos. Priešingai, tolesni pareigūnų veiksmai ir jų kontroliuojamo V. V. veiksmai šias abejones tik sustiprina. Be to, ir šiuo atveju teismas naudojo neteisėtą argumentavimo metodą, kad jeigu nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta.

15.36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su tuo, jog (provokaciniai) V. V. veiksmai prieš D. P. buvo atlikti dar iki 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria sankcionuoti NVIV, priėmimo. Kad buvo būtent taip, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats V. V., tačiau teismas tai vertino kaip sąžiningą jo suklydimą duodant parodymus, nors tam nebuvo pagrindo, nes šių parodymų teisingumą patvirtina vėlesni veiksmai naudojantis sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei kontaktai juo su D. P.. Nebuvo atlikti ir jokie procesiniai veiksmai siekiant patikslinti šias aplinkybes (ar V. V. klydo). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog prie šio elektroninio pašto būtų prisijungta iš policijos pareigūnams priklausančio IP adreso. Tai įrodo UAB INBOKSS pateikti duomenys (iki NVIV sankcionavimo 2013 m. liepos 17–18 d. buvo prisijungta 15 kartų, nors V. V. teigė, kad jis prisijungė tik vieną kartą, o IP adresas 193.219.11.83 yra LKPB). Vadinasi, priešingai nei neteisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, byloje esantys objektyvūs duomenys neabejotinai įrodo, kad pareigūnai susirašinėjimą el. paštu neteisėtai kontroliavo nuo pat pradžių, kad jie prie šio pašto prisijungė neteisėtai dar nesant teismo nutarties dėl NVIV sankcionavimo, o elektroninį paštą V. V. sukūrė ir laiškus rašė pareigūnų nurodymu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prisijungimo prie elektroninio pašto faktas nepatvirtina aplinkybės, jog laiškai buvo rašomi. Tačiau pareigūnų veiksmai privalo atitikti teisėtumo reikalavimus, turi turėti teisinį pagrindą ir būti tinkamai įforminti. Šiuo atveju taip nebuvo ir jokiais procesiniais būdais nebegalima patikrinti, kokius nesankcionuotus veiksmus atliko pareigūnai. Tuo tarpu nuteistasis D. P. davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie nurodytos elektroninio pašto dėžutės duomenų iš V. V. gavimą, susirašinėjimo aplinkybes, šie parodymai nebuvo paneigti. Nepaneigus abejonių apie galimai įvykdytą provokaciją, provokacijos faktas laikytinas įrodytu.

15.37. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad nuteistųjų kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, yra deklaratyvūs ir klaidingi. Teismas didelį dėmesį skyrė iš Ispanijos Karalystės gautų duomenų analizei, tačiau nutylėjo, kad jokie ryšiai su nuteistaisiais šioje byloje nebuvo nustatyti. Iš Ispanijos gautoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie sietų kasatorių su inkriminuota veika. Teismas taip pat padarė prielaidas, kad jachta „L.“ buvo įsigyta iš nusikalstamo susivienijimo lėšų, nes jachtos įsigijimo aplinkybės nėra tinkamai ištirtos ir nėra aišku, kaip jos galėtų patvirtinti su tuo susijusius V. V. parodymus. Teismas rėmėsi V. D., D. K. telefono pokalbiais, susitikimais, tačiau V. D. bei kitų asmenų kontaktų turinys neturi nieko bendro su kasatoriumi. Taip pat nėra jokių sąsajų tarp V. D. veiksmų ir D. P. paleidimo iš suėmimo, kurias patvirtintų bylos medžiaga, nes laiko požiūriu šie veiksmai vienas nuo kito per daug nutolę, kad būtų galima logiškai juos susieti, juo labiau kad teismas pripažino, jog nuteistieji ir būdami suimti organizavo šią nusikalstamą veiką. Kasatoriaus ir kitų nuteistųjų kaltės nepatvirtina A. R. parodymai, kurie pagrįsti nuogirdomis ir yra abstraktūs. Nuosprendyje kaip kiti duomenys, pagrindžiantys kaltumą, nurodyti NVIV, tačiau teismas, pripažinęs, jog NVIV buvo realizuojami neteisėtai, jų metu gautais duomenimis negalėjo remtis. Be duomenų, gautų neteisėtai atliekant NVIV, nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti patikimas išvadas apie kasatoriaus kaltę dėl aptariamos veikos. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje analizuojami byloje esantys duomenys, tačiau jų pagrindu daromos teismo išvados yra nelogiškos, prieštaringos ir neatitinka tų duomenų turinio. Kadangi nebuvo nustatyta jokių objektyvių kasatoriaus veiksmų, kurie rodytų, kad jis suvokė kitus asmenis atliekant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 5 dalis), jis nuteistas nepagrįstai. Nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, nereiškia, kad visi jo nariai, nenustačius objektyvių jų veiksmų padarant konkrečią nusikalstamą veiką ir tyčios dalyvauti konkrečioje veikoje, gali būti pripažįstami kaltais, t. y. nuteisiami be kaltės.

15.38. Taigi ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl kasatoriaus kaltės prieštaringa – teismo išvados neišplaukia iš byloje ištirtų įrodymų, įrodymai įvertinti neišsamiai, iškraipant jų turinį, o kaltė preziumuota kitų asmenų atliktų veiksmų pagrindu, nenustačius kasatoriaus tyčios. Visi šie pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius bei nulėmusiais netinkamą BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės pagrindą bei bendrininkų atsakomybę, taikymą. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

15.39. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką (tačiau ne visa apimtimi), ne tik nekompensavo šio pažeidimo sumažindamas paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas vienu iš galimų būdų, bet, priešingai, padidino bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir už galutinę subendrintą bausmę bei pasunkino bausmės atlikimo režimą, nustatydamas dalį bausmės atlikti kalėjime. Toks teismo sprendimas, kuriuo tik formaliai pripažinta apie padarytą teisių pažeidimą, realiai gerokai padidinant bausmes ir sugriežtinant bausmės atlikimo režimą, negali būti laikomas pakankama bei efektyvia pažeistų teisių kompensavimo priemone. Toks sprendimas taip pat prieštarauja paties teismo išdėstytiems motyvams ir EŽTT sprendimui, kuris priimtas byloje S. V. ir kiti prieš Lietuvą (konstatuotas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas), be to, teismo motyvai yra prieštaringi, skiriant bausmę nebuvo tinkamai įvertintos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, išskirtinė procesinė situacija, susidariusi šio baudžiamojo proceso metu, bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis), paskirtoji bausmė nebuvo tinkamai individualizuoti, taigi nebuvo tinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, kurių taikymo praktika išplėtota kasacinės instancijos teismo ir EŽTT praktikoje, paskirtoji bausmė negali būti laikoma teisinga, o nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

15.40. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus ir kitų nuteistųjų teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo užtikrinta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o procesas apeliacinės instancijos teisme nebuvo per ilgas. Skirdamas kasatoriui bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek, svarbiausia, galutinę subendrintą bausmę, teismas deramai neįvertino nuteistajam taikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – trukmės, tik deklaratyviai nurodė, kad vertina EŽTT sprendimą, tačiau iš tikrųjų šio teismo nustatytomis aplinkybėmis nesivadovavo vertindamas proceso trukmę, netinkamai įvertino valstybės institucijų veiksmus organizuojant procesą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo pažeista kasatoriaus teisė į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, ir net pablogino kasatoriaus padėtį, kaip minėta, nustatydamas dar griežtesnes bausmes bei pakeisdamas bausmės atlikimo režimą.

15.41. Proceso trukmė konkrečiam asmeniui negali būti vertinama selektyviai – personalizuotas baudžiamasis persekiojimas dėl konkretaus asmens turi būti vertinamas kaip visuma. Vertinant proceso trukmės pagrįstumą skaičiuojama ir apeliacinio proceso trukmė, taip pat ir kasacinio proceso laikas iki kasacinės nutarties priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019). Nors ši baudžiamoji byla laikytina sudėtinga ir didelės apimties, tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas, kad būtų pateisinta tokia ilga proceso trukmė, kuri kasatoriaus atžvilgiu jau šiuo metu siekia beveik aštuonerius su puse metų (neskaičiuojant proceso trukmės kasacinės instancijos teisme), ir beveik visą šį laiką kasatorius yra suimtas. Kasacinio teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo vertinamas proceso trukmės priimtinumas ir kuriose buvo nagrinėjamos iš esmės analogiškos veikos kaip ir šioje byloje, tokia ilga viso proceso trukmė nebuvo pateisinta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019).

15.42. Šioje byloje valstybė (teisminės institucijos) buvo nepakankamai stropi ne tik organizuodama bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, bet ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pastarajame bylos nagrinėjimas užtruko dvejus metus. Pažymėtina, kad procesiniai delsimai, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla pradedama nagrinėti iš naujo ar kyla kitų kliūčių dėl teisėjų kolegijos kaitos (tai aktualu ir šioje byloje), teismų praktikoje pripažįstami procesiniais delsimais, už kuriuos atsakinga valstybė, ir tai laikoma netinkamu teismo darbo organizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>). Nagrinėjamoje byloje pirmasis apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko praėjus penkiems mėnesiams nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Vėliau teismo posėdžiai vyko su nepateisinamai ilgomis pertraukomis, kurios truko ir po keturis, penkis mėnesius. Visas įrodymų tyrimas ir atitinkamai su tuo susijusi ilga proceso trukmė apeliacinės instancijos teisme buvo nulemti vienintelės priežasties – būtinybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus proceso pažeidimus, o dėl kasatoriaus kaltės nebuvo praleistas nė vienas teismo posėdis, jokie kasatoriaus veiksmai nelėmė tokių ilgų pasyvių laikotarpių, kuriais nevyko bylos nagrinėjimas, gynyba nekėlė naujų versijų ir neprašė atlikti naujų įrodymų tyrimo veiksmų, todėl už šį proceso laikotarpį yra atsakinga valstybė – bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nes būtent netinkamas pirmosios instancijos teismo darbo organizavimas lėmė ilgesnę proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas faktas, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo keičiamas kaltinimas, taip pat nėra aplinkybė, pateisinanti proceso trukmę ir su tuo susijusius kasatoriaus teisių suvaržymus, priešingai, tai rodo valstybės (valstybinio kaltintojo) darbo trūkumus. Taigi visos šios aplinkybės, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, ne pateisina proceso trukmę, o rodo netinkamą valstybės institucijų (valstybinio kaltintojo ir teismų, teismų administracijos) darbo organizavimą, dėl to buvo nepateisinamų delsimų.

15.43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo nenuoseklus ir neobjektyvus, nes vieniems nuteistiesiems pažeidimą dėl pernelyg ilgos proceso trukmės kompensavo mažindamas bausmes pagal sankcijos ribas ar taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kitiems nuteistiesiems, tarp jų – ir kasatoriui, nors jie viso proceso metu buvo suimti, šio pažeidimo ne tik nekompensavo, bet ir paskyrė griežtesnes bausmes bei išskirtinai griežtas subendrintas bausmes, pvz., kasatoriui – laisvės atėmimą penkiolikai metų keturiems mėnesiams, iš jų trejus metus paskirta atlikti kalėjime. Skirdamas bausmes, apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad pašalino kasatoriaus ir kitų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas. Sprendimas pašalinti iš nuosprendžio atsakomybę sunkinančią aplinkybę turi lemti bausmių švelninimą, o ne jų griežtinimą, kaip buvo šiuo atveju.

15.44. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad iš narkotinių medžiagų ir prekursoriaus BMK platinimo gauta turtinė nauda sudarė ne mažiau kaip 6 172 000 Eur ir ši įgyta suma lygiomis dalimis turi būti konfiskuota iš nusikalstamo susivienijimo narių S. V., A. Pe., D. P., N. T. bei T. P.. Visų pirma, duomenų šaltiniai, kuriais teismas rėmėsi apskaičiuodamas konfiskuotino turto sumą, yra nepatikimi ir nepakankami neabejotinoms išvadoms daryti. A. R. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų, nes šio įtariamojo parodymai nebuvo tiesiogiai ištirti teisme, be to, jo parodymai nesuteikia jokios patikimos informacijos apie realiai gautą pelną, nes yra tik jo nuomonė, kurios nepagrindžia jokia kita įrodomoji bylos medžiaga. Kitų asmenų parodymai apie tariamai gautą turtinę naudą taip pat yra nekonkretūs, nurodomos apytikslės sumos, mokamos už atitinkamų medžiagų kilogramą ar litrą, arba tariamai perduotos nuteistiesiems sumos, tačiau, remiantis bylos duomenimis, nėra nustatyta, kad tokiomis sumomis realiai buvo disponuojama ir juo labiau kad jos buvo perduotos nuteistiesiems. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo išvados apie išplatintų medžiagų kiekius ir už jas gautą pelną prieštaringos ir nepatikimos, t. y., atsižvelgiant į teismo išvadas, kad dalis medžiagų buvo prarasta, pasisavinta, išmesta, jos buvo pamirštos ir pan., galima spręsti, jog narkotinėmis medžiagomis buvo disponuojama be jokios kontrolės, todėl net ir laikant, kad nerastas jų kiekis buvo išplatintas, nėra pagrindo daryti išvados, jog visos jos buvo išplatintos nusikalstamo susivienijimo nariams gaunant pelną. Taigi nebuvo paneigtos abejonės, kad ir kitos nerastos narkotinės medžiagos ir prekursorius BMK galėjo būti pagrobti, paslėpti ar kitaip prarasti negaunant už tai jokių pajamų. Be to, nebuvo nustatytas ir pinigų už narkotines ir kitas medžiagas perdavimo nuteistiesiems faktas, kad buvo nusikalstamo susivienijimo bendra kasa. Pažymėtina, kad, kaip aptarta pirmiau skunde, atskirų nusikalstamų veikų atvejais nebuvo nustatytas ne tik grynasis narkotinės medžiagos ar prekursoriaus kiekis, bet ir miltelių ar skysčio kiekis. Taigi teismas ne tik preziumavo nuteistųjų kaltę, nenustatęs esminio nusikalstamų veikų požymio – veikos dalyko, bet ir nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, konstatavo, kad draudžiamos medžiagos buvo išplatintos nuteistiesiems už jas gaunant milijoninį pelną. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo atlikti skaičiavimai netikslūs: nors teismas pripažino, kad išplatinus narkotines medžiagas buvo gauta ne mažesnė kaip 5 584 000 Eur suma, nustatydamas galutinę konfiskuotiną sumą, 6 172 000 Eur, rėmėsi ne šia suma, bet tarpiniuose skaičiavimuose nurodyta suma – 5 620 000 Eur. Taigi neaišku, kokias sumas teismas laikė sudarančiomis galutinę konfiskuotino turto vertę.

15.45. Patikimai nenustatęs, koks konkretus kiekis narkotinių medžiagų ir BMK buvo realizuotas gaunant finansinę naudą, kokia jos dalis atiteko konkretiems nuteistiesiems, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistieji S. V., A. Pe., D. P., N. T. ir T. P. gavo 6 172 000 Eur turtinės naudos iš nusikalstamų veikų. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalį ir nustatydamas nuteistųjų tariamai iš nusikalstamų veikų gautos turtinės naudos dydį, rėmėsi BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, netinkamai vertino įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis, prieštaringomis išvadomis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15.46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai ir nelogiškai nusprendęs, kad iš nusikalstamų veikų neteisėtai įgyta pinigų suma turi būti priteista lygiomis dalimis iš nusikalstamo susivienijimo narių – S. V., A. Pe., D. P., N. T. bei T. P., nors pats teismas pripažino, kad jie paskirstydavo už narkotinių medžiagų ir prekursoriaus BMK gautą pelną kaip atlyginimą kitiems susivienijimo nariams bei kitiems darant nusikalstamą veiką dalyvavusiems asmenims. Taigi, remiantis tokia prielaida, gautu pelnu disponavo ne tik nurodyti penki asmenys, tai nebuvo tik jų gauta finansinė nauda – ji atitinkamomis dalimis buvo paskirstyta kitiems asmenims, o atitinkamos dalys privalėjo būti nustatytos ir turėjo būti sprendžiamas jų konfiskavimo iš kitų asmenų klausimas. Kasatorius ir kiti nurodyti nusikalstamo susivienijimo nariai nėra materialiai atsakingi už kitus asmenis, tariamus bendrininkus, ir iš jų negali būti konfiskuojamas šių asmenų gautas turtas, atitinkantis nusikalstamos veikos rezultato požymius. A. R. taip pat buvo vienas pagrindinių tariamo nusikalstamo susivienijimo narių, neabejotinai gavęs pelno iš nusikalstamų veikų, todėl jam tekusi pinigų dalis turėjo būti išskaičiuota iš bendros sumos. Tai nereiškia, kad jam yra taikomas turto konfiskavimas ar sprendžiamas jo kaltės klausimas, tačiau esant dabartiniam apeliacinės instancijos teismo sprendimui kasatorius ir kiti nuteistieji, iš kurių nuspręsta išieškoti tariamai gautą turtinę naudą, nepagrįstai tapo materialiai atsakingi už A. R. nusikalstamu būdu gautą turtą. Atitinkamai analogiška išvada darytina ir dėl visų kitų nusikalstamų veikų, kurias darant, remiantis teismo išvadomis, dalyvavo ne tik minėti penki nuteistieji, bet ir kiti teismų nurodyti asmenys, kurie gavo atlygį (pvz., disponavimo 174 kg, kuriuose buvo kokaino, epizodo atveju iš kasatoriaus galėtų būti priteista ne daugiau kaip 1/26 šiame epizode gautos neteisėtos naudos, nes įvykdant nusikalstamas veikas iš viso dalyvavo 26 asmenys). Taigi, konstatavęs, kad nurodyta suma buvo padalijama nusikalstamo susivienijimo nariams bei kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims, teismas nepagrįstai šią sumą nusprendė išieškoti tik iš penkių nurodytų nuteistųjų, tokiu būdu be pagrindo juos pripažindamas materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir taip netinkamai taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo turi būti panaikinta ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16. Nuteistojo N. T. gynėja advokatė I. Botyrienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuriomis N. T. nuteistas: pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 2) pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK), 3) pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino), 4) pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 l, ne mažiau kaip 290 l, ne mažiau kaip 566,1 l skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK), 5) pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino), ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria N. T. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino), ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo N. T. buvo išteisintas. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš N. T. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 045 849 Eur. Kasatorė nurodo:

16.1. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, taip pat suvaržė nuteistojo N. T. teises. Padaryti BPK pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Lietuvos apeliacinis teismas N. T. ir kitų nuteistųjų kaltę grindė neleistinais įrodymais, be to, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, neišsamiai, iškraipė jų esmę arba dalį jų turinio nutylėjo, todėl padarė prieštaringas ir nenuoseklias išvadas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė N. T. teisę į gynybą, teisingą (sąžiningą) procesą, nes vadovavosi tiesiogiai teismo posėdyje neapklaustų kaltinimo liudytojų J. P., V. P., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. S., J. K., A. R. parodymais, kuriems gynyba jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimų. Nors Lietuvos apeliacinis teismas ir ėmėsi priemonių tam, kad gynybai būtų sudaryta galimybė tiesiogiai apklausti minėtus kaltinimo liudytojus, tačiau dalies šių asmenų taip ir nepavyko apklausti tiesiogiai teisme, dalis jų buvo apklausti, tačiau tik atitinkamų užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnų. Minėtų liudytojų parodymai yra svarbus N. T. kaltę pagrindžiantis įrodymų šaltinis, todėl tai, kad šie įrodymai tiesiogiai neištirti, nepašalintos dėl jų kylančios abejonės, privalėjo būti atitinkamai įvertinta, ypač rungtyniškumo principo kontekste. Tačiau tai nepadaryta, šis gynybos teisių suvaržymas niekaip nekompensuotas, tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, nes, apkaltinamuosius nuosprendžius grindžiant tiesiogiai neapklaustų kaltinimo liudytojų parodymais, nesilaikyta šiuo klausimu suformuotos EŽTT praktikos (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rosin prieš Estiją; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; 2010 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Erne prieš Turkiją; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją; 2013 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Kostecki prieš Lenkiją; 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Sica prieš Rumuniją; 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Štefančič prieš Slovėniją). Jeigu iš dalies ir galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad išvardytų asmenų parodymai nebuvo vienintelis ar lemiamas įrodymų šaltinis, tai to negalima pasakyti apie įtariamojo A. R. parodymus, kurie yra pagrindinis arba vienintelis, tačiau visuomet lemiamas įrodymų šaltinis dėl visų N. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismai nepagrįstai A. R. parodymus laikė BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinkančiu įrodymu ir grindė jais nuosprendžius.

16.3. Gynyba neturėjo galimybės užduoti A. R. klausimų nė vienoje proceso stadijoje išimtinai dėl prokuratūros veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų. A. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas 2014 m. kovo 20 d., apie šią jo apklausą nebuvo informuoti nei įtariamieji, nei jų gynėjai, nors tam nebuvo jokių kliūčių, o kai prokuroro 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu A. R. buvo paleistas iš suėmimo, jis pasislėpė, dėl to nebuvo apklaustas ir bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad prokurorai žinojo apie A. R. poziciją ir kad jo parodymai bus itin svarbus kaltinimą pagrindžiantis įrodymas, kad gynybos teisė apklausti šį asmenį yra esminė teisingo (sąžiningo) proceso garantija. Visa tai rodo prokuratūros procesinį aplaidumą ir atsakomybę dėl susidariusios situacijos. Vertindami nuteistojo teisės į teisingą (sąžiningą) procesą suvaržymą, teismai privalėjo tinkamai įvertinti nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

16.4. Svarbu ir tai, kad A. R. yra buvęs įtariamasis toje pačioje byloje. Tiek EŽTT, tiek nacionalinė teismų praktika įtvirtina vienareikšmį reikalavimą tokių asmenų parodymus vertinti itin kruopščiai (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada prieš Italiją; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino A. R. procesinio specifiškumo ir objektyvių aplinkybių, rodančių jo nenuoširdumą. Davęs kitus įtariamuosius toje pačioje byloje įkaltinančius parodymus, A. R. gavo procesinę lengvatą – prokuroro 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu (paties prokuroro iniciatyva) suėmimas jam buvo pakeistas į užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, t. y. A. R., įtariamam labai sunkių nusikaltimų įvykdymu, buvo paskirtos itin švelnios kardomosios priemonės. Paleistas į laisvę A. R. pasislėpė. Lietuvos apeliacinis teismas šias aplinkybes, atskleidžiančias tikrąją A. R. motyvaciją duoti kaltinimui naudingus parodymus, nutylėjo. A. R. turėjo akivaizdų interesą duoti kaltinimui naudingus parodymus, nes dėl to pats gavo galimybę išvengti suėmimo ir gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, kad A. R. parodymai buvo užfiksuoti laikantis BPK nustatytų reikalavimų, nei patvirtina jų teisingumą, nei paneigia pirmiau aptartas aplinkybes, juolab kad A. R. parodymai nenuoseklūs ir kelia abejonių. Taigi tai nėra pagrindas besąlygiškai jais remtis. Beje, teisėjas A. Ru. atskirojoje nuomonėje pripažino, kad esminis N. T. kaltės įrodymas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. yra neleistinas įrodymas, juo negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

16.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad teismai, grįsdami apkaltinamuosius nuosprendžius šio teisme tiesiogiai neapklausto įtariamojo (buvusio įtariamojo toje pačioje byloje) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, suvaržė N. T. teisę į teisingą (sąžiningą) procesą. Dėl prokuratūros priimtų sprendimų negali būti apribota N. T. ir kitų nuteistųjų teisė į sąžiningą procesą. Juolab šis teisių suvaržymas nekompensuotas jokiomis procesinėmis priemonėmis. Taigi, N. T. kaltę grindžiant vien tik ar lemiama apimtimi A. R. parodymais, padaryti esminiai BPK pažeidimai, įrodymais pripažįstant BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančius duomenis.

16.6. Taip pat N. T. kaltė grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų buvusių įtariamųjų toje pačioje byloje liudytojų A. P., V. Š., V. V. ir Ž. L. parodymais. Pirmiau minėta, kad tokie įrodymai turi būti vertinami su didesniu atidumu, turi būti įvertinamos grėsmės dėl manipuliavimo procesu, nuosprendis šiais įrodymais gali būti grindžiamas, jei juos patvirtina kiti savarankiški įrodymai. Teismai tinkamai neįvertino akivaizdaus šių liudytojų procesinio suinteresuotumo, nepašalino jų parodymų turinio trūkumų ir juose esančių prieštaravimų bei abejonių; vertino juos prieštaringai: tiek, kiek jie grindė kaltinimą, besąlygiškai jais rėmėsi ir laikė patikimesniais nei kitus kaltinimą paneigiančius įrodymus; o tiek, kiek jie neatitiko kaltinimo turinio, atsisakė jais remtis. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pripažino, kad minėtų liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nesilaikant BPK reikalavimų, tačiau atsisakė pripažinti tai BPK pažeidimu. Teismo aptariamas nukrypimas nuo nustatytos proceso veiksmų atlikimo tvarkos negali būti laikomas nežymiu. Šabloniškas ankstesnių parodymų perkėlimas į kitą protokolą, pakeičiant datas bei procesinį statusą ir duodant asmeniui pasirašyti, paneigia šio procesinio veiksmo esmę. Aplinkybė, kad įtariamųjų parodymai kopijavimo būdu tapo liudytojų parodymais, imituojant jų apklausas, yra labai svarbi vertinant tokių parodymų savarankiškumą ir patikimumą. Juolab dėl savo parodymų, įkaltinančių kitus nuteistuosius, minėti asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismai, vertindami tuos pačius įrodymus, tai darė nenuosekliai, kaltinimą pagrindžiantiems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę, jų nepatikimumą rodančias aplinkybes nutylėjo, bandė pateisinti ar vertino nuteistųjų nenaudai. O nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų liudytojų parodymai buvo vertinami ne tik neskiriant jiems ypatingo dėmesio, bet ir šiurkščiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

16.7. Teismai, taikydami BK 249 straipsnio 2 dalį, įrodymus vertino pažeisdami kaltinamųjų teises, BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiškindami nusikalstamo susivienijimo požymius, tai lėmė nepagrįstą išvadą apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą ir N. T. dalyvavimą jame. Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimas grindžiamas nepatikimais įrodymais ir prielaidomis.

16.8. Nei Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 38-2-JL-1113 (toliau – LKPB pažyma), kuri išvis negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkančiu įrodymu, nei procesinį suinteresuotumą turinčių liudytojų parodymais nepaneigti nuoseklūs, bylos duomenimis patvirtinti nuteistųjų parodymai apie jų tarpusavio ryšio pobūdį – draugystės, giminystės ryšius. Bendravimas, ilgalaikių artimų ryšių palaikymas negali būti vertinami kaip nusikalstamo susivienijimo neformalusis požymis. Priešingos teismų išvados yra deklaratyvios. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų analizėje Nr. 38-IL-2454 pateikta informacija, kurioje N. T. priskiriami skirtingi telefono numeriai, yra tik prielaidos ir šią pažymą surašiusių pareigūnų interpretacijos, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, per dvejus metus įvykęs nurodomų kontaktų skaičius (su T. V. – 36 kartus, su K. L.– 56 kartus, su L. P. – 32 kartus) tikrai nerodo intensyvaus nuolatinio bendravimo. Galiausiai analizėje nurodyti kontaktai nėra skiriamasis pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos požymis. Priešingai, kontaktų epizodiškumas leistų nebent daryti prielaidas, kad buvo planuojama ir kaskart susiburiama vykdyti atskirų veikų, ir jų laikotarpiu buvo palaikomi atitinkami tarpusavio ryšiai.

16.9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai, skirtingai nei organizuotos grupės atveju, pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a>, 2K-209-699/2017, 2K-189-1073/2019). Nors apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo aiškiai apibrėžtus vaidmenis ir konkrečias užduotis, už kurių atlikimą buvo atsakingi, nuosprendyje konstatuotas N. T. bei kitų susivienijimo branduolį sudariusių asmenų vaidmuo tokią išvadą paneigia. Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nė vienas iš nuteistųjų, išskyrus S. V., neturėjo konkretaus vaidmens, priešingai, vykdydami atskirus nusikaltimus, nuteistieji kaskart atliko skirtingas užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis, o tai būdinga ne nusikalstamam susivienijimui, o organizuotai grupei. Taigi nenustatytas joks konkretus pastovus N. T. vaidmuo, konkrečios užduotys, susitarimas su kitais nuteistaisiais nuolat veikti inkriminuoto susivienijimo naudai ir interesais. Teismų konstatuotos atskirų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės paneigia išvadas apie nuolatinį išankstinį vaidmenų pasiskirstymą nusikalstamo susivienijimo viduje.

16.10. Nuolatinių kriminalinio pobūdžio susirinkimų rengimas konstatuotas formaliai, nedetalizuojant konkrečių susitikimų, jų turinio, kuris leistų spręsti apie šio požymio buvimą. Nuteistųjų, palaikiusių asmeninius ryšius, susitikimai, nesant patikimų duomenų apie šių susitikimų pobūdį, jų turinį, nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstamo susivienijimo požymis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad N. T. dalyvavo kokiuose nors susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami nusikalstamo susivienijimo veikimo klausimai. Konspiracijos laikymasis neišskiria nusikalstamo susivienijimo iš kitų bendrininkavimo formų. Be to, nenustatyta, kad buvo naudojamos kokios nors bendrai įsigytos programinės įrangos ar priemonės, koduojančios tarpusavio bendravimo turinį, priešingai, kiekvienas asmuo disponavo asmeninėmis ryšio priemonėmis. Teismo išvada apie GSM blokavimo prietaisų naudojimą grindžiama tik A. R. parodymais. Taigi, net jei būtų laikomas įrodytu nuteistųjų dalyvavimas atskiruose nusikaltimuose, jų naudotos ryšio priemonės, naudojimosi jomis pobūdis nerodo jokio išskirtinio organizuotumo lygio. Teismo išvados apie bendrą kasą tėra prielaidos, bendra kasa nerasta, nesurinkta jokių jos buvimą patvirtinančių duomenų, nenustatytas nė vienas atvejis, kad kažkas būtų perkama iš bendrų lėšų, priešingai, visi nuteistieji disponavo turtu, įsigytu iš asmeninių lėšų. Išvados apie hierarchinę struktūrą pagrįstos ne objektyviais duomenimis, bet įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančia LKPB pažyma ir nepatikimais liudytojų parodymais. Išvadą apie bauginimo ir bausmių sistemą apeliacinės instancijos teismas grindžia įvykiu apie prekursoriaus praradimo aplinkybių aiškinimąsi bei vilkikų vairuotojų „auklėjimą“. Tačiau pavienis smurto panaudojimo atvejis prieš asmenis, kurie net nebuvo nusikalstamo susivienijimo nariai, negali pagrįsti šios išvados. Ginkluotumo požymis konstatuotas nepagrįstai, nenustatyta, kad N. T. tyčia apėmė šį požymį. Be nekonkretizuotų ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintų liudytojų parodymų, byloje nėra jokių duomenų apie N. T. sąsajas su jam inkriminuotais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kad jam buvo žinoma apie kitų asmenų veiksmus, susijusius su disponavimu ginklais. Nepaneigta, kad vienintelis ginklas, kuriuo disponavo N. T., – jo teisėtai laikytas dujinis pistoletas, byloje nenustatyta, kad jis buvo laikomas ar naudojamas nusikalstamo susivienijimo interesais. Byloje nustatyti savarankiški atskirų asmenų veiksmai neteisėtai įgyjant ginklus bei šaudmenis ir jais disponuojant turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnį kaip jų asmeniškai įvykdytos nusikalstamos veikos. Taigi, teismai, jokiais patikimais įrodymais nenustatę konkretaus ir individualizuoto N. T. vaidmens jam inkriminuotame nusikalstamame susivienijime, taip pat nenustatę jokių jo atliktų konkrečių veiksmų, kurie rodytų ilgalaikius tarpusavio kriminalinius ryšius su kitais nuteistaisiais bei jo tyčią neapibrėžtą laiką kartu su kitais nuteistaisiais veikti inkriminuoto organizuoto darinio naudai, padarė nepagrįstą išvadą, jog N. T. priklausė nusikalstamam susivienijimui, užėmė aukštą vietą hierarchinėje sistemoje.

16.11. Nepagrįstai konstatuota, kad nusikalstamas susivienijimas įkurtas 2005 m., nes nenustatyta nė viena susivienijimo narių nusikalstama veika, kuri būtų įvykdyta ar organizuota 2005–2008 m. Nors teismų praktika nereikalauja nustatyti, kad būtų padarytas nors vienas konkretus nusikaltimas, tačiau tikslas – sunkių ar labai sunkių nusikaltimų darymas (būtinas požymis) turi būti nustatytas konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne preziumuotas. LKPB pažymoje „Dėl A nusikalstamo susivienijimo“, taip pat A. R. parodymuose nurodytos aplinkybės nepatvirtintos konkrečiais duomenimis, t. y. byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu realiai būtų atliktos konkrečios nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ar rengiamasi jas daryti. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad aptariamu laikotarpiu egzistavo itin gerai organizuotas, pastovus, aktyviai veikiantis nusikalstamas darinys, kurio nariai nuo 2005 m. iki 2009 m. nepadarė nė vieno nusikaltimo. Jei jokie nusikaltimai nėra nei daromi, nei planuojami, tai negalima konstatuoti šiam tikslui įkurto nusikalstamo susivienijimo egzistavimo fakto. Todėl net ir laikant, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo 2009–2013 m., kai buvo įvykdyti konkretūs nusikaltimai, iš to negalima daryti išvados, kad nuteistieji dar 2005 m. susibūrė į nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje. Taip pat negali būti konstatuojama, kad nuteistieji veikė kaip aktyvūs susivienijimo nariai po 2013 m. sausio 22 d., t. y. kai buvo suimti ir izoliuoti tiek tarpusavyje, tiek nuo kitų asmenų.

16.12. BK 249 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas grindžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, taip pat A. R. parodymais, kuriais apskritai negali būti grindžiamos jokios teismo išvados, ir LKPB pažyma, kuri neatitinka patikimo ir objektyvaus duomenų šaltinio reikalavimo, nes ją surašė pareigūnas, kuris pats tiesiogiai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl toks asmuo nėra nešališkas, priešingai – suinteresuotas tyrimo rezultatais. Todėl ir tokio asmens surašyti raštai, pažymos ar kitokie panašaus pobūdžio dokumentai, nepagrįsti konkrečių tyrimo veiksmų rezultatais, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Šiuo atveju ne teismas, o policijos pareigūnai dar ikiteisminio tyrimo pradžioje savo surašytoje pažymoje tiek „konstatavo“ nusikaltimo (nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje) padarymo faktą, tiek „nustatė“, kas tą nusikaltimą padarė. Šios išvados padarytos remiantis ne BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, o informacija, kurios šaltiniai pažymoje net nenurodyti. Todėl teismai, nusprendę remtis pažyma ir pripažinę ją leistina įrodinėjimo priemone, privalėjo nustatyti ir vertinti joje nurodytos informacijos šaltinius, o ne remtis iš anksto pateiktomis išvadomis.

16.13. Teismų išvados dėl nusikalstamo susivienijimo tėra kaltinimo pateiktų prielaidų perkėlimas į nuosprendžius. Lietuvos apeliacinis teismas peržengė kaltinimo ribas, t. y. konstatuodamas nusikalstamo susivienijimo narių pasiskirstymą vaidmenimis, pakartodamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus nurodė, kad S. Vy. dalyvavo iš klijų išgaunant kokainą, nors toks nusikalstamos veikos epizodas nebuvo inkriminuotas nei S. Vy., nei kaip atliktas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taigi apeliacinis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų – jis yra ne teismo savarankiškai surašytas procesinis dokumentas, o prokuroro apeliacinio skundo pažodinė kopija.

16.14. N. T. apeliacinis skundas dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK, atmestas deklaratyviai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. N. T. kaltė šiame epizode nepagrįsta tiesiogiai ištirtais, leistinais, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkančiais įrodymais, pakankamais jo kaltei pagrįsti. Iš įrodymų turinio matyti, kad juose nėra jokios įrodomosios informacijos, kuri apskritai galėtų susieti N. T. su šia veika, išskyrus A. R. parodymus ir iš Rusijos Federacijos gautą medžiagą apie operatyvinių veiksmų rezultatus.

16.15. A. R. parodymai dėl pirmiau jau minėtų priežasčių neatitinka leistinumo reikalavimų, todėl jais negali būti grindžiama N. T. kaltė. Be to, A. R. parodymai yra abstraktūs, neinformatyvūs, neatskleidžia konkrečių N. T. atliktų veiksmų. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, A. R. parodymai yra ne tik lemiamas, bet iš esmės vienintelis N. T. kaltės įrodymas, taip pat A. R. nurodomų abstrakčių N. T. sąsajų su šiuo nusikaltimu nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Tačiau A. R. parodymams suteikta prioritetinė reikšmė. Pavyzdžiui, vertindamas A. R. parodymus dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg kokaino, apeliacinės instancijos teismas atsisakė jais remdamasis pripažinti įrodytais N. T. ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, nes A. R. parodymai buvo vienintelis juos įrodantis šaltinis, kurio nepatvirtino kiti bylos įrodymai, taip pat todėl, kad A. R. nebuvo apklaustas teisme. Aptariamame epizode situacija iš esmės analogiška, tačiau A. R. parodymai įvertinti kaip pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tokie esminiai nuosprendžio prieštaravimai tik patvirtina, kad įrodymai buvo vertinami atmestinai, ignoruojant BPK nuostatas ir kaltinamųjų teises.

16.16. Pokalbių išklotinės, gautos iš Rusijos Federacijos, taip pat nėra nei leistina, nei pakankama įrodinėjimo priemonė. Pirma, nenustatytas šių duomenų gavimo teisėtumas – byloje nėra duomenų, kad išklotinėse nurodytų asmenų susižinojimo kontrolė buvo įstatymų nustatyta tvarka sankcionuota, todėl vykdant tokią kontrolę gauti duomenys negalėjo būti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone. Be to, nėra duomenų, kokiu pagrindu šie, tikėtina, Latvijos Respublikoje surinkti duomenys atsidūrė Rusijos Federacijos teisėsaugos žinioje. Abipusio pripažinimo principas nesuteikia jokios prioritetinės reikšmės duomenų šaltiniams, gautiems iš užsienio valstybės, ir neatleidžia teismo nuo pareigos ištirti ir įvertinti šiuos duomenis laikantis BPK taisyklių. Antra, aptariamo įrodymų šaltinio turinys nėra pakankamas N. T. kaltei pagrįsti. Iš neaiškiu būdu gautų ir nežinia kieno surašytų suvestinių, kuriose neaišku kas ir kokiu pagrindu neva nustatė kalbėjusių asmenų tapatybes, byloje nesant jokių kitų duomenų, negalima daryti išvados, kad priskirtais telefono numeriais kalba būtent N. T.. Taigi, pokalbių turinys nėra informatyvus ir nesusieja N. T. su aptariama nusikalstama veika. Todėl šiuo BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančiu ir tinkamai neištirtu, neinformatyviu duomenų šaltiniu negalėjo būti grindžiama N. T. kaltė.

16.17. Pašalinus iš įrodymų grandinės nurodytus neleistinus įrodymus, daugiau nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai pagrįstų N. T. kaltę šiame epizode. N. T. kaltė šiame epizode tiesiog preziumuota, remiantis bendrininkavimo forma, nenustačius ne tik jo veiksmų, bet ir jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jam apskritai buvo žinoma apie šios veikos vykdymą, kad jo tyčia apėmė šią veiką. Taigi, teismai padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu ir nuosprendžio surašymu, taip pat netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę.

16.18. N. T. nepagrįstai nuteistas dėl disponavimo labai dideliu kiekiu, 16–18 kg, kokaino. Nė vienas įrodymas patikimai nepagrindžia N. T. sąsajų su rastu kokainu, jo tyčios ir juolab jo, kaip bendrininko, veiksmų. Vienintelis informacijos šaltinis, kuriuo remiantis lemiama apimtimi yra grindžiama N. T. kaltė, – abstraktūs A. R. parodymai, kurie nesuteikia jokios konkrečios informacijos. Svarbu ir tai, kad A. R. parodymus šiame epizode teismas vertino prieštaringai, t. y. nusprendė, kad A. R. parodymų (kitų įrodymų byloje nėra) nepakanka kokaino įgijimui pagrįsti, o gabenimui ir platinimui – pakanka, nors, be A. R. parodymų, taip pat nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, pašalindamas iš kaltinimo kokaino įgijimą, teismas iš esmės pripažino A. R. parodymų dėl kokaino įgijimo šaltinio nepatikimumą, t. y. A. R. nurodė, kad kokainas buvo įgytas iš L. Pe., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir šio procesinio sprendimo pagrindu iš kaltinimo pašalintas įgijimas (nuosprendžio 48.4 punktas). A. R. parodymų melagingumą patvirtina tai, kad byloje nėra duomenų apie A. R. buvimą Jungtinėje Karalystėje 2009 m. rugpjūčio 18–19 d., kur jis neva sprendė su tariamai iš L. Pe. įgyto kokaino realizavimu susijusius klausimus. Tačiau teismas abstraktiems A. R. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir nevertino šios svarbios aplinkybės, o N. T. teisinančius nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., T. P. ir T. V., įtariamųjų S. P., A. K. bei liudytojo L. Pe. parodymus, kurie paneigia A. R. nurodomas aplinkybes, nemotyvuotai atmetė. Taip padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

16.19. Svarbu ir tai, kad nuosprendyje nenurodytas joks konkretus N. T. vaidmuo, t. y. N. T. nuteistas dėl to, kad asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, davė nenustatyto turinio nurodymus nenustatytais mobiliojo ir interneto ryšio kanalais; nedetalizuota, kuo konkrečiai pasireiškė N. T. inkriminuoti veiksmai, kaip jis juos įgyvendino ar jo tyčia apėmė nusikalstamus veiksmus, susijusius su šiuo nusikaltimu. Jo kaltė tiesiog preziumuota remiantis inkriminuota bendrininkavimo forma. Taigi nuosprendis pagrįstas prielaidomis, netinkamai taikant BK nuostatas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir bendrininkų baudžiamąją atsakomybę.

16.20. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai nustatė veikos dalyką ir jo kiekį. Nors teismas nurodė, kad kokaino kilmės šaltinis nenustatytas, tačiau padarė prielaidą, kad pas R. B. bei J. Ž. ir D. Č. rasti milteliai su kokainu kilę iš to paties šaltinio (tos pačios partijos). Objektyvūs bylos duomenys apie rastos ir ištirtos narkotinės medžiagos skirtingą sudėtį ir koncentraciją šias prielaidas paneigia, t. y. objektyviai nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje paimtas kokainas buvo skiestas, pakuotas kitokiu būdu nei kokainas, sulaikytas Prancūzijoje. Šios abejonės dėl kokaino kilmės šaltinio nepašalintos, tačiau teismas jomis grindė nuosprendį, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, teismo prielaidas apie narkotinių medžiagų šaltinio tapatumą paneigia ir jų įpakavimo ypatybės, skirtingas paketų svoris. Byloje nėra nė vieno įrodymo (tokių aplinkybių nenurodė ir A. R.), kad 1 kg miltelių viršsvoris būtų nusemiamas, kad A. R. ir T. V. Jungtinėje Karalystėje būtų svėrę paketus, dalį kiekio nuėmę, paketus perpakavę ir kt. Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir patikslino dalyko kiekį, vis dėlto nepagrįstai nurodė miltelių kiekį – 16–18 kg, nes dalis šio kiekio (7–9 kg) nebuvo rasta ir ištirta, nenustatyta juose esanti narkotinės medžiagos grynoji dalis. Todėl nesurastų miltelių kiekis, kuris grindžiamas išimtinai A. R. parodymais, iš kaltinimo turėjo būti pašalintas, o ne preziumuotas.

16.21. N. T. nepagrįstai nuteistas dėl disponavimo ne mažiau kaip 600 l, 566,1 l, 290 l skysčio, kurio sudėtyje yra BMK, nes: 1) nenustatytas veikos dalykas, 2) leistinais įrodymais nenustatyti N. T. veiksmai ir apskritai jo ryšys su šia nusikalstama veika. Viename iš šios tęstinės veikos epizodų (dėl 600 l skysčio) nei veikos dalyko egzistavimas, nei jo grynasis kiekis nebuvo įrodyti ir patikimai nustatyti; šie savarankiški veiksmai išvesti iš kitų veikos epizodų, t. y. preziumuoti. Nei gamybos, nei transportavimo būdo panašumas negali būti pakankamas patikimoms išvadoms apie konkretų veikos dalyką, jo kiekį, ypač jeigu skystis apskritai nebuvo surastas ir ištirtas. Kiekviename veikos epizode konstatuojant labai didelį kiekį netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, N. T. kaltė padarius aptariamą nusikaltimą nepagrįsta. Ž. L., L. P. ir K. L. parodymuose nėra jokių konkrečiai N. T. kaltinančių aplinkybių. Vienintelis įrodymų šaltinis – abstraktūs A. R. parodymai, kuriuose jis nenurodė konkrečių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie N. T. dalyvavimą padarant šį nusikaltimą, be to, duodamas parodymus, jis rėmėsi tik nuogirdomis apie tariamą N. T. vaidmenį. Juolab neįvertinta tai, kad A. R. parodymai prieštaravo ir objektyviai nustatytoms aplinkybėms: pavyzdžiui, jis nurodė, kad BMK užpirkime dalyvavo broliai P., tačiau D. P. tuo metu buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Taigi, neinformatyvūs, nepatikrinti, kitais bylos įrodymais nepatvirtinti ir tik nuogirdomis paremti A. R. parodymai neturi jokios įrodomosios informacijos, pakankamos N. T. kaltei grįsti. N. T. kaltė vėlgi preziumuojama remiantis jo dalyvavimu nusikalstamame susivienijime. Nuosprendyje jo veiksmai neindividualizuoti, neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent N. T.. Akivaizdu, kad neįrodytos N. T. sąsajos su nusikaltimus vykdžiusiais asmenimis, konkretūs jo, kaip bendrininko, veiksmai paneigia jo suvokimą apie kitų asmenų (sąsajos su kuriais nenustatytos) nusikalstamus veiksmus ir bendrą veikimą su jais. Taip teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 5 dalį, 266 straipsnio 3 dalį.

16.22. N. T. nepagrįstai nuteistas dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 174 kg kokaino, nes: 1) nenustatytas veikos dalyko egzistavimo faktas, taigi ir kiekis; 2) bylos įrodymai patikimai nepatvirtina N. T. dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

16.23. Veikos dalykas ne tik nebuvo ištirtas ir nustatytas objektyvių duomenų pagrindu, tačiau patikimai nenustatytas netgi jo egzistavimo faktas. V. V. ir D. R. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nepatikimi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, be to, šie asmenys patys nematė, neskaičiavo ir nesvėrė kokaino, apie jo kiekį sužinojo iš kitų nuteistųjų, kurie šių aplinkybių nepatvirtino. Daugiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie miltelių kiekį. Be to, V. V., V. Š., D. R. ir A. R. parodymais patikimai nenustatyta, kad ne koks nors kitas, o būtent 2011 m. gegužės 16 d. iš jachtos „I.“ pagrobtas kokainas yra šios veikos dalykas. Taip pat nepagrįstos teismų išvados, kad trimis atskirais atvejais rastas kokainas yra vieno nenustatyto krovinio sudedamosios dalys. Nesant objektyvių duomenų apie pirminio kokaino šaltinio egzistavimą ir jo savybes, cheminę sudėtį, neatlikus palyginamųjų tyrimų, neįmanoma padaryti išvados, kad trimis skirtingais atvejais – skirtingu metu ir aplinkybėmis – pas skirtingus asmenis rasti skirtingos cheminės sudėties ir koncentracijos (30 proc., 59,04 proc., 85,5 proc.) milteliai sudaro vieną visumą. Ekspertė L. D. G. padarė išvadą, kad iš esmės skiriasi ne tik jai pateiktų kokaino pavyzdžių procentinis grynumas, bet jie skiriasi ir pagal savo fizines bei chemines savybes, o šių objektyvių duomenų pagrindu ekspertė padarė išvadą, kad kokaino milteliai nėra kilę iš tos pačios partijos. Taigi, ekspertės išvada objektyviai paneigia prielaidą, kad pas M. M. rastas ir paimtas kokainas bei automobilyje „Peugeot 806“ paimtas kokainas galėtų būti iš tos pačios nenustatytos pirminės partijos. Lietuvos apeliacinis teismas, bandydamas paneigti šį objektyvų įrodymų šaltinį, iškraipė jo turinį.

16.24. Teismo išvados dėl narkotinės medžiagos sudėties skirtumų ir tariamo jų praskiedimo aplinkybių yra vidujai prieštaringos, taip pat prieštarauja teisme ištirtų įrodymų turiniui. Abejonės dėl „Peugeot 806“ automobilyje ir pas M. M. rastų miltelių praskiedimo aplinkybių taip ir liko nepašalintos, teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl rastų miltelių koncentracijos skirtumų, kurių A. P. pateikta versija niekaip negali paaiškinti: kokiu būdu, A. P. pasisavinus 1 kg iš 3 kg kokaino, kurio grynumas, kaip preziumavo teismas, buvo analogiškas Lietuvoje paimto kokaino grynumui ir sudarė 85,5 proc., ir šią 1/3 dalį pakeitus pieno milteliais, kokaino koncentracija tapo 30 proc., nors pagal skaičiavimus ji turėjo būti apie 57 proc. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kad A. P. turėti milteliai dar iki atsiradimo pas jį buvo skiedžiami. Be to, viena vertus, teismas nurodė, kad kokainas buvo skiedžiamas dar Ispanijoje, kita vertus, nurodė, kad automobilyje „Peugeot 806“ rasti milteliai, skirtingai nei likusiais dviem atvejais, nebuvo skiesti. Taigi liko nepašalintos abejonės dėl kokaino skiedimo aplinkybių ir iš kur į Lietuvą pateko „Peugeot 806“ automobilyje rastas neskiestas kokainas. Šių esminių abejonių teismas nevertino kaltinamųjų naudai ir savo išvadas grindė prielaidomis.

16.25. Bylos aplinkybės paneigia nuteistųjų ryšį su 2013 m. liepos 24 d. automobilyje,,Peugeot 806“ rastomis narkotinėmis medžiagomis, taip pat paneigia teismų prielaidas, kad jų suradimas įrodo 174 kg krovinio su kokainu egzistavimą. V. V. parodė, kad automobilis į Uteną turėjo būti atvarytas maždaug birželio mėn. pabaigoje, o ne liepos mėn. pabaigoje. Priešingai nei parodė V. V., automobilis „Peugeot 806“ nežinomo asmens buvo atvarytas į automobilių stovėjimo aikštelę likus tik kelioms valandoms iki policijos pareigūnams atliekant kratą 2013 m. liepos 24 d., t. y. jau po V. V. apklausos. Tai patvirtino aikštelės sargė liudytoja J. V.-K., beje, šią aplinkybę baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme pripažino ir prokuroras. Taigi paneigta V. V. versija apie automobilio atvarymo į aikštelę aplinkybes ir laiką. Apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai tikėjo akivaizdžiai melagingais ir nelogiškais V. V. parodymais apie kokaino atsiradimo automobilyje aplinkybes – neva vienas iš 20 paketų su kokainu automobilyje buvo,,nepastebėtas“ ir „užmirštas“, buvo vežiojamas ir laikomas nesaugomame automobilyje įvairiose Europos vietose daugiau nei dvejus metus. Tokių prielaidų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Šiuo atveju galima daryti vienintelę išvadą, kad būtent V. V. žinioje ir buvo automobilis su jame rastu kokainu, t. y. kokainas priklauso V. V. (ir (ar) su juo susijusiems asmenims) ir šis savo nuožiūra juo disponavo iki pat 2013 m. liepos 24 d., t. y. dar pusmetį po to, kai N. T. ir kiti nuteistieji buvo suimti.

16.26. Taigi darytina išvada, kad trimis skirtingais atvejais paimtas kokainas negalėjo būti iš tos pačios pirminės partijos, pagrobtos iš jachtos Ispanijoje, – tai tarpusavyje nesusiję atvejai. Trys kokaino radimo atvejai neįrodo, kad jachtoje buvo 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2424,738 g kokaino, grynąją narkotinės medžiagos masę nurodant tik pagal surastų ir ištirtų miltelių dalį. Nustatytu galėtų būti laikomas tik tas dalyko kiekis, kuris buvo rastas ir ištirtas. Apie likusią narkotinės medžiagos dalį nėra jokių patikimų duomenų, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ją apskritai egzistavus. Tokiu būdu teismo išvados dėl veikos dalyko grindžiamos prielaidomis, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nesuradus ir neištyrus jachtoje buvusio krovinio, negalėjo būti inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelis kiekis, veika galėjo būti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

16.27. Be to, teismo nurodomi įrodymų šaltiniai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad N. T. dalyvavo padarant šį nusikaltimą, nesuteikia patikimos informacijos apie jo veiksmus. Iš V. V. ir D. R. parodymų matyti, kad N. T. niekada nedavė jiems jokių nurodymų, nepriskyrė vaidmens, nepriėmė iš jų kokaino. V. V. parodymai paneigė N. T. priskiriamus organizacinio pobūdžio veiksmus, o jo parodymų, susijusių su N. T. vykimu į Prancūziją, kokaino krovimu, automobilio „Peugeot 806“ parvarymu, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. A. P. nenurodė jokių aplinkybių apie kokius nors nusikalstamus N. T. veiksmus, išsakė bendro pobūdžio teiginius, samprotavimus. 2015 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio metu A. P. išsakyto teiginio, kad N. T. dalyvaudavo pasitarimuose dėl kokaino, neįmanoma patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, todėl toks teiginys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad N. T. organizavo nusikaltimus ir paskirstė vaidmenis. Apeliacinės instancijos teismo nurodomi įrodymų šaltiniai yra prieštaringi, tačiau teismai juos arba nutylėjo, arba nelaikė esminiais. Antai V. V. ir D. R. parodymai dėl disponavimo kapitono kortele Pasito Blanko uoste, patekimo į jachtą, jachtos apibūdinimo, nuteistųjų atvykimo į Gran Kanariją, ten vykusių susitikimų, išvykimo iš salos ir kt. aplinkybių yra ir vidujai prieštaringi, nenuoseklūs, be to, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Turint omenyje šių parodymų svarbą, juose esantys esminiai prieštaravimai negalėjo būti ignoruojami. Tai akcentuojama ir teisėjo A. Ru. atskirojoje nuomonėje. Akivaizdu, kad toks esminių bylos įrodymų vertinimas neatitinka BPK nuostatų. V. V. ir A. R. parodymai apie susitikimo detales ir jame dalyvavusius asmenis skyrėsi, tačiau apeliacinės instancijos teismas skirtumų neanalizavo, o nepašalintas abejones tiesiog nutylėjo. V. Š. nurodomos aplinkybės, susijusios su veikos vykdymu, dėl susitikimų su S. V., kokaino paėmimo, nenuoseklios; jo apklausų dinamika kartu su jo parodymų nelogiškumu kelia abejonių dėl jų tikrumo. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl šio kaltinimo liudytojo parodymų vertinimo.

16.28. Taigi, patikimai nenustatytas ne tik tariamai egzistavęs 174 kg kokaino pirminis krovinys, bet ir N. T. sąsajos su trimis atskirais disponavimo narkotinėmis medžiagomis atvejais. N. T. kaltė vėlgi preziumuota inkriminuotos bendrininkavimo formos pagrindu.

16.29. N. T. kaltė dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg miltelių pagrįsta prielaidomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16.30. Teismas nustatė, kad kokainas įgytas nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. įgijimo aplinkybės ne nustatytos, o preziumuotos, nors turėjo būti pašalintos kaip neįrodytos (analogiškai kaip ir epizode dėl disponavimo 16–18 kg miltelių su kokainu). Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos laiko yra prieštaringi: motyvuodamas nuteistųjų galimybes įvykdyti šį nusikaltimą, teismas nurodo, kad organizaciniai veiksmai buvo atlikti dar 2012 m. vasario mėn., nors aprašydamas nustatytas veikos aplinkybes teismas nurodė, kad veika pradėta vykdyti „ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėnesio“. Nuosprendyje nurodyti organizaciniai veiksmai, kurie buvo atlikti 2012 m. vasario mėn. (jachtos įsigijimas), 2012 m. vasarą, rudenį (ieškoma kapitono), nepagrįsti, nenurodytos konkrečios sąsajos su N. T. ir kitais nuteistaisiais, be to, nuteistieji objektyviai negalėjo dalyvauti vykdant šią nusikalstamą veiką, nes tuo metu buvo suimti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistieji, net ir būdami suimti, savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos įvykdymo, t. y. įkalinimo įstaigoje naudojosi uždraustomis ryšio priemonėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, jų nenurodyta ir nuosprendyje, kad neleistinos ryšio priemonės buvo rastos ir pas N. T.. Be to, byloje nėra užfiksuota nė vieno telekomunikacijų įvykio, kurio metu suimti nuteistieji ar juolab N. T. būtų su kuo nors bendravę apie disponavimą kokainu ar kitas aplinkybes. Taigi, bylos įrodymai paneigia prielaidas apie tai, kad N. T. kartu su kitais nuteistaisiais dar 2012 m. vasario mėn. organizavo šią nusikalstamą veiką, kad būdamas suimtas N. T. atlikto inkriminuotus veiksmus. Apskritai bylos įrodymai, tarp jų ir iš Ispanijos Karalystės gauti duomenys apie kitų asmenų veiksmus, liudytojo V. V. parodymai nesuteikia jokios informacijos apie kokius nors individualizuotus N. T. veiksmus, konkrečias jo sąsajas su šia nusikalstama veika. Abstraktūs ir nuogirdomis grindžiami A. R. parodymai apie kažkokių asmenų kažkokius veiksmus niekaip nepatvirtina nei V. V. parodymų, nei juolab N. T. kaltės.

16.31. N. T. dalyvavimas padarant šį nusikaltimą paprasčiausiai preziumuotas neteisingai konstatuotų aplinkybių ir inkriminuotos bendrininkavimo formos pagrindu. Remiantis iš esmės neteisinga išvada, kad nusikalstama veika pradėta organizuoti ir vykdyti visiems nuteistiesiems dar esant laisvėje, preziumuota, kad visiems nuteistiesiems buvo žinoma apie bendrą sumanymą, visi jam pritarė ir siekė bendro tikslo neteisėtai disponuojant labai dideliu kokaino kiekiu gauti materialinę naudą. Nors bendrininkavimo institutas nereikalauja kiekvienam nariui pažinoti vienam kito, žinoti visų nusikalstamos veikos vykdymo etapų ir detalių, tačiau neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti asmens veiksmuose konkrečias aplinkybes, rodančias jo veiksmų su kitais asmenimis bendrumą bei jų tyčios bendrumą. Tai galioja ir nusikalstamo susivienijimo atveju. BK 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių N. T. tyčios turinį, taip pat kurios leistų patikimai konstatuoti jį veikus bendrai su kitais asmenimis, turėjus bendrą tyčią įvykdyti šį nusikaltimą. Be to, teismas, konstatavęs, kad visiems nuteistiesiems buvo žinoma apie bendrą sumanymą, visi jam pritarė ir siekė bendro tikslo, kaltais pripažino ne visus nuteistus nusikalstamo susivienijimo narius: K. L., G. C., R. V., nenustačius jų veiksmų ir tyčios, nepripažinti kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu N. T. kaltė preziumuota bendrininkavimo formos pagrindu ir jis pripažintas kaltu dėl kitų asmenų atliktų veiksmų, kurių neapėmė jo tyčia. Tai lėmė netinkamą BK bendrosios dalies normų, nustatančių baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas, taikymą.

16.32. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų teisingai bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių, pirmiausia baudžiamojo proceso trukmės ir jos poveikio N. T. teisei į procesą per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, konstatuota, kad N. T., A. Pe., T. P., S. V. nepateisinamai ilgai buvo taikomos griežčiausios kardomosios priemonės, dėl to pažeista Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis. Sprendime pažymėta, kad nacionalinės teisminės institucijos neparodė reikiamo stropumo, nagrinėdamos pareiškėjams iškeltą baudžiamąją bylą ilgo jų suėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, EŽTT sprendimo pagrindu pripažinęs pernelyg ilgą proceso trukmę šioje byloje, nepagrįstai konstatavo, kad ši nuteistųjų teisė nebuvo užtikrinta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokia išvada neatitinka nei objektyvių bylos aplinkybių, nei teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose. Vertinant proceso trukmės pagrįstumą skaičiuojama ir apeliacinio proceso trukmė, ir kasacinio proceso trukmė iki kasacinės nutarties priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. gegužės 4 d.; N. T. įtarimas pateiktas 2012 m. kovo 21 d. ir pradėtos taikyti įvairios procesinės prievartos priemonės, o nuo 2013 m. sausio 22 d. taikomas suėmimas. Taigi bendra proceso N. T. trukmė šiuo metu yra daugiau nei aštuoneri metai.

16.33. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino kriterijų, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, visumos (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06, ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a> ir kt.). Byla laikytina sudėtinga ir didelės apimties, tačiau vien šis kriterijus savaime nėra pakankamas tokiai ilgai proceso trukmei pateisinti. Teismų praktikoje analogiškose bylose tokia ilga ar net trumpesnė viso proceso (iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka) trukmė nebuvo pripažinta pateisinama, nors bylos buvo sudėtingesnės ir didesnės apimties nei nagrinėjama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-147-677/2015, 2K-358/2011, 2K-189-1073/2019). Nagrinėjamoje byloje procesas dėl N. T. (iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo) trunka ilgiau nei pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose, kuriuose netgi trumpesnė proceso trukmė iki kasacinės nutarties priėmimo nebuvo pripažinta pateisinama. Vertinant baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, pažymėtina, kad N. T. nesislapstė, neatliko jokių procesui trukdančių veiksmų, dėl jo kaltės nebuvo praleistas nė vienas teismo posėdis, jis neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kurie būtų prisidėję prie tokios proceso trukmės. Institucijų veiksmai, organizuojant bylos procesą, šiuo atveju turėjo esminę reikšmę proceso trukmei bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme (minėta, kad tai pripažinta EŽTT sprendimu byloje V. ir kiti prieš Lietuvą), bet ir apeliacinės instancijos teisme. 2018 m. sausio 19 d. bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui, net pusę metų nebuvo suformuota teisėjų kolegija ir pradėtas bylos nagrinėjimas, pirmas teismo posėdis įvyko tik 2018 m. birželio 21 d. Vėliau posėdžiai vyko su ilgomis pertraukomis, jos truko po 4 mėnesius, o viena – net 5 mėnesius. Kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla pradedama nagrinėti iš naujo ar kyla kitų kliūčių dėl teisėjų kolegijos kaitos, teismų praktikoje tai pripažįstama procesiniais uždelsimais, už kuriuos atsakinga valstybė, ir tai laikoma netinkamu teismo darbo organizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>). Akivaizdu, kad ir šioje byloje susidariusi procesinė situacija rodo netinkamą apeliacinio proceso organizavimą. Lietuvos apeliacinio teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinybe atlikti įrodymų tyrimą, kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybes, negali pateisinti bylos nagrinėjimo trukmės. Nors įrodymų tyrimas buvo atliekamas gynybos prašymu, tačiau proceso greitumo reikalavimas nepaneigia asmens teisės į visapusišką ir tinkamą bylos išnagrinėjimą. Todėl, teikdami prašymus, nuteistieji netapo atsakingi už akivaizdžiai neadekvačią proceso trukmę. Be to, būtinybė atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme iškilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai – netyrė dalies esminių įrodymų, atmetė su tuo susijusius gynybos prašymus. Kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme ne pateisina proceso trukmę, bet patvirtina netinkamą valstybės institucijų darbo organizavimą.

16.34. Formaliai įvertinta ir proceso reikšmė persekiojamam asmeniui. Baudžiamasis persekiojimas prieš N. T. vykdomas nuo 2012 m. kovo 21 d., t. y. daugiau nei aštuonerius metus. Nuo 2013 m. sausio 22 d. N. T. paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o jos taikymas nutrauktas pačiam nuteistajam nusprendus pradėti atlikinėti paskirtą bausmę. Pagal EŽTT praktiką ilga kardomojo kalinimo trukmė turi būti pateisinama, kaltinimų sunkumas, bylos sudėtingumas savaime negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (pvz., sprendimai bylose Tsarenko prieš Rusiją; Trijkovi prieš Kroatiją; Dragin prieš Kroatiją; Lisovskij prieš Lietuvą; Labita prieš Italiją; Chraidi prieš Vokietiją; Veliyev prieš Rusiją; Chyla prieš Lenkiją; Ilijkov prieš Bulgariją). Suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>; 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Matoh prieš Lenkiją (par. 29); 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą (par. 58); 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją (par. 46)). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokios svarbios ir esminės aplinkybės, kad beveik viso proceso metu N. T. buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, skirdamas bausmę neįvertino.

16.35. Taigi, procesas pernelyg ilgai truko abiejų instancijų teismuose ir tai buvo nulemta išimtinai valstybės institucijų veiksmų netinkamai organizuojant procesą, o ne objektyvių aplinkybių ar nuteistojo elgesio, todėl N. T. taikytinos šį jo teisės pažeidimą kompensuojančios priemonės, mažinant paskirtą bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas, skirdamas N. T. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, deramai neįvertino minėtų aplinkybių, taip pat jam taikyto suėmimo trukmės ir paskyrė N. T. neteisingą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančią bausmę.

16.36. Teismų praktikoje nurodoma, kad tinkamiausias reagavimo į pernelyg ilgą proceso trukmę būdas – sankcijų švelninimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-29-942-2016, 2K-337-489/2017, 2K-189-1073/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>). Pernelyg ilga proceso trukmė yra pripažįstama pagrindu mažinti ir paskirtą subendrintą galutinę bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019). Lietuvos apeliacinis teismas ne tik kad niekaip nekompensavo pažeidimo, bet priešingai – sugriežtino paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus ir galutinę subendrintą bausmę, taip pat pasunkino bausmės atlikimo režimą. Toks sprendimas prieštarauja EŽTT sprendimui, priimtam byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, o nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo, kuriuose konstatuota pernelyg ilga proceso trukmė, yra vidujai prieštaringi ir neatitinka nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria paskirtos bausmės sugriežtintos (BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Be to, skiriant bausmę, neatsižvelgta į bausmės paskirtį ir jos tikslus (BK 41 straipsnis), į tai, kad N. T. pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (savanaudiškos paskatos). Svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs pernelyg ilgą proceso trukmę, kai kuriems nuteistiesiems (R. G., D. R.) šį pažeidimą kompensavo mažindamas bausmes pagal sankcijos ribas ir (ar) taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16.37. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nemotyvuota, kodėl bausmės tikslai ir N. T. resocializacija gali būti užtikrinti tik paskiriant jam itin griežtą penkiolikos metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nustatant dalį bausmės atlikti kalėjime. Įvertinus tai, kad N. T. nuteistas dėl prieš 7–11 metų įvykdytų nusikaltimų; virš penkerių metų jam buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas; apeliacinio nuosprendžio priėmimo metu jis buvo atlikęs septynerius metus tris mėnesius paskirtos bausmės, akivaizdu, kad kuo labiau bausmė, kaip atsakas į asmens įvykdytus nusikaltimus, laiko požiūriu yra nutolusi, tuo mažiau jos griežtumas gali užtikrinti efektyvų bausmės tikslų įgyvendinimą bei sėkmingą nuteistojo resocializaciją. Šiuo atveju paskirta bausmė užtikrina tik vieną tikslą – nubaudimą. Be to, įskaitydamas N. T. suėmimo laiką į paskirtą galutinę bausmę, teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalį. Kadangi N. T. suėmimo sąlygos iš esmės prilygsta kalėjimo režimui, šis laikas (nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.) turėjo būti įskaitytas į bausmės laiką visiškai įskaitant trejų metų laikotarpį, kuriuo bausmė nustatyta atlikti kalėjime, ir iš dalies įskaitant suėmimo laiką į likusią bausmės dalį, paskirtą atlikti pataisos namuose.

16.38. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, vadovavosi prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Turtinės naudos gavimo faktas ir dydis nepagrįsti. Be to, teismo atlikti skaičiavimai yra netikslūs. Antai epizode dėl disponavimo 174 kg miltelių, konstatavęs, kad išplatinus narkotines medžiagas buvo gauta ne mažiau kaip 5 584 000 Eur, konstatuodamas galutinę iš nuteistųjų konfiskuotiną 6 172 000 Eur sumą, teismas remiasi ne šia suma, bet tarpiniuose skaičiavimuose nurodoma 5 620 000 Eur suma.

16.39. Įrodymai, kuriais grindžiamos išvados apie konfiskuotino turto vertę, yra nepatikimi. Esminis įrodymų šaltinis – neleistini, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkantys A. R. parodymai, kurie, be kita ko, net nesuteikia patikimų žinių apie realiai gautą pelną, jo nurodomos sumos tėra jo subjektyvi nuomonė, pasvarstymai apie galimai gautą pelną. Šių parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. N. R. ir V. V. parodymai apie gautą pelną taip pat nekonkretūs, juose nurodomos abstrakčios ir apytikslės sumos. Patikimais ir leistinais bylos įrodymais nenustatyta, kad nuteistieji būtų realiai disponavę tokiomis sumomis. Teismo išvados apie išplatintų narkotinių medžiagų kiekius ir už jas gautą pelną yra prieštaringos, iš jų negalima patikimai konstatuoti, kad visos medžiagos buvo išplatintos ir gautas pelnas. Nepaneigtos abejonės, kad narkotinės medžiagos galėjo būti perduotos neatlygintinai, pagrobtos, paslėptos ar kitaip prarastos negaunant jokių pajamų. Juolab nenustatytas pinigų perdavimo už narkotines medžiagas N. T. faktas. Galiausiai veikos dalykas apskritai nesurastas, patikimai nenustatytas jo egzistavimo faktas, kiekis, tačiau teismas ne tik kad preziumavo nuteistųjų kaltę, bet ir nepagrįstai konstatavo, kad šios medžiagos buvo išplatintos ir gautas milijoninis pelnas. Akivaizdu, kad remiantis prielaidomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir taikomas tokio masto turto konfiskavimas, kurio pagrįstumas patikimai ir neabejotinai nenustatytas.

16.40. Teismas iš nusikalstamos veikos gautą sumą lygiomis dalimis priteisė iš S. V., A. Pe., D. P., N. T. ir T. P., nes jie vėliau paskirstydavo gautą pelną kitiems asmenims. Vadinasi, jie negalėjo gauti visos turtinės naudos tik sau. Todėl privalėjo būti nustatyta kiekvieno bendrininko gauta turtinės naudos dalis ir sprendžiamas konfiskavimo klausimas iš atitinkamų asmenų, o ne visa suma priteisiama iš kelių nusikalstamo susivienijimo narių. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. R. gavo pelną iš nusikalstamų veikų, todėl jam tenkanti turtinės naudos dalis privalėjo būti atimta iš sumos, pripažintos gautu pelnu. To nepadarius, N. T., S. V., A. Pe., D. P. ir T. P. nepagrįstai tapo materialiai atsakingi už A. R. veiksmus.

16.41. Taigi, patikimai nenustatęs, koks konkretus kiekis narkotinių medžiagų ir BMK buvo realizuotas gaunant finansinę naudą, kokia jos dalis atiteko konkretiems nuteistiesiems, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad S. V., D. P., A. Pe., N. T. ir T. P. gavo 6 172 000 Eur turtinės naudos. Be to, konstatavęs, jog gautas pelnas buvo padalijamas, teismas nepagrįstai šią sumą nusprendė konfiskuoti tik iš šešių nuteistųjų, taip pripažindamas juos materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus.

17. Nuteistojo S. Vy. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria S. Vy. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria S. Vy. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, siekiant jį platinti), ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį; 3) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį S. Vy. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas), BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), ir dėl šios dalies baudžiamąją bylą nutraukti S. Vy. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorė nurodo:

17.1. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. Vy. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17.2. S. Vy. veiksmų apimtis, jo vaidmuo yra susiję tik su atskirų nusikalstamų veikų vykdymu ir neatitinka BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal teismų praktiką, nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, t. y. asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – daryti sunkius ar labai sunkius, o nuo 2013 m. liepos 13 d. – ir apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali reikštis tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a>, 2K-209-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019).

17.3. S. Vy. galimas dalyvavimas atskirose nusikalstamose veikose, kuriose dalyvavo ir kai kurie kiti asmenys (nuteistieji ar liudytojai, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu), priskiriami ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, dar nesudaro pagrindo konstatuoti jo ilgalaikio ir pastovaus ryšio su nusikalstamam susivienijimui priskiriamais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta nė viena faktinė aplinkybė, pagrįsta konkrečiu įrodymų šaltiniu, kuris patvirtintų tai, kad S. Vy. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai nuolat bendravo dėl nusikalstamų veikų planavimo, rengimo, darymo, naudojosi nusikalstamų veikų rezultatais, veikloje nuo pat jo įkūrimo, su kokiais nuteistaisias jis palaikė pastovius nusikalstamus ryšius, kokiuose susitikimuose, kurių metu buvo rengiami, organizuojami nusikaltimai, aptariami nusikalstamo susivienijimo veiklos klausimai, dalijamasi pelnu ir pan., S. Vy. dalyvavo. Neaišku, koks buvo S. Vy., kaip nusikalstamo susivienijimo ilgamečio dalyvio, vaidmuo, kokios buvo jo konkrečios funkcijos, padedančios užtikrinti nusikalstamo susivienijimo gyvavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardyti tik atskiri S. Vy. padaryti nusikaltimai, tačiau ne konkretūs jo veiksmai, sudarantys BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

17.4. Apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas S. Vy. BK 249 straipsnio 1 dalį, nesirėmė įrodymais, paneigiančiais jo kaltę įvykdžius šią nusikalstamą veiką, darė abstrakčias išvadas dėl S. Vy. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų matyti, kad apie S. Vy. dalyvavimą padarant BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką neparodė nei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. L., V. Š., A. P., V. V., nei liudytojai D. S., D. S., A. K., P. Č., V. V., V. M., I. Ž., G. S., R. Pi., G. V., anoniminis liudytojas Nr. 10-13, nei kiti liudytojai. Taip pat Lietuvos teisėsaugos institucijų 2013 m. spalio 2 d. teisinės pagalbos prašyme Jungtinei Karalystei, kuris buvo surašytas tuo metu, kai parodymus jau buvo davę ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., V. V., A. P., pagrindiniai kaltinimo liudytojai, nurodoma, kad V. V., D. R. ir S. Vy. nėra nusikalstamo susivienijimo nariai. LKPB ONT 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. pažymoje dėl Kaune veikiančio A nusikalstamo susivienijimo, kurioje buvo išdėstyti duomenys apie šio susivienijimo formavimąsi, dalyvius, nusikalstamą veiką, naudojamas transporto priemones, ginklus ir kitas priemones, skirtas nusikaltimams daryti, konspiracijai palaikyti, telefoninį bendravimą, bendras išvykas į užsienio šalis, S. Vy. neminimas. Apeliacinės instancijos teismo išvados kelia pagrįstų abejonių, nes neabejotina, kad per aštuonerius metus, kuriuos S. Vy. neva buvo nusikalstamo susivienijimo narys, jis ne tik būtų turėjęs kokį nors konkretų vaidmenį jam inkriminuotame organizuotame darinyje, būtiną BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytam nusikaltimui įvykdyti, bet ir būtų bent kartą nustatytas jo dalyvavimas kokiame nors nusikalstamo susivienijimo narių susirinkime ar kiti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškia objektyvūs šio nusikaltimo sudėties požymiai.

17.5. Byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia išvados, kad S. Vy. kartu su kitais nusikalstamam susivienijimui priskiriamais asmenimis buvo susietas pastoviais nusikalstamais ryšiais, turėjo jam inkriminuojamo organizuoto darinio organizacinėje hierarchijoje savo vietą, specializavosi kokioje nors nusikalstamos veiklos srityje, buvo kuriam nors iš nuteistųjų pavaldus, dalyvavo bendruose pasitarimuose, kartu su kitais nuteistaisiais planavo bendrą nusikalstamą veiklą, turėjo kokios nors finansinės naudos iš inkriminuojamo darinio nusikalstamos veikos bei kokių nors asmeninių finansinių įsipareigojimų ir atliko kitus veiksmus, kurie pagrįstai galėtų būti vertinami kaip dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

17.6. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo dalyviais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į „bendrą“ fondą, naudojosi grupės finansine ar kitokia pagalba įvairioms situacijoms, leisdavo su kitais nariais laisvalaikį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie S. Vy. kaltę, nenurodė išsamių motyvų, kodėl šis laikytinas suvokusiu, kad yra itin aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, sukurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, narys, ir norėjusiu taip veikti. Pats S. Vy. kategoriškai neigė dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2005 iki 2013 metų, jam inkriminuojamu nusikalstamos veikos laikotarpiu jis nepažinojo nė vieno iš nuosprendyje nurodytų asmenų, išskyrus A. Pe., su kuriuo buvo pažįstamas nuo studijų metų Kaune. Ši S. Vy. versija nebuvo paneigta jokia bylos įrodomąja medžiaga. Nei subjektyvus S. Vy. suvokimas (net jei jis būtų įvykdęs atskirus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus), nei objektyvūs jo veiksmai, nustatyti byloje esančiais įrodymais, nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad S. Vy. suvokė esantis tokio nusikalstamo vieneto kaip nusikalstamas susivienijimas dalimi, t. y. jo veiksmuose nebuvo nustatytos tiesioginės tyčios.

17.7. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nuosprendyje tinkamai nemotyvavo tokio įrodymų vertinimo, o nuosprendį grindė prielaidomis, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais. Taip pat, net jei ir laikomas pagrįstu S. Vy. nuteisimas už atskirų nusikalstamų veikų padarymą kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, vien dviejų bendrų nusikaltimų įvykdymas per aštuonerius metus nereiškia, kad S. Vy. veikė kaip nusikalstamo susivienijimo narys. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių, pripažindamas S. Vy. kaltu dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo, akivaizdžiai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

17.8. Apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas S. Vy. BK 249 straipsnio 1 dalį, pripažino dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje tokius veiksmus, kurie S. Vy. nebuvo inkriminuoti. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad S. Vy. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje teismo buvo apibrėžtas tokiais veiksmais: dalyvavimu išgaunant kokainą iš klijų, jį pagrobiant Ispanijos Karalystėje, pergabenant iš Ispanijos į Nyderlandus, taip pat koordinavimu kartu veikusių asmenų veiksmų, siekiant pergabenti kokainą iš jachtos „L.“ į Ispanijoje išnuomotą namą. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, bylos nagrinėjimo ribų peržengimas laikytinas eminiu BPK pažeidimu, suvaržančiu nuteistojo teisę į gynybą, nes S. Vy. niekada nebuvo inkriminuoti veiksmai – kokaino išgavimas iš klijų.

17.9. Aplinkybės, apibūdinančios S. Vy., kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmenį, Lietuvos apeliacinio teismo buvo konstatuotos tik ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo A. R., kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, tačiau ir šis apklaustas įtariamasis nenurodė konkrečių S. Vy. veiksmų išgaunant kokainą iš klijų. Taip pat pažymėtinas teismo argumentavimo nenuoseklumas. Pasisakydamas dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitu nuteistuoju D. R., davusiu kaltinimui palankius parodymus byloje, teismas sprendė jį buvus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai išteisintą pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nors iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir dėl S. Vy. – jis nepažinojo ir nepalaikė ryšių su tariamam nusikalstamam susivienijimui priklausančiais asmenimis, o su nusikalstamam susivienijimui priskirtu nuteistuoju A. Pe. bendravo tik epizodiškai ir tik labai trumpą laiką, S. Vy. nedalyvavo jokiuose jam inkriminuoto nusikalstamo susivienijimo susirinkimuose, nesprendė jokių nusikalstamo susivienijimo organizacinių ar piniginių reikalų, jo sąsajų su tariamo susivienijimo nariais nebuvo nustatę ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai; pats S. Vy. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jis nelaikė savęs jokio nusikalstamo susivienijimo nariu.

17.10. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. Vy. ir kiti asmenys buvo išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 45,85 kg narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimo Brazilijoje, jo gabenimo iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikymo Ispanijos Karalystėje turint tikslą neteisėtai pergabenti jį į Nyderlandus, iš ten – į Jungtinę Karalystę ir joje neteisėtai platinti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, surinktus įrodymus, duomenis vertino selektyviai bei atsietai, nevertino jų visumos, nesant tam pagrindo policijos pareigūnų ir V. V. veiksmuose nustatė provokacijos požymių, o slaptų veiksmų atlikimo metu gautus duomenis pripažino neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o kartu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

17.11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. Vy. buvo pavesta užtikrinti kokaino priėmimą ir laikymą Kanarų salose Ispanijos Karalystėje, išnuomoti gyvenamąsias patalpas ir transporto priemones nusikaltimo bendrininkams apgyvendinti, kokainui gabenti ir laikyti. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nutarus kokainą iš jachtos pergabenti į nuomojamą butą, S. Vy., duodamas asmenims, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, nurodymus dėl konspiracijos priemonių laikymosi ir patarimus dėl narkotinės medžiagos paslėpimo, automobilių nuomos, parinko būstą kokainui laikyti, organizavo kokaino pergabenimą iš jachtos „L.“ į butą, ryšio priemonėmis kontroliavo asmenis, kurie patraukti atsakomybėn Ispanijos Karalystėje, t. y. V. A., V. D. ir D. K.. Byloje esantys įrodymai pirmiau minėtų S. Vy. veiksmų nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymų šaltiniai (liudytojų, nuteistųjų parodymai, taip pat slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai (net neginčijant šių veiksmų leistinumo)) nesuteikia jokios patikimos įrodomosios informacijos apie S. Vy. nusikalstamą veiką. Vien nepagrįstas konstatavimas, kad asmuo veikė tariamame nusikalstamame susivienijime, neatleidžia teismo nuo pareigos patikimai nustatyti konkrečius jo nusikalstamus veiksmus, pripažįstant jį kaltu dėl atskirų nusikaltimų įvykdymo.

17.12. Ispanijos pareigūnai ilgai taikė V. A., V. D., D. K. ir kitiems asmenims slaptus tyrimo veiksmus, kontroliavo jų judėjimą ir susižinojimą, buvo užfiksuotas vienas S. Vy. susitikimas su V. D. ir D. K., tačiau nefiksuotas jo turinys, jokie S. Vy. nusikalstami veiksmai nustatyti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie S. Vy. nusikalstamus veiksmus yra tik prielaidų pobūdžio teiginiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Vy. į Gran Kanariją buvo atvykęs 2013 m. sausio 28 d., 2013 m. kovo 28 d. Jokiomis dienomis nebuvo fiksuoti S. Vy. kontaktai su Ispanijos Karalystėje pareigūnų stebėtais asmenimis, išskyrus buvusį susitikimą su V. D. ir D. K. (tačiau teisme nebuvo paneigta versija, kad S. Vy., Gran Kanarijoje turėjęs nekilnojamojo turto nuomos verslą, buvo susitikęs su keletu galimų klientų, besidominčių ilgalaikės nuomos galimybėmis ir sąlygomis, tačiau su jais nieko nesutarė, nes netiko kainos). Iš Ispanijos Karalystės pareigūnų perduotos medžiagos matyti, kad jokių veiksmų, kurie leistų objektyviai spręsti apie galimą S. Vy. bendrininkavimą su Ispanijos Karalystėje sulaikytais asmenimis, jis neatliko: S. Vy. kartu su minėtais asmenimis nevyko į jachtą, nesusitiko su įgula, nieko netikrino ir neapžiūrėjo, negabeno jachtoje rasto kokaino. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad S. Vy. išvykimas iš Gran Kanarijos kitą dieną po jo atvykimo buvo lemtas tariamo supratimo, jog asmenys, su kuriais jis susitiko, yra sekami policijos, tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. S. Vy. parodė, kad prieš kelionę į Ispaniją jo mažametis sūnus D. D. V. susirgo, tačiau su šeima į Gran Kanariją vis tiek išvyko, o sūnaus sveikatai pablogėjus nedelsdami grįžo į Lietuvą. Skubaus grįžimo iš Gran Kanarijos į Lietuvą priežastį patvirtina teismui pateikti išrašai iš D. D. V. medicininių dokumentų, iš jų matyti, kad pirmąją dieną po grįžimo, t. y. 2013 m. kovo 11 d., buvo kreiptasi į polikliniką ir ten buvo užfiksuoti vis dar besitęsiantys mažamečio ligos simptomai, – šių duomenų apeliacinės instancijos teismas neįvertino. Taip pat skubaus S. Vy. išvykimo iš Gran Kanarijos priežastį, kurią kaip prielaidą nurodo apeliacinės instancijos teismas, paneigia ir tai, kad po S. Vy. išvykimo iš Gran Kanarijos į šią salą atvyko D. Pu., kuris apie vykdomą tokios apimties sekimą būtų informuotas, jei tarp jo, S. Vy. ir kitų Ispanijoje nuteistų asmenų būtų buvę skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų sąsajų. Išskyrus 2013 m. kovo 7 d. susitikimą su V. D. ir D. K., jokie S. Vy. veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai siejantys jį su minėtu nusikalstamos veikos epizodu, apeliacinės instancijos teismo nebuvo nustatyti. Visi esminiai apeliacinės instancijos teismo S. Vy. priskiriami veiksmai: buto, transporto priemonių nuoma, nurodymų, susijusių su narkotinės medžiagos išgabenimu iš jachtos, davimas, buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui, keturiems mėnesiams, po S. Vy. paskutinio išvykimo iš Gran Kanarijos, nesant užfiksuoto jokio jo bendravimo su šį nusikaltimą ten padariusiais asmenimis.

17.13. Skundžiamame nuosprendyje teismas remiasi Ispanijos Karalystės pareigūnų spėjimais ir prielaidomis, kad mobiliojo ryšio telefono numeriai, kuriais buvo bendraujama su V. D., priklauso S. Vy., tačiau šios aplinkybės nebuvo patikrintos ir patvirtintos byloje ištirtais įrodymais nei Ispanijos Karalystėje, nei Lietuvos Respublikoje vykusių teismų procesų metu. Bylos medžiagoje nėra pirminio informacijos šaltinio, kuriame atsispindėtų S. Vy. priskirtais mobiliojo ryšio telefono numeriais perduotos informacijos nuoseklus, chronologine tvarka išdėstytas informacijos srautas, jo tiesioginis ištyrimas teisme būtų leidęs patikrinti, kiek Ispanijos teisėsaugos organų pateiktoje pažymoje išdėstytos prielaidos dėl mobiliojo ryšio telefono numerių priklausomybės, išreikštos žodžiais „tikriausiai“, „įtariame“, „galbūt“, „nujaučiame“, yra pagrįstos. SMS žinutėmis komunikuojantys asmenys, kaip teigiama iš Ispanijos gautoje pažymoje, tarpusavyje bendrauja koduota kalba, todėl daryti kokias nors pagrįstas išvadas iš nenuoseklių tokios kalbos ištraukų nėra jokios galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, be to, neįvertino, kad S. Vy. priskirtais numeriais buvo susirašinėjama rusų kalba, nors SMS gavėjas V. D. yra lietuviškai kalbantis Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat pažymėtina, kad Ispanijos teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje nurodytas tikslus S. Vy. atvykimo į Gran Kanariją laikas bei kiti duomenys prieštarauja tarpusavyje (neatitinka automobilio nuomos ir S. Vy. atvykimo laikas – automobilis išnuomotas anksčiau (pasirašyta nuomos sutartis), nei nusileido lėktuvas). Tai, kad Ispanijos teisėsaugos institucijų S. Vy. priskirtu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi kitas asmuo ar asmenys, patvirtina ir Bendrųjų įvykių išdėstymo proceso akte nurodytų sekimo rezultatų ir SMS žinučių turinys. 2013 m. kovo 8 d. į S. Vy. priskirtą mobiliojo ryšio telefono numerį rašė V. D., siekdamas, kad adresatas jam perduotų žinutėje nurodytą pinigų sumą, tačiau su S. Vy. tą pačią dieną ir prieš keletą valandų jie buvo susitikę, tad akivaizdu, kad tokios žinutės jam nebūtų jokio reikalo S. Vy. rašyti, jei susitikimas, kaip akivaizdžiai neteisingai buvo spėjama, būtų įvykęs tam, kad su S. Vy. būtų aptarti visi su disponavimu kokainu susiję klausimai ir būtų išspręstos susidariusios finansinės problemos. 2013 m. kovo 8 d. 13.17 val. į Ispanijos teisėsaugos organų S. Vy. priskirtą mobiliojo ryšio telefono numerį V. D. parašė SMS žinutę ir joje nurodė, kad adresatas eitų ten, kur jie vakar buvo susitikę. Sekimo metu nustatyta, kad 13.30 val. S. D. ir D. K. sėdėjo tame pačiame restorane, kuriame buvo susitikę su S. Vy., o 13.45 val. pareigūnų užfiksuota, kad su šiais Ispanijoje nuteistais asmenimis sėdėjo iki tol jiems nematytas vyras, visi asmenys diskutavo. Šios aplinkybės paneigia Ispanijos pareigūnų, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo prielaidas apie mobiliojo ryšio telefono priklausomybę S. Vy., juolab kad S. Vy. 2013 m. kovo 8 d. 6.45 val. jau buvo išvykęs iš Ispanijos.

17.14. Ispanijos pareigūnų gauti ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pagal teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys, kuriais priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas, rodo, kad S. Vy. 2013 m. sausio 28 d. skrido maršrutu Gran Kanarija–Madridas–Londonas (Getvikas); jachta „L.“, kurioje buvo labai didelis kiekis kokaino iš Pietų Amerikos, į El Hiero salą, La Restingos prieplauką, atplaukė 2013 m. sausio 19 d. Akivaizdu, kad jachta, kurioje buvo labai didelis kiekis kokaino, dėl kurio S. Vy. tariamai skrido į Ispanijos Karalystę, buvo kitoje saloje, ne Gran Kanarijoje, – tai paneigia teismo nustatytą S. Vy. vykimo į Ispaniją tikslą.

17.15. Visų įrodymų šaltinių Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neanalizavo, dėl jų nepasisakė, taigi jų neįvertino baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. S. Vy. veiksmai, susitikimas su V. D. Ispanijoje, buvo kontroliuojami Ispanijos policijos pareigūnų, bet nenustatyta, kad S. Vy. būtų įsigijęs bent dalį kokaino. S. Vy. išvykimas iš Ispanijos sužinojus, kad asmuo, su kuriuo susitiko, yra sekamas policijos pareigūnų, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant S. Vy. susitikimo su V. D. ir D. K., jis nebuvo jachtos buvimo vietoje Ispanijos Karalystėje, nedavė jokių nurodymų dėl narkotinių medžiagų laikymo ir jų gabenimo, neatliko jokių jam inkriminuojamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi įtariamojo apklausos metu duotais A. R. parodymais, kad jis iš pokalbių su S. V. ir kitais saviškiais girdėjo, jog kažkuriuo metu per Č. S. buvo organizuojamas dar vienos kokaino siuntos gabenimas iš Pietų Amerikos, turėjo būti atgabenta apie 45 kg kokaino, šiame procese dalyvavo ir S. Vy.; tačiau gynyba neturėjo galimybės jam užduoti klausimų viso proceso metu.

17.16. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo S. Vy. kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo.

17.17. Byloje nebuvo nustatytas veikos dalyko – 174 kg narkotinės medžiagos – kokaino – egzistavimas. Ši medžiaga niekada nebuvo surasta ir ištirta: jokie bylos duomenys neleidžia teigti, kad egzistavo būtent tokio svorio krovinys, kad jame buvo būtent kokainas, taip pat koks buvo tikslus grynasis kokaino kiekis. Išvados dėl veikos dalyko egzistavimo ir konkretaus jo kiekio grindžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymais (jie patys iš jachtos „I.“ apgaulės būdu užvaldyto kokaino kiekio neskaičiavo, jo nesvėrė, tačiau V. V. apklausų metu patvirtino, kad A. Pe., suskaičiavęs viešbutyje briketus, jam pasakė, kad buvo pagrobta 174 ar 176 kg kokaino). Nors apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pažymi, kad abejoti šių asmenų parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, tačiau nė vienas šių įrodymų šaltinių nėra patikimas tiek dėl jų specifinio statuso, tiek dėl parodymų turinio trūkumo, parodymų prieštaravimų dėl esminių aplinkybių (apklausti asmenys skirtingai nurodė tokias teismų neįvertintas aplinkybes kaip jachtos išvaizda, patekimo į uostą aplinkybės, susitikimų su nuteistaisiais S. Vy. ir A. Pe. aplinkybės ir pan.), tiek dėl to, kad jų nepatvirtino nė vienas objektyvus įrodymų šaltinis.

17.18. Teismų išvadų apie tai, kad pas M. M. Jungtinėje Karalystėje, pas A. S. Maskvoje, Lietuvoje automobilyje „Peugeot 806“ sulaikymų metu rasti milteliai su kokainu yra sietini su 2011 m. gegužės 16 d. iš jachtos „I.“ Ispanijoje apgaulės būdu užvaldytu kokainu, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, liudytojo K. T. parodymai apie kokaino perdavimo M. M. aplinkybes, liudytojos J. K. 2013 m. liepos 24 d. apklausos metu duoti parodymai apie automobilio „Peugeot 806“, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, pastatymo automobilių stovėjimo aikštelėje aplinkybes, paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. pirminiai parodymai neleidžia tarpusavyje sieti skirtingose vietose ir skirtingu laiku paimtų narkotinės medžiagos kiekių bei daryti išvadų apie tą patį narkotinių medžiagų šaltinį, nes skiriasi narkotinių medžiagų cheminė sudėtis ir koncentracija, juolab Jungtinės Karalystės ekspertė pateikė kategorišką išvadą, kad kokaino kiekiai, sulaikyti Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, kurių pavyzdžiai pateikti ekspertiniam tyrimui, pagal savo fizines ir chemines savybes nėra kilę iš tos pačios partijos. Šio įrodymų šaltinio reikšmę apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai sumenkino, bet ir iškraipė jo turinį. Taip pat padarė prielaidą, kad M. M. gabenti milteliai, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, priešingai nei „Peugeot 806“ automobilyje aptikti kokaino milteliai, nebuvo tiesiogiai kilę iš apgaulės būdu užvaldyto 174 kg kokaino krovinio. Šiuo atveju, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai iš pirminio krovinio paimti milteliai vėliau buvo skiedžiami, todėl jie neva yra kilę iš jachtos „I.“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad jei Ispanijoje išnuomotame name neteisėtai laikomi kokaino milteliai buvo skiedžiami, tai pas M. M. rastuose 3,14 kg miltelių, kuriuose maždaug 1 kg pieno miltelių prieš perduodant dar atskiedė ir A. P., nustatyta kokaino procentinė koncentracija buvo tik 30 proc., o iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad neskiesti buvo tik „Peugeot 806“ automobilyje rasti milteliai, nepagrįsta. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentavimo neaišku, kaip tariamai tos pačios partijos kokaino milteliai, kurie buvo skiedžiami dar Ispanijoje, galėjo būti neskiesti pas V. V., o vėliau atsidurti Lietuvoje.

17.19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo surastas ir ištirtas kokainas, tariamai pagrobtas iš jachtos „I.“, taip pat jokiais kitais įrodymų šaltiniais nenustatytas ne tik tikslus narkotinės medžiagos kiekis, bet ir jos egzistavimo faktas, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo, taip pat ir pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad S. V., veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais A. Pe., D. P., N. T., T. P., asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą tyrimą, asmeniu, kuriam tyrimas nutrauktas dėl mirties, organizavo neteisėtą ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos kokaino, įgijimą, gabenimą ir laikymą Ispanijos Karalystėje, neteisėtą kokaino gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtą kokaino platinimą Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ir bendrai kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu S. Vy., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu D. R. bei V. V., A. P., V. Š., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos kokaino, yra prielaidos, padarytos šiurkščiai pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, in dubio pro reo (visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai) principą.

17.20. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodoma, kad kiekvieno iš nuteistųjų atliktus veiksmus patvirtina detaliai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojo V. V., A. P., V. Š., nuteistojo D. R., įtariamojo A. R. tarpusavyje sutampantys, vieni kitus papildantys parodymai, kiti įrodymai byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. V., A. P. bei A. Š. yra buvę įtariamieji toje pačioje byloje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtent dėl parodymų, susijusių su S. Vy. ir kitų asmenų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, A. R. taip pat buvo įtariamasis byloje, o D. R. – nuteistasis, – visi šie asmenys turėjo suinteresuotumą duodami atitinkamus parodymus gauti procesinių nuolaidų. Kito kaltinamojo parodymai byloje turėtų būti vertinami daug atsakingiau, yra pavojus, kad kaltinimo bendrininko parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo suinteresuotumą perkelti nuo savęs atsakomybę kitam asmeniui. Vertinant tokius parodymus, turi būti siekiama griežtesnio jų patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo liudytojų – jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, Nr. 41461/02). Taip pat policijos bendradarbio parodymais dėl jų prigimties yra galimybė manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl nuolaidų, kurias nacionalinė teisė suteikia asmenims, bendradarbiaujantiems su tyrimo institucija. Turi būti įvertinta rizika, kad tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas, policijos bendradarbių parodymai turi būti patikrinti kita bylos medžiaga (2000 m. balandžio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Labita prieš Italiją, Nr. 26772/95; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada prieš Italiją, Nr. 27143/95). Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti jautrių klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (2015 m. birželio 2 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, Nr. 12512/07; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Cornelis prieš Nyderlandus, Nr. 994/03). Negalima sumenkinti nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (2004 m. sausio 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorse prieš Nyderlandus, Nr. 44484/98; Verhoek prieš Nyderlandus, Nr. 54445/00). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Tokiems įrodymams keliami bendrieji įrodymų vertinimo reikalavimai ir aukštesni patikimumo reikalavimai. Tokių asmenų parodymai turi nekelti abejonių, o juos patvirtinti turi ir kiti, patikimi ir nešališki, bylos įrodymai.

17.21. Nuteistojo D. R. ir liudytojo V. V. parodymų, kaip pagrindinio duomenų šaltinio, kuriuo teismai vadovavosi, pripažindami S. Vy. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teisingumu pagrįstai leidžia abejoti ne tik ta aplinkybė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jų nurodomas esmines jam inkriminuotas šių nusikaltimų aplinkybes, bet ir jų nurodomų įvykių eigos nelogiškumas, parodymų esminiai prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas formaliai konstatavo, kad dėl esminių aplinkybių šių asmenų parodymai sutapo, o prieštaravimai buvo neesminiai. Objektyviai nustatytomis S. Vy. atvykimo į Gran Kanariją aplinkybėmis paneigti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo V. V. parodymai apie tai, kad susitikimo 2011 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) metu jam buvo pasakyta, jog Gran Kanarijoje yra jų žmogus S., kuris laukia laivo, nors tuo metu S. Vy. dar nebuvo nurodytoje saloje. Bylos aplinkybių neatitinka ir V. V. parodymai apie S. Vy. ir A. Pe. apsistojimą viešbutyje, nuomojamus automobilius. V. V. taip pat parodė, kad po dviejų dienų visi kaltinamieji vėl susitiko ir apvažiavo tris uostus, laivo nerado, tačiau aptarinėjo, kaip būtų galima paimti iš laivo kokainą. Nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Pe. dar pačią pirmą tariamo susitikimo dieną pasakė, jog su S. Vy. neva išsinuomojo viešbutyje kambarį ir mato bei stebi uostą laukdami, kada atplauks laivas „I.“, kuriame turi būti daugiau nei 100 kg kokaino. A. Pe. neva iškart pasakė, kad kokainą reikės atimti. Apklausiamas teismo posėdžio metu D. R. paaiškino, kad pokalbiuose jis pats nedalyvavo ir viską žino tik iš V. V. žodžių. Liudytojas V. V. taip pat parodė, kad tą pačią dieną po nesėkmingų laivo paieškų grįžo į viešbutį; po 20 min. pasibeldė A. Pe. ir pasakė, kad uoste rado laivą. Anot D. R., A. Pe. atvyko tik kitą dieną, apie 15.00–16.00 val. Taip pat liudytojas V. V. teigė, kad tada S. Vy., V. V. ir jis, D. R., skirtingais automobiliais nuvažiavo į uostą, o A. Pe. taksi automobiliu – į viešbutį. Nesutampa ir V. V. bei D. R. parodymai apie S. Vy. veiksmus atvykus į uostą: kaip teigė V. V., jis su D. R. neva nuėjo į laivą, o S. Vy. neva ėjo iš

17.22. paskos ir stebėjo iš šalies. Nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu neparodė nei kur tuo metu buvo S. Vy., kai jie pasisavino narkotines medžiagas, nei koks buvo bendrininkų susitarimas dėl pasisavinimo, nei kaip S. Vy. turėjo įspėti, jei atvažiuotų policija, nei apskritai koks buvo S. Vy. vaidmuo šiame nusikaltime. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. R. parodė, kad S. kartu nėjo, dėl ko – jis nežino, ką jis veikė pasilikęs, irgi nežino, priešingai nei V. V., nemano, kad jis turėjo informuoti policiją, nes privatus uostas, yra apsauga. Liudytojas V. V., parodydamas apie S. Vy. inkriminuotas šio labai sunkaus nusikaltimo aplinkybes, be to, teigė, kad išvažiuojant iš uosto teritorijos S. Vy. juos pasitiko prie posto ir liepė važiuoti iš paskos. Anot nuteistojo D. R., išvažiavę iš uosto teritorijos ribų, jie susitiko su S. Vy. ir visi nuvažiavo prie kažkokio viešbučio. Liudytojas V. V. parodė, kad tada jie važiavo į viešbučio, kuriame buvo apsistoję S. Vy. ir A. Pe., požeminę aikštelę, ten paliko automobilį, o S. Vy. neva atidavė raktus. Tada jie visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo iki pensionato, kuriame taip pat buvo apsistoję S. Vy. ir A. Pe., papasakojo šiam, kas įvyko, po to jie neva nuvežė V. V. ir D. R. į viešbutį. Tačiau tokių liudytojo V. V. parodymų nuteistasis D. R. nepatvirtino, o objektyvūs rašytiniai įrodymai, gauti iš Ispanijos Karalystės, šiuos parodymus paneigia: iš viešbučio gauti duomenys rodo, kad nuteistieji A. Pe. ir S. Vy. buvo apsistoję viename viešbutyje, jame gyveno nuo savo atvykimo į Gran Kanariją momento iki išvykimo iš jos.

17.23. Liudytojas V. V. taip pat teigė, kad kitą dieną atvažiavo A. Pe. ir S. Vy., liepė jam važiuoti į Malagą susitikti su T. P.. Kaip teigė nuteistasis D. R., jie dvi dienas ilsėjosi viešbutyje, tada V. V. susitiko su A. Pe. ir S. Vy., o grįžęs iš susitikimo pasakė, kad reikės važiuoti į žemyninę šalies dalį tam, kad išsiaiškintų apie pasieniečių tikrinimą kelte; po to važiavo į Malagą, kur V. V. turėjo su kažkuo susitikti, su kuo – nepasakojo. Liudytojas V. V. parodė, kad kitą dieną po susitikimo su T. P. atvyko A. Pe. ir S. Vy., V. V. atidavė A. Pe. pinigus, o šis jam papasakojo, kad sunešė kokainą į namą, kuris yra netoli viešbučio „H10“. Tokie liudytojo V. V. paaiškinimai prieštarauja logikos dėsniams, nes neįmanomas narkotinių medžiagų perkėlimas į namą anksčiau, nei gaunami pinigai jo nuomai.

17.24. Nei tarpusavyje, nei su kitais bylos įrodymais nesutampa ir šių asmenų parodymai apie buvimo Gran Kanarijoje trukmę. Liudytojas V. V. parodė, kad iš Gran Kanarijos jis išvyko tą pačią dieną, kai perdavė pinigus A. Pe., o D. R. parodė, kad grįžę iš Malagos jie ilsėjosi Gran Kanarijoje dar apie savaitę. Tačiau objektyvūs rašytiniai įrodymai, gauti iš Ispanijos Karalystės, nepatvirtina jų parodymų apie apsistojimo Gran Kanarijoje trukmę, nes duomenys, gauti iš viešbučio „Maspalomas Lago“, rodo, kad jie buvo apsistoję viešbutyje tik keturias paras, t. y. nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., o iš laivybos kompanijos „Naviera Armas“ gauti duomenys rodo, kad šie asmenys vyko maršrutu Huelva–Tenerifė–Las Palmas–Huelva 2011 m. gegužės 14 d. ir 2011 m. gegužės 19 d.

17.25. Objektyvių bylos duomenų neatitiko ir V. V. bei D. R. nurodytos aplinkybės apie tai, kad į uostą buvo patenkama su kortele, dėl iš kapitono gautos kortelės (leidimo) išmetimo aplinkybių, susitikimo su laivo įgula, kapitono buvimo vietos jachtoje, jachtos ilgio, paketų skaičiavimo ir pakrovimo į automobilį aplinkybių, tačiau šie neatitikimai apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nelaikyti esminiais. Esminiai šių įrodymų prieštaravimai, jų neatitiktis objektyvioms bylos aplinkybėms, akcentuojami ir teisėjo A. Rudzinsko atskirojoje nuomonėje. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas itin žemus patikimumo standartus kaltinimo liudytojų parodymams, kaltinamųjų parodymams taikė itin aukštus patikimumo standartus ir atsisakė remtis nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais kaltinamųjų parodymais apie jiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Nors S. Vy. bylos teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie savo atvykimo į Gran Kanariją aplinkybes, bendravimo su A. Pe. ir kitais asmenimis aplinkybes, tačiau remdamasis S. Vy. gynybinės pozicijos argumentu bei tuo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatos su V. V. metu S. Vy. pasinaudojo teise neduoti parodymų, apeliacinės instancijos teismas atsisakė remtis S. Vy. parodymais. Nuoseklios S. Vy. nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, tačiau jas patvirtino ir kiti įrodymai byloje: rašytiniai įrodymai apie jo veiklą Gran Kanarijoje, atvykimą į salą, gyvenimą joje ir kt., liudytojos I. S. parodymai (kaltinimui nepalanki parodymų dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nutylėta), liudytojos G. Bu. parodymai apie jos kelionės su D. K. į Gran Kanariją aplinkybes, liudytojos E. P. parodymai 2015 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu, kad jų su sutuoktiniu kelionės į Gran Kanariją metu jos sutuoktinis su niekuo nebuvo susitikęs, mašiną, kuria keliavo, visada laikė prie savęs, o su šia jų kelione nebuvo susijęs nė vienas iš kaltinamųjų byloje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę nenuosekliems ir prieštaringiems nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų kaltinimo liudytojų parodymams, kurie yra esminis ir vienintelis S. Vy. kaltės įrodymas, įvykdžius šį labai sunkų nusikaltimą.

17.26. Taip įtariamojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo vienas iš pagrindinių esminių įrodymų šaltinių, kuriais remiantis buvo konstruojamas tiek kaltinimas S. Vy. bei kitiems nuteistiesiems, tiek apkaltinamieji nuosprendžiai. Objektyvios byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo poziciją dėl A. R. duotų parodymų vertinimo. A. R. elgesys procese rodo, kad kitus nuteistuosius ir save kaltinančius parodymus jis davė ne siekdamas nuoširdžiai prisipažinti ir padėti tyrimui atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, o tam, kad jam būtų pakeista kardomoji priemonė iš suėmimo į švelnesnę kardomąją priemonę, kad jis galėtų vėliau slėptis nuo tyrimo ir teismo. Taigi A. R. parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymų šaltiniu. Asmuo, neatsakantis už melagingų parodymų davimą, nėra varžomas jam ir kitiems nuteistiesiems inkriminuojamas aplinkybes interpretuoti laisvai, palankia sau linkme, tokio asmens parodymai negali būti vertinami kitaip, kaip jo gynybinė pozicija. Nustatyti, kuri šio asmens parodymų dalis yra teisinga, o kurioje jis tik manipuliuoja turima informacija, nėra galimybės, nes A. R. yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Įtariamajam A. R. nedalyvaujant procese, nėra galimybės užduoti jam klausimų apie tai, kokias aplinkybes jis nurodė savarankiškai ir apie kokias aplinkybes jam buvo suteikta informacija, kurią jis savo apklausų metu patvirtino. Šis liudytojas nebuvo apklaustas tiesiogiai teisme, gynyba neturėjo galimybės jam užduoti klausimų.

17.27. Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniame sprendime nurodo, kad A. R. apklausos tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo pažeista, laikytasi BPK 188, 189 straipsniuose nustatytų reikalavimų; kadangi A. R. apklausos metu ikiteisminiame tyrime turėjo įtariamojo statusą, baudžiamojo proceso normose nenustatyta pareiga apie atliekamą apklausą informuoti kitus įtariamuosius. Toks argumentavimas nepagrįstas, nes gynybos nėra kvestionuojama A. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu atlikimo tvarka (nepranešimas apie ją kitiems įtariamiesiems), tačiau ginčijama šio įrodymų šaltinio panaudojimo baudžiamajame procese tvarka, nes, nuosprendį grindžiant tokio pobūdžio įrodymų šaltiniu, yra varžoma teisė tiesiogiai apklausti kaltinimo liudytoją. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (2011 m. gruodžio 15 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 26766/05, 22228/06; 2010 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Emen prieš Turikiją, Nr. 25585/02). Tuo atveju, kada liudytojas nebuvo apklaustas teisme, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba daugiausia asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tada, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai. A. R. parodymų panaudojimas suvaržė kaltinamųjų teises ir jie negalėjo būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymų šaltiniu. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino A. R. parodymus leistinu S. Vy. kaltės įrodymu, nesivadovavo teismų praktikoje suformuotomis tokių duomenų vertinimo taisyklėmis, suvaržė kaltinamojo teisę į rungtynišką procesą, šio suvaržymo niekaip nekompensavo, abejones, kylančias iš A. R. parodymų, laikė S. Vy. kaltės įrodymu. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius, taip pat suvaržė S. Vy. teisę tiesiogiai apklausti esminį kaltinimo liudytoją bent vienoje proceso stadijoje.

17.28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam S. Vy., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įvertinus nuteistajam S. Vy. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių dydį, taip pat galutinę subendrintą bausmę, akivaizdu, kad nors ir buvo pripažinta, kad nuteistajam baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas nebuvo kompensuotas.

17.29. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba skirti švelnesnę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu. Pagal EŽTT jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio Teismo išnagrinėtų bylų ir paprastai jie yra: bylos sudėtingumas, t. y. faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.; baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, Nr. 53161/99; 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06).

17.30. Šioje byloje, nors buvo konstatuota, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, nepaisant bylos sudėtingumo, truko pernelyg ilgai, teismų nebuvo tinkamai įvertinta reali proceso reikšmė nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad EŽTT nustatytas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas yra nepaneigiamas, liko tinkamai neįvertinta proceso trukmė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl kaltinimo šalies inicijuoto dviejų baudžiamųjų bylų, kurios prokuroro procesiniu sprendimu buvo išskirtos dar šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, sujungimo jau apeliacinės instancijos teisme, lėmusio dalies teisėjų nusišalinimą, byla nebuvo pradėta nagrinėti teisme beveik pusę metų (byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2018 m. sausio 19 d., o pirmasis teismo posėdis surengtas tik 2018 m. birželio 21 d., byla iš esmės pradėta nagrinėti tik 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. po devynių mėnesių, nes 2018 m. birželio 21 d. teismo posėdyje prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme). Taip buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo terminų, nustatyti BPK 321 straipsnyje. Procesas apeliacinės instancijos teisme užtruko ir dėl įrodymų tyrimo veiksmų, kurie nebuvo tinkamai atlikti pirmosios instancijos teisme, o teismo posėdžių atidėjimus lėmė teisėjų asmeninės priežastys.

17.31. Baudžiamasis procesas dėl S. Vy. vyksta nuo 2013 m. rugsėjo 14 d., kai jis buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jam buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, t. y. septynerius metus. S. Vy. buvo taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės: laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įvairios kardomosios priemonės, iš jų ir pati griežčiausia – suėmimas, kuri buvo taikoma beveik dvejus metus. Pagal EŽTT praktiką suėmimo taikymo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas, vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (2017 m. gegužės 2 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą, Nr. 36249/14; 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Maton prieš Lenkiją, Nr. 30279/07; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, Nr. 24652/04; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, Nr. 28237/10). Vertinant proceso reikšmę S. Vy., svarbu pažymėti, kad dėl dalies kaltinimų teismai priėmė visiškai priešingus nuosprendžius dėl jo kaltės įrodytumo. Byla apeliacine tvarka dėl daugelio kaltinimų buvo nagrinėjama ir pagal prokuroro skundą, tad S. Vy. per šį laikotarpį ne tik patyrė procesinių suvaržymų, bet ir jautė nežinomybę bei nerimą dėl savo teisinės padėties ir ateities. Šios aplinkybės neįvertintos skiriant S. Vy. bausmę bei nekonstatuojant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų buvimo.

17.32. Apeliacinės instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes, nuteistajam D. R. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, rėmėsi ne tik jo procesine pozicija (prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų bei davė nuteistuosius įkaltinančius parodymus), bet ir pernelyg ilga proceso trukme, kaip išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir mažinti šiam nuteistajam BK 260 straipsnio 3 dalyje paskirtos bausmės dydį. S. Vy. gynybinė pozicija lėmė, kad jam nebuvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą lemia ne tik pirmiau minėtos EŽTT jurisprudencijoje suformuotos nuostatos, bet ir nuosekli teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTAxLTQ4My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-101-483/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-101-483/2017">1A-101-483/2017</a>, 1A-2-453/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk2LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-296-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-296-788/2017">2K-296-788/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-976/2019">2K-208-976/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam S. Vy. buvo pagrįstai konstatuota pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei tinkamai įvertinus pernelyg ilgą šio proceso trukmę, taip pat tai, kad proceso trukmė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo pernelyg ilga, be to, įvertinus viso šio beveik septynerius metus trunkančio proceso metu nuteistajam S. Vy. taikytų įvairių proceso suvaržymų apimtį bei realią proceso reikšmę jam, akivaizdu, kad nurodyta aplinkybė laikytina išimtine ir sudarančia pagrindą teismams taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Net ir pripažinus S. Vy. dėl visų ar dalies jam pareikštų kaltinimų nuteistu pagrįstai, jam turėtų būti švelninama bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

18. Nuteistasis T. V. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius kasaciniais skundais prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg kokaino) ir BK 249 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 16–18 kg kokaino), ir šią bylos dalį T. V. nutraukti. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. taip pat prašo tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad bent dėl vieno nusikaltimo jis buvo nuteistas pagrįstai, siekiant kompensuoti nuteistojo teisės į procesą be nepateisinamo vilkinimo pažeidimą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmę, mažesnę nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatyta minimali bausmės riba. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose išdėstyti iš esmės analogiški argumentai, dėl to jie aprašomi bendrai. Kasatoriai nurodo:

18.1. Išteisinamąjį nuosprendį T. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg kokaino priėmęs pirmosios instancijos teismas, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos duomenis, teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad T. V. padarė šią nusikalstamą veiką, o apeliacinės instancijos teismo išvados, kad T. V. dalyvavo padarant šį nusikaltimą, yra iš esmės ydingos ir neteisingos.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino tiesiogiai teismo ištirtų įrodymų – liudytojo S. Po. ir kasatoriaus T. V. parodymų, paneigiančių kaltinimo versiją, teismo išvados prieštarauja įrodymų turiniui, savo sprendimą teismas grindė išskirtinai nepatikimais, prieštaringais, leistinumo reikalavimo neatitinkančiais (gautais įvykdžius provokaciją) įrodymais – nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto V. V. parodymais, ignoruodamas teismų praktiką (pvz., EŽTT sprendimas byloje V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95; 1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada v. Italy, pareiškimo Nr. 27143/95; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a> ir kt.). Tai turi būti vertinama kaip esminiai BPK 20 straipsnio reikalavimų, in dubio pro reo principo, įpareigojančio, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančio, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidimai.

18.3. Liudytojo S. Po. parodymų leistinumo ir teisingumo vertinimui negali turėti įtakos tai, kad jis teisme buvo apklaustas praėjus daugiau nei metams po kaltinamojo T. V. apklausos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, nustatė įrodymų tyrimo tvarką, o atlikus kitų įrodymų tyrimą, buvo suteikta teisė kaltinamiesiems pareikšti prašymus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus. T. V. šia teise pasinaudojo ir paprašė iškviesti į teismo posėdį liudytoją S. P., prašymas buvo patenkintas, S. Po. buvo apklaustas teismo posėdyje, išsamiai paaiškino apie T. V. lankymosi Ukrainoje tikslą ir aplinkybes, klausimus jam uždavė tiek teismas, tiek prokuroras. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių S. Po. parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, ir jais rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, bet nenurodęs motyvų, išskyrus „kita vertus“, S. Po. ir T. V. parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pirmiau nurodytoje teismų praktikoje vienareikšmiškai įtvirtinto reikalavimo kitų kaltinamųjų toje pačioje byloje ar nuo atsakomybės atleistų policijos bendradarbių parodymus, ypač duotus jiems nesant įspėtiems dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir turintiems akivaizdų procesinį suinteresuotumą, vertinti itin kruopščiai. Pažymėtina, kad nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto V. V. parodymų, šiuo atveju vienintelio įrodymų šaltinio apie T. V. dalyvavimą šiame nusikaltime, nepatvirtina nė vienas kitas įrodymų šaltinis, įskaitant ir kitus atleistus nuo atsakomybės liudytojus, su pareigūnais bendradarbiavusį ir pasislėpusį įtariamąjį A. R., atliktus slaptus kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus. Byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad T. V. būtų vykęs į Ukrainą susitikti su V. V., turėdamas tikslą tartis dėl disponavimo narkotine medžiaga, ir kad jie būtų apie tai kalbėję, nėra užfiksuota jokių T. V. veiksmų, kuriais jis būtų prisidėjęs prie šio konkretaus nusikaltimo padarymo. Jokių V. V. parodymus dėl tariamai T. V. atliktų veiksmų patvirtinančių duomenų nuosprendyje nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nurodytą teiginį, kad V. V. parodymai yra nuoseklūs, paneigia objektyvūs faktiniai duomenys, nes ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. V. davė iš esmės prieštaringus parodymus apie T. V.. V. V., apie šią nusikalstamą veiką apklaustas net keturis kartus, kiekvienos apklausos metu skirtingai nurodė aplinkybes apie elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (kad jam paliko T. V. ir kad sukūrė su T. V. ir M. P. bendrai būnant Ukrainoje) ir šiuo adresu (ne)gautas žinutes, kad automobilis stovės po dviejų dienų 12 val. Geldropo mieste, Houberbrugweg gatvėje esančioje aikštelėje.

18.5. Apeliacinės instancijos teismas T. V. kaltę grindė ir užfiksuoto V. V. bei D. P. pokalbio turiniu, nuosprendyje nurodydamas, kad jie kalbėjo apie T. V. ir M. P., kad pokalbio metu V. V. teiravosi, ar Ispanijoje nebuvo sulaikyti T. V., M. P.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad šiame pokalbyje kalbama apie T. V. buvimą Ukrainoje ir bendravimą su V. V. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nepatvirtina tikrasis V. V. ir D. P. pokalbio turinys, objektyviai užfiksuotas garso įraše bei protokole, nes užfiksuotame pokalbyje nei apie T. V., nei apie disponavimą kokainu tiesiog nekalbama, pokalbio kontekstas taip pat neleidžia daryti išvados, kad buvo kalbėta apie T. V.. Pažymėtina ir tai, kad šie V. V. pokalbiai buvo užfiksuoti atliekant NVIE modelio veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais, nes D. P. atžvilgiu buvo įvykdyta provokacija, dėl to jie neatitinka ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinto įrodymų leistinumo reikalavimo.

18.6. Nuteistasis T. V. kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad V. V. versiją apie automobilio „Peugeot 806“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo rastas labai didelis kiekis kokaino, atgabenimo aplinkybes paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos nešališkos liudytojos UAB „A“ aikštelės sargės J. V.-K. parodymai, kad 2013 m. liepos 24 d. apie 14–15 val. nepažįstamas jaunuolis į aikštelę atvarė ir paliko saugoti automobilį „Peugeot 806“ bei automobilio raktą ir pasakė, kad automobilį pasiims kitas asmuo, o jam išėjus labai greitai, maždaug po pusvalandžio, atvyko policijos pareigūnas civiliais drabužiais, jis prisistatė ir pasakė, kad šį automobili sekė iki aikštelės nuo Lenkijos. V. V. parodymus, kad minėtoje aikštelėje jau mėnesį stovi automobilis „Peugeot 806“, davė 2013 m. liepos 23 d., t. y. dieną prieš tai, kai automobilis su narkotine medžiaga buvo pastatytas aikštelėje. Tai reiškia, kad automobilis „Peugeot 806“ visą laiką buvo V. V. ir su juo susijusių asmenų žinioje, net ir tuo metu, kai V. V. davė parodymus, ir tik kitą dieną buvo organizuotas automobilio pergabenimas į iš anksto V. V. parinktą aikštelę. Kaltinimą palaikęs prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, pripažino, kad automobilis į aikštelę buvo atvarytas tą pačią dieną – 2013 m. liepos 24 d. 14–15 val., tik teigė, kad tyrėjas Kuzma atvyko atlikti automobilio kratos ne po pusvalandžio, bet vėliau, t. y. prokuroras pripažino, kad kaltinimo liudytojas melavo apie itin svarbias bylos aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad V. V. su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais sąmoningai sukūrė situaciją, kaip įteisinti bei pagal proceso reikalavimus paimti V. V. žinioje buvusį automobilį ir kokainą ir taip dirbtinai sukurti naują įrodymų šaltinį, tariamai patvirtinantį V. V. parodymus apie kaltinimo versiją, kad egzistavo ir buvo 174 kg kokaino krovinys. Lygiai taip pat buvo sumodeliuoti ir V. V. parodymai dėl kasatoriaus T. V., susiję su pirmiau minėtu elektroninio pašto adresu ir bendravimu per jį, siekiant kaip nors susieti įvardijamus nusikalstamo susivienijimo narius su Ispanijoje sulaikytu 45 kg kokaino kroviniu. Kadangi visi pagrindiniai susivienijimo nariai (taip juos įvardijo apeliacinis teismas) tuo metu (nuo 2013 m. sausio mėnesio) buvo suimti ir kalinami Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, t. y. objektyviai negalėjo būti apkaltinti tuo, kad tuo metu atliko kažkokius veiksmus, buvo pasinaudota situacija, kad V. V. Ukrainoje buvo susitikęs su T. V., ir būtent T. V. buvo priskirti veiksmai, neva jis V. V. nurodė automobilio „Peugeot 806“ buvimo vietą, kurie turėjo tapti tarpine grandine tarp suimtųjų ir V. V.. Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų – elektroninio laiško, srauto duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad iš T. V. naudoto įrenginio ar IP adreso būtų bent kartą prisijungta prie V. V. nurodytos elektroninio pašto paskyros. Tai, kad V. V. parodymai daugeliu aspektų yra nepatikimi, patvirtina net ir paviršutiniška jo parodymų analizė. Pvz., V. V. nurodė, kad sulaikius kitus įtariamuosius jis Olandijoje į vandens kanalą išpylė savo turėtus 10 kg kokaino (pagal apeliacinės instancijos teismo skaičiavimus, 1 kg kokaino Jungtinėje Karalystėje buvo parduodamas po 40 000 svarų), t. y. V. V. teigė, kad jis į vandens kanalą išpylė 400 000 svarų vertės dalyką, o apeliacinės instancijos teismas jo parodymų kritiškai nevertino, nors V. V. taip pat teigė, kad jis nieko neišmesdavo, išsaugojo net ginklą, kuris buvo panaudotas V. S. nužudyme, tuščias tūteles ir pan., t. y. labai sunkaus nusikaltimo įkalčius; V. V. parodymus pradėjo duoti 2013 m. liepos 3 d., bet ilgą laiką, iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. apklausos, slėpė pagrindinį savo bendrininką D. R., teigdamas, kad su juo jokių nusikalstamų veikų nedarė; parodymus apie susitikimą su T. V. pradėjo duoti tik 2013 m. liepos 20 d., nors prieš tai apklausiamas ne kartą jokių parodymų nedavė.

18.7. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis objektyviai susideda iš tam tikrų įstatyme nurodytų veiksmų: įgijimo, gabenimo, platinimo, laikymo ir pan. Tačiau nėra nustatyta jokių T. V. veiksmų, kurie jį kokiu nors būdu susietų su Ispanijos Karalystėje 2013 m. liepos 21 d. sulaikytu kokaino kroviniu. T. V. nesilankė Ispanijos Karalystėje, neturėjo jokių kontaktų su kokaino kroviniu disponavusiais T. K., D. Ko., V. D., D. Pu., J. L. ir ryšių su pagal kaltinimo versiją kartu su nurodytais asmenimis vykusiu į Ispaniją S. Vy.. Nėra jokių duomenų apie tai, kad T. V. būtų susijęs su šio kokaino įgijimu nenustatytomis aplinkybėmis ir jo atgabenimu į Ispanijos Karalystę. Sulaikius kokaino krovinį tolesnis jo platinimas nevyko, 2013 m. vasaros laikotarpiu neužfiksuotas ir nė vienas T. V. kontaktas su kitais įvardytais nusikalstamo susivienijimo nariais. Vienintelis veiksmas, už kurį nuteistas T. V., – tai, kad jis Ukrainoje, Kijeve, 2013 m. vasario–kovo mėnesiais buvo susitikęs ir pasikalbėjo su V. V.. Pokalbio Kijeve turinys yra žinomas tik šiame pokalbyje dalyvavusiems asmenims – T. V., S. Po. ir V. V., kaip minėta, du iš trijų pokalbio dalyvių paneigė, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas. Jokių objektyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip bent viena alternatyvi BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodyta veika, T. V. neatliko nei pats, nei bendrininkaudamas su kitais asmenimis.

18.8. Teismai T. V. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu, 16–18 kg, kiekiu kokaino grindė vieninteliu įrodymų šaltiniu – įtariamojo A. R., kuris pasislėpė nuo tyrimo ir nebuvo apklaustas nė vienos instancijos teisme, parodymais, dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, reikalavimų pažeidimus, kurie turi būti vertinami kaip esminiai BPK pažeidimai, nes suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

18.9. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose kėlė abejones dėl A. R. parodymų patikimumo ir galimybės jais grįsti esmines kaltinimo formuluotes, nurodydami, kad A. R. yra pagrindinis kaltinimo liudytojas ir nuteistųjų teisė į gynybą buvo pažeista, nes viso proceso metu jie neturėjo galimybės užduoti klausimų A. R., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip įtariamasis buvo apklaustas nedalyvaujant kitiems įtariamiesiems, o jam davus parodymus suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones ir jis nuo tyrimo pasislėpė, nedalyvavo bylą nagrinėjant nė vienos instancijos teisme; taip pat kad įtariamojo A. R. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jis parodymus davė nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, jo parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, duoti mainais už švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimą, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, o daug A. R. nurodytų aplinkybių paneigia kiti įrodymai.

18.10. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vykdant įtariamojo A. R. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie tai nepranešant kitiems tuo metu įtariamiesiems nebuvo pažeisti BPK reikalavimai, toks vertinimas yra išimtinai formalizuotas. Teismai, vertindami kasatoriaus T. V. bei kitų nuteistųjų teisės į rungtynišką procesą suvaržymą, privalėjo tinkamai įvertinti valstybės (ikiteisminio tyrimo subjektų) vaidmenį užtikrinant realų šios teisės įgyvendinimą. Šioje byloje turi būti konstatuota, kad dėl A. R. nedalyvavimo procese yra atsakingos būtent valstybės institucijos, taip pat kad būtent dėl ikiteisminį tyrimą organizuojančios prokuratūros netinkamo veikimo kaltinamiesiems nebuvo sudarytos sąlygos apklausti A. R. ikiteisminio tyrimo metu, taip iš anksto užtikrinant jų teises; ir negalima pripažinti, kad valstybės institucijos dėjo pakankamas pozityviąsias pastangas tam, kad užtikrintų kaltinamųjų teises užduoti klausimus itin svarbiam ir tam tikrais atvejais vieninteliam kaltinimo liudytojui. Tačiau abiejų instancijų teismai, nepagrįstai konstatavę, kad nuteistųjų teisės į rungtynišką procesą nebuvo suvaržytos, šių svarbių aplinkybių neįvertino.

18.11. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad A. R. šiuo atveju yra ne paprastas liudytojas, neturintis jokio procesinio suinteresuotumo, bet buvęs kaltinamasis (įtariamasis) toje pačioje byloje, dėl tokių asmenų parodymų vertinimo ypatumų pirmiau pasisakyta, policijos bendradarbis, kuriam už duotus parodymus vieninteliam prokuroro sprendimu ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tuo pasinaudojęs A. R. pasislėpė nuo tyrimo ir taip išvengė jam grėsusios griežtos atsakomybės už sunkius nusikaltimus. Jau vien dėl šios priežasties A. R. parodymai, net jei jis ir būtų apklaustas bylą nagrinėjant teisme, turėtų būti vertinami itin atidžiai ir preciziškai.

18.12. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl galimybės iš dalies remtis nuo tyrimo pasislėpusio A. R. parodymais ir kaip papildomu įrodymų šaltiniu naudotis nustatant tam tikras aplinkybes būtų teisinga, jei, kaip nurodė ir pats teismas nuosprendyje, jo parodymai nebūtų vieninteliai ir jei kaltinamųjų kaltė būtų grindžiama kitų įrodymų visetu. Tačiau tiek kaltinimas, tiek abiejų instancijų teismų nuosprendžiai dėl T. V. veiksmų šioje veikoje pagrįsti išimtinai vien tik įtariamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors šių parodymų dėl T. V. Jungtinėje Karalystėje 2009 m. atliktų veiksmų nepatvirtino nė vienas kitas įrodymų šaltinis, visi A. R. nurodyti asmenys nepatvirtino tuo laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje bendravę su T. V. ir atlikę A. R. nurodytus veiksmus. A. R. 2014 m. davė parodymus apie 2009 m. įvykius, o tokių asmens parodymų apie kitoje valstybėje prieš penkerius metus tariamai buvusius įvykius kaltinamasis objektyviai negali ginčyti kitaip, kaip tik pats duodamas parodymus, prašydamas apklausti kitus nurodytus asmenis, kurie šiuo atveju nepatvirtino A. R. parodymų, bet pagrindinis gynybos būdas būtų išsami parodymus duodančio asmens apklausa, siekiant išsiaiškinti prieštaravimus jo parodymuose, tai galima padaryti tik užduodant klausimus. Tačiau T. V. nebuvo suteiktos jokios proceso garantijos, kurios leistų jam efektyviai ginčyti A. R. parodymų patikimumą.

18.13. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Rudzinskas išreiškė atskirąją nuomonę, kad A. R. parodymų laikyti įrodymais ir jais vadovautis negalima, nes taip būtų pažeidžiami Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimai įtvirtinantys kaltinamojo teisę į teisingą procesą ir rungtynišką bylos nagrinėjimą. Taigi, teisėjų kolegijos narys pripažino, kad esminis kasatoriaus T. V. kaltės įrodymas neatitinka BPK reikalavimų, t. y. yra neteisėtas, ir juo negalėjo būti grindžiamos apkaltinamojo nuosprendžio išvados.

18.14. Kasaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo ir tai, kad kiti įrodymų šaltiniai, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įrodymams keliamus reikalavimus ir buvo teismo tiesiogiai ištirti, paneigė A. R. parodymus. Byloje nėra nustatyta jokių T. V. sąsajų su R. B., J. Ž., D. Č., su Ispanijos Karalyste ir vieta, kurioje pagal teismų konstatuotas aplinkybes buvo pakrauti kokaino kroviniai. Visi šioje veikoje įvardijami asmenys – A. ir D. P., T. P., S. V., N. T., T. P., T. V., L. P., S. Pi., A. K. – buvo apklausti bylą nagrinėjant teisme ir paneigė A. R. nurodytas aplinkybes. Tačiau teismai šių kaltinimą kasatoriui paneigiančių įrodymų šaltinių neįvertino ir jais nesirėmė, net nepateikė jokių motyvų. A. R. parodymų, kad jis 2009 m. rugpjūtį buvo išsinuomojęs kotedžą-butą Londone, (duomenys neskelbtini), kuriame neva gyveno su T. V. ir laikė kokainą, nebuvo bandoma patikrinti kitais, savarankiškais, duomenų šaltiniais – nustačius kotedžo savininką, jį apklausus, išsireikalavus nuomos dokumentus. Nuosprendyje konstatuota, kad A. R. ir T. V. susitiko su R. B. ir jam perdavė paketą, kurį policijos pareigūnai rado pas R. B. ir J. Ž., nors R. B. ir kasatorius T. V. tokias aplinkybes paneigė. Pažymėtina, kad R. B. Jungtinės Karalystės pareigūnams nurodė, jog paketą jam perdavė vienas asmuo, o ne du, kaip teigė A. R., ir apibūdino jo požymius, kurie akivaizdžiai neatitinka nei A. R., nei T. V. požymių. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme R. B. apklaustas nebuvo ir nėra pagrindo teigti, kad jo parodymai, duoti Jungtinės Karalystės pareigūnams, nėra teisingi. A. R. parodymai įvardijant asmenis, per kuriuos neva už kokaino realizavimą gauti pinigai buvo perduodami į Lietuvą, kurie dalyvavo krovinių ir pinigų logistinėje schemoje, nebuvo patvirtinti bylos duomenimis, tie asmenys arba nebuvo nustatyti, arba (S. Pi., A. K. ir kt.) paneigė A. R. teiginius. A. R. nurodė, neva su R. B. supažindino asmuo, vardu Renatas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2011 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00129-11 dėl narkotinių medžiagų gabenimo į Jungtinę Karalystę, šią veiką vykdė ir R. Gr., bet byloje daugiau nėra duomenų apie šį asmenį ir jo poziciją.

18.15. Kasatorius T. V. pirmosios instancijos teisme nuosekliai paaiškino, kad jis gyveno, dirbo Jungtinėje Karalystėje laikotarpiais nuo 2005 m. iki 2011 m., nurodė adresus, kur gyvendavo ir nuomodavosi būstą; kad per šį laikotarpį kelis kartus Londone matė A. R., bet šie susitikimai nesusiję su kaltinime nurodytu laikotarpiu ir su A. R. nurodytomis aplinkybėmis; kad nėra lankęsis bute Londone, (duomenys neskelbtini), parke, kuriame neva buvo perduotas kokainas R. B., neatliko kitų A. R. nurodytų veiksmų. Šie T. V. parodymai nėra paneigti jokiais bylos duomenimis.

18.16. Apeliacinės instancijos teismas iš nagrinėjamos veikos pašalino neįrodytas aplinkybes, kad nuteistieji S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., veikdami bendrai su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ginkluotam nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu T. V. ir kitais kaltinime nurodytais asmenimis, tyrimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., Ispanijoje iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizavo neteisėtą labai didelio, ne mažiau kaip 16–18 kg, kiekio kokaino įgijimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad, be įtariamojo A. R. parodymų, šioje dalyje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kokaino įgijimą, kaip vieną iš alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų. Pažymėta, kad A. R. nurodė, jog kokainas Ispanijoje buvo įgytas iš L. P. pravarde (duomenys neskelbtini), bet ikiteisminis tyrimas L. P. buvo nutrauktas, tai taip pat paneigė A. R. parodymus dėl kokaino įsigijimo šaltinio. Tai rodo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumą, nes teismo išvados apie kasatoriaus T. V. kaltę dėl tų pačių narkotinių medžiagų gabenimo ir platinimo grindžiamos tuo pačiu vieninteliu įrodymų šaltiniu – A. R. parodymais, kurių negalima patikrinti.

18.17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teiginiai neatitinka teismų praktikos dėl BK 249 straipsnyje nurodytos veikos požymių aiškinimo, teismo išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių prieštarauja byloje ištirtų įrodymų turiniui.

18.18. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius T. V. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes dalyvavo kituose nusikalstamo susivienijimo narių vykdytuose dviejuose nusikaltimuose ir bendravo su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Kaip pirmiau nurodyta, teismų išvados dėl T. V. dalyvavimo jam inkriminuotuose nusikaltimuose ir teismų sprendimai nepagrįsti. Taigi, T. V. dalyvavimas atskiruose nusikaltimuose nėra nustatytas. Todėl būtina vertinti, ar T. V. veiksmuose nustatyti kiti BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos būtini objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurie yra vienintelis asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Kasatoriai neginčija teismų išvadų dėl to, kad toks nusikalstamas susivienijimas apskritai egzistavo, tik apeliacinės instancijos teismo išvadas būtent dėl T. V. kaip konkretaus fizinio asmens dalyvavimo susivienijime.

18.19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį T. V., pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta jokių kitų požymių, kurie leistų pripažinti, kad T. V. buvo A. nusikalstamo susivienijimo dalyvis; kad T. V. veiksmuose nėra nustatyti nei būtinieji, nei fakultatyviniai objektyvieji dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymiai, nei subjektyvusis požymis – tyčia dalyvauti susivienijimo veikloje.

18.20. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas T. V. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje šios nusikalstamos veikos būtinųjų požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), o T. V. kaltės klausimą išspręsdamas bendrai su kitų, nenusijusių su T. V. teisine padėtimi, asmenų kaltės klausimu, nenurodydamas konkrečių įrodymų šaltinių būtent dėl T. V., padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 punkto pažeidimus, kurie yra esminiai BPK pažeidimai.

18.21. Kasaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti liudytojų V. V., A. P., V. Š., Ž. L., M. K., E. Ru., įtariamojo N. R., nuteistojo K. L. parodymai nepatvirtina būtent T. V. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tokių duomenų nėra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažymoje Nr. 38-2-JL-l 113. Šioje pažymoje T. V. paminėtas vieninteliu aspektu – nurodyta, kad į teismą perduota jo ir R. S. baudžiamoji byla dėl asmens sužalojimo ir kad neva jie disponavo šaunamaisiais ginklais, bet nenurodyta, kad šioje byloje T. V. ir R. S. visų instancijų teismų sprendimais buvo išteisinti (kasacinės instancijos teisme byla Nr. 2K- 456/2014).

18.22. Kasaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, paskirdamas bausmę nesivadovavo BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, o bausmių skyrimo motyvai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė leidžia daryti išvadą, jog nebuvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos teisingai bausmei paskirti, bei išskirtinė situacija, susijusi su šios bylos proceso trukme.

18.23. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad proceso trukmė nuo baudžiamojo persekiojimo pradžios iki pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio priėmimo konkretiems nuteistiesiems buvo pernelyg ilga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistųjų teisė, kad procesas įvyktų per įmanomai trumpiausią laiką, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, nebuvo pažeista. Nors ši baudžiamoji byla yra laikytina sudėtinga ir didelės apimties, vien šis kriterijus nėra pakankamas tam, kad būtų galima pateisinti tokią ilgą proceso, kuris dėl kasatoriaus T. V. tęsiasi nuo 2013 m. gruodžio 19 d., kai jis buvo sulaikytas ir suimtas, neskaitant bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, kuris, tikėtina, truks dar bent vienerius metus, trukmę. Dėl to suvaržyta kasatoriaus ir kitų asmenų teisė, kad procesas įvyktų per įmanomai trumpiausią laiką.

18.24. Šioje byloje svarbus ir valstybės institucijų (teismų) vaidmuo netinkamai organizuojant procesą, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo beveik vienerių metų absoliutaus procesinio pasyvumo laikotarpis, kurį akcentavo ir EŽTT sprendime byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme per pusę metų nuo bylos su apeliaciniais skundais persiuntimo nebuvo suformuota teisėjų kolegija ir pradėta nagrinėti bylos, buvo daromi itin ilgi tarpai tarp teismo posėdžių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme susidarė situacija, kai daugelis Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų buvo nagrinėję įvairių kaltinamųjų skundus ir dėl to negalėjo bylos nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau už teisėjų kolegijų sudarymą yra atsakinga išimtinai teismo vadovybė, gynyba neturi jokių įgalinimų paspartinti kolegijų sudarymo proceso. Šioje byloje į teisėjų kolegiją buvo įtrauktas ir vienas Civilinių bylų skyriaus teisėjas, tai rodo, kad nebuvo jokių kliūčių mišrią kolegiją sudaryti ir anksčiau, nelaukiant penkių mėnesių.

18.25. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinybe atlikti įrodymų tyrimą, kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybę, negali pateisinti bylos nagrinėjimo trukmės, nes šie veiksmai buvo atliekami tik dėl to, kad pirmosios instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas buvo neišsamus, nuosprendis pagrįstas teisme neištirtais įrodymais. Gynybos prašymai apeliacinės instancijos teisme, susiję su įrodymų tyrimu, buvo teikiami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet be pagrindo netenkinti. Apeliacinės instancijos teisme gynyba nekėlė jokių naujų versijų, nereikalavo atlikti naujų įrodymų tyrimo veiksmų, nepateikė jokių kitų procesinių prašymų. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas faktas, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo keičiamas kaltinimas, kaip tik rodo valstybės (valstybinio kaltintojo) darbo trūkumus tinkamai nesuformuluojant kaltinimo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad dėl kasatoriaus kaltės nebuvo praleistas nė vienas suplanuotas teismo posėdis, jokie kasatoriaus veiksmai nelėmė tokių ilgų pasyvių laikotarpių, kuriais de facto nevyko bylos nagrinėjimas.

18.26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netaikė teisinių sankcijų švelninimo, nemažino tarpinių ir paskirtos subendrintos galutinės bausmės, nors gausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019 ir kt.) pabrėžiama, kad būtent tai yra tinkamiausias reagavimo į pernelyg ilgą proceso trukmę būdas. Dėl to, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas manytų, kad bent dėl vieno nusikaltimo T. V. buvo nuteistas pagrįstai, siekiant kompensuoti nuteistojo teisės į procesą be nepateisinamo vilkinimo pažeidimą, būtina taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti T. V. bausmę, mažesnę nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatyta minimali bausmės riba.

19. Nuteistasis G. C. kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 600 l skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabandą), ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 290 l, 566,1 l skysčio, kurio sudėtyje abiem atvejais buvo BMK, šio BMK kontrabandą), ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (už ne mažiau kaip 290 l, 566,1 l skysčio, kurio sudėtyje abiem atvejais buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabandą), ir šią bylos dalį nutraukti, jį dėl šių veikų išteisinti. Kasatorius nurodo:

19.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. C. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis), taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. C. nuteistas už neteisėtą įgijimą, laikymą ne mažiau kaip 290 l skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK gabenimą iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavimą Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas, 266 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), už neteisėtą įgijimą ne mažiau kaip 566,1 l skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK gabenimą iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas, 266 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistas už neteisėtą disponavimą ne mažiau kaip 290 l, 600 l, 566,1 l skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio prekursoriaus neteisėtą gabenimą iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavimą Nyderlandų Karalystėje (BK 7 straipsnio 13 punktas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalis, 266 straipsnio 3 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), BK 199 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), yra neteisėtos ir nepagrįstos, priimtos iš esmės pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas G. C. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepasisakė dėl jo dalyvavimą A nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtinančių aplinkybių padarant atskiras nusikalstamas veikas. Teismas nurodė tik tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes G. C. dalyvavo trijuose epizoduose, ir tokius jo veiksmus kvalifikavo kaip du tęstinius nusikaltimus (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu BMK, jo kontrabanda 2011 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais).

19.3. Apie G. C. dalyvavimą A nusikalstamo susivienijimo veikloje apeliacinės instancijos teismas sprendė iš A. R., liudytojų V. Š., M. K., E. Ru., įtariamojo R. Mo. parodymų. Vertindamas minėtų asmenų parodymuose nurodytas aplinkybes kaip G. C. kaltės padarant nusikaltimą, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, įrodymus, šis teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinime nurodytos visai kitokios faktinės aplinkybės, t. y. nuosprendyje nurodė aplinkybes, susijusias su BMK įgijimu ar gamyba iki 2011 metų, nors kaltinime dėl dalyvavimo ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m., taip pat dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo dalyvaujant šio susivienijimo veikloje nebuvo nurodyta faktinė aplinkybė, apibūdinanti jo vaidmenį įgyjant ir gaminant BMK dalyvaujant susivienijimo veikloje iki 2011 metų. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažįstant G. C. kaltu pagal BK 249 straipsnį, nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

19.4. Skiriasi kaltinamajame akte išdėstyti ir nuosprendyje pripažinti įrodytais minėtos nusikalstamos veikos padarymo būdai. Kaltinamajame akte nurodyta: nuo 2008 m. iki 2013 m. periodiškas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurie vykdavo konkrečiai kaltinime nurodytose ir kitose tiksliai nenustatytose vietose. Nurodyta, kad pasitarimų metu buvo: aptariami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių vaidmenys nusikaltimams daryti; duodamos užduotys nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas ir tvarkomas bendras pinigų fondas, skirtas nusikaltimams pasirengti (narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, jų pirmtakams įgyti, transporto priemonėms įgyti (ar jų nuomai), vairuotojų ir kitų pagalbininkų darbui apmokėti, ryšio ir kitoms techninėms priemonėms, šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims įgyti), advokatams samdyti, kad būtų teikiama pagalba sulaikytiems ir suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams; nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su Kauno mieste, Lietuvoje ir užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; planuojamos bendros nusikalstamos veikos su kitais Lietuvoje ir kaltinime nurodytose užsienio valstybėse nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įgijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai; sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams nepaklususių, su jais konkuruojančių ir konfliktuojančių asmenų likimas. Tačiau nuosprendyje šis būdas buvo pakeistas kitu nauju nusikalstamos veikos būdu – dalyvavimu įgyjant ir gaminant BMK iki 2011 metų. Taip buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir nepagrįstai suvaržyta įstatymo garantuota G. C. teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Teisės į gynybą suvaržymas buvo esminis, nes pagrindinė ginčijama aplinkybė buvo būtent kaltinime nurodyti teiginiai dėl G. C. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

19.5. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų, įrodymus vertino selektyviai, fragmentiškai, dalies įrodymų iš viso nevertino ir pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias, prieštaringas, netikslias, prielaidomis grįstas išvadas.

19.6. Veikos kvalifikavimas pagal BK 249 straipsnio l dalį nuosprendyje turi būti pagrįstas įrodymais, kad šios veikos padarymu kaltinamas asmuo dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. nuolat atliko bet kokias funkcijas, užtikrinančias nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą (kasaciniame skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su BK 249 straipsnio taikymu, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>).

19.7. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, dauguma kaltinamajame akte nurodytų duomenų paneigia G. C. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2008 m. iki 2013 m. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. pažymoje „Dėl Kauno mieste veikiančio A nusikalstamo susivienijimo“ pateikti duomenys, paremti operatyvinės, ikiteisminių tyrimų medžiagos ir įsiteisėjusių nuosprendžių analize. Šioje pažymoje nėra jokių duomenų apie G. C. dalyvavimą A nusikalstamo susivienijimo veikloje, ilgalaikius ar trumpalaikius kontaktus. Neužfiksuota jokių G. C. kontaktų su nusikalstamo susivienijimo nariais ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. atliktoje ikiteisminio tyrimo duomenų analizėje Nr. 38-IL-2454, kurioje pateikti 2010, 2011, 2012, 2013 metų duomenys apie kaltinamųjų ir kitų asmenų naudotus abonentinius numerius, tarpusavio telefono kontaktus. Visiškai nelogiška ir negyvenimiška situacija, kai per ketverius metus neužfiksuojama G. C. aktyvaus dalyvavimo pėdsakų nei kriminalinės žvalgybos priemonėmis, nei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kad G. C. priklausė nusikalstamam susivienijimui, nepatvirtino ir save kaip nusikalstamo suvienijimo narius identifikuojantys Ž. L., A. P., V. V., V. Pav., jie nurodė niekada jo nematę ir nepažinoję. Šių G. C. teisinančių duomenų, pripažindamas jį kaltu dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl juos atmeta.

19.8. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė A. R., K. L., V. Š., M. K. parodymais, kuriais remiantis galima daryti tik prielaidą, kad G. C. nenustatytu laiku epizodiškai galėjo susitikti su vienu ar kitu šioje byloje nuteistu (kaltinamu) asmeniu, bet nesiejant šių susitikimų su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje.

19.9. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistųjų, liudytojų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymus, kuriuose paminėta G. C. pavardė, tačiau juose nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Minėtuose parodymuose pateikiama nekonkreti ir prieštaringa informacija apie galimas G. C. sąsajas su asmenimis, kurie vienu ar kitu būdu susiję su BMK disponavimu (gamyba, įgijimu, gabenimu). Tai daugiau prielaidos ir pamąstymai nei faktiniai duomenys, minėtų asmenų parodymai nei dėl laikotarpio, nei dėl veiksmų apibūdinimo nesusiję su G. C. inkriminuojamu nusikaltimu.

19.10. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, A. R. parodymai paneigia kaltinimo teiginį, kad G. C. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje BK 249 straipsnio 1 dalies prasme. Visose apklausose A. R. nurodė buvus konkrečią asmenų grupę, įvardijo ją žodžiu „mes“ (kuri naudojo savo lėšas, dalijosi pelną), ir G. C. kaip „skolininką“. Visa informacija apie G. C. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje užfiksuota A. R. 2014 m. kovo 20 d. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui. Minėtoje apklausoje A. R. nurodė, kad G. C. rūpinosi BMK nupirkimu Rusijoje, nes turėjo pažįstamų žmonių, tačiau iš šių parodymų neaišku, kuo pasireiškė rūpinimasis ir kada tai vyko.

19.11. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs dėl kito kaltinamojo toje pačioje byloje, duodančio nusikaltimo bendrininkams nepalankius parodymus, parodymų vertinimo jų patikimumo aspektu ir panaudojimo pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėdamas, kad tokio asmens visi parodymai turi būti itin išsamiai ir visapusiškai patikrinami lyginant su kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-55-699/2017). A. R. parodymai nėra patikimi. 2014 m. vasario 13 d. parodymuose A. R. kategoriškai tvirtino, kad iš Ukrainos tiekiamas skystis BMK buvo gautas per G. C., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Tačiau yra ir kiti šiam teiginiui prieštaraujantys A. R. parodymai, užfiksuoti 2014 m. vasario 4 d. ir kovo 20 d. apklausos protokoluose. Taigi A. R. parodymai prieštarauja tarpusavyje, be to, jų nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, tarp jų ir K. L. bei V. Š. parodymai. Kad negalima A. R. parodymų laikyti patvirtinančiais nuteistojo kaltę ir jais vadovautis, pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjo A. Rudzinsko atskirojoje nuomonėje. Joje pažymėta, kad nuosprendžio pagrindimas asmens parodymais, kuriam ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų, prieštarauja BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimams, įtvirtinantiems kaltinamojo teisę į teisingą procesą ir rungtynišką bylos nagrinėjimą. Taigi A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ne tik neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, bet ir nėra reikšmingi tikrinant ir vertinant tiek G. C. teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje ištirtus duomenis.

19.12. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi K. L. parodymais (cituojami 2013 m. liepos 29 d. parodymai), tačiau jie iš tikrųjų paneigia kaltinamajame akte išdėstytus teiginius, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. G. C. dalyvavo ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje (cituojamas kaltinimo turinys). Pagal K. L. parodymus, G. C. bendravo su kaltinime nurodytais asmenimis per tarpininką K. L., net pinigai buvo perduodami per jį, nes G. C. nebuvo pasitikima. Tai visiškai prieštarauja kaltinimui, kad G. C. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje skirstant lėšas, aptariant nusikaltimų planus ir pan.

19.13. Vertinant kaip įrodymą 2013 m. liepos 29 d. K. L. parodymus, kuriuos jis davė kaip liudytojas, būtina atsižvelgti į tai, kad teisme jis minėtų parodymų nepatvirtino, be to, dėl jų davimo aplinkybių kyla abejonių, ar jie teisingi. Šioje byloje K. L. buvo apklaustas kaip liudytojas 2013 m. liepos 29 d. ir 30 d., kai kitame ikiteisminiame tyrime Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi iki rugpjūčio 6 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taigi tuo metu jo procesinė padėtis nebuvo paprasta. Be to, K. L. buvo apklausiamas kaip liudytojas tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, kurie vėliau buvo nurodyti K. L. pranešime apie įtarimą nagrinėjamoje byloje. Po 2013 m. liepos 29 d. ir 30 d. įvykusių apklausų 2013 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu K. L. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į švelnesnę – užstatą. Neatmestina, kad švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimas yra susijęs su šių parodymų davimu, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šių parodymų objektyvumo.

19.14. K. L. parodymai dėl pinigų perdavimo G. C. aplinkybių yra prieštaringi ir nekonkretūs. Iš jų nėra aišku, ar tai buvo vienkartinis perdavimas, ar jų buvo daugiau, be to, negalima suprasti, kada tai įvyko, – jeigu pirmas perdavimas įvyko 2009 m. vasarą, ar galėjo kitas perdavimas įvykti 2009 m. pavasarį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad K. L. akistatos metu patvirtino savo parodymus, tačiau kaip tik akistatos metu K. L. parodė, jog nežino, ar S. V. ir G. C. bendravo dėl BMK, ir nežino, už ką buvo du kartus perduoti pinigai.

19.15. Apeliacinės instancijos teismas G. C. kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje įrodinėjo ir ikiteisminio tyrimo metu duotais V. Š. parodymais apie jo (V. Š.) su L. B. BMK įgijimo iš V. R. aplinkybes, nors šios nebuvo inkriminuotos nei G. C., nei kitiems šiuose parodymuose minėtiems asmenims, dėl jų nebuvo atliekamas joks tyrimas.

19.16. Šioje byloje V. Š. nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. buvo apklaustas dvidešimt tris kartus kaip įtariamasis ir vieną kartą kaip liudytojas po to, kai BK 39¹ straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvieną kartą apklausiamas V. Š. vis papildydavo savo ankstesnius parodymus. Pirmą kartą apie BMK, pirktą iš asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), V. Š. nurodė 2012 m. liepos 13 d. apklaustas kaip įtariamasis. Iš minėtų V. Š. parodymų ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jis nematė ir nežinojo žmogaus, iš kurio pirko BMK, ir nedalyvavo jokiuose susitikimuose. Tik 2013 m. rugpjūčio 8 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. Š. nurodė apie asmenį, vardu G., kurį matė susitikimo metu. Ši apklausa ypatinga tuo, kad V. Š. niekas neklausė apie BMK įsigijimo aplinkybes, pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, jis pats pradėjo pasakoti apie BMK įsigijimą iš V. R., pravarde (duomenys neskelbtini). Tai labai sklandus pasakojimas, neatitinkantis V. Š. kalbos stiliaus (pavyzdys – 2012 m. liepos 13 d. apklausa). Minėtoje apklausoje, vykusioje nuo 13.30 val. iki 15.30 val., V. Š. nurodė naują informaciją apie BMK pardavėją, vardu G., apibūdino jo išvaizdą, o po 30 min. jam buvo pateikta fotolentelė su G. C. ir kitų trijų asmenų, nesusijusių su šia byla, nuotraukomis ir jis atpažino G. C.. Šiuo atveju lieka neaišku, kaip per tokį trumpą laiką iš tiek mažai pateiktų naujų duomenų buvo išsiaiškinta, kad asmuo, kurį po metus laiko trukusių apklausų V. Š. „prisiminė“ kaip asmenį, pardavusį BMK, yra G. C., ir buvo sudaryta fotolentelė su jo nuotrauka. Turėtų būti atkreiptas dėmesys į fotolentelę Nr. 18 (8 t., b. l. 151), kurioje V. Š. buvo pateiktas atpažinti pagal nuotrauką asmuo, vardu L. Tiek šioje V. Š. pateiktoje fotolentelėje, tiek fotolentelėje, kurioje buvo pateiktas atpažinti pagal nuotrauką G. C., kitos trys nuotraukos yra tų pačių asmenų. Todėl šis procesinis veiksmas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dar po pusės metų, 2014 m. sausio 23 d. akistatos metu, V. Š. parodė, kad 2009–2010 metais pavasarį jis kartu su L. B. buvo susitikę su G. dėl 500 l įsigijimo per asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad V. Š. parodymų keitimas 2013 m. rugpjūčio 8 d. apklausoje, nurodant, kad BMK pardavė ne nežinomas asmuo, o Gintas, ir G. C. pagal nuotrauką atpažinimas turi būti siejami su 2013 m. liepos 29 d. atlikta liudytojo K. L. apklausa, kurioje šis nurodė, kad pirkti BMK jam pasiūlė G. C.. Beje, vėlesnėse apklausose V. Š. patvirtino davęs teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai rodo, kad V. Š. 2013 m. rugpjūčio 8 d. parodymai buvo pakoreguoti taip, kad G. C. būtų galima susieti su BMK įgijimu, nes iki tol buvusiuose parodymuose nebuvo jokių duomenų apie jį. Toks parodymų koregavimas šiame epizode nėra vienintelis – 2014 m. balandžio 29 d. V. Š. kaip liudytojo apklausos protokole nurodoma: „S. V. ir (duomenys neskelbtini) gaujos nariais bendravo bei turėjo bendrų reikalų K. L. ir G. C..“ Šis liudytojo apklausos protokolas negali būti laikomas įstatymu nustatyta tvarka gautu įrodymu, nes užrašytas ne iš V. Š., apklausto kaip liudytojo, parodymų, o iš jo parodymų, kuriuos davė kaip įtariamasis. Todėl neaišku, kieno iniciatyva užrašyta frazė, kad G. C. bendravo ir turėjo bendrų reikalų su (duomenys neskelbtini) gaujos nariais. Toks klausimas V. Š. apklausos metu nebuvo užduotas. Be to, šis teiginys prieštarauja pirmiau duotiems V. Š. parodymams, kad jis nepažinojo G. C., nežinojo jo vardo, vadinasi, negalėjo žinoti, ar jis turėjo bendrų reikalų su kitais asmenimis bei (duomenys neskelbtini) gaujos nariais ir ar su jais bendravo.

19.17. Taigi V. Š. parodymai apie G. C. dalyvavimą įsigyjant BMK yra prieštaringi ir šie prieštaravimai viso bylos proceso metu nebuvo pašalinti. Pirmosios instancijos teisme 2014 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio metu į prokuroro klausimą V. Š. atsakė, kad su G. C. niekada nebuvo susitikęs, tik akistatos metu, o į gynėjo klausimą, iš kur žino, kad G. C. bendravo su A susivienijimo nariais, atsakė, jog jis žino viską. Pagal teismų praktiką, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai atsargiau vertintini apie jo ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikaltimą, skirtinas didesnis dėmesys įvertinant tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, t. y. šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>). Kadangi V. Š. parodymai yra prieštaringi apie įvykius, kurie nenurodyti kaltinime, šių parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, jie neturi jokios įrodomosios vertės.

19.18. Apeliacinės instancijos teismas grindė nuosprendį ir 2010 m. gruodžio 2 d. eksperto išvada Nr. 8/85K, Rusijos Federacijos federalinės migracijos tarnybos Maskvos FMT valdybos 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. MC-9/20-9912, 2013 m. lapkričio 22 d. fonogramos apžiūros ir perklausos protokolu, tačiau šių dokumentų neanalizavo, apsiribojo tik jų išvardijimu, todėl nelabai suprantama, kokią reikšmę jie turi įrodinėjant, kad G. C. 2008–2013 m. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Eksperto išvadoje ir Rusijos Federacijos federalinės migracijos tarnybos Maskvos FMT valdybos rašte nėra jokių reikšmingų duomenų nagrinėjamos bylos aplinkybėms ištirti, todėl jie nevertintini kaip įrodymai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Bylai reikšmingų duomenų nėra ir 2013 m. lapkričio 22 d. fonogramos apžiūros ir perklausos protokole. Be to, minėtame protokole nurodoma, kad girdisi dviejų vyrų – P. G. K. ir nežinomo asmens iš Lietuvos pokalbis rusų kalba. Kaltinamajame akte nurodyta, kad tai G. C., tačiau nėra aišku, kas, kada ir kaip nustatė šią aplinkybę; G. C. nebuvo apklaustas apie tai, ar jis kalbėjosi su P. G. K. telefonu 2010 metais. Neaišku, ar procesiškai galima papildyti kitoje valstybėje atliktus procesinius veiksmus įvairiais prierašais ar komentarais. Nepaisydamas to, šią aplinkybę teismas pateikė taip, kaip ji aprašyta kaltinime.

19.19. G. C. nepadarė BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų, t. y. nedisponavo ne mažiau kaip 600 l, 566,1 l, 290 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir nevykdė šio prekursoriaus kontrabandos.

19.20. Teismų nuosprendžiuose visi trys nusikalstamos veikos epizodai aprašyti abstrakčiai, apsiribojant teiginiu, kad G. C. Ukrainos Respublikoje surado ir ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bendro pinigų fondo lėšomis neteisėtai įgijo BMK. Kaltinimas dėl šių veikų grindžiamas tais pačiais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas ir kaltinimas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. negrindžiamas jokiais įrodymais. Jo veiksmai nekonkretizuojami, apsiribojama bendro pobūdžio frazėmis – „surado“, „finansavo“. Teismų išvados dėl dalyvavimo įgyjant ir gabenant BMK grindžiamos tik prielaidomis, nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne vėliau kaip 2011 m. liepos–rugpjūčio mėn. jis kokia nors forma dalyvavo neteisėtai Ukrainos Respublikoje įgyjant didelį kiekį BMK ir jį gabenant kontrabandos būdu iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę per Lietuvos Respublikos sieną.

19.21. Teismai G. C. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad kaltinimas įrodytas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Teismai rėmėsi K. L. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie 2009–2010 metų įvykius, šiuose parodymuose nėra jokių duomenų apie BMK įgijimą 2011 m. liepos–rugpjūčio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu K. L. ir A. R. negalėjo nurodyti konkrečių BMK įsigijimo aplinkybių nuosprendžiuose nurodytu laiku ir G. C. vaidmens įgyjant BMK Ukrainoje bei gabenant šį prekursorių kontrabandos būdu. Be to, kaip minėta, net ir tokius nekonkrečius ir abstrakčius parodymus nuteistasis K. L. pirmosios instancijos teisme pakeitė, nurodydamas šių parodymų pakeitimo priežastį (pareigūnų įtaką). Teismai neanalizavo ir nevertino K. L. ir A. R. parodymų, apsiribojo tik konstatavimu, jog jais įrodomas G. C. dalyvavimas įgyjant BMK Ukrainos Respublikoje ir jį gabenant iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

19.22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismai, grįsdami J. C. kaltę iš esmės tik K. L. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, nepateikė išsamaus kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos vertinimo. Priešingai nei konstatavo teismai, įvertinus kiekvieną įrodymą leistinumo, sąsajumo ir patikimumo aspektais bei įrodymų visumą, galima daryti išvadą, kad byloje nėra surinkta abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad nuosprendžiuose nurodytomis aplinkybėmis G. C. padarė BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus nusikaltimus. Nei kaltinime, nei teismų nuosprendžiuose nedetalizuojama, kaip G. C. Ukrainoje surado ir įgijo BMK. Negalima surasti ir įgyti BMK Ukrainoje ten nenuvykus. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pridėti prie bylos G. C. pasas, kuriame esantys duomenys paneigia, kad 2011 m. iki liepos–rugpjūčio mėn. jis galėjo turėti kokių nors kontaktų Ukrainoje ar Rusijoje. Apeliacinės instancijos teismas šį dokumentą pridėjo prie bylos, tačiau apie minėtą aplinkybę nepasisakė.

20. Nuteistojo L. P. gynėjas advokatas V. Kirpičnikovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl L. P. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria panaikinta L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:

20.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nusikalstamo susivienijimo požymius ir nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo L. P. veiką pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Įvertinus byloje esamus įrodymus negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. P. turėjo nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį ir atliko jame tam tikras funkcijas, kad jis suvokė esąs itin aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, sukurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, narys ir norėjo taip veikti.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteisė L. P. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas nusikaltimo dalykas, jis nebuvo ištirtas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne mažiau kaip 566,1 litro BMK, turėdamas tikslą jį realizuoti Nyderlandų Karalystėje. Kaltinime nebuvo nurodyta, koks grynasis pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų (prekursorių) BMK kiekis buvo gabentame skystyje. Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas BMK skystis nebuvo išmatuotas. Apžiūros protokole nurodyta, kad iš viso rasta 60 vnt. raudonos spalvos bakelių po 10 litrų su skysčiu, kaip įtariama, BMK. Akte „Dėl daiktinių įrodymų atplombavimo, mėginių paėmimo ir užplombavimo“ nustatyta, kad iš 59 talpyklų, panaudojant 100 ml talpos medicininį švirkštą, paimta po 50 ml skysčio ir supilstyta į 25 plastikinius 60 ml talpos indelius bei vieną 1 ml talpos indelį, kurie pažymėti atitinkamu numeriu, ir paimta viena raudonos spalvos plastikinė talpykla, pažymėta Nr. 60, su jame esančiu skysčiu. Visi 59 plastikiniai indeliai su paimtais mėginiais įdėti į dvi kartonines dėžes. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui buvo nusiųstos dvi kartoninės dėžės ir viena 10 litrų plastikinė talpykla su tyrimo objektais. Specialistui nustačius, kad rudos spalvos skysčio iš plastikinių indelių Nr. 1-59 ir 10 litrų talpos plastikinės talpyklos Nr. 60 sudėtyje yra I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – l-fenilpropan-2-ono (BMK), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, rudos spalvos skystis iš plastikinių indelių Nr. 1-59 buvo supiltas į 2,5 litro talpos bakelį ir jis kartu su 10 litrų talpos plastikine talpykla buvo įdėtas į dėžę. Vilniaus universiteto Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas R. A. rašte „Dėl pavyzdžių analizės“ nurodė, kad mėginyje Nr. 1 (2,5 litro plastikinis bakelis) pagrindinės medžiagos yra 97,30 proc., mėginyje Nr. 2 (10 litrų plastikinis bakelis) pagrindinės medžiagos yra 97,05 proc. Abiejų bandinių analizės metu gauti kiek skirtingi rezultatai – šie skirtumai neviršija įprastos dujų chromatografijos metodo rezultatų paklaidos. Galima laikyti, kad tiriamos medžiagos kiekis skystyje yra 97,17 proc. – vidurkis tarp abiejų gautų skaičių. Konkrečios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroro pateikta 2017 m. balandžio 28 d. specialisto išvada nelaikytina įrodymu šioje byloje, nes ji buvo pateikta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00052-11 atliekant papildomą objektų tyrimą. Taigi byloje nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės apie BMK atsiradimą ir realizavimą. Negalima daryti išvados, kad visos BMK skysčio partijos buvo iš vieno šaltinio ar talpyklos ir kad grynosios medžiagos kiekis juose identiškas.

20.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis. Byloje nustatyta, kad L. P. savo noru prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes, jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. L. P. neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nustatomi vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jie turi būti objektyviai įvertinami pagal bylos aplinkybių visumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. P. kaltės pripažinimas buvo ne savanoriškas, o nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis savo pavojingus veiksmus pažeidžiant įstatymą vertina itin neigiamai ir nebando teisintis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Todėl yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

21. Nuteistojo L. P. gynėjas advokatas Vaidotas Rutavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl L. P. ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

21.1. L. P. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį.

21.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatė pastovius ryšius tarp L. P. ir kitų A nusikalstamo susivienijimo narių ir kad tai patvirtina policijos pažymos. Tokie teismo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai (2011 m. birželio 17 d. A fotokartotekos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų analizės Nr. 38-IL-2454, L. P. skambučių išklotinės analizės, 2013 m. birželio 4 d. LKP ONT 2-osios valdybos pažymos dėl A duomenims). Apeliacinės instancijos teismas kaip labai reikšmingus, patikimus ir visus kaltinimus patvirtinančius nurodo A. R. parodymus, nors jie buvo vertinami selektyviai, dviprasmiškai. Įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. nebuvo A nusikalstamo susivienijimo narys, neturėjo pastovių ryšių su jo nariais, nedalyvavo jokiuose pasitarimuose, o teismo priešingi teiginiai nėra paremti byloje surinktais įrodymais. Tai, kad L. P. dalyvavo padarant vieną nusikaltimą su kitais asmenimis, kurie įvardijami kaip A, ir su kai kuriais iš jų buvo tik trumpalaikių ir pavienių bendravimų, nepatvirtina fakto, kad jis buvo A narys. L. P. šioje byloje buvo kaltinamas dėl kur kas mažesnės apimties dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nei didžioji dauguma kitų kaltinamųjų, taigi jis kitiems kaltinamiesiems inkriminuotoje susivienijimo veikloje nedalyvavo. L. P. kaltinamas net šešerius metus (nuo 2005 iki 2011 metų rudens) dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nors per visą laikotarpį jam buvo inkriminuotos tik dvi tapačios nusikalstamos veikos, padarytos 2011 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, t. y. vieno mėnesio laikotarpiu pačioje šio dalyvavimo pabaigoje. Aprašant inkriminuotas nusikalstamas veikas L. P. nurodytas vaidmuo, kad jis abiem atvejais surado transporto priemonę bei vairuotojus, tačiau tai nepatvirtina asmens dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam suteiktų nuolatinių vaidmenų ar užduočių turėjimo. Iš objektyviai nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad L. P. turėjo tarpininko vaidmenį tarp Ž. L. bei vairuotojų, ir, kaip matyti iš kaltinimo Ž. L. turinio, ne L. P. įtraukinėjo Ž. L. į veiklą, o atvirkščiai, t. y. Ž. L., turėdamas pervežimo įmonę, pasitelkė L. P. būtent nurodymams, telefonams perduoti ir pan. Iš esmės L. P. kiek didesnis vaidmens sureikšminimas grindžiamas Ž. L. parodymais, tačiau juos vertinant reikia atkreipti dėmesį į šio liudytojo asmenybę ir į tai, kad jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis norėdamas nutraukti ryšius su nusikalstama veikla ir pakeisti gyvenimo būdą, po to vėl buvo teisiamas už sukčiavimą stambiu mastu. L. P., kaip tarpininko, vaidmens atlikimas, net ir suvokiant nusikalstamą pobūdį, net teoriškai negali būti traktuojamas kaip dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl L. P. dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistas nepagrįstai.

21.3. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių buvo paduotas apeliacinis skundas. Prokuroras apeliaciniame skunde, nors ir prašė L. P. pripažinti kaltu dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (pagal BK 249 straipsnio 2 dalį), skunde dėl tokio prašymo nepateikė nei pagrindų, nei motyvų. Tai reiškia, kad L. P. išteisinimas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo apskųstas ir apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti prokuroro prašymo dėl jo pripažinimo kaltu dėl šios dalies. Nesant nurodytiems apskundimo pagrindams ir motyvams asmeniui yra užkertama teisė į tinkamą gynybą apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

21.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai L. P. pripažino kaltu epizode dėl 600 1 BMK disponavimo ir kontrabandos. Kadangi 600 1 BMK šioje byloje nebuvo surasti, nebuvo nustatyta medžiagos rūšis, kiekis, jos kirtimo per sieną faktas, tai nebuvo ko ir tirti, o apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad tai galėjo būti ta pati medžiaga, kaip ir epizoduose dėl 290 1 ir 566,1 1, yra tik prielaidos, nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais.

21.5. Teismas nepagrįstai perkvalifikavo L. P. veiką epizode dėl 566,1 1 BMK disponavimo iš BK 266 straipsnio 1 dalies į 3 dalį, nepagrįstai pripažindamas tinkamu įrodymu 2017 m. balandžio 28 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1190)*IS1- 2405. Iš šios specialisto išvados turinio matyti, kad buvo tiriamas ne tas pats kiekis medžiagos, kuri buvo paimta 2011 m. rugpjūčio 16 d., o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tirtos medžiagos tapatumo ir paneigia apeliacinės instancijos teismo teiginius, kad buvo tirta ta pati paimta medžiaga. Byloje nebuvo nustatytas tikslus BMK kiekis, todėl epizodo veiką dėl 566,1 1 BMK pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tinkamai, o apeliacinės instancijos teismas jos kvalifikaciją pakeitė netinkamai.

21.6. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad L. P. atžvilgiu nėra lengvinančios aplinkybės, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (nuosprendžio 356 lapo priešpaskutinė pastraipa) yra aiškiai nurodyta ir motyvuota, kad nustatyta L. P. lengvinanti aplinkybė yra dėl jo prisipažinimo, gailėjimosi ir padėjimo išsiaiškinti nusikaltimą, už kurį jis pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas. Tai, kad jis neprisipažino padaręs kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neeliminuoja šios lengvinančios aplinkybės dėl veikos, dėl kurios jis prisipažino, ir negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Kadangi L. P. nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, yra lengvinanti aplinkybė, pats teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę dėl per ilgos bylos nagrinėjimo eigos, todėl teismas privalėjo taikyti sankcijoje nustatytus bausmių minimumus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pats apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad reikia taikyti mažesnes bausmes nei sankcijos vidurkis, tačiau realiai pats pritaikė tai tik formaliai, paskirdamas bausmes, nežymiai mažesnes nei nustatytas sankcijos vidurkis. L. P. apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pašalinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai nėra pagrindo ir padidinti jam bausmės dydžio, nes pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į L. P. teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kuri kaip tik patvirtina, kad jis nelinkęs nusikalsti ir siekia pasitaisyti bei sąžiningai atlikti bausmę, kad jis net nelaukdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pats savanoriškai atliko visą jam paskirtą bausmę dar iki ginčijamo nuosprendžio priėmimo. Tokia aplinkybė savaime papildomai sudaro sąlygas L. P. skirti pačią mažiausią bausmę.

22. Nuteistasis K. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

22.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo (K. L.) nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 1–5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

22.2. Jis (K. L.) jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė ir jo kaltumą patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo atlikta įrodymų analizė neišsami, nes teismas vadovavosi tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais, o kaltinimo nepatvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, liudytojo A. Rut. (buvusio Kauno VPK ONTT pareigūno), kuris parodė, kad K. L. nuo 2000 m. jokioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo, parodymus) ar abejotinus įrodymus atmetė, nes jie neatitiko teismo išdėstytos neva loginės sekos. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, nes visi abejotini įrodymai turi būti vertinami nuteistojo naudai ir tai yra fundamentali baudžiamojo įstatymo nuostata, jos apeliacinės instancijos teismas nesilaikė, todėl nėra ir teismo nurodytos loginės sekos, kuri patvirtintų jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

22.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. L. dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, grindžiama ne objektyviais bylos įrodymais, o kaltinamajame akte nurodytais prokuroro teiginiais apie neva K. L. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimuose. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamajame akte ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad jis (K. L.) periodiškai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir dalyvių vaidmenys nusikaltimams daryti; duodamos užduotys nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems asmenims; skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas ir tvarkomas bendras piniginis fondas, skirtas pasirengti nusikaltimams; nustatomi kontaktai ir sprendžiami nesutarimai su kitomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; planuojamos bendros nusikalstamos veikos su kitais Lietuvoje ir užsienyje nusikalstamas veikas darančiais asmenimis; parenkami narkotikų ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų įsigijimo, gabenimo ir realizavimo kanalai; sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir dalyviams nepaklususių, konkuruojančių su jais ir konfliktuojančių asmenų likimas. Priešingai, jo (K. L.) dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo pasitarimuose paneigtas pirmosios instancijos teisme duotais liudytojų Ž. L. (kuris nieko neparodė apie K. L. dalyvavimą tokiuose pasitarimuose), V. Š. (kuris parodė, kad K. L. pagrindiniame susivienijimo šešetuke nebuvo), V. V., G. B., A. Ka., S. A., S. Pi., V. Pav., nuteistųjų T. P., T. V. ir D. Pe. bei nukentėjusiojo A. P. (kurie K. L. nepažįsta arba galimai ar tik iš matymo pažįsta, arba pažįsta, bet su juo mažai bendravo ar iš viso nebendravo); liudytojų M. K., R. Mo., E. Ru., S. P. ir nuteistųjų A. Pe., G. C., S. V., D. P. (kurie K. L. pažįsta nuo vaikystės ir jaunystės arba iš bendro darbo ar sportavimo, arba iš lošimo kartu kortomis); liudytojų A. Rut. (kuris parodė, kad K. L. nuo 2000 m. nusikalstamoje veikloje nebedalyvauja), nuteistojo R. V. (kuris K. L. neminėjo) parodymais, kuriuos patvirtina ir objektyvi bylos medžiaga (bylos duomenys apie K. L. įmonę ir joje dirbusius asmenis; K. L. sportavimą ir turimą dziudo klubą bei potraukį į lošimus). Be to, byloje neįrodyta, kad jo (K. L.) susitikimai su draugais ir pažįstamais buvo nusikalstamo susivienijimo susirinkimai. Jo kaltumo neįrodo ir LKPB pažyma apie teisiamųjų telefoninius kontaktus, nes tokių kontaktų turinys nenustatytas, o tik kontaktų buvimas su draugais ir pažįstamais nėra nusikalstamas. Nepagrįstai jis nuteistas ir už didelio kiekio šaudmenų ir ginklų įgijimą ir laikymą, nes su tuo neturi nieko bendro.

22.4. Jo (K. L.) kaltumas dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų, 566,1 litro, 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje yra BMK, ir jo kontrabandos neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad K. L. organizavo labai didelio kiekio BMK įgijimą Ukrainoje, laikymą, gabenimą kontrabandos būdu ir pan., yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad jis ieškojo BMK. Jis ryšių Ukrainoje neturi ir joje nėra buvęs. Taip pat jis negalėjo rasti BMK realizavimo vietų Nyderlanduose, nes šioje šalyje nėra buvęs, jokių kontaktų ten neturėjo ir neturi. Bylos įrodymais nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginiai apie K. L. kontaktus su BMK tiekėjais, bendrai sukauptų lėšų panaudojimą BMK įgyti Ukrainoje, duotus pavedimus L. P. organizuoti BMK pergabenimą ir pavedimus nenustatytiems asmenims Nyderlanduose užtikrinti BMK priėmimą, laikymą, platinimą, gautų lėšų perdavimą į Lietuvą bei techninių ir ryšio priemonių parūpinimą. Nė vienas asmuo, kuris davė parodymus apie šio nusikaltimo padarymą (L. P., D. Pe., I. D., Ž. L., E. R., A. Pet. ir kt.), nenurodė, jog veikė K. L. pavedimu. Taip pat neįrodytas ir jo (K. L.) dalyvavimas kituose dviejuose analogiškuose epizoduose, nes ir kiti byloje apklausti asmenys (N. P., R. V., K. J., K. V., V. Ša.) nenurodė, jog veikė K. L. pavedimu, ir jo pavardės neminėjo, todėl jo (K. L.) vaidmuo šiuose epizoduose nenustatytas. Kasatorius pažymi, kad dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo išsamiai atskirojoje nuomonėje pasisakė teisėjas A. Rudzinskas, šio pozicijai kasatorius pritaria. Byloje nėra ir jo (K. L.) kaltumą patvirtinančių daiktinių įrodymų. Nuosprendyje minimos kratos jo namuose metu rastos svarstyklės, ant kurių rasta kokaino pėdsakų, neturi įrodomosios reikšmės, nes jis nekaltinamas kokaino laikymu, platinimu ir pan., taip pat neturi ryšio su byla ir nuosprendyje minimas neva pas jį (K. L.) buvęs vadinamasis BMK gaminimo aparatas (byloje vadinamas „bačka“), nes jis nekaltinamas BMK gaminimu. Byloje taip pat nėra ir jo kaltumą patvirtinančių rašytinių įrodymų – dokumentų.

22.5. Jo (K. L.) kaltumas iš esmės grindžiamas tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais ir įtariamojo A. R. parodymais, kurie neturi įrodomosios vertės. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti tardymo izoliatoriuje, kuriame jis du mėnesius buvo laikomas nepagrįstai ir esant sudėtingai jo sveikatos būklei (tardymo izoliatoriuje negavo diabetui gydyti būtinų nuolat vartojamų vaistų ir nesulaukė gydytojo pagalbos), todėl, norėdamas greičiau išeiti į laisvę, jis davė tokius parodymus, kokių norėjo tyrėjas. Apklausos metu jam nebuvo paaiškinta specialiojo liudytojo procesinė padėtis ir esmė, nebuvo užtikrinta advokato pagalba. Jam dėl sveikatos būklės buvo sunku susikoncentruoti, todėl jis neperskaitė tyrėjo užrašytų parodymų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo apie BMK įgijimą Rusijoje, tačiau tuo kaltinamas nebuvo. Liudytojo T. R. parodymai nepatikimi, nes yra abstraktūs, neinformatyvūs, paremti tik gandais. Be to, liudytojas T. R. davė parodymus apie tai, kuo K. L. nebuvo kaltinamas (pavyzdžiui, apie kokaino pardavimą, BMK įsigijimą Rusijoje). Dėl A. R. parodymų patikimumo išsamiai atskirojoje nuomonėje pasisakė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas A. Rudzinskas, šio nuomonei pritaria ir kasatorius. Skundžiamame teismo nuosprendyje minimi N. R., A. P., Ž. L. parodymai jo kaltumo taip pat nepatvirtina, nes šie asmenys nieko konkretaus apie K. L. neva padarytus nusikaltimus neparodė ir jo pavardės neminėjo. Byloje nėra duomenų, kad K. L. iš nusikalstamos veiklos būtų gavęs naudos. Jis (K. L.) charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, visą laiką dirbo; turi sveikatos problemų, kurias patvirtina byloje esantys išsamūs duomenys.

23. Nuteistasis R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti jam apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

23.1. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Teismas nuosprendyje nepateikė naujų, įtikinamų įrodymų dėl jo (R. V.) veiklos. Visi kiti teismo išvedžiojimai vertintini tik kaip deklaratyvūs pamąstymai. Asmuo privalėtų atsakyti tik už savo konkrečius veiksmus, o šiuo atveju jis formaliai „pritemptas“ prie nusikalstamo ginkluoto susivienijimo. Apeliacinės instancijos teismas be jokių įrodymų inkriminavo jam (kasatoriui) ginklų turėjimą, kokainą, gaujos dalyvių „pašalinimą“ ir dar daug kitų nusikalstamų veikų, kurių jis (R. V.) nepadarė ir yra nekaltas. Jam pateikti įtarimai paremti tik policijos informatoriaus N. R. išgalvotais parodymais, kurie niekuo nepatvirtinti. Tai yra neobjektyvu ir neteisinga. Akistatos metu jis (R. V.) patvirtino, kad jo su N. R. tarpusavio santykiai yra blogi, o tai yra motyvas N. R. jį apkalbėti, todėl N. R. parodymai vertintini kritiškai.

23.2. Byloje nėra įrodymų, kad jis (R. V.) būtų nuolat, aktyviai ir sistemingai, sąmoningai ir prasmingai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavęs ginkluoto A susivienijimo veikloje. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – objekto, objektyviosios ir subjektyviosios pusių, subjekto ir priežastinio ryšio. Jis niekada nedalyvavo jų susirinkimuose ar sprendžiant bet kokius klausimus, negaudavo jokio materialinio atlygio kaip tos grupuotės narys. Vien jo pažintis su S. V. nesuteikia pagrindo tvirtinti apie jo (R. V.) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Tai tik operatyvinių tarnybų bei prokuratūros prielaidos. Nelikus pagrindinio kaltinimo – dalyvavimo ginkluoto A susivienijimo veikloje, ir visi kiti jo (R. V.) tariamai padaryti nusikaltimai nėra tokie pavojingi ir teistini tokia griežta laisvės atėmimo bausme.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino jį (R. V.) teigiamai charakterizuojančios medžiagos bei jo sveikatos būklės, tai gali būti pripažinta kaltę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Jis (R. V.) charakterizuojamas tik teigiamai, jo sveikatos būklė yra kritiška, jis medikų pripažintas neįgaliu, todėl be tinkamos medicinos pagalbos gali tapti visiškas invalidas.

23.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to buvo esmingai suvaržytos jo teisės, garantuotos įstatymais, ir tai sukliudė teismui nešališkai ir visapusiškai išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti objektyvų ir teisingą teismo nuosprendį. Su tuo nesutiko ir vienas iš trijų teismo kolegijos narių – teisėjas A. Rudzinskas ir išreiškė atskirąją nuomonę. Jis (R. V.) nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs daug nusikaltimų, kurių jis nepadarė, ir jo veiksmuose nėra tų nusikaltimų sudėčių. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

24. Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir palikti dėl šios dalies galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

24.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio ir 256 straipsnio nuostatas, nes susipažinus su kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių ribų ir nuteisė R. G. iš esmės už kitas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte.

24.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė kaltinimus, išeidamas iš už kaltinamojo akto ribų, nustatydamas, kad pagal šioje byloje esančius įrodymus R. G. pripažįstamas kaltu ne tik gabenęs, bet ir laikęs bei išplatinęs ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino. Palyginus kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, matyti esminis skirtumas dėl narkotinės medžiagos kiekio ir medžiagos turinio.

24.3. Kaltinamajame akte nebuvo nurodytos aplinkybės, apibrėžiančios didelį narkotikų kiekį, nurodančios veikliosios medžiagos kiekį. Pakeisti kaltinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo prašoma ir byla buvo visiškai išnagrinėta. Byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka pagal kaltintojo skundą, tačiau kaltintojas nepateikė prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame būtų nurodytos kitos kaltinimo aplinkybės, t. y. veikliosios medžiagos kiekis ir gabentos medžiagos pavadinimas.

24.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamajame akte yra formaliai nurodyta, jog R. G. gabeno, laikė ir išplatino ne mažiau nei 174 kg heroino, tačiau kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad toks kiekis pagal savo sudėtį atitiko atitinkamą kiekį veikliosios medžiagos. Tai reiškia, kad kaltinamajame akte nebuvo tinkamai apibrėžtas nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnyje, dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nusikaltimo dalyką, todėl asmeniui negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

24.5. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas ištaisyti kaltinamajame akte esančias klaidas, ėmėsi nepagrįstų ir neteisėtų priemonių, t. y., pripažindamas R. G. kaltu, jau įvardijo grynosios medžiagos kiekį, nepasisakydamas dėl skirtingų medžiagų cheminės sudėties. Taikant baudžiamąjį įstatymą ir pripažįstant asmenį kaltu šio nusikaltimo padarymu, turi būti įrodytas uždraustos narkotinės medžiagos kiekis ir rūšis.

24.6. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes mano, kad šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiroji teisėjo nuomonė būtent ir buvo surašyta atsižvelgiant į nesutikimą dėl kitų dviejų teisėjų kolegijoje atlikto įrodymų vertinimo. Būtent atskirojoje teisėjo nuomonėje išdėstyti motyvai sutampa su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl kasatorius teigia, kad, vadovaujantis principu, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti tiek į pirmosios instancijos teismo nurodytus prieštaravimus tarp įrodymų, tiek į atskirąją teisėjo nuomonę.

24.7. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į kasacinės instancijos teismo nutartį, priimtą šioje byloje. Matyti, kad kaltintojas prašė kasacinės instancijos teismo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes, jo nuomone, baudžiamąją bylą buvo būtina papildyti R. G. kaltę pagrindžiančiais naujais įrodymais. Tačiau, pakartotinai nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nebuvo gauta (surinkta) jokių naujų įrodymų, kurie būtų reikšmingi bylos nagrinėjimui ir R. G. kaltei pagrįsti. Tokia baudžiamosios bylos nagrinėjimo eiga suponuoja, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų R. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos.

24.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas iš esmės skirtingai vertino gynybos pateiktą R. G. asmens dokumentą, t. y. asmens pasą. Pirmosios instancijos teismas R. G. dokumentą vertino keliais aspektais, t. y. ar dokumente yra Brazilijos viza ir ar yra Brazilijos valstybės pasienio tarnybos spaudai, žymintys asmens atvykimą į šią šalį ir išvykimą iš jos, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad šiame pase nėra Brazilijos valstybės vizos. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino šio dokumento įrodomąją galią, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šį dokumentą, padarydamas išvadą, kad jame nėra ne tik Brazilijos vizos, bet ir šios valstybės pasienio tarnybos spaudų, liudijančių apie R. G. atvykimą į Brazilijos valstybę.

24.9. Apeliacinės instancijos teismas, susiaurindamas R. G. asmens paso įrodomąją reikšmę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įpareigojančias teismą kuo išsamiau ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios tiek kaltina asmenį, tiek leidžia daryti išvadą apie jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismo be pagrindo buvo nustatyta kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad šis asmuo buvo nuvykęs į Braziliją ir atsigabeno kokainą. Tokia aplinkybė yra nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

24.10. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. G. kaltu, iš esmės rėmėsi dviejų liudytojų parodymais, t. y. liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymais. Pažymėtina tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, pripažino, jog šių liudytojų parodymai turi esminių prieštaravimų, nėra logiški ir jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Antrą kartą nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, negavęs jokių naujų reikšmingų duomenų apie R. G. inkriminuojamą veiką ir padarymo aplinkybes, padarė priešingas išvadas, kad šių asmenų parodymuose nėra esminių prieštaravimų ir jais galima remtis, pripažįstant R. G. kaltę.

24.11. Nagrinėjant baudžiamąją bylą yra svarbūs kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinami liudytojų parodymai. Visų pirma, turėtų būti įvertinama, ar liudytojų parodymai yra logiški ir patikimi. Šiuo atveju turėtų būti įvertinama, kad liudytojas V. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, o D. R. buvo kaltinamas kitoje byloje, kurioje yra teisiamas už veiką, susijusią su R. G. inkriminuojama veika.

24.12. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad V. V., pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, davė parodymus apie D. R. tik tada, kai buvo gauta duomenų apie tai, jog kartu su juo buvo minimas asmuo. Vertinant asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kai nustatoma, kad toks asmuo bandė nuslėpti kitus asmenis, turi būti pripažįstama, kad tokio asmens parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nuoširdūs. Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas skirtingus kriterijus skirtingiems įrodymams vertinti, pažeidė pareigą visapusiškai, išsamiai ir pagal vienodus kriterijus įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

24.13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir apeliacinės instancijos teismo teisėjo atskirąja nuomone dėl to, kad nei V. V., nei S. R. parodymais negalima tikėti ir kitu aspektu, t. y. dėl jų nurodomų aplinkybių, susijusių su patekimu į jachtą. R. G. nurodė, kad šių abiejų asmenų nupasakotas patekimo į jachtą būdas vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad šie asmenys joje būti negalėjo. Bet koks asmuo, kuris turi bent minimalios buriavimo patirties, gali patvirtinti, kad jachta priplaukia prie krantinės galine dalimi. Jei jachta išimtiniais atvejais yra prišvartuojama prie krantinės laivo priekiu, į ją įlipti nuo krantinės yra itin sudėtinga, nes laivo priekis yra gerokai aukščiau nei krantinės lygis, be to, laivo priekyje yra apsauginis barjeras. Todėl abiejų šių asmenų parodymai turėjo būti įvertinti paties R. G. nurodytų aplinkybių kontekste, kad neįmanoma patekti per jachtos priekį į vidų be jokių didesnių pastangų ir priemonių. Tai reiškia, kad liudytojų ar kitokį statusą turinčių asmenų parodymai turėjo būti vertinami pasitelkiant patirtį ir logišką įvykių vertinimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

24.14. Liudytojo parodymai laikomi patikimais ir teisingais tik tuo atveju, jeigu remiantis parodymais galima nustatyti įvykio detales, įvykio vietos detalų apibūdinimą, asmenų apibūdinimą, kuris realiai atitinka apibūdinamą asmenį. Ir priešingai, teismų praktikoje asmens parodymai negali būti laikomi išsamiais ir patikimais, jeigu tie parodymai yra pagrįsti bendrais teiginiais, bendromis frazėmis, kurios kelia abejonių dėl tokio asmens parodymų patikimumo. V. V. parodymai tokių reikalavimų neatitinka, jie yra prieštaringi, o apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, taikė visiškai kitokius kriterijus šio liudytojo parodymų vertinimui.

24.15. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo V. V. ir D. R. parodymų prieštaringumą dėl to, kaip šie asmenys pateko į laivą, kaip pradėjo bendrauti su visiškai nepažįstamais asmenimis, kaip susipažino su jais ir kas su kuo bei kada bendravo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo argumentuoti, kodėl nevertina prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų, kai vienas nurodo, kad su laive esančiais asmenimis susipažino krantinėje, o kitas teigia, kad susipažino įlipęs į laivą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nelaikė esminiu prieštaravimu šių asmenų parodymų neatitikimų dėl kapitono kortelės paėmimo, laiko ir išmetimo.

24.16. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė įrodymų vertinimo patikimumo kriterijumi liudytojų nurodomos vietos, iš kurios pagal kaltinamąjį aktą neva paimtas kokainas. Liudytojų parodymų patikimumą parodo tai, ar liudytojas gali teisingai nurodyti esmines galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip buvo gabenamos narkotinės medžiagos, kur buvo laikomos, kaip išplatintos, jeigu tokia veika yra inkriminuojama pagal kaltinamąjį aktą. Jei du asmenys teigia buvę konkrečiame objekte, šiuo atveju jachtoje, tai jų parodymai ne tik turi visiškai sutapti, bet juos turi patvirtinti ir kiti byloje esantys įrodymai, pavyzdžiui, kaltinamojo parodymai, laivo nuotraukos, laivo pastatymo būdas, laivo dydžio tikslumas ir jo vieta jachtoje, jachtos vėliavos turi sutapti tiek su liudytojų parodymuose užfiksuota vėliava, tiek su konkrečia jachta. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjas, pareikšdamas atskirąją nuomonę dėl V. V. ir D. R. parodymų, konstatavo, kad vieta, iš kurios neva paimta kaltinime nurodyta medžiaga, yra iš esmės apibūdinta prieštaringai ir visiškai neatitinka R. G. naudojamos jachtos savybių.

24.17. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, išvadas siejo ne su visapusiškų ir neabejotinų išvadų padarymu, bet su minimaliu aplinkybių, kurios labiausiai atitiktų kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, nustatymu. Skundžiamame nuosprendyje, vertinant įrodymus, buvo siekiama padaryti pačias bendriausias išvadas, tačiau nebuvo siekiama maksimaliai nustatyti artimiausių buvusiems įvykiams aplinkybių, analizuoti prieštaravimų. Pasisakydamas dėl viešai skelbiamų nuotraukų ir jų turinio vertinimo, kaip šiuo atveju, laivo švartavimo uoste aplinkybių, teismas jas turėjo vertinti kartu su R. G. parodymais, kuriuose jis teigė, kad jachtos švartuojamos priekiu tik dviem atvejais, t. y. kada jachtą švartuoja visiškai nepatyręs laivo vairininkas arba tuomet, kada švartuojamos žemos (mažos) jachtos, kurių bortai nėra aukšti ir tai neriboja jachtose esančių asmenų išlipimo į krantą galimybių. Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad tik mažuma jachtų stovėjo į krantinę priekiu, o dydžiu jos yra nepalyginamos su R. G. priklausančios jachtos dydžiu, ir neįvertino aplinkybių, kad R. G. nuolat gyveno jachtoje. Jachtos švartavimas priekiu yra mažai tikėtinas atsižvelgiant į R. G. patirtį (jis yra labai patyręs buriuotojas, jachtos kapitonas); jachtos statymas priekine dalimi patekimą į jachtą padaro sunkiai įmanomą be pagalbinių priemonių ir itin nepatogų. Apeliacinės instancijos teismas, iš viešai prieinamose interneto svetainėse esančių uostų nuotraukų lygindamas nevienodo dydžio jachtas ir tapatindamas jų švartavimosi būdą, nebuvo objektyvus.

24.18. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, susijęs su paimtomis narkotinėmis medžiagomis, buvo susiaurintas tik iki asmenų (liudytojų) parodymų aptarimo, ignoruojant objektyvius įrodymus, tai leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atliktas esmingai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

24.19. Byloje yra surinkta duomenų apie tai, kad buvo paimti du kokaino pavyzdžiai, kurie buvo rasti automobilyje „Peugeot 806“. Byloje yra ir 2013 m. spalio 2 d. Lietuvos pareigūnų teisinės pagalbos pavedimas Nr. 38-S-2154 Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams bei gautas atsakymas. Jungtinės Karalystės ekspertai atliko dviejų kokaino pavyzdžių, t. y. išimto iš automobilio „Peugeot 806“ ir paimto iš M. M. vilkiko, tyrimą. Ekspertai padarė išvadą, kad iš esmės skiriasi ne tik procentinis medžiagos grynumas, bet ir fizinės bei cheminės savybės. Atskirojoje teisėjo nuomonėje daroma kategoriška išvada, kad ekspertės išvada patvirtina, jog iš M. M. paimtas kokainas ir rastas automobilyje „Peugeot 806“ paimtas kokainas negalėjo būti iš tos pačios partijos.

24.20. Byloje liko neįvertinti duomenys apie tai, kad jachta iš uosto išplaukė tik 2011 m. birželio 27 d. Tuo tarpu, pagal V. V. parodymus, jie įtikino jachtos kapitoną kuo greičiau atiduoti kokainą dėl jau prasidėjusio baudžiamojo persekiojimo ir vykdomos pareigūnų paieškos. Pagal gyvenimiškos logikos dėsnius, vertinant V. V. ir D. R. parodymus, jachta, atidavusi narkotines medžiagas, turėjo pasislėpti nuo galimos paieškos nedelsdama, o ne toliau stovėti uoste, jos kapitonui toliau vykdant turistų plukdymo po teritorinius vandenis veiklą.

24.21. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad V. V. atpažino G. G. kaip jachtos, kurioje šie asmenys buvo ir iš kurios neva buvo iškrautos narkotinės medžiagos, kapitoną. Tačiau asmens atpažinimas yra atliktas pažeidžiant procesines normas, tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bet šių aplinkybių neįvertino apeliacinės instancijos teismas. BPK 192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Byloje yra atliktos net kelios V. V. apklausos, jose šis asmuo teigia, kad jachtos kapitonas buvo su barzda. Tačiau šioje byloje V. V. atpažinti yra pateikiami asmenys be barzdų ir tik R. G. yra šviesių plaukų.

24.22. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas praktines įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, padarė esminius pažeidimus, susijusius su reikalavimu kaltės įrodomumo klausimą spręsti įvertinant ir pirmiau minimą įrodymų nenuoseklumą, prieštaringumą kartu su įrodymų tarpusavio sąryšiu ir kiekvieno byloje esančio įrodymo patikimumu bei jo įrodomąja verte. Liudytojų parodymų patikimumas ir jų įrodomoji vertė turi būti įvardyti ne tik nustatant ir konstatuojant esminius parodymų metu dėstomų įvykių detalių prieštaringumus, bet ir įvertinant pačių kaltinamųjų ir liudytojų asmenybes, jų tarpusavio santykius, elgesį ir parodymų turinį (visų pirma – jų esmę) skirtingose baudžiamojo proceso stadijose.

25. Asmenys, kurių turtą nuspręsta konfiskuoti, V. Pr. ir R. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti V. Pr., R. P., K. P. ir D. P. turtą: V. Pr. ir R. P. vardu registruotą 167 979,61 Eur (580 000 Lt) vertės butą su pusrūsio patalpomis ir garažu (bendras plotas – 115,92 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Pr. ir R. P. apeliacinis skundas atmestas; arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas V. Pr. ir R. P. apeliacinis skundas, ir šią baudžiamosios bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai nurodo:

25.1. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ribojanti vieną iš pamatinių konstitucinių asmens teisių – teisę į nuosavybę, todėl sprendimas dėl turto konfiskavimo turi tiksliai atitikti BK 72 straipsnio nuostatas, šis sprendimas turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais. Be to, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, vadovautis Konstitucinio Teismo praktika (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015), Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

25.2. Šią bylą nagrinėję teismai, konfiskuodami V. Pr. ir R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą iš trečiųjų asmenų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatydami konfiskuotino turto vertę ir kasatorių finansines galimybes įgyti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nuosprendžių išvadas dėl turto konfiskavimo grindė prielaidomis, nepašalintas abejones vertino kasatorių nenaudai, taip pažeisdami nuosprendžių surašymo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas V. Pr. ir R. P. apeliacinį skundą, taip pat jį netinkami išnagrinėjo, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuodami, kad kasatorių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. konfiskuotinas turtas, teismai rėmėsi tuo, jog D. P. sutuoktinės K. P. tėvams, V. Pr. ir R. P. nepakako gautų pajamų šiam butui įgyti, o tai, kaip pažymėjo teismai, patvirtina išvadą, kad turtas buvo įgytas iš lėšų, D. P. gautų iš nusikalstamos veikos. Šias savo išvadas teismai grindė nepatikimais įrodymais, juos vertino prieštaringai ir neišsamiai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvų. Byloje nebuvo nustatyta, kad D. P. ar kiti šioje byloje nuteisti asmenys būtų įsigiję kasatorių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ar kad D. P. būtų perdavęs V. Pr. ir R. P. lėšas butui įgyti ar bet kokį kitą turtą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti patikimos išvados, kad butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijo ne V. Pr. ir R. P. iš savo teisėtai disponuojamų lėšų ar kad tai buvo padaryta iš lėšų, gautų iš šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų.

25.3. Teismai laikė, kad 2010 m. vasario 23 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sandorio suma (120 000 Lt) nebuvo teisinga, tačiau jokia kita šio nekilnojamojo turto įsigijimo vertė bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo tinkamai (patikimai ir neabejotinai) nustatyta, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina nebuvo paneigta. VMI specialistai 2013 m. išvadose besąlygiškai rėmėsi UAB „InReal“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/12-1028/3, kurioje nurodyta, kad buto Kaune, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 400 000 Lt, įrengimo vertė – 180 000 Lt, kilnojamojo turto vertė – 120 500 Lt. Tačiau ši išvada dėl turto verčių yra iš esmės klaidinga ir neatitinka realios situacijos. Tai besąlygiškai pripažino ir prokurorai ikiteisminio tyrimo metu. Gynyba ikiteisminio tyrimo metu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „InReal“ vertinimo ataskaita iš esmės neatitiko realios situacijos, šie duomenys išdėstyti 2013 m. gegužės 8 d. advokato prašyme prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00030-13 papildymo, jame nurodyta, kad UAB „InReal“ vertinimas yra iš esmės klaidingas, pvz., buto įrengimo ir kilnojamojo turto vertė nustatyta 2010 m. vasario 23 d. (buto įsigijimo dieną), nors butas buvo įsigytas neremontuotas, neįrengtas, be kilnojamojo turto, t. y. buvo vertintas turtas tos datos, kai jis dar apskritai neegzistavo. 2013 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimu nutraukti tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo D. P., K. P., V. Pr., R. P. konstatuota, kad buto Kaune, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu padarytas vertinimas (580 000 Lt) nėra teisingas ir ši kaina nėra reali, o tikroji buto ir jame esančių baldų, buitinės technikos vertė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Šiame nutarime padaryta išvada, kad nėra įrodyta, jog sutuoktiniai D. ir K. P., taip pat V. ir R. P. turėjo turto, kurio vertė didesnė nei 500 MGL (65 000 Lt), kurio negalėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis. Gynyba ikiteisminio tyrimo metu pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Laudomus“ atliktą vertinimo ataskaitą Nr. 13-15, kurioje nurodyta, kad buto rinkos vertė jo įsigijimo dieną (2010 m. vasario 23 d.) buvo 139 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad VMI specialistų išvadose nurodyta tikėtina buto įsigijimo vertė yra klaidinga, tačiau nustatinėdamas šią vieną esminių aplinkybių nesirėmė nepriklausomo turto vertintojo ataskaita (kurią teismas atmetė nenurodydamas jokių motyvų, pvz., kad ataskaitą surašęs specialistas būtų nekompetentingas ar būtų taikęs netinkamą metodiką, padaręs klaidų ar pan.) ar kitais oficialiais juridinę galią turinčiais dokumentais – vėlesniais VMI sprendimais, notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, o nepagrįstai rėmėsi nepatikimu ir subjektyviu įrodymų šaltiniu – liudytojo G. N. parodymais, kuris skirtingose apklausose nurodė skirtingą kainą (120 000 Lt, 350 000 Lt, 250 000 Lt), už kurią neva pardavė butą Kaune, (duomenys neskelbtini), ir padarė prielaidą, kad šis turtas buvo įgytas už 250 000 Lt. Akivaizdu, kad toks įrodymų vertinimas, kai viena esminių turto konfiskavimui išspręsti aplinkybių nustatoma teismui savo nuožiūra pasirenkant vieną, „labiausiai patinkantį“, subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltinį, nenurodant jokių argumentų, yra netinkamas.

25.4. Teismui buvo pateikti Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimai dėl V. Pr. ir R. P. patikrinimų aktų tvirtinimo. Sprendimuose nurodyta, kad po papildomo VMI atlikto mokestinio patikrinimo nustatyta, jog V. Pr. ir R. P. 2010 m. vasario 23 d. įgijo butą Kaune, (duomenys neskelbtini), už 120 000 Lt, t. y. abiem sutuoktiniams tenka išlaidų dalis po 60 000 Lt; V. ir R. P. duktė I. K. (A.) 2009 m. rugpjūčio 17 d. jiems padovanojo 20 000 Eur, o buto įrengimo išlaidos priskirtinos ne V. ir R. P., o D. ir R. P. Sprendimuose konstatuota, kad V. Pr. ir R. P. 2010 m. patirtos išlaidos viršijo jų dokumentais pagrįstas pajamas po 26 384 Lt. Šie VMI sprendimai buvo priimti 2015 m., jau po mokestinio patikrinimo ir po pakartotinio mokestinio patikrinimo. Patikrinimų metu buvo vertintos ir 2013 m. ikiteisminiame tyrime atliktos Klaipėdos apskrities VMI specialistų išvados Nr. A7-23, A7-24, A7-26, A7-25, kuriomis rėmėsi bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Patikrinimų metu atlikti nauji ir patikslinti skaičiavimai. 2013 m. Klaipėdos apskrities VMI specialistų išvados buvo surašytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimu atlikus objektų tyrimą, VMI specialistams buvo pateikti visi reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys. 2015 m. tos pačios VMI kompetentingiems tarnautojams atliekant pakartotinį mokestinį patikrinimą buvo įvertinti ir tie duomenys (taip pat ir baudžiamosios bylos duomenys), kuriais disponavo VMI specialistai 2013 metais, ir naujai pateikti bei pačių VMI tarnautojų išreikalauti duomenys apie turto vertes, kasatorių pajamas, išlaidas. Sprendimus dėl Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. atliktų patikrinimų aktų tvirtinimo priėmė aukštesnis pagal pareigas ir kompetentingesnis Klaipėdos apskrities VMI pareigūnas – Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, einanti direktoriaus pareigas. Patikrinimų metu buvo atlikti nauji ir patikslinti skaičiavimai, jie paneigia anksčiau surašytas specialistų išvadas, kuriomis iš dalies remiamasi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Taip pat teismui buvo pateikti V. Pr. ir R. P. 2015 m. rugpjūčio 13 d. susitarimai su Klaipėdos apskrities VMI, sudaryti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriais buvo patvirtintos pirmiau minėtos sprendimuose nurodytos aplinkybės, taip pat buvo konstatuota, kad nei mokesčių administratorius, nei mokesčių mokėtojas neturi pakankamai įrodymų skaičiavimams pagrįsti ar paneigti, todėl, esant nepakankamai įrodymų, yra pasirašomas susitarimas, pagal kurį V. Pr. turėjo sumokėti 1510 Eur, o R. P. – 1490 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Šie 2015 m. Klaipėdos apskrities VMI sprendimai ir susitarimai yra įsiteisėję, o kasatorių mokestinės prievolės valstybei įvykdytos; jie nebuvo skundžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, nebuvo pakeisti ar panaikinti, yra galiojantys, t. y. turi res judicata galią kasatoriams. Nepaisydamas to, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad butas Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ne už 120 000 Lt, kaip tai nurodoma VMI specialistų sprendimuose, o už ne mažesnę kaip 250 000 Lt sumą.

25.5. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija yra ydinga ir nukrypsta nuo kasacinio teismo, kuris yra pasisakęs dėl Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo ir VMI pasirašyto susitarimo teisinės reikšmės baudžiamojoje byloje, jurisprudencijos. Kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2014">2K-226/2014</a> nurodyta, kad, pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime; patvirtinus susitarimą, jame pateikti duomenys įgyja juridinio fakto galią, todėl ankstesniame VMI patikrinimo akte nurodyti skaičiai neatitinka oficialiai patvirtintų ir jais negali būti grindžiamas kaltinimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendimus priėmę teismai turėjo vadovautis kasacinio teismo suformuluota taisykle, kad nenustačius jokių naujų duomenų, kurie nebūtų žinomi mokesčių administratoriui ir dėl kurių būtų pagrindas naikinti ar keisti priimtus įsiteisėjusius sprendimus atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka, jais nustatytos aplinkybės negali būti paneigtos vykdant baudžiamąjį procesą dėl tų pačių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-628/2019">2K-31-628/2019</a>). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios rodytų, kad 2015 m. VMI sprendimai dėl kasatoriams priklausančio nekilnojamojo turto buvo priimti klaidingų duomenų pagrindu, nebuvo tirta ir nepaaiškėjo absoliučiai jokių naujų duomenų, kurie paneigtų Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimų dėl V. Pr. ir R. P. patikrinimų aktų tvirtinimo išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti sprendimuose konstatuotų aplinkybių teisingumu. Jei teismui kilo abejonių dėl šių sprendimų teisingumo, teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą šiuo aspektu ir pavesti atlikti naujus tyrimus asmenims, turintiems specialiųjų žinių buhalterinės apskaitos, turto vertinimo, mokestinių klausimų srityse.

25.6. Tokia teisinė situacija, kai jau įsiteisėję ir įvykdyti atitinkami susitarimai su mokesčių administratoriumi bei juose konstatuotos faktinės aplinkybės, susiję su konkrečiu turtu ir iš jo kylančiomis mokestinėmis prievolėmis, yra neigiami nenustačius jokių naujų aplinkybių, o netgi priešingai – remiantis senesniu ir teismų pripažintu nepatikimu įrodymų šaltiniu (2013 m. specialistų išvadomis Nr. A7-23, A7-24, A7-26, A7-25), pažeidžia ne tik kasatorių teisėtų lūkesčių apsaugą, jų teisinį tikrumą, kuris yra neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai), bet ir apskritai teisinės sistemos stabilumą ir pasitikėjimą ja.

25.7. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylose dėl nusikalstamo praturtėjimo nustatydami turto vertę teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-487/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-487/2014">2K-487/2014</a>, 2K-75/2014, 2K-251-1073/2018). Šiuo atveju, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, turto vertės tikslus ir teisingas nustatymas turi ne mažesnę reikšmę nei nusikaltimo dalyko nustatymas nusikalstamo praturtėjimo bylose. Turto konfiskavimas yra individuali baudžiamojo poveikio priemonė, itin griežtai ribojanti asmenų nuosavybės teisę, todėl šios poveikio priemonės taikymo pagrįstumas ir taikymo apimtis turi būti įrodinėjami remiantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kuris nusikalstamos veikos sudėties požymis. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotą imperatyvą tiksliai nustatyti ir leistinais įrodymais įrodyti nusikalstamos naudos dydį, turi būti taikoma analogija, t. y. nusikalstamu būdu gautų lėšų dydis, konfiskuotino turto vertė negali kelti abejonių ir negali būti įrodinėjami ne tik abejotinomis ir teismo paneigtomis specialistų išvadomis, bet ir prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų parodymais. Šiuo atveju, esant abejonių dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertės, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis BPK nustatytų priemonių šioms abejonėms pašalinti, o to padaryti nepavykus (ką pripažino apeliacinės instancijos teismas), teismas privalėjo ne remtis be jokių motyvų pasirinktais vienais iš trijų skirtingų G. N. parodymais, bet vadovautis in dubio pro reo principu ir remtis mažiausia turto įgijimo kaina, konstatuota 2015 m. VMI sprendimuose bei nurodyta buto pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš esmės tokia pati pozicija išreikšta ir teisėjų kolegijos nario teisėjo A. Rudzinsko pateiktoje atskirojoje nuomonėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sudaryta mišri teisėjų kolegija iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų J. Namavičiaus, E. Montvydienės bei Civilinių bylų skyriaus teisėjo A. Rudzinsko. Būtent Civilinių bylų skyriaus teisėjas, tikėtina, turi daugiau žinių vertinant sprendimų, priimtų Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, teisinę galią, nustatant turto vertes.

25.8. Netinkamai nustatęs buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vertę, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas ir apie tai, kad V. Pr. ir R. P. nepakako lėšų įgyti šiam turtui. Teismas pripažino, kad byloje esančios specialistų išvados, kuriomis nustatyta kasatorių turto vertė ir jų galimybės šias lėšas įsigyti, yra klaidingos, tačiau tai nesutrukdė teismui šiuo įrodymų šaltiniu grįsti sprendimo konfiskuoti kasatorių turtą ir konstatuoti, kad, remiantis specialisto išvadose atliktais skaičiavimais, tiek V. Pr., tiek R. P. nepakako lėšų turtui įgyti, net ir laikant, kad jis buvo įgytas už mažesnę kainą. Toks įrodymų vertinimas yra ydingas. Akivaizdu, kad specialistų atlikti skaičiavimai, kuriuose pateiktos išvados ne tik yra paneigtos paskesniais įsiteisėjusiais Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. sprendimais, priimtais dėl kasatorių, tačiau ir teismui pripažinus, kad specialistai, atlikdami skaičiavimus, rėmėsi netiksliais bei klaidingais duomenimis, negali būti laikomi teisingais ir patikimais. VMI specialistų 2013 m. atliktuose skaičiavimuose naudoti neteisingi pirminiai duomenys apie turto vertes, apie tiriamų asmenų teisėtas pajamas, todėl ir visas sudarytas turto, pajamų ir išlaidų balansas yra iš esmės klaidingas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad atitinkamos specialistų išvadų dalys sudaro visumą, t. y. tik kiekvienos iš šių dalių teisingas nustatymas lemia išvadų apie kasatorių galimybes įgyti aptariamą nekilnojamąjį turtą teisingumą, ir priešingai – esant klaidingiems atitinkamiems skaičiavimams, tokios išvados negali būti laikomos teisingomis ir patikimomis.

25.9. Pripažinęs baudžiamojoje byloje esančias VMI specialistų išvadas klaidingomis, apeliacinės instancijos teismas neturėjo selektyviai jomis remtis, taip iškraipydamas šio vientiso įrodymų šaltinio turinio teisingumą. Teismas privalėjo arba remtis gynybos pateikta UAB „Verus auditus“ 2018 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. K/05/15, kurioje nurodoma, kad V. Pr. ir R. P. turėjo pakankamai pajamų nekilnojamajam turtui – butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), įgyti, arba paskirti ekspertizes, kad būtų pašalintos abejonės dėl kasatorių galimybės įsigyti aptariamą nekilnojamąjį turtą. Tačiau vietoj to apeliacinės instancijos teismas pats ėmėsi specialisto (eksperto) funkcijos – pats atliko finansinius skaičiavimus ir vertinimus, susijusius su V. Pr. bei R. P. pajamomis ir išlaidomis.

25.10. Specialisto tyrimas baudžiamojoje byloje skiriamas tais atvejais, kai reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje, pavyzdžiui, gamtos, techninių, ekonominių bei kitų mokslų srityse. Šiuo atveju nekyla ginčo dėl to, kad byloje buvo reikalingos ekonominės, finansinės žinios, sprendžiant dėl turto įgijimo šaltinių teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-368-489/2018). Šioje byloje teismas taip pat nėra specialiųjų žinių turintis subjektas, kuris galėtų atlikti kompetentingus ir patikimus skaičiavimus ir jais grįsti išvadas dėl kasatorių nuosavybės teisių ribojimo konfiskuojant jų turtą. Vien jau dėl specialiųjų žinių trūkumo teismo atlikti primityvūs ir nevisapusiški skaičiavimai neabejotinai negali būti laikomi pagrįstais ir patikimais. Juo labiau kad esminis kriterijus, kuriuo rėmėsi teismas, atlikdamas tokius skaičiavimus, buvo netinkamai nustatyta būsto įgijimo kaina. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., proceso metu buvo atliktas pakankamai plačios apimties įrodymų tyrimas, inter alia (be kita ko), buvo kreiptasi į užsienio valstybes teikiant prašymus dėl teisinės pagalbos, taigi pavedimas atlikti turto tyrimą nebūtų nei užvilkinęs, nei apsunkinęs teismo proceso. V. ir R. P. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamai nustatytos buto kainos ir netinkamai atlikto jų turto bei pajamų balanso skaičiavimo buvo pagrindiniai argumentai, todėl, nagrinėjant jų apeliacinį skundą, buvo neišvengiama naudotis BPK įtvirtintomis specialiųjų žinių gavimo formomis, ir tai šiuo atveju negali būti laikoma pertekliniu proceso veiksmu, nes kitais būdais neįmanoma nustatyti esminių faktinių aplinkybių, nebent būtų vadovaujamasi principu in dubio pro reo, visas nepašalintas aplinkybes, jų net nepabandžius nustatyti, vertinant kasatorių naudai.

25.11. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad butas Kaune, (duomenys neskelbtini), konfiskuotas BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu kaip netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, kuris buvo perleistas kaltininko šeimos nariui. Šiame įstatyme nustatyta sąlyga, kad kaltininkas perdavė turtą savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, yra įrodinėtina aplinkybė, kuri turi būti įrodoma byloje surinktais duomenimis, atitinkančiais visus BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, ji negali būti preziumuojama, nuspėjama ar inkriminuojama be jokio faktinio pagrindo. EŽTT praktikoje nurodoma, kad taikant turto konfiskavimą iš trečiojo asmens yra svarbus jo elgesys: turi būti atsižvelgiama į jo elgesio sąryšį su padaryta nusikalstama veika; asmens, kurio turtas konfiskuojamas, psichinį santykį su turto panaudojimu darant atitinkamą nusikalstamą veiką arba nusikalstama turto kilme. Tai turi būti nustatoma ne formaliai, bet kruopščiai šiuo aspektu įvertinus svarbias faktines aplinkybes (pvz., EŽTT sprendimas byloje C.M prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 28078/95). Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ir net nebuvo bandyta įrodinėti, kad D. P. perdavė V. ir R. P. 120 000 Lt butui įsigyti, ši aplinkybė paneigta jau vien nustačius, kad 70 000 Lt (20 000 Eur) iš 120 000 Lt buto kainos V. ir R. P. perdavė ne D. P., o I. K. (A.). Be to, D. P. gynėjas apeliacinės instancijos teisme pateikė 2019 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, K. P. banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2015 m, sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., kuriais siekiama pagrįsti, kad butas Kaune, (duomenys neskelbtini), tėvų buvo nupirktas abiem seserims – K. P. ir I. A., ši perveda komunalinėms išlaidoms apmokėti skirtus pinigus į K. P. banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo deklaratyvus teiginys, kad ši lėšų kilmės versija jo neįtikina, nėra pakankamas pagrindas taikyti kasatoriams baudžiamojo poveikio priemonę BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

25.12. Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog už narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prekursoriaus platinimą būtų atsiskaitoma kitokio pavidalo turtu, o ne pinigais. Todėl šiuo atveju privalėjo būti patikimai ir neginčytinai nustatytas faktas, kad minėtam nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos būtent iš šioje byloje nagrinėjamų veikų, t. y. kad D. P. perdavė kasatoriams 120 000 Lt (ar 250 000 Lt) butui įsigyti, tačiau byloje tokių įrodymų nėra ir net nebuvo bandyta šios aplinkybės įrodinėti. Todėl net pripažinus, kad nuteistieji yra pagrįstai nuteisti už atskiras veikas, galėtų būti konfiskuojami tik grynieji pinigai (Didžiosios Britanijos svarai, eurai), kuriuos nuteistieji ir gavo įvykdę atskiras veikas. Tačiau negali būti konfiskuojamas trečiųjų asmenų, kurie niekaip nėra susiję su byloje nagrinėtais nusikaltimais, turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514- 942/2015). Taigi, konkrečioje byloje turi būti nustatyta, kad konfiskuotinas turtas, kaip tiesioginis ar netiesioginis veikos rezultatas, buvo gautas iš konkrečių nusikalstamų veikų, o ne iš kitos nenustatytos veiklos ar kitų neteisėtų šaltinių. Todėl, vertinant kasatoriams pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės tinkamumą ir teisėtumą, buvo būtina vertinti tiek konfiskuotinu pripažinto nekilnojamojo turto įsigijimo laiką, tiek D. P. inkriminuotų veikų, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas šioje byloje, įvykdymo laiką.

25.13. D. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: 1) dėl disponavimo labai dideliu kiekiu BMK ir pasikėsinimo gabenti BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką; BMK įgytas 2009 m. liepos 10 d., o sulaikytas 2009 m. liepos 13 d. Smolensko srityje; 2) dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino, šios narkotinės medžiagos gabenimo iš Ispanijos Karalystės, į kurią jis buvo atgabentas iki 2010 m. balandžio mėn., į Jungtinę Karalystę, kur buvo gabentas 2010 m., tiksliau nenustatytu laiku; 3) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu BMK ir jo gabenimo iš Ukrainos Respublikos, kur jis įgytas 2011 m. liepos 13 d., per Lietuvą (atgabentas 2011 m. liepos 16 d., išgabentas 2011 m. liepos 19 d.) į Nyderlandų Karalystę, kur 2011 m. liepos 22 d. buvo iškrautas; 4) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu BMK ir jo gabenimo iš Ukrainos Respublikos, per Lietuvos Respubliką į Nyderlandų Karalystę; krovinys iš Ukrainos Respublikos 2011 m. liepos 26 d. atvažiavo į Lietuvos Respubliką, o 2011 m. liepos 29 d. buvo sulaikytas Lenkijoje; 5) dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – neteisėto įgijimo ir jos gabenimo iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją; ši veika pradėta organizuoti 2011 m. kovą ir vykdyta iki 2013 m.; 6) dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – neteisėto gabenimo iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystę, Jungtinę Karalystę, Nyderlandų Karalystę; veika vykdyta 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. liepos 21 d.

25.14. V. Pr. ir R. P. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. vasario 23 d. Taigi, tik viena iš D. P. inkriminuotų veikų buvo įvykdyta iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – 2009 m. BMK epizodas. Tačiau šiame epizode, kaip minėta, jokia turtinė nauda nebuvo gauta, nes BMK buvo sulaikytas ir paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tuo tarpu absoliučiai visos kitos veikos, kurių netiesioginiu rezultatu buvo pripažintas kasatoriams priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įvykdytos jau po šio turto įgijimo, todėl jis negali būti laikomas netiesioginiu nusikalstamos veikos rezultatu. Taip pat jis neatitinka ir jokių kitų BK 72 straipsnyje įtvirtintų konfiskuotino turto požymių. Taigi, konstitucinė ir konvencinė kasatorių teisė į nuosavybę buvo apribota, nesant tam nė vieno baudžiamajame įstatyme nustatyto pagrindo, t. y. neteisėtai.

25.15. Šis esminis klausimas, susijęs su teisingo nuosprendžio priėmimu ribojant kasatorių konstitucinę teisę į nuosavybę ir tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau į jį nebuvo tinkamai atsakyta skundžiamu nusprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas, formaliai konstatuodamas šio turto konfiskavimo pagrindo buvimą, jo tinkamai nemotyvavo, dėl jo įrodytumo preziumuodamas jį remdamasis kasatorių ir nuteistojo D. P. giminystės ryšių buvimu. Vien formalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindo konstatavimas, nepagrindžiant jo konkrečiais teisiniais motyvais, iš kurių būtų aišku, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta kasatoriams priklausančio turto konfiskavimo sąlyga, yra netinkamas ir neatitinka nei šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, nei BPK imperatyvų. Atitinkamų apeliacinio skundo esminių argumentų neišnagrinėjimas neatitinka reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

V. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

26. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato D. Mecelicos ir asmenų, kurių turtas konfiskuotas, – V. Pr. ir R. P. kasaciniai skundai tenkintini, nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P., nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo V. Pacevičiaus, nuteistojo L. P. gynėjų advokatų V. Kirpičnikovo ir V. Rutavičiaus, nuteistųjų G. C., K. L., R. V. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

27. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.).

28. Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, pagrindžiant kasatorių prašymus, didelė dalis skunduose dėstomų argumentų yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimu (pavyzdžiui, kad nuteistieji nedalyvavo nusikalstamame susivienijime ar nusikalstamam susivienijimui nevadovavo (S. V. atveju), jie nepadarė kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų), bylos įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kitų liudytojų parodymų, kitų įrodymų) analize, savos jų vertinimo versijos pateikimu, ginčijimu ir nesutikimu su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų patikimumu ir pakankamumu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Tai reiškia, kad šioje byloje kasacinių skundų teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, kitokio jų vertinimo ir interpretavimo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo, taip pat kuriais prašoma daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kiek tai nėra susiję su teisės taikymu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

29. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą, priimtoje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo bendrųjų nuostatų

30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014).

31. Kasaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).

32. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

33. Teisėjų kolegija dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektų išsamiau pasisakys atsakydama į kasatorių kasacinių skundų argumentus dėl konkrečių nusikalstamų veikų.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimais

Dėl teisme neapklaustų liudytojų parodymų vertinimo

34. Kasatorių nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P., nuteistojo N. T. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasaciniuose skunduose yra teigiama, kad teismai pažeidė BPK reikalavimus, keliamus įrodymų tyrimui ir vertinimui, nuosprendžio turiniui, pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą, teisingą (sąžiningą) teismą bei rungtyniškumo principą, nes, priimdami nuosprendžius, vadovavosi teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų, kuriems gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais. Atitinkamai pirmiau nurodyti kasatoriai ir kasatoriai nuteistieji G. C., K. L., T. V. ir jo gynėjas advokatas V. Pacevičius taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nuo tyrimo pasislėpusio įtariamojo A. R., kuris irgi nebuvo apklaustas teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principas. Teisingas (sąžiningas) procesas ir rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teisė į gynybą teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pačiam ir (ar) per gynėją dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų.

36. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-211-489/2016).

37. Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07).

38. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, 116 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje J. P., V. P., A. Ž., A. N. (A. N.), S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K. teisme tiesiogiai nebuvo apklausti. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nurodytiems asmenims apklausti teisme, tačiau dėl to, kad jie yra užsienio valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) piliečiai, kurių patekimas į Lietuvos Respubliką yra apsunkintas, jų nepavyko prisikviesti į teismą, taip pat nebuvo galimybės juos apklausti ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Apeliacinės instancijos teismas pagal gynybos prašymus kreipėsi į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl nurodytų asmenų apklausos nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, bet to padaryti irgi nepavyko. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti pagal teismo nutartyje suformuluotus klausimus užsienio valstybėse apklaustų liudytojų J. P., V. P., J. K., V. Sh., J. T., V. T. apklausų protokolai, jie teisme buvo pagarsinti. Iš bylos duomenų išplaukia, kad užsienio valstybės kompetentingoms institucijoms liudytojų A. Ž., A. N., S. O. apklausti nepavyko.

40. Taigi, darytina išvada, kad teismai ėmėsi visų būtinų priemonių minėtų liudytojų apklausai teisme užtikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių jų apklausti teisme nepavyko. Tačiau negalima sutikti su kasatoriais, kad teismai, vertindami teisme neapklaustų liudytojų parodymus, padarė kasaciniuose skunduose nurodytus esminius BPK pažeidimus.

41. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir kt.).

42. Iš teismų nuosprendžių išplaukia, kad minėtų liudytojų parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai ir šių asmenų parodymai neturėjo lemiamos reikšmės teismams nuteistuosius pripažįstant padarius nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju yra pažeista teisė į teisingą (sąžiningą) teismą ar rungimosi principas. Pažymėtina, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais nesuderinama apimtimi tada, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien arba lemiamai liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais (žr. 2006 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje Carta prieš Italiją, peticijos Nr. 4548/02; 1992 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Artner prieš Austriją, peticijos Nr. 13161/87; 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Ke? prieš Turkiją, peticijos Nr. 17174/03). Nagrinėjamoje byloje teismų išvados dėl padarytų atitinkamų nusikalstamų veikų nėra pagrįstos vien tik ar lemiamai liudytojų, kuriems nuteistieji neturėjo galimybės užduoti klausimų, duotais parodymais, o pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Dėl įtariamojo, kuris nebuvo apklaustas teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo

43. Kasatorių nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P., nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo V. Pacevičiaus, nuteistųjų G. C., K. L. kasaciniuose skunduose taip pat nurodyta, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nuo tyrimo pasislėpusio įtariamojo A. R., kuris irgi nebuvo apklaustas teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

44. Nagrinėjamoje byloje įtariamasis A. R. teisme nebuvo apklaustas. Byloje nustatyta, kad A. R., kaip nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo, nuo 2014 m. birželio 20 d. yra įtrauktas į ieškomų asmenų duomenų bazę ir dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad teismai ėmėsi aktyvių veiksmų įtariamajam surasti ir apklausti, tačiau jis nebuvo surastas, t. y. negalėjo būti apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dėl objektyvios priežasties. Pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių tvarka pagarsino ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Abiejų instancijų teismai vertino A. R. parodymus grįsdami nuteistųjų kaltę ir tikrindami kitus bylos įrodymus.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje yra pasakyta, jog kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Tokio asmens (kito kaltinamojo toje pačioje byloje) parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>, 2K-43-458/2021).

46. Kasaciniuose skunduose akcentuojamas A. R. parodymų patikimumas, nes, pasak kasatorių, kaltinimui palankius parodymus jis davė turėdamas procesinį suinteresuotumą gauti atitinkamų nuolaidų, t. y. siekdamas būti paleistas iš suėmimo ir vėliau pasislėpti. Iš tikrųjų įtariamasis A. R. po jo paleidimo netrukus pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemones ir pasislėpė. Tačiau tai, kad A. R. nepavyko apklausti teisme, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad jo ikiteisminio tyrimo metu per apklausas nurodytos aplinkybės, be kita ko, ir ikiteisminio tyrimo metu per teisėjo atliktą apklausą, apskritai nėra reikšmingos ir jomis negalima remtis vertinant kitus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. R. parodymų patikimumą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: įtariamojo poziciją dėl jam pareikštų įtarimų, jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, parodymų davimo ir jų tikrinimo ikiteisminio tyrimo metu atliekant kitus proceso veiksmus (parodymų patikrinimą vietoje, asmenų parodymą atpažinti) aplinkybes, parodymų turinį, jų nuoseklumą, logiškumą, teismas taip pat palygino juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Pažymėtina, kad, išskyrus nusikalstamą veiką dėl labai didelio, 16–18 kg, kokaino disponavimo (dėl šios veikos nuteisti S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir T. V.), dėl kurios bus pasisakyta atskirai, dėl kitų nusikalstamų veikų nuteistųjų kaltė nėra grindžiama vien tik A. R., kuris nebuvo apklaustas teisme dėl objektyvios priežasties, parodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įtariamojo A. R. parodymais remtasi pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

47. Kasatoriai taip pat teigia, kad nuteistųjų teisė į proceso rungtyniškumą buvo pažeista ir dėl ikiteisminio tyrimo subjektų padarytų šiurkščių proceso organizavimo klaidų, pavyzdžiui, teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu A. R. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją galima buvo užtikrinti kitų įtariamųjų dalyvavimą A. R. apklausoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausos tvarka nustatyta BPK 189 straipsnyje, jame nėra nuostatų, kad tokioje apklausoje turi teisę dalyvauti kiti įtariamieji ir (ar) jų gynėjai. Kita vertus, nors proceso nuostatos ir nedraudžia šių proceso dalyvių dalyvavimo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje įtariamojo apklausoje, tačiau sutikti su kasatoriais, kad to nepadarius yra pažeidžiamos kitų įtariamųjų teisės į gynybą ir rungtynišką procesą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra pagrindo.

Dėl liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų

48. Kasatorių nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P., nuteistojo N. T. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato V. Pacevičiaus kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai, pripažindami nuteistuosius kaltais pagal inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius, nepagrįstai rėmėsi liudytojų V. V., A. P., V. Š. ir Ž. L., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymais dėl jų suinteresuotumo ir ikiteisminio tyrimo metu padarytų liudytojų apklausų tvarkos pažeidimų, šie pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę vertinant jų parodymų nuoseklumą ir patikimumą.

49. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-230-489/2019, 2K-72-489/2020) yra pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, buvęs bendrininkas, kuris teisme tapo liudytoju, yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimą šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, jog tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2014">2K-44/2014</a>). Tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, 2K-153-693/2017).

50. Nagrinėjamoje byloje teismai, ypač apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavo liudytojų V. V., A. P., V. Š. ir Ž. L., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgė į minėtų asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jų parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenimis, įvairių proceso veiksmų (kratų, apžiūrų, parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje ir kt.) metu gautais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais) ir padarė išvadą, kad tokių asmenų parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išskyrus liudytojo V. V. parodymus dėl ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, įgijimo aplinkybių Ispanijos Karalystėje (apie tai bus pasisakyta atskirai), teismai skundžiamuose nuosprendžiuose, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę.

51. Sutiktina su kasatorių kasacinio skundo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu po to, kai įtariamieji V. V., A. P., V. Š. ir Ž. L. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, jų kaip liudytojų apklausos, kurias atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatitiko BPK 183 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos reikalauja, kad liudytojas apie bylai reikšmingas aplinkybes papasakotų pats. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liudytojų V. V., A. P., V. Š. ir Ž. L. apklausų metu jų parodymai buvo perkelti iš jų kaip įtariamųjų apklausų protokolų, apklausos metu patikslinant tam tikras aplinkybes. Vis dėlto teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju toks pažeidimas nelaikytinas esminiu. Minėta, kad liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jais tik gali būti tikrinami kiti įrodymai, tai teismai ir darė. Be to, minėti liudytojai, dar būdami įtariamieji, buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jie taip pat apklausti ir teisme. Nuteistieji ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu aktyviai naudojosi teise minėtiems liudytojams užduoti klausimus, ginčijo jų parodymų patikimumą ir nuoseklumą, teikė savo išvadas ir versijas, kuriomis neigė liudytojų parodymus.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikos reikalavimų ir nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų (išskyrus bylos epizodą dėl kaltinimo R. G., apie kurį bus pasisakyta toliau).

Dėl kaltinimo keitimo (BPK 255 ir 256 straipsniai)

53. Kasatorius nuteistasis G. C. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė jo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą (BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimas), taip pažeidė jo teisę į gynybą, nes apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo būdą „nuo 2008 metų iki 2013 metų periodiškas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose“, kurie vykdavo įvairiose kaltinime nurodytose vietose, pakeitė į „dalyvavimas įgyjant ir gaminant BMK iki 2011 metų“.

54. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimo ir teisės į gynybą neužtikrinimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos pagal BK 249 straipsnio atitinkamą dalį nuteistiesiems buvo aprašytos visiems bendrai, tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, nusikalstamos veikos aprašyme nėra nurodyta faktinė aplinkybė dėl nuteistojo G. C. dalyvavimo įgyjant ir gaminant BMK iki 2011 metų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tai akcentuoja ir kasatorius, teismas analizuoja bylos aplinkybes dėl nuteistojo G. C. sąsajų su A nusikalstamo susivienijimo nariais ir BMK gamybos bei įgijimo Rusijoje 2008–2010 metais, tačiau išsamus bylos aplinkybių dėl nuteistojo įsijungimo į nusikalstamą susivienijimą nustatymas ir vertinimas nėra kaltinimo išplėtimas ar jo pakeitimas. Be kita ko, nuteistasis G. C. yra nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2008 iki 2013 metų, o iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio būtent ir išplaukia, kad teismas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių dėl nuteistojo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nekeitė.

55. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų ir teisės į gynybą nepažeidė.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 146 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies taikymo

56. Kasatoriai nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas K. Ašmys kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą S. V. nuteisdamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį dėl R. M. neteisėto laisvės atėmimo ir didelės vertės turto plėšimo organizuota grupe. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi asmens parodymų atpažinti protokolais, kurie negalėjo būti laikomi įrodymais, nes procesiniai asmens atpažinimo veiksmai tyrimo metu buvo atlikti pažeidžiant BPK 191 ir 192 straipsnių nuostatas, taip iš esmės pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

57. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem būdais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (1 dalis); 2) atpažinimas daromas pagal nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis).

58. BPK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai 2000 m. atlikto procesinio veiksmo – S. V. parodymo atpažinti – pagrįstumą vertino vadovaudamiesi nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 191–192 straipsnių nuostatomis. Tuo tarpu 2000 m. gegužės 8 d., kai buvo atliekamas asmens parodymas atpažinti, atpažinimo tvarką reglamentavo tuo metu galiojusio BPK (1961 m.) 184–185 straipsniai, juose buvo nustatyta, kad asmuo, kuriam bus parodomas atpažinti asmuo, pirmiau apklausiamas apie tas aplinkybes, kuriomis jis yra matęs atitinkamą asmenį, ir apie žymes bei ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti, taip pat atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais ne mažiau kaip trimis tos pačios lyties asmenimis, kiek galima savo išore panašiais į atpažintiną, o jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo fotografiją, parodomą kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų fotografijomis. Šiuo atveju, nors teismai vadovavosi ne ta teisės norma, kuria reikėjo, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes, lyginant 2000 m. atlikto atpažinimo metu ir bylos nagrinėjimo metu galiojusias BPK nuostatas, darytina išvada, kad atpažinimo tvarka buvo reglamentuojama iš esmės tapačiai.

59. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2000 m. gegužės 8 d. rodomo asmens atpažinti protokole užfiksuoti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais, nes yra gauti pažeidus atpažinimo tvarką, kadangi prieš proceso veiksmo atlikimą nukentėjusiajam R. M. buvo parodyta atpažintino asmens – S. V. – nuotrauka. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ir atliekant su I. Dm. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos veiksmus taip pat buvo pažeistos BPK 191–192 straipsnių nuostatos, kadangi liudytojas S. V. pažinojo iš matymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo R. M. parodymus, liudytojo (policijos pareigūno) A. Rut., I. Dm. parodymus, padarė priešingą išvadą ir laikė, kad asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys gauti teisėtai ir laikytini įrodymais.

60. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo S. V. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentais, kad su nukentėjusiuoju R. M. ir liudytoju I. Dm. atlikti asmens parodymo atpažinti procesiniai tyrimo veiksmai neatitiko BPK nustatyto reglamentavimo ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių veiksmų metu gautais duomenimis grindė S. V. kaltę. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto visumos įrodymų vertinimo procese toks pažeidimas buvo esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

61. Pažymėtina, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti daromo asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys yra išvestiniai iš to asmens parodymų. Pirmosios instancijos teismas sureikšmino atpažinimo metu gautus duomenis ir jų įrodomąją reikšmę, be to, įrodymus vertino selektyviai, nevertino dalies bylos įrodymų ir dėl jų nepasisakė, tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

62. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo atlikta išsami įrodymų visumos analizė ir vertinimas rodo, kad asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys nebuvo vieninteliai ir (ar) lemiantys kaltinimą S. V.. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir pagrįsdamas savo teisines išvadas dėl S. V. padarytos nusikalstamos veikos, rėmėsi visuma ir kitų byloje esančių įrodymų, kurie įvertinti nė vienam jų nesuteikiant išskirtinės įrodomosios reikšmės, jie lyginti tiek atskirai, tiek ir tarpusavyje, teismo išvados padarytos atlikus visumos įrodymų analizę, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip vertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus.??Todėl, net ir pašalinus iš įrodymų visumos šioje nutartyje pirmiau aptartus asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotus duomenis, pagal nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginius nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas dėl S. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi ir BK 25 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 253 straipsnio 1 dalies taikymo

63. Nagrinėjamoje byloje S. V. dėl kaltinimo organizavus dėl savanaudiškų paskatų nužudyti V. S. teismai priėmė skirtingus nuosprendžius. Pirmosios instancijos teismas S. V. išteisino, padarydamas išvadą, kad nenustatė, jog S. V. turėjo motyvą nužudyti V. S. ir organizavo bei suplanavo jo nužudymą. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą nuosprendį ir nuteisė S. V. už V. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

64. Kasatoriai nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas K. Ašmys kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, nes teismas praplėtė esmines faktines veikos aplinkybes, nurodydamas daug naujų motyvų (paskatų) nužudyti V. S., nei nurodyta kaltinime (BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio pažeidimai).

65. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

66. Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262/2014">2K-262/2014</a>, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016, 2K-31-895/2020, 2K-239-648/2020). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2008">2K-233/2008</a>, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495//2020).

67. Nagrinėjamoje byloje S. V. suformuotame kaltinime dėl V. S. nužudymo organizavimo nurodyta, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė siekdamas atkeršyti V. S. už tai, kad šis kitų asmenų akivaizdoje pažemino S. V. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo autoritetą, išvadindamas jį „ožiu“ ir „gaidžiu“. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiau analizavo S. V. organizuoto nužudymo paskatas (motyvus), nei nurodyta jam pareikštame kaltinime. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus dėl S. V. motyvo nužudyti V. S., pasisakė ne tik apie asmeninius S. V. ir nužudytojo V. S. ryšius, bet ir apie pastarojo konfliktiškus santykius su A nusikalstamo susivienijimo nariais. Tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad taip buvo išplėstos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės, kaip teigia kasatoriai.

68. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasakyta, jog pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikta išsamesnė bylos aplinkybių analizė ir motyvacija, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą, aptariamu atveju nereiškia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių išplėtimo BPK 255 ir 256 straipsnių prasme. Be to, iš teismo nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (nuosprendžio 49.2 punktas) išplaukia, kad kaltinime nurodytas nužudymo motyvas liko nepakitęs.

69. Atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pasakyta, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2008">2K-233/2008</a>, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495//2020). Konstatavus, kad kaltinimo esminės faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos, nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. V. viso proceso metu neigė bet kokias savo sąsajas su V. S. nužudymu, aktyviai pats ir jo gynėjas ginčijo kaltinime nurodytas nužudymo organizavimo ir planavimo aplinkybes, taip pat ir aplinkybes dėl motyvo nužudyti. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme savo baigiamojoje kalboje gana išsamiai pasisakė dėl nužudymo motyvo nebuvimo, analizuodamas ne tik aplinkybes apie kaltinime nurodytą keršto motyvą, bet ir aplinkybes dėl nužudytojo konfliktiškų santykių su S. V. ir jo aplinkos žmonėmis. Taigi apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo gynyba iš esmės būtų buvusi kitokia, kaip tai teigiama kasaciniame skunde.

70. Nepagrįsti nuteistojo S. V. ir gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo, padarė esminį BPK pažeidimą.

71. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-1073/2020, 2K-126-511/2019, 2K-375-1073/2018, 2K-66-942/2017, 2K-214-976/2017, 2K-282-303/2017, 2K-240-677/2016, 2K-246-648/2016) ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą gali tikrinti tiek atlikdamas įrodymų tyrimą, tiek jo neatlikdamas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).

72. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-719/2018">2K-343-719/2018</a>, 2K-272-895/2018, 2K-220-689/2018, 2K-139-689/2018, 2K-5-507/2017, 2K-107-507/2016). Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284-648/2016">2K-284-648/2016</a>).

73. BPK nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti kiekvieną kartą proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu???(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI5LTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-129-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-129-495/2020">2K-129-495/2020</a>, 2K-119-895/2019, 2K-241-2018, 2K-93-788/2018, 2K-107-507/2016). Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų duomenų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neatliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-719/2018">2K-343-719/2018</a>, 2K-272-895/2018, 2K-220-689/2018, 2K-139-689/2018, 2K-5-507/2017, 2K-107-507/2016, 2K-411-222/2015).

74. Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atlikti papildomo įrodymų tyrimo ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus, tačiau tinkamai jų neįvertino. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertina pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir priima atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc4LTUxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-178-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-178-511/2020">2K-178-511/2020</a>, 2K-323-895/2017, 2K-191-648/2017).

75. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. V. išteisinamąjį nuosprendį, nevertino byloje esančių įrodymų, jų visumos, į dalį duomenų iš viso neatsižvelgė, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias, lakoniškas išvadas (nuosprendžio 49.1 punktas). Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutiktina, nes iš teismų sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, tačiau jų visumos neįvertino, o apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą ištaisė.

76. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo (apklausti V. V., D. R.), nes tai išsamiai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo būtinybės ir apimties nei prokuroras, nei nuteistasis S. V. ir jo gynėjas neprašė apklausti nurodytų asmenų. Gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą tik dėl aplinkybių, susijusių su V. S. nužudymo motyvu, – kito nusikaltimo (T. M. pravarde (duomenys neskelbtini) nužudymo) slėpimo, šio prašymo teismas motyvuota protokoline nutartimi netenkino (160 t., b. l. 90–96).

77. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo dėl V. S. nužudymo aplinkybių, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

78. Kasatoriai kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines veikos aplinkybes, atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas, analizuoja bylos įrodymus, išdėsto abejones dėl jų vertinimo, teikia savas išvadas dėl jų prieštaringumo ar įrodomosios reikšmės ir pan. Minėta, kad kasacinių skundų teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu ir teismo išvadų kvestionavimu, nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais, nėra kasacijos dalykas, todėl paliekami nenagrinėti.

79. Teisėjų kolegija patikrino teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą dėl aptariamos nusikalstamos veikos ir nenustatė esminių BPK pažeidimų. Teismas S. V. nusikalstamos veikos padarymą pagrindė visumos įrodymų analize ir vertinimu, reikšmingą dėmesį skyrė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. V. ir nuteistojo D. R. parodymams, nesuteikdamas jiems išskirtinės reikšmės, juos įvertino tiek atskirai, tiek sugretindamas ir vertindamas tarpusavyje bei su kitais įrodymais (nuteistojo S. V. parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įtariamojo A. R. parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentų ir įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų pateikimo protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis, elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis ir kitais)). Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias ir motyvuotas išvadas, kodėl panaikina išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima apkaltinamąjį nuosprendį S. V. dėl V. S. nužudymo.

80. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje S. V. nuteistas už V. S. nužudymą apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad šis nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų, t. y. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytų, paskatų. Kasatoriai S. V. ir jo gynėjas nesutinka su tokiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, kasaciniame skunde teigia, kad baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai. Pasak kasatorių, jeigu teismas nustatė, kad V. S. buvo nužudytas iš keršto dėl S. V. įžeidimo, tai kvalifikuoti nusikalstamą veiką kaip nužudymą iš savanaudiškų paskatų nėra galima, nes nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal individualius tyčios požymius.

81. Baudžiamajame kodekse nustatytos nužudymo sudėtys pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į paprastas (BK 129 straipsnio 1 dalis), kvalifikuotas (BK 129 straipsnio 2 dalis) ir privilegijuotas (BK 130 ir 131 straipsniai). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei BK 130 ir 131 straipsniuose nustatytų privilegijuojančių požymių. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų yra vienas iš nužudymą kvalifikuojančių požymių, nustatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

82. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, taip pat ir neteisėtai, išvengti turto grąžinimo ir pan.).

83. Iš tikrųjų, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. V. paskatos nužudyti V. S. buvo asmeninio pobūdžio (kerštas už įžeidimą), o ne savanaudiškos paskatos. Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje nustatytų kvalifikuojančių požymių.

84. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, teismų praktikoje kaip kvalifikuotas nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra kvalifikuojama veika kaltininko, kuris kurstė, organizavo ar padėjo padaryti nužudymą už atlygį, nors jo paties motyvas nužudyti yra kitokios paskatos (kerštas, pavydas ar pan.). Tokia teismų praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2002, kur teismo nutartyje pasakyta, kad kai asmuo organizuoja kito asmens nužudymą pasamdydamas nusikaltimo vykdytojus už atlyginimą, jis suvokia, kad vykdytojus skatina veikti materialinės naudos siekimas. Todėl, vykdytojams nužudžius asmenį iš savanaudiškų paskatų, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuojami pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį ir punktą, jeigu visi bendrininkai suvokė visus būtinus vykdytojų padaryto nusikaltimo požymius ir jeigu nėra nusikaltimo vykdytojų eksceso. Kai nusikaltimo vykdytojų savanaudiškos paskatos yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, aplinkybė, kad nusikaltimo organizatorius tokių paskatų neturi (atvirkščiai, turi išlaidų samdydamas vykdytojus), jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

85. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad S. V., siekdamas atkeršyti V. S. už jo, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje išvadinant jį „ožiu“ ir „gaidžiu“, organizavo V. S. nužudymą, parengė jo planą, paskirstė bendrininkų užduotis ir vaidmenis, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o D. R. dėl savanaudiškų paskatų (turėdamas tikslą gauti piniginį atlygį) nužudė V. S., ir kvalifikavęs S. V. nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, šio kokaino platinimo

86. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistųjų N. T., T. V. gynėjai, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P. ir T. V. kasaciniuose skunduose teigia, kad teismų išvados dėl nuteistųjų kaltės dėl neteisėto disponavimo 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, yra nulemtos esminių BPK pažeidimų, nuteistųjų kaltę iš esmės grindžiant A. R., kuris nebuvo apklaustas teisme, parodymais, kurie neatitinka įrodymams keliamų BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir prieštarauja kitiems bylos duomenims.

87. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (žr. 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02).

88. EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Tačiau kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147).

89. Teismų praktikoje pasakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-440/2010">2K-440/2010</a>, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.).

90. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, įvertinę įrodymus, padarė išvadas, kad pakanka įrodymų, jog nuteistieji S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir T. V. neteisėtai disponavo 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino. Teismai A. R. parodymus pripažino įrodymais ir laikė patikimais, nes, teismų vertinimu, juos patvirtino kiti bylos įrodymai (Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos teisėsaugos institucijų pateikti rašytiniai dokumentai, liudytojų parodymai), taip pat teismai nurodė, kad A. R. parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar neturint informacijos apie pačią nusikalstamą veiką.

91. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje vertino ir rėmėsi A. R. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek prokurorui ir tyrėjui. Minėta, kad pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi, o jais tik galima patikrinti kitus byloje esančius įrodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti A. R. parodymai, kurie gali būti laikomi įrodymais byloje, dėl aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių buvo gana lakoniški ir neinformatyvūs (69 t., b. l. 123–125). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vis dėlto apeliacinės instancijos teismas A. R. parodymus vertino dvejopai. Pavyzdžiui, dėl 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, įgijimo aplinkybių teismas padarė išvadas, kad jos yra pagrįstos išimtinai tik A. R. parodymais, ir jas pašalino iš kaltinimo kaip neįrodytas. Tuo tarpu kaltinimo faktines aplinkybes dėl S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. nusikalstamų veiksmų organizuojant neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, laikymą bei platinimą Jungtinėje Karalystėje ir T. V. tiesioginį dalyvavimą platinant narkotikus pagrindė A. R. parodymais.

92. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu šią bylos dalį, konstatuoja, kad teismų išvados dėl nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir T. V. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, jos faktinės aplinkybės ir veikos įrodytumas lemiamai buvo grindžiami A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Byloje būtent A. R. parodymai yra vienintelis duomenų šaltinis, kuriuo remdamiesi teismai pagrindė faktinį ryšį tarp Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijos Respublikoje sulaikyto labai didelio kiekio kokaino ir šių narkotikų gabenimo organizavimu bei platinimu kaltintų nusikalstamo susivienijimo narių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis teisme nebuvo apklaustas, jo parodymų objektyvumą ir patikimumą teismai turėjo vertinti skirdami tam didesnį dėmesį ir faktines aplinkybes dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje disponuojant labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis pripažinti įrodytomis galėjo tik nustatę, kad jas tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kiti bylos įrodymai. Nors teismai vertino iš užsienio valstybių gautus duomenis, pripažino juos įrodymais, jais tikrino A. R. parodymus ir grindė nuteistųjų kaltę, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių įrodymų nepakanka, jog būtų nustatytos visos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimą.

93. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo procesas, kuriame pagrindiniam kaltinimo liudytojui nebuvo galima užduoti klausimų dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie teismų išvadoms dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės turėjo lemiamą reikšmę, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir rungtynišku. Teismų sprendimų išvados, kad A. R. parodymus patvirtina kiti ištirti ir įvertinti įrodymai, neanalizuojant įrodymų tarpusavio ryšio arba pasislėpusio įtariamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertinant neatsižvelgiant į jų įrodomąją reikšmę, nėra pakankamos nuteistųjų kaltei pagrįsti. Priešingai nei teigiama teismų nuosprendžiuose, be A. R. parodymų, kiti duomenys, kuriuos teismai pripažino įrodymais, objektyviai nepatvirtina konkrečių S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir T. V. sąsajų su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu. Taigi apeliacinės instancijos teismo atliktas A. R. parodymų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas šiuo atveju neatitiko BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių nuostatų.

94. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismai nesilaikė ir in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonės baudžiamojoje byloje yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintais būdais, tai būtent ir egzistavo nagrinėjamoje byloje.

95. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų nuosprendžiai yra keistini ir nuteistiesiems S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir T. V. bylos dalis dėl jų nuteisimo už neteisėtą disponavimą 16–18 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino – yra panaikinama ir byla jiems nutraukiama. Atitinkamai yra šalintinos aplinkybės dėl nurodytų draudžiamų medžiagų neteisėto disponavimo iš kaltinimo dėl nusikalstamo susivienijimo (BK 249 straipsnis).

Dėl BK 249 straipsnio 1–3 dalių taikymo

96. Visi kasatoriai (išskyrus nuteistojo R. G. gynėją advokatą D. Mecelicą ir asmenis, kurių turtas konfiskuotas, – V. Pr. ir R. Pr.) kasaciniuose skunduose ginčija teismų išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą atitinkamai pagal BK 249 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį.

97. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, 3 dalyje – tam, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems, o nuo 2013 m. liepos 13 d. – ir apysunkiams, nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

98. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių, nuo 2013 m. liepos 13 d. – ir apysunkių, nusikaltimų darymas. Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a>, 2K-281-942/2018).

99. Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>). Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nes nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>, 2K-209-699/2017, 2K-281-942/2018).

100. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-209-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-281-942/2018).

101. BK 249 straipsnyje nustatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš trijų ar daugiau narių, nusikalstamos veikos nuolatinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas (ar bent vieną nusikalstamą veiką), kurios priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių, nuo 2013 m. liepos 13 d. – ir apysunkių, nusikaltimų. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į bendrą fondą, naudojosi grupės finansine ar kitokia pagalba įvairioms situacijomis, leisdavo su kitais nariais laisvalaikį ir pan. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamą veiką, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuolatinių ryšių požymis nereiškia, jog visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, 2K-137-511/2018). Taip pat veikos kvalifikavimui pagal BK 249 straipsnio 2 dalį neprivalu, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai tiesiogiai atliktų konkrečius veiksmus su nusikalstamo susivienijimo turimais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, būtinai naudotų juos padarydami kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25/2006, 2K-84/2013).

102. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu S. V. nuteisė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis organizavo A ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, o A. Pe., D. P., N. T., T. P. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie dalyvavo A ginkluoto susivienijimo veikloje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, padarė išvadą, kad pirmiau paminėti nuteistieji pagal atitinkamas BK 249 straipsnio dalis nuteisti pagrįstai.

103. Teismai nustatė šiuos nusikalstamo susivienijimo požymius:

104. S. V., A. Pe., D. P., N. T. ir T. P. siejo pastovūs, ilgai trunkantys tarpusavio kriminaliniai ryšiai, glaudus ir nuolatinis bendravimas planuojant nusikaltimus, juos darant ir naudojantis jų rezultatu. Grupuotės nariai įvairiose vietose Kaune (kavinėse, sporto klubuose ir kt.) ir kitose Lietuvos Respublikos vietose rengdavo nuolatinius susirinkimus, kurie buvo susiję su nusikalstamo susivienijimo vykdyta nusikalstama veikla.

105. Nusikalstamo susivienijimo lyderis ir vadovas buvo S. V., iš esmės jo iniciatyva ir pastangomis buvo telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, jis priimdavo sprendimus organizuojant ir darant nusikaltimus, sprendė esminius klausimus dėl vaidmenų ir užduočių paskirstymo susivienijimo branduolį sudarantiems dalyviams ir kitiems nusikalstamam susivienijimui priklausantiems ar nepriklausantiems asmenims. A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, sudarė nusikalstamo susivienijimo branduolį, jo hierarchijoje po S. V. jie užėmė pačią aukščiausią poziciją.

106. Nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo aiškiai apibrėžtus vaidmenis ir konkrečias užduotis, už kurių atlikimą buvo atsakingi. Nors kai kurie iš bendrininkų tiesiogiai nedalyvavo neteisėtai disponuojant uždraustomis medžiagomis, vykdant jų kontrabandą, tačiau jų veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į būtinų sąlygų daryti nusikaltimus sudarymą. S. V. veiksmai pasireiškė konkrečioms veikoms padaryti būtinų asmenų parinkimu, užduočių, funkcijų jiems paskirstymu, bendrų nusikalstamo susivienijimo narių lėšų perdavimu uždraustoms medžiagoms įgyti, nusikaltimams padaryti būtinoms išlaidoms padengti, tiesiogiai ir netiesiogiai darant nusikaltimus dalyvaujančių asmenų veiksmų kontrole ir kitais veiksmais. N. T., T. P., A. ir D. P. atliko S. V. jiems pavestas užduotis, funkcijas, vykdavo į susitikimus su kitais susivienijimo nariais aptarti konkrečių nusikaltimų detalių, nusikaltimų vykdymo metu kontroliavo kartu veikiančius asmenis, konspiracijos priemonėmis duodavo nurodymus, gabendavo į kitas šalis nusikaltimams vykdyti būtinas lėšas, atskirais atvejais parveždavo į Lietuvą iš nusikalstamos veiklos gautas lėšas, rūpinosi nusikaltimams daryti būtinų priemonių įgijimu bei perdavimu, atliko kitus veiksmus.

107. Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklą, sprendžiant kylančias problemas buvo naudojamos įvairios represinės priemonės, t. y. nusikalstamo susivienijimo narių ir jam nepriklausančių asmenų baudimas, gąsdinimas, fizinio smurto naudojimas ir pan.

108. Nusikalstamo susivienijimo nariai, bendraudami tarpusavyje, buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos. Susivienijimo nariai apie nusikalstamas veiklas iš esmės telefonais nebendravo, mobilieji telefonai ir SIM kortelės buvo nuolat keičiami, SMS žinutės ir pokalbiai buvo konspiracinio turinio, bendravimui su skirtingais asmenimis buvo naudojami skirtingi telefonai ir skirtingi telefono numeriai, įsigyjant SIM korteles ne tik iš Lietuvoje telekomunikacijų paslaugas teikiančių skirtingų operatorių, bet ir iš užsienyje šias paslaugas teikiančių bendrovių. Detaliau apie nusikalstamas veikas, jų organizavimo, vykdymo aplinkybes tarpusavyje buvo bendraujama, nurodymai paliekami nuolat keičiamų elektroninio pašto dėžučių juodraščių skiltyse. Atskirose nusikalstamose veikose dalyvaujantiems asmenims buvo žinomi atitinkamų pašto dėžučių adresai, prisijungimo prie jų duomenys, šių elektroninio pašto dėžučių juodraščių aplanke jie vieni kitiems palikdavo žinutes ir jas perskaitę iš karto ištrindavo. Taip pat tarpusavio bendravimui konspiracijos tikslais buvo pasitelkiama ir „Skype“ programėlė, kurios negali kontroliuoti teisėsaugos pareigūnai. Su nusikalstamų veikų organizavimu, jų vykdymu susijusios aplinkybės buvo aptariamos ir susitikimų metu, net ir kitų valstybių teritorijose. Nusikalstamoms veikoms daryti buvo įsigyjami ir neprabangūs automobiliai, jie konspiracijos tikslais buvo registruojami pašalinių asmenų vardu, pritaikomi nusikalstamoms veikoms daryti, įrengiant juose slėptuves. Kito asmens vardu taip pat buvo nuomojami garažai ginklams, šaudmenims laikyti. Susivienijimo narių veikloje buvo naudojami GSM ryšio blokavimo prietaisai, skeneriai, kuriais galima buvo nustatyti sekimo ir įrašymo įrangą, radijo stotys ryšiui užtikrinti.

109. Nusikalstamo susivienijimo pagrindinė veikla buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) ir jų kontrabanda.

110. Nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo paskirstomos tarp susivienijimo narių, egzistavo bendra kasa, į kurią buvo mokamas tam tikras procentas (10 proc.) nuo nusikalstamai gauto pelno. Bendrus pinigus valdė S. V. kartu su A. Pe. Nusikaltimams daryti buvo naudojami visų bendri pinigai, bendras buvo ir pelnas, jo dalis buvo investuojama į nekilnojamąjį turtą, automobilius, kurie būdavo registruojami ne grupuotės narių vardu, pinigai taip pat buvo skiriami įkalinimo įstaigose bausmes atliekančių asmenų paramai, teisinėms paslaugoms apmokėti, apsaugos paslaugoms ir kt.

111. Nusikalstamo susivienijimo nariai taip pat buvo apsirūpinę šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

112. Taigi abiejų instancijų teismai pagal nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadas, kad S. V. 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą A susivienijimą ir šiam susivienijimui nuo 2005 m. iki 2014 m. vadovavo, įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą N. T., A. Pe., D. P., T. P. ir kitus nuosprendyje nurodytus asmenis. Nuo 2005 metų A. Pe., D. P., N. T., T. P. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nusikalstamai praturtėti, tapo ginkluoto nusikalstamo A susivienijimo dalyviais ir iki 2014 metų dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00052-11, neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, juos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo S. V., daromuose nuosprendyje nurodytuose nusikaltimuose.

113. Tokias išvadas teismai grindė visumos įrodymų pagrindu: nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų liudytojų V. V., A. P., V. Š., Ž. L., liudytojų V. P., D. S., D. S., G. S., I. Ž., R. P., M. K., E. Ru., G. F., liudytojo Nr. 10-13 (047), įtariamųjų N. R., A. Ka., P. Č., V. M., V. Va., R. Mo., įtariamojo A. R. ir kt. parodymais; rašytiniais įrodymais (parodymų patikrinimo vietoje, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, slapto sekimo ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolais, kratų, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų, dokumentų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 38-2-JL-1113, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų analize Nr. 38-IL-2454 ir kt.

114. Tačiau teismai laikėsi skirtingos pozicijos dėl K. L., T. V., S. Vy., L. P., R. V. ir G. C. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

115. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog K. L., G. C., T. V., S. Vy., R. V. būtų periodiškai dalyvavę rengiamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurie vykdavo įvairiose vietose Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų ir kurių metu buvo sprendžiami įvairūs nusikalstamo susivienijimo dalyvių planai ir konkretūs nusikaltimai, skirstomi vaidmenys nusikaltimams daryti, duodamos užduotys, skirstomas nusikalstamu būdu gautas turtas, tvarkomas bendras pinigų fondas ir t. t. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepakako įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą apie K. L., T. V., S. Vy., L. P., R. V., G. C. ilgalaikius, pastovius, labai glaudžius, tvirtus kriminalinius ryšius su S. V., A. Pe., D. P., N. T. ir T. P. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas K. L., R. V. išteisino pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o T. V., S. Vy., L. P., G. C. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

116. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir nuteistųjų G. C., T. V., S. Vy., L. P. dalyvavimą A nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat nuteistųjų R. V., K. L. dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo veikloje.

117. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs bylos įrodymų visumą, nustatė nuteistųjų G. C., T. V., L. P., R. V., K. L. vaidmenį ir atliekamų funkcijų apimtį nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. teismas nustatė, kad K. L. kontaktavo su BMK tiekėju, buvo atsakingas už šio prekursoriaus tiekimą, taip pat pinigų BMK įgyti perdavimą; G. C. buvo atsakingas už prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui iš Rusijos Federacijos, o vėliau – iš Ukrainos Respublikos; R. V. buvo atsakingas už prekursoriaus BMK priėmimą bei realizavimą Olandijoje, kitų narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą bei perdavimą nusikalstamo susivienijimo nariams; L. P. rūpinosi transporto, vairuotojų draudžiamoms medžiagoms gabenti suradimu, krovinio dokumentų forminimu, koordinavo vairuotojų veiksmus; T. V. kartu su kitais asmenimis 2013 m. buvo pavesta pasirūpinti kokaino pergabenimu iš Ispanijos į Olandiją, o vėliau – ir į Angliją, kur kokainas turėjo būti realizuotas. Teismas taip pat nustatė nuteistųjų G. C., T. V., L. P., R. V., K. L. ilgalaikius ir glaudžius ryšius su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., kitais aukščiausios grandies nusikalstamo susivienijimo dalyviais, taip pat nustatė, kad K. L. ir R. V. buvo žinoma apie nusikalstamame susivienijime turėtus šaunamuosius ginklus.

118. Kasatoriai nuteistieji R. V., K. L., G. C., T. V., nuteistųjų L. P. ir T. V. gynėjai kasaciniuose skunduose teigia, kad nuteistieji pagal atitinkamas BK 249 straipsnio dalis nuteisti nesant jokių patikimų įrodymų dėl jų dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Su tokiais kasacinių skundų teiginiais nėra pagrindo sutikti.

119. Nuteistųjų K. L., T. V., L. P., G. C. ilgalaikių ryšių palaikymą su nusikalstamo susivienijimo vadovu, kitais aukščiausios grandies nusikalstamo susivienijimo dalyviais, jų vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje apeliacinės instancijos teismas grindė atskiruose epizoduose nustatytomis aplinkybėmis, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus 2013 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo duomenų analizėje Nr. 38-IL-2454 pateiktais duomenimis apie S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., V. Š., A. P., T. V. ir kitų asmenų naudotus abonentinius numerius, tarpusavio telefoninius kontaktus, atleistų nuo baudžiamosios tsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojų V. V., Ž. L., V. Š., liudytojų M. K., E. Ru., D. S., D. S., A. Ka., įtariamųjų A. R., R. Mo. parodymais, iš dalies paties nuteistojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir L. P. parodymais, pat pat rašytiniais įrodymais (parodymų atpažinti, akistatų protokolais, slaptų veiksmų atlikimo protokolais, specialisto išvadomis ir kt.).

120. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvada dėl nuteistojo R. V. ilgalaikių ryšių ir vaidmens ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje yra pagrįsta ne vien tik įtariamojo N. R. parodymais, kaip teigia kasatorius, bet ir litais įrodymais: atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojų V. V., V. Š., liudytojo A. Ra., įtariamojo A. R., nuteistojo D. R. parodymais, rašytiniais įrodymais (parodymo atpažinti, akistatos protokolais ir kt.).

121. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistųjų K. L., R. V., T. V., L. P. ir G. C. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje įrodymų visumos pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

122. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tiek BK 249 straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikalstamo susivienijimo būtini požymiai – tikslas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) ir jų kontrabanda, trijų ir daugiau asmenų susivienijimas šiam tikslui, pastovūs tarpusavio ryšiai bei užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, taip pat ir kitos teismų praktikoje suformuotos įstatyme nustatytų nusikalstamo susivienijimo požymių pasireiškimo formos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ir sudėtingumo nusikaltimai – neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų, šių uždraustų medžiagų kontrabanda bei realizavimas – buvo galimi tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato. Šie požymiai išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir išanalizuoti įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados kvalifikuojant S. V. veiką kaip šio nusikalstamo susivienijimo vadovo, o A. Pe., D. P., T. P., N. T. bei K. L., R. V., L. P., T. V., G. C. – kaip šio nusikalstamo susivienijimo dalyvių.

123. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji dalyvavo A nusikalstamame susivienijime, kurio veikla tęsėsi nuo 2005 iki 2014 metų, susivienijimas turėjo savo organizacinę struktūrą, jo nariai tarpusavyje dalijosi užduotimis ir vaidmenimis; visu veiklos periodu jame dalyvavo ne mažiau kaip trys asmenys, taip pat susivienijimas, įgyvendindamas savo tikslus, turėjo ir naudojo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Kaip minėta, teismų praktikoje akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra tarp grupuotės narių egzistuojanti aiški hierarchinė struktūra ir bendros lėšos (kasa). Tai ir buvo nustatyta šioje byloje: iš lėšų, kuriomis disponavo (jas valdė, skirstė) S. V., padedamas A. Pe., buvo plėtojamas verslas, perkamos narkotinės medžiagos, vykdomas jų laikymas, gabenimas, realizacijos procesas, remiami įkalinimo įstaigose atsidūrę bendrininkai ir pan. Tai, kad nuteistieji bičiuliavosi, kartu šventė įvairias šventes, gimtadienius, vykdavo atostogų, patvirtina, kad jų bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas buvo pasiekęs aukščiausią organizuotumo ir pavojingumo lygį – nusikalstamą susivienijimą. Būtent glaudesni ir ilgalaikiai asmenų, kartu darančių nusikalstamas veikas, tarpusavio ryšiai bei abipusis pasitikėjimas lemia sudėtingesnį bendrininkavimo lygį, didesnį organizuotumo laipsnį, tai ir buvo nustatyta šioje byloje. Tokią išvadą lėmė tai, kad šiai grupuotei buvo būdingi hierarchinės struktūros požymiai; kad S. V. šioje grupuotėje buvo įtakingiausias; kad nuteistųjų tarpusavio ryšiai buvo pakankamai lojalūs ir vieningi; kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog egzistavo bendra grupuotės kasa; įvairiose vietose buvo organizuojami bendri susirinkimai, skirti bendriems planams ir tikslams aptarti; šios grupuotės veikla buvo tarptautinė, ji palaikė ryšius su užsienio nusikaltėliais, veikų darymas neapsiribojo tik Lietuvos teritorija, o apėmė ir kitas valstybes (Nyderlandų Karalystę, Ispaniją, Rusijos Federaciją, Jungtinę Karalystę); specializuotasi daryti pačius pavojingiausius ir pelningiausius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (labai dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos), keliančius grėsmę asmenų sveikatai ir gyvybei. Minėtos aplinkybės leido teismams konstatuoti pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos – nusikalstamo susivienijimo – buvimą nuteistųjų veikloje. Užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato – nusikalstamo susivienijimo vykdomo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, bei noras taip elgtis teismams leido daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai, tarp jų ir K. L., R. V., L. P., T. V., G. C., save identifikavo kaip aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo narius, ir patvirtino jų bendrą tyčią.

124. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyti visi nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. kad tai buvo trijų ir daugiau asmenų sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti suburtas nusikalstamas susivienijimas, turintis vidinę hierarchinę organizacinę struktūrą, narių pavaldumą, stabilius ryšius, bendrą kasą, susivienijimo narių vaidmenų, užduočių pasiskirstymą, savo tikslams pasiekti ginkluotas šaunamaisiais ginklais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie šių požymių buvimą nuosekliai ir aiškiai, įvertinant ir atskirus įrodymus bei daromas išvadas pagrindžiant jų visumos įvertinimu, yra pasisakyta ir išdėstyta pakankamai argumentuotai bei motyvuotai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visų nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo padarė įrodymų visumos pagrindu pagrįstas ir teisingas išvadas.

125. Taigi apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas S. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., R. V. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o L. P., T. V., G. C. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

126. Tuo tarpu S. Vy. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie S. Vy. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje yra pasisakyta labai siaurai ir fragmentiškai. Sutiktina su nuteistojo S. Vy. gynėjos kasacinio skundo argumentu, jog S. Vy., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio, veiksmų apimtį ir vaidmenį apeliacinės instancijos teismas siekė atskleisti per jam inkriminuotas kitas nusikalstamas veikas. Nors apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad S. Vy. padarė atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo, tačiau to nepakanka nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams konstatuoti.

127. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes bei įrodymus tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, nuosprendyje neanalizavo ir nevertino S. Vy. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių bei BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamo susivienijimo formaliųjų ir teismų praktikoje suformuotų neformaliųjų požymių, nepagrindė konkrečiais įrodymais savo išvados dėl S. Vy. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

128. Taigi, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl S. Vy. neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 331 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančių, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ir kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

129. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį S. Vy. dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir jam priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, šie pažeidimai yra esminiai, dėl jų buvo suvaržytos garantuotos kaltinamojo teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl padarytų esminių proceso pažeidimų taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra panaikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria S. Vy. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės, kad nuteistieji S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., K. L., R. V., L. P., T. V., G. C. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. Vy., o iš rezoliucinės dalies dėl S. Vy. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir 199 straipsnio 2 dalį šalintina nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį.

130. Pažymėtina, kad kasatoriai kasaciniuose skunduose ginčija teismų nustatytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą ir įrodytumą, tačiau dauguma tokių argumentų yra susiję su faktinių aplinkybių ginčijimu (pvz., ginčijamos aplinkybės dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo pradžios ir pabaigos, nuteistųjų ilgalaikių ryšių, užduočių pasiskirstymo, bendrų pinigų ir t. t.) ir teismų atliktu, pasak kasatorių, netinkamu įrodymų vertinimu (kritikuojamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, ginčijant teismų išvadas ir teikiant savas išvadas). Minėta, kad kasacinių skundų teiginiai dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimo ir netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, kitokio jų vertinimo ir interpretavimo nėra kasacijos dalykas. Kita vertus, dalyje kasacinių skundų argumentų yra paliečiami ir teisės klausimai, į kuriuos teisėjų kolegija atsakys.

131. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P. ir nuteistojo N. T. gynėja kasaciniuose skunduose nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nuteistųjų kaltę grindė neleistinu įrodymu, t. y. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos pareigūno surašyta 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. 38-2-JL-1113.

132. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnas surašė apžvalginę pažymą, kurioje, remiantis įvairiais šaltiniais (kriminalinės žvalgybos duomenimis, kituose ikiteisminiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose esančia medžiaga, Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pagrindu priimtais sprendimais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis, pačiame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis ir kt.), nurodyta informacija apie nusikalstamo susivienijimo sukūrimą (organizavimą), jo dalyvius ir jų tarpusavio ryšius, pateikiami anketiniai duomenys ir pan.

133. Pagal BPK 95 straipsnį dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes. Aptariama pažyma kaip dokumentas nėra įvardijama BPK 96 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąraše. Tačiau nėra pagrindo sutikti su kasacinių skundų teiginiais, kad pažymoje užfiksuota informacija apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės ir pati pažyma negali būti laikoma rašytiniu įrodymu.

134. Minėta, kad kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys.

135. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptariamoje pažymoje pateikiami duomenys nesusiję su nagrinėjama byla ir ji surašyta (gauta) neteisėtu būdu. Nors BPK nuostatos nereglamentuoja tokių pažymų surašymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pažyma surašyta ne atlikus BPK nustatytą proceso veiksmą, o siekiant apibendrinti byloje turimą informaciją. Neteisingi deklaratyvūs kasatorių teiginiai, kad policijos pareigūno surašyta pažyma negali būti objektyvus įrodymų šaltinis dėl policijos pareigūno suinteresuotumo ikiteisminio tyrimo baigtimi. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai ikiteisminiame tyrime surašo ne tik atliekamų proceso veiksmų protokolus, bet ir kitus dokumentus – tarnybinius pranešimus, ataskaitas, pažymas ir t. t. Pareigūnų surašyti dokumentai gali būti laikomi turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, jei juose yra užfiksuoti duomenys, kurie gali patvirtinti ar paneigti bet kokią aplinkybę, ir šiuos duomenis galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai iš esmės rėmėsi minėtoje pažymoje nurodytais duomenimis apie nusikalstamo susivienijimo???susikūrimą (jo organizavimą). Iš teismų nuosprendžių turinio matyti, kad šiuos duomenis teismai tikrino ir gretino su įtariamojo A. R., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį V. V., A. P., V. Š., Ž. L., kitų įtariamųjų ir liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, t. y. teismuose buvo patikrintas pažymoje nurodytų duomenų pagrįstumas ir patikimumas.

136. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos pareigūno surašytą 2013 m. birželio 4 d. / 2014 m. gegužės 7 d. pažymą Nr. 38-2-JL-1113 įrodymu ir vertindami joje nurodytus duomenis, BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatų nepažeidė.

137. Nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., nuteistojo N. T. gynėja kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamo susivienijimo neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes skundžiamas nuosprendis yra ne savarankiškai surašytas procesini dokumentas, o prokuroro apeliacinio skundo pažodinė kopija.

138. Su šiais kasatorių teiginiais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliami reikalavimai yra nustatyti BPK 331 straipsnyje, jo 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai yra nustatyti BPK 304–307 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamo susivienijimo atitinka tokiam nuosprendžiui keliamus reikalavimus: nuosprendyje yra išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas perrašė prokuroro apeliacinio skundo dalį, niekuo neparemti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus ir tenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl kitų nuteistųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 249 straipsnio atitinkamas dalis, nėra pagrindas daryti išvadas dėl nuosprendžio turinio ydingumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems A. Pe., D. P., T. P., N. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė dėl netinkamai paskirtos bausmės ir šia apimtimi tenkino prokuroro apeliacinį skundą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriuose jie ginčijo savo dalyvavimą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas atmeta nuteistųjų apeliacinius skundus

139. Nuteistojo L. P. gynėjo advokato V. Rutavičiaus kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas peržengė prokuroro apeliacinio skundo ribas, kadangi apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, t. y., kasatoriaus nuomone, apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas nuteistojo išteisinimas dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

140. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti. Kasatorius neteisus teigdamas, kad L. P. išteisinimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka. Sutiktina, kad prokuroro apeliaciniame skunde buvo prašoma nuteisti L. P. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nors jis buvo kaltinamas pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras patikslino skundo reikalavimą ir prašė L. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tai apeliacinės instancijos teismas ir padarė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, prokuroro apeliaciniame skunde yra nurodytas nuosprendžio apskundimo pagrindas (pirmosios instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai vertinant įrodymus ir netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas) ir glaustai išdėstyti motyvai (ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas L. P. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, peržengė prokuroro apeliacinio skundo ribas (pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį) ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

Dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu

141. Nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistojo N. T. gynėja kasaciniuose skunduose nurodo, kad teismai jų kaltės dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu nepagrindė tiesiogiai ištirtais, leistinais, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus atitinkančiais įrodymais, o išvadas grindė prielaidomis, taip padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu bei nuosprendžio surašymu, taip pat netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, apibrėžiančias bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindus.

142. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, žemesnių instancijų teismai BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas pripažindami esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tinkamai S. V., A. Pe., D. P., T. P. ir N. T. pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Teismų išvados dėl nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., T. P. ir N. T. kaltės neteisėtai disponavus 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir pasikėsinus šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną pagrįstos ne prielaidomis, o pagal BPK 301 straipsnio l dalį teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų, vykdant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos prašymus, pateiktą medžiagą: prekių transporto priemonėse muitinės patikros aktą, tarnybinį pranešimą apie nusikaltimo požymių aptikimą, patalpų, pastatų, vietovių ir transporto priemonių apžiūros aktą, pažymą apie tyrimą, ekspertų išvadas, tarptautinį prekių – krovinių pervežimo važtaraštį, prekių ir transporto priemonių muitinės patikros (apžiūros) aktą, kratos, poėmio protokolus, tiekimo sutartis, sąskaitas faktūras, tarnybinį pranešimą apie operatyvinės paieškos veiklos stebėjimo rezultatus, pažymą dėl operatyvinės paieškos priemonių, raštą apie Rusijos Federacijos valstybės sienos kirtimą ir asmenų, esančių Rusijos Federacijoje, registraciją, liudytojų J. P., V. P., V. G., A. Ž., A. N., S. O. parodymus, Smolensko apskrities Krasninskio rajono teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes; įtariamojo A. R. parodymus, protokolus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, pažymoje dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo užfiksuotus duomenis ir kt.) visuma, visi jie aptarti ir įvertinti. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados šiame epizode, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

143. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio dėl aptariamos nusikalstamos veikos epizode teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertinęs teisiamajame posėdyje tirtus įrodymus ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų šiame epizode nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., T. P. ir N. T. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, tačiau nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiką pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, buvo pateikęs netinkamą nuorodą į BK 7 straipsnio 12 punktą (nes pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 7 straipsnio nuostatas nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai), buvo nustatyti šio straipsnio 10 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)), šį netikslumą ištaisė. Priimtame nuosprendyje dėl šios veikos išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šiame epizode pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

144. Kasaciniuose skunduose nuteistieji ir jų gynėjai teigia, kad S. V., A. Pe., D. P., T. P. ir N. T. kaltė dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu pagrįsta tik ta aplinkybe, jog jie priklausė nusikalstamam susivienijimui.

145. Nagrinėjamoje byloje teismų nuosprendžiuose nustatyta, kad ginkluoto A nusikalstamo susivienijimo vadovas S. V., šio nusikalstamo susivienijimo dalyviai T. P., N. T., A. Pe., D. P., veikdami bendrai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais V. P., kuris už padarytą veiką nuteistas Rusijos Federacijos Smolensko apskrities Krasninskio rajono teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdami pasipelnyti, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis organizavo neteisėtą 495,207 l skysčio, kuriame buvo BMK, įgijimą, gabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir pasikėsino kontrabandos būdu gabenti šį BMK per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

146. Nors nustatyta, kad S. V., A. Pe., D. P. ir N. T. tiesiogiai nerealizavo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, t. y. neatliko veiksmų, sudarančių šio nusikaltimo objektyviąją pusę (išskyrus T. P.), ši aplinkybė nepanaikina jų baudžiamosios atsakomybės.

147. Pagal teismų praktiką, nusikalstamo susivienijimo narių baudžiamajai atsakomybei kilti nebūtina nustatyti, jog asmenys fiziškai atlieka konkrečius nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, šiuo atveju neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis – jas laiko, krauna, gabena ir pan., užtenka nustatyti faktą, kad jie atlieka kitokius veiksmus, kurie nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ar kilusiais padariniais. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, jog minėtas nusikaltimas buvo iš anksto planuojamas su S. V., N. T. žinia bei nurodymais, pradėjus realizuoti nusikaltimo sudėtį S. V. ir N. T. buvo sistemingai informuojami Rusijos Federacijoje buvusio T. P. apie BMK skysčio įgijimą, jo pakrovimą, gabenimą, perkrovimą, S. V. taip pat buvo informuotas ir apie draudžiamų medžiagų krovinio sulaikymą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog BMK skystis buvo įsigytas už nusikalstamo susivienijimo narių – S. V., N. T., D. P., A. Pe. lėšas. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad nors kasatoriai tiesiogiai nerealizavo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, tačiau atliko veiksmus (lėšų suteikimas, veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas), be kurių šių nusikaltimų vykdytojai negalėjo įgyti bei gabenti BMK skysčio. Juos siejo bendras nusikalstamas sumanymas ir siekiamas tikslas. Be visų šių nusikalstamo susivienijimo narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą nebūtų įgyvendintos šios nusikalstamos veikos.

148. Nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistojo N. T. gynėja kasaciniuose skunduose teigia, kad A. R., kuris nebuvo apklaustas teisme ir kuriam gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje, parodymai yra vienintelis jų kaltės įrodymas dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu. T. P. taip pat teigia, kad jo kaltė grindžiama ir teisme neapklaustų liudytojų A. Ž., A. N., kuriems gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų nė vienoje proceso stadijoje, parodymais.

149. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas procesinis trūkumas (rėmimasis teisme neapklaustų įtariamojo A. R. ir liudytojų A. Ž., A. N. parodymais) nepaneigia teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir nepripažintinas esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą teisėjų kolegija pagrindžia toliau nurodomais argumentais.

150. Minėta, kad tai, jog A. R., A. Ž., A. N. nepavyko apklausti teismo posėdyje, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apskritai nėra reikšmingos ir jomis negalima remtis vertinant kitus byloje surinktus įrodymus. Minėta, kad, išnaudojus visas procesines galimybes apklausti A. R. teisme, pirmosios instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, asmenų parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-106-693/2016). A. R. apklausos tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo pažeista, parodymai fiksuoti BPK nustatyta tvarka. Taigi teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino įrodymais A. R., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymus. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad A. R. parodymai nėra vieninteliai ar lemiami sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nes nuteistųjų kaltė buvo grindžiama įrodymų visuma.

151. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistųjų ir jų gynėjų prašymu teisėjų kolegija nutarė kreiptis teisinės pagalbos į kompetentingas užsienio valstybių teisėsaugos institucijas dėl užsienio piliečių J. P., V. P., V. G., A. Ž., A. N., S. O., V. T., J. T., V. Sh., J. K. apklausų organizavimo vaizdo konferencijos būdu, o nesant techninių galimybių – juos apklausti pagal nuteistųjų ir jų gynėjų pateiktus klausimus. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakymai pagal teisinės pagalbos prašymus iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisingumo ministerijų, iš jų matyti, kad šių šalių teisėjų buvo apklausti liudytojai J. P., V. P., J. K., V. Sh., V. T. ir J. T. Liudytojai S. O., A. Ž. ir A. N. apklausti nebuvo, nes į teismo posėdžius neatvyko, nors ne kartą buvo kviečiami šaukimais. Liudytojai S. O., A. Ž. ir A. N., kurių apklausti nepavyko, yra užsienio piliečiai, taigi jų dalyvavimo teisme užtikrinimas sunkiai įgyvendinamas; teismas dėjo pastangas apklausti minėtus liudytojus ir sudaryti galimybę kaltinamiesiems užduoti jiems klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo išnaudotos visos galimybės liudytojus S. O., A. Ž. ir A. N. apklausti šioje byloje, tačiau to padaryti nepavyko. Be to, nuosprendyje teisingai nurodyta, kad liudytojai A. Ž. ir A. N. Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų buvo ne kartą apklausti, dėl esminių įvykių aplinkybių davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus, jų parodymai buvo patikrinti Smolensko apskrities Krasninskio rajono teismo, nagrinėjusio V. P. bylą, ir pripažinti byloje leistinais įrodymais. Be to, padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad šių liudytojų parodymai nėra vienintelis ar lemiamas nuteistųjų kaltės įrodymas dėl neteisėto disponavimo 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir pasikėsinimo šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu.

152. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų atliktas įtariamojo A. R., liudytojų A. Ž. ir A. N., kurių nuteistieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo apklausti, parodymų vertinimas, turi tam tikrų įrodinėjimo trūkumų, tačiau dėl bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusios procesinės situacijos, šie trūkumai nelaikytini esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

153. T. P. kasaciniame skunde nurodo, kad byloje neatlikus portretinio tyrimo apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų 2009 m. liepos 10 d. atlikto sekimo metu užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje yra užfiksuotas būtent jis.

154. Minėta, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas atliko Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų 2009 m. liepos 10 d. sekimo metu vaizdinėje medžiagoje užfiksuoto vieno iš asmenų atvaizdo ir T. P. išvaizdos vizualią lyginamąją analizę ir padarė tokią pačią išvadą, kad vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas būtent T. P.. Teismams nekilo abejonių, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų 2009 m. liepos 10 d. sekimo metu vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas asmuo, tiesiogiai dalyvavęs neteisėtai įgyjant skystį, kurio sudėtyje buvo BMK, pakraunant jį į automobilį „Gazel“, nuvežant skystį iki degalinės „Samson“ bei jį perkraunant į V. P. vairuojamo vilkiko priekabą, yra T. P. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). Sprendimą dėl specialiųjų žinių panaudojimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar šie proceso veiksmai yra reikalingi bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Atsižvelgiant į tai, kad žemesniųjų instancijų teismams nekilo jokių abejonių dėl to, jog vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas asmuo yra T. P., nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės atlikti specialiųjų žinių reikalaujančius proceso veiksmus, todėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šiuo požiūriu nebuvo padaryta.

155. Kasatorius nuteistasis T. P. kasaciniame skunde teigia, kad pakartotinis jo atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus. Šie kasatoriaus teiginiai yra pagrįsti.

156. Tam, kad šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu surinkti duomenys būtų laikomi leistinais įrodymais, jie turi būti gauti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai, dalyvaujant ir Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, 2013 m. vasario 25 d. kaip liudytoją apklausė V. P. apie 2009 m. liepos 9–13 d. įvykių aplinkybes, be to, jis pateikė asmens, prisistačiusio jam kaip Arkadijus, apibūdinimą. Po apklausos, 2013 m. vasario 26 d. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. P. iš jam pateiktų atpažinti keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir T. P. nuotrauka, neatpažino nė vieno asmens. Kai tą pačią dieną atliktos liudytojo V. P. papildomos apklausos metu jam buvo pateikta apžiūrėti fotolentelė su kitų trijų vyrų nuotraukomis ir kita T. P. nuotrauka, V. P. antru numeriu pažymėtą asmenį (T. P.) įvardijo kaip vyrą, kuris 2009 m. liepos mėnesį prisistatė jam kaip Arkadijus, nes turi išraiškingas akis, panašius plaukus ir nosį, kitų panašumų, bet kadangi nuo 2009 m. liepos mėnesio praėjo daug laiko, nėra tikras, kad tai jis.

157. Vertinant liudytojo V. P. papildomos apklausos metu atliktą pakartotinį parodymą atpažinti pagal nuotraukas, konstatuotina, kad pakartotinis asmens parodymas atpažinti neturi procesinės prasmės, o kartu ir savarankiškos įrodomosios reikšmės, nes tokiu atveju neįmanoma nustatyti, ką asmuo atpažino – ar nusikaltimo metu, ar pirmojo atpažinimo metu matytą asmenį. Be to, pagal BPK 191–192 straipsnių nuostatas asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu yra savarankiškas duomenų rinkimo procesinis veiksmas, nes BPK nenustato kitokios asmens parodymo atpažinti tvarkos (pvz., apklausiant kaip įtariamąjį pateikiamos nuotraukos atpažinti). Todėl taip gauti ikiteisminio tyrimo duomenys yra neleistini ir negali būti pripažįstami įrodymu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. P. papildomos apklausos metu atliktą pakartotinį asmens parodymą atpažinti pagal nuotraukas kaip įrodymą ir remdamasis juo kaip vienu iš kaltinimą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

158. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir pašalinus iš įrodymų visumos pirmiau aptartus pakartotinio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką užfiksuotus duomenis, gautus pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, kad teismai dėl T. P. priėmė neteisingą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas nustatytas minėtos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pagrįsdamas savo teisines išvadas dėl T. P. padarytos nusikalstamos veikos, rėmėsi visuma kitų byloje esančių įrodymų (Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų 2009 m. liepos 10 d. atlikto sekimo metu užfiksuota vaizdine medžiaga; V. P. apklausų metu pateiktu asmens, prisistačiusio Arkadijumi, apibūdinimu, kuris atitinka T. P. išvaizdos požymius; pažyma apie T. P. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir duomenimis apie T. P. Rusijos Federacijos sienos kirtimą bei asmenų, esančių Rusijos Federacijoje, registraciją minėto nusikaltimo padarymo metu; protokolais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir telefoninių pokalbių suvestinėmis), kurie įvertinti nė vienam jų nesuteikiant išskirtinės įrodomosios reikšmės, jie lyginti tiek atskirai, tiek ir tarpusavyje, teismo išvados padarytos atlikus visumos įrodymų analizę.

159. T. P. ir N. T. gynėja kasaciniuose skunduose nurodo, kad T. P. ir N. T. kaltė grindžiama ir iš Rusijos Federacijos gautais operatyvinių veiksmų rezultatais, tačiau šių duomenų gavimo teisėtumas nebuvo patikrintas, dėl to šie duomenys negalėjo būti pripažinti leistinu įrodymų šaltiniu ir jais negalėjo būti grindžiami teismų sprendimai.

160. Minėta, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

161. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rusijos Federacijos federalinės narkotikų apyvartos kontrolės valdybos Operatyvinės paieškos departamento Narkotikų nusikaltimų prevencijos valdyba operatyvines paieškos priemones, turėdama tikslą dokumentuoti visų nusikalstamos grupuotės dalyvių nusikalstamą veiklą, vykdė kartu su Rusijos FNKT Smolensko srities valdyba, Rusijos FNKT Tatarstano Respublikos valdyba, Latvijos ir Lietuvos Respublikų kriminaline policija, Baltarusijos Respublikos VRM (18 t., b. l. 121). Rusijos Federacijoje dėl šio epizodo surinkta medžiaga (dokumentai, liudytojų apklausos, telefoninių pokalbių stenogramos, garso ir vaizdo įrašai ir kt. informacija) iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros buvo gauta pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymus, vadovaujantis 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautine sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pagal minėtos sutarties 3 straipsnį teisinė pagalba apima susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose nurodytų procesinių veiksmų atlikimą, kaip antai: šalių, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, ekspertų apklausą, ekspertizių, teisminės apžiūros atlikimą, daiktinių įrodymų perdavimą, baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ir nusikaltimus padariusių asmenų išdavimą, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimą ir vykdymą, dokumentų įteikimą ir persiuntimą, pateikimą kitos šalies prašymu duomenų apie kaltinamųjų teistumą. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, vykdydama pavedimą suteikti teisinę pagalbą, vadovaujasi savo valstybės įstatymais. Dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią (13 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje prašant teisinės pagalbos iš Rusijos Federacijos buvo laikytasi visų minėtoje tarptautinėje sutartyje įtvirtintų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose teisėtumui keliamų reikalavimų.

162. Lietuvos baudžiamojo proceso teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodymais gali būti pripažinti ir užsienio valstybėse surinkti duomenys. Tarptautinis bendradarbiavimas grindžiamas abipusio pripažinimo principu, taikant šį principą renkant bei perduodant įrodymus tarptautinio teisinio bendradarbiavimo pagrindu siekiama, kad vienoje valstybėje surinkti ir kitai šaliai perduoti įrodymai būtų vertinami lygiai taip pat, tarsi jie būtų surinkti pagal tokius įrodymus gavusios valstybės nacionalinės teisės nuostatas. Vienoje valstybėje surinkti, užfiksuoti, patikrinti įrodymai kitoje valstybėje turi būti laikomi leistinais ir priimtinais, kaip surinkti taikant šios valstybės nacionalinės teisės nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144-693/2019">2K-144-693/2019</a>). Pagal teismų praktiką, nuteistųjų kaltė gali būti grindžiama iš kitų valstybių gautais duomenimis. Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įrodymais pripažįstami ir duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų sutarčių nustatyta tvarka; jeigu įrodymai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis įrodymų tyrimą reglamentuojančiomis BPK XXI skyriaus nuostatomis, teismas gali jais grįsti savo išvadas (BPK 301 straipsnis) kartu su kitais bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtOTQyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-942/2018">2K-83-942/2018</a>). Kita vertus, tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka iš užsienio valstybės gautų duomenų pripažinimą įrodymais riboja visuotinai pripažinti žmogaus teisių apsaugos reikalavimai (pvz., EŽTT 2011 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Stojkovic prieš Prancūziją ir Belgiją, peticijos Nr. 25303/08; 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje El Haski prieš Belgiją, peticijos Nr. 649/08).

163. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 1 d. teisiamojo posėdžio metu ištyrė iš Rusijos Federacijos gautus dokumentus (124 t., b. l. 113) BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka ir šiuos duomenis pripažino įrodymais bei vertino juos kitų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė motyvuotą išvadą, jog minėti tyrimo veiksmai buvo užfiksuoti ir įtvirtinti tinkamai, jie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas iš Rusijos Federacijos gautus duomenis įrodymais ir jais vadovaudamasis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Dėl kasatorių išskiriamų Rygos policijos pareigūno pažymos ir telefoninių pokalbių išklotinių (19 t., b. l. 5 – 20 t., b. l. 40) teisėjų kolegija pažymi, kad šių duomenų gavimas ir panaudojimas susijęs su asmens teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, įtvirtintos tiek Lietuvos teisėje (BPK 44 straipsnio 9 dalis ir kt.), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, ribojimu. Pažymėtina, kad aptariamu atveju Lietuvos Respublika nebuvo atsakinga už pirminį šios teisės ribojimą – slaptos asmenų susižinojimo telefonu kontrolės taikymą (žr., be kita ko, ir su atitinkamais pakeitimais, EŽTT Didžiosios kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo byloje Big Brother Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 58170/13 ir kt., 495–496 punktus). Minėtos slaptos kontrolės rezultatai buvo gauti pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą, tiriant sunkius, be kita ko, ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriais, taip pat šaunamaisiais ginklais ir kt. Slapta telefoninių pokalbių kontrolė yra visuotinai – taip pat ir Lietuvos teisinėje praktikoje – pripažįstama ir taikoma kovos su tokio pobūdžio nusikalstama veikla priemonė.

164. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir plataus masto tyrimo kontekstą, taip pat į tai, kad susijusios valstybės, kurių institucijos ir pareigūnai dalyvavo tiriant nusikalstamos grupuotės veiklą, – be kita ko, Latvijos Respublika ir Rusijos Federacija – yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos narės, saistomos, be kita ko, šios Konvencijos 8 straipsnio reikalavimų, aplinkybė, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra kasatorių nurodomų papildomų dokumentų, susijusių su telefoninių pokalbių kontrolės taikymu (ir nebuvo imtasi priemonių siekiant juos išreikalauti pasinaudojus teisinės pagalbos mechanizmais), nepripažintina esminiu procesiniu trūkumu, kuris sudarytų kliūtį pripažinti slapta klausantis telefoninių pokalbių gautus duomenis įrodymais. Proceso teisingumo aspektu reikšminga ir tai, kad aptariamos telefoninių pokalbių išklotinės šioje baudžiamojoje byloje buvo panaudotos kaip vienas iš daugelio įrodymų dėl atitinkamo epizodo, jų turinys atitiko kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu, be to, teisingai nurodė, kad vertinant telefoniniuose pokalbiuose (kurių išklotinės gautos iš Rusijos Federacijos) užfiksuotų duomenų patikimumą svarbu tai, jog jie atitinka ir Lietuvoje teisėsaugos pareigūnų, be kita ko, vykdant kriminalinę žvalgybą surinktus duomenis (žr. šio teismo nuosprendžio 47.15 punktą ir toliau).

165. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tiek anksčiau aptartomis baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su teisinės pagalbos prašymų pagrindu gautais įrodymais, tiek nurodyta teismų praktika ir argumentais, konstatuoja, kad abejoti iš užsienio valstybės gautų duomenų teisėtumu bei pagrįstumu nėra pagrindo, todėl žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka ir jais grindė savo išvadas.

Dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų, 290 litrų, 566,1 litro, skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio prekursoriaus kontrabandos

166. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos dėl neteisėto labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, įgijimo, laikymo, gabenimo kontrabanda ir realizavimo, ne mažiau kaip 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabanda, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabanda, turint tikslą realizuoti, buvo inkriminuotos kaip pavienės nusikalstamos veikos.

167. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmos nusikalstamos veikos (600 litrų skysčio su BMK) S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., L. P., G. C. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisino, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir ištirtas nusikaltimo dalykas. Dėl antros nusikalstamos veikos (290 litrų skysčio su BMK) S. V., A. Pe., T. P., N. T. nuteisė pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, K. L., G. C., R. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 3 dalies į BK 266 straipsnio 1 dalį; K. L., G. C., R. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (konstatavęs, kad jie nebuvo nusikalstamo susivienijimo nariai ir nedalyvavo jo veikloje); o D. P. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisino (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, nes buvo sulaikytas). Dėl trečios nusikalstamos veikos (566,1 litro skysčio su BMK) S. V., A. Pe., N. T., T. P. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; K. L., L. P., G. C. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 3 dalies į BK 266 straipsnio 1 dalį bei kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (konstatavęs, kad jie nebuvo nusikalstamo susivienijimo nariai ir nedalyvavo jo veikloje); D. P. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisino (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką).

168. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs aptariamus disponavimo BMK epizodus tęstine nusikalstama veika ir kvalifikavęs ją pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., L. P. ir G. C. dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK krovinio kontrabandos buvo išteisinti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (konkrečiai nenustačius jiems inkriminuotų nusikaltimų dalyko), o D. P. – ir dėl likusių epizodų, neteisėtai disponuojant 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, bei 566 litro skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

169. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo, nuteistųjų A. Pe., K. L., T. P., nuteistojo L. P. ir jo gynėjo, nuteistojo N. T. gynėjos kasaciniuose skunduose ginčijamas baudžiamojo įstatymo (BK 266 straipsnio 3 dalies) šiai nusikalstamai veikai taikymas, teigiant, kad nebuvo nustatytas ir ištirtas esminis šio nusikaltimo sudėties požymis – dalykas ir jo kiekis (didelis ar labai didelis BMK kiekis), nebuvo ištirti nei 290 litrų, nei 600 litrų skysčio su BMK pavyzdžiai; 600 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, išvis nerasta, jo kiekis išvestas iš kitų tęstinės veikos epizodų, darant prielaidą apie gamybos, transportavimo būdo panašumą; visais trimis atvejais nenustatytas gabentame skystyje buvęs grynasis BMK kiekis. Kasatorių manymu, dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

170. BK 266 straipsnyje (2010 m. birželio 30 d. redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Taigi nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijoje, todėl kasatoriai teisūs, kad kiekvienoje byloje būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Nustatant narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį ir kt., be kitų įrodymų, reikalinga specialisto išvada arba ekspertizės aktas.

171. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje nustatyta ir šioje nutarties dalyje aptariama veika apeliacinės instancijos teismo pripažinta tęstine, t. y. sudaryta iš trijų disponavimo BMK, jo kontrabandos epizodų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko (kaltininkų) tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl pirmiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas (kaltininkai) savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>).

172. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visais trimis atvejais neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) BMK, šio prekursoriaus kontrabandą organizavo tie patys asmenys – S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., pasitelkdami visais trimis atvejais G. C., K. L., o atskirais atvejais – ir L. P. (dviem atvejais), R. V. (vienu atveju) bei kitus nuosprendyje nurodytus asmenis; visais atvejais buvo neteisėtai disponuojama, kontrabandos būdu gabenama ta pati medžiaga, kuri už bendras nusikalstamo susivienijimo lėšas buvo įgyta per G. C. Ukrainoje, ten laikoma sandėliuose, juose visais trimis atvejais vilkikuose buvo paslėptas BMK krovinys; visi trys disponavimo prekursoriumi, jo gabenimo kontrabandos būdu atvejai apima tą patį laikotarpį nuo 2011 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 15 d., visi BMK kroviniai turėjo būti pristatyti į Olandiją ir ten realizuoti. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nusikalstamus veiksmus S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., taip pat K. L., G. C., R. V., L. P. realizavo veikdami nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, suvokdami, kad veikia bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, realizuoja bendrą sumanymą, suvokdami nusikalstamų veikų pobūdį, mastą ir norėdami taip veikti, taigi – veikdami bendra tyčia. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus, disponuojant ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litro skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo BMK, šį prekursorių neteisėtai gabenant kontrabandos būdu, kvalifikavo ne kaip atskirus nusikaltimus, o kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

173. Kasaciniuose skunduose minėti kasatoriai teisingai nurodo, kad iš trijų aptariamų epizodų tik viename nustatytas tikslus nusikalstamos veikos dalyko (grynosios medžiagos) kiekis, – specialisto išvada Nr. 140-(1190)-IS1-2405 nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8–16 d. daugiau kaip pusę gabento skysčio, bendro 566,1 litro kiekio, sudarė grynoji medžiaga 1-fenil-2-propanonas (BMK) – 300 236,809 g. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. T1-68 patvirtintas Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas labai didelis kiekis 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) (BMK) yra daugiau nei 250 g (grynosios medžiagos), taigi minėtame epizode nustatytas BMK kiekis yra labai didelis. Kituose dviejuose epizoduose tiesiogiai nustatyti skystyje buvusio gryno prekursoriaus BMK kiekio nebuvo galima dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodytų objektyvių priežasčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas tą grynosios medžiagos kiekį (kad tai daugiau nei 250 g BMK) abiejuose epizoduose konstatavo, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (apie iš esmės analogišką medžiagų gabenimo, krovimo būdą, vietas, analogiškus dokumentuose nurodytus legaliai gabenamus krovinius (statybinis gruntas), kuriuose buvo paslėptos medžiagos, krovinių dokumentų forminimą, tų pačių asmenų dalyvavimą) bei specialistų išvadomis apie visuose epizoduose surasto skysčio sudėties didelį panašumą. Iš tiesų esant tokioms aplinkybėms, t. y. tiriant konkrečią pavienę nusikalstamą veiką, tiksliai nenustačius tos veikos dalyko, galėtų kilti problema taikant baudžiamąjį įstatymą. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui pripažinus aptariamą veiką dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 600 litrų, 566,1 litro, 290 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, šio prekursoriaus kontrabandos viena tęstine nusikalstama veika, atskiruose tos veikos epizoduose nenustatytas (ar net nerastas) konkretus nusikaltimo dalyko kiekis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, jeigu nustatyti patys BMK disponavimo ir kontrabandos faktai bei nustatytas bent viename epizode tikslus grynosios medžiagos kiekis – šiuo atveju labai didelis, aiškiai viršijantis 250 g. Tai reiškia, kad esant tęstinei veikai nusikaltimo dalykas turi būti nustatytas, tačiau nebūtinai tikslus kiekviename epizode. Šioje byloje jis nustatytas – tai labai didelis kiekis 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) (BMK).

174. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pritaikė baudžiamąjį įstatymą nenustatęs visų nusikaltimo sudėties elementų ir nenustatęs veikos dalyko nukrypo nuo teismų praktikos.

175. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo, nuteistųjų A. Pe., D. P., G. C., K. L., T. P., nuteistojo N. T. gynėjos kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas minėtus nuteistuosius kaltais pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, nenurodė jokių jų individualios baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudarančių aplinkybių, kuriomis būtų pasireiškę jų konkretūs veiksmai ir kurie rodytų jų tyčią kartu su kitais asmenimis dalyvauti padarant šią tęstinę veiką, byloje neįrodyti jokie konkretūs kiekvieno iš bendrininkų veiksmai ir vaidmuo, kaltė preziumuota remiantis dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje (taikyta kolektyvinė atsakomybė), teismas nuteistųjų kaltę nepagrįstai grindė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo Ž. L. nenuosekliais parodymais, įtariamojo A. R., nuteistojo K. L. parodymais (ir pats K. L. kasaciniame skunde nurodo, kad jo parodymais teismas neturėjo vadovautis), padarė nepagrįstas išvadas dėl specialisto išvados, ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, nuosprendį grindė prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistiesiems. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį.

176. BK 266 straipsnyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: neteisėtą pirmos kategorijos prekursorių gaminimą, įgijimą, laikymą gabenimą, siuntimą arba pardavimą ar kitaip realizavimą. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

177. Šioje nutartyje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo baigiamąjį aktą gali panaikinti tik nustatęs, kad vertinant įrodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

178. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi bylos duomenys įvertinti ir aptarti, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių yra pakankamai išsamios ir logiškos. Tiek dėl kasatorių minimų liudytojo Ž. L., įtariamojo A. R., nuteistojo K. L. parodymų, tiek dėl byloje esančių specialisto išvadų įrodomosios reikšmės apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuos ar kitus įrodymus apeliacinės instancijos teismas būtų įvertinęs netinkamai, pažeisdamas baudžiamojo proceso nuostatas. Nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad teismas neįvardijo bendrininkų atliktų veiksmų ir vaidmens padarant šią nusikalstamą veiką, – ji detaliai aprašyta kasatorių minimame nuosprendžio 50.40 punkte. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus.

179. Nuteistasis D. P. kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad visi trys aptariamos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai buvo organizuoti, vykdyti ir pabaigti nuo 2011 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 16 d., o apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šios nusikalstamos veikos (skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, įgijimo per G. C., gabenimo, laikymo ir realizavimo) organizavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei D. P. 2011 m. gegužės mėnesį buvo sulaikytas ir jam paskirtas suėmimas, pripažino jį kaltu peržengdamas kaltinimo, apeliacinių skundų ir apeliacinio nagrinėjimo ribas. Nenustatyta, kad jis, būdamas suimtas, turėjo kokį nors kontaktą su bendrininkais, žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, pas jį nerasta jokių ryšio priemonių ir pan., taigi jis negalėjo dalyvauti padarant šį nusikaltimą.

180. Atsakant į šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, jog D. P. buvo A nusikalstamo susivienijimo narys ir vykdydamas priskirtus vaidmenis daromuose nusikaltimuose bendravo su kitais bendrininkais (apie tai pasisakyta šios nutarties dalyje apie BK 249 straipsnio taikymą). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog šioje dalyje aptariamo skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis BMK, gabenimo, laikymo ir realizavimo organizavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei D. P. 2011 m. gegužės mėnesį buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, niekaip neperžengia kaltinimo ar apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai organizavo ir darė daug nusikalstamų veikų, jos buvo ilgalaikės, daromos ne vienoje valstybėje, joms daryti buvo ruošiamasi, sudaromos sudėtingos schemos. Ne išimtis ir aptariama tęstinė nusikalstama veika. Teismas nustatė, kad D. P. dalyvavo organizuojant šią veiką, o tai, kad šios veikos realizavimo metu jis buvo suimtas, nėra pagrindas jam nutraukti baudžiamąją bylą.

181. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas aptariamus disponavimo BMK epizodus tęstine nusikalstama veika ir kvalifikavęs nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., K. L., L. P., V. Vi. ir G. C. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, turint tikslą jį platinti

182. Pirmosios instancijos teismas buvo išteisinęs S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., T. V. ir S. Vy. dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (35,55 kg) kokaino, turint tikslą jį platinti, argumentuodamas tuo, kad šie asmenys 2013 m. sausio 22 d. buvo suimti, dėl to jie negalėjo atlikti jokių kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, neturėjo galimybės susitikti tarpusavyje ir su kitais asmenimis, organizuoti kokaino saugojimą, gabenimą ar jo realizavimą, duoti kokius nors nurodymus.

183. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nustatydamas, kad S. V., D. P., A. Pe., N. T., T. P., S. Vy., T. V. padarė pirmiau minėtą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 7 straipsnio 11 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šis teismas nustatė, kad pagrindiniai šios nusikalstamos veikos dalyviai buvo S. V., D. P., A. Pe., N. T., T. P. – jie (vadovaujant S. V., kuris iš bendro pinigų fondo finansavo kokaino įgijimo, gabenimo ir laikymo Ispanijoje išlaidas bei koordinavo bendrininkų veiksmus), veikdami bendrai, parengė veiksmų planą, organizavo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (35,55 kg) kokaino, įgijimą Brazilijoje, neteisėtą gabenimą iš Pietų Amerikos į Ispaniją (Kanarų salas), ten laikymą, turint tikslą pergabenti iš Ispanijos į Nyderlandus ir iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę bei ten platinti. T. V. buvo pavesta organizuoti kokaino pergabenimą iš Ispanijos į Nyderlandus, iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę bei ten platinimą, o sulaikius S. V., A. Pe., D. P., N. T. – ir organizuoti iš Pietų Amerikos į Kanarų salas atgabento kokaino laikymą bei pasitelkti tam V. V., tai jis ir padarė.

184. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo, nuteistųjų D. P., A. Pe., T. P., nuteistojo N. T. T. V. ir S. Vy. gynėjų kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama ginčijant šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies pagrįstumą, teigiant, kad šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes neteisingai vertino gautus duomenis, nuosprendį grindė prielaidomis, nuosprendyje nurodyti įrodymai nepagrindžia dalyvavimo šiame epizode, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti patikimas išvadas apie minėtų nuteistųjų kaltę dėl šios veikos, nuteistieji objektyviai negalėjo šios veikos organizuoti ir dalyvauti ją padarant, nes tuo metu buvo suimti.

185. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį bei motyvus, konstatuoja, kad šio teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ir sprendimo surašymas dėl aptariamos nusikalstamos veikos tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

186. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (35,55 kg) kokaino, turint tikslą jį platinti, motyvuotai pagrindė savo išvadą, kad S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. turėjo galimybę padaryti šį nusikaltimą ir jį padarė. Šis teismas nurodė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nusikalstamo susivienijimo nariai pirminius šios nusikalstamos veikos organizavimo veiksmus atliko dar 2012 m. – vasario mėnesį įgijo jachtą „Leos“, vasarą ir rudenį ieškojo jos kapitono, iki gruodžio mėnesio įgijo labai didelį kiekį kokaino, nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. sausio 19 d. kokainas buvo atplukdytas iš Pietų Amerikos į Kanarų salų uostus, neteisėtai laikomas jachtoje, iš kurios jau vėliau dalis kokaino buvo pergabenta į išnuomotą būstą. Tuo tarpu S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. buvo sulaikyti ir po to suimti tik 2013 m. sausio 22 d., o D. P. 2012 m. – 2013 m. pradžioje buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudžiant bendrauti su kitais minėtais nusikalstamo susivienijimo nariais, tačiau jis šio draudimo nesilaikė. Be to, šie asmenys, net būdami Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, naudojosi uždraustomis mobiliojo ryšio priemonėmis ir bendravo tiek tarpusavyje, tiek su laisvėje esančiais bendrininkais. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrindė visumos įrodymų analize. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

187. Nuteistųjų D. P., A. Pe., T. P. kasaciniuose skunduose ginčijamas NVIV sankcionavimo ir realizavimo teisėtumas, teigiama, kad šioje byloje NVIV buvo pradėti vykdyti neturint tam teisinio ir faktinio pagrindo, peržengiant leistinas ribas, pažeidžiant BPK 159 straipsnio nuostatas, akcentuojamas V. V. provokacinių veiksmų D. P. atžvilgiu atlikimas bei nurodoma, kad iš šių įrodymų šaltinių gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiama ši apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis.

188. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis). Taigi, kad šitokie veiksmai turėtų teisėtą pagrindą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį, kurioje turi būti nurodytas asmuo (asmenys), kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo ar asmenys, prieš kuriuos veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens ar asmenų, prieš kuriuos veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Procesinis dokumentas, kuris sudaro pagrindą taikyti šias priemones, nustato jų taikymo apimtis, terminus ir t. t., yra būtent teismo nutartis. Joje, be kita ko, kaip minėta, turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, remiantis BPK 158 straipsnio 3 dalies 4 punktu, BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pan.

189. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras, gavęs informaciją iš pareigūnų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. ir rugsėjo 10 d. nutartimis jose nurodytiems pareigūnams, taip pat ir V. V., neatskleidžiant savo tapatybės, buvo leista atlikti tyrimo veiksmus, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir slaptą sekimą (6 t., b. l. 46–48, 68–70). Šiose nutartyse, be kita ko, buvo nurodyti ir leidžiamų atlikti tyrimo veiksmų laikotarpiai (atitinkamai nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. sausio 19 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. kovo 10 d.), įvardyti subjektai (pareigūnai) ir asmenys, prieš kuriuos tie veiksmai turi būti atlikti, taip pat atliktinų tyrimo veiksmų apimtis. Minėtomis teismo nutartimis pareigūnams buvo leista užmegzti ryšį su S. V., D. P. ir jų bendrininkais, savo veiksmais prisidėti prie jų galimo susitarimo neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, organizuoti narkotinės medžiagos gabenimą, slapta stebėti, sekimo metu naudoti vaizdo ir garso įrašymo įrangą, slapta patekti į nusikaltimams naudojamas gyvenamąsias patalpas, transporto priemones ir kitas su daromais nusikaltimais susijusias vietas, apžiūrėti, atlikti laikiną narkotinių medžiagų paėmimą, apžiūrėjimą, atlikti slaptus veiksmus – dalyvauti susitikimuose. Vertinant minėtų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių turinį ir atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotą V. V. apklausos metu pateiktą informaciją apie šiame epizode aptariamą galimai daromą sunkų nusikaltimą, prie kurio jam buvo pasiūlyta prisijungti, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad BPK 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatyti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuoti teisėtai, turint tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

190. Nuteistųjų D. P., A. Pe., T. P. kasaciniuose skunduose, kaip minėta, akcentuojama V. V. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, analizės svarba ir tvirtinama, kad jo veiksmai nuteistojo D. P. atžvilgiu buvo neteisėti, provokacinio pobūdžio, dėl to jais grįsti nuteistųjų kaltės šiame epizode negalima.

191. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Minėtame straipsnyje neapibrėžta provokacijos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pažymėtina, kad tiek teismų praktikoje, tiek remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, sprendimas 2008 m. vasario 5 d.; M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 74355/01, sprendimas 2008 m. birželio 24 d.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2K-434/2013). Konstatavus, kad veikos padarymą lėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIV dalyvių veikimo būdą (į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki nusikalstamų veikų imitavimo modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti.

192. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų priimtus sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu, iš naujo byloje esančių duomenų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato, o vadovaujasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, ne visus vykdant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus gautus duomenis pripažino neleistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų duomenis, gautus bendraujant su D. P. elektroniniu paštu (surašant V. V. savanoriško laiškų pateikimo protokolus netinkamai įforminus slaptų veiksmų atlikimą, netinkamai užfiksavus juose dalyvavusius asmenis ir veiksmų eigą), taip pat nuo 2013 m. gruodžio 7 d. gautus duomenis, kai teisėtai sankcionuoti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai peraugo į provokuojančius.

193. Tokią išvadą apeliacinės informacijos teismas pagrindė bylos duomenų analize. Šis teismas nustatė, kad V. V. kartu su kitais A nusikalstamo susivienijimo nariais iki aptariamos nusikalstamos veikos pradžios kontaktavo, padarė kitas nusikalstamas veikas, dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje; dėl prisijungimo prie šios jau pradėtos naujos nusikalstamos veikos, susijusiosios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, sprendė S. V. (pastarasis kartu su T. P. ir N. T. 2013 m. sausio pradžioje buvo susitikę su V. V. aptarti kokaino gabenimo į Olandiją bei vėliau į Jungtinę Karalystę, būtent S. V. pavedimu pas V. V. į Ukrainą vyko T. V. su M. P.) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iki 2013 m. liepos 15 d. V. V. apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo jokios informacijos apie šį nusikaltimą, be to, labai didelis kiekis kokaino jachta „Leos“ į El Hiero saloje esantį La Restingos uostą buvo atgabentas 2013 m. sausio 19 d., iš ten 2013 m. kovo 1–2 d. buvo pergabentas į Gran Kanarijos saloje esantį Pasito Blanco uostą, ten buvo neteisėtai laikomas iki 2013 m. liepos, kai per du kartus dalis jachtoje laikyto kokaino buvo pergabenta į išnuomotą būstą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė logišką išvadą, kad šiomis aplinkybėmis teigti, jog V. V. kartu su pareigūnais atliko provokacinius veiksmus, nėra pagrindo.

194. Byloje nenustatyta, kad V. V. (ar kiti pareigūnai) būtų kurstęs, įkalbinėjęs ar kitaip skatinęs D. P. padaryti nusikalstamą veiką, susijusią su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu. Minėtuose kasaciniuose skunduose provokacijos aspektu atkreipiamas dėmesys į V. V. elektroninio pašto adreso sukūrimo ir jame vykusio susirašinėjimo su D. P. aplinkybes. Tačiau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas duomenis, gautus V. V. bendraujant su D. P. nuosprendyje nurodytų elektroninio pašto adresų dėžutėse, pripažino neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir jais grįsdamas nuteistųjų šiame epizode kaltę nesivadovavo (nuosprendžio 52.19, 52.20 punktai).

195. Nors nuteistųjų D. P., A. Pe., T. P. kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl duomenų, gautų V. V. dalyvaujant nusikalstamoje veikoje bei atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, vertinimo yra prieštaringos, tačiau taip nėra. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konkrečiai pasisakė, kuriuos byloje surinktus duomenis laiko tinkamais įrodymais šiame epizode, o kuriuos – ne. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį vadovavosi kaip patikimais tiek V. V. parodymais, tiek duomenimis, gautais 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. spalio 6 d. atliekant slaptą sekimą, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti išsamūs argumentai, kodėl teismas vienus įrodymus atmeta, o kitais vadovaujasi.

196. Nuteistojo S. V. ir jo gynėjo, nuteistųjų D. P., A. Pe., T. P., nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėjos, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad V. V. parodymai dėl jo statuso šioje byloje yra nepatikimi, dėl to jais negalima vadovautis.

197. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. V. parodymus (apie susitikimus su susivienijimo nariais, iš S. V. gautą informaciją apie iš Brazilijos į Kanarų salas atplaukiančią jachtą su 50 kg kokaino, sutarimą organizuoti kokaino paėmimą iš Kanarų salų į Olandiją ir pinigų pasidalijimą, po nusikalstamo susivienijimo narių sulaikymo bendravimą su S. V. įpareigotais asmenimis ir kokaino gabenimo į Olandiją organizavimą, ir kt.), jo pateiktame įrenginyje „Apple iPod 8Gb“ užfiksuotą pranešimą, kuriais nustatytas aplinkybes patvirtino iš Ispanijos teisėsaugos pareigūnų pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga, joje užfiksuota įvykių seka, Ispanijos teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad abejoti V. V. parodymų patikimumu ir jo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. V. atpažino M. P., T. V. kaip asmenis, su kuriais Ukrainoje kalbėjo apie kokaino kontrabandą iš Brazilijos, Kanarų salų į Olandiją ir Angliją, ir vėliau savo parodymus patvirtino akistatos su T. V. metu. Šių tyrimo veiksmų metu V. V. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai V. Š., A. P. ir LKPB Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Strateginės analizės skyriaus ikiteisminio tyrimo duomenų analizės Nr. 38-IL-2454 duomenys. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. V. parodymai iš esmės atitinka ne tik kitais byloje esančiais duomenimis nustatytas aplinkybes apie jachtos „Leos“ plaukimo maršrutą, atplaukimo iš Pietų Amerikos į El Hiero salą laiką, jachta gabentų miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, kiekį, laiką, kai dalis kokaino buvo pergabenta iš jachtos „Leos“ į Gran Kanarijos saloje išnuomotą būstą, bet ir faktą, jog padarant aptariamą veiką taip pat dalyvavo ir S. Vy., tai V. V. patvirtino ir akistatos su S. Vy. metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino V. V. parodymų patikimumą, įvertino juos atsižvelgdamas į visumą kitų byloje surinktų duomenų ir pagrįstai pripažino juos tinkamu įrodymu.

198. Priešingai, nei teigiama kasaciniuose skunduose, nuteistųjų kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, be pirmiau nurodytų įrodymų (V. V. parodymų ir juos patvirtinančių duomenų), pagrįstai vadovavosi ir byloje esančio Ispanijos Karalystės Tenerifės kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus sudaryto 2013 m. liepos 21 d. bendrųjų įvykių išdėstymo procesinio akto duomenimis, 2013 m. liepos 21 d. atliktų kratų kotedže ir automobilyje protokolais, 2013 m. liepos 21 d. procesiniu aktu dėl automobilio „Renault Megane“ išorinės apžiūros, San Bartolome de Tirachanos policijos teismo 2013 m. liepos 20 d. įėjimo ir patikros procesiniu aktu, 2013 m. liepos 21 d. procesiniu aktu, pavedančiu pareigūnams atlikti jachtos „Leos“ kratą, 2013 m. liepos 21 d. procesiniu aktu dėl paimtos psichotropinės medžiagos apžiūros, svėrimo, vertės nustatymo ir saugojimo vietos, Ispanijos teisėsaugos pareigūnų pateikta medžiaga, 2013 m. liepos 20 d. procesiniu aktu, pavedančiu pareigūnams atlikti kratas namuose, 2013 m. liepos 22 d. protokolu, kuriame konstatuojamas narkotinių medžiagų paketų, konfiskuotų kelių operacijų metu, panašumas, kita medžiaga, taip pat liudytojo Y. S. M. (Y. S. M.) ir kitų asmenų parodymais, iš bendrovės „Air Europa“ Ispanijos pareigūnų gautais ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pagal teisinės pagalbos prašymą pateiktais duomenimis, telefoninių pokalbių duomenimis, A. R. parodymais. Faktą, kad būtent A nusikalstamo susivienijimo vadovas kartu su jo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo 45,85 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (35,55 kg) kokaino, neteisėtą įgijimą Brazilijoje, jo neteisėtą gabenimą jachta „Leos“ iš Pietų Amerikos į Kanarų salas, jo neteisėtą laikymą La Restingos, vėliau Pasito Blanco uostuose ir pergabenimą iš jachtos į Kanarų salose išnuomotas patalpas, turint tikslą ateityje šį kokainą pergabenti į Olandiją, vėliau – ir į Jungtinę Karalystę realizuoti, byloje nustatytų aplinkybių kontekste patvirtina ir duomenys, gauti 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. spalio 6 d. atliekant slaptą sekimą, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Nėra pagrindo išvadai, kad duomenys, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę, gauti neteisėtais būdais ar kad jie nepagrįstai teismo pripažinti įrodymais.

199. Nuteistojo T. V. ir jo gynėjo, nuteistojo S. Vy. gynėjos kasaciniuose skunduose tvirtinama, kad byloje nėra duomenų apie jų dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką, kad jų kaltė apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje grindžiama vien V. V. parodymais, o S. Vy. minimas tik susitikime su V. D. ir D. Ko. Iš tiesų T. V. ir S. Vy. vaidmenys nusikalstamo susivienijimo veikloje padarant nagrinėjamą nusikalstamą veiką nebuvo pagrindiniai, tačiau, sprendžiant iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ne mažiau svarbūs. Apkaltinamajame nuosprendyje, vadovaujantis iš pirmiau minėtų šaltinių (taip pat ir V. V. parodymų) gautais duomenimis, detaliai išdėstyta nusikalstamos veikos eiga, nurodant, kokie faktai patvirtina ir papildo vienas kitą. Toje nusikalstamos veikos schemoje atskleista, kaip nuteistieji T. V. ir S. Vy. vykdė jiems pavestas pirmiau minėtas užduotis padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nurodyti įrodymai patvirtina, kad T. V. su M. P. buvo Ukrainoje pas V. V., kalbėjo apie kokaino kontrabandą iš Brazilijos, kontaktavo su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – S. V., D. P., A. Pe., T. P., N. T. Iš nustatytų aplinkybių apie jachtos „Leos“ maršrutą, atplaukimo iš Pietų Amerikos į Ispanijai priklausančią salą laiką, jachta gabentų miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kiekį, dalies kokaino pergabenimo iš jachtos „Leos“ į Gran Kanarijoje išnuomotą būstą aplinkybių, S. Vy. judėjimo maršrutų, bendravimo su V. D. ir D. Ko. matyti, kad padarant nusikalstamą veiką taip pat dalyvavo ir S. Vy.

200. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių visuma ir byloje esančių duomenų analizė pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad S. V., D. P., A. Pe., N. T., T. P., T. V., S. Vy. dalyvavo padarant aptariamą nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina tai, kad, kaip ir dauguma jau šiame procesiniame sprendime aptartų nusikalstamų veikų, ši taip pat buvo padaryta veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, nusikalstama veika pradėta organizuoti ir vykdyti visiems nuteistiesiems dar esant laisvėje. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų, bendrininkavimo institutas nereikalauja kiekvienam nariui pažinoti vienam kito, žinoti visus nusikalstamos veikos vykdymo etapus ir detales. Byloje pagrįstai nustatyta, kad visiems minėtiems nuteistiesiems buvo žinoma apie bendrą sumanymą, visi jam pritarė ir siekė bendro tikslo, neteisėtai disponuojant labai dideliu kokaino kiekiu, gauti materialinę naudą.

201. Skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį patikrinus teisės taikymo aspektu, nenustatytas pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamame epizode ištirti įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių priimtą skundžiamą nuosprendį reikėtų naikinti ar pakeisti pagal kasacinių skundų argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi įrodymai ištirti ir įvertinti, pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų visumą, pagrindžiančią, kad S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., T. V. ir S. Vy. padarė jiems inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Nuosprendyje nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo ir išsamiai argumentuota, kodėl apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų visumą įvertino kitaip.

