Baudžiamoji byla Nr. 2K-82-489/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59221-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1;
1.2.19.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Bekišienei,
nuteistajai D. K., jos gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Antano Rauličkio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu D. K. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį arešto bausme 45 paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
D. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fondo turto pasisavinimas), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš D. K. valstybės naudai 20 596,98 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas.
D. K. nusikalstama veika, nustatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
D. K. už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. K. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda.
Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš D. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5794,16 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama faktinė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo (toliau – ir fondas) vadovė bei fondo lėšų valdytoja, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, būdama atsakinga už apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą fondo buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdama BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, banko sąskaitos suvestiniame apskaitos registre neapskaitė į fondo sąskaitą gautos 870 Lt (251,97 Eur) įplaukos ir fondo išleistų 1112 Lt (322,06 Eur), tvarkydama fondo buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintomis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklėmis; netvarkė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo dokumentų, apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytas šio fondo turtas, įsipareigojimai, pajamos ir išlaidos, kuriuose būtų nurodyta, kada, su kokiais ūkio subjektais ir fiziniais asmenimis, kokių dokumentų pagrindu buvo vykdomos ūkinės finansinės operacijos; fondo sąskaitos suvestiniame registre įplaukas pagal metus apskaitė viena bendra suma, nedetalizuodama įplaukų sumų pagal gavimo šaltinius, pagal įplaukų datas ir sumas, nedetalizavo sąskaitos išlaidų: registre nurodytos bendros ūkio subjektams (neįvardijant jų) pervestos sumos, bendros sumos pervestos jai (D. K.), fiziniams asmenims, nenurodant datų, dokumentų numerio, pagrindo; fondo ataskaitose „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Paramos ir Labdaros fondo pajamos“ nenurodė dokumentų, kurių pagrindu gautos įplaukos, nors, fondo banko sąskaitos išrašo duomenimis, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. fondas išleido 268 466,91 Lt (77 753,39 Eur), tačiau fondo sąnaudų-išlaidų ataskaitose apskaitė, kad fondas per tą laikotarpį išleido 298 816,50 Lt (86 543,23 Eur), t. y. 30 349,59 Lt (8789,85 Eur) daugiau, nei faktiškai, remiantis banko sąskaitos išrašo duomenimis, buvo išleista, tačiau ką pirko D. K., kuriai, kaip nurodyta sąskaitų išrašuose, už medžiagas į asmenines bankų sąskaitas (2010–2015 m.) pervesta 32 814,71 Eur (iš viso per tiriamąjį laikotarpį pervesta 33 274,71 Eur) fondo lėšų, sąnaudų-išlaidų ataskaitose nenurodė, konkrečios už medžiagas pervestų pinigų sumos neapskaitė. Be to, D. K. sudarytose fondo 2010–2015 m. sąnaudų-išlaidų ataskaitose kaip fondo 7579,96 Eur išlaidas patvirtinančius (pateisinančius) dokumentus apgaulingai įrašė BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau – BĮBA) jau apmokėtas ir apskaitytas šių tiekėjų progimnazijai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti fondo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2010–2016 m.
2. D. K. taip pat nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdama (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, savo einamų pareigų pagrindu administruodama jai patikėtą progimnazijos turtą, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos, disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele, neteisėtai nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. išgrynino (litais ir eurais) iš progimnazijos banko sąskaitos iš viso 7895,67 Eur.
2.1. Tęsdama nusikalstamą veiką, D. K., pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos, disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele, neteisėtai nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. atsiskaitė šia mokėjimo kortele ir pervedė įvairias pinigų sumas iš progimnazijos banko sąskaitos už prekes ir paslaugas, neskirtas progimnazijos reikmėms, neapskaitytas progimnazijos buhalterinėje apskaitoje ir nesusijusias su jos veikla, iš viso 5794,16 Eur. Taip ji, išgrynindama ir atsiskaitydama progimnazijos banko mokėjimo kortele nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d., pasisavino jai patikėtą didelės vertės (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 13 689,83 Eur.
2.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, D. K. neteisėtai, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos, disponuodama šio banko kodų generatoriumi, neteisėtai į savo asmeninę banko sąskaitą nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė iš viso 20 946,21 Eur, tačiau dalį pinigų, t. y. 14 039,06 Eur, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. kaip „permoką“ grąžino į progimnazijos banko sąskaitą, taip ji, į savo asmeninę banko sąskaitą pervesdama progimnazijos lėšas, tyčia nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pasisavino jai patikėtą progimnazijos turtą – 6907,15 Eur. Šiais savo veiksmais D. K. iš viso pasisavino didelės vertės (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 20 596,98 Eur.
3. Be to, D. K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, piktnaudžiavo tarnyba, siekdama turtinės naudos, t. y., būdama įgaliota vadovauti švietimo įstaigos veiklai, akivaizdžiai nepaisė teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo tvarkos, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 285 patvirtintų (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, įpareigojančių viešųjų paslaugų įstaigos vadovę tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, racionalų materialinių išlaidų panaudojimą, taip pat, nesilaikydama minėto pareigybės aprašymo IV skirsnio („Pagrindinės direktoriaus funkcijos“) 24 punkte nustatyto reikalavimo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, sumenkindama ir iškreipdama švietimo įstaigos – (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovavimo politiką ir principus, viršydama savo įgaliojimus, 2012 m. birželio 5 d. AB SEB banke (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu atidarė banko sąskaitą ir, pasinaudodama prieigos teise prie šios banko sąskaitos, disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele, neteisėtai, siekdama asmeninės turtinės naudos, nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. iš šios sąskaitos išgrynino (litais ir eurais) bei atsiskaitė su kitais juridiniais asmenimis įvairiomis pinigų sumomis, iš viso už 13 689,83 Eur.
3.1. Tęsdama nusikalstamą veiką, D. K., pasinaudodama prieigos teise prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu atidarytos banko sąskaitos, disponuodama šio banko kodų generatoriumi, neteisėtai, siekdama asmeninės turtinės naudos, į jos vardu atidarytą banko sąskaitą nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė 20 946,21 Eur, tačiau dalį pinigų, t. y. 14 039,06 Eur, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. kaip „permoką“ grąžino į progimnazijos banko sąskaitą. Tokiais savo veiksmais, pažeisdama (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, D. K. pakenkė (duomenys neskelbtini) progimnazijos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę ir padarė didelę – 20 596,98 Eur žalą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai – (duomenys neskelbtini) progimnazijai.
4. D. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad, būdama faktinė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo vadovė ir fondo lėšų valdytoja, veikdama tyčia, pasinaudodama prieigos teise prie fondo atsiskaitomosios banko sąskaitos ir disponuodama banko kodų generatoriumi, neteisėtai nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2016 m. birželio 22 d. į savo asmenines banko sąskaitas pervesdama fondo lėšas, nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2016 m. birželio 22 d. pasisavino savo žinioje esantį fondo didelės vertės turtą – 25 896,21 Eur.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios D. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad spręsdamas dėl D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (progimnazijos turto pasisavinimas), pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies byloje esančių duomenų, nebuvo pakankamai aktyvus, nepasinaudojo galimybe papildomai gauti reikšmingų duomenų byloje ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs poėmio metu paimtų finansinių dokumentų duomenis ir suvedęs juos į lenteles, šias sumas pašalino iš D. K. pareikšto kaltinimo pasisavinus fondo lėšas, tačiau neįvertino dalies byloje esančių finansinių dokumentų (gynybos pateiktų dokumentų, patvirtinančių prekių ir paslaugų įsigijimą progimnazijos naudai), kurie nebuvo apskaityti BĮBA ir įtraukti į teismo sudarytas lenteles. Neįvertinęs šių dokumentų turinio, teismas nepašalino papildomų, lentelėse neįvestų, sumų iš bendros pasisavintų progimnazijos lėšų sumos, nors situaciją turėjo vertinti analogiškai kaip ir fondo lėšų pasisavinimo atveju arba kai iš kaltinimo pašalino sumas pagal gynėjos papildomai pateiktas sąskaitas faktūras, kurių nebuvo teismo sudarytose lentelėse.
7. Įvertinęs visus papildomai pateiktus finansinius dokumentus, anksčiau neįvertintus pirmosios instancijos teismo (17–18 tomai) ir naujai pateiktus apeliacinės instancijos teismui (21 tomas), šis teismas padarė išvadą, kad D. K. apmokėtos prekės ir paslaugos buvo skirtos progimnazijos poreikiams tenkinti, o įmonių pateikti dokumentai pateisina 9540,39 Eur dydžio D. K. išlaidas grynaisiais ar banko kortelėmis. Ši suma papildomai pašalinta iš D. K. pareikšto kaltinimo pasisavinus progimnazijos turtą.
8. Tačiau, net ir pašalinus iš kaltinime inkriminuotos 20 596,98 Eur pasisavintos pinigų sumos apeliacinės instancijos teismo papildomai nustatytus 9540,39 Eur, lieka 11 056,59 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma taip pat gali būti netiksli, nes galutinį D. K. pasisavintų progimnazijos lėšų nustatymą komplikuoja įvairios aplinkybės: veiksmus su mokyklos ir fondo lėšomis D. K. galėjo atlikti ir prieš tiriamąjį laikotarpį, o šios operacijos ir jų turinys nebuvo nustatomi; byloje kai kurios įmonės nepateikė jokių finansinių dokumentų, nors tiriamu laikotarpiu suteikė prekių ir paslaugų progimnazijai, arba nurodė, kad 2010 metų finansiniai dokumentai nėra išlikę. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tikėtina, jog, įvertinus visus galimus duomenis, D. K. pasisavintų lėšų dydis būtų dar mažesnis ir neviršytų 250 MGL. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų D. K. inkriminuotas finansines operacijas, kai ne už progimnazijai skirtas prekes ir paslaugas buvo atsiskaitoma progimnazijos banko kortele iš viso už 5794,16 Eur. Šias lėšas D. K. panaudojo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, skirtas ne progimnazijos reikmėms, o savo naudai, ir taip pasisavino 5794,16 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir visas abejones vertindamas D. K. naudai, teismas jos padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
9. Perkvalifikavęs nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias D. K. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes:
9.1. D. K., pagal Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 275K „Dėl D. K. priėmimo į valstybės tarnybą“ nuo 2002 m. gegužės 6 d. būdama (duomenys neskelbtini) progimnazijos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorė, savo einamų pareigų pagrindu administruodama jai patikėtą progimnazijos turtą, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos, disponuodama šios banko sąskaitos mokėjimo kortele, nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. neteisėtai atsiskaitė šia mokėjimo kortele ir pervedė įvairias pinigų sumas iš progimnazijos vardu atidarytos banko sąskaitos už prekes ir paslaugas, neskirtas progimnazijos reikmėms, neapskaitytas progimnazijos buhalterinėje apskaitoje ir nesusijusias su jos veikla, iš viso 5794,16 Eur. Taip ji pasisavino jai patikėtą (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 5794,16 Eur.
10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nustačius, jog D. K. veiksmais padaryta turtinė žala yra 5794,16 Eur ir nesiekia įstatyme nustatytos didelės žalos dydžio (250 MGL), nėra pagrindo daryti išvadą, kad piktnaudžiaudama tarnyba ji padarė progimnazijai didelę turtinę žalą. Jos veiksmais taip pat nepadaryta ir didelė neturtinė žala. D. K. veiksmuose nenustačius nusikalstama veika sukeltų padarinių – didelės turtinės ar neturtinės žalos, ji dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės asmeninės naudos, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta.
11. Pasisakydamas dėl nuteistajai skirtinų bausmių, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pasikeitus jos veikų pavojingumui ir jų kvalifikavimui, pirmą kartą teisiamai pensinio amžiaus nuteistajai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė būtų per griežta. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas D. K. skiriant baudas.
III. Kasacinio skundo argumentai
12. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Rauličkis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
12.1. Apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė remdamasis prielaidomis, kurioms patvirtinti ar paneigti neatliko jokių veiksmų, ir taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, šie pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – nepagrįstą atsisakymą kvalifikuoti nuteistosios nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.
12.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš pirmosios instancijos teismo D. K. inkriminuotos 20 596,98 Eur pasisavintos pinigų sumos pašalindamas teismo papildomai nustatytus 9540,39 Eur, nurodė, kad „galutinė D. K. pasisavinta progimnazijos lėšų suma yra 11 056,59 Eur“, tačiau išteisino D. K. dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaudamasis prielaida, kad tiksli pasisavintų pinigų suma negali būti nustatyta. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog pasisavintų lėšų dydis būtų mažesnis nei 250 MGL. Taip teismas ne tik padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, bet ir priėmė nuosprendį vadovaudamasis ne byloje esančiais duomenimis, o prielaida, kurios nepagrindė jokia bylos medžiaga, ir bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių veiksmų abejonėms dėl pasisavintų lėšų dydžio patvirtinti ar paneigti, nors apeliaciniame teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas.
12.3. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas D. K. atsiskaitymus progimnazijos banko kortele, nesant byloje duomenų, kad jie buvo skirti progimnazijos reikmėms, laikė turto pasisavinimu. Nepaisydamas to, teismas priėmė sprendimą išteisinti D. K. dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, nenurodydamas, kodėl jokiais dokumentais nepateisintas 5262,43 Eur pasisavinimas, pervedant lėšas sau į asmeninę banko sąskaitą ar išgryninant jas, nėra laikomas svetimo turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Taigi progimnazijos lėšų pasisavinimą pateisinančių dokumentų nebuvimu teismas motyvavo ir D. K. išteisinimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje bei 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, ir nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Šios teismo išvados prieštarauja viena kitai ir tai sutrukdė priimti teisingą nuosprendį byloje.
12.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog įmonės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos įmonės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Nors baudžiamojo proceso metu D. K. teigė, kad visus progimnazijos bei (duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fondo dokumentus ji perdavinėjo pavaduotojui, atsakingam už ūkio dalį, kad šis juos nuvežtų į progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarkančią BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, o progimnazijos išlaidas ji finansavo savo asmeninėmis lėšomis, kurias vėliau kompensuodavo pervesdama progimnazijos lėšas į asmenines sąskaitas ar jas grynindama bankomatuose, tokia jos versija paneigta byloje esančiais duomenimis, kurių apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino.
12.5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad taip ir nebuvo nustatyti asmenys (ar asmuo), kurie galėjo grynaisiais ar banko kortele apmokėti didelės vertės daugiau nei 40 000 Eur išlaidas, kurias vėliau būtų turėjusi kompensuoti nuteistoji. Ji tokio asmens nenurodė, o ir pati to atlikti negalėjo, nes pervedimų į sąskaitas ar lėšų gryninimų datos nesutampa su sąskaitų faktūrų datomis ir sumomis, kad būtų galima daryti išvadą apie tų lėšų panaudojimą konkrečioms progimnazijos sąskaitoms apmokėti. Tyrimo metu nustatyti keli darbuotojai, kuriems nuteistoji minimaliomis sumomis atlygino patirtas išlaidas, tačiau tai buvo nedidelės sumos už dailės reikmenis ar prietaisų įsigijimas darbų kabinetui.
12.6. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta (duomenys neskelbtini) progimnazijos veiklos vertinimo, audito ataskaita, kurios santraukos 2.2.6 punkte nurodoma, kad iš Mokyklos tarybos 2013 m. spalio 1 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. protokolų turinio matyti, jog 2002 m. nuspręsta, kad kamerų priežiūrai ir smulkiems remonto darbams atlikti iš kiekvieno mokinio metams renkama po 10 Lt, nuo 2014 m. rugsėjo – po 20 Lt, kol rinkliava buvo panaikinta 2016 m. gegužės 9 d. Audito metu nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu (2015 m. – 2016 m. gegužės 9 d.) surinkta 3306 Eur grynųjų pinigų. Taigi progimnazijoje buvo grynųjų pinigų, jais buvo galima atsiskaityti parduotuvėse.
12.7. Teismas, vertindamas įrodymus, neskyrė pakankamai dėmesio liudytojo E. G., kuris buvo atsakingas už ūkio reikalus progimnazijoje, ir liudytojo E. J. Ž. parodymams. Pastarasis nurodė, kad direktorė jo paprašė būti formaliu fondo vadovu, fondo finansus tvarkė ji. Šie liudytojai buvo atsakingi už prekių pirkimą ir pristatymą į mokyklą, tai yra tie asmenys, kurie galėjo patvirtinti nuteistosios versiją apie pirkimų mokyklos reikmėms apmokėjimą iš jos asmeninių lėšų, tačiau jie nenurodė, kad direktorė savo lėšomis būtų pirkusi prekes ar paslaugas mokyklai, o E. J. Ž. paneigė nuteistosios pateiktą versiją, kad ji savo pinigais prisidėjo prie remonto mokykloje, nes tam buvo renkami pinigai iš mokinių.
12.8. Nuteistosios versijos dėl galimo asmeninių išlaidų progimnazijos reikmėms kompensavimo nepatvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Sąskaitos faktūros, kurių sumas teismas susumavo ir pašalino iš kaltinimo, neturi mokėjimą patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima identifikuoti, kad jas apmokėjo būtent nuteistoji iš savo asmeninių lėšų. Tai patvirtino ir specialistė, pateikusi išvadą, kad į nuteistosios asmenines sąskaitas pervestos lėšos nepagrįstos jokiais buhalteriniais dokumentais. Dokumentai, kurių pagrindu lėšos buvo pervestos ūkio subjektams ir fiziniams asmenims (taip pat ir jai pačiai), banko sąskaitos išrašuose nenurodyti.
12.9. Tai, kad negalima visų (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu išrašytų sąskaitų faktūrų vertinti kaip nuteistosios patirtų išlaidų kompensavimo šaltinio, patvirtina pirmosios instancijos teismo detaliai ištirtos UAB „Kelionių laikas“ sąskaitos faktūros, apmokėtos grynaisiais pinigais. Šis teismas nustatė, kad nors sąskaitos faktūros ir buvo išrašytos progimnazijos vardu, už kelionių paslaugas mokėjo mokinių tėvai. Liudytojas S. G. teisme nurodė, kad jis buvo tėvų komiteto pirmininkas ir tėvams progimnazijos lėšų administravimas kėlė pagrįstų abejonių, nes nors lėšos buvo renkamos tvorai, spausdinimo popieriui, tualetiniam popieriui ir pan., realų pagerėjimą mokykloje pastebėjo tik dėl to, kad buvo pakeistos tvoros ir sudėtos kameros, tačiau, kaip matyti iš sąskaitų išrašų, šios išlaidos buvo apmokėtos banko pavedimais.
12.10. Nuteistosios teiginys, kad per tiriamąjį laikotarpį (septynerius metus) ji išleido apie 46 000 Eur savo lėšų progimnazijai, nors jos darbo uždarbis buvo apie 1000 Eur, yra neįtikinantis. Be to, kaip matyti iš nuteistosios asmeninės banko sąskaitos išklotinės, ji ne tik neturėjo atliekamų pinigų progimnazijos veiklai finansuoti, bet ir pati mokėjo UAB „MCB finance“ už jai suteiktas paskolas iš progimnazijos lėšų. Taigi ne ji finansavo progimnazijos veiklą, o fondas ir progimnazija finansavo jos pirkinius, paskolas ir mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visais byloje esančiais mokėjimo dokumentais pagrindė nuteistosios sau į asmenines banko sąskaitas pervestų ir bankomatuose išgrynintų pinigų panaudojimą (duomenys neskelbtini) progimnazijos reikmėms ir sumažino pasisavintą pinigų sumą iki 11 056,59 Eur. Teismas šiuos dokumentus vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų (nuteistosios banko sąskaitos išrašų, iš kurių matyti, kad pervestos lėšos buvo naudojamos asmeninėms išlaidoms padengti, o ne progimnazijos veiklai finansuoti; liudytojų parodymų; specialisto išvados). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pasisavintomis lėšomis nelaikė į nuteistosios banko sąskaitas pervestų ir išgrynintų 5262,43 Eur, nors dėl šios sumos, kaip nurodė pats teismas, nėra jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių nuteistosios ar progimnazijos turėtas galimas išlaidas, kurias būtų reikėję kompensuoti asmeninėmis lėšomis.
