Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimą, apeliacijos ribas, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-381-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00810-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.6.2;

3.3.1.13; 3.3.1.19.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Rėkyva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Rėkyva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų, kuriais atsisakyta duoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę, panaikinimo ir įpareigojimo tokį sutikimą išduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimą, apeliacijos ribas, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Nacionalinė žemės tarnyba) Rokiškio skyriaus 2016 m. kovo 23 d. sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo ir Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą dėl žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrių priimti sprendimą dėl sutikimo įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę pagal ieškovės 2016 m. vasario 25 d. prašymą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kartu įkeičiant visus sklype esančius statinius ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį šiame sklype, nes prašymas atitinka visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 441 punkte nustatytas sąlygas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl leidimo ieškovei įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teises, užtikrinant ieškovės prievoles kreditoriui. Teismas nustatė, kad ieškovė nuomoja valstybinės žemės sklypą durpynui eksploatuoti. Ieškovė 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrių su prašymu išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, kartu įkeičiant visus sklype esančius statinius ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį šiame sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius sutikimą išduoti atsisakė. Nacionalinė žemės tarnyba šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 441 punkte nustatyta, kad sutikimas įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę išduodamas, kai tenkinamos šios sąlygos: įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia viso išnuomoto žemės sklypo. Kai įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisę leidžiama įkeisti, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta įkeičiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma įkeisti, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

Ieškovė teigia, kad ji atitinka visas nurodytas sąlygas, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti sutikimą įkeisti nuomojamo žemės sklypo nuomos teisę. Teismas nustatė, kad ieškovei išnuomotame valstybinės žemės sklype yra pastatyti kiti inžineriniai statiniai: kompensacinis tvenkinys, vandens energijos slopintuvas, nuotekų šalinimo tinklai, jie, kaip nurodyta, yra žemės sklypo priklausiniai. Teismas sprendė, kad ieškovei išnuomotas žemės sklypas durpynui eksploatuoti ne dėl būtinumo ieškovei eksploatuoti turimus inžinerinius statinius, bet priešingai – ieškovei priklausantys nuomojamame žemės sklype esantys inžineriniai statiniai leidžia ieškovei vykdyti ūkinę veiklą pagal nuomojamo žemės sklypo nuomos paskirtį, t. y. eksploatuoti durpyną.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį inžineriniai statiniai –susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ kiti inžineriniai statiniai, esantys ieškovės nuomojamame sklype, priskiriami kitiems inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, t. y. nuomojamam žemės sklypui, pagal jo nuomos paskirtį – eksploatuoti durpyną.

Taisyklių 441 punkto taikymas susijęs su Taisyklių 28 punktu, nustatančiu, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Teismas nurodė, kad atsakovė, atsisakydama išduoti sutikimą ieškovei įkeisti jos nuomojamo žemės sklypo nuomos teisę, pagrįstai įvertino ir tai, kad žemės sklypas išnuomotas ribotam laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. birželio 11 d., išnuomota kitos paskirties (naudingosioms iškasenoms eksploatuoti) žemė, ūkinės veiklos pobūdis – durpyno eksploatavimas, bei tai, kad pagal leidimo naudoti žemės gelmių išteklius priedo Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Degesynės telkinio durpių išteklių naudojimo sutarties 13 punktą ieškovė iki leidimo naudoti išteklius termino pabaigos turės pašalinti iš ginčo žemės sklypo esančius kitus inžinerinius statinius. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina ankščiau nurodytą aplinkybę, kad ieškovės turimi kiti inžineriniai statiniai nėra statiniai ar įrenginiai, kuriems pagal Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktus galėtų būt taikomos Taisyklės.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausantys kiti inžineriniai statiniai, esantys nuomojamame iš valstybės žemės sklype, yra savarankiški statiniai, kuriems eksploatuoti reikalingas visas ieškovės nuomojamas iš valstybės žemės sklypas ar jo dalis, dėl to sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti ieškovei sutikimą įkeisti jos nuomojamo žemės sklypo nuomos teisę.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 9 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nustatė, kad 2003 m. gegužės 6 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintas Juridinių ir fizinių asmenų, kuriems siūloma išnuomoti naudojamus žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai, sąrašas, kuriuo UAB „Tyde“ naudingosioms iškasenoms eksploatuoti nustatytas 374,8527 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas. 2003 m. gegužės 23 d. Panevėžio apskrities viršininkas, remdamasis Lietuvos geologijos tarnybos 2000 m. birželio 9 d. leidimu naudoti žemės gelmių išteklius Nr. 13-00 (toliau – Leidimas), priėmė įsakymą Nr. Z-1654 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka Rokiškio rajone“, kuriuo UAB „Tyde“ išnuomotas 374,8527 ha ploto valstybinės žemės sklypas iki 2025 m. birželio 11 d. 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Tyde“ ir Panevėžio apskrities viršininko įgaliotas Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrius sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N73/03-0049. Pagal ją iki 2025 m. birželio 11 d. išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties (naudingosioms iškasenoms eksploatuoti) žemė, ūkinės veiklos pobūdis – durpyno eksploatavimas. Reorganizavus UAB „Tyde“ ieškovė perėmė jos turtą, teises bei pareigas, dėl to 2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N73/03-0049 pakeista, jos nuomininke nurodant ieškovę.

Kolegija nustatė, kad 2014 m. gegužės 21 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracija ieškovei išdavė leidimą Nr. LNS-56-140521-00020 statyti naują statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-us) /atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) pagal parengtą statinio projektą. Ieškovei leista statyti naujus statinius, kurių paskirtis – nuotekų surinkimo tinklai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų, kategorija – neypatingas, statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita), kategorija – neypatingas, statinio paskirtis – hidrotechnikos statiniai (kita), kategorija – neypatingas, statinio paskirtis – hidrotechnikos statiniai (kita), kategorija – neypatingas). 2016 m. sausio 13 d. surašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-50-160113-00005, kad valstybinės žemės sklype pastatytų statinių (kompensacinio tvenkinio, vandens energijos slopintuvo, nuotekų tinklų) statyba baigta. 2016 m. vasario 11 d. statiniai įregistruoti VĮ Registrų centre ieškovės vardu. Kolegija nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai įkeisti AB Šiaulių bankui 2016 m. balandžio 1 d. sutartinių hipotekų pagrindu.

Kaip jau minėta, ieškovei valstybinės žemės sklypas išnuomotas ne aukciono tvarka, ieškovei gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, įgydama žemės sklypą nuomos teisėmis, neprivalėjo nuosavybės teise, nuomos pagrindais ar kitu teisėtu pagrindu valdyti statinius arba įrenginius tame žemės sklype.

Taisyklių 441 punktas įtvirtina tris sąlygas, kurioms esant valstybinės žemės nuomos teisė gali būti įkeičiama. Dėl dviejų sąlygų, kad ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir kad jai priklausantys statiniai nuomojamame sklype yra įkeisti, ginčo nėra. Šalys nesutaria dėl to, ar ieškovei priklausantys kiti inžineriniai statiniai gali būti laikomi statiniais, kuriuos įkeičiant duodamas sutikimas įkeisti žemės nuomos teisę.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, įsigaliojusį nuo 2017 m. sausio 1 d., statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi – gyvenamųjų pastatų ir negyvenamųjų pastatų – grupes. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, hidrotechnikos statinių, kitų inžinerinių statinių grupes.

Kolegija nurodė, kad ieškovės pastatytas vandens kompensacinis tvenkinys, vandens siurblinė, nuotekų tinklai bei vandens energijos slopintuvas pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10 punktą yra hidrotechnikos statiniai. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo statiniai – vandens kompensacinis tvenkinys, vandens energijos slopintuvas – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip kiti inžineriniai statiniai, o nuotekų tinklai – kaip nuotekų šalinimo tinklai, jiems suteikti unikalūs numeriai, jų paskirtis – statiniai su įrenginiais durpių gavybai.

Kolegija nustatė, kad šie statiniai priklauso žemės sklypui, yra pastatyti ieškovei siekiant vykdyti veiklą, dėl kurios jai išduotas individualus leidimas, t. y. durpių gavybai, nors ir užima nedidelį plotą, yra skirti visam sklypui nusausinti. Kolegija sprendė, kad nurodyti statiniai eksploatuojami visame suformuotame sklype.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.204 straipsnį įkeitimo objektu gali būti teisės į žemę, mišką, kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės, išskyrus teises, neatskiriamai susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmeniu, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis.

Kolegija nurodė, kad nepaneigtas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nagrinėjamu atveju naudoti ginčo sklypą gali tik ieškovė, turinti leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius. Išduoto leidimo galiojimo terminui sudaryta ir žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškovė negali jai išduoto leidimo perduoti kitam juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veiklą vykdyti nuomojamame žemės sklype gali tik ji. Nagrinėjamu atveju turtinės teisės ar šios teisės administravimo perdavimas kreditoriui (CK 4.220 straipsnis) tampa negalimas dėl tikslinės žemės sklypo nuomos teisės paskirties: be specialaus leidimo negalima durpių gavyba. Tokiu atveju nuomos teisės įkeitimas tampa pakankamai formalus ir tinkamai neužtikrina skolinių įsipareigojimų, dėl kurių siekiama nuomos teisės įkeitimo. Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, o tai laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206-916/2015">3K-3-206-916/2015</a>; 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2014">3K-3-29/2014</a>). Apeliacinės instancijos teismas tik išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, abstrakčiai panagrinėjo Taisyklių 441 punkte nustatytas sąlygas, klasifikavo ginčo statinius, tačiau nepadarė jokių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nepasisakė dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas analizavo tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nebuvo remiamasi, todėl nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-18-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-18-421/2017">e3K-3-18-421/2017</a>; 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2008">3K-3-35/2008</a>). Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, nurodydamas, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti įkeista, nes ši teisė yra neatsiejamai susijusi su ieškove, turinčia leidimą valstybinės žemės sklype naudoti naudingąsias iškasenas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme tarp šalių nekilo ginčas dėl galimybės įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę tuo pagrindu, kad ši teisė yra neva neatsiejamai susijusi su ieškove. Dėl šios aplinkybės šalys neturėjo galimybės pasisakyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis nustatė, kad nuomos teisė yra neatsiejamai susijusi su ieškove ir negali būti įkeista bankui.

Priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo santykiams taikant Taisyklių 441 punktą neturi būti taikomas ir Taisyklių 28 punktas. Taisyklių 28 punktas reglamentuoja žemės sklypų, užstatytų asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, nuomos teisinius santykius, o Taisyklių 441 punktas reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su valstybinio žemės sklypo nuomininko teise įkeisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, nepaisant to, kokiu pagrindu valstybinė žemė buvo išnuomota (nagrinėjamu atveju valstybinė žemė buvo išnuomota Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka, o ne tuo pagrindu, kad ji yra užstatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais). Tai reiškia, kad Taisyklių 28 punktas taikomas asmenims, kurie ne aukciono tvarka siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, užstatytą jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, o Taisyklių 441 punktas taikomas valstybinės žemės nuomininkams, siekiantiems įkeisti nuomos teisę. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl Taisyklių 28 punkto taikymas yra neatsiejamai susijęs su Taisyklių 441 punkto taikymu. CK 1.8 straipsnio 3 dalis neleidžia pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos teisė yra neatskiriamai susijusi su ieškove, nes tik jai yra išduotas leidimas nuomojamame žemės sklype vykdyti durpių gavybos veiklą. Tačiau ieškovė siekia įkeisti ne savo vykdomą veiklą, kuri iš tikrųjų yra neatsiejamai su ja susijusi, o valstybinės žemės nuomos teisę, kuri nėra neatsiejamai susijusi su ieškove ir gali būti įkeičiama. Tuo atveju, jeigu skolininko įsipareigojimai kreditoriui būtų vykdomi iš įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės, būtų remiamasi CK 4.220 straipsnio 1 dalimi, perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iš gautų lėšų tenkinti savo reikalavimą, t. y. kreditorius įgytų teisę įgyvendinti valstybinės žemės nuomos teisę, perduodamas šią teisę trečiajam asmeniui, turinčiam leidimą naudoti naudingąsias iškasenas. Šiuo atveju būtų tinkamai užtikrinti kreditoriaus interesai, nes kreditorius galėtų pasirinkti, kokiam asmeniui, turinčiam leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, perduoti valstybinės žemės nuomos teisę, ir iš gautų lėšų įvykdyti skolininko įsipareigojimus. Pažymėtina, kad leidimą naudoti naudingąsias iškasenas gali gauti ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys, kurie tinkamai įvykdo teisės aktų reikalavimus ir gali užsiimti naudingųjų iškasenų gavybos veikla.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; kt.). Kasaciniame skunde apsiribota abstrakčiu nurodymu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Kasacinio teismo praktikoje tokie abstraktūs argumentai dėl nemotyvuotos teismo nutarties vertinami kaip kasacijos dalyko šiuo klausimu nesuformulavimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

Apeliacinės instancijos teismo pasirėmimas faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2001). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad naudoti ginčo žemės sklypą gali tik įmonė, kuri turi leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius, ir kad leidimas negali būti perduodamas kitam juridiniam asmeniui. Prievolių neįvykdymo atveju kreditoriui perėmus šio sklypo nuomos teisę, naujasis naudotojas negalėtų sklypu naudotis pagal paskirtį ir sutartis turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų.

Ieškovei žemės sklypas išnuomotas, vadovaujantis Taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punktas). Taisyklių 441 punktas taikytinas kartu su Taisyklių 28 punktu. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos teisės įkeitimas yra neatsiejamai susijęs su valstybinės žemės nuomos procedūromis, nes tik nuomos sutarties pagrindu valdomo žemės sklypo nuomos teisė gali būti įkeičiama ir tik tokio žemės sklypo, kuris pagal Taisyklių 28 punktą yra išnuomotas užstatytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Kitų išimčių Taisyklėse nėra nustatyta.

Naudoti ginčo žemės sklypą gali tik įmonė, kuri turi leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 52 punktą leidimas negali būti perduodamas kitam juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį. Ginčo žemės sklypas be aukciono išnuomotas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka įmonei, gavusiai leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pasibaigus šio leidimo galiojimo terminui, jį sustabdžius ar panaikinus teisės aktų nustatyta tvarka, ginčo žemės sklypo nuomos sutartis būtų nutraukta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naudoti ginčo žemės sklypą gali tik ieškovė, turinti leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius. Išduoto leidimo galiojimo terminui sudaryta ir žemės sklypo nuomos sutartis.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kreditorius galėtų pasirinkti, kokiam asmeniui, turinčiam leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, perduoti valstybinės žemės nuomos teisę ir iš gautų lėšų įvykdyti skolininko įsipareigojimus. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą Nacionalinė žemės tarnyba be aukciono išnuomoja žemę, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Bankui nesuteikta teisė spręsti, kokį asmenį, turintį leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, parinkti ir kokiam asmeniui perduoti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, ir iš lėšų įvykdyti skolininko įsipareigojimus. Be to, pagal Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Degesynės telkinio durpių išteklių naudojimo sutarties 13 punktą ieškovė iki Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius pabaigos turės pašalinti iš ginčo žemės sklype esančius kitus inžinerinius statinius. Statiniai iš žemės sklypo turės būti pašalinti ne pasibaigus jų paskirties ir gyvavimo trukmei, o būtent pasibaigus Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius galiojimo terminui.

Jeigu kasacinis teismas tenkintų kasacinį skundą, tai prašoma priteisti 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama. Nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau išlaidų dydis yra neadekvatus suteiktai paslaugai: pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ir reikalaujanti specifinių žinių, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir specialaus pasirengimo reikalaujantys fakto ar teisės klausimai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės ribų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-690/2015">3K-3-169-690/2015</a>).

Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtinta šalies pareiga teikti atsiliepimą užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija ir teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso atveju (CPK 324 straipsnio 2 dalis); atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalies teisė būti išklausytai (lot. audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2006">3K-3-454/2006</a>; 2007 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2007">3K-3-302/2007</a>).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2006">3K-3-454/2006</a>; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2007">3K-3-297/2007</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2011">3K-3-425/2011</a>; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad naudoti ginčo žemės sklypą gali tik įmonė, kuri turi leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius, ir kad leidimas negali būti perduodamas kitam asmeniui, tai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos atsakovės argumentus, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų neperžengė ir kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini.

Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą

Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2008">3K-3-603/2008</a>; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>; kt.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2013">3K-3-406/2013</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 441 punktą, susiedamas jo taikymą su Taisyklių 28 punktu, taip pat buvo pateikti argumentai dėl Taisyklių 28 punkto taikymo, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šis punktas taikytinas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl Taisyklių 441 punkto aiškinimo, vertino byloje esančius, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo priimtus naujus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pateikė savo išvadas dėl Taisyklių 441 punkto taikymo, taip pat pateikė savo išvadas dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl to, kad naudoti ginčo žemės sklypą gali tik įmonė, kuri turi leidimą naudoti šioje teritorijoje gelmių išteklius, ir sprendė, kad tai nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą neduoti sutikimo įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, todėl kasacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo kaip pagrindo naikinti priimtą nutartį atmestini.

Dėl nuomininko teisės įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę

Kasacine tvarka nagrinėjamojoje byloje yra kilęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 441 punkto, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomininko teisę įkeisti nuomos teisę, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punktas). Vienas toks atvejis, kai statiniais ar įrenginiais neužstatytas valstybinės žemės sklypas išnuomojamas be aukciono, yra tada, kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktas (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2003 m. gegužės 23 d. Panevėžio apskrities viršininkas, remdamasis Lietuvos geologijos tarnybos 2000 m. birželio 9 d. leidimu naudoti žemės gelmių išteklius Nr. 13-00 (toliau – Leidimas), priėmė įsakymą Nr. Z-1654 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka Rokiškio rajone“, kuriuo nuspręsta UAB „Tyde“ išnuomoti 374,8527 ha ploto valstybinės žemės sklypą iki 2025 m. birželio 11 d. 2003 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Tyde“ išnuomotas valstybinės žemės sklypas naudingoms iškasenoms eksploatuoti iki 2025 m. birželio 11 d. Reorganizavus UAB „Tyde“ ieškovė perėmė jos turtą, teises bei pareigas, dėl to 2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pakeista, jos nuomininke nurodant ieškovę. Ieškovei išnuomotame valstybinės žemės sklype buvo pastatyti inžineriniai statiniai: kompensacinis tvenkinys, vandens energijos slopintuvas, nuotekų šalinimo tinklai. 2016 m. sausio 13 d. surašytas Statybos užbaigimo aktas, kad nurodytų statinių (kompensacinio tvenkinio, vandens energijos slopintuvo, nuotekų tinklų) statyba baigta, o 2016 m. vasario 11 d. statiniai įregistruoti VĮ Registrų centre ieškovės vardu. Šie statiniai yra pastatyti ieškovei siekiant vykdyti veiklą, kuriai jai išduotas leidimas, t. y. vykdyti durpių gavybą. Pagal leidimo naudoti žemės gelmių išteklius priedo Panevėžio apskrities Rokiškio rajono Degesynės telkinio durpių išteklių naudojimo sutarties 13 punktą ieškovė iki leidimo naudoti išteklius termino pabaigos turės pašalinti iš ginčo žemės sklypo esančius inžinerinius statinius.

Taigi ieškovei pagal Žemės gelmių įstatymą išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir tuo pagrindu išnuomotas be aukciono valstybinės žemės sklypas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei pagal Taisykles buvo išnuomotas statiniais neužstatytas valstybinės žemės sklypas, kai tokio sklypo nuoma be aukciono nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, o ne tuo pagrindu, kad žemės sklypas užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir yra naudojamas šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Tokią išvadą padarė ir bylą nagrinėję teismai, to neginčija ir bylos šalys.

Kasaciniame skunde ieškovė savo, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisę įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę grindžia Taisyklių 441 punktu. Pagal Taisyklių 441 žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Toks sutikimas duodamas tik tada, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kai įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisę leidžiama įkeisti, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta įkeičiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma įkeisti, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių nuostatos skirtos pagal naudojimo pobūdį, paskirtį labai skirtingų valstybinės žemės sklypų (tiek statiniais ar įrenginiais užstatytų žemės sklypų, skirtų statiniais ar įrenginiais eksploatuoti, tiek statiniais ar įrenginiais neužstatytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų) nuomai reglamentuoti. Todėl ne visos Taisyklių dėl valstybinės žemės nuomos nuostatos per se (savaime) galės būti taikomos visiems pagal Taisykles išnuomotiems žemė sklypams: tiek žemės sklypams, skirtiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, tiek statiniais ar įrenginiais neužstatytiems valstybinės kitos paskirties žemės sklypams. Pavyzdžiui, Taisyklių 42 punktas dėl žemės sklypo nuomos termino pratęsimo gali būti taikomas tik tais atvejais, kai žemės sklypas išnuomotas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Statiniais ar įrenginiais užstatytų žemės sklypų, skirtų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomos teisė susijusi su būtent su tokių statinių eksploatavimu, ir, pasikeitus statinių savininkui, naujasis savininkas galės perimti žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas (Taisyklių 45 punktas), todėl, kai šie statiniai įkeičiami, tai žemės sklypo nuomos teisė taip pat gali būti įkeičiama. Jeigu žemės sklypas išnuomotas ne statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o kitais tikslais, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju žemės ištekliams naudoti, tai tokiame žemės sklype esančių statinių naujasis savininkas negalės perimti žemės sklypo nuomininko teisių ir pareigų, nes teisę nuomoti tokį žemės sklypą suteikia ne statinių nuosavybės teisė, o kiti pagrindai (nagrinėjamu atveju nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes), todėl ir įkeisti žemės sklypo nuomos teisę dėl to, kad įkeičiami statiniai, šiuo atveju nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Taisyklių 441 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tokią išvadą taip pat pagrindžia šio punkto nuostatos, kad valstybinės žemės nuomotojo sutikimas duodamas tik tada, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), leidžiama įkeisti tik tokią žemės sklypo dalį, kuri reikalinga įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei valstybinės žemės sklypas išnuomotas ne statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o žemės gelmių ištekliams naudoti, t. y. kaip statiniais neužstatytas valstybinės kitos paskirties žemės sklypas, tai nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Taisyklių 441 punktą ir leisti ieškovei įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Gediminas Sagatys