Dėl įrodymų, kuriais grindžiamas nuteistojo R. G. kaltumas, vertinimo

202. R. G. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais bendrininkais ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės16 d. Atlanto vandenynu neteisėtai pargabeno – perplukdė jachta „Ingo 2“, joje įrengtose slėptuvėse iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos las Palmo m. esančią prieplauką Pasito Blanco ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, ne mažiau kaip 2424,738 g, narkotinės medžiagos – kokaino, o 2011 m. gegužės 16 d. vakare dėl apgaulės įtakos perdavė minėtą kokainą nusikalstamo susivienijimo nariams V. V., S. Vy. ir A. Pe. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam D. R.

203. Remiantis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kokaino perėmimas įvyko taip: S. V. nurodymu visi keturi bendrininkai atvyko į Gran Kanariją turėdami tikslą pagrobti kokaino krovinį iš jachtos „Ingo 2“. Bendromis pastangomis suradę jachtą, pagal iš anksto sutartą planą V. V. ir D. R. priėjo prie jachtos, V. V. pasakė kapitonui ir su juo esantiems asmenims, kad jį atsiuntė iš Lietuvos ir kad reikia greičiau paimti kokainą, nes Lietuvoje ir Brazilijoje vyksta sulaikymai. Kapitonas R. G. juo patikėjo ir įgulos nariams liepė traukti iš slėptuvių kokainą. Kokainas buvo sukrautas į 4–5 maišus, šiuos maišus jie visi bendrai nunešė iki automobilio ir į jį sukrovė. Išvažiavęs iš uosto teritorijos, V. V. automobilį su kokainu nuvairavo į viešbučio požeminę aikštelę, raktus atidavė S. Vy., po to su juo nuvyko pas A. Pe. ir šiam papasakojo narkotikų paėmimo iš laivo aplinkybes.

204. Pirmosios instancijos teismas R. G. buvo išteisinęs dėl jo dalyvavimo minėtoje nusikalstamoje veikoje neįrodytumo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. G., pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas R. G., yra kaip liudytojų apklaustų V. V. ir D. R. parodymai, tačiau jų kaip liudytojų statusas yra specifinis – V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 39¹ straipsnio pagrindu, o D. R. yra kaltinamasis kitoje byloje, kurioje jis yra teisiamas ir už veiką, tiesiogiai susijusią su R. G. inkriminuojama veika. Šios instancijos teismas rėmėsi teismų praktikoje taikoma įrodymų vertinimo taisykle, pagal kurią tokių asmenų parodymų savarankiškumui, objektyvumui ir patikimumui skirtinas didesnis dėmesys. Konstatavęs, kad minėtų asmenų parodymų apie tai, jog kokainą jie apgaule gavo iš R. G., nepatvirtina kiti objektyvieji bylos duomenys, nustatęs jų parodymuose nemažai nelogiškumų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimo dalį dėl to, jog minėtą kokainą R. G. atplukdė iš Brazilijos, pirmosios instancijos teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

205. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinimo dalį dėl to, kaip, kur ir iš ko R. G. įgijo minėtą kokainą, tačiau konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina kaltinimo dalį dėl narkotinių medžiagų atplukdymo į Gran Kanarijos las Palmo m. esančią prieplauką Pasito Blanco jachta „Ingo 2“, jų laikymo ir išplatinimo. Savo išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrindė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio tvarka liudytojo V. V., nuteistojo D. R. parodymais apie tai, kaip jie apgaulės būdu užvaldė kokainą iš R. G. ir jo įgulos narių; įtariamojo A. R. parodymais, kad iš A. Pe. bei V. V. pasakojimų jam žinoma, jog jie rado uoste stovinčią jachtą ir V. V. prisistatė įgulai, kad atvyko nuo „italo“, po to įgulos nariai jam atidavė atgabentą kokainą; atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39(1) straipsnio tvarka liudytojo V. Š. parodymais, kad iš S. V. girdėjo, jog Ispanijoje jie iš kažko atėmė apie 200 kg kokaino; protokolais, kuriuose užfiksuota, kad V. V. ir D. R. iš jiems pateiktų fotonuotraukų atpažino R. G., kaip jachtos „Ingo 2“ kapitoną; duomenimis, patvirtinančiais, kad vertinamu laikotarpiu V. V., D. R., S. Vy. ir A. Pe. iš tikrųjų lankėsi Gran Kanarijoje ir kad tuo metu Jachta „Ingo 2“ iš tikrųjų buvo minėto uosto prieplaukoje.

206. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir abiejų instancijų teismų pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į šias aplinkybes:

207. Pirma, lemiami įrodymai, kurias grindžiami R. G. inkriminuoti faktai, yra liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymai. Minėti asmenys, būdami aktyvūs nusikalstamos veiklos dalyviai, minėtus parodymus davę bendradarbiaudami su teisėsauga. Papildomas dėmesys tokių asmenų parodymų savarankiškumui, objektyvumui ir patikimumui yra visuotinai pripažinta įrodymų vertinimo taisyklė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir kt.).

208. Antra, nesureikšmindama įvairių smulkių atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39(1) straipsnio tvarka liudytojo V. V. ir nuteistojo D. R. parodymų prieštaravimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šių asmenų pateiktą kokaino užvaldymo versiją, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, R. G. ir jo įgulos nariams apgauti pakako pasakyti, kad jie iš Lietuvos ir kad reikia greičiau paimti kokainą, nes Lietuvoje ir Brazilijoje vyksta sulaikymai. Tačiau nei iš šių asmenų parodymų, nei iš teismo argumentų nėra aišku, kodėl R. G. taip lengvai patikėjo nepažįstamų asmenų pasakojimu ir, nesusisiekęs su kokaino savininku „italu“, iš karto atidavė atvykėliams svetimą labai didelio kiekio ir atitinkamos vertės kokaino krovinį.

209. Trečia, be V. V. ir D. R. parodymų, byloje nėra jokių duomenų apie R. G. galimas sąsajas su narkotikų verslu ir jį organizuojančiais asmenimis, kaip ir duomenų apie jo ankstesnę nusikalstamą veiklą. Niekas iš byloje atskleistos nusikalstamos veiklos dalyvių neparodė anksčiau pažinojęs R. G. arba turėjęs su juo kokių nors reikalų.

210. Ketvirta, byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių pirminio kokaino įsigijimo aplinkybes, t. y. kas ir kur perdavė R. G. 174 kg šios narkotinės medžiagos, kam šis krovinys buvo realiai skirtas. Byloje jachtos įgulos narių tapatybės nenustatytos, nėra duomenų apie R. G. sąsajas su tariamu kokaino savininku „italu“, taip pat nėra užfiksuota ir jokių materialių kokaino pėdsakų, kuriuos būtų galima susieti su R. G. (jachta „Ingo 2“ apžiūrėta nebuvo, R. G. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta).

211. Penkta, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėtos aplinkybės palieka abejonių dėl kaltinimo R. G. pagrįstumo ir neleidžia atmesti galimybės, kad nusikaltimo dalyviai V. V., D. R., S. Vy. ir A. Pe., būdami Gran Kanarijos saloje, iš tikrųjų 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, įgijo kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte.

212. Šešta, pirmą kartą R. G. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo paliktas galioti išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Tačiau, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-693/2017">2K-270-693/2017</a> minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Toks kasacinės instancijos teismo sprendimas priimtas patenkintus prokuroro skundo argumentą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nepagrįstai atmestas prokuroro prašymas apklausti liudytojus A. P. ir V. Š., taigi nebuvo patikrinti prokuroro argumentai, kad šių asmenų parodymai gali turėti reikšmės vertinant įrodymų pakankamumą dėl R. G. kaltės. R. G. kaltumo įrodytumo klausimą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo, apklausus (dar atskiroje byloje, iki bylų sujungimo) V. Š. ir A. P., jokios reikšmingos informacijos apie R. G. dalyvavimą jam inkriminuotoje veikoje negauta. Antai V. Š. apklausos metu pareiškė, kad nieko nežino apie tai, kaip kokainas buvo plukdomas laivu, S. V. jam nepasakojo apie tai, o jis nesiteiravo (5 t., b. l. 77–79). Duodamas parodymus, A. P. taip pat nieko negalėjo pasakyti apie įvykius Gran Kanarijoje, taip pat pareiškė, kad R. G. nepažįsta, jo niekada nematęs ir su juo nebendravęs (5 t., b. l. 81–83). Apeliacine tvarka nagrinėjant sujungtą bylą, taip pat jokių naujų duomenų, patvirtinančių R. G. kaltumą, negauta. Taigi prokuroro kasacinio skundo argumentai, dėl kurių R. G. byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, buvo patikrinti ir nepasitvirtino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat verčia abejoti apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek, kiek tai susiję su kaltinimu R. G.

213. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. G., pirmosios instancijos teismo pabrėžtų ir bylos duomenimis pagrįstų abejonių dėl šio asmens kaltumo nepašalino, taip pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį dėl R. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paliekamas galioti išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Kadangi byloje lieka nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko Gran Kanarijoje buvo įgytas labai didelis kiekis kokaino, nuteistiesiems inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš alternatyvių nusikalstamų veikų – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas, yra šalintina iš kaltinimo.

Dėl neteisėto disponavimo ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, ir jo kontrabandos

214. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėja kasaciniuose skunduose teigia, kad nuteistieji dėl neteisėto ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo nuteisti nepagrįstai. Tai argumentuojama iš esmės dviem aspektais: pirma, ginčijamas įrodymų vertinimas ir teismų išvados; antra, teigiama, kad teismai neteisingai nustatė nusikalstamos veikos dalyką ir jo kiekį.

215. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma skundų argumentų yra susiję būtent su teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų ginčijimu, o tai, kaip ne kartą minėta šioje nutartyje, nėra kasacijos dalykas. Teisėjų kolegija taip pat nepasisakys ir dėl kasacinių skundų teiginių dėl ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, įgijimo Gran Kanarijoje, nes nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad nenustatyta ir neįrodyta viena iš alternatyvių nusikalstamų veikų – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kokaino įgijimas, ir šios veikos aplinkybės yra šalintinos iš kaltinimo.

216. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės (BPK 20 straipsnio) taikymo aspektu bylos dalį dėl ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, laikymo Gran Kanarijoje, jo pergabenimo iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, laikymo ten ir gabenimo į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją bei ten platinimo, konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o teismų padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos ir išsamiai motyvuotos.

217. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., S. Vy. dalyvavimas aptariamoje nusikalstamoje veikoje nėra paremtas vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį V. V., nuteistojo D. R. ar teisme neapklausto įtariamojo A. R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nurodytų nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, faktines aplinkybes dėl ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, laikymo, gabenimo ir platinimo nustatė bei savo išvadas padarė įvertinęs tiek liudytojo V. V., nuteistojo D. R. ir įtariamojo A. R., tiek ir nuteistųjų S. V., A. Pe., S. Vy., liudytojų I. S., R. Vy., V. F., G. Bu., A. P., V. Š., S. E., S. R., M. M., N. M., R. J., V. N. ir kitų parodymus, proceso veiksmų atlikimo (parodymų atpažinti, akistatų, daiktų pateikimo, kratos, apžiūros ir kt.) protokolus, specialistų išvadas, taip pat užsienio valstybių – Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Rusijos Federacijos – teisėsaugos institucijų pateiktus dokumentus ir kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino kiekvieną įrodymą atskirai, juos sugretino tarpusavyje ir palygino visų reikšmingų įrodymų kontekste, o savo išvadas dėl nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., S. Vy. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu kokaino pagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas šiuo atveju atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

218. Kasatorius D. P. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai pripažino jį dalyvavus padarant aptariamą nusikalstamą veiką, nes, kaip tvirtino kasatorius, jis negalėjo atlikti jam inkriminuotų veiksmų, nes nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki rugsėjo 7 d. buvo suimtas, vėliau jam buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, kuriomis buvo uždrausta bendrauti su kitais nuteistaisiais ir kurių jis laikėsi iki pat jo sulaikymo ir suėmimo 2013 m. sausio mėnesį.

219. Nagrinėjamoje byloje D. P. buvo nuteistas už aptariamą nusikalstamą veiką, kurį padaryta bendrininkaujant nusikalstamo susivienijimo nariams. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, nusikalstamo susivienijimo nariai, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai realizavo nusikaltimo sudėties požymius, atsako pagal tą BK specialiosios dalies straipsnį, kuriame nustatytą nusikaltimą įvykdė kiti nusikalstamo susivienijimo nariai ir kai kaltininko tyčia apėmė nusikalstamo susivienijimo dalyvių veiklą, t. y. kai kaltininkas suvokė savo paties, kitų bendrininkų daromos veikos pavojingumą, jos pobūdį, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir jų siekė.

220. Būtent nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad D. P. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – jo vadovu S. V., kitais aukščiausios grandies nariais – A. Pe., T. P., N. T. nuo 2011 m. kovo mėn. organizavo labai didelio kiekio kokaino įgijimą, šis vėliau buvo laikomas už nusikalstamo susivienijimo lėšas išnuomotame name Ispanijos Karalystėje Gran Kanarijoje, vėliau taip pat iš nusikalstamo susivienijimo lėšų įsigytais automobiliais pergabentas į Nyderlandų Karalystę, iš kur buvo gabenamas platinti į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo daroma gana ilgą laiką – nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. pabaigos, didžioji dalis narkotikų buvo išplatinta nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Tai, kad D. P. nusikalstamos veikos darymo metu keturis mėnesius buvo suimtas, nėra pagrindas pripažinti, kad jis nuteistas nepagrįstai. Be to, priešingai nei teigiama D. P. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kai buvo paleistas iš suėmimo, aptariamos nusikalstamos veikos darymo metu, D. P. nesilaikė draudimo bendrauti su S. V., N. T., T. P. ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 51.64 punktas).

221. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir padarydami išvadą, kad D. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų.

222. Atsakant į kasacinių skundų argumentus dėl nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties objektyviojo požymio – dalyko, pažymėtina, kad nusikaltimo dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijoje, todėl jis turi esminę reikšmę konstatuojant nusikaltimo sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir yra įrodinėtinas. Teismo išvadai, jog kaltininkas neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pagrįsti būtina nustatyti, kokiomis medžiagomis disponuoja asmuo, o veikos kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos randamos ir paimamos, paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189-895/2018">2K-189-895/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>). Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537-303/2015">2K-537-303/2015</a>). Taigi konkrečioje byloje teismai, laikydamiesi įrodinėjimui keliamų reikalavimų, savarankiškai sprendžia dėl kiekvieno nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodytumo.

223. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurią nuteisti S. V., D. P., A. Pe., T. P., N. T. ir S. Vy., būtinasis nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – dalykas – yra nustatytas ir įrodytas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs ne tik liudytojų V. V., V. Š., A. P., nuteistojo D. R., įtariamojo A. R. parodymus, kitų liudytojų parodymus, užsienio valstybių kompetentingų institucijų pateiktą medžiagą, kitus rašytinius įrodymus, be kita ko, ir specialistų išvadas, kuriose nurodyta, kad tirta medžiaga yra kokainas. Apie tai išsamiai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos dalyko įrodytumo.

224. Kasatoriai kasaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai trimis atskirais atvejais skirtingose valstybėse skirtingu laiku rastus ir paimtus narkotikus – kokainą, kurio fizinės ir cheminės savybės, kiekis ir procentinė koncentracija skyrėsi, pripažino kilus iš vieno šaltinio, t. y. Ispanijos Karalystėje Gran Kanarijoje įgytų ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kurio sudėtyje buvo kokaino.

225. Sutiktina su kasatorių argumentais, kad tyrimo metu skirtingose valstybėse rastuose ir paimtuose milteliuose narkotinės medžiagos kokaino koncentracija ir savybės skyrėsi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia šių narkotinių medžiagų priskirtinumo vienam šaltiniui. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę atgabentas kokainas buvo perpakuojamas, toliau transportuojamas į Jungtinę Karalystę ir Rusijos Federaciją tiek briketais, tiek ir plastikiniuose buteliukuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, ir tai, kad kokaino platinimas vyko gana ilgą laiką, jame dalyvavo ne vienas asmuo, padarė pagrįstą ir logišką išvadą, kad realizacijos procese kokainas buvo skiedžiamas, taip mažėjo grynosios medžiagos kiekis, keitėsi jo fizinės ir cheminės savybės.

226. Kasatoriai S. V. ir jo gynėjas, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., nuteistųjų N. T. ir S. Vy. gynėja kasaciniuose skunduose labai akcentuoja Jungtinės Karalystės ekspertės atliktą narkotinių medžiagų kokaino pavyzdžių, rastų Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje, palyginamąjį tyrimą, kuriuo, pasak kasatorių, kategoriškai patvirtinta, kad tirtas kokainas buvo iš skirtingų šaltinių.

227. Pažymėtina, kad ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-222/2018">2K-283-222/2018</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018).

228. Apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 51.61 punktas) išsamiai įvertino aptariamą Jungtinės Karalystės ekspertės L. D. Gathercole atliktą tyrimą ir jo išvadą, taip pat aplinkybes dėl kokaino skiedimo kitomis medžiagomis bei konstatavo, kad pateikta užsienio ekspertės išvada nepaneigia kokaino kilmės iš vieno šaltinio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis.

229. Teismų nustatyta ir veikos kvalifikavimui reikšminga aplinkybė – būtent kokaino grynosios masės kiekis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes didžioji dalis narkotinės medžiagos kokaino buvo išplatinta, tačiau byloje nustatę, kad trimis atvejais rasta ir paimta medžiaga yra iš vieno šaltinio kilęs kokainas, kurio bendra grynoji masė yra ne mažiau kaip 2424,738 g, teismai padarė pagrįstas išvadas, kad tai yra labai didelis kiekis.

230. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nuteistajam S. Vy. iš kaltinimo pašalintina nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį ir laikytina, kad jis yra nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

Dėl lengvinančių aplinkybių nustatymo L. P. ir R. V.

231. Kasatoriai nuteistojo L. P. gynėjai advokatai V. Kirpičnikovas ir V. Rutavičius kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes L. P. savo noru prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nėra duomenų, kad L. P. kaltės pripažinimas buvo ne savanoriškas, o nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

232. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų.

233. Pažymėtina, kad, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

234. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingai konstatavo, kad, įvertinus bylos proceso metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo L. P. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas buvo formalus, nes duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis ne tik kad nenurodė teisingų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, bet dar ir klaidino teismą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. P. parodymų nėra pagrindo vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdaus gailėjimosi. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog L. P. padėjo išaiškinti nusikaltimus ir jame dalyvavusius asmenis, visiškai nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstai buvo pakeistas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

235. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. teigia, kad tai, jog jis teigiamai charakterizuojamas ir jo sveikatos būklė yra kritiška (pripažintas neįgaliu), gali būti pripažinta kaltę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

236. BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta BK 59 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. V. yra teigiamai charakterizuojamas ir jo sveikatos būklė bloga, nėra pakankamos, kad jas būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas R. V. bausmės rūšį ir jos dydį, vertino tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo sveikatos būklę.

Dėl pernelyg ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir bausmių

237. Kasatorius nuteistojo L. P. gynėjas advokatas V. Rutavičius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam L. P. paskyrė per griežtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas.

238. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).? Bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan., kadangi kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę bei kai kurias kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeistos konkrečios bausmės skyrimo taisyklės, ar paskirta bausmė tinkamai motyvuota. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).

239. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam L. P. paskirdamas už padarytas nusikalstamas veikas terminuotas laisvės atėmimo bausmes, nesivadovavo BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios apibrėžia bausmės paskirtį, kad bausmės paskirtos neatsižvelgus į bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), jos neindividualizuotos ar paskirtos nesilaikant BK nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, ar yra aiškiai per griežtos.

240. Kasatoriai nuteistasis S. V. ir jo gynėjas, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P., T. V. ir jo gynėjas, nuteistojo N. T. ir S. Vy. gynėja ginčija apeliacinės instancijos teismo paskirtas bausmes, teigdami, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje buvo pernelyg ilga, o apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, į tai neatsižvelgė. Šie kasatorių teiginiai yra pagrįsti.

241. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė netgi pripažįstama pagrindu mažinti paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius.

242. Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-942/2017">2K-87-942/2017</a>, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019). Be to, svarstant proceso trukmę, reikia atsižvelgti ir į galutinį bylos išnagrinėjimo laiką, jei bylos procesas tęsiasi ir kasacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>).

243. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00052-11 pradėtas (išskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00037-11, pradėto 2011 m. balandžio 1 d.) 2011 m. liepos 20 d., tyrimo metu prie šio tyrimo buvo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai, o 2014 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimu iš šio ikiteisminio tyrimo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00029-14 dėl nusikalstamų veikų ir asmenų, kurie nuteisti nagrinėjamoje byloje. Šis tyrimas buvo pabaigtas 2014 m. birželio 30 d. (ikiteisminis tyrimas vyko daugiau kaip trejus metus). Teisme byla gauta 2014 m. liepos 2 d., nuosprendis priimtas 2017 m. gruodžio 20 d. (nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau kaip beveik trejus metus šešis mėnesius). Apeliacinės instancijos teisme byla su apeliaciniais skundais gauta 2018 m. sausio 19 d., nuosprendis priimtas 2020 m. balandžio 23 d. (bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko daugiau kaip dvejus metus tris mėnesius). Taigi nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bylos procesas tęsėsi daugiau kaip devynerius metus (dėl atskirų nuteistųjų priklausomai nuo jiems taikytų procesinių suvaržymų bylos procesas buvo šiek tiek trumpesnis).

244. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši baudžiamoji byla iš tiesų yra išskirtinai sudėtinga. Joje buvo nagrinėjama šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais ir jų prekursoriais, turėdami tikslą juos platinti, veikla, atskleidžiant sudėtingus šio susivienijimo narių tarpusavio ryšius, sąveiką bei konkrečius atskirus padarytus nusikaltimus. Bylos sudėtingumą rodo ir tai, kad joje buvo kaltinami 14 asmenų; bylos medžiagą šiuo metu sudaro virš 180 tomų; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 380 lapų, apeliacinės instancijos – 399 lapai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų savo turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje.

245. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, konstatavo, kad buvo padarytas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas. EŽTT nurodė, kad nacionalinės teisminės institucijos neparodė reikiamo stropumo, nagrinėdamos pareiškėjams S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. iškeltą baudžiamąją bylą ilgo jų suėmimo metu, o nacionalinių institucijų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti laikomi atitinkančiais reikiamo stropumo standartą pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.

246. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad baudžiamasis procesas byloje buvo pernelyg ilgas, apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laikė, kad bylos procesas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo pernelyg ilgas. Minėta, kad baudžiamojo proceso trukmė yra siejama ne su pačiu proceso ilgumu, bet su jo trukmės pagrįstumu, kuris vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-942/2017">2K-87-942/2017</a>, 2K-7/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>).

247. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apeliacinės instancijos teisme bylos procesas vyko operatyviai ir jame nebuvo nepagrįstų delsimų. Minėta, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2018 m. sausio 19 d., paskyrus teisėjų kolegiją pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2018 m. kovo 28 d. Tačiau dėl teisėjų nusišalinimo, taip pat bylų sujungimo nauja teisėjų kolegija buvo paskirta tik 2018 m. balandžio 25 d., o pirmasis teismo posėdis įvyko 2018 m. birželio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po bylos gavimo teisme. Kitas teismo posėdis įvyko po trijų mėnesių – 2018 m. rugsėjo 21 d. Vėliau byloje irgi buvo skelbiamos ilgos pertraukos tarp posėdžių (pvz., nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. – daugiau kaip keturių mėnesių pertrauka; nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. – penkių mėnesių pertrauka), be to, nemaža dalis suplanuotų posėdžių dėl įvairių priežasčių neįvyko (pvz., teismo posėdis 2018 m. spalio 22 d.) ar buvo atšaukti (pvz., teismo posėdžiai 2018 m. gruodžio 7 d. ir 18 d., 2019 m. gegužės 6 ir 7 d., spalio 23 d.).

248. Teisėjų kolegija vertina, kad kai kurios objektyvios aplinkybės (be pirmiau nurodytųjų, paminėtina ir tai, kad buvo paduota daugiau nei 15 apeliacinių skundų, nagrinėjant bylą dalyvavo 13 nuteistųjų ir jų gynėjai, prokuroras, nukentėjusiosios atstovas, 4 asmenys, kurių turtas konfiskuotas, atitinkamai apeliacinės instancijos teismui teko spręsti daug su kardomosiomis priemonėmis ir laikinu nuosavybės teisių apribojimu susijusių klausimų, be to, teismas atliko įrodymų tyrimą, buvo keičiamas kaltinimas, skirti specialiųjų žinių reikalingi tyrimai, teismas kreipėsi dėl teisinės pagalbos į užsienio valstybes) iš dalies pateisino ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo trukmė apeliacinės instancijos teisme irgi nebuvo optimali. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo trukmė byloje buvo pernelyg ilga ir apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, turėjo į tai atsižvelgti.

249. Kasatoriai yra teisūs teigdami, kad ilgo proceso trukmė ypač svarbi tuo aspektu, kad didžiajai daliai nuteistųjų baudžiamojo persekiojimo metu ilgą laiką buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas: nuteistiesiems S. V., A. Pe., T. P., N. T. nuo sulaikymo 2013 m. sausio 22 d. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir bausmės atlikimo pradėjimo (apie penkerius metus); nuteistajam D. P. sulaikymas ir kardomoji priemonė suėmimas taikyti skirtingais laikotarpiais – nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki rugsėjo 7 d., nuo 2013 m. sausio 22 d. iki balandžio 12 d., nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. birželio 17 d. (trejus metus); nuteistajam T. V. nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 12 d. (beveik vienerius metus šešis mėnesius); nuteistajam S. Vy. – nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. birželio 12 d. (vienerius metus devynis mėnesius).

250. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal EŽTT praktiką suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Matoń prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07, par. 29; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04, par. 58, ir kt.; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10, par. 46).

251. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl nuteistųjų S. V., A. Pe., N. T., T. P., skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2013 m. sausio 22 d. iki šios kasacinės nutarties priėmimo, yra aštuoneri metai penki mėnesiai, nuteistojo D. P. – dešimt metų vienas mėnuo keturiolika dienų, nuteistojo T. V. – septyneri metai šeši mėnesiai keturios dienos, nuteistojo S. Vy. – septyneri metai devyni mėnesiai devynios dienos. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia trukmė traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-677/2015, 2K-358/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad baudžiamasis persekiojimas kai kuriems nuteistiesiems realiai tęsėsi dar ilgiau, nes įtarimai jiems buvo pareikšti dar iki sulaikymo ir suėmimo, pvz., S. V. ir A. Pe. pirminiai įtarimai buvo pareikšti 2011 m. liepos 7 d., D. P. – 2011 m. gegužės 10 d., T. P. – 2012 m. kovo 29 d., N. T. – 2012 m. kovo 21 d. Be to, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuteistieji patyrė ir kitų ilgalaikių suvaržymų – nuteistųjų S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T., S. Vy. (taip pat ir nuteistųjų šeimos narių) turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, teismai dėl kai kurio turto konfiskavimo priėmė skirtingus sprendimus, tai lėmė tam tikrą teisinį neaiškumą dėl turto likimo ir pan.

252. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir konstatuotina nepagrįstai ilga proceso šioje byloje trukmė, kitaip nei teigiama nuteistojo S. Vy. gynėjos, nuteistojo T. V. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje tai nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios atitinkamų straipsnių sankcijoje nustatytų bausmių jiems paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų, susijusių su dalyvavimu nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, jų prekursoriais, sunkumą bei nuteistųjų asmenybes, bylos nagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

253. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad, konstatavus nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, yra pagrindas jiems sušvelninti teismo skirtas galutines bausmes, kad būtų kompensuota dėl šio pažeidimo nuteistųjų patirta žala.

254. Nors nuteistųjų K. L., G. C., R. V., nuteistojo L. P. gynėjų kasaciniuose skunduose dėl bylos proceso trukmės įtakos bausmės skyrimui nepasisakoma, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali liesti ir kitus nuteistuosius, kurie šiuo klausimu ir nėra padavę kasacinių skundų. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patikrina šią bylos dalį, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

255. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji K. L., G. C., R. V., L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme patyrė tam tikrų suvaržymų, kurie tęsėsi ilgą laiką. Nuteistajam K. L. suėmimas nebuvo taikytas, įtarimai pareikšti 2014 m. gegužės 2 d., tačiau procesas tęsėsi nuo 2013 m. liepos mėnesio, kai jis buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuteistajam G. C. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme vienerius metus buvo taikytas suėmimas (sulaikytas 2013 m. gruodžio 3 d.), po to skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikytas laikinas nuosavybės apribojimas jo ir sutuoktinės turtui. Nuteistajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu tris mėnesius buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas (sulaikytas 2014 m. sausio 7 d.), vėliau skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai dėl kai kurių nusikalstamų veikų įrodytumo nuteistųjų atžvilgiu priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas dėl kai kurių veikų išteisino, o už kitas padarytas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs prokuroro skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo ir nuteistuosius nuteisė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Taigi nuteistieji ilgą laiką ne tik patyrė tam tikrų suvaržymų, bet ir jautė nežinomybę dėl savo teisinės padėties ir bylos baigties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad proceso trukmė K. L. buvo beveik aštuoneri metai, G. C. ir R. V. – daugiau kaip septyneri metai šeši mėnesiai, tai yra pernelyg ilga, kas yra laikytina teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, jiems apeliacinės instancijos teismo skirtos galutinės bausmės taip pat švelnintinos.

256. Nuteistasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir jam skirta kardomoji priemonė suėmimas, ši kardomoji priemonė buvo taikoma iki 2012 m. lapkričio 16 d. (beveik vienerius metus tris mėnesius), kai suėmimas pakeistas į dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą. Pirmosios instancijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, buvo paleistas iš pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. P. buvo nuteistas ir už tas veikas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas buvo išteisinęs, todėl jam vėl teko grįžti į įkalinimo įstaigą atlikti likusios neatliktos bausmės, dėl to nuteistasis aiškiai patyrė nepatogumus ir suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas L. P. tęsiasi beveik dešimt metų, toks proceso trukmės terminas nėra suderinamas su teise į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl siekiant kompensuoti šį pažeidimą jam taip pat švelnintina galutinė laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

257. V. Pr. ir R. Pr. bei nuteistasis D. P. kasaciniuose skunduose nesutinka su teismų sprendimu konfiskuoti butą (duomenys neskelbtini), ir jame esantį kilnojamąjį turtą, nes teismo išvados, kad V. ir R. P. neturėjo pakankamai pinigų šiam butui įsigyti, o D. P. ir jo sutuoktinė neturėjo pakankamai lėšų šiam butui remontuoti ir jam apstatyti, padarytos iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus ir remiantis netinkamai nustatyta aptariamo turto verte. Kasatoriai teigia, kad teismai, nepagrįstai konfiskuodami minėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi tik viena iš D. P. ir A. Pe. inkriminuotų veikų buvo įvykdyta iki minėto turto įsigijimo, tačiau iš nusikalstamos veikos jokia turtinė nauda nebuvo gauta, nes prekursorius BMK buvo paimtas pareigūnų, o visos kitos veikos, iš kurių buvo gauta turtinė nauda, buvo įvykdytos po minėto turto įgijimo, todėl minėtas turtas negali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatu ir negalėjo būti konfiskuotas.

258. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, konfiskuojamas tiek tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, tiek ir iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

259. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

260. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nusprendė konfiskuoti trečiųjų asmenų – V. Pr. ir R. Pr. vardu registruotą butą su pusrūsio patalpomis ir garažu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį K. P. ir D. P. priklausantį kilnojamąjį turtą.

261. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys kilnojamieji daiktai buvo įgyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ir butas įregistruotas D. P. sutuoktinės K. P. tėvų vardu siekiant nuslėpti jo nusikalstamą kilmę bei išvengti galimo turto konfiskavimo, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai konfiskuoti.

262. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-942/2015">2K-210-942/2015</a>). BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-330/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-330/2011">2K-7-330/2011</a>, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017).

263. Iš D. P. ir A. Pe. pareikštų kaltinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tik viena iš D. P. ir A. Pe. inkriminuotų nusikalstamų veikų (neteisėtas disponavimas 495,207 l skysčio, kurio sudėtyje buvo BMK, pasikėsinimas šį prekursorių gabenti kontrabandos būdu) buvo įvykdyta iki buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo (butas įgytas 2010 m. vasario 23 d.), tačiau iš nusikalstamos veikos jokia turtinė nauda nebuvo gauta, nes prekursorius BMK buvo paimtas pareigūnų. Visos kitos nusikalstamos veikos, inkriminuotos D. P. ir A. Pe., iš kurių buvo gauta turtinė nauda, buvo įvykdytos po minėto turto įgijimo (išskyrus šia nutartimi nutraukiamą nusikalstamą veiką dėl 16–18 kg kokaino neteisėto disponavimo).

264. Teismai turi nustatyti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas konfiskuotino turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas susikoncentravo į nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (buto, jo įrengimo) verčių nustatymą, bet nenustatė nusikalstamų lėšų, iš kurių, kaip sprendė teismas, įgytas turtas, kilmės. Taigi, nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta, kad konfiskuotinas turtas, kaip netiesioginis veikos rezultatas, buvo įgytas iš lėšų, gautų iš konkrečių nusikalstamų veikų, o ne iš kitos nenustatytos veiklos ar kitų neteisėtų pajamų šaltinių. Nagrinėjamoje byloje teismų nuosprendžiais konstatuotos faktinės bylos aplinkybės neleidžia padaryti įrodymų visetu grįstos išvados dėl lėšų, iš kurių įgytas ginčo butas, nusikalstamo pobūdžio. Vien formalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindo konstatavimas, nepagrindžiant jo konkrečiais teisiniais motyvais ir įrodymais, iš kurių būtų aišku, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta kasatoriams priklausančio turto konfiskavimo sąlyga, yra netinkamas ir neatitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų.

265. Tokiais atvejais turto konfiskavimas gali būti pagrįstas išplėstinio turto konfiskavimo nuostatomis (BK 72³ straipsnis), tačiau minėto nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) įsigijimo metu išplėstinio turto konfiskavimo institutas nebuvo įtvirtintas, ši norma baudžiamajame įstatyme nustatyta tik 2010 m. gruodžio 2 d. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. P., K. P., V. Pr., R. Pr. dėl neteisėto praturtėjimo įgijus nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jame esantį kilnojamąjį turtą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, nors ikiteisminis tyrimas truko 2,5 metų. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 13 d. susitarimų su V. Pr. ir R. Pr., sudarytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka, VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu, tikrinant 2008–2010 metų mokestinį laikotarpį, kuris apima ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimą, nei mokesčių administratorius (VMI), nei mokesčių mokėtojai (V. Pr. ir R. Pr.) neturėjo pakankamai įrodymų skaičiavimams (dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų) pagrįsti ar paneigti, todėl buvo pasirašyti susitarimai, pagal kuriuos V. ir R. P. turėjo sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamus gyventojų pajamų mokesčius, baudas ir delspinigius. Šie 2015 m. Klaipėdos apskrities VMI sprendimai ir susitarimai yra įsiteisėję, o kasatorių mokestinės prievolės valstybei įvykdytos.

266. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantis kilnojamasis turtas, buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo minėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pripažinti nusikalstamų veikų rezultatu ir taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisinio pagrindo konfiskuoti trečiųjų asmenų – V. Pr. ir R. Pr. vardu registruotą butą su pusrūsio patalpomis ir garažu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį K. P. ir D. P. priklausantį kilnojamąjį turtą nėra.

267. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 3 punktas – pritaikytas netinkamai, todėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, vadovaujantis BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintinos.

268. Nuteistieji A. Pe. ir D. P. kasaciniuose skunduose taip pat nesutinka su teismų sprendimu konfiskuoti jiems priklausantį automobilį „BMW X5 xDrive35d“, teigdami, kad automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotas.

269. Pirmosios instancijos teismas konfiskavo A. Pe. ir D. P. priklausantį automobilį „BMW X5 xDrive35d“ kaip nusikalstamos veikos priemonę, nes jame buvo sumontuotos detalės iš Vokietijoje pagrobto automobilio „BMW X5 xDrive35d“.

270. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį „BMW X5 xDrive35d“ kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kadangi nenustatyta, jog su šiuo automobiliu būtų padarytos kokios nors nusikalstamos veikos, ir aplinkybė, kad automobilyje buvo įmontuotos kito automobilio vidaus dalys, nėra pagrindas pripažinti nuteistiesiems priklausantį automobilį nusikalstamos veikos padarymo priemone. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad D. P. ir A. Pe. pasipelnė iš narkotinių medžiagų ir prekursoriaus platinimo ir kad A. Pe. ir D. P. nepakako pajamų šiam automobiliui įgyti, jį konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

271. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį „BMW X5 xDrive35d“ kaip nusikalstamos veikos priemonę iš esmės buvo teisingas, tik netinkamai motyvuotas. Nagrinėjamoje byloje A. Pe. ir D. P. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, darydami šią nusikalstamą veiką, naudojo automobilį „BMW X5 xDrive35d“. Pavyzdžiui, byloje yra nustatyta ir įrodyta faktinė aplinkybė, kad broliai A. ir D. P. kartu automobiliu nuvykdavo į nusikalstamo susivienijimo narių organizuojamus susitikimus, kur D. P. dėl jam paskirtų draudimų nebendrauti su nusikalstamo susivienijimo nariais likdavo transporto priemonėje, o A. Pe. veikdavo kaip D. P. bendravimo su kitais susivienijimo nariais tarpininkas. Taigi automobilis „BMW X5 xDrive35d“ turėjo būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ne nusikalstamos veikos rezultatas, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad automobilis „BMW X5 xDrive35d“ konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis.

272. Nuteistasis S. V. ir jo gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistieji A. Pe., D. P., T. P. ir nuteistojo N. T. gynėja advokatė I. Botyrienė kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nuteistųjų tariamai iš nusikalstamų veikų gauto pelno dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, rėmėsi BK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis ir nuosprendį grindė prielaidomis, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konfiskuotino turto – pinigų, tariamai gautų iš narkotinių medžiagų bei prekursoriaus BMK platinimo, – vertė nepagrįstai apskaičiuota remiantis A. R. parodymais, kuriuose nėra patikimų žinių apie realiai gautą pelną. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas išieškoti 6 172 000 Eur iš bendrininkų S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. atitinkamomis dalimis, nes konstatavęs, kad nurodyta suma buvo dalijama nusikalstamo susivienijimo nariams bei kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims, nepagrįstai S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. pripažino materialiai atsakingais už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus ir taip netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

273. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamo susivienijimo bylose formuojama teismų praktika, kad vien tai, jog iš nusikalstamų veikų gauto turto dydžio negalima tiksliai nustatyti, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286-696/2016">2K-286-696/2016</a>).

274. Pirmosios instancijos teismas netaikė kaltinamiesiems BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir neišieškojo iš nuteistųjų konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų motyvuodamas tuo, kad kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose nebuvo nurodytos pinigų sumos, kurias kaltinamieji įgijo realizavę narkotines ir psichotropines medžiagas, ir šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ikiteisminio tyrimo bei teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

275. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pripažinęs, kad iš nusikalstamų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų platinimo nusikalstamo susivienijimo nariai gavo turtinę naudą, ir byloje esant įrodymams apie turtinės naudos dydį, priėmė sprendimą neteisėtai gautą turtinę naudą konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prekursoriaus BMK platinimo buvo gauta ne mažiau kaip 6 172 000 Eur, tačiau laikydamasis BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo pabloginti nuteistųjų padėtį daugiau, nei to parašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nusprendė iš nuteistųjų S. V., D. P., A. Pe., T. P. ir N. T. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš kiekvieno po 1 054 104 Eur, t. y. pinigų sumas, neviršijančias prokuroro prašomų priteisti sumų. Iš D. P. ir A. Pe. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos buvo sumažintos, atsižvelgiant į tai, kad negali būti taikomas dvigubas turto konfiskavimas, ir iš D. P. nuspręsta konfiskuoti 886 414 Eur (1 054 104 Eur konfiskuotina suma sumažinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esančio kilnojamojo turto verte bei automobilio „BMW X5 xDrive35d“ (kainos dalies) verte), o iš A. Pe. nuspręsta konfiskuoti 1 045 849 Eur (1 054 104 Eur konfiskuotina suma sumažinta automobilio „BMW X5 xDrive35d“ (kainos dalies) verte).

276. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš nusikalstamo susivienijimo narių konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nes ši suma, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apskaičiuota remiantis ne prielaidomis ir ne tik A. R. parodymais, bet įrodymų visuma, visi jie aptarti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad A. R. parodymai apie iš nusikalstamų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų platinimo gautos turtinės naudos dydį buvo kruopščiai patikrinti (sugretinti su baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma neteikiant jiems jokios prioritetinės reikšmės), tai leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą dėl jų patikimumo ir atitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų argumentus, aptarė atskirus įrodymų šaltinius, juos tarpusavyje sugretino, atliko jų analizę ir pagrįstai vadovavosi teismų praktika, numatančia galimybę nustatant konfiskuotino turto vertę remtis ne tik specialistų išvadomis, bet ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodytos išvados dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo (BPK 331 straipsnio 4 dalis).

277. Nepagrįstas taip pat ir kasacinių skundų argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuspręsdamas išieškoti iš nusikalstamų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų platinimo gautą turtinę naudą tik iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., nors nustatyta, kad pinigai buvo dalijami ne tik nusikalstamo susivienijimo nariams, bet ir kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems asmenims. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismų sprendimuose aptartais bylos įrodymais patikimai nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo branduolį sudarė: S. V., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, A. Pe., D. P., N. T. ir T. P. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir turi būti individualizuojama atsižvelgiant į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimuose bei disponavimą iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, priėmė teisingą sprendimą konfiskuoti neteisėtai gautą turtinę naudą iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., kurie kaip pagrindiniai nusikalstamo susivienijimo dalyviai disponavo pagrindinėmis lėšomis, gautomis iš nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nusikalstamų veikų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų platinimo gautą turtinę naudą lygiomis dalimis iš S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. yra teisingas.

278. Nuteistųjų A. Pe., D. P., T. P. ir nuteistojo N. T. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasacinių skundų teiginys, kad A. R., kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo narių, pelno dalis, gauta iš nusikalstamų veikų, nebuvo atimta iš visos konfiskuotinos sumos, yra neteisingas ir jo nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys.

279. Kadangi, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, teisėjų kolegija nutraukia bylą S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu – 16–18 kg – kokaino, todėl yra pagrindas svarstyti iš nuteistųjų išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis kokaino, išplatinimą buvo įgyta ne mažiau kaip 252 000 Eur, todėl iš nuteistųjų S. V., N. T., T. P. išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma mažintina kiekvienam po 50 400 Eur (252 000 Eur : 5 = 50 400 Eur), ir galutinė išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iš S. V., N. T., T. P. sudarytų kiekvienam po 1 003 704 Eur (1 054 104 Eur – 50 400 Eur = 1 003 704 Eur). Atitinkamai spręstina ir dėl A. Pe., kuriam apeliacinės instancijos teismas sumažino konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų (atimdamas automobilio „BMW X5 xDrive35d“ kainos dalies vertę) iki 1 045 849 Eur. Kadangi, automobilis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė, jo vertė neturi būti atimama iš konfiskuotinos pinigų sumos, todėl iš A. Pe. konfiskuotina 1 003 704 Eur (1 054 104 Eur – 50 400 Eur).

280. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl iš S. V., A. Pe., N. T., T. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo keistina sumažinant iš kiekvieno nuteistojo išieškotiną pinigų sumą iki 1 003 704 Eur.

281. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistajam negali būti taikomas dvigubas turto konfiskavimas, iš D. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (1 054 104 Eur) sumažino iš jo pirmosios instancijos teismo konfiskuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) verte (72 405 Eur), šio buto įrengimo ir apstatymo verte (87 030,82 Eur) bei automobilio „BMW X5 xDrive35d“ kainos dalies verte (8254,17 Eur) ir nusprendė išieškoti iš D. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 886 414 Eur. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (buto, jo įrengimo ir apstatymo) konfiskavimas neatitiko įstatymo reikalavimų, iš D. P. turėtų būti išieškoma didesnė konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės pasunkinti nuteistojo padėties, nes šiuo atveju nėra prokuroro skundo. Tačiau nėra ir pagrindo iš D. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (886 414 Eur) mažinti dar ir atitinkama pinigų suma (50 400 Eur).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 ir 6 punktais,

n u t a r i a:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. yra nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžius:

panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. ir T. V. nuteisti pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą 16-18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti;

panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį dėl S. Vy. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. išteisinamojo nuosprendžio dalį;

pašalinti iš nuosprendžių aprašomųjų dalių nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. Pe., D. P., T. P., N. T. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, T. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, kaltinimo faktines aplinkybes: „S. V., A. Pe., D. P., T. P., N. T. organizavo ir bendrai su T. V. neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje 16–18 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis ne mažiau kaip 3331,43 g kokaino“;

pašalinti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria S. Vy. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo 45,85 kg ir 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino) ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuorodą į BK 25 straipsnio 4 dalį;

pašalinti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių aprašomųjų dalių aplinkybes dėl nusikalstamos veikos – ne mažiau kaip 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo iš R. G.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems S. V., A. Pe., D. P., N. T., T. P., T. V. ir S. Vy. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo.

S. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 3 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriame buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų.

S. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki šešiolikos metų laisvės atėmimo.

A. Pe., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 146 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėta disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų dešimčiai mėnesių.

A. Pe. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki keturiolikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

D. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų dešimčiai mėnesių.

D. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trylikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

D. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą trylikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiolikai metų keturiems mėnesiams.

N. T., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų dešimčiai mėnesių.

N. T. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trylikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

T. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti); BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 290 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kuriame buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda); BK 249 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 495,207 litrais skysčio, kuriame buvo BMK, pasikėsinimas kontrabandos būdu jį gabenti); BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų dešimčiai mėnesių.

T. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trylikos metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

T. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų devyniems mėnesiams.

T. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki dešimties metų devynių mėnesių laisvės atėmimo.

S. Vy., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 45,85 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, tikslu platinti) ir BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas ir kontrabanda) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų trims mėnesiams.

S. Vy. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki vienuolikos metų trijų mėnesių.

R. V. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki aštuonių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.

K. L. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki devynių metų laisvės atėmimo.

L. P. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems metams aštuoniems mėnesiams dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki septynių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.

G. C. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems metams dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki aštuonių metų laisvės atėmimo.

Panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl V. Pr. ir R. Pr. vardais registruoto buto su pusrūsio patalpomis ir garažu, bendras plotas 115,92 m2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl K. P. ir D. P. kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos, išvardintų Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje) esančių bute, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad vadovautis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. Pe. ir D. P. automobilis „BMW X5 xDrive35d“ valstybės naudai konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria automobilis „BMW X5 xDrive35d“ konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. V., N. T., T. P. ir A. Pe. išieškotos atitinkamos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, sumažinant kiekvienam nuteistajam išieškotiną pinigų sumą iki 1 003 704 Eur.

Kitas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis