Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų J. M. ir V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos

Civilinė byla Nr. 2-90-547/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00955-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija:

116.1.; 128.2.

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2014 m. kovo 12 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjams: J. M., V. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų J. M. ir V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjai prašo paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1993-01-22, jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, jos sūnūs J. ir V..

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad po motinos mirties liko jai priklausęs 40,00 kv.m. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Taip pat P. M. 2004-11-26 Alytaus apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 2,83 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, jo dalį – 2,26 ha, ir 3,27 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, jo dalį – 0,50 ha bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais.

Pareiškėjai patvirtino, kad jų brolis P. M. nuo savo turto dalies atsisakė. Pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties likusį turtą jie iš karto pradėjo valdyti, juo naudotis ir disponuoti kaip savo turtu. Mirus motinai, V. M. liko gyventi toje pat gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, o J. M. nuolat lankėsi sodyboje. Pareiškėjai nurodė, kad abu kartu rūpinosi sodyba, pasidalino motinai priklausiusius daiktus, namų apyvokos reikmenis. Po motinos mirties J. M. tvarkė jos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, teikė juos žemėtvarkos institucijai, abu naudojosi atkurtais miško sklypais, naudodami ir ruošdami malkas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiškėjai pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jie priėmė palikimą, patvirtino liudytojai.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad abu broliai dirbo motinos žemę. Sodindavo ir dabar sodina daržoves, augina bulves. Liudytojas paaiškino, kad jam žinoma, jog žemė yra (duomenys neskelbtini) kaime.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji gyveno netoliese (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjai yra jos pusbroliai. Jai žinoma, kad po mamos mirties V. liko ten gyventi, o J. nuolat važinėjo o į kaimą. Jie kartu rūpinosi mamos likusiu turtu, sodino daržus, dirbo žemę. Liudytoja nurodė, kad mamos turtas turi likti visiems vaikams po lygiai.

Iš bylos dokumentų matyti, kad P. M. mirė – 1993-01-22 (b. l. 13). M. J. ir M. V. gimimo liudijimais patvirtinama, kad P. M. (F. G.) buvo jų motina (b. l. 12, 20).

(duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtinama, kad P. M. iki mirties (1993-01-22) gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-1995 metų namų ūkio knygoje Nr. 23 buvo užregistruota asmeninė sąskaita Nr. 895 (b. l. 10).

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimu Nr. 38-18889 P. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. M. turėtą žemę (mišką) (b. l. 7).

Varėnos 2 notarų biuras patvirtino, kad šiame biure paveldėjimo byla, mirus 1993-01-22 P. M., nevesta (b. l. 18).

P. M. 2013-11-08 pareiškimu patvirtino, kad jis nepriėmė palikimo po motinos P. M. mirties, jo nevaldo ir į jį pretenzijų neturi ir ateityje nereikš (b. l. 19).

P. M. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. Jos palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Palikėjos tėvai, sutuoktinis buvo jau seniai mirę, todėl teisę paveldėti P. M. turtą įgijo jos vaikai, šios bylos pareiškėjai: J. M. ir V. M.. Į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau P. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sūnūs J. ir V..

Bylos dokumentais patvirtinama, kad J. M. ir V. M. po savo motinos P. M. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. V. M. po P. M. mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame name, čia jis gyvena iki šiol. Nuosavybės teisė į žemę P. M. buvo atkurtos tik 2004 metais, t. y. praėjus jau 10 metų po jos mirties. Nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi jos sūnus J. M.. Vaikai po motinos mirties visu likusiu turtu rūpinosi kaip savu: rūpinasi namu, žeme ir kitu likusiu turtu. Tokie V. M. ir J. M. veiksmai laikytini palikimo priėmimu, nes likusiu turtu jie rūpinosi kaip savu.

Pareiškėjų motina mirė dar galiojant 1964 m redakcijos civiliniam kodeksui. Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjai palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), po P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1993-01-22, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė