Baudžiamoji byla Nr. 2K-26-495/2022
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00019-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) 2 dalies 5, 6 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. V. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam L. Z. priteista 25 834,18 Eur turtinei žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nusikalstamos veikos aplinkybės: dėl A. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įsteigimo; dėl to, kad A. V. iš anksto žinojo, jog jo surastas pirkėjas Danijoje T. C. (T. C.) pirks tik 24 tonas (1 sunkvežimį) medžio briketų; dėl apgaule įgytų L. Z. lėšų – 34 197,49 Lt (9904,28 Eur), t. y. 6597,49 Lt (1910,77 Eur) skirtumo, susidariusio pritaikius nuolaidą už perkamus briketus, bei 27 600 Lt (7993,51 Eur) UAB,,D“ už briketų transportavimą.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeistos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir nustatyta, kad A. V. apgaule, t. y. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. Z. priklausančias 144 tonas (6 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų, bendros 85 312,50 Lt (24 708,21 Eur) vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam L. Z. 85 312,50 Lt (24 708,21 Eur) dydžio turtinę žalą (visos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos nutarties 37 punkte).
Nukentėjusiajam L. Z. iš nuteistojo A. V. priteistos turtinės žalos dydis sumažintas iki 24 708,21 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. V. nuteistas dėl to, kad apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo nukentėjusiojo L. Z. turtą, tai yra, sudarydamas sąžiningo ir sėkmingai Danijos Karalystėje vykdančio verslą asmens įspūdį, pasiūlė nukentėjusiajam L. Z. ir A. S., pasinaudojus Danijos Karalystėje įsteigta A. S. individualia įmone (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota Danijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini)), iš UAB „G“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) įsigyti medžio pjuvenų briketus ir juos pelningai parduoti Danijos Karalystėje, nukentėjusiajam L. Z. ir A. S. su šiuo pasiūlymu sutikus, L. Z. finansuojant šį sandorį, o A. S. leidžiant pasinaudoti jo Danijos Karalystėje įsteigta individualia įmone, 2011 m. gruodžio 21 d. A. V., L. Z. ir A. S. nuvyko į UAB „G“, esančią (duomenys neskelbtini), ten už nukentėjusiojo L. Z. perduotus jo asmeninius 86 150 Lt (24 950,76 Eur) A. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vardu nupirko 192 tonas medžio pjuvenų briketų (nors oficialiai pagal 2011 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą, serija UIA, Nr. (duomenys neskelbtini), už 192 tonas medžio pjuvenų briketų buvo sumokėta 79 552,51 Lt (23 040 Eur), o 6597,49 Lt (1910,77 Eur) skirtumą, susidariusį pritaikius nuolaidą už perkamus medžio pjuvenų briketus, pasiėmė A. V., apie tai neinformavęs L. Z. ir A. S.), be to, L. Z. tuo pačiu metu UAB „G“ komercijos direktoriui A. K. perdavė 27 600 Lt (7993,51 Eur) už medžio pjuvenų briketų transportavimą (kuriuos A. K. grąžino A. V., kuris nurodė pats minėtais pinigais sumokėsiąs už medžio pjuvenų briketų transportavimą, tačiau iš karto už medžio pjuvenų briketų transportavimą nesumokėjo, o tik susitarė su UAB „D“ direktore D. Š. dėl šio krovinio transportavimo į Danijos Karalystę, pažadėdamas pastarajai už šią paslaugą atsiskaityti po krovinio pristatymo), po to, 2012 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „D“ surastiems vežėjams pagal tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenus 192 tonas (8 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų į Danijos Karalystę, 24 tonos (1 sunkvežimis) medžio pjuvenų briketų už 13 781 Lt (3991,25 Eur) buvo parduotos T. C. (pinigus pasiėmė L. Z.), o likusios 168 tonos (7 sunkvežimiai) medžio pjuvenų briketų buvo susandėliuotos S. S. S. (S. S. S.) priklausančiame sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), po to A. V., siekdamas sustiprinti L. Z. pasitikėjimą, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, surašė 2012 m. sausio 15 d. garantinį raštą, kuriuo prisiėmė visą materialinę atsakomybę dėl likusių (garantiniame rašte nurodyta – dėl 192 tonų) medžio pjuvenų briketų sandėliavimo Danijoje adresu: (duomenys neskelbtini), laikymo sąlygų ar prekių netinkamumo realizuoti, pardavimo tretiesiems asmenims ar kitokių realizavimo būdų, po to žadėdamas su L. Z. atsiskaityti pardavus briketus, tačiau šio savo įsipareigojimo nesilaikė, 144 tonas (6 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų tiksliai nenustatytu laiku (ne vėliau kaip iki 2012 metų liepos mėnesio) išgabeno iš sandėlio ir realizavo (nustatyta, kad A. V. ne vėliau kaip 2012 m. sausio 26 d. pagal 2012 m. sausio 26 d. A. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (uždarytos 2011 m. gruodžio 31 d.) sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 96 tonas (4 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų įmonei (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo B. S. (B. S.), iš šios įmonės grynaisiais pinigais gaudamas 123 120 Danijos kronų (16 543,15 Eur); kur ir kam realizavo likusias 48 tonas (2 sunkvežimius) – nenustatyta), taip apgaule, tai yra piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. Z. priklausančias 144 tonas (6 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų, bendros 85 312,50 Lt (24 708,21 Eur) vertės.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Kasatorius nurodo:
2.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, taip pat tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnis), taip pat netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, dėl to netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo bei baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klaidų, be to, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai bei veiksmingai gintis nuo naujo kaltinimo, pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.
2.2. Kaltinimas A. V. buvo pakeistas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai jam apie tai nepranešus, todėl buvo pažeistos BPK 256 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausė nuteistąjį A. V., nukentėjusįjį L. Z. ir 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdyje pranešė, kad gali būti keičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Tačiau iš tokio teismo pranešimo aišku tik tai, kokios aplinkybės gali būti pakeistos, bet neaišku, kaip jos bus pakeistos, todėl tik pasinaudojimas teise į pertrauką gynybai pasiruošti neužtikrina galimybės sužinoti naujas kaltinimo aplinkybes. Teisė žinoti, kuo kaltinamas, ir teisė į gynybą užtikrinama tada, kai kaltinamasis informuotas ne tik kokios faktinės aplinkybės, bet ir į kokias konkrečiai jos gali būti pakeistos. Nežinant, kokias kitas faktines aplinkybes teismas gali nurodyti, neįmanoma pasiruošti gynybai. Iš skundžiamoje nutartyje pateikto nusikalstamos veikos aprašymo akivaizdu, kad kaltinimo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų nuosprendyje – pakeistas faktinių aplinkybių dėstymas, vietoj kaltinimo pasisavinus L. Z. pinigus jis kaltinamas pasisavinęs L. Z. briketus, skiriasi žalos dydis ir kt. BPK nėra nustatyta, kokia procesine forma teismas praneša proceso dalyviams apie galimus pakeitimus, tačiau šiuo atveju dėl kaltinimo apimties, faktinių aplinkybių gausos ir sudėtingo nusikalstamos veikos mechanizmo teisėjų kolegijos pirmininko pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu ir tinkamu nuteistojo procesinių teisių užtikrinimu.
2.3. Pirmosios instancijos teismas netenkino gynėjo prašymo įpareigoti prokurorę tinkamai suformuluoti kaltinimą, nekonstatavo kaltinimo trūkumų, jų nepašalino, o visą perkėlė į nuosprendį, dėl to priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti esminiai kaltinamojo akto trūkumai, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jie trukdė bylą nagrinėti teisme, pažeidė teisę į gynybą, kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė nei BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nei kaltinamojo teisės į gynybą suvaržymo. Aplinkybę, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų ir suvaržė jo teises, patvirtina tai, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė nusikalstamos veikos aprašymą, tačiau tai padarė pažeisdamas BPK 256 straipsnio 3 dalį bei kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir teisę į gynybą.
2.4. Teismai netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. A. V. nuteisė nesant objektyvių kaltės įrodymų, teismų išvados pagrįstos prielaidomis, faktinėms aplinkybėms suteikiant kitokią prasmę, nei buvo iš tikrųjų, teismų išvados logiškai neišplaukia iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat teismai neatribojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, neatsižvelgdami į teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Taikant baudžiamąją atsakomybę dėl L. Z. nesėkmingai investuotų pinigų į nelegalią veiklą, apie kurią nukentėjusysis puikiai žinojo (L. Z. siekė neoficialių, neapmokestinamų pajamų), buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas konkrečioje situacijoje taikyti adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.
2.5. Nagrinėjamoje byloje apgaulė nuteistojo veiksmuose konstatuota formaliai, remiantis nukentėjusiojo parodymais ir interpretuojant bandymo užsidirbti aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymai apeliacinės instancijos teisme patvirtina, kad jokios apgaulės nebuvo. L. Z., finansuodamas sandorį, siekė užsidirbti neoficialių pajamų, o kai tai nepavyko, apkaltino A. V.. Byloje nepagrįstai sureikšmintas faktas, kad L. Z. nebuvo grąžinti pinigai, nevertinant to, kad L. Z. savanoriškai prisidėjo prie pasiūlymo uždirbti pinigų. Jo (A. V.) veiksmai nebuvo verslo santykių imitavimas – jis, kaip ir L. Z., siekė uždirbti. Be to, L. Z. turėjo galimybę kontroliuoti savo investiciją (jie kartu pirko briketus ir kartu važiavo į Daniją), todėl pamatęs, kad jam (A. V.) nepavyksta realizuoti briketų ir kilo nepasitikėjimas, jis iš karto galėjo kreiptis į policiją, stabdyti neatvažiavusius sunkvežimius. A. V. buvo sutaręs, kad visus briketus nupirks T. C., tačiau jis nupirko tik vieną sunkvežimį. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs kaip neįrodytą aplinkybę, kad A. V. iš anksto žinojo, jog T. C. pirks tik vieną sunkvežimį briketų, vis tiek apkaltino jį apgaule. 2012 m. sausio 15 d. garantinį raštą A. V. parašė L. Z. prašymu, be to, jis buvo sąžiningai įsitikinęs, kad sugebės parduoti briketus, kurių nenupirko T. C., ir atsiskaityti su L. Z.. Todėl teismo išvada, kad A. V. turėjo išankstinę tyčią neatsiskaityti su L. Z., yra nepagrįsta. Teismo išvada, kad įmonei (duomenys neskelbtini) jis pardavė už L. Z. pinigus nupirktus ir pas S. S. S. sandėliuotus briketus (4 sunkvežimius), nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis. Iš tiesų buvo parduota kita produkcija ir ši jo versija liko nepaneigta. Beje, pirmosios instancijos teisme L. Z. parodė, kad 2012 m. vasarą kalbėjo su S. S. S. ir šis patvirtino, jog briketai yra pas jį. L. Z. kreipėsi į Danijos policiją, ši, atlikusi tyrimą, briketų dingimo iš S. S. S. sandėlio aplinkybių nenustatė. Beje, duodamas parodymus Danijos policijai, L. Z. teigė, kad nėra įsitikinęs, kuris (S. S. S. ar A. V.) meluoja, taigi nebuvo įsitikinęs, kad nuostolius patyrė dėl A. V. kaltės. Todėl teismų išvada, kad 144 tonas (6 sunkvežimius) briketų pardavė A. V., pagrįsta ne įrodymais, o prielaidomis. Reikalavimas A. V. nurodyti įmones, iš kurių jis pirko kitus briketus, o jam to nenurodžius ir teismui padarius išvadą, kad pagal 2012 m. sausio 26 d. sąskaitas faktūras jis pardavė L. Z. priklausančius briketus (4 sunkvežimius), vertintinas kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, nes įtariamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.
2.6. A. V., susitardamas su L. Z. dėl briketų pirkimo, jokios apgaulės nenaudojo, nesuklaidino nei dėl savo asmenybės, nei dėl gyvenamosios vietos, nei dėl kitų duomenų, pasunkinančių civilinės atsakomybės taikymą. Nėra pagrindo teigti, kad jis suklaidino L. Z. dėl savo ketinimų, t. y. piktnaudžiavo pasitikėjimu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. Z. nedisponavo išsamia informacija apie turimus A. V. finansinius įsipareigojimus ir tikrąją jo turtinę padėtį, yra nepagrįsta. A. V. neslėpė ir L. Z. žinojo, kad A. V. pinigų neturi, jie buvo pažįstami (giminaičiai), A. V. turimos skolos L. Z. nebuvo paslaptis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad A. V. suklaidino L. Z. dėl savo turtinės padėties, tyčia sudarė sėkmę pelniusio verslininko įspūdį.
2.7. 2011 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis negali būti vertinama tik kaip paskoliniai santykiai, nes L. Z. investavimas per paskolos sutartį suteikė jam galimybę gauti naudą ne iš paskolos, o iš pelno pardavus briketus brangiau. Tai reiškia, kad L. Z. apgalvotai, aiškiai suprasdamas, kad nei A. V., nei jis pats nėra įmonės (duomenys neskelbtini) dalyviai, naudojosi šia įmone siekdamas asmeninės naudos (kuo daugiau uždirbti). Daugelis civilinių sandorių yra susiję su rizika ir L. Z. negalėjo to nesuprasti. Nepaisydamas to, jis priėmė sprendimą finansuoti abejotino teisėtumo sandorį, taigi prisiėmė sandorio nevykdymo riziką. Kad apsidraustų, L. Z. su A. V. pasirašė 2011 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, po to dar ir garantinį raštą, todėl L. Z. turi teisę į teisinę gynybą civilinio proceso tvarka. Tai, kad A. V. iki šiol negrąžino L. Z. pinigų, anaiptol nėra apgaulės prieš prasidedant jų sandoriui bei jį vykdant įrodymas ir paaiškinama tuo, kad L. Z. savo pinigais rizikavo laisva valia, o jo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas suvaržė A. V. finansines galimybes.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio 3 dalį, kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir teisę į gynybą, nepagrįsti. Kaip matyti iš kasaciniame skunde cituojamos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-788/2018">2K-48-788/2018</a>, kurioje, pasak kasatoriaus, konstatuotas tinkamas BPK 256 straipsnio nuostatų taikymas apeliacinės instancijos teisme, buvo išspręstas nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas, kuris nebuvo aktualus nagrinėjamoje byloje. BPK 256 straipsnyje nenustatyta pareiga teismui, savo iniciatyva nustačiusiam pagrindą keisti kaltinime nurodytas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ar jos kvalifikavimą, priimti dėl to rašytinį procesinį dokumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-265-976/2017). Tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas apie nurodytą keitimo galimybę turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvykdė visus BPK 256 straipsnio reikalavimus.
3.2. Skundžiamoje nutartyje buvo pakeistos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dalis nuosprendyje nurodytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių šalintinos kaip neįrodytos, o dalis aplinkybių tikslintina, todėl skundžiamą nuosprendį pakeitė, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimo faktines aplinkybes, esminių BPK pažeidimų nepadarė, laikėsi BPK 255 straipsnio 1 dalies bei 256 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kaltinimo keitimo tvarką teisme, nuteistajam buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti procesines teises, nes pakeistos ar patikslintos faktinės aplinkybės buvo jam žinomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ar padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
3.3. Nuteistojo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik padarė esminius BPK (20 straipsnio 5 dalies, 256 straipsnio 2 ir 3 dalių) pažeidimus, bet ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnį), nes kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Tačiau šie pažeidimai kasaciniame skunde nurodomi deklaratyviai, visus argumentus grindžiant netinkamu įrodymų vertinimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, paliktini nenagrinėti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
6. Kasacinio skundo argumentas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo yra deklaratyvus, nes grindžiamas ne teisiniais argumentais, o, kasatoriaus manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, t. y. ginčijamas atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimas, neigiamos teismų padarytos išvados. Kasatorius nurodo, kokios išvados turi būti daromos, įvertinus nukentėjusiojo L. Z. parodymus, prašo juos vertinti kaip jį teisinančius įrodymus, be to, nesutinka su jo (A. V.) parodymų vertinimu, teismo atmesta jo versija dėl kitų (ne kaltinime nurodytų) briketų pardavimo. Be to, nuteistasis teigia, kad teismai iš esmės neteisingai interpretavo faktines aplinkybes dėl medžio pjuvenų briketų saugojimo S. S. S. priklausančiame sandėlyje, esančiame byloje nurodytu adresu Danijos Karalystėje, dėl šių briketų realizavimo kaltinime nurodytiems, taip pat ir nenustatytiems asmenims ir pan. Taigi, kasatorius kvestionuoja teismo išvadas dėl kai kurių įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo, šios aplinkybės savaip interpretuojamos ir prašoma atsižvelgiant į šias interpretacijas daryti kitokias išvadas. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kaltinimo faktinių aplinkybių keitimo apeliacinės instancijos teisme
7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai bei veiksmingai gintis nuo naujo kaltinimo, pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.
8. BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtinta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūra. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018 ir kt.).
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis A. V.. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo nurodyta, kad jam pareikštas kaltinimas yra neaiškus ir prieštaringas, iš kaltinimo formuluočių neįmanoma suprasti, kuo konkrečiai jis kaltinamas, todėl jo gynyba buvo apsunkinta. Nuteistasis apeliaciniame skunde (nutarties 2.2 punktas) išdėstė jam neaiškias ir prieštaringas faktines aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko dalies įrodymų tyrimą. 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdyje apklausė nuteistąjį A. V., nukentėjusįjį L. Z. ir po jų apklausos tame pačiame teismo posėdyje pranešė proceso dalyviams, kad, atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, į kaltinimo turinį ir papildomai byloje apklausus nuteistąjį bei nukentėjusįjį, gali būti keičiamos byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės. Teismas, pranešdamas apie galimą faktinių aplinkybių keitimą, konkrečiai išdėstė, kokios aplinkybės gali būti keičiamos – dėl A. S. įmonės panaudojimo A. V. sudarant byloje tiriamą sandorį, finansuojamą L. Z., dėl skirtingai įvardijamų prekių (medžio pjuvenų briketų), dėl taikytos nuolaidos A. V. perkant medžio briketus, dėl nupirktų prekių gabenimo būdo į Danijos Karalystę ir kt. (10 t., b. l. 20–26, 27). Be to, teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešęs apie galimą faktinių aplinkybių keitimą apeliacinės instancijos teisme, paklausė nuteistojo A. V., ar jam yra aiškus ir suprantamas galimas nurodytų aplinkybių keitimas. A. V. patvirtino, jog jam yra suprantama, kokios faktinės aplinkybės gali būti keičiamos. Taip pat teismas paskelbė pertrauką pasiruošti gynybai dėl galimo kaltinimo keitimo. Po pertraukos tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegijos pirmininkas priminė, kad pertrauka buvo padaryta, siekiant sudaryti galimybę nuteistajam A. V. pasiruošti gynybai dėl galimo faktinių aplinkybių pakeitimo, paklausė jo pozicijos dėl papildomų paaiškinimų davimo, tačiau nuteistasis jokių papildomų paaiškinimų neturėjo, prašymų dėl faktinių bylos aplinkybių papildomo tyrimo teismui nepareiškė (10 t., b. l. 29–30). Be to, baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas taip pat detaliai analizavo bylos apeliaciniame procese nagrinėjamas faktines aplinkybes, susijusias su medžio briketų pirkimu, gabenimu į Danijos Karalystę, jų sandėliavimu pas S. S. S. ir jų vėlesniu realizavimu. Taigi šioje situacijoje nuteistajam buvo sudarytos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis tiek pačiam, tiek per gynėją nuo keičiamų kaltinime nurodytų esminių faktinių veikos aplinkybių.
12. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nepažeidė, savo iniciatyva iš anksto pranešė nuteistajam ir jo gynėjui apie tai, kad gali būti keičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Šis teismo pranešimas buvo padarytas žodžiu, užrašant tai teismo posėdžio protokole. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 256 straipsnyje nustatyta pareiga pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes tik prokurorui ir nukentėjusiajam, tačiau BPK 256 straipsnyje neįtvirtinta teismo pareigos priimti rašytinį procesinį dokumentą dėl kaltinime nurodytų aplinkybių galimo pakeitimo, kai tokios aplinkybės nustatomos teismo iniciatyva. Tokia praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo formuojama ir kasacinio teismo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-648/2016). Todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, jog ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas privalėjo surašyti procesinį dokumentą dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo, o tai nepadaręs pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas ir suvaržė jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai nuo jo gintis. Be kita ko, kasatoriaus skunde nurodytoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-788/2018">2K-48-788/2018</a>) buvo sprendžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo (o ne faktinių aplinkybių) keitimo klausimas, toje byloje apeliacinės instancijos teismas nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimą išnagrinėjo pagal nuteistųjų ir jų gynėjų paduotų apeliacinių skundų atitinkamus argumentus. Nurodomoje byloje apeliacinio proceso metu teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, priėmė nutartį, kuria proceso dalyviams pranešė apie galimybę pakeisti nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį. Todėl taikyti kasatoriaus nurodytos bylos kaip precedento nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
13. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas iš dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, sumažino kaltinimo apimtį, tai yra sušvelnino nuteistajam kaltinimo faktines aplinkybes. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: dėl A. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įsteigimo; dėl to, kad A. V. iš anksto žinojo, jog jo surastas pirkėjas Danijoje T. C. pirks tik 24 tonas (1 sunkvežimį) medžio briketų; dėl apgaule įgytų L. Z. lėšų – 34 197,49 Lt (9904,28 Eur), t. y. 6597,49 Lt (1910,77 Eur) skirtumo, susidariusio pritaikius nuolaidą už perkamus briketus, bei 27 600 Lt (7993,51 Eur), skirtų atsiskaityti su UAB,,D“ už briketų transportavimą. Taip pat nutartimi patikslinta apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto suma ir nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydis sumažintas iki 24 708,21 Eur.
14. Apeliacinės instancijos teismo pakeistos ar patikslintos faktinės aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, jos pakeistos (patikslintos) pagal nuteistojo apeliacinį skundą jo naudai. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinės instancijos teisme pakeistas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taigi, darytina išvada, kad esminių BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų pažeidimų keičiant faktines aplinkybes nepadaryta.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
15. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius, apgaulę piktnaudžiaujant pasitikėjimu nustatė formaliai.
16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius kasacinio skundo argumentus. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, juos vertino tiek atskirai, tiek ir su visuma, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais (o ne prielaidomis) pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys jas pagrindžia. Pažymėtina, kad nuteistojo A. V. parodymai įvertinti kaip nenuoseklūs, jais teismai rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo L. Z. parodymai, priešingai, įvertinti kaip nuoseklūs, patvirtinantys kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl pripažinti kaltinančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalies įrodymų tyrimą, dar kartą apklausęs nukentėjusįjį, nuteistąjį ir išnagrinėjęs visus bylos duomenis, pritardamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio argumentams, išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl jame išdėstytų kai kurių teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, taip kartu atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių konstatavimu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, vertindami įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
17. Pagal nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – A. V. nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai, nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sukčiavimo požymiai, t. y. A. V. apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. Z. priklausančias 144 tonas (6 sunkvežimius) 24 708,21 Eur vertės medžio pjuvenų briketų.
18. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo išankstinės tyčios apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Jis, susitardamas su L. Z. dėl briketų pirkimo, jokios apgaulės nenaudojo, nukentėjusiojo neklaidino, be kita ko, neslėpė ir savo turtinės padėties.
19. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00Ny04OTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-47-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-47-895/2016">2K-7-47-895/2016</a>).????Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-648/2019">2K-14-648/2019</a>, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).??????Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-493/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-493/2012">2K-493/2012</a>, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019).??????Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-132-942/2021).???
20. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jis (A. V.) susitarimo su L. Z. dėl briketų pirkimo metu neturėjo išankstinės tyčios apgauti nukentėjusįjį. Kita vertus, byloje nustatyti A. V. tolesni veiksmai (jų eiliškumas) rodo, kad jo tyčia apgaule, piktnaudžiaujant L. Z. pasitikėjimu, savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą susiformavo vėliau. Teismai, įvertinę įrodymų visetą, padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog išankstinę tyčią sukčiauti patvirtina tai, kad nuteistasis, pardavęs 96 tonas (4 sunkvežimius) medžio pjuvenų briketų už 123 120 Danijos kronų (16 543,15 Eur), šių pinigų L. Z. negrąžino ir apie įvykdytą pardavimą jo neinformavo, o gautus pinigus iš savo sąskaitos pervedė O. V., A. B.. Be to, likusias 48 tonas (2 sunkvežimius) briketų A. V. taip pat išvežė (kur ir kam realizavo – nenustatyta) nepranešęs nukentėjusiajam.
21. Nuteistojo A. V. versija, kad įmonei (duomenys neskelbtini) (kuriai atstovavo B. S.) buvo parduoti ne už L. Z. pinigus pirkti briketai, o kita produkcija, byloje objektyviai paneigta ištirtais byloje įrodymais. Byloje negauta jokių duomenų, galinčių bent iš dalies patvirtinti šiuos A. V. parodymus, todėl tokie nuteistojo parodymai pagrįstai įvertinti kaip nepatikimi (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir jais pagrįstai nesivadovauta. Aplinkybė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistajam A. V. buvo užduodami klausimai, susiję su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl neva briketų pirkimo iš Plungės įmonės, priešingai nei teigia kasatorius, savaime nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžia. Aplinkybė, kad Danijos policija nenustatė medžio pjuvenų briketų dingimo iš sandėlio aplinkybių, nepaneigia A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią patvirtina bylos įrodymų visuma.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir pašalinęs kaip neįrodytą aplinkybę, jog jis iš anksto žinojo, kad T. C. pirks tik vieną sunkvežimį briketų, nepagrįstai kaltina jį apgaule. Kaip tvirtina kasatorius, jis buvo sąžiningai įsitikinęs, jog sugebės parduoti visus briketus, kurių nenupirko T. C., ir tada atsiskaitys su L. Z.. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, ši aplinkybė iš nuosprendžio pašalinta nesant pakankamai ją patvirtinančių objektyvių duomenų. Tačiau akivaizdu, kad vien šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia nuteistojo kaltės, nes, kaip jau pirmiau minėta, nuteistojo panaudotą apgaulę, piktnaudžiaujant L. Z. pasitikėjimu, patvirtina tolesni jo veiksmai. Todėl darytina išvada, kad aptariamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai patvirtina, jog nuteistasis A. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Tokie jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies požymius, tarp jų ir kasatoriaus ginčijamą apgaulės požymį.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo A. V. ir nukentėjusiojo L. Z. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš sutarties, kurios neįvykdymas negali lemti baudžiamosios atsakomybės.
24. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021 ir kt.).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais. L. Z. su juo (A. V.) buvo pasirašęs paskolos sutartį ir garantinį raštą, tačiau byloje nustatyta, kad A. V., turėdamas išankstinę tyčią, klaidino nukentėjusįjį dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant sudaryti jam nenaudingą sandorį. Tai, kad nukentėjusysis savanoriškai sutiko su A. V. pasiūlymu pirkti Lietuvoje medžio pjuvenų briketus ir juos brangiau parduoti Danijoje, pats priėmė sprendimą investuoti savo pinigus į briketų pirkimą, jų vežimą į Daniją parduoti ir taip gauti pelno, nepaneigia nuteistojo tyčios užvaldyti svetimą turtą. Iš nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų A. S. ir A. K. parodymų matyti, kad iki aptariamo sandorio Danijoje buvo sėkmingai parduoti du sunkvežimiai briketų, gautas pelnas. Taip A. V. įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą, nulėmusį L. Z. sprendimą dar kartą investuoti pinigus į medžio pjuvenų briketų pirkimą. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarp L. Z. ir A. V. buvo pasirašyta 2011 m. gruodžio 21 d. tikslinė pinigų skolinimosi sutartis, pagal kurią A. V. pasiskolino iš L. Z. 113 781 Lt (32 953,26 Eur), turėdamas tikslą už šią pinigų sumą nupirkti medžio briketų, juos parduoti Danijoje, o pasiskolintus pinigus vėliausiai grąžinti iki 2012 m. gruodžio 31 d. (4 t., b. l. 135). 2012 m. sausio 15 d. A. V. surašė ir pasirašė garantinį raštą, kuriame nurodė, kad iš UAB „G“ nupirkti briketai yra sandėliuojami Danijoje nurodytu adresu pas S. S. S., kartu prisiėmė materialinę atsakomybę už jų tinkamą laikymą, realizavimą (4 t., b. l. 137–138). Tačiau jau 2012 m. sausio 26 d. dalį medžio pjuvenų briketų (4 sunkvežimius) pardavė Danijos įmonei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. S., o likusius 2 sunkvežimius tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iki 2012 m. liepos mėn. išvežė iš jų sandėliavimo vietos. Taigi, A. V. prisiimtų įsipareigojimų L. Z. nei pagal sutartį, nei pagal garantinį raštą nevykdė, negrąžino nukentėjusiajam nei pinigų, nei medžio pjuvenų briketų. Priešingai, kaip nustatyta byloje, jis neigė šias aplinkybes, kėlė versiją, kad pardavė kitą produkciją, o ne pirktą už nukentėjusiojo pinigus. Dėl tokių nuteistojo A. V. veiksmų nukentėjusysis L. Z. buvo priverstas kreiptis į Danijos Karalystės policiją, tačiau briketų dingimo iš sandėlio aplinkybės nebuvo nustatytos. Be kita ko, tikruosius nuteistojo ketinimus piktnaudžiaujant pasitikėjimu apgaule pasisavinti svetimą turtą rodo ir duomenys apie finansinę nuteistojo padėtį. Kaip nustatyta byloje, A. V. neturėjo nei oficialaus darbo, pragyvenimo šaltinio, nei savo vardu registruoto turto, jis pats pripažino, kad banko sąskaitoje pinigų neturėjo ir sąmoningai į ją pinigų nepervesdavo dėl turimų didelių piniginių įsiskolinimų. Duomenų apie tai, kad L. Z., pasirašydamas minėtą tikslinę paskolos sutartį ar garantinį raštą, žinojo ar galėjo žinoti tikrąją A. V. finansinę padėtį, byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020).
26. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis neveikė neracionaliai, visiškai neprotingai ar buvo nepateisinamai patiklus, kaip teigia kasatorius. Nukentėjusysis, pardavus vieną sunkvežimį briketų ir už tai gavus pinigų, likusias 168 tonas (septynis sunkvežimius) briketų sutiko sandėliuoti, kartu su A. V. surašė 2012 m. sausio 15 d. garantinį raštą, kuriuo A. V. prisiėmė visą materialinę atsakomybę dėl jų sandėliavimo, laikymo sąlygų, pardavimo tretiesiems asmenims ar kitokių realizavimo būdų. Nukentėjusysis L. Z. tam tikrą laiko tarpą (iki 2012 m. vasaros, kol pats aktyviai nepradėjo domėtis likusios produkcijos likimu) negalėjo suprasti, kad nuteistasis neketina vykdyti 2012 m. sausio 15 d. garantiniu raštu prisiimtų įsipareigojimų (byloje nustatyta, kad jau 2012 m. sausio 26 d. A. V. realizavo didesnę dalį medžio pjuvenų briketų, o nukentėjusiajam aiškino, kad jų niekas neperka). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo nepateisinamai patiklus ar pats elgėsi visiškai neracionaliai.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai, vertindami surinktus įrodymus ir nustatydami visas reikšmingas bylos aplinkybes, laikėsi BPK nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai priėmė A. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjos Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
