Dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Nr. 3K-3-423/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2, 114.11

2008 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. R. K. ieškinį atsakovei O. M. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys byloje – Kauno apskrities viršininko administracija ir UAB „Firnus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ieškovės ir atsakovės ginčas dėl atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę iškelti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo atsakovės įrengtus fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad atsisako nuo pirmojo ieškinio reikalavimo, nes atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad šis reikalavimas įvykdytas ir fekalinės kanalizacijos bei vandentiekio vamzdynai iškelti. Likusią ieškinio dalį ieškovė palaikė visiškai ir paaiškino, kad atsakovė, pažeisdama leidimo vykdyti statybos darbus reikalavimus, nutiesė per jos sklypą fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus. Ieškovė to nežinojo, ir, norėdama parduoti sklypą, susilažino su būsimu pirkėju iš 5000 Lt, kad sklype jokių vamzdžių nėra, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vamzdžiai sklype yra, ir dėl to ieškovė prarado 5000 Lt. Taip pat prarado ir patį pirkėją, nes jis atsisakė pirkti sklypą. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sušlubavo sveikata, t. y. patyrė neturtinę žalą. Kadangi ieškovė neturi jokių įrodymų apie patirtą turtinę žalą, tai prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 25 000 Lt suma, tačiau sutiktų, kad teismas priteistų nors 10 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė kokių nors sveikatos sutrikimų. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji buvo susilažinusi su kokiu nors asmeniu, kad jos sklype nėra vamzdynų, ir kad paaiškėjus priešingai - ieškovė dėl to tam asmeniui sumokėjo 5000 Lt, nepateikė jokios preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ar kokio nors raštelio, patvirtinančio, kad ji sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui, nenurodė net tokio asmens vardo ar pavardės. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei pablogėjo sveikata, t. y. nėra nei pasekmės (žalos), nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir, ieškovės teigimu, jos patirtų sveikatos sutrikimų, nei tokių veiksmų buvimo fakto, nei dėl jų kilusios neturtinės žalos, t. y. dvasinių išgyvenimų (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, sužinojusi, kad jos sklype, be jos žinios ir sutikimo, pažeidžiant statybos leidimą, buvo įrengti inžineriniai tinklai. Būtinumą atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai; Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis), taip pat CK garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ši konstitucinė ieškovės teisė buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinus padarytos žalos pobūdį, trukmę, pasekmes, atsakovės kaltės formą, jos elgesį po pažeidimo padarymo (geruoju pašalino kilusias pasekmes), taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga įrodyta, jog atsakovė 2004 m. gegužės 5 d. sudarė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB,,Firnus”, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadą pagal parengtą projektą nuo gyvenvietei valstybės lėšomis įrengto šulinio ir nuvesto vamzdyno iki atsakovės statomo namo. Atsakovė pripažino, kad dėl netinkamai atliktų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų ieškovė patyrė nepatogumų. Atsakovė pašalino teisės pažeidimą, tai patvirtina ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės veiksmai patvirtina, jog atsakovė savo elgesiu siekė geranoriškai pašalinti padarytus pažeidimus ir atlyginti ieškovei neturtinę žalą, o vertindamas ieškovės elgesį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog norėjo išspręsti ginčą geruoju, teismo posėdyje paaiškino, kad skambino atsakovei, tačiau nesusitarė geruoju išspręsti ginčo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš procesinių dokumentų matyti, jog ieškovė pripažino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, o į teismą kreipėsi 2006 m. gruodžio 22 d. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, jog ieškovės sklypas neaptvertas, dirvonuoja ir jog ieškovės sklype yra gyvenvietės centrinis šulinys, o ieškovės teisių pažeidimas atsirado dėl trečiojo asmens UAB „Firnus“ veiksmų ir dėl atsakovės neapdairumo, nes atsakovė priėmė netinkamai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas jokio piktavališkumo atsakovės veiksmuose nenustatė. Teismas pabrėžė, kad pagrindinis šalių nesutarimų objektas yra ieškovei pasiūlytos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydis. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad konfliktinės situacijos baigtis užtruko dėl ieškovės reikalavimo sumokėti 25 000 Lt. neturtinės žalos, o ne dėl atsakovės veiksmų, šalinant ginčo inžinerinius tinklus iš ieškovės žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad ginčo inžineriniai tinklai iš ieškovės sklypo yra pašalinti, jokių turtinių ir neturtinių nuostolių dėl ieškovės sklype sumontuotų komunikacijų ieškovė neįrodė, todėl, nesant objektyvių įrodymų dėl ieškovės sveikatos pablogėjimo, dvasinių išgyvenimų ir remiantis vien ieškovės paaiškinimu dėl 25 000 Lt. neturtinės žalos priteisimo, nėra įstatyminio pagrindo visiškai patenkinti ieškovės ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės tyčinių veiksmų dėl teisės pažeidimo įvykdymo fakto byloje nenustatyta, o paaiškėjus ieškovės teisių pažeidimui atsakovė per protingą terminą pažeidimą pašalino ir norėjo kompensuoti ieškovei sukeltus nepatogumus pinigais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistinos ieškovei neturtinės žalos sumą sumažino iki 1000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 5 d. nutartį priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių gynimo būdus (CK 1.138 straipsnis), civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250–6.251 straipsniai). Spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, teismai pripažino, kad ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą sužinojusi, jog jos žemės sklype be jos žinios ir sutikimo, pažeidžiant patvirtintą projektą, buvo įrengti inžineriniai tinklai (vandentiekio ir kanalizacijos). Kadangi atsakovė geranoriškai išmontavo nutiestus inžinerinius tinklus, neturtinės žalos dydis, priteistinas ieškovei, mažinamas iki 1000 Lt. Teismai, vertindami ieškovei padarytą neturtinę žalą neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės veiksmų iki ieškinio pareiškimo, pažeidimo trukmės ir kitų svarbių aplinkybių. Pažeidimai buvo pradėti šalinti tik trečiajam asmeniui – Kauno apskrities viršininko administracijai - pateikus atsiliepimą į ieškinį, todėl atsakovės veiksmai šalinant pažeidimo pasekmės negali būti vertinami kaip geranoriški. Atsakovė gavo leidimą tiesti inžinerinius tinklus 2003 m. gegužės 22 d., šie tinklai per ieškovės žemės sklypą buvo nutiesti 2004 metais, pažymėti kontrolinėje topografinėje ir požeminių įrengimų medžiagoje. Ieškovė apie jos žemės sklype nutiestus inžinerinius tinklus sužinojo tik 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, rengiant jai priklausančio sklypo pardavimo dokumentus. Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė žinojo, jog inžineriniai tinklai buvo tiesiami per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės senyvu amžiumi ir statybos darbų neišmanymu, vengė perkelti nutiestus inžinerinius tinklus iki pat ieškinio pareiškimo teisme ir trečiojo asmens atsiliepimo gavimo. Susiruošus parduoti žemės sklypą ieškovė sužinojo, kad jos žemės sklype yra naujų, ieškovei nežinomų, inžinerinių tinklų, dėl kurių sklypas tapo netinkamas statybai. Tai buvo didelis dvasinis sukrėtimas ieškovei, nes, esant įsitikinusiai, kad jokių sklypo apsunkinimų nėra, susilažinus su potencialiais pirkėjais iš 10 000 Lt, lažybos buvo pralaimėtos ir ieškovė turėjo sumokėti potencialiems pirkėjams 5000 Lt.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismai privalėjo atsižvelgti į ieškovės duotus paaiškinimus proceso metu, kuriuos ji davė prisiekusi. Kasatorės manymu, jos teiginiai apie patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją bei nepatogumus buvo įrodyti, tačiau teismai nepagrįstai šių įrodymų nevertino. Byloje esanti topografinė ieškovės žemės sklypo nuotrauka įrodo, kad šiame žemės sklype buvo neteisėtai nutiesti ginčo inžineriniai tinklai, tai padarė ieškovės žemės sklypą netinkamą statybai. Ieškovei ketinant parduoti žemės sklypą ir sužinojus apie neteisėtai nuteistus inžinerinius tinklus ir pasekmes, kurias tokių tinklų buvimas jos žemės sklype sukelia, ieškovei buvo didelis dvasinis sukrėtimas, nes sužlugo planuotas žemės sklypo pardavimo sandoris. Žemės sklypas yra neparduotas iki šiol, be to, atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos krenta, todėl visiškai neaišku, ar ieškovei iš viso pavyks parduoti šį žemės sklypą. Teismai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad „... tiesiant vamzdžius buvo iškastas tik griovelis, kuris ieškovės sklypo dirvožemio nepablogino, nes sklypas statutinis [...] manau, kad ieškovės sklypo perkamąją vertę pakėliau, nes savo lėšomis nutiesiau kelią“, kurios įrodo, kad atsakovė nuo pat ginčo inžinerinių tinklų tiesimo pradžios žinojo, kad šie tinklai neteisėtai tiesiami per ieškovės žemės sklypą.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Ieškovė nenurodė įstatymo nuostatos, leidžiančios nagrinėjamoje byloje priteisti neturtinę žalą iš atsakovės. Nėra pagrindo taikyti materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių gynimo būdus (CK 1.138 straipsnis) ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), nes ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, kurį teismai nustato įvertinę visas bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo inžinerinius tinklus tiesė trečiasis asmuo UAB „Firnus“, kuriam vykdant darbus atsakovė nedalyvavo; atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad trečiasis asmuo nuties ginčo inžinerinius tinklus laikydamasis projekto. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenvietės centrinis šulinys buvo ieškovės žemės sklype, kuris yra nenaudojamas, dirvonuoja ir yra neaptvertas, trečiasis asmuo neapdariai nutiesė ginčo inžinerinius tinklus per ieškovės žemės sklypą ir atsakovei nežinant pažeidė jos teises. Atsakovė siekė ginčą išspręsti taikiai, geranoriškai pašalino teisės pažeidimo pasekmes savo sąskaita. Teismai atsižvelgė į šias aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir nustatė teisingą neturtinės žalos dydį.

2. Teismai teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių. Ieškovė proceso metu naudojosi teisine pagalba, todėl turėjo žinoti, kad šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų (dokumentų) 25 000 Lt neturtinei žalai pagrįsti, t. y. įrodymų apie sveikatos pablogėjimą, žemės sklypo netinkamumą statyboms, lažybas ir jų pralaimėjimą ir 5000 Lt sumokėjimą, potencialaus žemės sklypo pirkėjo praradimą, didelį dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą. Teismai pagrįstai nesirėmė vien ieškovės paaiškinimais, duotais prisiekus, nes ieškovė yra suinteresuota sureikšminti ar iškreipti tam tikrus faktus, pvz. kad ginčo inžineriniai tinklai buvo eksploatuojami, nors bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta priešingai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą bei įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra šalių ginčo, kad atsakovė kasatorės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – sukėlė kasatorei dvasinį sukrėtimą, nes be kasatorės žinios ir sutikimo per kasatorės žemės sklypą buvo nutiesti inžineriniai tinklai. Byloje nustatyta, kad atsakovė neginčijo ir pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių kasatorė, būdama senyvo amžiaus atsakovės giminaitė, patyrė dvasinį sukrėtimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinus padarytos žalos pobūdį, trukmę, pasekmes, atsakovės kaltės formą, jos elgesį po pažeidimo padarymo (geruoju pašalino kilusias pasekmes), taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais kasatorės patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kasatorei 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentais, kad teismai, vertindami kasatorei padarytą neturtinę žalą, neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės veiksmų iki ieškinio pareiškimo, pažeidimo trukmės ir kitų svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas jokio piktavališkumo atsakovės veiksmuose nenustatė ir pabrėžė, kad pagrindinis šalių nesutarimų objektas yra kasatorei pasiūlytos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydis. Atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai įvertino visas žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, todėl žalos dydis teismų nustatytas tinkamai. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturinės žalos dydžio kriterijų taikymo.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes teismai privalėjo atsižvelgti į kasatorės duotus paaiškinimus proceso metu, kuriuos ji davė prisiekusi. Kasatorės manymu, jos teiginiai apie patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją bei nepatogumus buvo įrodyti, tačiau teismai nepagrįstai šių įrodymų nevertino.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas - galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas žalos padarymo kasatorei faktą nustatė, remdamasis pačios kasatorės paaiškinimais bei atsakovės paaiškinimais, kuriais ji pripažino žalos padarymo kasatorei faktą ir sutiko atlyginti padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas laikė tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai vertino įrodymus, susijusius su žalos padarymo fakto ir dydžio nustatymu, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Dėl to kasaciniu skundu skundžiami teismų sprendimas ir nutartis laikytini pagrįstais bei paliktini galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius