Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatų, kuriomis reglamentuojamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir jų lygiavertiškumo nustatymas perkančiosios organizacijos paskelbtoms pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl kitame teismo procese, kuriame nagrinėtas ginčas, susijęs su tuo pačiu viešuoju pirkimu, nustatytų aplinkybių prejudicinės galios

Civilinė byla Nr. 3K-3-584-378/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02149-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4;

3.2.4.8.2; 3.2.6.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, bendrai Lietuvos-Čekijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ARX“, dėl viešojo pirkimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, kuriomis reglamentuojamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir jų lygiavertiškumo nustatymas perkančiosios organizacijos paskelbtoms pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl kitame teismo procese, kuriame nagrinėtas ginčas, susijęs su tuo pačiu viešuoju pirkimu, nustatytų aplinkybių prejudicinės galios.

Ieškovė UAB „Inchcape Motors“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) prašė teismo: 1) pripažinti tiekėjų UAB „Inchcape Motors“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ teisę siūlyti atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) lygiaverčių pirkimo objektui automobilių nuomos paslaugas pirmojoje ir trečiojoje pirkimo dalyse; 2) panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovės ir jos partnerės pasiūlymą pirmojoje ir trečiojoje pirkimo dalyse; 3) panaikinti atsakovo sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę ir trečiosios pirkimo dalies laimėtoją; 4) įpareigoti atsakovą atnaujinti viešojo pirkimo procedūras trečiojoje dalyje; 5) ex officio pripažinti negaliojančia atsakovo sudarytą viešojo pirkimo sutartį trečiojoje pirkimo dalyje ir taikyti restituciją.

Ieškovė nurodė, kad automobilių nuomos atviro konkurso sąlygose atsakovas netiesiogiai nurodė konkrečius automobilio modelius, uždrausdamas siūlyti lygiaverčius automobilius, taigi pažeidė VPĮ 25 straipsnio 8 dalį. Ieškovė neginčijo konkurso sąlygų, tačiau tai nereiškė, kad ji prarado teisę teikti pasiūlymą dėl lygiaverčių pirkimo objektui automobilių nuomos. Ieškovės nuomone, pagal pirkimo sąlygas galėjo būti siūlomi visas techninės specifikacijos nuostatas atitinkantys automobiliai, tačiau ne žemesnės klasės kaip UAB „Rinkodaros projektai“ lentelėje nurodyti automobilių modeliai. Iš nurodyto modelių sąrašo galėjo būti siūlomas tik „Škoda Octavia“ automobilis, kurį pasiūlė konkurso nugalėtojos. Ieškovė pasiūlė „Ford Focus“ sedano automobilius, kurie atitiko visus konkurso sąlygų reikalavimus. Nors šie automobiliai nėra įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą, tačiau yra lygiaverčiai, o atsakovas konkurso sąlygose nurodė, kad siekia įsigyti nuomos paslaugas ne žemesnės klasės automobilių, kaip jo nurodyti modeliai. UAB „Rinkodaros projektai“ atsisakė klasifikuoti „Ford Focus“ sedaną, jį priskiriant prie C1 klasės C1.b poklasio dėl sedano sutapties su „Ford Focus“ hečbeko pavadinimu, kuris klasifikuojamas C1 klasės C1.a poklasyje. Ieškovės nuomone, atsakovui pasiūlytas automobilis pagal savo parametrus turėtų būti klasifikuojamas C1 klasės C1.b poklasyje, jeigu tik gamintojas šį modelį būtų pavadinęs kitu pavadinimu. Ne automobilio savybės, parametrai ar techniniai sprendimai, o jo pavadinimas lėmė tai, kad pasiūlymas buvo atmestas, net nevertinant siūlomų automobilių lygiavertiškumo aspektu. Ieškovė nurodė, kad siūlė naujo modelio „Ford Focus“ sedaną, kuris dar nėra pagamintas ir kuriuo Lietuvoje turėjo būti pradedama prekiauti nuo 2014 m. lapkričio mėn.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, vykstant automobilių nuomos atviro konkurso procedūroms, ieškovė atsakovui teikė prašymus paaiškinti, patikslinti jo sąlygas, taip pat pretenzijas, kuriose prašė panaikinti konkurso sąlygas ta apimtimi, kuria reikalaujama veiklos nuomai siūlyti automobilių netipinius modelius pagal UAB „Rinkodaros projektai“ sudarytą klasifikaciją. Atsakovas ieškovės reikalavimus 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 22 d. atmetė. Ieškovė šių atsakovo sprendimų neskundė, teismo posėdyje pripažino, jog dar iki pasiūlymo pateikimo žinojo, kad jos siūlomi automobiliai nurodytame klasifikatoriuje nėra priskirti C1.b klasės automobilių modeliams. Ieškovės teigimu, nagrinėjamoje byloje konkurso sąlygų ji neginčija. 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovas, įvertinęs pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad pirmajai pirkimo daliai ieškovės siūlomi automobiliai „Ford Focus Titanium“ neatitiko pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 dalies 2 punkto („Ne žemesnės kaip C1.b klasės „Kompaktiniai automobiliai. Netipiniai modeliai“ pagal UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikaciją“) reikalavimo, nes šie pagal nurodytą klasifikaciją yra priskiriami C1.a „Kompaktiniai automobiliai įprastiniai modeliai“. Taip pat atsakovas nustatė, kad ieškovės siūlomi automobiliai neatitiko pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3 dalies 2 punkto („Ne žemesnės kaip C1.b klasės „Kompaktiniai automobiliai. Netipiniai modeliai“ pagal UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikaciją“) reikalavimo, nes siūlomi automobiliai „Ford Focus“ pagal nurodytą klasifikaciją yra priskiriami C1.a „Kompaktiniai automobiliai. Įprastiniai modeliai“. Kadangi ieškovės pasiūlymas dėl „Ford Focus Titanium“ pirmajai ir „Ford Focus Trend“ trečiajai pirkimo dalims neatitiko pirkimo sąlygų, tai atsakovas šiuos pasiūlymus atmetė (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, konkurso sąlygų 9.8.3 punktas). Ieškovė pateikė pretenziją, ją atsakovas 2014 m. spalio 2 d. atmetė remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, taip pat atsakovas konstatavo, kad pasiūlyto automobilio matmenys (vidinis plotis ties galinėmis sėdynėmis – 133,6 cm, bagažinės tūris, nenulenkus galinių sėdynių, – 327 litrai) yra mažesni nei mažiausi matmenys automobilių, priskirtų C1.b klasei. Atsakovas pirmosios ir trečiosios konkurso dalių 2014 m. rugsėjo 28 d. laimėtojomis pripažino UAB „ARX“ ir UAB „Swedbank lizingas“, kurios buvo pateikusios bendrus pasiūlymus, su jomis buvo sudaryta ir pradėta vykdyti viešojo pirkimo sutartis.

Teismas nustatė, kad šalys neginčijo fakto, jog ieškovės pasiūlyti automobiliai UAB „Rinkodaros projektai“ sudarytoje klasifikacijoje klasifikuojami taip, kaip nurodė atsakovas, t. y. žemesnės klasės, nei reikalaujama konkurso sąlygose. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės pasiūlymas buvo lygiavertis reikalaujamoms konkurso sąlygoms. Pasiūlymo lygiavertiškumą ieškovė iš esmės grindė 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Rinkodaros projektai“ – klasifikacijos rengėjos – paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendime, kurio ieškovė neginčijo, motyvavo klasifikatoriaus parinkimą, t. y. nurodė, jog UAB „Rinkodaros projektai“ automobilius į klases skirsto pagal tam tikrus techninius parametrus (bendras ilgis, ratų bazė, kėbulų pasirinkimas, bazinis variklis ir kt.). Teismas automobilio priskyrimo tam tikrai klasei nelaikė formalumu, nes tai reiškia automobilio atitiktį tam tikriems parametrams. Pagal tam tikrus techninius kriterijus netipinių modelių C1.b kategoriją atitinka ne vien „Škoda Octavia“, bet ir kiti lentelėje nurodyti automobiliai. Be to, klasifikatoriaus panaudojimo tikslingumą atsakovas motyvuotai pagrindė, atsakydamas į tiekėjų, įskaitant ir ieškovės, paklausimą. Ieškovė nurodyto sprendimo neginčijo, sutiko dalyvauti konkurse pagal nurodytas ir jai išaiškintas sąlygas. Atsakovas teisėtai rėmėsi nepriklausomo subjekto parengta automobilių klasifikacija, spręsdamas dėl automobilių atitikties techninei specifikacijai. Klasifikacija buvo atliekama pagal pagrindinį kėbulo tipą, o „Ford Focus“ sedanas yra atskiras kėbulo tipas, o ne atskiras modelis, todėl vien automobilio kėbulo tipo modifikavimas nekeičia automobilio priskyrimo aukštesnei klasei. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gamintojas ginčo automobilį priskyrė C1.b klasei. Be to, ne tik bendras ilgis ar ratų bazė lemia modelio priskyrimą C1 klasės C1.b poklasiui, C1 klasės C1.b poklasio modeliai (netipiniai) gali skirtis nuo C1.a poklasio modelių (įprastinių) ne tik nesiskiriančiu nuo pagrindinio tos klasės kėbulo tipu ar skirtingais matmenimis, bet ir kitais požymiais.

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad automobilis vien dėl savo pavadinimo priskirtinas žemesnei klasei, nes ieškovė neginčijo atsakovo atsakymo, kuriame nurodyta, jog automobiliai skirstomi į klases, atsižvelgiant ne tik į UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriuje nurodytus kriterijus (bendras ilgis, ratų bazė, automobilių kėbulas, bazinis variklis), bet ir į kitus kriterijus (automobilio plotis, aukštis, automobilio salono matmenys, bagažinės tūris, kėbulo tipas, variklio tipas). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos siūlomi automobiliai atitinka visus kriterijus, pagal kuriuos automobiliai priskiriami tam tikrai klasei. Ieškovė pateikė pasiūlymą dėl „Ford Focus Titanium“ ir „Ford Focus Trend“ automobilių nuomos, tačiau įrodymų, patvirtinančių šių automobilių priskyrimą C1.b kategorijai, nepateikė. Ieškovė automobilių technines charakteristikas grindė „Ford Focus“ sedano technine specifikacija, tačiau tikslių duomenų apie konkrečiai siūlomų automobilių technines charakteristikas, pagrindžiančias jų atitiktį konkurse reikalaujamai klasei, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Dėl konkurso sąlygų aiškinimo ir taikymo kolegija nurodė, kad ieškovė sutiko su atsakovo parengtomis konkurso sąlygomis. 2014 m. liepos 23 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą pakeisti pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytas formuluotes, t. y. nurodyti, kad perkami automobiliai turi atitikti C1 klasės „Kompaktiniai automobiliai“ formuluotę. Atsakovas 2014 m. liepos 29 d. raštu atsisakė tenkinti šį prašymą, tačiau patikslino pirkimo dokumentus. 2014 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateikė prašymą patikslinti konkurso sąlygas, t. y. nurodyti, kad konkurse gali būti siūlomi kompaktinės klasės automobiliai, neatsižvelgiant į UAB „Rinkodaros projektai“ atliekamą skirstymą į „įprastinius“ ir „netipinius“, tačiau atsakovas 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu atmetė ieškovės prašymą. 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl konkurso sąlygų panaikinimo, ją atsakovas 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu tenkino iš dalies. 2014 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė pakeisti pirkimo sąlygas nustatant, kad pirmojoje ir trečiojoje pirkimo objekto dalyse gali būti siūlomi lygiaverčiai automobiliai pirkimo sąlygose nurodytiems automobilių modeliams. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu ieškovės pateiktą pretenziją atmetė motyvuodamas, kad konkurso sąlygose nėra nurodyti automobilių modeliai. Kolegijos teigimu, ieškovei, kaip profesionaliam viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektui, teko pareiga laiku, tinkamai ir sąžiningai ginti savo tariamai pažeistas teises. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodė, kad nagrinėjamu atveju konkurso sąlygų teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovė pripažino, kad konkurso sąlygų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, taip pat neginčijo ir šioje byloje, su konkurso sąlygomis sutiko, nuspręsdama dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymą, iš anksto žinodama, jog jos siūlomi automobiliai nėra klasifikuoti kaip netipiniai C1.b klasės modeliai.

Dėl automobilių lygiavertiškumo kolegija nurodė, kad ieškovės siūlytas naujasis „Ford Focus“ automobilis pagal pirkimo sąlygas gali būti priskirtas tik prie C1 klasės C1.a poklasio modelių (įprastinių) ir neatitinka kitiems poklasiams keliamų reikalavimų. Ieškovės siūlytų automobilių savybės negali būti laikomos lygiavertėmis pirkimo sąlygų techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimams.

Dėl viešosios pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ex officio teisėjų kolegija nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovas sudarė Kriminalinei policijai arba administraciniams padaliniams skirtų automobilių veiklos nuomos viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo parduoti atsakovui 142 automobilių veiklos nuomos paslaugas. Vykdydamas viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“ su UAB „ARX“ 2014 m. spalio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo įsigyti 142 automobilius „Škoda Octavia“. Pirkimo sutartis įvykdyta – automobiliai perduoti atsakovui. Pagrindo viešąją pirkimo sutartį ex officio pripažinti negaliojančia nenustatyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas viso proceso metu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tiekėjo teisės teikti lygiavertį pasiūlymą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas dėl ribojimo ginčyti konkurso sąlygas, kai ieškovės siūlomas lygiavertis automobilis atitiko visus atsakovo konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, tik nebuvo priskirtas prie reikiamos klasės UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriuje. Teismai nenustatė ir nepagrindė nė vieno ieškovės pasiūlyto automobilio parametro, dėl kuriuo šis automobilis būtų prastesnis, nelygiavertis tiems, kurie nurodyti UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriuje. Teismai nepagrįstai taikė ribojimą ginčyti sąlygas (VPĮ 93, 94 straipsniai), klaidingai konstatavę, kad ieškovė laiku jų neginčijo. Ieškiniu iš tiesų ginčijamos ir atsakovo konkurso sąlygos, kuriose nebuvo nustatyta galimybė siūlyti lygiaverčius modelius. Teismai tinkamai nesvarstė klausimo dėl ieškovės siūlomo automobilio lygiavertiškumo, neatskleidė atsakovo konkurso sąlygų dėl automobilių priskyrimo tam tikrai klasei turinio, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių siūlomo automobilio lygiavertiškumą.

2. Dėl konkurso sąlygų turinio nustatymo. Atsakovas netinkamai motyvavo savo sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo nelygiavertiškumo, nenurodydamas kriterijų. Tokius kriterijus įvardyti ieškovė prašė atsakovo dar 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Reikalavimas tinkamai motyvuoti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo svarbus sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės tinkamo taikymo (CPK 178 straipsnis, 225 straipsnio 1 dalis). Ieškovei tenka pareiga įrodyti siūlomų automobilių lygiavertiškumą nurodytiems klasifikatoriuje, tačiau iš jos negalėjo būti reikalaujama įrodyti siūlomų automobilių lygiavertiškumo pagal tokius kriterijus, kurie nebuvo jai atskleisti. Perkančioji organizacija turi pareigą pagrįsti pasiūlymo nelygiavertiškumą. Šiam ginčui tinkamai išspręsti buvo būtina atskleisti ginčo konkurso sąlygų dėl automobilių priskyrimo tam tikrai klasei turinį, aiškinantis, kokia tokio reikalavimo reikšmė, kokie tokio klasifikavimo kriterijai ir jų vertės (reikšmės).

Ieškovė, remdamasi VPĮ 24 straipsniu, nurodo, kad, be konkurso sąlygų, pirkimo dokumentų sudėtine dalimi pripažįstami taip pat ir perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų paaiškinimai bei patikslinimai, todėl konkurso sąlygų nuostata, pagal kurią perkančiajai organizacijai turėjo būti siūlomi ne žemesnės kaip tam tikros klasės automobiliai, aiškintina, atsižvelgiant į atsakovo poziciją tuo klausimu. Perkančiosios organizacijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodoma, kad ją tenkina UAB „Rinkodaros projektai“ sudarytas automobilių klasifikatorius, nes rengiant automobilių technines specifikacijas nereikia nurodyti automobilio kėbulo matmenų, kurie gali neatitikti tiekėjų siūlomų automobilių matmenų; perkančioji organizacija orientuojasi į netipinius automobilius, kurie pagal savo parametrų visumą yra artimesni „vidutinei klasei“. Taigi reikalavimu dėl automobilio priskyrimo tam tikrai klasei konkurso sąlygose iš esmės buvo keliamas reikalavimas dėl automobilio dydžio, kėbulo matmenų kartu siekiant išvengti tiekėjų diskriminacijos dėl galimai pernelyg detalios techninės konkurso sąlygų specifikacijos. Ieškovė ieškinyje pagrindė, kad atsakovui pasiūlyti automobiliai tiek pagal ilgį, tiek pagal ratų bazę yra ne mažesni kaip UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriaus C1.b klasės „Kompaktiniai automobiliai netipiniai modeliai“ poklasyje išvardytų automobilių.

3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių ieškovės atsakovui pasiūlytų automobilių lygiavertiškumą klasifikatoriuje nurodytiems modeliams. Ieškovės teigimu, tai – visiškai nauji automobiliai, skirtingi nuo nurodytų UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriaus C1.a (netinkama klasė pagal sąlygas) bei C2 (tinkama klasė pagal sąlygas) klasėse. Ieškovės atsakovui pasiūlyti automobiliai nebuvo klasifikuoti UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriuje, pagal savo parametrus jie priskirtini C1.b poklasiui, kaip lygiaverčiai šio poklasio automobiliams, šiame poklasyje jie nebuvo priskirti dėl teisiškai nereikšmingų UAB „Rinkodaros projektai“ automobilių klasifikavimo niuansų. UAB „Rinkodaros projektai“ išaiškinimas dėl klasifikavimo kriterijų patvirtino, kad bagažinės tūrio bei automobilio pločio ties galinėmis sėdynėmis kriterijai nelėmė automobilių priskyrimo C1.b poklasiui. Atsakovas supainiojo ieškovės su pasiūlymu pateiktos automobilių techninės specifikacijos skaičius, nes siūlytų automobilių bagažinės tūris sudaro 372 l, bet ne 327 l. Ieškovės pasiūlyto automobilio vidinis plotis ties galinėmis sėdynėmis yra 133,6 cm ir yra toks pats kaip ir „Ford Focus ST“ automobilio, UAB „Rinkodaros projektai“ priskiriamo prie C2 kategorijos. Ieškovė atsakovui siūlė „Ford Focus“ sedanus, analogišką jų techninę specifikaciją su vertimu į lietuvių kalbą pateikė tiek UAB „Rinkodaros projektai“, tiek ir perkančiajai organizacijai. Žodžiai „Titanium“ ir „Trend“ žymi skirtingą šių automobilių papildomą įrangą, kuri ginčui nereikšminga, ginčo tarp šalių nėra dėl to, jog siūlomų automobilių komplektacija netenkintų konkurso sąlygų techninės specifikacijos.

UAB „Rinkodaros projektai“ 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu nurodė, kad pagrindinis klasifikavimo principas – klasifikuoti atskirą automobilių modelį pagal pagrindinį jo kėbulo tipą (C1 klasėje – hečbeką). „Ford Focus“ (kurio pagrindiniu kėbulo tipu klasifikatoriaus autorius laiko hečbeką) pagal klasifikavimo kriterijus atitinka C1 klasės C1.a poklasio modelių (įprastinių) reikalavimus. Jeigu „Ford Focus“ sedanas gamintojo sprendimu būtų pateikiamas kaip atskiras modelis kitu pavadinimu, jis neabejotinai būtų klasifikuojamas kaip C1 klasės C1.b poklasio modelis (netipinis). UAB „Rinkodaros projektai“ 2014 m. gruodžio 23 d. raštu išaiškino, kad baigtinio sąrašo kriterijų, pagal kuriuos automobiliai yra priskiriami C1 klasės C1.b poklasiui, nėra (negali būti); šiame poklasyje automobiliai yra klasifikuoti pagal skirtingus kriterijus. UAB „Rinkodaros projektai“ 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte „Ford Focus“ sedanas palygintas su „Renault Fluence“, kuris priskirtas klasifikatoriaus C1 klasės C1.b poklasiui pagal netipinį kėbulo tipą (ilgį).

Ieškovė prašė atsakovo konkurso sąlygose atsisakyti kompaktinės automobilių klasės automobilių skirstymo į „įprastinius“ ir „netipinius“. Ieškovė siekė išvengti ginčo su atsakovu dėl siūlomų automobilių tinkamumo. Jeigu atsakovas būtų atsisakęs tokio skirstymo, ieškovė būtų galėjusi siūlyti seno modelio, pigesnį „Ford Focus“ hečbeką. Atsakovas tokio skirstymo neatsisakė, todėl ieškovė teikė naujo „Ford Focus“ sedano pasiūlymą, būdama įsitikinusi, jog šis automobilis ne prastesnis nei tie, kurie klasifikatoriuje priskiriami C1.b poklasiui. Automobiliai C1 klasifikatoriaus kategorijoje klasifikuojami pagal hečbeko kėbulą, todėl nėra galimybės naujo modelio „Ford Focus“ sedano perklasifikuoti kitaip. Tuo atveju, jeigu siūlomas automobilis būtų pavadintas kaip kitoks modelis (turėtų kitokį pavadinimą), jis būtų priskiriamas C1.b poklasiui. Nurodyti įrodymai patvirtina tai, kad ieškovės siūlyti automobiliai ne prastesni, analogiški, lygiaverčiai tiems, kuriuos atsakovas ketino įsigyti ir kurie paminėti UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriuje kaip C1.b poklasio automobiliai, o ieškovės pasiūlymo atmetimą atsakovo konkurse iš esmės nulėmė siūlomo automobilio pavadinimo panašumas su klasifikuotu klasifikatoriuje.

Teismai nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), nes nevertino kasatorės pateiktų įrodymų. Daikto pavadinimas gali būti reikšmingas privačiam juridiniam asmeniui kaip kriterijus, kuriuo jis remdamasis savo nuožiūra atlieka tam tikrų daiktų klasifikavimą, tačiau pavadinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant tam tikrų prekių atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams, pagal VPĮ materializuotiems konkurso sąlygose. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika lygiavertiškumo aspektu. VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl prekės pavadinimo.

4. Dėl konkurso sąlygų teisėtumo. Atsakovo deklaruojamas pirkimo tikslas prieštarauja klasifikatoriui, nes ginčui aktualaus klasifikatoriaus C1.b poklasyje klasifikuojami automobiliai, išsiskiriantys iš kitų kokiu nors klasifikatoriaus autoriaus laikomu reikšmingu vienu požymiu, šie požymiai skirtingi, ir jų baigtinio sąrašo nėra. Taigi konkretaus automobilio atitiktį konkurso sąlygoms, jas taikant kartu su aktualiu klasifikatoriumi formaliai (nepripažįstant teisės į lygiaverčių automobilių pasiūlymą), lemia privataus juridinio asmens, nesusijusio su pirkimu, subjektyvi pozicija, išreikšta klasifikatoriuje dėl automobilių skirstymo pagal susigalvotas klases, remiantis skirtingais kriterijais, kai jų baigtinio sąrašo nėra ir negali būti. Tokia situacija kelia abejonių dėl atsakovo konkurso sąlygų ir veiksmų, remiantis minėtu klasifikatoriumi formaliai, teisėtumo, atitikties viešųjų pirkimų principams, ypač lygiateisiškumo bei skaidrumo. Atsakovas byloje nepagrindė poreikio įsigyti tokius kompaktinės klasės automobilius, kurie būtų netipinio kėbulo ilgio (tipo), neįprasto ilgio, kitai klasei būdingos išvaizdos, neįprasto aukščio, neįprastos kainos, netipinio variklio arba netipinio modelio.

Trečiasis asmuo bendra Lietuvos-Čekijos įmonė UAB „ARX“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygoms. Ieškovės siūlomi automobiliai „Ford Focus Titanium“ (pirkimo objekto pirmoji dalis) ir „Ford Focus Trend“ (pirkimo objekto trečioji dalis) neatitiko pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimų „Ne žemesnės kaip C1.b klasės „Kompaktiniai automobiliai. Netipiniai modeliai“ pagal UAB „Rinkodaros projektai“; ieškovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo. Dėl to atsakovas privalėjo tiksliai laikytis imperatyviųjų VPĮ nuostatų ir pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą atmesti (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pirkimo sąlygų 9.8.3 punktas). Perkančioji organizacija, tiksliai laikydamasi savo pačios paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrino ir lygiateisiškumo principo realų įgyvendinimą. Ieškovės siūlomi automobiliai „Ford Focus“ yra priskirti prie žemesnės, t. y. C1.a, klasės „Kompaktiniai automobiliai. Įprastiniai modeliai“.

2. Dėl ieškovės teisių gynimo tvarkos ir sąlygų. Ieškovė, teikdama ieškinį, nesilaikė tinkamos savo teisių gynimo tvarkos ir sąlygų. Ieškovė žinojo, kad jos ketinami siūlyti automobiliai „Ford Focus“ neatitinka pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimų, ir pasiūlymas bus atmestas, todėl galėjo kreiptis į teismą dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, UAB „Rinkodaros projektai“ atliekamo ieškovės automobilių perklasifikavimo, siūlyti perkančiajai organizacijai ne „Ford Focus“, bet kitus, t. y. pirkimo sąlygas atitinkančius automobilius.

3. Dėl pirkimo sąlygų keitimo ar tikslinimo. Ieškovė galėjo ginti savo teises, kreipdamasi į teismą dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar jų pakeitimo. Ieškovė buvo pradėjusi pirkimo sąlygų ginčijimo procedūras, tačiau jų netęsė, todėl neteko teisės remtis pirkimo sąlygų neteisėtumu. Be to, ieškovė ėmėsi realių veiksmų dėl pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimų pakeitimo, net tris kartus kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu patikslinti pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimus, taigi suvokė, jog jos ketinami siūlyti automobiliai „Ford Focus“ neatitinka pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimų, tačiau nesikreipė į teismą dėl pirkimo sąlygų nuginčijimo.

4. Dėl ieškovės automobilių perklasifikavimo. Ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises, reikšdama reikalavimus dėl UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatoriaus pakeitimo (tą ir padarė). UAB „Rinkodaros projektai“, išanalizavusi ieškovės pateiktą prašymą kartu su itin detaliomis specifikacijomis, 2014 m. rugsėjo 17 d. pranešė ieškovei, kad negali patenkinti prašymo klasifikuoti „Ford Focus“ sedaną kaip C1 klasės C1.b. poklasio modelį (netipinį). Ši informacija dar kartą patvirtino, jog ieškovės siūlomi automobiliai neatitinka pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos I lentelės 2 eilutės ir III lentelės 2 eilutės reikalavimų. Trečiojo asmens teigimu, netgi to paties pavadinimo automobiliai klasifikuojami prie skirtingų klasių ir poklasių, jeigu skiriasi konkretaus modelio charakteristikos. Taigi ir naujasis ieškovės siūlytas „Ford Focus“ modelis galėjo būti klasifikuojamas prie kitos klasės ar poklasio, tačiau, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Rinkodaros projektai“ atsakymo, naujasis „Ford Focus“ modelis negali būti perklasifikuotas.

5. Dėl pasiūlymo lygiavertiškumo teisinio vertinimo. Ieškovė viso proceso metu nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių jos siūlytų automobilių lygiavertiškumą, rėmėsi subjektyviais pasvarstymais, kas taip pat buvo ieškinio atmetimo priežastis (CPK 178 straipsnis).

6. Dėl ieškovės automobilių klasifikavimo. Ieškovė iš esmės apsiriboja tik dviem pagrindiniais parametrais – automobilio ilgiu ir ratų baze, tačiau automobilių priskyrimas tam tikram poklasiui yra nustatomas pagal įvairių kriterijų visumą. Kaip nurodė UAB „Rinkodaros projektai“, C1 klasės C1.b poklasio modeliai (netipiniai) gali skirtis nuo C1.a poklasio modelių (įprastinių) ne kėbulo tipu ar skirtingais matmenimis, bet ir kitais požymiais: netipiniu varikliu, bazine kaina, prasilenkiančiu su realybe pozicionavimu ir pan. Pagal UAB „Rinkodaros projektai“ išaiškinimą, ieškovės siūlomo „Ford Focus“ automobilio priskyrimas tam tikrai kategorijai ir klasei labiausiai priklauso būtent nuo gamintojo. Perkančioji organizacija negali būti laikoma atsakinga už automobilių gamintojų skirtingas strategijas formuojant automobilių modelius.

7. Dėl ieškovės automobilių lygiavertiškumo teisinio vertinimo. Ieškovės automobilių lygiavertiškumas galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jeigu jie apskritai būtų neklasifikuoti UAB „Rinkodaros projektai“ parengtame automobilių klasifikacijos kataloge arba būtų priskirti prie aukštesnės klasės ar poklasio, nei reikalaujama pirkimo sąlygose. Tiek iš ieškovės 2014 m. rugsėjo 16 d. paklausimo, tiek iš 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Rinkodaros projektai“ paaiškinimo matyti, kad automobilis „Ford Focus“ yra klasifikuojamas – priskirtas prie C1 klasės C1.a poklasio modelių (įprastinių). Ieškovė į UAB „Rinkodaros projektai“ kreipėsi su prašymu perklasifikuoti naująjį „Ford Focus“ sedano modelį, tačiau UAB „Rinkodaros projektai“ atsakė, kad, išanalizavus automobilio specifiką, šio modelio perklasifikuoti nėra pagrindo. Tas pats automobilio „Ford Focus“ naujasis modelis negali būti laikomas vienu metu atitinkančiu du poklasius (C1 klasės C1.a poklasį ir C1 klasės C1.b poklasį), kuriems yra keliami skirtingi reikalavimai.

8. Dėl sąžiningos konkurencijos reikalavimo ir lygiateisiškumo principo. Perkančioji organizacija visus pasiūlymus vertino vienodai, t. y. laikėsi viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), siekė užtikrinti sąžiningą tiekėjų tarpusavio konkurenciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pasiūlyti automobiliai neatitinka pirkimo sąlygų. Ieškovė tik laikosi pozicijos, kad perkančioji organizacija turėjo jos pasiūlymą pripažinti tinkamu dėl automobilių lygiavertiškumo. Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pirkimo sąlygų 9.8.3 punktą perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Šių nuostatų nesilaikymas lemtų ne tik imperatyviųjų teisės normų, bet ir viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tiekėjo pareigos laiku ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Ieškovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (tinkamai ir sąžiningai ginti savo tariamai pažeistas teises), todėl atsakovas privalėjo atmesti jos pateiktą pasiūlymą. Trečiasis asmuo nurodo kasacinio teismo praktiką dėl pareigos nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Ši kasacinio teismo suformuluota taisyklė taikytina tiek konkurso sąlygoms, tiek paskelbtam jų patikslinimui. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime, nesvarbu, dėl ko vėliau kyla ginčas. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai tiekėjai perkančiosios organizacijos sprendimus ginčija tik teisme, nors apie juos žinojo ar turėjo žinoti anksčiau, teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad neginčija atsakovo vykdyto viešojo pirkimo sąlygų ir neįrodinėja jų diskriminacinio pobūdžio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama tiekėjo pareiga laiku ginčyti pirkimo sąlygas yra tiesiogiai susijusi su VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo principo. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Taigi ieškovė prarado teisę kvestionuoti prikimo sąlygų teisėtumą.

2. Dėl ribojimo ginčyti pirkimo sąlygas, kai jos ginčijamos vėlesnėse pirkimo stadijose, bei tiekėjo teisės teikti lygiavertį pasiūlymą santykio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lygiaverčiais pripažįstami tie pasiūlymai, kurie leidžia perkančiajai organizacijai pasiekti identiška rezultatą, o skiriasi tik tiekėjų siūlomi galutinio rezultato pasiekimo būdai. Šie kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi dėl pirkimo objekto specifikos. Skelbdamas pirkimą atsakovas siekė įsigyti automobilius, reikalingus policijos funkcijoms tinkamai atlikti. Teoriškai visi automobiliai yra lygiaverčiai, t. y. visi automobiliai gali transportuoti vienokį ar kitokį kiekį žmonių bei daiktų, tačiau tai nereiškia, kad ir praktikoje visi automobiliai yra laikomi lygiaverčiais. Automobilių skirtumus lemia konkretaus automobilio dydis, sėdimų vietų skaičius, bagažinės tūris, variklio galingumas ir jo ekonomiškumas, automobilio pravažumas ir dar daugybė kitų parametrų, todėl praktikoje konkretaus asmens poreikius tenkina tik šio asmens reikalavimus atitinkantis automobilis. Atsakovui buvo svarbu, kad automobiliai ne tik būtų tinkami pagrindinei transportavimo funkcijai atlikti, bet ir kad atitiktų atsakovo poreikius, kurie buvo aiškiai išdėstyti pirkimo sąlygose. Teismai ieškovės pasiūlytų automobilių pagrįstai nelaikė lygiaverčiais, nes jie neatitiko pirkimo sąlygose nurodytų atsakovo reikalavimų. Pirkimo dokumentuose buvo nurodytas reikalavimas siūlomiems automobiliams – ne žemesnės kaip „C1.b Kompaktiniai automobiliai. Netipiniai modeliai pagal UAB „Rinkodaros projektai“, http://www.autotyrimai.lt/klasifikacija“. Suprasdama, kad ketinami siūlyti automobiliai neatitinka šio reikalavimo, ieškovė galėjo (privalėjo) kelti klausimą, ar atsakovas pagrįstai remiasi šiuo klasifikatoriumi, t. y. laiku ir tinkamai kvestionuoti pirkimo sąlygų teisėtumą, o ne bandyti įrodyti siūlomų automobilių lygiavertiškumą.

3. Dėl pirkimo sąlygų turinio nustatymo, įrodymų vertinimo. UAB „Rinkodaros projektai“ – klasifikatoriaus sudarytoja, įvertinusi konkrečių siūlytų automobilių detalius techninius parametrus, nurodė, kad automobiliai „Ford Focus“ pagal visus UAB „Rinkodaros projektai“ taikomus kriterijus yra priskirtini C1 klasės C1 a. poklasiui ir priskirti juos C1 klasės C1.b poklasiui nėra galimybės. Ieškovė pasiūlyme nurodė teiginį „Taip (lygiavertis)“, t. y. jau teikdama pasiūlymą pripažino, kad jos siūlomi automobiliai neatitinka šio pirkimo sąlygų reikalavimo. Ieškovė nuolat pabrėžė, kad pareikšto ieškinio tikslas – siekis apginti teisę siūlyti lygiaverčius, t. y. pirkimo sąlygų reikalavimų griežtai neatitinkančius, automobilius, o ne įrodyti, kad pasiūlyme nurodyti automobiliai šiuos reikalavimus atitinka. Atsakovas taip pat aiškiai nurodė, kad tinkamu bus laikomas tik tas pasiūlymas, kuriuo siūlomi automobiliai pagal nurodytą klasifikatorių priskiriami ne žemesnei nei C1.b klasei, todėl netinkamais laikytini tiek automobiliai, priskiriami žemesnei klasei, tiek ir automobiliai, kurie nėra įtraukti į klasifikatorių. UAB „Rinkodaros projektai“ nurodė, kad priskirdama automobilius vienai ar kitai klasei vertina tam tikro automobilio bazinį modelį. Tai yra pagrįsta, nes automobilių gamintojai siūlo itin didelį to paties automobilio įrangos ir kėbulų pasirinkimų variantą, todėl konkretus automobilis, atsižvelgiant į jo komplektaciją, galėtų būti priskiriamas net kelioms klasėms, tačiau tokiu atveju pats automobilių skirstymas į tam tikras klases taptų beprasmis. Todėl automobiliai klasifikuojami į klases vertinant jų bazinį modelį, kuris rinkai pateikiamas kaip tipinis ir kurį galima modifikuoti pagal konkretaus pirkėjo pageidavimus. Tai yra vienintelis objektyvus kriterijus, sudarantis galimybę skirstyti automobilius į tam tikras klases. Ieškovė neginčija, kad bazinis automobilio „Ford Focus“ modelis neatitinka pirkimo reikalavimų, nes jis pagal UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatorių priskiriamas žemesnei, nei reikalaujama, klasei. Tačiau teikdama pasiūlymą atsakovui ieškovė prie siūlomo automobilio pavadinimo „Ford Focus“ pridėjo papildomus žodžius „Titanium“, „Sedan“ ir „Trend“, bandė įrodyti, kad šie automobiliai neįtraukti į UAB „Rinkodaros projektai“ klasifikatorių. Tačiau automobilio pavadinimas yra vienas – „Ford Focus“, o šalia parašyti žodžiai žymi tik automobilio modifikaciją. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad automobilio pavadinimas turi esminę reikšmę priskiriant jį tam tikrai klasei, nes ne automobilio pavadinimas, o automobilio gamintojo strategija dėl jo pateikimo į rinką lemia automobilio priskyrimą tam tikrai klasei.

4. Dėl automobilių lygiavertiškumo įrodinėjimo. Trečiasis asmuo remiasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti siūlomų automobilių lygiavertiškumą, nes šią aplinkybę įrodinėjo suinteresuoto asmens (ieškovės atstovaujamo automobilių gamintojo) deklaracija, kurioje nurodytos informacijos teisingumo nebuvo galima patikrinti viešai prieinamuose šaltiniuose. Sprendimo dėl pirkimo laimėtojų priėmimo metu ieškovės administruojamame interneto puslapyje www.ford.lt pateikiama informacija skyrėsi nuo jos pasiūlyme nurodytų duomenų, todėl atsakovas objektyviai negalėjo patikrinti nurodytų duomenų teisingumo. Siekdama įrodyti siūlomų automobilių „Ford Focus“ tinkamumą policijos funkcijoms atlikti, kaip ieškinio 23 priedą ieškovė pateikė kelias automobilių nuotraukas, tačiau jose užfiksuoti senojo modelio „Ford Focus“ automobiliai, todėl įrodinėjant, kad šie yra tinkami policijos funkcijoms vykdyti bei interneto tinklalapyje (atsiliepimo į ieškinį rengimo metu) skelbiant senojo modelio automobilio brošiūrą, nebuvo jokio pagrindo galvoti, kad atsakovui ieškovė siūlė kitokius automobilius.

5. Dėl pagrindo pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia. Kasaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl teismų sprendimų šiuo klausimu, taigi šios teismų sprendimų dalys kasacine tvarka neskundžiamos. Trečiasis asmuo remiasi VPĮ 951 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad atsakovas nepažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimų, todėl ir pagrindo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia nėra. Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei 15 dienų nuo pranešimo apie pretenzijos išnagrinėjimą išsiuntimo dienos ir tik po to, kai buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Pagal kasacinio teismo praktiką visais atvejais viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia, nors ir nustatomi neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai.

Vykdant viešojo pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2015 m. sausio 20 d. automobiliai buvo perduoti atsakovui valdyti ir naudotis, t. y. sutartis jau įvykdyta ir jos pripažinimas negaliojančia bei restitucijos taikymas sukeltų nuostolius atsakovui, UAB „Swedbank lizingas“ ir bendrai Lietuvos-Čekijos įmonei UAB „ARX“ (byloje nėra ginčo dėl šių asmenų sąžiningumo – viešojo pirkimo sutartis sudaryta tik po to, kai gautas atsakovo kvietimas). Teismui pripažinus viešojo prikimo sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, UAB „Swedbank lizingas“ būtų grąžinti naudoti mažesnės vertės automobiliai, o atsakovas privalėtų atlyginti UAB „Swedbank lizingas“ nuostolius. Be to, vėlesnis automobilių pristatymas reikštų, kad tam tikrą laiką atsakovas negalės tinkamai vykdyti kriminalinei policijai pavestų funkcijų – užtikrinti visų asmenų saugumą, taip būtų pažeistas viešasis interesas. Neturėdamas naujų ir ekonomiškų automobilių (siūlomų automobilių ekonomiškumas buvo vienas iš pirkimo sąlygų reikalavimų) vykdydamas savo funkcijas atsakovas patirtų didesnių išlaidų. Ieškovės pateiktas pasiūlymas dėl trečiosios pirkimo dalies yra 44 720,99 Eur mažesnis nei UAB „Swedbank lizingas“, t. y. kainos skirtumas nesiekia net 2 proc. Jei būtų nuspręsta tenkinti kasacinį skundą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, tai VPĮ 952 straipsnio 2 dalies pagrindu neturėtų būti pripažįstama negaliojančia viešojo pirkimo sutartis, atsakovui taikytinos alternatyvios VPĮ sankcijos.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir galioti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“ atsiliepimas į kasacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nors kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų ir apskųstus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, tačiau, atsižvelgiant į šalių ginčo specifiką, a fortiori nagrinėjamos bylos ir kito pasibaigusio proceso sąsajumą (dėl to bus pasisakoma vėliau), tikslinga atskirai pristatyti kai kurias svarbias šių dviejų teismo procesų aplinkybes:

atsakovas paskelbė atvirą automobilių nuomos paslaugų konkursą (toliau – ir Konkursas), kurio atskiroms dalims, veikdamos kartu su partneriais, savo pasiūlymus pateikė trys tiekėjos, tarp kurių ir ieškovė UAB „Inchcape Motors“ (toliau – ir tiekėja 1) bei trečiasis asmuo bendra Lietuvos-Čekijos UAB „ARX“ (toliau – ir tiekėja 2);

susidomėjimą dalyvauti Konkurse aiškiai išreiškė (pvz., teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Konkurso sąlygų turinio) ir kita tiekėja UAB „Sostena“ (toliau – ir tiekėja 3), tačiau dėl, jos vertinimu, diskriminacinių Konkurso sąlygų negalėjo pateikti pasiūlymo;

tiekėja 1 perkančiajai organizacijai 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 19 d. pateikė pretenzijas dėl Konkurso sąlygų; pastaroji 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pirmąją pretenziją patenkino iš dalies, 2014 m. rugsėjo 22 d. – atmetė;

perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą atmesti teikėjos 1 (ieškovės) pasiūlymą; tiekėja 1 šį sprendimą ginčijo 2014 m. rugsėjo 29 d. pretenzija, šią perkančioji organizacija 2014 m. spalio 3 d. atmetė;

tiekėja 3 perkančiajai organizacijai 2014 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pretenziją, šią pastaroji 2014 m. rugsėjo 1 d. atmetė;

tiekėja 1 2014 m. spalio 7 d. ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, šis 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; tiekėja 1 (ieškovė) 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė apeliacinį skundą; apeliacinės instancijos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (toliau – ir Sprendimas I);

tiekėja 3 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, šis 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; tiekėja 3 2014 m. gruodžio 1 d. pateikė apeliacinį skundą; apeliacinės instancijos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi Nr. e2A-411-180/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – tiekėjos 3 ieškinį tenkino iš dalies, dėl viešojo intereso išsaugotos pirkimo sutarties atsakovui paskyrė alternatyviąją sankciją – 10 177,66 Eur baudą (toliau – ir Sprendimas II);

tiekėja 1 (kasatorė) 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą jo prašydama prie bylos prijungti naujus įrodymus – paaiškinimus dėl Sprendimo II.

Šioje byloje teisėjų kolegija materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo aspektais spręs dėl tam tikrų peržiūros procedūros aspektų nagrinėjamoje byloje, taip pat klausimą, kokią įtaką jai daro Sprendimas II, t. y. ar kasacinis teismas dėl Sprendimo I gali spręsti iš esmės ar dėl galimo Sprendimo II prejudicialumo jam kyla kitų procesinių pareigų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija nepriims atskiro procesinio sprendimo dėl kasatorės prašymo priimti ir vertinti paaiškinimus, susijusius su Sprendimo II motyvais, nes kasacinis teismas pats 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, jo prašydamas atsiųsti civilinę bylą pagal tiekėjos 3 ieškinį atsakovui, todėl pirmiau nurodyto prašymo svarstymas netenka prasmės.

Dėl tam tikrų peržiūros procedūros aspektų nagrinėjamoje byloje

Kasacinis teismas visų pirma atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pirmiau pristatytų faktinių aplinkybių, dėl to paties Konkurso pagal skirtingas tiekėjų inicijuotas peržiūros procedūras buvo pradėti atskiri teismo procesai: pirmasis pagal UAB „Sostena“ ieškinį dėl tam tikrų Konkurso sąlygų teisėtumo, antrasis pagal UAB „Inchcape Motors“ dėl pasiūlymo atmetimo. Nors atskirų tiekėjų ieškinių dalykai nėra tapatūs, tačiau Sprendime II apeliacinės instancijos teismas pripažino neteisėta Konkurso sąlygą, kurią taikydamas atsakovas atmetė UAB „Inchcape Motors“ pasiūlymą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos procese (pagal ieškovės UAB „Inchcape Motors“ ieškinį) iš dalies buvo pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Nors dėl to teisėjų kolegija atskirai nesprendžia, tačiau pažymi, kad tokia procesinė situacija, kokia susidarė nagrinėjamoje byloje, gali daryti įtaką teisingam bylos nagrinėjimui, taip pat procesinio sprendimo turiniui, inter alia, teismui sprendžiant dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių (pvz., alternatyviosios sankcijos pobūdžio ir apimties). Dėl to tais atvejais, kai iš byloje esančių dokumentų yra pagrindo manyti, kad dėl to paties pirkimo sąlygų ir procedūrų tuo pačiu metu gali vykti ir kiti teisminiai ginčai, teismas turėtų būti iniciatyvus ir tokias aplinkybes patikrinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei, nustatęs tokių ginčų egzistavimą, svarstyti bylų sujungimo klausimą.

Dėl pirmiau nurodytos išvados apie šalių ginčo nagrinėjimo vertinimą šioje byloje pirmiausia pažymėtinas atsakovo pasyvumas procese. Iš esmės nė viename procesiniame dokumente, teiktame teismams tiek pagal vieną, tiek pagal kitą ieškinį, perkančioji organizacija nenurodė dviejų paralelinių procesų aplinkybės (pvz., atsiliepimą į UAB „Sostena“ ieškinį atsakovas surašė 2014 m. rugsėjo 24 d., o atsiliepimą į UAB „Inchcape Motors“ ieškinį – po mažiau nei mėnesio, 2014 m. spalio 20 d.). Kita vertus, pagal nagrinėjamos bylos (pagal ieškovės UAB „Inchcape Motors“ ieškinį) medžiagą pirmosios instancijos teismas galėjo numanyti kitų susijusių ginčų tikimybę. Iš byloje esančių perkančiosios organizacijos atsakymų į tiekėjų paklausimus ir prašymus paaiškinti Konkurso sąlygas matyti, kad, be ieškovės, neaiškumų ar prieštaravimų, kurie nebuvo šios bylos šalių ginčo objektu, kilo ir kitiems ūkio subjektams, jie, be kita ko, taip pat inicijavo peržiūros procedūrą (t. 1, b. l. 69–86; t. 2, b. l. 109–110; 124–135; 154–163; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje (pagal UAB „Inchcape Motors“) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš dalies stokojo iniciatyvumo dėl Konkurso sąlygų vertinimo, ypač atsižvelgiant į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ne tik ieškovė, bet ir kiti ūkio subjektai jas, inter alia, dėl automobilių klasifikacijos, kvestionavo (dėl teismo vaidmens procese žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. VšĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovės pasiūlymo lygiavertiškumo, sutiktina su kasatorės argumentu, jog tokio pobūdžio ginčuose, inter alia, spręstina dėl pasiūlymų vertinimo pagrindo.

Iš kasacinio teismo praktikos šioje srityje matyti, kad tiekėjų pasiūlymų lygiavertiškumo vertinimas daromas ne tik atsižvelgiant į VPĮ nuostatas, pirkimo sąlygos tekstinę išraišką, jos turinį, bet ir į perkančiosios organizacijos siekiamą tikslą atitinkamą nuostatą įtvirtinti (o vėliau ir taikyti vertinant pasiūlymus), taip pat į ginčui aktualų specialųjį teisinį reguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012; 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-12/2014).

Naujausioje kasacinio teismo nutartyje šiuo klausimu nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymų lygiavertiškumas įrodinėtinas ir nustatytinas pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus techninius, funkcinius reikalavimus ar standartus, o šie kriterijai sietini ne su sertifikavimo įstaiga, o su konkrečiais, tarpusavyje palyginamais parametrais, standartizuotais reikalavimais, juolab kad neatmestina tikimybė, kad sertifikavimo įstaigoje patikrinti įrenginiai bus tarpusavy nesulyginami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. AB „Amber Grid“, bylos Nr. 3K-3-466-969/2015). Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio ginčus nagrinėjantys teismai procesiniuose sprendimuose atitinkamas pirkimo sąlygas, kurias taikant tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas kaip nelygiavertis, turėtų aiškiai įvardyti (kvalifikuoti) kaip norimo rezultato, funkcinio reikalavimo, standarto ar kitą kriterijų arba jų derinį, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio nuostatose.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas davė nuorodą į VPĮ 25 straipsnio 4 dalį (ir 3 dalies 1 punktą) ir taip iš esmės sprendė, jog privataus subjekto parengta automobilių klasifikacija laikytina technine specifikacija šios nuostatos prasme, vis dėlto tokios pozicijos detaliau nepagrindė pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „bendroji techninė specifikacija“, kuri vartojama šalia sąvokų „standartas“, „techninis liudijimas“, taip pat pagal VPĮ 3 priedelio nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati perkančioji organizacija, tiekėjams atsakydama į klausimus dėl konkurso sąlygų, nurodė, kad nesivadovauja VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktu, o automobilių klasifikaciją laiko funkciniu reikalavimu (t. 2, b. l. 142).

Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodo kasatorė, byloje aktualus automobilių klasifikavimo kriterijų nustatymo ir taikymo klausimas. Iš tiesų byloje, inter alia, keliama problema dėl privataus asmens atlikto klasifikavimo pagrįstumo, juolab kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus dėl bendravimo su UAB „Rinkodaros projektai“ dėl automobilių skirstymo į atskiras grupes kriterijų ir jų taikymo.

Dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo objekto taip pat pažymėtina, kad, be kitų reikalavimų, ieškovė teikė perteklinį reikalavimą pripažinti jos ir partnerės teisę atsakovui siūlyti pirkimo objektui lygiavertes prekes. Pažymėtina, kad tokia teisė aiškiai įtvirtinta VPĮ, todėl teismas, neturėdamas galimybės priimti sprendimo, kuris ją paneigtų, pirmiau nurodyto reikalavimo negali nagrinėti iš esmės. Perkančiosios organizacijos, atmesdamos tiekėjų pasiūlymus dėl neatitikties pirkimo sąlygoms, tokios teisės de jure nepaneigia, o tik vertina, kad atitinkamo dalyvio pasiūlymas negali būti vertinamas kaip lygiavertis iškeltiems reikalavimams. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas skųstinas VPĮ nustatyta tvarka (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teismai pagrįstai nustatė ginčo objektą – atsakovo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorės argumentais, nurodo, kad ieškinio dalyko dalimi esantis perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą panaikinimas – atskiras reikalavimas ir jo nagrinėjimui esminės įtakos neturi daryti ankstesni ieškovo veiksmai ginčijant pirkimo sąlygas, juolab kad tiekėjas nebūtinai siūlytų tas pačias prekes, jeigu pirmoji peržiūros procedūra jam būtų sėkminga, be to, taip jis gali siekti įvairios teisėtų interesų apsaugos strategijos ir pan. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad lieka neaiški ir prieštaringa kasaciniame skunde išdėstyta UAB „Inchcape Motors“ pozicija dėl ginčo objekto, į jo apimtį įtraukiant ir tam tikras Konkurso sąlygas. Pažymėtina, kad, nors ieškinyje netiesiogiai užsimenama apie galimą Konkurso sąlygų neteisėtumą (pvz., duodamos nuorodos į kasacinio teismo praktiką, inter alia, dėl pirkimo objekto apibrėžties), tačiau nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad ieškinio dalykas – reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, juolab kad ieškovė dubliku tokią valią aiškiai pareiškė. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicija (kurią iš esmės palaikė ir apeliacinės instancijos teismas) dėl praleistų terminų Konkurso sąlygoms ginčyti. Nagrinėjamoje byloje Konkurso sąlygų teisėtumas nenagrinėtinas (nebent teismai būtų sprendę ex officio), nes tokio reikalavimo, kaip nurodyta pirmiau, tiekėja ieškinyje nepareiškė, o ne todėl, kad ji šį klausimą kelia pavėluotai. Atsižvelgiant į tai, neaktuali kasacinio teismo praktika dėl laiku vykdomo pirkimo sąlygų ginčijimo.

Net jei ir būtų priešingai, t. y. būtų galima spręsti, kad ieškovė iš tiesų kvestionuoja ir Konkurso sąlygų teisėtumą, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo spręsti apie neigiamus padarinius, kylančius tiekėjui dėl pavėluoto pirkimo nuostatų ginčijimo, nes: pirma, pagal ligšiolinę kasacinio teismo praktiką netinkamas (pavėluotas) ir neigiamus padarinius sukuriantis pirkimo sąlygų kvestionavimas iš esmės reiškėsi pavėluotu pretenzijos padavimu ir dėl to perkančiosios organizacijos atsisakymu ją nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014) arba tik ieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl pirkimo sąlygų, praleidžiant ikiteisminę ginčų stadiją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009); antra, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pirmąsias dvi iš trijų pretenzijų perkančiajai organizacijai pateikė dėl Konkurso sąlygų, o bent jau pirmąją atsakovas išnagrinėjo iš esmės, todėl atmetus pretenzijas kasatorė įgijo teisę į ieškinio pateikimą; atsižvelgiant į tai, trečia, šioje byloje galėjo būti keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas, bet nei atsakovas, nei Konkurso laimėtojos dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimų nereiškė, o teismai dėl to ex officio spręsti negali.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų iš tiesų neaišku, kokiu pagrindu (techniniais parametrais) ieškovės siūlomos prekės nelygiavertės perkančiosios organizacijos reikalavimams, net ir laikant, jog jos priskirtinos ne C1.b poklasiui, taip pat kokių dar įrodymų reikėjo pateikti ieškovei, kad įrodytų lygiavertiškumą, nes dėl pasiūlymo atmetimo pagrindų, kuriuos savo sprendime nurodė perkančioji organizacija (netinkamas bagažinės tūris ir vidinis plotis), ieškovė procese teikė savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepimuose į kasacinį skundą (šią poziciją ieškovė procese taip pat kvestionavo), kad netinkamais automobiliais pripažintini ne tik tie, kurie yra žemesnės klasės nei reikalaujama pagal Konkurso sąlygas, bet ir tokie, kurie apskritai į klasifikaciją neįtraukti. Tokia perkančiosios organizacijos pozicija, kaip pagrįstai nurodė kasatorė, iš tiesų verčia suabejoti tiekėjų galimybe pagal VPĮ 25 straipsnio nuostatas įrodyti prekių lygiavertiškumą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija primena kasacinio teismo išaiškinimus dėl pirkimo objekto apibrėžties, pagal kurią galėtų būti paneigta lygiaverčių pasiūlymų egzistavimo ir pateikimo galimybė, draudimo : taikant VPĮ 25 straipsnio nuostatas nebūtina nustatyti prekių tapatumo (identiškumo), nes įstatyme įtvirtinta pirkimo objektų lygiavertiškumo koncepcija; jei būtų priešingai, iš dalies ar visiškai prarastų prasmę įstatymo nuostatos dėl techninės specifikacijos apibūdinimo ir siūlomos prekės savybių vertinimo; atsižvelgiant į tai, tiekėjams kyla pareiga įrodyti siūlomų prekių lygiavertiškumą perkančiosios organizacijos apibūdintam pirkimo objektui ir išviešintiems jo įsigijimo tikslams, bet ne šių identiškumą; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; jei perkančioji organizacija vertina, kad tiekėjo pateikiamais duomenimis neįrodytas siūlomos prekės lygiavertiškumas, ji šią poziciją turi detaliai pagrįsti, inter alia, pateikdama jos turimus įrodymus, o teismai turi išsamiai visus byloje pateiktus duomenis vertinti tarpusavyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vis dėlto teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia iš esmės dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, taip pat nevertina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tinkamai taikydami aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, inter alia, atsižvelgdami į kasacinio teismo praktiką, šalių ginčą dėl ieškovės pasiūlymo lygiavertiškumo išsprendė teisingai ir ar savo procesinius sprendimus išsamiai motyvavo.

Kasacinis teismas (kaip ir kiti teismai) negali spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, dėl kurio teismas priėmė sprendimą kitame procese, ne todėl, jog tai – fakto klausimas, o dėl to, kad neįmanoma, nepažeidžiant šio sprendimo res judicata galios, šio klausimo nagrinėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. e3K-3-437-690/2015). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. procesinis sprendimas, priimtas pagal kitos ieškovės UAB „Sostena“ apeliacinį skundą (Sprendimas II), nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią. Dėl to kasacinis teismas šioje nutartyje pasisako plačiau.

Dėl Sprendimo II prejudicialumo nagrinėjamam ginčui ir galimų jo padarinių

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikia nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Šio principo reikšmė aiškintina sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialieji ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, nustatytas CPK 182 straipsnio 2 punkte.

Kasacinio teismo suformuoti tokie kumuliatyviai taikomų prejudicinių faktų kriterijai: prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl ginčo šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Nors ši praktika paprastai tiesiogiai su teismo procesinio sprendimo prejudicialumu tiesiogiai nesiejama, bet savo esme ginčo šalių ir kitų pirkimo dalyvių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį iš esmės reiškia teismo sprendimo galią ir ginče nedalyvavusiems subjektams, kurie kasacinio teismo įvardijami kaip „pasyvieji proceso dalyviai“: teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises (pvz., sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę); dėl to nors pasiūlymų eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (pvz., jų kaina galbūt pateks į neįprastai mažos kainos apimtį ar pasikeis jų vieta preliminarioje ar laimėtojų eilėje) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sostena“ v. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. e2A-411-180/2015 (Sprendimas II) nagrinėjamam ginčui turi prejudicinę galią, nes:

pirma, abiejuose procesuose teismų nagrinėti šalių ginčai kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, susiklosčiusių atsakovui vykdant Konkurso procedūras;

antra, kaip nurodyta pirmiau, įsiteisėjusiu (ir kasacine tvarka neapskųstu) apeliacinės instancijos teismo sprendimu Konkurso sąlygos, kurias taikant UAB „Inchcape Motors“ pasiūlymas buvo atmestas, ex officio buvo pripažintos neteisėtomis;

trečia, pagal kasacinio teismo praktiką teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011);

ketvirta, kasacinio teismo konstatuota, kad dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo negali būti sprendžiama hipotetiškai, jei perkančioji organizacija būtų nustačiusi teisėtas pirkimo nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-590/2013);

penkta, pastarojoje nutartyje kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis.

Teisėjų kolegija pirmiau pristatytus argumentus dėl Sprendimo II prejudicialumo pagrindžia kai kuriomis jame konstatuotomis aplinkybėmis:

i) perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje nustačiusi reikalavimus automobiliams turėti tik diskinius stabdžius ir elektromechaninį vairo stiprintuvą, nesudariusi galimybių tiekėjams siūlyti lygiavertes stabdžių ir vairo sistemas, iš tiesų nustatė per aukštus ir specifinius reikalavimus ir jų įtikinamai nepagrindė;

ii) techninės specifikacijos III dalyje nustatyti minimalaus greičio ir vidutinių degalų sąnaudų reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovas jų tinkamai nepagrindė;

iii) pirkimo sąlygos turi būti rengiamos ir specifiniai reikalavimai turi būti grindžiami ne internetinio skelbimų portalo, o patikimais duomenimis, pvz., automobilių gamintojų (jų atstovų) oficialiomis techninėmis specifikacijomis ir pan.;

iv) pirmiau nurodyti reikalavimai automobiliams nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją, nes Konkurse negalėjo dalyvauti tie tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti lygiaverčius automobilius; taip buvo pažeistas ne tik VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai riboti konkurenciją, sudarant techninę specifikaciją, bet ir imperatyvieji viešųjų pirkimų principai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis);

v) perkančiosios organizacijos sudaryta techninė specifikacija kiekvienai pirkimo objekto daliai buvo pakankamai detali ir smulki; kiti Konkurse galėję dalyvauti automobiliai dėl savo techninių duomenų negalėjo konkuruoti su laimėtojų pasiūlytais ŠKODA automobiliais; nors teoriškai pasiūlymus galėjo pateikti ne vienas tiekėjas, tačiau, atsižvelgiant į itin nepagrįstai aukštų reikalavimų ganą smulkią techninę specifikaciją bei nustatytą automobilių rinkos klasifikaciją, akivaizdu, kad pirkimą iš esmės galėjo laimėti vienintelis tiekėjas, siūlęs ŠKODA markės automobilius;

vi) perkančioji organizacija, sudarydama techninę specifikaciją ir nurodydama automobilių klasifikatorių kiekvienai pirkimo objekto daliai, nepagrįstai rėmėsi ne oficialiu teisės aktu – Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimais, patvirtintais Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, o privačios bendrovės www.autotyrimai.lt sudaroma ir viešai skelbiama klasifikacija, kuri neaišku, kokiu pagrindu ir kokias kriterijais remiantis sudaroma;

vii) vadovaujantis UAB,,Autotyrimai“ automobilių rinkos klasifikacija, Konkurso sąlygos nukreipė į konkrečius automobilių modelius, todėl buvo pažeistas VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečius modelius ar šaltinį;

viii) perkančiosios organizacijos techninė specifikacija buvo sudaryta taip, kad Konkursą laimėtų ŠKODA markės automobiliai, kurių kaina iš visų Konkurse galėjusių dalyvauti automobilių buvo mažiausia, kurią, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galima buvo prognozuoti rengiant Konkurso sąlygas;

ix) Konkurso sąlygose yra prieštaringų nuostatų, kurios leidžia teigti, kad jos parengtos neatidžiai, skubotai, pažeidžiant VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nurodo, kad pagal pirmiau nurodytame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime konstatuotas aplinkybes ieškovė kaip ir kiti tiekėjai, kurių siūlomi automobiliai buvo ar ne klasifikuoti C1.b poklasyje, iš esmės neturėjo galimybės realiai konkuruoti su laimėtojomis, inter alia, įrodyti savo siūlomų prekių lygiavertiškumo, Konkurso sąlygų visuma sudarė prielaidas konkurenciją apriboti tik vienu ūkio subjektu, todėl nagrinėjamoje byloje netenka prasmės vertinti ieškovės ieškinio reikalavimų, ypač atsižvelgiant į grėsmę pažeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties prejudicinę galią. Jau vien nagrinėjimas iš esmės, ar ieškovės atsakovui siūlyti automobiliai lygiaverčiai jo iškeltiems reikalavimams, suponuoja Konkurso nuostatų dėl klasifikacijos taikymą ir vertinimą, taigi ir pripažinimą teisėtomis.

Atsižvelgiant į tai, dėl Sprendimo II prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui objektyviai nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Pirmiau nurodytame apeliacinės instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendime pasisakyta dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, toks sprendimas, kaip nurodyta pirmiau, kasaciniam teismui neleidžia dėl to atskirai spręsti.

Sprendimu II galutinai išspręstas šalių ginčas, atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais, dėl viešojo intereso išsaugojus pirkimo sutartis, jam paskirta bauda (VPĮ 952 straipsnis). Dėl to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinio pagrindo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes, įsigaliojus naujajam reguliavimui (VPĮ 952 straipsnis), nesivadovautina pagal senąjį reguliavimą suformuota praktika, pagal kurią pripažinto neteisėto ir niekinio sandorio šalims dėl viešojo intereso buvo laikinai išsaugomos teisės ir pareigos, dėl ko buvo įmanoma sugrįžti į pirkimo dėl dalomo (bepasikartojančio) objekto procedūras; pasibaigus išsaugoto neteisėtai sudaryto sandorio galiojimo terminui (pradiniam ar pakeistam teismo sprendimu), pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti, esant poreikiui, atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-334/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nors nagrinėjamoje byloje ieškovės kasacinis skundas nėra tenkinamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tačiau nustačius, kad kitoje byloje prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu Konkurso sąlygos yra pripažintos neteisėtomis, teisėjų kolegija sprendžia nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas: pirma, pakeisti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis iš ieškovės trečiajam asmeniui bendrai Lietuvos-Čekijos įmonei UAB „ARX“ yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visų instancijų teismuose netenkinti; antra, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8209,26 Lt (2377,57 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio; apeliacinės instancijos teisme – 1752,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio; kasaciniame teisme – 2140 Eur atstovavimo išlaidų, 217 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovo visas pirmiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6269,77 Eur už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme ir 796,24 Eur žyminio mokesčio už ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,20 Eur tokių išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, sprendžia jas priteisti iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Perskirstyti proceso šalių bylinėjimosi išlaidas:

Netenkinti trečiojo asmens bendros Lietuvos-Čekijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „ARX“ (j. a. k. 110514951) prašymų iš ieškovės UAB „Inchcape Motors“ (j. a. k. 300805444) priteisti atstovavimo išlaidų už atsiliepimus į ieškovės ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus atlyginimą.

Priteisti ieškovei UAB „Inchcape Motors“ (j. a. k. 300805444) iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847) 6269,77 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis Eur 77 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

Priteisti ieškovei UAB „Inchcape Motors“ (j. a. k. 300805444) iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847) 796,24 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 24 ct) žyminio mokesčio už ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847) 4,20 Eur (keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas Sigita Rudėnaitė