Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-49-719/2022
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00138-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. B. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK, Institucija) viršininko 2021 m. vasario 23 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 550 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. 15 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu, pažeisdamas šio nutarimo 3.1.10.2 punkto reikalavimus, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės ir taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi V. B. skundas netenkintas.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi V. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartis pakeista, pakeičiant Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK viršininko 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir V. B. už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sumažinant paskirtą baudą iki 500 Eur.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK 2021 m. vasario 23 d. nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti iš naujo nagrinėti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, teismai iš esmės pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, 569 straipsnio 4 dalį, nes savo išvadas pagrindė prielaidomis, perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, nes laikė įrodytomis aplinkybes, kad jis ar kiti šalia jo esantys asmenys veikos padarymo metu buvo užsikrėtę COVID-19 ligą sukeliančiu virusu, ir manė, kad įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes, turėjo pateikti pareiškėjas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
5.2. Darydami išvadą, kad pareiškėjo veika atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalį, teismai iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Iš straipsnio dispozicijos darytina išvada, kad vienas iš privalomų ANK 45 straipsnio 4 dalyje aprašytos administracinio nusižengimo sudėties požymių yra tai, ar konkretaus asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos institucijos bei mokslininkai pripažįsta, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina, o ne panaikina riziką užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu virusu. Be to, byloje nenustatyta, jog pats pareiškėjas ar kiti šalia esantys asmenys buvo užsikrėtę COVID-19 ligą sukeliančiu virusu. Pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnį asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir (ar) izoliuotis dėl užkrečiamosios ligos, nėra laikomi pavojingais kitiems asmenims. Taigi pagal bylos aplinkybes negalima išvada, kad dėl pareiškėjo nedėvėtos kaukės kilo reali galimybė išplisti užkrečiamajai ligai, o tai reiškia, kad nenustatytas vienas iš ANK 45 straipsnio 4 dalyje aprašytos administracinio nusižengimo sudėties požymių.
5.3. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl iš esmės pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kad reali galimybė užkrečiamajai ligai išplisti nekilo, nes kaukės nedėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti, bet jos nepanaikina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsakė į skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (ne)atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui. Į apeliacinio skundo argumentą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (ne)atitikties Konstitucijai ir kitiems įstatymams neatsakė ir apygardos teismas, taip sudarydamas galimybę taikyti galbūt Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujantį teisės aktą, kurio pagrindu jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Saulius Puniškis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo V. B. prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, jo administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Visi prašymo motyvai yra pagrįstai paneigti apygardos teismo nutartyje ir Institucija visiškai sutinka su teismo argumentais. Administracinė nuobauda V. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. Dėl to tenkinti V. B. prašymą nėra teisinio pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo argumentų dėl netinkamo ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo, esminių ANK 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio 4 dalies pažeidimų
8. Prašyme nurodoma, kad V. B. veikai netinkamai taikyta ANK 45 straipsnio 4 dalis, nes nenustatyta, kad jis sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai, kadangi kaukės dėvėjimas tik sumažina, o ne panaikina riziką užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu virusu, be to, byloje nenustatyta, kad pats pareiškėjas ar kiti šalia esantys asmenys buvo užsikrėtę COVID-19 ligą sukeliančiu virusu. Šie argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad V. B. ANK 45 straipsnio 4 dalis pritaikyta netinkamai.
8.1. ANK 45 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Pagal teismų praktiką atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.
8.2. ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, be šių atvejų, šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Šis požymis yra vertinamasis, jo buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).
8.3. Pažymėtina, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 dalį. Jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito liga ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį.
8.4. COVID-19 liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Dėl to pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose ir tose vietose, kur nėra įmanoma užtikrinti tarp asmenų bent 1,5 m atstumo. Ypač tai buvo aktualu nesant vakcinavimo nuo COVID-19 galimybės.
8.5. Nagrinėjamoje byloje V. B. 2020 m. gegužės 22 d. 15 val. buvo parduotuvėje „Maxima“, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3, karantino metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu. Konstatuotina, kad toks jo elgesys vertintinas kaip sukėlęs pavojų tokiai ligai išplisti. Dėl to V. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
8.6. Kaip minėta, jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnį. Dėl to pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako asmenys, kurie medicinos įstaigos nebuvo informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, kurių jie privalo laikytis bendraudami su žmonėmis, bet pagal ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus turintys pareigų ar apribojimų pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje. Dėl to išvada apie pavojų išplisti pavojingoms ir ypač užkrečiamoms ligoms ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme daroma ne tada, kai nustatomas didelės rizikos pavojus, kurį kelia realiai užsikrėtusio ir apie tai įspėto asmens elgesys, o nustačius mažesnės rizikos pavojų, kuris konstatuojamas įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Iš skundžiamų nutarimo ir nutarčių turinio matyti, kad pareigūnas ir teismai, įvertinę turimas mokslo žinias, veikos padarymo vietą – uždara patalpa, kurioje lankosi kiti žmonės, sunku visada išlaikyti 1,5 metro atstumą, nustatė faktinį ir teisinį pagrindą daryti išvadą, kad V. B. veika sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad teismai savo išvadas dėl pavojaus išplisti ligai pagrindė spėjimu ir prielaidomis, perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, taip iš esmės pažeisdami ANK 567 straipsnį, 569 straipsnio 4 dalį.
Dėl prašymo argumentų dėl esminio ANK 652 straipsnio 1 dalies pažeidimo
9. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas neatsakė į esminius skundo argumentus, todėl iš esmės pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalį. Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama prašyme, apygardos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl skundo argumentų, susijusių su tuo, kad reali galimybė užkrečiamajai ligai išplisti nekilo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (ne)atitikties Konstitucijai. Vien tai, kad apygardos teismas priimtoje nutartyje nesutiko su pareiškėjo požiūriu į bylos aplinkybių teisinį vertinimą ir jas motyvuotai vertino kitaip nei pareiškėjas, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, neatsakė į jo argumentus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko 2021 m. vasario 23 d. nutarimą, priimtą V. B. administracinio nusižengimo byloje.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas