Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-788/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00799-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 16.9.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. (I. V.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. I. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_183-2019 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. kovo 9 d. 14.40 val. Vilniuje, Eigulių g. 2, pastatė automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rezervuotoje transporto priemonių stovėjimo vietoje neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti šioje vietoje.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu I. V. skundas patenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_183-2019 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimu
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. sausio 7 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
2.1. Institucija teigia, kad jis privalėjo vadovautis prie išvažiavimo iš Eigulių g. pastatytu ženklu Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“. Tačiau galima buvo suprasti, kad šis ženklas galiojo būtent tik privažiavimo kelyje, dešinėje pusėje, bet ne priešingoje pusėje esančioje aikštelėje, kur jis buvo palikęs automobilį. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kelio ženklo galiojimas buvo aiškus, ženklas pastatytas pagal Kelio ženklinimo taisyklių reikalavimus, nes į aikštelę veda tik vienas kelias. Šios instancijos teismas neteisingai aiškino kelio ženklo Nr. 531 galiojimo ribas, nes galiojimas visoje teritorijoje yra būdingas ženklui Nr. 541. Be to, institucija ir apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl svarbios aplinkybės, kad toje pačioje vietoje greta ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas nubaustas tik už ženklo Nr. 531 nesilaikymą, bet už ženklo Nr. 332 nesilaikymą nenubaustas.
2.2. Institucija ženklais tinkamai ir aiškiai neinformavo apie tai, kad savivaldybė nusprendė rezervuoti tą stovėjimo vietą, kurioje jis paliko automobilį. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius nurodė apie netvarką ir chaosą, buvusį įvykio metu toje aikštelėje, pripažino, kad jam pačiam įvykio metu buvę ženklai pasirodė painūs ir ne visai logiški, paaiškino, kad jis įvykio dieną atvyko į vietą pagal parduotuvės „Vynoteka“ darbuotojų iškvietimą, patvirtino, kad matė prie parduotuvės pastatytus nelegalius ženklus „Rezervuota Vynoteka 1 val.“, bet nekreipė į tai dėmesio, parduotuvės apsaugos darbuotojas jam (pareigūnui) nurodė, kokius automobilius (jų vairuotojus) reikia „bausti“, o kokių – ne. Tai nesuvokiamas ir įstatymų reikalavimų neatitinkantis elgesys, kai institucijos pareigūnas pagal prekybos įstaigos apsaugos darbuotojo paliepimą atrenka baustinus ir nebaustinus vairuotojus.
2.3. Byloje institucija daug dėmesio skyrė aiškinimui, kokia rezervavimo tvarka buvo sugalvota ir kokia schema patvirtinta įvykio aikštelėje. Tačiau vairuotojas turi būti aiškiai ir tinkamai apie tokią tvarką informuotas, o asmenys neturi būti baudžiami selektyviai. Apygardos teismas pabrėžė, kad kelio ženklinimas buvo suderintas su savivaldybės ir policijos pareigūnais, todėl buvo teisėtas, bet nevertino, kad kelio ženklinimo schemos suderinimas ne visais atvejais reiškia ženklinimo aiškumą vairuotojams ir jo atitiktį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatytiems reikalavimams.
2.4. Byloje esančioje iš palydovo padarytoje nuotraukoje matyti, kad iš Eigulių g. stovėjimo aikštelės link nutiestas apie 150–200 m ilgio privažiavimo kelias, kuris baigiasi ties Eigulių g. pastato dešiniuoju kampu, žiūrint nuo šio kelio. Vairuotojai gali pasirinkti, į kurią stovėjimo aikštelę jiems važiuoti – į dešinėje (pažymėta „aikštelė Nr. 1“) ar į kairėje nuo kelio esančią didesnę aikštelę (pažymėta „aikštelė Nr. 2“), iš kurios galima išvažiuoti atgal į Eigulių g. Kadangi prieš aikštelę ir aikštelėje nebuvo stovėjimo vietų rezervavimą nustatančių ženklų, pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti apie tai, kad institucija buvo nusprendusi tos aikštelės vietas rezervuoti. Ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“), pastatytas įvažiavimo kelio pradžioje, turi galioti iki to kelio pabaigos, t. y. iki Eigulių g. 2 pastato dešiniojo kampo. Institucija, nusprendusi rezervuoti stovėjimo vietas visoje teritorijoje už išvažiavimo iš Eigulių gatvės, privalėjo ženklais tinkamai informuoti vairuotojus apie tokį sprendimą įrengdama ženklą Nr. 541 („Stovėjimo zona“). Institucija šią savo klaidą ištaisė 2018 m. gegužės 4 d., suderinusi schemą Nr. 125/SP/18, kuri pridėta prie bylos, kai nusprendė visoje teritorijoje nustatyti, kad stovėjimas yra mokamas, ir apie tai informuoti vairuotojus ženklu Nr. 541 („Stovėjimo zona“).
2.5. Institucija ir apygardos teismas, spręsdami dėl įvykio vietoje buvusių ženklų teisėtumo, aiškumo ir galiojimo ribų, padarė materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį neteisėtų nutarimų priėmimą ir neteisingą pareiškėjo nubaudimą, nes neteisingai ir netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 3-83, kuriuo patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Šių taisyklių 21 punkte nustatyta, kad ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dviejų ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais taisyklėse nurodytais atvejais; 177 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti, įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus 8 punkte nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 531 yra nurodomasis kelio ženklas, kuris nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 183 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ naudojamas, kai transporto priemonėms leidžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Taigi šiuo atveju, jei institucija būtų pastačiusi ženklą Nr. 541, būtų galima sutikti su skundžiamuose nutarimuose išdėstyta nuomone, kad ženklo galiojimo ribas lėmė aplinkybė, kad į aikštelę patenkama tik vienu keliu, bet, sprendžiant dėl ženklo Nr. 531 galiojimo, ši aplinkybė nėra lemianti ženklo galiojimą.
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Anžela Žižiūnienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 7 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistus. Atsiliepime nurodyta:
3.1. Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių 1 priede „Kelio ženklai“ kelio ženklo Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) apibrėžimą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų V skyriaus 9, 17.6, 20.3, 20.4, 20.7, 20.9 punktų nuostatas, reglamentuojančias automobilių stovėjimo vietų rezervavimo tvarką, darytina išvada, kad, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, asmuo, pastatęs automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje ir neturintis tam specialaus leidimo, turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.2. Iš byloje surinktų duomenų ir pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo atveju aktualus kelio ženklas Nr. 531 su papildoma lentele Nr. 828 buvo įrengtas 2017 m. liepos 28 d. Vilniuje, Eigulių g. 2, pagal Kelio ženklų įrengimo schemą Nr. 137/SP/17, kuri 2017 m. liepos 11 d. buvo suderinta su eismo saugumą prižiūrinčia institucija – Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Miesto eismo organizavimo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentu. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. advokato Domanto Skebo susirašinėjimo su Mariumi Maldeikiu matyti, kad pagal pirmiau minėtą schemą Nr. 137/SP/17 kelio ženklai buvo įrengti 2017 m. liepos 28 d. ir galiojo iki 2018 m. gegužės 7 d., tuo laikotarpiu automobilių aikštelėje prie pastato Vilniuje, Eigulių g. 2, visos (73) automobilių stovėjimo vietos buvo rezervuotos. 2018 m. gegužės 8 d. patvirtinta nauja kelio Vilniuje, Eigulių g. 2, ženklinimą pakeitusi schema Nr. 125/SP/18, pagal kurią visos automobilių stovėjimo vietos pakeistos bendrojo naudojimo vietine rinkliava apmokestintomis stovėjimo vietomis. 2018 m. birželio 18 d. patvirtinta nauja schema Nr. 163/SP/18, pagal kurią 2018 m. liepos 5 d. įrengti kelio ženklai Vilniuje, Eigulių g. 2, nustatantys septynias rezervuotas automobilių stovėjimo vietas, likusias paliekant bendrojo naudojimo vietine rinkliava apmokestintomis stovėjimo vietomis.
3.3. Nusižengimo fiksavimo metu 2018 m. kovo 9 d. 14.40 val. prie pastato Vilniuje, Eigulių g. 2, statyti automobilį rezervuotoje vietoje galima buvo tik su leidimu, bet, pagal bylos duomenis, I. V. tokio leidimo neturėjo. Aplinkybė, kad po nusižengimo fakto nustatymo buvo patvirtinta nauja ženklinimo schema ir ženklinimas Vilniuje, Eigulių g. 2, buvo pakeistas, neleidžia daryti išvados, kad I. V. turėjo teisę statyti transporto priemonę kelio ženklo galiojimo metu ar kad taip statyti tuo metu buvo leidžiama. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėliau patvirtintose kelio ženklų įrengimo schemose kelio ženklinimas buvo keičiamas atsižvelgiant į pasikeitusį poreikį. Rezervuotos stovėjimo vietos buvo pakeistos vietine rinkliava apmokestintomis stovėjimo vietomis, tarp jų buvo įterptos septynios rezervuotos automobilių stovėjimo vietos, dėl to buvo pakeisti kelio ženklai bei jų pastatymo vieta.
3.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių VIII skyriaus 177 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti, įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Apatinėje ženklo dalyje gali būti pateikiama papildomos lentelės Nr. 805 informacija. Kartu su ženklu Nr. 531 leidžiama naudoti ne daugiau kaip tris papildomas lenteles. Iš byloje esančių nuotraukų bei pridedamos Kelio ženklų įrengimo schemos matyti, kad byloje aktualus kelio ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) su papildoma lentele Nr. 828 buvo pastatytas įvažiuojant į aikštelę Vilniuje, Eigulių g. 2, tai yra prieš stovėti skirtą kelio ruožą, kaip ir nustatyta pirmiau minėtose taisyklėse. Byloje esančiame teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje matyti visas įvažiavimo į aikštelę ir automobilių aikštelės Vilniuje, Eigulių g. 2, pažymėtų pilka spalva, išdėstymas. Įvažiavimas iš Eigulių g. į aikštelę Eigulių g. 2, Vilniuje, yra vienos juostos kelias, čia negalima palikti pastatyto automobilio, nes tokiu atveju bus užtvertas vienintelis įvažiavimas, juo niekur kitur, išskyrus automobilių aikštelę, nuvažiuoti negalima. Įvažiuojant iš Eigulių gatvės į Eigulių g. 2, Vilniuje, dešinėje kelio pusėje buvo pastatyti kelio ženklai Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) su papildoma lentele Nr. 828 („Galiojimo laikas darbo dienomis“). Ant kito šalia esančio stulpo buvo pritvirtinti kelio ženklai Nr. 332 („Sustoti draudžiama“), Nr. 304 („Krovininių automobilių eismas draudžiamas“) ir Nr. 401 („Važiuoti tiesiai“). Taigi visi, tiek eismą reguliuojantys, tiek eismą organizuojantys, kelio ženklai buvo pastatyti toje pačioje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog visos automobilių stovėjimo vietos aptariamoje aikštelėje buvo rezervuotos, įvažiavimas vienintelis ir siauras, todėl įvažiuojantys į teritoriją vairuotojai buvo informuojami kelio ženklais Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) su papildoma lentele Nr. 828 („Galiojimo laikas darbo dienomis“), kad stovėjimo vietos šioje teritorijoje yra rezervuotos, be to, jos buvo pažymėtos horizontaliuoju ženklinimu, todėl, būdamas pareigingas vairuotojas, I. V. turėjo suprasti, jog pastatė automobilį rezervuotoje automobilių stovėjimo vietoje. Kaip minėta, visi pirmiau nurodyti kelio ženklai pastatyti vienoje vietoje, kuri gerai matoma įvažiuojant į teritoriją, todėl nėra Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 21 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių kelio ženklai turėtų būti dubliuojami.
3.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575- 4616-10).
3.6. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1 priede „Kelio ženklai“ kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ apibrėžiamas kaip stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, kurie tvirtinami už priekinio stiklo. Nors šis kelio ženklas ir priskirtas „Nurodomųjų ženklų“ grupei, tačiau savo esme yra ribojantis eismą, nes jo galiojimo vietoje suteikta teisė stovėti tik transporto priemonėms, turinčioms specialius leidimus. Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ skyriuje „Nurodomieji ženklai“ nenurodytas ženklo Nr. 531 galiojimas, todėl šiuo atveju reikėtų vadovautis teisės akto leidėjo suformuluota nuostata, kad galiojimą turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėje, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Taigi, ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“, nesant galiojimo ilgį, kryptį nurodančių lentelių arba atitinkamų kelio ženklų, galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėje, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos (KET 1 priedo „Kelio ženklai“ 7 ir 8 punktai). Dėl to asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat ir kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikšmę, neturėjo teisės palikti transporto priemonės nuo šio ženklo galiojimo pradžios į priekį ir, turint omenyje faktines bylos aplinkybes, iki artimiausios sankryžos.
3.7. Pažymėtina ir tai, kad tiek teikiant skundą teismui, tiek teikiant papildomą prašymą teismui, tiek nagrinėjant bylą teisme I. V. nurodė, kad įvykio vietoje jokių stovėjimo vietas rezervuojančių ženklų nebuvo. Iš tokio paaiškinimo akivaizdu, jog I. V. objektyviai negalėjo kilti pagrįstų sunkumų įvertinant, ar prie įvažiavimo buvęs kelio ženklas galiojo visai teritorijai, ar tik konkrečiai jos daliai, ir ši aplinkybė negali būti pateisinama kelio ženklų neaiškumu, o tai, kad I. V. nesivadovavo KET patvirtintais, o vadovavosi nelegaliais KET neįtvirtintais ženklais („Rezervuota Vynoteka 1 val.“), negali šalinti jo atsakomybės (KET 6, 7 punktai), be to, nuotraukose aiškiai matosi, kad jo automobilis pastatytas ten, kur tokio neteisėto ženklo nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nurodo, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. prašymas tenkintinas.
Dėl administracinės atsakomybės taikymo už transporto priemonės palikimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų
5. Nagrinėjamoje byloje I. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad pastatė automobilį rezervuotoje transporto priemonių stovėjimo vietoje neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti šioje vietoje. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
6. Kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas.
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvykio metu teritorijoje prie Eigulių g. 2, Vilniuje, kelio ženklinimas buvo klaidinantis ir neaiškus, o I. V. automobilio palikimas rezervuotoje vietoje buvo nulemtas būtent klaidinančio kelio ženklinimo, taigi šios instancijos teismas konstatavo kaltės nebuvimą jo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, t. y. kad ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) prie įvažiavimo į kelią, vedantį prie aikštelės, buvo įrengtas teisėtai ir asmuo, valdantis transporto priemonę ir privalantis žinoti KET taisykles, turėjo suprasti, kad tas ženklas galioja visoje teritorijoje, į kurią jis įvažiuoja, taip pat ir pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi įvykio aplinkybes, teismų sprendimų turinį ir šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. V. veiksmus paliekant automobilį rezervuotoje vietoje lėmė vairuotojus klaidinantis kelio ženklinimas ir kad jo kaltumas nagrinėjamoje situacijoje neįrodytas. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes:
8.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių VIII skyriaus 177 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti, įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Logiška manyti, kad nurodant tikslią vietą, kur turi būti pastatytas šis ženklas (prie pat aikštelės ar kelio ruožo), siekiama užtikrinti vairuotojams galimybę akimirksniu suvokti ženklo reikalavimą. Tačiau, priešingai nei teigiama institucijos atsiliepime, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad šiuo atveju kelio ženklas Nr. 531 buvo pastatytas ne prie pat aikštelės ar stovėti skirto kelio ruožo, bet prie įvažiavimo į kelią, kuriame negalima sustoti ir kuriuo reikia dar nemažai pavažiuoti iki automobilių stovėjimo vietų. Įvažiuojant į pačią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje I. V. paliko automobilį, jokio ribojančio ženklo pastatyta nebuvo. Teisėjų kolegija nesiima vertinti ženklo Nr. 531 pastatymo teisėtumo, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtoje teritorijoje dažnai nesilankančiam asmeniui galėjo kilti pagrįstų sunkumų suvokiant šio kelio ženklo galiojimo zoną.
8.2. Stovėjimo aikštelėje, kurioje I. V. paliko automobilį, šalia parduotuvės „Vynoteka“ prie linijomis subraižytų automobilių stovėjimo vietų buvo išstatyti ženklai „Rezervuota Vynoteka 1 val.“. Iš to vairuotojai galėjo klaidingai suprasti, kad aikštelė vis dėlto skirta visiems, o ne tik specialų leidimą turintiems verslo ir prekybos centro lankytojams. Institucijos argumentas, kad šie ženklai prie „Vynotekos“ buvo pastatyti nelegaliai ir vairuotojai jais neturėjo vadovautis, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelegalaus ženklinimo aplinkybę vertino I. V. naudai nurodydamas, kad atsakingos tarnybos laiku nesiėmė reikiamų veiksmų, kad šie ženklai iš aikštelės būtų pašalinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš automobilį vairuojančio asmens negalima reikalauti, kad jis vertintų, ar automobilių stovėjimo aikštelėje esantis ženklas yra pastatytas savavališkai.
8.3. Teismo apklaustas liudytojas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius Markas Jankovskis (Mark Jankovskij), kuris užfiksavo I. V. pažeidimą, nurodė, kad išstatyti ženklai „Rezervuota Vynoteka 1 val.“ nieko nereiškė ir netrukdė jam fiksuoti gana dažnus pažeidimus. Kita vertus, iš minėto liudytojo parodymų galima suprasti, kad parduotuvės „Vynoteka“ lankytojai vis dėlto nebuvo baudžiami, jei automobilius pastatydavo tose nelegaliai paženklintose vietose (b. l. 83). Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad leidimą buvo galima gauti iš apsaugos darbuotojo, tačiau ši ganėtinai neįprasta tvarka vargu ar buvo žinoma kiekvienam asmeniui, ketinusiam apsilankyti pastate esančiose parduotuvėse ar kavinėje. Pažymėtina, kad netrukus po nagrinėjamo įvykio (2018 m. liepos mėn.) minėtoje teritorijoje įgyvendinta nauja ženklinimo ir mokamo automobilių statymo schema, kuri yra aiški ir užtikrina klientų galimybę sustoti prie verslo ir prekybos centro be specialaus leidimo.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Digrytė Klibavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, pagal kurią administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-35-788/2017). Ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kruopščiai įvertinęs bylos aplinkybes, atlikęs įrodymų tyrimą ir išklausęs šalių argumentus, pagrįstai kilusias abejones dėl I. V. kaltumo vertino jo naudai. Iš tiesų, bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad I. V. susiklosčiusioje situacijoje suvokė, kad palieka automobilį neleistinoje vietoje, arba kad jis turėjo ir galėjo tai suvokti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo I. V. veikoje, iš esmės rėmėsi vien tik objektyviu automobilio pastatymo rezervuotoje vietoje faktu ir nesuteikė pakankamos reikšmės vairuotojo klaidą nulėmusioms aplinkybėms. Pripažintina, kad minėta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nesilaikant kaltės principo (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnis) bei išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo standarto (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarimas naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