12.11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai D. K. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad jos veiksmais nepadaryta didelė žala. Teismas neatsižvelgė ir į kitus kasacinėje praktikoje suformuotus didelės žalos nustatymo kriterijus – veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, neigiamą padarytos veikos poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan., taip pat kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-660/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-660/2007">2K-660/2007</a>, 2K-76/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2007">2K-568/2007</a> ir kt.).
12.12. D. K. nusikaltimus padarė eidama svarbias vadovaujamas pareigas – būdama valstybinės švietimo įstaigos direktorė, atstovaudama švietimo įstaigai, būdama didelės bendruomenės dėmesio centre, privalėdama savo elgesiu ir darbu rodyti pavyzdį pavaldiems darbuotojams ir mokyklos mokiniams, prie mokyklos finansinės padėties gerinimo prisidedantiems mokinių tėvams neduoti pagrindo abejoti mokyklos direktorės padorumu. Ji viršijo suteiktus tarnybinius įgaliojimus, panaudojo juos savanaudiškais tikslais aiškiai neteisėtiems veiksmams atlikti – tyčiniams nusikaltimams, todėl akivaizdu, kad tokiais veiksmais pažemino mokyklos direktoriaus ir visos įstaigos autoritetą, sumenkino pasitikėjimą, taigi padarė didelę žalą tiek savo vadovaujamai institucijai, tiek valstybės tarnybai, tiek valstybei. Veikdama tiesiogine tyčia, darydama nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteista, D. K. suvokė savo neteisėtų veiksmų prasmę ir padarinius.
12.13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai ir aiškiai įvertino BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir tinkamai motyvavo savo sprendimą pripažinti D. K. kalta padarius šią nusikalstamą veiką. O apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų S. G., D. S., M. J., D. V. parodymų, iš kurių matyti, kad savo veiksmais D. K. akivaizdžiai sumenkino savo pareigų ir darbovietės autoritetą. Visi apklausti Labdaros ir paramos fonde pareigas ėję jai pavaldūs darbuotojai nurodė, kad ji niekada neteikė informacijos apie fonde sukauptas lėšas ar jų panaudojimą, prieš auditą nurodė darbuotojams atgalinėmis datomis rašyti ir pasirašyti fondo lėšų panaudojimo ataskaitas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad progimnazijos bendruomenės tėvų atstovai pradėjo domėtis, kur naudojamos lėšos, kurias renka klasių auklėtojai grynaisiais pinigais iš tėvų, ir 2 procentų paramos lėšos, kurios pervedamos į progimnazijos banko sąskaitą, nes direktorė tokios informacijos neteikė, o lėšų panaudojimo mokykloje nebuvo matyti ir tėvams kilo pagrįstų įtarimų dėl direktorės veiksmų teisėtumo. D. K. veiksmai tęsėsi ilgą laiką, buvo tyčiniai ir tikslingai nukreipti viršijant savo įgaliojimus gauti didelės vertės asmeninės naudos darant kitus tyčinius nusikaltimus (turto pasisavinimą), tokie veiksmai neabejotinai vertintini kaip piktnaudžiavimas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
13. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Rauličkio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
14. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).
15. Iš prokuroro kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų išskirtinai skirta apeliacinės instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (pvz., dėl tikslios iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos pasisavintų lėšų sumos), kasatorius taip pat nesutinka su šio teismo išvadomis, padarytomis įvertinus byloje surinktus įrodymus, pats juos analizuoja, kitaip nei teismas interpretuoja jų įrodomąją reikšmę Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl D. K. kaltumo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimais
16. Nesutikdamas su D. K. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 183 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir jos išteisinimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas padarė remdamasis prielaidomis, kurioms patvirtinti ar paneigti neatliko jokių veiksmų, taip pat neįvertino kai kurių reikšmingų bylai įrodymų ir atskirų aplinkybių. Kasatorius teigia, kad iš esmės buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
17. BPK 20 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais, 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
18. Šios baudžiamojo proceso nuostatos nustato teismui pareigą tiesiogiai tiriant bylos duomenis tikrinti įrodymų teisėtumą ir nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai atitinka visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
19. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144-693/2019">2K-144-693/2019</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
20. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal prokurorės ir nuteistosios gynėjos apeliacinius skundus tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės būtų pažeidęs pirmiau minėtas BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik atliko išsamų įrodymų tyrimą, bet ir iš naujo vertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Teismas dar kartą apklausė nuteistąją D. K., liudytoją G. O., išskirtinai šio teismo iniciatyva, siekiant objektyvios tiesos kokiam tikslui panaudotos progimnazijos lėšos, gauti bylai reikšmingi rašytiniai dokumentai iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Makveža“, UAB „Hiza“, UAB „Mylida“, UAB „Thomas Philipps Baltex“ ir UAB „Ermitažas“. Šiuos naujai gautus duomenis šis teismas savo nuosprendyje išsamiai analizavo, lygino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (pirmosios instancijos teisme duotais nuteistosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis dėl fondo ir progimnazijos ūkinės finansinės veiklos bei D. K. banko sąskaitų tyrimo, apžiūrų protokolais, poėmio metu paimtais dokumentais, BĮBA pateiktais duomenimis, nuteistosios gynėjos pateiktais dokumentais ir kt.). Priimdamas sprendimą perkvalifikuoti D. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir ją pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, apeliacinės instancijos teismas nurodė tokį sprendimą pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus, taip pat pateikė logiškus ir įtikinamus motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino kai kuriuos įrodymus.
21. Pažymėtina, kad dėl kasatoriaus akcentuojamų liudytojų S. G., D. S., M. J. ir D. V. parodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl D. K. kaltumo nustatymo jai padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pakankamai išsamiai pasisakyta kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio 33.3 papunktyje. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo visapusiškumo principo, taip pat įvertino reikšmingus bylai duomenis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė, – t. y. dalį nuteistosios gynėjos pateiktų dokumentų, patvirtinančių prekių ir paslaugų įsigijimą progimnazijos naudai.
22. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti tiek naujus, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas. BPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimto nuosprendžio turinio matyti, kad keičiant dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir išteisinant D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BPK 331 straipsnio nuostatomis vadovautasi tinkamai.
23. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, be kita ko, nustatančių reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikiama jokių teisinių argumentų. Kartu pažymėtina, kad prokuroro veikla byloje, atliekant BPK 42 straipsnyje nustatytą pareigą, palaikant valstybinį kaltinimą dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnį apimties ir šios bylos dalies įrodymų vertinimo nėra nuosekli – šiuo atveju kasaciniu skundu prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, nors apeliaciniame prokuroro skunde nesutinkant su įrodymų vertinimu prašyta šio nuosprendžio dalį, kuria D. K. išteisinta dėl fondo lėšų pasisavinimo, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo
24. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą.
25. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
26. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
27. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas, neteisėtai disponuodamas juridinio asmens turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą).
28. Nagrinėjant patikėtą ar kaltininko žinioje esančio svetimo turto pasisavinimo bylas esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) juridinio asmens turtu ar jį paimdamas: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais. Jeigu juridinio asmens vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti juridinio asmens poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą juridinio asmens vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to juridiniam asmeniui buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.
29. Nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, abiejų instancijų teismai tikrino D. K. pateiktą versiją, kad kaltinime nurodytas kaip pasisavintas (duomenys neskelbtini) progimnazijos lėšas ji panaudojo ne asmeninėms, o progimnazijos reikmėms. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokios versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, ir nustatęs, kad D. K. pasisavino didelės vertės progimnazijos turtą – 20 596,98 Eur, šią nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas po atlikto papildomų įrodymų tyrimo konstatavo, kad dalis D. K. teiginių dėl progimnazijos lėšų panaudojimo būtent progimnazijos reikmėms iš dalies pagrįsti. Įvertinęs visus bylos 17–18 tomuose esančius finansinius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), neįvertintus pirmosios instancijos teismo, ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautus naujus duomenis (liudytojos G. O. parodymus ir PVM sąskaitas faktūras), šis teismas skundžiamo nuosprendžio 16.1–16.10, 18.1–18.6 ir 19 punktuose atliko išsamius aritmetinius skaičiavimus ir nustatė, kad pirmiau nurodyti duomenys pateisina 9540,39 Eur dydžio D. K. išlaidas grynaisiais ar banko kortelėmis būtent progimnazijos naudai. Esant tokiai išvadai, šią pinigų sumą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pašalino iš pirmosios instancijos teismo nustatytos 20 596,98 Eur pasisavintų progimnazijos lėšų sumos.
30. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, savo nuosprendžio 26 punkte pateikė aiškius argumentus ir priežastis, kodėl D. K. pasisavintas progimnazijos lėšų dydis pagal bylos medžiagą tiksliai negali būti nustatytas, o iš turimų duomenų nustatytai 11 056,59 Eur sumai tik nežymiai viršijant 250 MGL (didelės vertės) dydžio ribą, kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistosios pasisavintų lėšų dydis išties viršija 250 MGL dydį. Šias abejones vertindamas D. K. naudai ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje patikimai įrodyta, jog ji neteisėtai atsiskaitė progimnazijos banko kortele už prekes ir paslaugas, kurios nebuvo skirtos progimnazijos reikmėms, ir šių operacijų yra įvykę iš viso už 5794,16 Eur, apeliacinės instancijos teismas būtent šią pinigų sumą pripažino D. K. pasisavinta. Taigi, nenustačius didelės vertės turto pasisavinimo požymio, D. K. veika teisingai perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.
31. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl D. K. pasisavintos progimnazijos lėšų sumos nėra prieštaringos. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 23 punkte nurodė, kad „galutinė D. K. pasisavinta progimnazijos lėšų suma yra 11 056,59 Eur“, tačiau iš tolesnių nuosprendžio motyvų aiškiai išplaukia, kodėl nustatoma, kad ši apeliacinės instancijos teismo apskaičiuota suma – 11 056,59 Eur neatitinka galutinio ir tikslaus D. K. pasisavintų lėšų dydžio.
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
32. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). Nors piktnaudžiaudamas tarnyba valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje nurodytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125/2012">2K-125/2012</a>, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.).
33. Teismų praktikoje taip pat aiškiai nurodoma, kad didelės žalos požymis nebūtinai yra sietinas tik su turtinės žalos padarymu, turtinė žala pripažįstama didele, jei viršija 250 MGL dydį. Kita situacija yra dėl neturtinės žalos požymio vertinimo ir pripažinimo didele neturtine žala. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2007">2K-568/2007</a>). Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje ir turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16/2010">2K-16/2010</a>, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.). Taigi neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą.
34. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014).
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui tinkamai nustačius, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės D. K. veiksmais progimnazijai per septynerius metus savo reikmėms naudojant progimnazijos lėšas padaryta turtinė žala (5794,16 Eur) nesiekia įstatyme nustatytos didelės žalos vertės (250 MGL dydžio), kad viršydama įgaliojimus, valstybės tarnautoja asmeninės naudos gavo darydama tik nesunkų nusikaltimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad piktnaudžiaudama tarnyba D. K. savo vadovaujamai progimnazijai ir valstybei padarė didelę turtinę ar neturtinę žalą. Kasaciniame skunde, pakartojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus dėl D. K. pripažinimo kalta padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, teigiama, kad jos veiksmais padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala, tačiau šie argumentai motyvuotai ir išsamiai paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33.1–33.3 punktuose. Šio teismo argumentai neprieštarauja pirmiau nurodytiems kasacinės instancijos teismo išaiškinimams.
36. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų panaikinti nuteistajai D. K. priimtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Antano Rauličkio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
