Pareiškimo Nr. DOK-5652/2021
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo V. C. (V. C.) pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžiu V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų šešiems mėnesiams, pirmuosius septynerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. V. C. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d.
2. V. C. nuteistas:
2.1. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. naktį, apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į A. J. sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą – tyčia išrovė dviejuose šiltnamiuose augančius 34 pomidorų krūmus, rožės krūmą, 10 pipirų stiebų ir iš viso padarė 365 Lt žalos.
2.2. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad apytikriai tuo pačiu laiku kartu su Ž. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkai, tame pačiame sodininkų bendrijos sklype itin žiauriai nužudė šio sklypo savininką A. J.: siekdami atkeršyti nukentėjusiajam už dieną prieš įvykį jo pasakytus neva įžeidžiančius žodžius Ž. D. sugyventinės R. S. vaikui, abu kaltinamieji iš netoli esančio R. S. namo atėjo į nukentėjusiojo sodo sklypą ir žinodami, kad A. J. nakties metu yra sodo namelyje, sukėlė triukšmą – tyčia betonine trinkele išmušė šiltnamio stiklą, o prie iš namo išėjusio A. J. pribėgęs V. C. kumščiu smogė šiam į veidą, dėl to nukentėjusysis griuvo ant žemės. Pargriuvusį nukentėjusįjį V. C. pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas – galvą, juosmenį, po to užšoko ant krūtinės, o čia pat esantis Ž. D. pradėjo vartoti tokį patį smurtą – taip pat kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą, dar po to, ranka paėmęs už plaukų ir pakėlęs galvą į viršų, du kartus kitos rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą. Dėl šių veiksmų tą pačią naktį A. J. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos: kraujo išsiliejimo dešiniojo pakaušio dalyje po kietuoju dangalu, dešinės pusės kaukolės pamato vietoje, kairiojo pusrutulio smegenėlių kontuzijos, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkinio ir kaktos skiltyse bei šoniniuose paviršiuose ir dėl kairiojo pusrutulio smilkinio – momens ribos žievinės kontuzijos. Be to, dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo padaryta masyvi poodinė kraujosruva pilvo priekinės sienos kairėje pusėje, plonųjų žarnų pasaito kraujosruva, krūtinkaulio kūno skersinis bei III ir IV šonkaulių lūžiai.
2.3. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad tuoj po smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimo, apie 2 val., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – A. J. priklausantį dujinį revolverį „RG-22“ bei 4 šovinius, taip iš viso padarė 316 Lt žalos.
2.4. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su Ž. D., veikdami kaip bendrininkai, įsibrovė į patalpą – tame pačiame sodo sklype esantį nukentėjusiųjų A. J. ir I. M. J. sodo namelį, iš ten pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį – turtą: televizorių, radijo imtuvą, elektrinį pjūklą, sportinį kostiumą, kitų kaltinamajame akte nurodytų smulkesnių buities daiktų bei maisto produktų, taip iš viso padarė 934 Lt žalos.
2.5. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad po to, apie 2.30 val., kartu su Ž. D., toliau veikdami kaip bendrininkai, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą: prieš tai į tą patį sodo namelį įnešę nužudyto A. J. lavoną ir siekdami, kad lavonas būtų sudegintas, V. C. tyčia padegė namelio kambaryje kabančią užuolaidą, dėl to netrukus kilo gaisras, jo metu sudegė pats namelis ir jame esantys namų apyvokos bei buities daiktai, baldai, iš viso padaryta 150 000 Lt žalos.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmestas.
4. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis V. C. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendį: veikas, kvalifikuotas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį; veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus paskirti švelnesnę bausmę; ištaisius netinkamą BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taikymą sumažinti galutinę bausmę. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Teismas nepagrįstai bausmės pradžią skaičiuoja nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d., nes tuo metu jis dar atlikinėjo bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria panaikintas lygtinis paleidimas ir pareiškėjas pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies (šešių mėnesių dvidešimt trijų dienų) į pataisos namus. Ši bausmės dalis buvo atlikta iki priimant Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendį, todėl teismas negalėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme. Teismas be jokio pagrindo ir neatsižvelgdamas į tai, kad yra įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, šioje byloje paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą – nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d., nes tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų šešiems mėnesiams. Panaikinus nepagrįstą bausmių bendrinimą BK 64 straipsnio pagrindu, bausmė mažintina iki devyniolikos metų laisvės atėmimo.
5.2. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą vieną tęstinę veiką kvalifikuodamas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 187 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 2 ir 3 dalyse, buvo padarytos tą pačią dieną ir nukreiptos prieš tą patį asmenį – suniokotas A. J. šiltnamis (BK 187 straipsnio 3 dalis) ir sudegintas jo namas (BK 187 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Taigi tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli t
5.3. Teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą vieną tęstinę veiką kvalifikuodamas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse, buvo padarytos tą pačią dieną ir nukreiptos prieš tą patį asmenį – iš nukentėjusiojo A. J. namo pagrobti įvairūs buities daiktai (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir pavogtas jo dujinis revolveris „RG-22“ bei keturi šoviniai (BK 178 straipsnio 4 dalis). Be to, dujinio ginklo ir šovinių vagystė turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.
5.4. Teismas netinkamai kvalifikavo ir jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą ir ypatumą ir yra nustatoma, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus, o kaltininkas to norėjo arba sąmoningai leido tam kilti. Nagrinėjamu atveju su teismo išvada, kad nukentėjusysis buvo nužudytas itin žiauriai, negalima sutikti, nes tai tiktai teismo manymas ir spėlionės, kuriomis negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Abiejų instancijų teismai ignoravo teismų praktiką, suformuotą kasacinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2010">2K-446/2010</a>, 2K-46-895/2015. Nagrinėjamu atveju teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes negalėjo kvalifikuoti pareiškėjo veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, o teismo motyvai ir padarytos išvados, kad nukentėjusiajam buvo 70 metų ir, pavartojus smurtą, realiai nukentėjusysis jokio pasipriešinimo ar tariamo pavojaus kelti negalėjo, turėjo būti vertinami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 arba 11 punktą, nes, kaip nustatė teismas, padegdami namą kaltinamieji buvo suinteresuoti kitų tą pačią naktį padarytų nusikaltimų pėdsakų paslėpimu. Bet šie punktai teismo nebuvo inkriminuoti, todėl pasunkinti nuteistojo padėties neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatos įtvirtina tik nuteistojo padėties palengvinimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. C. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Nuteistasis V. C. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2, 3 punktų pagrindu.
8. Pareiškime keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo A. J. nužudymo perkvalifikavimo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau šis bylos atnaujinimo pagrindas yra nurodytas tik deklaratyviai, konkrečių ir aiškių jį pagrindžiančių argumentų nepateikta. Pareiškėjas tiesiog nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tokia jo veikos kvalifikacija. Konstatuotina, kad tokie pareiškime esantys teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Be to, pats pareiškėjas nurodo, kad teismas vis dėlto galėjo taikyti BK 129 straipsnio 2 dalį, tik kitus šios dalies punktus, taigi iš pareiškimo turinio neišplaukia išvada, kad buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis.
9. Pareiškėjas taip pat prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotus svetimo turto sunaikinimo ir pagrobimo atvejus į tęstines veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos bausmės, paskirtos už šias veikas, buvo subendrintos su bausme, paskirta už nužudymą, apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi bausmės, paskirtos už pareiškėjui inkriminuotas svetimo turto sunaikinimo ir pagrobimo veikas, neturėjo įtakos galutinei bausmei. Pareiškimai, kuriais siekiama tik formalių ir nuteistojo teisinę padėtį realiai nekeičiančių pakeitimų teismo nuosprendyje, nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nesudaro tokio pagrindo ir pareiškime pateiktas argumentas, kad dujinio ginklo ir šovinių pagrobimas turėjo būti kvalifikuojamas ne pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 254 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 254 straipsnio 1 dalies sankcija yra daug griežtesnė nei nustatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, taigi minėtas pareiškimo argumentas nesudaro prielaidų spręsti apie tai, kad pareiškėjo nurodytos veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nepagrįstai pasunkino nuteistojo teisinę padėtį.
10. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai paskirtą bausmę bendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme. Pagal byloje esančius ir prie pareiškimo pridėtus duomenis matyti, kad nuteistasis V. C., neatlikęs visos Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai prieš šešis mėnesius dvidešimt tris dienas iki bausmės pabaigos termino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi tenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas dėl nuteistojo V. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės, paskirtos Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, dalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši nutartis nebuvo pradėta realiai vykdyti, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nuteistajam V. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; vėlesnėmis teismo nutartimis ši kardomoji priemonė buvo tęsiama. Ir iš ginčijamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. (V. C. sulaikymo momento). Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė buvo bendrinama su ginčijamu nuosprendžiu paskirta bausme, ir toks bendrinimas atitinka BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytas taisykles. Taigi ir šiuo atveju pareiškime esantys teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo V. C. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti vieną iš BPK 451 straipsnyje nurodytų sprendimų, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. C. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Olegas Fedosiukas
