J. Š. pagal ANK 526 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-628/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00174-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.5.2; 21.9.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato Arno Ulecko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimu J. Š. pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 1000 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje,,C“, sėdėjo prie lauke esančio staliuko, kuris priklauso šiai kavinei, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, t. y. pažeidė ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152,,Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punkto reikalavimus.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimu panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: patikslintas Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas, nurodant, kad J. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 2 punkto reikalavimų. J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Institucijos nutarimo dalis, kuria J. Š. paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda, pakeista: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. Š. paskirta bauda sumažinta iki 50 Eur.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato A. Ulecko prašymas ir J. Š. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. Š. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. V-1873) neturi J. Š. kaltinime inkriminuoto 1.1 punkto. Byloje nekilo ginčo, kad tiek J. Š. surašytame protokole, tiek Institucijos nutarime buvo nurodyta nesama teisės norma.

5.2. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Tuo atveju, jeigu ANK norma, kurios pažeidimu yra kaltinamas asmuo, yra blanketinė, nukreipianti į kitas teisės normas, protokole turi būti nurodyta teisės norma, kurią pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nėra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurios pažeidimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas, tokie pažeidimai yra esminiai, nes turi įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2020).

5.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Institucijos nutarime nurodyta teisės akto nuostata neegzistuoja, privalėjo panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 641 straipsnis, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs analogiškas aplinkybes, t. y. kad Institucijos nutarimas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos normos nėra, turėjo tenkinti J. Š. skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutarimu patikslino Institucijos nutarimą, nurodydamas, kad J. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 2 punkto reikalavimų. Taigi susiklostė tokia situacija, kai teisės akto nuostata, kurią kaip pažeidęs buvo pripažintas J. Š., paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teismui priėmus nutarimą, kuris įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, ir J. Š. iki tol nebuvo žinoma, kuo jis buvo kaltinamas.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, nesant tam ANK nustatyto pagrindo, patikslino Institucijos nutarimą, peržengė ANK 652 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas ir praplėtė kaltinimą J. Š., taip pažeidė jo teisę į gynybą. Be kita ko, patikslindamas nutarimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė teisės akto nuostatą, kurioje neįtvirtinta jokių pareigų fiziniams asmenims. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, įvykio metu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. V-1473) (Sprendimo Nr. V-1873 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d.). Tačiau, patikslindamas Institucijos nutarimą, teismas nurodė, jog J. Š. nesilaikė Sprendimo Nr. V-1873 2 punkto reikalavimų, o ne Sprendimo Nr. V-1473 2 punkto reikalavimų. Sprendimo Nr. V-1873 2 punktu buvo pakeistas Sprendimo Nr. V-1473 2 punktas ir Sprendimo Nr. V-1873 2 punktas nenustato jokių pareigų fiziniams asmenims, todėl J. Š. objektyviai negalėjo jų pažeisti. Dėl šios priežasties J. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti: Institucijos surašytame protokole ir vėliau priimtame nutarime nenurodžius specialaus įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus J. Š. pažeidė, toks nutarimas laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena J. Š. nutrauktina.

5.5. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu teismas turėjo teisę patikslinti kaltinimo ribas, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo. Sprendimo Nr. V-1473 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę; tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Dėl to, net jei ir būtų nustatyta, kad J. Š., kavinėje „C“ būdamas prie lauko staliuko, buvo be kaukės, tokiu atveju jam taikytina Sprendimo Nr. V-1473 2 punkte nustatyta išimtis ir dėl šios priežasties jis nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Be to, Sprendimo Nr. V-1473 2 punktas aiškiai nereglamentuoja momento, kada paslaugos teikimo vietoje (kavinėje), kurioje paslaugos suteikti paslaugos gavėjui su kauke negalima, yra leidžiama būti be kaukės (pvz., ar tuo momentu, kai yra valgoma, geriama, ar jau atsisėdus prie stalo). Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, ši situacija turėjo būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. Š. nepadarė jokio administracinio nusižengimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino aplinkybes dėl J. Š. atsinešto vandens buteliuko, iš kurio jis gėrė būdamas kavinėje.

5.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ Nr. V-1468 (toliau – Sprendimas Nr. V-1468) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.) 1.1.4 punktu buvo nustatyta, kad lankytojams viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones neprivaloma. Taigi, sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, J. Š. pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui neleistinai praplėtus bylos nagrinėjimo ribas buvo padarytas ne tik proceso teisės pažeidimas, bet teismai netinkamai ir neteisingai taikė ir materialiosios teisės normas – Sprendimo Nr. V-1473 nuostatas, kurios nustato išimtis, kada asmuo viešojo maitinimo įstaigoje gali nedėvėti burną ir nosį dengiančios kaukės.

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, einantis viršininko pareigas, Virginijus Jaruševičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y., traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

6.2. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nutarime nustatė, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimus, tačiau buvo padaryta klaida nurodant šio teisės akto punktą. Kita vertus, minėto sprendimo tiek 1.1, tiek ir 2 punktas yra susiję su reikalavimu uždarose ir atvirose paslaugų teikimo vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, skiriasi tik subjektas, kuriam taikomas šis įpareigojimas. Taigi minėtu sprendimu buvo įtvirtintas reikalavimas dėl privalomo kaukių dėvėjimo paslaugų teikimo vietose vyresniems kaip 6 metų amžiaus asmenims, jis galiojo ir įvykio metu. Byloje surašytu administracinio nusižengimo protokolu J. Š. buvo kaltinamas pažeidęs 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimus ir dėl šio teisės akto pažeidimo jis buvo nubaustas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, J. Š. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, t. y. visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos. Taip pat tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek iš pareiškėjo duotų paaiškinimų, skundų turinio akivaizdu, kad jis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Taigi, kaltinime buvo klaidingai nurodytas administracinę atsakomybę nustatančio teisės akto punktas, o ne padarytas esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, kuris apribojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

6.3. Nors protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės, aprašyta nusižengimo esmė. Jokių klausimų dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, susijusių su faktinių nusižengimo aplinkybių nustatymu, administracinės teisenos metu gynyba nekėlė. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata suteikia teismui teisę pakeisti klaidingai nurodytą administracinę atsakomybę nustatantį teisės aktą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUzLTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-53-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-53-788/2017">2AT-53-788/2017</a>, 2AT-66-976/2017). Šiuo atveju nei faktinės įvykio aplinkybės, nei administracinio nusižengimo teisenos metu duoti pareiškėjo paaiškinimai, nei prašyme nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad J. Š. teisė žinoti kaltinimo esmę ir teisė būti išklausytam proceso metu buvo užtikrintos, t. y. nebuvo pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Nusižengimo faktinės aplinkybės nesikeitė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pakeitus tik inkriminuoto teisės akto 1.1 punktą į 2 punktą, kai abi nuostatos tiesiogiai susijusios su reikalavimu paslaugų teikimo vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kai jokių naujų esminių faktinių veikos aplinkybių nustatyta nebuvo, nebuvo priimtas siurprizinis sprendimas ar nesilaikyta įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų.

6.4. Skunde, be kita ko, prašoma bylą nutraukti, tačiau toks sprendimas galimas, kai asmens veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių arba nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena yra negalima (ANK 591 straipsnis). Šiuo atveju J. Š. veikoje yra visi ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymiai ir nėra jokių aplinkybių, dėl kurių teisena jam nebūtų galima. Apeliacinės instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato A. Ulecko prašymas atmestinas.

Dėl pareiškėjo nurodomo esminio proceso teisės pažeidimo (ANK 609 straipsnis ir kt.)

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovas advokatas A. Uleckas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti, būtent: Institucijos surašytame protokole ir vėliau priimtame nutarime buvo nurodyta nesama teisės norma; apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo tenkinti J. Š. skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau 2021 m. birželio 1 d. nutarimu, nesant ANK nustatyto tam pagrindo, patikslino Institucijos nutarimą, taigi peržengė ANK 652 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas ir praplėtė kaltinimą J. Š., taip pažeisdamas jo teisę į gynybą. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad valstybėje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, sėdėdamas prie kavinei „C“ priklausančio lauke esančio staliuko, nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. J. Š. atlikti neteisėti veiksmai Institucijos kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y., traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

10. Tiek J. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek dėl jo priimtame nutarime nurodyta, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punkto reikalavimai. Iš esmės nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, skundu Alytaus apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad Institucijos surašytame protokole ir nutarime nurodyta blanketinė teisės norma neegzistuoja.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsiliepime į šį J. Š. skundą Institucija pripažino, kad dėl techninės klaidos buvo suklysta įvardijant pažeisto teisės akto pavadinimą bei konkretų punktą, t. y. iš tiesų buvo pažeistas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punktas. Šį netikslumą Institucijos atstovė prašė ištaisyti ir 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu. Apylinkės teismo nutartimi byla grąžinta Institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, trūkumams pašalinti. Institucija su šiuo teismo sprendimu nesutiko, skundą apygardos teismui pateikė ir J. Š. atstovas.

12. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Institucijos ir pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato A. Ulecko apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, šią apylinkės teismo nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą, patikslindamas, kad J. Š. nesilaikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punkto reikalavimų.

13. Išnagrinėjusi prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, nėra.

14. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y., traukiant asmenį atsakomybėn už jame nurodytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

15. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nutarime nustatė, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimus, tačiau buvo padaryta klaida nurodant šio teisės akto punktą. Minėtu sprendimu buvo įtvirtintas reikalavimas dėl privalomo kaukių dėvėjimo paslaugų teikimo vietose vyresniems kaip 6 metų amžiaus asmenims, kuris galiojo ir įvykio metu. Byloje surašytu administracinio nusižengimo protokolu J. Š. buvo kaltinamas pažeidęs 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo reikalavimus ir dėl šio teisės akto pažeidimo jis buvo nubaustas. Ir 2020 m. rugsėjo 22 d. administracinio nusižengimo protokole, ir 2020 m. spalio 12 d. nutarime aiškiai išdėstyta J. Š. padaryto nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės. Nusižengimo esmė – minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimų nevykdymas – sėdėjimas kavinėje lauke prie staliuko nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai.

16. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, J. Š. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, t. y. visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir protokole, ir nutarime. Taip pat tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek iš J. Š. duotų paaiškinimų, skundų turinio akivaizdu, kad jis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Konstatuotina, kad dėl to, jog protokole ir nutarime buvo klaidingai nurodytas administracinę atsakomybę nustatančio teisės akto punktas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. Š. teisė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo apribota nebuvo.

17. Nors protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata suteikia teismui teisę pakeisti klaidingai nurodytą administracinę atsakomybę nustatantį teisės aktą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUzLTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-53-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-53-788/2017">2AT-53-788/2017</a>, 2AT-66-976/2017).

18. Šiuo atveju nei faktinės įvykio aplinkybės, nei administracinio nusižengimo teisenos metu duoti J. Š. paaiškinimai, nei prašyme nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jo teisė žinoti kaltinimo esmę ir teisė būti išklausytam proceso metu buvo užtikrinta, t. y. nebuvo pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Nusižengimo faktinės aplinkybės nesikeitė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pakeitus tik inkriminuoto teisės akto 1.1 punktą į 2 punktą (abi nuostatos tiesiogiai susijusios su reikalavimu paslaugų teikimo vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones) ir nenustačius jokių naujų esminių faktinių veikos aplinkybių, priimtas byloje sprendimas negali būti vertinamas kaip siurprizinis.

Dėl pareiškėjo nurodomo esminio materialiosios teisės pažeidimo (ANK 526 straipsnio 3 dalis)

19. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu teismas turėjo teisę patikslinti kaltinimo ribas, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punktas aiškiai nereglamentuoja momento, kada paslaugos teikimo vietoje (kavinėje), kurioje paslaugos suteikti paslaugos gavėjui su kauke negalima, yra leidžiama būti be kaukės (pvz., ar tuo momentu, kai yra valgoma, geriama, ar jau atsisėdus prie stalo).

20. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu J. Š. teigė, jog negali atsakyti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes nepažeidė jokių civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija viso bylos proceso metu buvo grindžiama aplinkybe, jog, sėdėdamas be kaukės prie kavinės lauke esančio staliuko, jis gurkšnojo su savimi atsineštą gerti vandenį. Tačiau, kaip matyti iš apygardos teismo nutarimo, ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, įvertinus byloje surinktus įrodymus, motyvuotai paneigta.

21. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodomus argumentus, kad minėto sprendimo Nr. V-1873 2 punktas nedetalizuoja ir nenustato, kaip, kada, kokiu momentu galima būti be kaukės, kada paslaugos negalima suteikti dėvint kaukę (ar tik tuo momentu, kai yra geriama, ar jau atsisėdus prie staliuko ir pan.), teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Pažymėtina, kad įvykio metu galiojusio 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. Nr. V-1873 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d.) 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Taigi, išimtys, kai administracinio nusižengimo padarymo metu atviroje lauko kavinėje nereikėjo dėvėti kaukių, išskirtinos šios: a) sveikatos problemų turėjimas; b) atvejai, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę (pavyzdžiui, valgymo, gėrimo metu).

22. Kaip nustatyta ANK 662 straipsnio 13 dalyje, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

23. Nagrinėjamoje byloje, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie lauke esančio kavinės „C“ staliuko sėdėjo neturėdamas su savimi atsinešto vandens buteliuko, kas būtų objektyviai įvertinta kaip aplinkybė, dėl kurios vandens gėrimo momentu jis būtų galėjęs nusiimti apsauginę veido (nosies ir burnos) kaukę. Iš liudytojos kavinės barmenės R. D. parodymų byloje nustatyta, kad įvykio metu prie staliuko sėdėjo keturi klientai, visi keturi asmenys sėdėjo prie staliuko be nosį ir burną dengiančių apsaugos kaukių; liudytoja visus prie staliuko sėdinčius asmenis perspėjo, jog laukiant užsakymo reikia dėvėti kaukes; pagal tuo metu galiojusią tvarką veido kaukės dėvėjimas buvo privalomas, o ne rekomenduojamas. Teismas vertino ir byloje esančią fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad prie staliuko sėdintys J. Š. (nugara į objektyvą) ir A. B. (profiliu į objektyvą) apsauginių veido kaukių nedėvi, abu kalbasi mobiliojo ryšio telefonais, ant stalo yra padėti šie daiktai: medicininė kaukė, vyriška rankinė ir dokumentų dėklas; vandens buteliuko ant stalo nesimato.

24. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. Š., laukdamas užsakymo lauko kavinėje „C“, nedėvėdamas apsauginės nosį ir burną dengiančios kaukės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 redakcija) 2 punktą. J. Š. žinojo apie šalyje paskelbtą ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos valdymo, tačiau sąmoningai rinkosi nesilaikyti įstatymų imperatyvų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie lauke esančio kavinės staliuko Institucijos inkriminuotu laiku ir vietoje atsisėdo be privalomos apsauginės veido kaukės ir, net žodžiu informuotas kavinės darbuotojos apie privalomą kaukės dėvėjimą, toliau elgėsi pagal jam asmeniškai priimtinus veikimo būdus, keliančius grėsmę sunkios ligos plitimui. J. Š. veikoje yra visi ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymiai. Apygardos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, naikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. Š. pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Aurelijus Gutauskas

Sigita Jokimaitė