Civilinė byla Nr. 3K-3-60-1249/2025
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01756-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. prašymą teismui patvirtinti taikos sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.
2. Klaipėdos
1) ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal UAB „Bau solution” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus;
2) ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B., J. B., V. V. ir J. V. sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (kuris išduotas pagal UAB „Bau solution” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą);
3) ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti sodininkų bendrijos „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekių priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (išduotą G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija) apšviesti ir aptverti tvora.
3. Klaipėdos
4. N. M. 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį. Pareiškėja nurodė, jog V. B. gavo jam Taikos sutartimi perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, tačiau neįvykdė savo sutartinių prievolių – neatliko Teismo sprendime nurodytų inžinerinių komunikacijų įrengimo sodininkų bendrijoje darbų.
5. 2023 m. spalio 11 d. teisme gautas J. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį, nes V. B., perėmęs N. M. pareigas vykdyti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjU3LTkwNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-257-904/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-257-904/2021">e2-257-904/2021</a>, Taikos sutartimi prisiimtų įpareigojimų neįvykdė.
6. Klaipėdos
7. Klaipėdos
8. Klaipėdos
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Klaipėdos
10. Teismas laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. B. pagal Taikos sutartį neketino perimti N. M. prievolių pagal Teismo sprendimą. Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad Taikos sutarties šalių tikslas ir tikrieji ketinimai buvo kitokie, nei nurodyta.
11. Teismas nurodė, kad V. B. teiginius, jog jis nebūtų prisiėmęs įsipareigojimų įrengti inžinerinius tinklus, jei už tai mainais gautų žymiai mažesnės vertės žemės sklypus, paneigia J. V. bei SB „Šilko gija“ rašytiniai paaiškinimai. Teismas padarė išvadą, kad V. B. padėtis pagal Taikos sutartį nebuvo nelygiavertė, priešingai – dar ir pranašesnė. Pradinė kelio darbų įrengimo kaina buvo 90 000 Eur, o V. B. iš N. M. perimtų sklypų vidutinė kaina už sklypą apie 16 000 Eur (vertinant V. B. pateiktus duomenis).
12. Teismas nurodė, kad sutarties šalių elgesys po Taikos sutarties (N. M. perleido V. B. 8 žemės sklypus, V. B., kaip SB „Šilko gija“ valdybos pirmininkas, 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartis dėl statybos deklaravimo paslaugų – statybos (inžinerinių tinklų: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų), statybos ir procedūrų visiško užbaigimo, individualiai susitarė ir įvykdė įsipareigojimus pagal patvirtintą Taikos sutartį J. B. ir J. B.) pagrindžia, jog Taikos sutartį pasirašiusios šalys jos 1 punktą suprato vienodai, t. y. kad V. B. savo valia už 8 nekilnojamojo turto objektus, neatlygintinai gautus iš N. M., perėmė iš N. M. T. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas (išvardytas) prievoles (įsipareigojimus) ir privalo įvykdyti Teismo sprendimą.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal V. B. atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
14. Teismas konstatavo, kad V. B. suprato savo prisiimtus įsipareigojimus. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į Taikos sutarties 5–7 punktus ir pagal lingvistinį metodą aiškindamas Taikos sutarties 1 punktą. Teismas įvertino ir faktinį V. B. elgesį (įvykdė visas prievoles J. B. ir J. B., kaip SB „Šilko gija“ valdybos pirmininkas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartis dėl statybos deklaravimo paslaugų – statybos (inžinerinių tinklų: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų), statybos ir procedūrų visiško užbaigimo ir nusprendė, kad šis patvirtina, jog Taikos sutarties šalys, sudarydamos sutartį, vienodai suprato šios sutarties 1 punkte įtvirtintas sąlygas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a>, 2015 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a>, 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a>, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-403/2017">3K-3-468-403/2017</a> bei 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-261-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-261-611/2020">e3K-3-261-611/2020</a>).
15.2. Kasacinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a> konstatavo, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti. Tai reiškia, kad iš naujo šiame procese taikos sutarties šalių valia nenustatoma. Teismai skundžiamomis nutartimis, remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatinėjo Taikos sutarties šalių tikrąją valią, nes visos šios Taikos sutarties šalys aiškina skirtingai Taikos sutarties 1 punkto sąlygą.
15.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> išaiškino, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Teismas nutartimi išaiškino Taikos sutarties 1 punkto nuostatas tokiu būdu, kuris neatitinka Taikos sutarties teksto nei lingvistine, nei turinio prasme.
15.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a> 26 punkte nurodė, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios ir gali būti priverstinai vykdomos. Ginčo atveju Taikos sutarties pirmo punkto sąlyga yra neaiški, šalys ją aiškina ir supranta skirtingai. Teismas, pateikdamas dviprasmišką ir prieštaringą Taikos sutarties 1 punkto išaiškinimą, netyrė ir nevertino, ar pagal teismo pateiktą išaiškinimą yra įmanoma priverstinai vykdyti tokią sutarties sąlygą.
15.5. Kasacinis teismas taip pat 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-403/2017">3K-3-468-403/2017</a> 24 punkte nurodė, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ir tai, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. Nagrinėjamoje byloje prašoma išduoti vykdomąjį raštą buvo ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta Taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis. Teismas nevertino to, dėl kokių prievolių vykdomojo rašto prašo N. M.. Jos atžvilgiu nė pagal vieną Taikos sutartį nėra prisiimta įsipareigojimų, tačiau teismai skundžiamose nutartyse nusprendė išduoti vykdomąjį raštą net ir N. M..
15.6. Teismas nukrypo nuo teisės normų, nustatančių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir privalomumą, ir kasacinio teismo išaiškinimų 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-261-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-261-611/2020">e3K-3-261-611/2020</a>, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų esmės.
16. N. M. atsiliepime į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismai, spręsdami vykdomojo rašto išdavimo klausimą, privalėjo taikyti sutarčių aiškinimo taisykles ir įvertinti, ar viena iš šalių pagrįstai teigia, kad jos valia kitokia nei nustatyta Taikos sutartyje. Teismas iš naujo nenustatinėjo Taikos sutarties šalių valios, o tik įvertino Taikos sutarties turinį ir konstatavo, kad V. B. T. sutartimi prievoles prisiėmė. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a> nurodoma, kad sutarčių aiškinimo taisyklės, nors ir ribotai, yra taikomos, be to, nurodoma ne tai, kad tikroji sutarties šalių valia apskritai nenustatoma, o tai, kad ši valia nenustatoma iš naujo.
16.2. Skunde nepagrįstai teigiama, kad fiziškai neįmanoma vykdyti prievolių, kadangi pagal kitą tos pačios dienos taikos sutartį N. M. bendrijai, o ne V. B. perleido inžinerinių tinklų statybai būtinus du žemės sklypus, turtines ir neturtines teises pagal statybos leidimus ir projektus. Bendrija, kaip suinteresuotas asmuo, šioje byloje taip pat laikosi pozicijos, kad V. B. privalo atlikti Teismo sprendime nurodytus darbus, todėl neabejotina, kad bendrija nesudarys kliūčių naudotis jai perleistais projektais, leidimais ir inžineriniais žemės sklypais, atliekant darbus.
16.3. Nors reikalavimus N. M. buvo pareiškę tik V. B., J. V., V. V., J. B., J. B., siekiant įvykdyti prievoles (įrengti inžinerinę infrastuktūrą), turėjo būti atlikti darbai, kurie tenkins visų žemės sklypų savininkų interesus (kelias, vandentiekis, apšvietimas, šaligatviai negali būti įrengiami tik išskirtinai vienam ar keliems sklypams). Dėl to Taikos sutartyje ir yra nuostata dėl prievolių vykdymo sąlygų suderinimo su kitais suinteresuotais asmenimis.
16.4. V. B. gavo didelės vertės nekilnojamąjį turtą – iš viso 8 žemės sklypus, kuriuose galima 4 atskirų gyvenamųjų namų statyba ir namų valdų įrengimas. Šis turtas perleistas mainais už reikalavimo teisės N. M. atžvilgiu atsisakymą ir įsipareigojimą atlikti Teismo sprendime nurodytus darbus. Jei darbai, nurodyti Teismo sprendime, nebus vykdomi, tai reikštų, kad V. B. turtą bus gavęs nepagrįstai, kadangi šio turto vertė gerokai viršija paties V. B. N. M. sumokėtą už prievolių vykdymą sumą (30 000 Lt, arba 8675,03 Eur) ir iš tiesų yra skirta inžinerinei infrastruktūrai visoje bendrijoje įrengti. Taip sutartį supranta iš esmės visos Taikos sutarties šalys ir suinteresuoti asmenys, išskyrus V. B..
17. J. V. atsiliepime į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai nekeitė Taikos sutarties sąlygų, t. y. išduotame vykdomajame rašte buvo pažodžiui be pakeitimų perrašytas Taikos sutarties 1 punktas, todėl skunde neteisingai nurodoma, kad teismas iš esmės pakeitė Taikos sutarties sąlygų turinį. Teismų motyvai pasisakant dėl Taikos sutarties sąlygų aiškinimo negali būti laikomi Taikos sutarties esminiu pakeitimu, nes teismai nutarčių motyvuojamojoje dalyje, aiškindami Taikos sutarties sąlygas, nekeitė Taikos sutarties.
17.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad fiziškai negalima įvykdyti Teismo sprendimo, nes N. M. kita taikos sutartimi (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-867/2022) SB „Šilko gija“ perleido inžinerinių tinklų statybai būtinus du žemės sklypus ir teisę į statybos leidimus, o teismai nevertino, ar V. B. gali atlikti darbus už N. M.. Paaiškina, kad sutikimų vykdyti statybos darbus gauti nereikia, tuo labiau kad SB „Šilko gija“ ir žemės sklypų savininkai sutinka, kad būtų užbaigtos statybos.
18. Suinteresuotas asmuo SB „Šilko gija“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. V. B., savaip aiškindamas Taikos sutartį, nepagrįstai tapatina dvi skirtingas bylas – civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjU3LTkwNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-257-904/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-257-904/2021">e2-257-904/2021</a> su civiline byla Nr. e2-90-867/2022. Nors abiejose bylose buvo ta pati atsakovė – N. M., tačiau skyrėsi ieškovai, buvo iš esmės skirtingi ieškinio dalykai ir pagrindai. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjU3LTkwNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-257-904/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-257-904/2021">e2-257-904/2021</a> V. B., J. V., V. V., J. B. ir J. B. reikalavo įrengti kelią ir inžinerinius tinklus, o civilinėje byloje Nr. e2-90-867/2022 SB „Šilko gija“ prašė atlyginti 35 000 Eur žalą. Pastarojoje byloje SB „Šilko gija“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. Taikos sutartimi vietoje skolos padengimo iš N. M. gavo žemės sklypą su projektais bei statybos leidimus. SB „Šilko gija“ neįsipareigojo užbaigti įrengti tinklų ir kelio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d. Taikos sutartimi SB „Šilko gija“ įsipareigojimų už N. M. neprisiėmė, jokios bent panašios sąlygos Taikos sutartyje nėra. Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-867/2022 yra įvykdyta (pasibaigusi) ją sudarius, todėl iš jos SB „Šilko gija“ negali kilti pareiga užbaigti inžinerinių tinklų ir kelio darbus.
