Civilinė byla Nr. 3K-3-588-421/2015
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02771-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.4.1.4.8.; 3.2.4.9.6.2.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovams A. K., G. M. ir T. K. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių testamento nuginčijimą pagal CK 1.89 straipsnį ir ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl testatoriaus sugebėjimo išreikšti savo valią testamento sudarymo metu, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu D. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 2-ajame notaro biure, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius visą savo turtą paliko sutuoktinei A. K., o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – G. M. ir T. K..
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas, D. K., miręs (duomenys neskelbtini), sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris testatoriui priklausytų mirties dieną, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko savo sutuoktinei A. K., kuri tame pačiame testamente padarė analogišką patvarkymą. Testamente taip pat nustatytas patvarkymas, kad, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi G. M. (duomenys neskelbtini) ir T. K. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nors ir būdama D. K. duktė (duomenys neskelbtini), testamente paminėta nebuvo. Ieškovės vertinimu, testamento sudarymo metu D. K. sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovė nurodė, kad tėvas 2006 metų pavasarį, kai buvo lankomas, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nesiorientavo erdvėje ir laike, nepažino ieškovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei A. K. 2000 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 75,63 Lt (21,90 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pagal teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, D. K. sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija, taip pat ir (duomenys neskelbtini), t. y. sudarydamas testamentą. Nors ekspertizės išvadoje nurodyta, kad D. K., sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismas sprendė, kad byloje esantys kiti įrodymai paneigia šią ekspertizės akto išvadą. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto duomenys prieštarauja liudytojo S. J., kuris buvo D. K. gydytojas, parodymams, kad D. K. (duomenys neskelbtini) pas jį atvyko lydimas žmonos, skundėsi, jog blogėja atmintis, ir nors jam buvo nustatytas 16 balų vidutinis kognityvinis sutrikimas, tačiau 2006 m. jis daugelį savo funkcijų valdyti galėjo, orientavosi, pakankamai normaliai bendravo, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viską teisingai lokalizuodavo laike, tuo metu didesnių sutrikimų dar nebuvo pastebėta. Teismas taip pat rėmėsi ekspertizę atlikusios ekspertės V. M. parodymais, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali išreikšti savo nuomonę, kad kraujagyslinė demencija labai retai vystosi staiga, tai lėtas procesas, kuris, einant laikui, vis sunkėja. Teismas atsižvelgė į liudytojos psichikos centro slaugytojos Z. V. parodymus, kad D. K., atėjęs į centrą su žmona, turėjo nusiskundimų, pats bendravo, didelių problemų neišsakė, su juo slaugytoja susikalbėjo visiškai, jis išsamiai atsakinėjo į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje. Teismas sprendė, kad ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp D. K. ligos ir jo galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorius galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, sudarydamas ginčijamą testamentą, nes neaišku, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad jis prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan.
Teismas, vertindamas Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos įrašą, kad,,skundų neturi, iš žmonos paaiškinimų apie 5 m. blogėja atmintis, sunku skaičiuoti, pasimetęs, neranda daiktų, dezorientuotas laike, psichomotoriškai sulėtintas, dėmesio koncentracija sutrikusi, nekritiškas, duodama išvada – subkortikali demencija, MMSE balas 16 (demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą MMSE, nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų)“, atsižvelgė į atsakovės A. K. paaiškinimus, kad, kreipiantis į gydytoją psichiatrą, buvo duodami neobjektyvūs paaiškinimai apklausiant (anamnezė), gydytojui buvo paaiškinta, kad ligonio būklė sunkesnė, nei buvo iš tikrųjų, siekiant gauti efektyvesnį ir skubesnį gydymą, papiktnaudžiauta ligonio teisėmis. Teismas išvadą, kad testatoriaus sveikatos būklė buvo patenkinama, grindė ir kitų byloje apklaustų asmenų, t. y. trečiojo asmens notarės G. P., paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kad 2005 metais, mirus A. K. motinai, D. K. organizavo jos laidotuves, su visais bendravo, vežė žmones namo, o 2006 m. lapkričio mėnesį organizavo metines, atsiskaitinėjo kavinėje, giesmininkes vežė namo, normaliai bendravo, dėkojo visiems, kad atvyko į metines; liudytojo Z. K. parodymais, kad jie su D. K. 2006 m. statė paminklą, o 2007 m. įrenginėjo baseiną; liudytojų T. G. ir V. S. parodymais, kad D. K. 2006 m. dalyvavo jų gimtadienių šventėse, normaliai bendravo; liudytoja R. R. parodė, kad ji dirbo pagal individualią veiklą, norėjo sukurti savo įmonę, todėl su D. K. keletą kartų tarėsi, kaip jai pereiti prie kitokių darbo santykių, o liudytoja V. S. D. K. konsultuodavo mokesčių, įmonės pertvarkymo klausimais. Teismas taip pat rėmėsi T. K. paaiškinimais, kad 2006 m. tėtis mokė jį vairuoti. Teismas pažymėjo, kad nors nurodyti asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės būsenos, tačiau yra atsakovės A. K. bei testatoriaus kaimynai ir šeimos draugai, su kuriais daug metų bendravo, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, šių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus bei liudytojos V. P. parodymus apie prastą D. K. būklę 2006 metais, pažymėjo, kad ieškovė ir liudytoja pripažino, jog tėvo ir brolio beveik nelankė, pas Kazėnus atvykdavo labai retai, ieškovė tėvo nematė daugelį metų, apsilankymai buvo epizodiniai, atvyko tik į laidotuves. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad D. K. iki 2008 m. pats sąmoningai rūpinosi įmonės reikalais, tą patvirtino ir liudytojas T. B.. Teismas sprendė, kad ginčijamas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame abiejų sutuoktinių bendrame testamente išreikšta testatoriaus D. K. laisva valia, toks atsakovės A. K. ir D. K. atliktas patvarkymas dėl jiems priklausančio turto kiekvieno iš jų mirties atveju yra protingas ir abiem naudingas, iš esmės atitinka ir CK 5.43 straipsnyje įtvirtintą bendrojo sutuoktinių testamento sampratą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisė ieškovei iš atsakovų po 143,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvada, nes kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti jos pagrįstumu. Ekspertizės akto duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad testatoriaus būklė akivaizdžiai pablogėjo dar prieš pat ginčijamo testamento sudarymą ir palaipsniui vis labiau blogėjo. Ekspertizės akte esantys duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę išsamūs, pakankami ir leidžiantys konstatuoti testatoriaus būklę testamento sudarymo metu. Nors atsakovė A. K. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad lankantis pas gydytojus buvo pateikiami netikslūs duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę tam, kad būtų gaunamas geresnis gydymas, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvados paremtos testatoriaus medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę nuo 1995 metų iki pat mirties, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir liudytojų, apklaustų byloje iki ekspertizės byloje paskyrimo, parodymais. Nors byloje apklausti liudytojai, išskyrus V. P., nesuabejojo testatoriaus sugebėjimu suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu bei išreikšti tikrąją savo valią dėl testamento turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių parodymų visuma, taip pat atsakovų bei trečiojo asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovų bei testamentą patvirtinusios notarės paaiškinimais apie testatoriaus sveikatos būklę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie asmenys suinteresuoti palankia jiems bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti šių asmenų parodymus. Liudytojo S. J. parodymai prieštarauja teismo ekspertizės akte nurodytiems medicininiuose dokumentuose testatorių gydžiusio gydytojo įrašams, padarytiems 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2006 m. spalio 19 d. Teisėjų kolegijos manymu, gydytojo, kuris gydė testatorių apsilankymų gydymo įstaigoje metu, sveikatos būklės vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atliekamas tuo pačiu metu, yra objektyvesnis ir patikimesnis, nei liudytojų parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo nustatinėjamų aplinkybių praėjus 8 metams. Teisėjų kolegija nurodė, kad slaugos darbuotoja Z. V. neturi tinkamo medicininio išsilavinimo vertinti pacientų psichinę būklę, todėl jos subjektyvus testatoriaus būklės vertinimas negali paneigti objektyviais duomenimis paremtos eksperto išvados. Tokie patys argumentai pasakytini ir apie kitus byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos V. P. parodymus apie testatoriaus sveikatos būklę 2006 metų pavasarį. Teismas minėtos liudytojos parodymus vertino kritiškai, remdamasis vien tuo, kad ji testatoriaus beveik nelankė, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu.
Teismo ekspertizės išvadoje esant kategoriškai išvadai, kad testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kodėl į testamentą nebuvo įtraukta ir ieškovė, nors pagal ginčijamą testamentą, mirus abiem sutuoktiniams, turtas paliekamas ne tik testatorių sūnui T. K., bet ir atsakovės A. K. dukteriai G. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečių priežasčių, dėl kurių ieškovė nebuvo įtraukta į testamentą, atsakovai nenurodė, o nesant byloje duomenų apie tai, kad testatorius ir jo duktė būtų susipykę, nebendravę ar dėl kitokių priežasčių testatorius būtų priėmęs sprendimą dėl ieškovės neįtraukimo į įpėdinių ratą, abejotina, jog tėvas būtų neįtraukęs savo dukters į sudaromą testamentą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 1.89 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnio normą, nes, priimdamas sprendimą, nenustatė testatoriaus būklės testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini)., nevertino visų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, parodymų, taip pat esančių prieštaravimų tarp ekspertizės išvados ir ekspertės paaiškinimo teismo posėdžio metu, kad žmogus savo nuomonę gali išreikšti esant vidutiniam sutrikimui, o akte ekspertė nurodo, kad testatorius, esant vidutiniam surikimui, negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų; taip pat nevertino ekspertės V. M. paaiškinimų, kad ligai būdingi prašviesėjimo periodai, kurių metu gali pagerėti atmintis, orientacija, ir to, kad ekspertė negalėjo atsakyti, kodėl testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esant prašviesėjimo periodui.
Kasatorė pažymėjo, kad, siekiant nuginčyti testamentą kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinė instancija jos nenustatinėjo, nes nevertino byloje esančios įrodymų visumos. Nevertino, kad medicininis kriterijus nėra vienareikšmis: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės akto ir testatorių gydžiusio gydytojo S. J. parodymų, jog 2006 m. D. K. daug funkcijų galėjo valdyti, į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viską teisingai lokalizuodavo laike, kad didesnių sutrikimų nepastebėta.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį, nes nevertino testatoriaus D. K. sudaryto testamento sandorio naudingumo aspektu, todėl nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokie buvo ieškovės santykiai su tėvu testatoriumi D. K. iki testamento sudarymo, kad ieškovė iki to vienintelio apsilankymo, jos nurodymu, 2005 metais, o faktiškai – 2008 metais, su tėvu nebendravo (nuo 1993 metų), jo nelankė, jam neskambino. Skundžiamo sprendimo išvada, kad, nesant byloje duomenų, jog testatorius ir jo duktė būtų susipykę, nebendravę ar dėl kitokių priežasčių testatorius būtų priėmęs sprendimą dėl ieškovės neįtraukimo į įpėdinių ratą, abejotina, jog tėvas būtų neįtraukęs savo dukters į sudaromą testamentą, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovė su velioniu nebendravo, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai: V. S. parodymai, kad liudytoja yra Kazėnų kaimynė, gyvena už tvoros ir per daugybę metų nė karto nematė ieškovės; kasatorės paaiškinimas, kad, sudarant testamentą, buvo kalbama apie ieškovę ir kad velionis nurodė, kad jis šeimai iš pirmosios santuokos viską paliko ir kad jo duktė G. Č. savo dalį jau yra gavusi.
Be to, apeliacinės instancijos teismas CK 1.89 straipsnio netaikė sistemiškai su CK 5.15 straipsniu, nenustatinėjo, ar testatoriaus valia, išreikšta 2016 m. spalio 11 d. testamente, atitiko tikrąją jo valią ir kada tokia valia buvo susiformavusi.
2. Dėl CPK 185, 216 ir 218 straipsnių pažeidimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes ekspertizės aktui suteikė viršenybę prieš kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie ekspertizės išvadą paneigia: 2005 m. gegužės 17 d. medžiotojo bilietas, kuriame nurodyta, kad D. K. išlaikė egzaminus, 2006 m. liepos 10 d. ataskaita apie darbuotojus, 2006 m. rugpjūčio 22 d. draudimo sutartis, 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl individualios įmonės perorganizavimo, 2006 m. gruodžio 15 d. pasirašyti įmonės nuostatai, 2006 m. gruodžio 18 d. prašymas registruoti įmonę, 2006 m. gruodžio 18 d. įgaliojimas, sandoris, PVM sąskaitos faktūros su velionio D. K. parašais. Šie įrodymai patvirtina, kad D. K. tiek prieš, tiek po testamento sudarymo buvo socialiai aktyvus, priiminėjo sprendimus, sudarinėjo sandorius.
Kasatorės teigimu, ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, nes ekspertizės išvada akte nėra pagrįsta, o tik atskirai pažymėta, kada, pas kokius gydytojus testatorius lankėsi ir kokie buvo MMSE protinės būklės mini tyrimo rezultatai.
Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesivadovauti notarės G. P. parodymais, nes notarė yra suinteresuotas asmuo palankia jiems bylos baigtimi, nurodė, kad notaras nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo.
Teismas, nevertindamas byloje apklaustų liudytojų parodymų, pažeidė CPK 189 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį.
Atsakovai T. K. ir G. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Ieškovė G. Č. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovė, nesutikdama su kasatorės argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teismo ekspertizės aktui suteikė viršenybę prieš kitus byloje esančius įrodymus, nurodė, jog ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas detaliai ir išsamiai argumentavo, kodėl eksperto išvadą apie testatoriaus psichinę būseną, pasirašant testamentą, laikė patikimesniu įrodymu nei kitus byloje surinktus įrodymus, kodėl, esant prieštaravimams tarp bylos įrodymų (liudytojų parodymų, proceso dalyvių paaiškinimų ir ekspertizės akto), vadovavosi būtent ekspertizės išvada, o jai prieštaraujančius kitus įrodymus atmetė.
Atsiliepime teigiama, kad kasatorė nepateikė jokių duomenų, jog ekspertizės aktas būtų buvęs surašytas nesilaikant nuostatais keliamų reikalavimų. Atliekant ekspertizę, atsakovai neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės padarytų išvadų.
2. Dėl CK 1.89 straipsnio taikymo. Priešingai nei teigė kasatorė, skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad, spręsdamas dėl testatoriaus gebėjimo 2006 m. spalio 11 d. testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tiek į testatoriaus būseną, tiek įvertino ginčijamo sandorio (testamento) turinį, o dėl testatoriaus neveiksnumo nusprendė tinkamai nustatęs, kad, pasirašydamas ginčo testamentą, testatorius negebėjo išreikšti savo valios.
Priešingai nei teigia kasatorė, Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl testatoriaus (ne)veiksnumo, įvertino ir paties sandorio (testamento) turinį bei padarė logišką išvadą, kad, nesant duomenų apie testatoriaus ir jo dukters iš pirmosios santuokos (ieškovės) tarpusavio pykčius, nebendravimą bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neįtraukimo į testamentą priežastis, abejotina, jog tėvas būtų neįtraukęs savo dukters į sudaromą testamentą, kai į jį buvo įtraukta G. M. – testatoriaus žmonos duktė iš pirmosios santuokos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.
Dėl testamento nuginčijimo pagal CK 1.89 straipsnį ir ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl testatoriaus sugebėjimo išreikšti savo valią testamento sudarymo metu
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai D. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo vienas kitam paliko turtą, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi atsakovai – testatorės duktė G. M. ir testatorių sūnus T. K. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pripažinti negaliojančiu D. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, sprendė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ekspertizės akto išvadą, jog D. K., sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes, teismo vertinimu, testatorius pats suformavo savo valią bei ją išreiškė asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, jo valia tinkamai įforminta notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkindamas, konstatavo, kad, teismo ekspertizės išvadoje esant kategoriškai išvadai, jog testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus D. K. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011).
Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė ir mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-Damaševičienė, bylos Nr. 3K-3-453/2012). Taigi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad psichiatrė ekspertė, įvertinusi pateiktą informaciją, pateikė išvadą, jog D. K., sudarydamas testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikšmingos byloje nustatinėtinos aplinkybės – ar testatorius testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – šalių buvo įrodinėjamos ne tik atliktos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis: medicininiais dokumentais, šalių parodymais, liudytojų, tarp jų – ir testamentą tvirtinusios notarės, testatorių gydžiusio gydytojo parodymais, rašytiniais įrodymais. Įvertinę ekspertizės aktą ir visus byloje pateiktus įrodymus teismai priėjo prie skirtingų išvadų – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad testatorius testamento sudarymo dieną buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje remtis iš esmės vien ekspertizės akto išvadomis, kaip buvo atlikta apeliacinės instancijos teismo, nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos būklė, dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo būklę testamento sudarymo metu. Ekspertizės akto išvados paremtos paskutiniais prieš testamento sudarymą ir po jo padarytais medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę bei liudytojų parodymais. Ekspertizės akte pateiktos išvados – kad testamento sudarymo metu D. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – nepagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat ji neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, iš jų parodymų galima spręsti, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertė, teismo posėdyje aiškindama pateiktą ekspertizės išvadą, kategoriškai nepatvirtino, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nurodė, kad testatoriaus ligai būdingi pagerėjimai, žmogus savo nuomonę gali išreikšti esant vidutiniam sutrikimui. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo. Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta testatoriaus būsena sudarant ginčijamą testamentą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat testatorių gydžiusio gydytojo parodymų, rašytinių įrodymų, o ne padaryta remiantis tik ekspertizės akto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija pakankama konstatuoti, kad buvo laikomasi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti atsisakymą vadovautis ekspertizės išvada.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos sprendimas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, naikintinas; pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 13,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. lapkričio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasatorė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už kasacinį skundą sumokėta 31 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 120), todėl ši suma priteistina iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,16 Eur (trylika Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
