Civilinė byla Nr. 3K-3-488-969/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14832-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. J., D. J., viešajai įstaigai „Advokatas“, valstybės įmonei Registrų centrui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2016 m. spalio 18 d. nurodymą Nr. S1a-30400 priverstinai nurašyti 1/2 dalį lėšų.
Antstolės S. Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/16/00574, pradėta vykdyti pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-426-385/2016, dėl 6021,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai VšĮ „Advokatas“. 2016 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJWUC0yMTQ1LTI5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2VP-2145-299/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2VP-2145-299/2016">e2VP-2145-299/2016</a> nustatė, kad antstolės areštuotos lėšos, esančios skolininko A. J. sutuoktinės D. J. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB,,Swedbank“, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šių lėšų priklauso skolininkui A. J.. Antstolė 2016 m. spalio 18 d. nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. S1a-30400 įpareigojo AB „Swedbank“ nurašyti 1/2 dalį lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į D. J. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 1 dalį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis nurodymus nurašyti lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS). Šiuo atveju antstolės nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai bankui. PLAIS funkcionalumas lemia tai, kad nurodymas nurašyti lėšas turi būti pateikiamas konkrečiai nurodant sumą, nes PLAIS nėra pritaikyta priimti nurodymus, suformuotus procentine išraiška, ir pan. Tai reiškia, kad antstolė, siekdama nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, turėjo pateikti ne nurodymą bankui dėl 1/2 dalies lėšų nurašymo, o gavusi informaciją iš banko apie minėtoje sąskaitoje esantį lėšų likutį, nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią 1/2 areštuojamų lėšų dalį, bei pateikti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas arba nurodymą laikinai jas areštuoti.
Antstolė S. Selezniovienė 2016 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S1a-32942 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundo netenkino ir šį skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų PLAIS nuostatų 10.3 punktą viena iš pagrindinių informacinės sistemos funkcijų – tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose; pagal 12 punktą informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; pagal 13 punktą informacinės sistemos tvarkytoja –VĮ Registrų centras.
Teismas nustatė, kad per PLAIS buvo bandoma pateikti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau ši sistema tokių nurodymų nepriėmė, t. y. juos atmetė. PLAIS tvarkytoja VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 30 d. raštu teismui nurodė, kad PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinės sąskaitose.
Teismas sprendė, kad nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, nes nurašoma tik 1/2 dalis sąskaitoje esančių lėšų, antstolė pateikė AB,,Swedbank“ nurodymą raštu (tiesiogiai) pagrįstai ir nepažeisdama CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas.
Pareiškėjos argumentą, kad antstolė turi galimybę užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko ar bendraturčių sąskaitos, ir gauti informaciją, kokia suma yra toje sąskaitoje, ir tada pateikti nurodymą per PLAIS, teismas laikė nepagrįstu.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato antstolio teisę gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Tačiau tokiu atveju kol antstolis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą, praeitų laiko tarpas, per kurį sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki sistemos pokyčių banko įstaigos vykdydavo tokius antstolio nurodymus, vadinasi, AB „Swedbank“ turi technines galimybes antstolio nurodymą įvykdyti.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolė turėjo teisę susidariusią situaciją spręsti priimdama 2016 m. spalio 18 d. nurodymą Nr. S1a-30400 priverstinai nurašyti 1/2 dalį lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį nurodymą vykdyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiradus techninių galimybių per PLAIS sistemą nurašyti 1/2 dalį lėšų, antstolis tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės 2016 m. spalio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį lėšų Nr. S1a-30400. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 689 straipsnio nuostatą. Ši nuostata imperatyviai nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS. CPK pakeitimus įtvirtinantis įstatymas aiškiai detalizavo, kaip turi būti įgyvendinama įstatymo leidėjo valia – antstolių nurodymai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. turi būti pateikiami tik per PLAIS. Bet kokie antstolių patvarkymai, nurodymai, teikiami kredito įstaigoms ne per PLAIS, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius nuostolius išieškojimo procese visiškai nedalyvaujantiems subjektams. PLAIS funkcionalumas yra specifinis, todėl antstolis, norėdamas pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos, turi nurodyti skaitmenimis išreikštą sumą, t. y. sužinoti lėšų likutį sąskaitoje, gautos informacijos pagrindu pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti atitinkamą sumą. Neteisėtas antstolės nurodymas šioje byloje sukėlė papildomas pareigas pareiškėjai, nes antstolė įpareigojo banką įvykdyti nurodymą ne tik atliekant paprastą techninį lėšų nurašymo veiksmą, bet nurašant lėšas laikytis kitų įstatymo, t. y. CPK 754 straipsnio, reikalavimų, pagal kuriuos rankiniu būdu nustatinėti lėšų nurašymo eiliškumą, banko darbuotojai turi nuolat stebėti skolininko sutuoktinio sąskaitos apyvartą ir pan. Šias funkcijas turi atlikti pats antstolis pagal įstatymo reikalavimus, o ne bankas, t. y. antstolė, priimdama ginčijamą nurodymą, savo pareigas perkėlė tretiesiems asmenims. Siekdama nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį lėšų, esančių skolininko sutuoktinio sąskaitose, antstolė gali iš karto teikti kredito įstaigai nurodymą laikinai areštuoti lėšas per PLAIS ar, gavusi informaciją iš banko apie sąskaitoje esantį lėšų likutį, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią 1/2 areštuojamų lėšų dalį, bei pateikti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas per PLAIS arba nurodymą laikinai areštuoti lėšas per PLAIS vykdyti.
Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja šiuo metu turi technines galimybes įvykdyti ne per PLAIS teikiamus antstolių nurodymus, nes tokiu būdu buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sukūrimo. Byloje nebuvo aiškinamasi, kaip buvo vykdomas išieškojimas iki PLAIS sukūrimo, pareiškėjos žiniomis, tokios praktikos, kad kredito įstaigų darbuotojai būtų įpareigojami sekti skolininko lėšų banko sąskaitose judėjimą, niekada nebuvo, be to, sukūrus PLAIS, buvo pakeistos banko informacinės sistemos, todėl tiek antstolio kontoros personalas, tiek ir pareiškėjos darbuotojai turi panašias technines galimybes vykdyti „popierinius“ antstolių nurodymus.
Antstolė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis naudotis PLAIS gali tik tuo atveju, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška, o ginčijamo nurodymo formuluotė paimta iš įsiteisėjusio Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. procesinio sprendimo, kuris, remiantis CPK 18 straipsniu, yra visiems privalomas ir turi būti vykdomas. Antstoliui nėra suteikiama teisė nustatyti skolininko dalį, įeinančią į bendrą turtą. Dėl to antstolė stengėsi realiai įvykdyti procesinį teismo sprendimą, kurio vykdymo pagal šią dieną funkcionuojančią PLAIS padaryti yra neįmanoma. Be to, įstatymuose nėra nurodyta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturėtų teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų.
Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus, nes nesiaiškino, kaip buvo vykdomas išieškojimas iki PLAIS sukūrimo. Šios nutarties 16.1 punkte minėta, kad ginčijamo nurodymo formuluotė paimta iš teismo sprendimo ir iki PLAIS sukūrimo tokio pobūdžio nurodymai buvo vykdomi. Pareiškėja, kasaciniame skunde nurodydama, kad tiek antstolio kontoros personalas, tiek ir pareiškėjos darbuotojai turi panašias technines galimybes vykdyti „popierinius“ antstolių nurodymus, pati patvirtina, kad turi technines galimybes įvykdyti antstolės nurodymą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), tvarkos
CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė Santa Selezniovienė pateikė pareiškėjai vykdyti 2016 m. spalio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į skolininko sutuoktinės D. J. vardu atidarytas sąskaitas, papildomai nurodydama, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatyta, jog skolininkui priklauso 50 procentų jo sutuoktinės lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į jos vardu atidarytas sąskaitas. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS).
Kaip minėta, antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (nutarties 18 punktas). CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog abu variantai, nors ir reikalauja papildomų sąnaudų, yra fiziškai ir techniškai įgyvendinami, ir, pritardami antstolės pozicijai, konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas pagrįstai pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sutuoktinės sąskaitos.
CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 19 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatuoja, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas (nutarties 23 punktas): išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje (sąskaitose), nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra, be kita ko, suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos (nutarties 21 punktas), reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
Kasacinis teismas, bylą nagrinėjusiems teismams netinkamai aiškinus ir taikius CPK 689 straipsnio nuostatas ir todėl netinkamai išsprendus pareiškėjos iškeltą klausimą dėl antstolės veiksmų – skundžiamo nurodymo – teisėtumo, naikina teismų nutartis ir priima naują sprendimą, t. y. išsprendžia klausimą iš esmės, – pripažįsta antstolės veiksmus – skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – neteisėtais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė skundžiamo antstolės nurodymo vykdymą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, naikinamos pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 13,29 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš antstolės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolės Santos Selezniovienės veiksmus – 2016 m. spalio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-30400 – neteisėtais.
Priteisti valstybei iš antstolės Santos Selezniovienės 13,29 Eur (trylikos Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. spalio 18 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-30400 vykdymo sustabdymą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
Egidijus Laužikas