18.2. Nepagrįstas argumentas, kad V. B. neįmanoma užbaigti darbų, nes jis nuosavybės teise nevaldo infrastruktūros sklypų. Bendrijos teritorijoje pagal detalųjį planą kiekvienas gyventojas turi po du sklypus: vieną gyvenamosios paskirties, antrą, mažesnį, – inžinerinės paskirties, skirtą keliui ir infrastruktūrai. Šie sklypai visada priklausė gyventojams tiek prieš Taikos sutartis, tiek ir po Taikos sutarčių pasirašymo abiejose bylose. Šiems gyventojų sklypams, taip pat ir SB „Šilko gija“ sklypui, yra nustatyti servitutai tinklams ir keliui, todėl atskirų leidimų vykdyti šiuos darbus tam nereikia. Bendrijos teritorijoje tiek SB „Šilko gija“, tiek ir visi jos nariai suinteresuoti kelio darbų ir inžinerinių tinklų užbaigimu, todėl sutinka ir leidžia žemės sklypuose vykdyti darbus pagal projektus ir statybą leidžiančius dokumentus. V. B. gali laisvai disponuoti turimais techniniais projektais ir inžineriniu sklypu, SB „Šilko gija“ ne tik sutinka, bet ir reikalauja, kad V. B. užbaigtų kelią ir tinklus, įskaitant ir SB „Šilko gija“ sklype.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą).
20. Nagrinėjamu atveju V. B. pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkinti pareiškėjų N. M. ir J. V. prašymai išduoti vykdomuosius raštus pagal patvirtintos šalių Taikos sutarties 1 punktą.
21. V. B. kasacinis skundas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl CPK 646 straipsnio 3 dalies išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a>, 2015 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a>, 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226-248/2016">3K-3-226-248/2016</a>, 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a>, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-403/2017">3K-3-468-403/2017</a> bei 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-261-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-261-611/2020">e3K-3-261-611/2020</a>).
22. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į jame suformuluotas kasacijos ribas ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes.
Dėl byloje nustatytų ginčui išspręsti reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
23. Klaipėdos
24. Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad 2005–2006 m. N. M. kaip planavimo organizatorė įsipareigojo Klaipėdos rajono savivaldybei sukurti sodininkų bendriją ir savo lėšomis įrengti inžinerinę infrastruktūrą: elektros linijas, vandentiekį, nuotekų sistemas, gaisrinį tvenkinį, kelius, šaligatvius ir kt. Detaliojo plano sprendiniais nustatyta 44 sklypų statyba, infrastruktūros sklypai bei komunikacijų tinklai. N. M. pardavė sklypus nagrinėtos bylos tretiesiems asmenims, iš kurių keletas papildomai mokėjo už infrastruktūros įrengimą. Pareiškėja įsipareigojo prijungti sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų ir atlikti visus darbus iki 2012–2014 m. Sodininkų bendrija buvo įregistruota, statybos leidimai išduoti, sudarytos techninio projektavimo ir inžinerinių tinklų įrengimo sutartys. Vėliau išaiškėjo, kad dalis įsipareigojimų nebuvo tinkamai įvykdyti, todėl kilo ginčų dėl atsakovės atsakomybės už infrastruktūros įrengimą ir jos prijungimą prie sklypuose esančių komunikacijų.
25. Klaipėdos
26. Įsiteisėjus minėtam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį. N. M. ir J. V. prašyme dėl Taikos sutarties patvirtinimo nurodė, kad Taikos sutartimi susitarė dėl teismo sprendimo vykdymo – N. M. perleidžia sau nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines ir neturtines teises, aptariamas Taikos sutarties 2 punkte, ir laikoma įvykdžiusia Teismo sprendime nurodytas prievoles. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad „V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. atsisako teisės reikalauti priverstinai vykdyti Teismo sprendimą mainais į toliau šioje sutartyje nurodomą turtą ir N. M. įvykdžius toliau sutartyje nurodytas sąlygas dėl turto perleidimo laikys, kad N. M. prievolių pagal Teismo sprendimą nebeturi, o Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V. J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis“.
27. Prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo patenkinę teismai išaiškino, kad Taikos sutarties 1 punktas reiškia, jog V. B. perima pareiškėjos N. M. prievoles pagal Teismo sprendimą.
28. Taip pat remdamiesi bylos duomenimis teismai nustatė, kad V. B. suprato savo prisiimtus įsipareigojimus, ne tik atsižvelgdami į Taikos sutarties 5–7 punktus, lingvistinį Taikos sutarties 1 punkto aiškinimą, bet ir į faktinį jo elgesį, kadangi V. B. pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį įvykdė visas prievoles J. B. ir J. B., taip pat, kaip SB „Šilko gija“ valdybos pirmininkas, 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartis dėl statybos deklaravimo paslaugų – statybos (inžinerinių tinklų: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų), statybos ir procedūrų visiško užbaigimo.
Dėl taikos sutarties šalių valios nustatymo vykdomojo rašto dėl teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį išdavimo procese
29. V. B. nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a>, vykdomojo rašto pagal teismo nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį išdavimo procese taikos sutarties šalių valia pakartotinai nenustatoma. V. B. nuomone, skundžiamomis nutartimis buvo iš naujo nustatoma Taikos sutarties šalių valia, atliktas Taikos sutarties sąlygų turinio aiškinimas ir pakeistas Taikos sutarties sąlygų turinys. V. B. nuomone, vien tai, kad Klaipėdos apygardos teismo pozicija nagrinėjant tą patį klausimą (2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartys atitinkamai civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDI4LTczMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-428-730/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-428-730/2024">2S-428-730/2024</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNzg3LTQ2MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-787-460/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-787-460/2024">2S-787-460/2024</a>) kardinaliai išsiskyrė, patvirtina, jog Taikos sutarties 1 punkto sąlyga nėra aiški ir vykdomasis raštas negali būti išduodamas. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.
30. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a> pateiktus išaiškinimus, selektyviai cituodamas abstrakčius teiginius ir nesiedamas jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.
31. Minėtoje nutartyje teisės aiškinimai yra pateikti byloje, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2010">3K-3-82/2010</a>). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-701/2017">3K-3-362-701/2017</a>, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNDEtOTQzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-41-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-41-943/2023">e3K-7-41-943/2023</a>, 95 punktas).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a> buvo išspręsta byla, kurioje teismai išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį, nurodydami, kad atsakovių prievolė, vykdytina pagal taikos sutartį, yra solidarioji. Šiuos procesinius sprendimus teismai priėmė, nepaisydami to, kad taikos sutarties sąlygoje nebuvo įrašyta, jog atsakovių prievolė yra solidarioji. Teismai padarė išvadą dėl prievolės solidarumo, atsižvelgdami į tai, kaip taikos sutartyje buvo suformuluoti atsakovių įsipareigojimai (abiejų atsakovių prievolės dydis buvo tas pats, jai vykdyti nustatytas tas pats terminas). Teismai nusprendė, kad tai leido daryti išvadą, jog susitarta dėl solidariosios atsakovių prievolės, ir išdavė vykdomąjį raštą, kuriame buvo nurodyta, kad prievolė yra solidarioji. Taigi minima kasacinio teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje teismai, taikydami sutarčių aiškinimo taisykles, patikslino lingvistinę taikos sutarties formuluotę.
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekeitė ir netikslino Taikos sutarties 1 punkte nurodytos lingvistinės formuluotės, tačiau, išanalizavę šalių pateiktus argumentus bei įrodymus, taip pat kitas Taikos sutarties nuostatas, konstatavo, jog Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad mainais į N. M. V. B. perleidžiamus sklypus V. B., J. B., J. B., J. V. ir V. V. nebereikalaus iš N. M. įvykdyti Teismo sprendimo, o Teismo sprendime nurodytas prievoles įvykdys pats V. B..
34. Minėtos teismų išvados nereiškia, kad teismai, kaip nurodo V. B., „iš naujo nustatinėjo šalių valią“. Teismai aiškino Taikos sutarties nuostatas sistemiškai, tyrė Taikos sutarties sudarymo ir vykdymo faktus, kad nustatytų šalių valią, egzistavusią Taikos sutarties sudarymo metu, ir tuo pagrindu užtikrintų vykdymo tvarkos aiškumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a> pateikti išaiškinimai negali būti interpretuojami kaip draudžiantys taikos sutarčių nuostatas aiškinti apskritai. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, turi teisę spręsti dėl neaiškių ar nepakankamai aiškių vykdytinumo prasme taikos sutarties sąlygų išaiškinimo, pasitelkdamas įstatyme numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Tokia teismo teisė susijusi su poreikiu užtikrinti teismo patvirtintų taikos sutarčių vykdymą, kai taikos sutarties sąlygų neaiškumas gali būti pašalintas neaiškias (nepakankamai aiškias) taikos sutarties sąlygas išaiškinant teismui sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo.
35. Antra, V. B. nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo pozicija nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimą kardinaliai išsiskyrė. Kaip nurodyta šios nutarties 7–8 punktuose, Klaipėdos apygardos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjo du kartus. Abiem atvejais vykdomojo rašto išdavimo klausimas grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi Klaipėdos apygardos teismas nė vienu atveju neišsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimo galutinai: pirmuoju atveju nutartyje buvo keliami klausimai, kuriuos turėtų tirti pirmosios instancijos teismas, antruoju atveju – nurodyti argumentai, pagrindžiantys nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Vien dėl šios priežasties šiose nutartyse nurodomi motyvai negali būti laikomi kardinaliai priešingais. Be to, bet kuriuo atveju šios nutartys nėra kasacijos objektas šioje byloje.
Dėl vykdomojo rašto, išduodamo pagal teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, turinio ir taikos sutarties turinio sutapties
36. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. V. B. nuomone, teismai išaiškino Taikos sutartį tokiu būdu, kuris visiškai neatitinka Taikos sutarties teksto nei lingvistine, nei turinio prasme. Todėl, pasak V. B., vykdomojo rašto vykdymas yra negalimas, nes jo turinys nesutampa su teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> aiškinimu.
37. Pirma, V. B. nepagrįstai sutapatina nutartį, kuria yra tenkinamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, ir patį vykdomąjį raštą. Kasacinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> nutartyje nurodyta, kad teismai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, pagrindu. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių šalys susitarė dėl prievolės kreditoriui solidarumo, bet ne dėl šios prievolės vykdymo. Kasacinis teismas pritarė šiai išvadai, be kita ko, išaiškindamas, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Atitinkamai vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy05MTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37-916/2019">3K-3-37-916/2019</a>).
38. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, šį klausimą išsprendžia nutartimi. Taigi CPK aiškiai yra išskirtos dvi dokumentų rūšys – teismo nutartis dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir vykdomasis raštas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> pateiktas išaiškinimas yra skirtas teismo nutarties (sprendimo) dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių sąlygų ir vykdomojo rašto turinio tarpusavio santykiui, o ne, kaip teigia V. B., vykdomojo rašto ir nutarties išduoti vykdomąjį raštą tarpusavio santykiui.
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022, pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomuosius raštus. Į vykdomuosius raštus yra pažodžiui perkelta Taikos sutarties 1 punkto formuluotė. Tad reikalavimo, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi. Taigi V. B. teiginys, kad, išduodamas vykdomąjį raštą ir formuluodamas jo turinį, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> suformuluotos praktikos, yra nepagrįstas.
40. Antra, V. B. nenurodo ir nepagrindžia, iš kur kildina reikalavimą, kad vykdomojo rašto turinys turi sutapti su nutartyse, kuriomis sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, pateiktais išaiškinimais. Kaip ir minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> bei 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy05MTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37-916/2019">3K-3-37-916/2019</a> pateikti išaiškinimai yra skirti ne vykdomojo rašto turinio ir nutarties, kuria tenkinamas prašymas jį išduoti, turinio atitikties klausimui, o vykdomojo rašto ir sutarties, kuri patvirtinta teismo nutartimi ar sprendimu, sąlygų turinio atitikčiai. Tad minėti išaiškinimai nepagrindžia V. B. daromos išvados, kad vykdomojo rašto turinys turi sutapti su nutartyse, kuriomis sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, pateiktais išaiškinimais. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nutartimi pasisako dėl vykdytinų, bet neįvykdytų taikos sutarties sąlygų, tačiau iš naujo nevertina šalių taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Vykdytinumo savybe pasižymi ne teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, o taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi. Tad ir dėl šios priežasties V. B. argumentas dėl to, kad teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a> pateiktų išaiškinimų, yra nepagrįstas ir minėta nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-701/2017">3K-3-362-701/2017</a>, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNDEtOTQzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-41-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-41-943/2023">e3K-7-41-943/2023</a>, 95 punktas).
41. Kita vertus, minėta V. B. išvada, kad vykdomojo rašto turinys turi sutapti su nutartyse, kuriomis sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, pateiktais išaiškinimais (vertinant ją taip abstrakčiai, kaip ją ir yra suformulavęs V. B.), nėra suderinama su nutarties, kuria išsprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, paskirtimi ir esme.
42. Kaip minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, šį klausimą išsprendžia nutartimi. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutartyje nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismai rėmėsi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI4LTcwNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-528-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-528-706/2015">e3K-3-528-706/2015</a>). Tai reiškia, kad nutartyje, kuria išduodamas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, gali, o kartais – ir turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas, siekdamas užtikrinti vykdymo aiškumą, kitais nei taikos sutartyje nurodytais žodžiais išreiškia taikos sutartimi prisiimto vykdytino įsipareigojimo esmę.
Dėl įmanomumo priverstinai vykdyti taikos sutarties sąlygas tyrimo vykdomojo rašto išdavimo procese
43. V. B., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a> pateiktais išaiškinimais, teigia, kad teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino esminio klausimo – ar įmanoma V. B. vykdyti statybos darbus už N. M. ir būti statytoju, jei ji ne jam, o sodininkų bendrijai perleido inžineriniams tinklams statyti būtinus du žemės sklypus, visas turtines ir neturtines teises pagal 2011 m. lapkričio 24 d. statybos leidimą bei techninį projektą, taip pat visas turtines ir neturtines teises pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą ir techninį projektą. V. B. nuomone, šis klausimas turi būti tiriamas vykdomojo rašto išdavimo procese, o ne priverstinio vykdymo procese. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
44. Kasaciniame skunde nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a> pateikti išaiškinimai šiai situacijai netaikytini, nes esmingai skiriasi nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a> išieškotojas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, pagal kurią atsakovė, jei netinkamai įvykdys kitas taikos sutarties sąlygas, įsipareigoja grąžinti kasatorei visas iš jos anksčiau už projektavimo darbus gautas sumas. Tad teismai pastarojoje byloje tyrė klausimą, ar atsakovė yra netinkamai įvykdžiusi kitas taikos sutarties sąlygas, konkrečiai sąlygą, pagal kurią šalys įsipareigojo „per 20 dienų nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria tiksliai nustatys reikalavimus dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas (koreguojamas ir (ar) keičiamas) techninis projektas“. Kasacinis teismas pastarojoje byloje konstatavo, kad neįmanoma nustatyti, kuri iš šalių neįvykdė minėto taikos sutarties punkto, su kuriuo buvo susietas atsakovės pareigos grąžinti sumokėtas sumas vykdymas, kadangi įsipareigojimas buvo nustatytas abiem šalims, abi šalys siekė jį vykdyti, tačiau rezultato nepasiekė. Taigi minėtoje nutartyje buvo konstatuotos realios ir objektyviai įvertinamos kliūtys nustatyti, ar buvo įvykdyta sąlyga, nuo kurios priklausė kitos taikos sutarties sąlygos vykdymas, atsižvelgiant tiek į taikos sutarties sąlygos formuluotę, tiek ir į šalių veiksmus siekiant įgyvendinti taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus.
45. Šioje byloje V. B. teigia, kad negali atlikti statybos darbų už N. M., nes ji dalį sklypų, kuriuose turi būti atliekami statybos darbai, yra perleidusi SB „Šilko gija“, taip pat pastarajai perleido ir turtines bei neturtines teises pagal statybos leidimus. V. B. neįrodinėjo jokių faktų, kuriais remiantis SB „Šilko gija“ ar kiti asmenys, įskaitant žemės sklypų, kuriuose turi būti atliekami statybos darbai, savininkus, būtų sudarę realias kliūtis atlikti statybos darbus. Kitaip tariant, skunde remiamasi hipotetinėmis kliūtimis, kurios nėra pagrįstos ir įrodytos, taigi, priešingai nei nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a>, nėra realios ir objektyviai įvertinamos. Antra vertus, tai, kad skunde nurodomos kliūtys nėra tikėtinos, patvirtina ir tai, kad, kaip atsiliepime į kasacinį skundą nurodo J. V., statybos darbų atlikimo kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose klausimas yra sprendžiamas statybos leidimo išdavimo metu, o ne statybos darbų vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.); Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.).
46. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino šių V. B. argumentų kaip patvirtinančių, kad jo įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti, ir pagrįstai darė išvadą, jog, priverstinio vykdymo procese kilus kliūčių, V. B. turi teisę pasinaudoti įstatyme nurodyta galimybe šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Dėl taikos sutarties sąlygų, kurios suformuluotos pateikiant nuorodą į teismo sprendimą, vykdytinumo
47. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog Taikos sutartimi nebuvo tariamasi dėl Teismo sprendime nurodytų darbų atlikimo, ir tai aiškiai matyti iš Taikos sutarties 1 punkto formuluotės. Tačiau skundžiamose nutartyse yra pateiktas aiškinimas, jog V. B. turi atlikti visus Teismo sprendime nurodytus darbus. V. B. nuomone, tai reiškia, kad pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą jo vykdymo metu turėtų būti sprendžiami darbų atlikimo klausimai, dėl kurių nebuvo tartasi sudarant Taikos sutartį. Kitaip tariant, V. B. nuomone, prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta Taikos sutartyje, nors jie ir yra susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais V. B. argumentais bei išvadomis.
48. Pirma, kasacinio skundo teiginį, kad šalys Taikos sutartimi nesitarė dėl Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymo, paneigia faktas (kuris nėra ginčijamas nė vienos iš šalių, taip pat yra konstatuotas skundžiamose nutartyse), kad Taikos sutartis yra sudaryta dėl Teismo sprendimo vykdymo klausimų. Kitaip tariant, Teismo sprendimo tolesnis vykdymas ir buvo šalių sudarytos Taikos sutarties dalykas. Atitinkamai ir teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti šią faktinę aplinkybę (kasaciniame skunde nėra keliamas netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių klausimas).
49. Antra, vien tai, kad į Taikos sutartį, konkrečiai Taikos sutarties 1 punktą, pagal kurį V. B. įsipareigojo vykdyti Teismo sprendime nurodytas prievoles, nebuvo perrašytos Teismo sprendime nurodytos vykdytinos prievolės, taip pat nereiškia, kad Taikos sutartimi nebuvo tartasi dėl Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymo ar kad tokio pobūdžio įpareigojimai, kurie suformuluoti pateikiant nuorodą į įsiteisėjusį teismo sprendimą, negali būti priverstinai vykdomi.
50. Atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis tampa vykdytinu dokumentu, vykdomu tokia pačia tvarka kaip ir teismo sprendimas (CPK 584 str.), taikos sutartyje įtvirtintiems įsipareigojimams keliami panašūs reikalavimai kaip ir teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Taigi įsipareigojimai taikos sutartyje turėtų būti formuluojami taip, kad būtų aišku, ką konkrečiai turi padaryti skolininkas, kokią konkrečiai reikalavimo teisę turi kreditorius. Taikos sutartyse turėtų būti vengiama sąlyginių įsipareigojimų, taip pat ir nuorodų į kitus šalių susitarimus ir pan. Kita vertus, taikos sutartis yra visų pirma šalių susitarimas, kuriam būdingi tokie patys bruožai, kuriais pasižymi ir sutartis: nuostatų suskirstymas į punktus ir (ar) papunkčius, nuorodos į kitus dokumentus ar sutartis, priedai ir pan. Ir nors teismo tvirtinamos taikos sutarties turiniui keliami aiškumo reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais taikos sutartyse esant nepakankamai aiškiam įsipareigojimui, kurio turinį galima nustatyti remiantis kitais šalių susitarimais ar sprendimais, tokie įsipareigojimai nėra vykdytini.
51. Tuo atveju, kai šalių įsipareigojimai taikos sutartyje įtvirtinami ne tiesiogiai juos išvardinant, o pateikiant nuorodą į kitą dokumentą, tiek teismui, tiek ir teismo patvirtintą taikos sutartį vykdančiam antstoliui yra sudėtingiau nustatyti vykdytiną prievolę, todėl visais atvejais šalys savo prisiimamus įsipareigojimus turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai konkrečiai išvardinti teismui teikiamoje tvirtinti taikos sutartyje. Tačiau, kaip ir minėta, tai nereiškia, kad tuo atveju, kai šalys to nepadaro, turi būti laikoma, kad šalys dėl to nesitarė ar kad šalis įsipareigojimų neprisiėmė. Tokiu atveju taikos sutarties sąlygų turinys ir vykdomojo rašto išdavimo pagal jas klausimas sprendžiamas laikantis CPK 646 straipsnio 3 dalies bei teismų praktikoje plėtojamų taisyklių: teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTQyMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-421/2016">e3K-3-351-421/2016</a>, 28 punktas). Taigi, jeigu taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, taikant minėtas taisykles, įmanoma nustatyti, net ir tuo atveju, jeigu jie suformuluoti pateikiant nuorodą į kitą dokumentą (pavyzdžiui, teismo sprendimo rezoliucinę dalį), vykdomasis raštas gali būti išduodamas.
52. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, o ir pačioje Taikos sutartyje nurodyta, kad ji sudaroma dėl įsiteisėjusio Teismo sprendimo vykdymo. Taikos sutartyje nurodyta teismo sprendimo data, civilinės bylos numeris, teisminio proceso numeris, ginčo šalys. Ir nors Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, t. y. konkretūs darbai ir veiksmai, nebuvo pakartota Taikos sutartyje, šie konkretūs atliktini veiksmai gali būti nustatyti iš Teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Tad nors šiuo konkrečiu atveju šalys ir pasirinko suformuluoti V. B. įsipareigojimus ne tiesiogiai juos išvardindamos, bet pateikdamos nuorodą į Teismo sprendimą ir nurodydamos, kad „Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B.“, esant galimybei tiksliai nustatyti, kokios tos prievolės yra (buvo nustatytos Teismo sprendimu), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai to nelaikė kliūtimi išduoti vykdomąjį raštą.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo N. M. (ne)pagrįstumo
53. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas nevertino to, dėl kokių prievolių vykdymo vykdomąjį raštą prašo N. M.. Įsipareigojimų pagal Taikos sutartį jai nėra prisiimta, tačiau teismai skundžiamose nutartyse nusprendė išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas V. B. argumentas yra pagrįstas.
54. Vykdytino teismo sprendimo (nutarties) pagrindu išduotą vykdomąjį raštą pateikus vykdyti ir antstoliui jį priėmus (prasidėjus vykdymo procesui), pasikeičia bylos šalių procesinė padėtis. Vykdymo proceso šalimis yra išieškotojas – asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnis), ir skolininkas – asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Pažymėtina, kad, be šalių, vykdant sprendimą gali dalyvauti ir suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinių padarinių (CPK 633 straipsnio 2 dalis).
55. Sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, kiekvieną kartą turi būti aiškinamasi, kuriam asmeniui teismo sprendimu (ar teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi) yra nustatytas įsipareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų) ir kurio asmens naudai šis įsipareigojimas yra nustatytas. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tam asmeniui, kuris laikomas turinčiu teisę reikalauti įvykdyti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą veiksmą (ar susilaikyti nuo jo). Įprastai tai yra asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, ir (ar) asmuo, kuris yra sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos prievolės kreditorius.
56. Skundžiamose nutartyse teismai nekvestionavo N. M. kaip išieškotojos statuso šioje byloje. N. M. kaip Taikos sutarties šalis, laikytina suinteresuotu asmeniu šioje byloje, tačiau toks teisinis suinteresuotumas savaime nesuteikia asmeniui išieškotojo statuso. Kaip ir minėta, turi būti nustatyta, kad būtent vykdomojo rašto prašančiam asmeniui priklauso reikalavimo teisė pagal sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą prievolę.
57. Kaip ir minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Taikos sutarties esmė buvo tai, jog V. B. bei J. B. ir J. B., J. V. ir V. V. atsisako teisės reikalauti iš N. M. įvykdyti Teismo sprendimą mainais į tai, kad N. M. perleidžia Taikos sutartyje nurodytus žemės sklypus V. B., o už Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymą atsakingas tampa V. B.. Taigi Taikos sutarties šalys patvirtino, kad V. B. bei J. B. ir J. B., J. V. ir V. V. laikytini asmenimis, turinčiais reikalavimo teisę į N. M. pagal Teismo sprendimą, tačiau Taikos sutartimi N. M. atleidžiama nuo Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymo ir šias prievoles už N. M. įsipareigoja įvykdyti V. B., kuriam N. M. perleidžia Taikos sutartyje nurodytą turtą. Tai atitinkamai reiškia, kad pagal Teismo sprendimą nustatytų visų prievolių kreditoriais tapo V. B., J. B., J. B., J. V., V. V., o skolininkė – N. M.. Taikos sutartimi N. M. įsipareigojimai pagal Teismo sprendimą perkelti V. B.. Vadinasi, pasikeitė prievolės skolininkas – iš N. M. į V. B., tačiau šalys nesusitarė, kad N. M. tampa reikalavimo teisę vykdyti Teismo sprendime nurodytas prievoles turinčiu asmeniu – jais liko Taikos sutarties 1 punkte nurodyti asmenys, kurie sutiko, jog N. M. prievoles įvykdytų V. B., t. y. J. B. ir J. B., J. V. ir V. V.. Taigi N. M., Taikos sutartimi perleidusi turtą bei pareigas, nebeturi jokių teisių ar pareigų pagal Taikos sutartį. Tai reiškia, kad ji Taikos sutarties šalių atžvilgiu nebėra nei Taikos sutartyje bei Teismo sprendime nurodytų prievolių kreditorė, nei skolininkė, o tai savo ruožtu reiškia, kad ji negali būti laikoma išieškotoja, kuriai turi būti išduotas vykdomasis raštas.
58. N. M. nurodo, kad jei darbai, nurodyti Teismo sprendime, nebus vykdomi, V. B. jos turtą bus gavęs nepagrįstai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo N. M. argumentu. V. B. teismui patvirtinus Taikos sutartį tapo visų Teismo sprendime nurodytų prievolių skolininku ir privalo atlikti darbus, kurie nėra pradėti vykdyti ir (ar) užbaigti. Tačiau tai nereiškia, kad N. M. kaip išieškotoja gali reikalauti iš V. B. priverstinai įvykdyti Taikos sutartyje nurodytas prievoles. Tokią teisę turi tik J. V. ir V. V. (J. B. ir J. B. yra patvirtinę, kad jiems prievoles V. B. yra įvykdęs, žr. šios nutarties 60–63 punktus), kurie turi reikalavimo teisę vykdyti Taikos sutartyje nurodytas prievoles.
59. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai nepagrįstai tenkino N. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, todėl šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalys naikintinos.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai dalis prievolių pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra įvykdytos
60. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai konstatavo, jog V. B. pagal Taikos sutartį įvykdė visas prievoles J. B. ir J. B., tačiau išdavė vykdomąjį raštą visa apimtimi. Skunde nurodyta, kad prievolės pagal taikos sutartį yra nedalios (CK 6.983 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi prievolė pagal teismo sprendimą yra viena ir ta pati – statybos darbai. Todėl V. B. negali būti laikomas prievolę pagal Taikos sutartį įvykdžiusiu vienam kreditoriui, tačiau kitam kreditoriui – neįvykdžiusiu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nemato pagrindo sutikti.
61. Pirma, teismai pagrįstai tenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl viso Taikos sutarties 1 punkto, o ne jo dalies vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad šalys pačios pasirinko Taikos sutarties 1 punkte apibrėžti V. B. vykdytinas prievoles ne išvardindamos jas, bet pateikdamos nuorodą į teismo sprendimą, dėl kurio vykdymo susitarė. Kaip ir minėta šios nutarties 38 punkte, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Taigi, teismas, įgyvendindamas šį procesinį reikalavimą, į vykdomąjį raštą pagrįstai pažodžiui perkėlė Taikos sutarties 1 punkto formuluotę. Kita vertus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra konstatuota aplinkybė, kad J. B. ir J. B. visas prievoles, prisiimtas Taikos sutartimi, V. B. laikomas įvykdžiusiu. Ši konstatuota aplinkybė yra privaloma tiek šalims, tiek ir Taikos sutarties priverstinį vykdymą atliekančiam antstoliui, t. y. J. B. ir J. B. nebeturi teisės reikalauti Taikos sutarties priverstinio vykdymo, tačiau tai neužkerta kelio priverstinio Taikos sutarties įvykdymo siekti J. V. ir V. V..
62. Antra, V. B. klaidingai šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste aiškina CK 6.983 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Taip pat skunde klaidingai nurodoma, kad Taikos sutartimi prievolė pagal teismo sprendimą yra viena ir ta pati – statybos darbai.
63. Taikos
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties turinį, tačiau netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas ir netinkamai įvertino subjektus, kuriems gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nusprendė, jog N. M. nepagrįstai išduotas vykdomasis raštas, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalys, kuriomis patenkintas pareiškėjos N. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir dėl šių nutarčių dalių priimtinas naujas procesinis sprendimas – atmestinas N. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą. Kitos Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalys paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas N. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir prašymą atmetus, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
66. Klaipėdos
67. Kadangi N. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinamas, naikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis, kuria priteista N. M. iš suinteresuoto asmens V. B. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl V. B. bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas jas sumažinti. Atsižvelgiant į klausimo pobūdį (vykdomojo rašto išdavimo klausimas) bei tai, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl tų V. B. keliamų argumentų, kurie teismų buvo pripažinti nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. B. iš N. M. priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasaciniame teisme
68. V. B. pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 1658,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (110 Eur žyminis mokestis ir 1548,80 Eur atstovavimo išlaidos). Šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų už advokato pagalbą priteistinų sumų. Kita vertus, kaip ir minėta, atsižvelgiant į šios nutarties 67 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas sumažinti V. B. iš N. M. priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 600 Eur.
69. Iš viso V. B. iš N. M. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 1100 Eur (500 Eur + 600 Eur).
70. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis, kuriomis patenkintas pareiškėjos N. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir dėl šių nutarčių dalių priimti naują procesinį sprendimą – atmesti N. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą.
P. K. apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria priteista N. M. iš suinteresuoto asmens V. B. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
P. V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė
