Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-788/2020

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo B. M. (B. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu atmestas civilinio ieškovo B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civiliniams atsakovams V. M. ir UAB „V.“, kurio dydžio klausimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovės advokatės Aušros Saulėnienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, ir priimtas naujas sprendimas – civilinio ieškovo B. M. naudai iš civilinės atsakovės UAB „V.“ priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. V. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 12 d. apie 16.12 val. Vilniaus m. Žaliųjų ežerų g., vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 145 ir 199 punktų reikalavimus, Žaliųjų ežerų ir Balsių g. sankryžoje pradėjo sukti į kairę, nedavęs kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir pradėjusiam jį lenkti B. M. vairuojamam automobiliui „Volvo 760“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to įvyko šių automobilių susidūrimas, jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. M. vairuojamo automobilio keleivės G. M. sveikata. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu taip pat pripažinta B. M. teisė į jo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

1.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi nukentėjusiosios G. M. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmestas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmestas.

1.3. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 padarė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio 3 dalį (neužtikrinta galimybė pasinaudoti pagalba įgyvendinant savo teisinį veiksnumą) ir 13 straipsnio 1 dalį (neužtikrinta galimybė veiksmingai dalyvauti visuose teisiniuose procesiniuose santykiuose). Komitetas pažymėjo neginčijamą faktą, kad pranešėjo žmona negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl savo negalios ir kad ji nebuvo atstovaujama, nepaisant jos prašymo gauti teisinį atstovavimą. Dalyvaudama teismo posėdžiuose arba tinkamai atstovaujama, G. M. būtų galėjusi užduoti klausimus liudytojams, prieštarauti ekspertizės išvadoms dėl jos sveikatos būklės ir tiesiogiai paliudyti dėl eismo įvykio. Nors buvo pateiki tvirti įrodymai, kad pranešėjas ir jo žmona negavo teismo nuosprendžio kopijos, teismai nerado „pakankamų priežasčių“ suteikti naują 20 dienų apeliacinį laikotarpį.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi nukentėjusiojo B. M. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo atmestas. Rašte dėl bylos grąžinimo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui buvo atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos nukentėjusiojo B. M. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, šis klausimas nebuvo išspręstas. Taigi teismas neįvykdė savo pareigos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles.

1.5. Išnagrinėjus pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu B. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civiliniams atsakovams V. M. ir UAB „V.“, atmestas.

1.6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinio ieškovo B. M. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dydžio klausimą apeliacine tvarka, 2019 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria B. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, ir priėmė naują sprendimą – B. M. naudai iš civilinės atsakovės UAB „V.“ priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu civilinis ieškovas B. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimas yra neteisingas ir naikintinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, šie pažeidimai turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies l punktas).

2.2. Prieš bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, 2019 m. gegužės 14 d., kasatorius susipažino su bylos medžiaga ir pastebėjo, kad ji nuo pirmojo tomo 204 bylos lapo nesunumeruota, trūksta kasatoriaus į bylą teiktų dokumentų. Tai, kad byla išnagrinėta be dalies įrodymų, patvirtina šios aplinkybės: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d., siųsdamas baudžiamąją bylą su kasatoriaus apeliaciniu skundu, nurodė, kad pridedama baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03OC05ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-78-988/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-78-988/2019">1-78-988/2019</a> (šeši tomai); 2) Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, kad grąžinama baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03OC05ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-78-988/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-78-988/2019">1-78-988/2019</a> (septyni tomai), atskirojo skundo medžiaga (vienas tomas, vokas su CD, 1 vnt.); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2019 m. liepos 17 d. siųsdamas baudžiamąją bylą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nurodė, kad prideda baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03OC05ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-78-988/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-78-988/2019">1-78-988/2019</a> (septyni tomai); voką su atskiraisiais skundais. Kokiu būdu Vilniaus apygardos teisme atsirado papildoma medžiaga, duomenų nėra. Taip pat nežinoma, ar ši papildoma medžiaga buvo įvertinta. Aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta nesant visos medžiagos, leidžia teigti, kad buvo šiurkščiai pažeistos CPK 85, 177, 178, 179 straipsnių nuostatos.

2.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ekspertizė pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, ikiteisminio tyrimo teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertą nušalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas ekspertizę ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo.

2.4. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės aktą Nr. EKG 60/07 pateikę specialistai L. P. ir A. R. nebuvo pakviesti į teismą, teismas neįsitikino jų asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, neišsiaiškino jų santykių su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, nepatikrino, ar nėra pagrindo ekspertus nušalinti, prieš skiriant ekspertizę L. P. ir A. R., kaip asmenims, neįtrauktiems į ekspertų sąrašą, nebuvo išaiškintos eksperto teisės ir pareigos, nepriimta jų priesaika, jie neįspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą, todėl teismas turėjo jų pateiktą ekspertizės aktą vertinti tik kaip rašytinį įrodymą.

2.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad B. M. reikalavimas atlyginti turtinę 93 336,86 Eur dydžio žalą, kurios didesnės dalies atsiradimas sietinas su G. M. liga ir mirtimi, nėra pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis minėtu 2007 m. sausio 16 d. ekspertizės aktu Nr. EKG 60/07, kuriame konstatuota, kad vėlesnėse po eismo įvykio darytose kompiuterinėse tomogramose fiksuojama vidinė ir išorinė hidrocefalija bei galvos smegenų atrofija ir klinikiniai simptomai yra ne G. M. 2005 m. birželio 12 d. patirtos traumos pasekmė, o ligos padariniai. Tačiau medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, pagal kuriuos pagrindinė priežastis, sukėlusi G. M. mirtį, yra galvos smegenų traumos padariniai, taip pat G. M. mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad G. M. mirties priežastis yra intrakranijinio sužalojimo padariniai, t. y. galvos smegenų traumos padariniai, prieštarauja ekspertizės akto išvadoms. Siekiant išsklaidyti abejones dėl vėlesnių G. M. diagnozuotų ligų ryšio su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, turi būti skiriama pakartotinė ekspertizė. Esant pagrindui iš naujo rinkti ir vertinti įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2.6. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 padarė išvadą, kad Lietuvos Respublika pažeidė G. M. teises, ir įpareigojo valstybę atlyginti kasatoriaus ir jo žmonos patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms bei sumokėti kompensaciją. Patikslintu civiliniu ieškiniu kasatorius reikalavo įvykdyti šiuos įpareigojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė. Teismas taip pat nepasisakė, ar pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl civilinio ieškovo netinkamai pasirinkto civilinio atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, šis sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2.7. Kai kasatorius pareiškė nušalinimą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, ši, remdamasi BPK nuostatomis, nušalinimo klausimą išsprendė pati ir nenusišalino. Tačiau, perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, procesas tęsiamas pagal CPK nustatytas taisykles, todėl nušalinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 69 straipsnio nuostatas. CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos nariai nušalinimo klausimą išsprendė patys, pažeisdami CPK nuostatas, laikytina, kad jie šioje byloje buvo šališki.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodyti bylos apskundimo kasaciniai pagrindai: įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių BPK pažeidimų, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąsias bylas patikrina teisės taikymo aspektu. Todėl sprendimas, priimtas civilinėje byloje, baudžiamojo proceso prasme negali būti nagrinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje. Dėl šios priežasties B. M. kasacinis skundas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Civilinių atsakovų V. M. ir UAB „V.“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš civilinio ieškovo B. M. civilinių atsakovų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Civilinių atsakovų atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Šioje byloje įrodymų vertinimas buvo tinkamai atliktas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo civilinį ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visetu, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad jokie byloje surinkti įrodymai teismams neturėjo prioriteto, nes jie byloje esančius įrodymus vertino po visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo. Teismai padarė išvadas remdamiesi ne tik šalių paaiškinimais, bet ir visais kitais byloje esančiais įrodymais (ekspertizės aktais, išvadomis ir kt.), kurie pagrindė civilinių atsakovų paaiškinimus, atsižvelgė į atsakovų pozicijos nuoseklumą, todėl civilinio ieškovo teiginiai, kad byloje nėra visos reikiamos medžiagos, jos tomai sunumeruoti neteisingai, yra nepagrįsti ir atmestini. Civilinis ieškovas kasaciniame skunde nenurodo, kokios konkrečios medžiagos byloje trūksta, kokius įrodymus reikia papildomai rinkti, savo deklaratyvių teiginių tinkamai nemotyvuoja.

4.2. Byloje pateikto ekspertizės akto išvados pagrįstos moksliniais duomenimis ir ekspertų specialiosiomis žiniomis, tyrimų turinys ir išvados yra logiškai susiję, ekspertai taikė veiksmingiausius tyrimo metodus, kurie atitinka šiuolaikinio mokslo ir technikos reikalavimus, teisingai išsiaiškino ir įvertino tiriamų objektų požymius ir savybes, todėl nėra jokio pagrindo šią ekspertizę vertinti neigiamai ar jos akto nepripažinti tinkamu įrodymu šioje byloje. Be to, ekspertizės aktą priėmę ekspertai davė priesaiką, už kurios sulaužymą gresianti atsakomybė jiems yra žinoma, todėl nėra pagrindo netikėti ekspertizės akto išvadomis. Specialisto išvada Nr. G 3475/05 (01) ir ekspertizės aktas Nr. EKG 60/07(01) yra įrodymai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios G. M. mirtis yra susijusi tik su jos liga, o ne su eismo įvykiu, kuris įvyko pakankamai seniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendis, kuriuo V. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nebuvo skundžiamas dėl nukentėjusiosios sveikatos masto nustatymo ir (ar) netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taigi ir paneigti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, nes jos atlikimas būtų perteklinis ir neturėtų esminės reikšmės. Pažymėtina, jog pats ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neprašė atlikti papildomos ekspertizės.

4.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė B. M. reikalavimą priteisti jam 81 782,44 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Pažymėtina, kad po eismo įvykio nukentėjusioji dar buvo darbinga, jai nebuvo reikalinga nuolatinė slauga, tačiau kasatorius negautas pajamas skaičiuoja nuo eismo įvykio dienos. Eismo įvykis įvyko 2005 m. birželio 12 d., tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorius nustojo dirbti tik 2005 m. spalio 19 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams aštuonioms dienoms nuo įvykio, todėl akivaizdu, kad kasatorius iškart po įvykio sutuoktinės neslaugė, o toliau dirbo, todėl jo darbo santykių nutraukimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su 2005 m. birželio 12 d. įvykusiu eismo įvykiu. Iš medicininių dokumentų matyti, jog G. M. dėl jos sveikatos po eismo įvykio kasatoriaus slauga nebuvo reikalinga (slaugos poreikis nustatytas tik 2007 m. birželio 19 d., t. y. praėjus dvejiems metams po eismo įvykio). Toks laiko tarpas taip pat rodo, jog eismo įvykio metu patirti G. M. sveikatos sutrikimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su 2007 m. birželio 19 d. nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu.

4.4. Civilinio ieškovo prašymas priteisti 3794,02 Eur G. M. laidotuvių išlaidoms atlyginti, nurodant, kad jo sutuoktinė po eismo įvykio neteko sveikatos ir po sunkios bei ilgos ligos mirė, taip pat nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte padarytas išvadas, jog G. M. mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su 2005 m. birželio 12 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Ieškovas į turtinę žalą įtraukė ir 1077,03 Eur kompensaciją už automobilio „Volvo 760“ sugadinimą, tačiau nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo pateikė papildomą įrodymą (mokėjimo pavedimo kopiją), patvirtinantį, kad 2010 m. gegužės 6 d. B. M. už 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę „Volvo 760“ buvo išmokėta 4408,16 Lt (1276,69 Eur) dydžio išmoka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo patirta žala už apgadintą transporto priemonę buvo tinkamai atlyginta, nes buvo atlygintas automobilio vertės skirtumas iki įvykio ir po jo.

4.5. Kasaciniame skunde nurodomas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas CRPD/C/18/D/30/2015 yra rekomendacinio pobūdžio, o ne įpareigojantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismas nėra vykdomosios valdžios institucija, kuri turi pareigą vykdyti tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus. Civilinis ieškovas apeliaciniu skundu neprašė teismo įvykdyti 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo CRPD/C/18/D/30/2015 atlyginti jo ir jo žmonos patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms bei sumokėti jam kompensaciją, todėl dabartinėje bylos stadijoje prašyti įvykdyti tokį prašymą nėra pagrindo. Byloje, priešingai nei nurodo kasatorius, taip pat nėra absoliutaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, be to, kasatoriaus pareikšto nušalinimo bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai teisėjų kolegijai klausimas buvo išspręstas laikantis teisės aktų reikalavimų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiojo B. M. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir civilinio ieškinio išsprendimo

6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinio ieškovo B. M. civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręstas remiantis baudžiamojoje byloje nustatytu faktu, kad dėl nuteistojo V. M. kaltės 2005 m. birželio 12 d. įvykusio eismo įvykio metu civilinio ieškovo žmona G. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kojose, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas ir kaklo raiščių patempimas. Tačiau civilinis ieškovas savo reikalavimus dėl patirtos žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, rodančiomis, kad jo žmona eismo įvykio metu patyrė daug sunkesnę galvos traumą, dėl kurios ji tapo neįgali ir 2011 m. lapkričio 24 d. mirė.

7. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios G. M. eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu. Paprastai nustatytas patirto sveikatos sutrikdymo mastas turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl sveikatos sutrikdymo patirtos žalos atlyginimo klausimus civilinėse bylose (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad teismai, spręsdami pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, neturėjo absoliučiai remtis baudžiamojoje byloje nustatytu faktu, kad G. M. eismo įvykio metu patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal bylos aplinkybes teismai turėjo pagrindą iš naujo svarstyti klausimą dėl to, kokią įtaką turėjo eismo įvykio metu patirta trauma vėliau nukentėjusiajai nustatytai diagnozei.

8. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes:

8.1. Teismas, nustatydamas G. M. patirto sveikatos sutrikdymo mastą baudžiamojoje byloje, pirmiausia rėmėsi 2005 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. G 3474/05(01), kuria nustatyta, kad G. M. 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kojose, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas ir kad šie sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad šis tyrimas buvo atliktas praėjus kelioms dienoms po įvykio, kai nukentėjusiosios sveikata dar nebuvo smarkiai pablogėjusi.

8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad vos po kelių mėnesių G. M. sveikata smarkiai pablogėjo, nustatyti psichikos sutrikimo dėl galvos smegenų pažeidimo požymiai, vidinė ir išorinė hidrocefalija, galvos smegenų atrofija, demencija, dizorientacija, kalbos sutrikimai ir kt. 2006 m. birželio 27 d. G. M. nustatytas tik 20 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 161; 2 t., b. l. 115–119). Nukentėjusysis B. M. ne kartą išsakė poziciją teisme, kad toks stiprus jo žmonos sveikatos pablogėjimas ir neįgalumas sietini su galvos trauma, patirta 2005 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu. Dėl to teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę eismo įvykio metu patirtos traumos ir minėto sveikatos pablogėjimo priežastingumui nustatyti ar paneigti (2 t., b. l. 65–67).

8.3. 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertizės akte Nr. EKG 60/07(01), ištyrus išrašus iš G. M. medicininių dokumentų, padaryta ši esminė išvada: „<...> komisijos nuomone, kompiuterinėse tomogramose fiksuojama vidinė ir išorinė hidrocefalija bei galvos smegenų atrofija ir klinikiniai simptomai nėra 2005-06-12 traumos pasekmė, o liga“ (2 t., b. l. 120). Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas rėmėsi šia išvada kaip neginčijamu įrodymu. Kita vertus, nukentėjusiojo B. M. prašymai tikrinti ekspertizės akto išvados pagrįstumą nebuvo tenkinti. Pvz., nebuvo patenkintas nukentėjusiojo prašymas apklausti specialistus, kurie gydė G. M. ir nustatė jai neįgalumą (3 t., b. l. 50). Nebuvo patenkintas ir jo prašymas užduoti klausimus ekspertizę atlikusiems ekspertams (3 t., b. l. 64; 2 t., b. l. 39). Nors teismas nukentėjusiojo prašymu kvietė į posėdį neurochirurgą R. K., kuris išsakė spaudoje nuomonę apie galvos traumos galimus padarinius, šiam neatvykus, realiai jo nuomonė išklausyta nebuvo (3 t., b. l. 68–69). Jokių procesinių veiksmų tikrinant ekspertizės akto išvados pagrįstumą atlikta nebuvo. Nukentėjusysis taip pat prašė teismo paskirti jo neįgaliai žmonai, kuri negalėjo pati ginti savo interesų, atstovą advokatą (3 t., b. l. 62–63), tačiau nors teismui nekilo abejonių dėl jos neįgalumo, šis prašymas taip pat nebuvo patenkintas.

8.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertizės akte esanti išvada dėl to, kad G. M. vėliau nustatyta diagnozė nėra susijusi priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirta galvos trauma, baudžiamojoje byloje buvo ištirta neišsamiai, paliekant abejonių dėl jos pagrįstumo. Tai pripažintina įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pažeidimu. Šią išvadą surašę ekspertai į teismą nebuvo kviečiami ir savo išvados detaliau nepaaiškino. Pati ekspertų išvada išsakyta nuomonės forma, o šiai nuomonei pagrįsti pateiktas tik vienas argumentas, t. y. kad galvos smegenų atrofija atsiranda tik po sunkių galvos traumų, o nukentėjusioji iš karto po eismo įvykio nebuvo stacionarizuota (2 t., b. l. 120). Kita vertus, iš ekspertizės akto turinio visiškai neaišku, kada ir dėl kokių priežasčių ši liga galėjo atsirasti, nes jokių duomenų, kad G. M. sirgo šia liga iki eismo įvykio, byloje nėra. Taigi tikimybė, kad iš karto po eismo įvykio galvos traumos tikras pobūdis tiesiog nebuvo pastebėtas, byloje nepaneigta. Pirminę diagnozę nustatęs specialistas į teismą taip pat nebuvo kviečiamas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai nors baudžiamojoje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio metu patirtos traumos ir mirties, tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą mirusiojo artimiesiems atsižvelgta ir į tai, kad netiesioginio priežastinio ryšio tarp sunkios skausmingos traumos ir mirties vis dėlto būta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2012).

8.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 padarė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio 3 dalį, t. y. neužtikrino G. M. galimybės pasinaudoti teisine pagalba, ir 13 straipsnio 1 dalį, t. y. neužtikrino G. M. galimybės veiksmingai dalyvauti procese ir užduoti klausimus liudytojams, prieštarauti ekspertizės išvadoms dėl jos sveikatos būklės ir tiesiogiai paliudyti dėl eismo įvykio (4 t., b. l. 158–163).

9. Nagrinėdami B. M. civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jokių procesinių veiksmų 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertizės akte esančiai išvadai patikrinti nesiėmė. Taigi viso proceso metu pagrįstos abejonės dėl neteisingai nustatyto eismo įvykio metu G. M. padaryto sveikatos sutrikdymo masto nebuvo pašalintos, baudžiamojoje byloje padarytų procesinių pažeidimų (tarp jų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime konstatuotų) reikšmė nesumažėjo. Tik pašalinus visas minėtas abejones įmanoma tinkamai išspręsti klausimą dėl B. M. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo. Dėl minėtos priežasties byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priėmus tokį sprendimą, dėl kitų šiai bylai aktualių civilinio ieškinio išsprendimo klausimų (pvz., dėl atsakovo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ieškinio dydžio įrodinėjimo ir kt.) nepasisakoma.

10. Patenkinus civilinio ieškovo prašymą, civilinių atsakovų V. M. ir UAB „V.“ atstovo prašymas priteisti iš civilinio ieškovo B. M. civilinių atsakovų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas