Civilinė byla Nr. 3K-3-426/2008
Procesinio sprendimo kategorija 109
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutarties, kuriomis atmesti antstolio Sauliaus Užkuraičio ir pareiškėjo G. L. prašymai dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutarties ir šios nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. L. ir UAB „Velintas“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. Š., Kauno rajono antstolių kontorai ir antstolei Veronikai Rybalčenko.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Prašymų esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6-02/2003 pagal pareiškėjų G. L. ir UAB „Velintas“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. Š., Kauno rajono antstolių kontorai ir antstolei Veronikai Rybalčenko, patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė bylos nagrinėjimą baigti taikiai ir kreiptis į teismą dėl civilinės bylos nutraukimo (1 punktas), pareiškėjai G. L. ir UAB „Velintas“ įsipareigojo atsisakyti skundo dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais (2 punktas), o suinteresuotas asmuo E. Š. – parduoti jam nuosavybės teise priklausantį 155,79 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą 1A1b su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir ūkinius pastatus bei kitus statinius G. L. nurodytam trečiajam asmeniui už 20 000 Lt (3 punktas), taip pat G. L. ir UAB „Velintas“ įsipareigojo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nutartį – panaikinimo (4 punktas), o įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, – kreiptis į Kauno rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-139-07/2003 ir atsisakyti joje keliamų reikalavimų (5 punktas). Pagal patvirtintą taikos sutartį Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-6-02/2003, kuris pateiktas vykdyti antstoliui S. Užkuraičiui.
Antstolis S. Užkuraitis ir pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą su prašymais išaiškinti Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio27 d. nutartį ir jos vykdymo tvarką. Antstolis nurodė, kad neaišku, kaip įvykdyti taikos sutarties 3 punktą, nes E. Š. gera valia nevykdo šio punkto sąlygos. Pareiškėjas G. L. prašė išaiškinti Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartį taip, kad pagal šią nutartį E. Š. įpareigojamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su rūsiu ir ūkinius pastatus bei kitus statinius G. L. nurodytam asmeniui už 20 000 Lt, t. y. skolininkas įpareigojamas išieškotojo G. L. arba antstolio S. Užkuraičio nurodytu laiku atvykti į jų nurodytą notarų biurą ir pasirašyti E. Š. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo su rūsiu, ūkinių pastatų ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartį išieškotojo G. L. nurodytam asmeniui už 20 000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi antstolio S. Užkuraičio ir pareiškėjo G. L. prašymus dėl taikos sutarties vykdymo išaiškinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra iš esmės ydinga, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog iš viso neaptartas klausimas dėl sutarties įvykdymo termino, nesiaiškino, koks yra parduodamo turto statusas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas turtas yra skolininko E. Š. ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos duomenimis, ši nesutinka su tokiomis taikos sutarties sąlygomis. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl jos turinio keisti negalima. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės išaiškinti taikos sutarties įvykdymo tvarkos taip, kaip prašo pareiškėjas G. L., o kitokios pareiškėjai nenurodė. Teismas negali to padaryti savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu tokios taikos sutarties įvykdymas taip pat negalimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą atmetė ir Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino nutarties rezoliucinę dalį nurodydama, kad antstolio S. Užkuraičio prašymas dėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo bei pareiškėjo G. L. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmesti. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad antstolis nepasinaudojo CPK 278 straipsnio 4 dalyje ir 344 straipsnio 1 dalyje suteikta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad nėra pagrindo pasisakyti dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išaiškinimo, nes byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Spręsdama dėl pareiškėjo G. L. atskirojo skundo pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje iš esmės keliamas ne teismo nutarties, o ja patvirtintos taikos sutarties sąlygų aiškinimo klausimas. Taikos sutarties sąlygos nėra dviprasmiškos ir išreiškė šalių valią, tačiau sutarties 3 punkte nurodytas turtas yra E. Š. ir jo sutuoktinės, nesutinkančios su taikos sutarties sąlygomis, bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija nurodė, kad turto, kurį E. Š. įsipareigojo parduoti pagal taikos sutarties 3 punktą, statusas nebuvo civilinės bylos, kurioje priimta prašoma išaiškinti nutartis, nagrinėjimo dalykas ir teismas toje byloje nenustatinėjo su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje negali pakeisti 2003 m. birželio 27 d. nutarties rezoliucinės dalies ar papildyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nes pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės išaiškinti teismo nutartį, ir pažymėjo, jog tam, kad neliktų galioti neteisėtas teismo sprendimas (nutartis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu pareiškėjas G. L. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui arba priimti nutartį, kuria išaiškinti Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6-02/2003, taip, kaip to prašo pareiškėjas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai, atmesdami prašymus išaiškinti teismo nutartį ir jos vykdymo tvarką bei kritikuodami įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumą ir pagrįstumą, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti teisingumą ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, taip pat CPK 5 straipsnį, reglamentuojantį teisę kreiptis į teismą, bei 18 straipsnį, kuriame įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Be to, teismai pažeidė CPK 278 straipsnį ir 589 straipsnio 1 dalį. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, vykdymas būtų aiškus. Kasatorius atskiruoju skundu skundė visą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas peržiūrėti apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolio prašymo išaiškinti teismo nutarties vykdymo tvarką, nevisiškai išnagrinėjo kasatoriaus atskirąjį skundą ir taip pažeidė CPK 320 straipsnį ir 331 straipsnio 4 dalį. Taip pat teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, pateiktų nutartyse, priimtose civilinėse bylose dėl ginčijamų teisinių santykių, susiklosčiusių tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-175/2007, ir 2007 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-412/2007).
Antstolis S. Užkuraitis pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriame pritaria kasacinio skundo argumentams ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
Teismai nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės įvykdyti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kasaciniu skundu prašoma iš naujo revizuoti šias aplinkybes, tačiau nepateikta teisinių argumentų kasacine tvarka skundžiamoms nutartims panaikinti. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdytinas dokumentas yra ne nutartis patvirtinti taikos sutartį, bet taikos sutartis, todėl, svarstant klausimus dėl taikos sutarties ar ją patvirtinusios teismo nutarties vykdymo, jų turinys ir vykdymo sąlygos nustatomos ne tik pagal CPK, bet ir pagal CK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-261/2005). CK teisės normų taikymo būtinybė patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo objekto (bylos Nr. 3K-3-412/2007), kurioje kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl E. Š. įsipareigojimų vykdymo priverstine tvarka būtina išsiaiškinti ne tik nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, bet ir taikos sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas dėl jai vykdyti taikytino termino. Visus šiuos fakto klausimus teismai išsprendė ir konstatavo, kad taikos sutartis nevykdytina, dėl to nėra prasmės ir pagrindo nustatyti nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo tvarkos. Teismai nenustatė konkrečios teismo nutarties vykdymo tvarkos, pagrįstai konstatavę, kad vykdymo procesas dėl šia nutartimi patvirtinto E. Š. įsipareigojimo apskritai negalimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties galios ir vykdymo
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, pagrįstai manydamas, kad jo teisė yra kitų asmenų pažeista arba ginčijama, turi konstitucinę teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. perkelti ginčą nagrinėti į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas. Teismo veikloje teisingumo vykdymas pasiekiamas bylų nagrinėjimo procese, kai išnagrinėjus bylą išsprendžiamas ginčas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į teismą. Bylos nagrinėjimas, pradedant ieškinio pareiškimo ar skundo priėmimu ir baigiant galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimu bei paskelbimu, taip pat galimybė galutinį teismo sprendimą skųsti bei peržiūrėti instancine tvarka, detaliai reglamentuotas procesinių įstatymo normų. Bylos išnagrinėjimas užtrunka tam tikrą terminą, objektyviai nulemtą proceso įstatyme nustatytų terminų. Asmeniui, kurio teisė yra pažeista arba ginčijama, užsitęsęs jo bylos nagrinėjimas gali turėti papildomų negatyvių padarinių. Dėl to asmuo, net ir kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi turėti galimybę taikiai išspręsti ginčą. Ši galimybė turi tiek procesinę, tiek materialinę išraiškos formas. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso normose įtvirtinta taikinimo procedūra, pagal kurią teismas, dar parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį (CPK 231 straipsnio 1 dalis). Ginčo šalių taikinimo klausimus taip pat padeda spręsti mediacijos institutas. Pažymėtina, kad galimybė net ir esant ginčui teisme sudaryti taikos sutartį reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą bei įgyvendinimą (CK 6.156 straipsnis). Taigi pagal įstatyme pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu šalių ginčas jau buvo priimtas nagrinėti teisme, taikos sutartis gali būti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla teismo nutartimi nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Ta pačia nutartimi patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Materialiojoje teisėje įtvirtintas dar platesnis klausimų, dėl kurių taikos sutartis būtų laikoma negaliojančia, sąrašas. CK 6.984 straipsnyje nustatyta, kad negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Taigi jei nurodytais klausimais šalys sudarytų neteismine tvarka taikos sutartį, tai ji pagal įstatymą būtų negaliojanti. Jei tais pačiais klausimais šalys sudarytų taikos sutartį ginčą nagrinėjant teisme, teismas negalėtų tokios sutarties tvirtinti. Nagrinėjamos bylos atveju taikos sutartis, patvirtinta Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi, CK 6.984 straipsnio imperatyvams neprieštarauja. Teismo patvirtintos taikos sutarties galia sutarties šalims nustatyta įstatymo. Pagal CK 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006, ir kt.).
Kasatoriaus ir antstolio prašymus nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė vienodas išvadas vertindami 2003 m. birželio 27 d. taikos sutartį. Teismai nurodė, kad ši taikos sutartis yra iš esmės ydinga, nes joje neaptartas klausimas dėl jos įvykdymo termino, be to, neišsiaiškintas parduodamo turto statusas, tuo tarpu turtas yra skolininko E. Š. ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, ir bendraturtė su esamomis taikos sutarties sąlygomis nesutinka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokie teismų vertinimai yra klaidingi ir nepakankami. Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių, taigi jai taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos. Prievolės įvykdymo termino nustatymas ir tvarka detaliai reglamentuoti įstatymo. Kita vertus, teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis), kurio pagrindu galėjo būti ir šio ginčo atveju buvo išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnis). Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus (čia patenka ir teismo nutartys) gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Šis terminas nagrinėjamoje byloje nepažeistas.
Teismų nurodytas antrasis pareiškimų netenkinimo motyvas – turto, kurį vykdant taikos sutartį reikia parduoti, priklausymas jungtinės nuosavybės teise skolininko E. Š. sutuoktinei bei šios nesutikimas su taikos sutarties sąlygomis, – padarytas nurodytus faktus pateikiant atskirai nuo aplinkybių visumos konteksto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija dar 2007 m. spalio 18 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-412/2007), nagrinėdama suinteresuoto asmens O. Š. kasacinį skundą, nurodė, kad „O. Š., manydama, jog teismas įsiteisėjusia nutartimi nusprendė dėl jos, kaip neįtraukto į bylą asmens, teisių ar pareigų, turi galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas)“. Skolininko E. Š. sutuoktinės teisė prašyti atnaujinti šios bylos procesą pabrėžta ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Akivaizdu, kad šioje byloje teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai nuginčyti (ir atitinkamai – nevykdyti) yra tik dvi procesinės galimybės: pirma, nustatyta procesine tvarka peržiūrėjus teismo nutartį, antra, atnaujinus civilinės bylos procesą (jeigu būtų nustatytas pagrindas jam atnaujinti) ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, ir tai tik tuo atveju, jeigu teismas priimtų kitokį sprendimą. Tačiau šioje byloje pirmiau nurodytomis procesinės galimybėmis nebuvo pasinaudota. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip penkeri metai nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai yra naikinamasis terminas procesui atnaujinti, taigi nebėra procesinės galimybės Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartį peržiūrėti proceso atnaujinimo tvarka. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų nutarčių išvadas iš dalies lėmė ir tai, kad teismai neanalizavo taikos sutartį sudaryti lėmusių aplinkybių, t. y. ginčo esmės ir aplinkybių, kurios turėjo lemiamą įtaką taikos sutarties sąlygų esmei ir pobūdžiui (turtą, nuosavybės teise priklausiusį pareiškėjui G. L., varžytynėse įsigijo suinteresuotas asmuo E. Š.; pareiškėjas šioje civilinėje byloje skundė antstolio veiksmus parduodant jo turtą, ir būtent šis ginčas baigtas pareiškėjo G. L. ir suinteresuoto asmens E. Š. taikos sutartimi; CK 6.986 straipsnio 1, 6 dalys).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas, ji, kaip galiojanti sutartis, turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Nevykdant jos geruoju, suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606, 607 straipsniai), taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai.
Konkrečios taikos sutarties įvykdymo procedūros nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl kasacinis teismas apsiriboja tik išaiškinimu tų klausimų, kurie teismams buvo sudarę prielaidas išvadoms dėl taikos sutarties ydingumo ir vykdymo negalimumo padaryti.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties neatitikties kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išaiškinimams skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta, todėl ji naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
