Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-654/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11612-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;
1.1.8.1.2; 1.1.10.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.8.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Aleno Piesliako (pranešėjo) ir Artūro Ridiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios H. H. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu H. H. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 12 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, tenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas. H. H. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir H. H. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 12 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista R. Z., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. H. H. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį narkotinės medžiagos kiekį ir pardavė narkotines medžiagas, kai ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 11 d. 11 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 0,005071 g narkotinės medžiagos karfentanilio, jį laikė prie savęs, kol 2024 m. balandžio 11 d. apie 11.12 val. Taikos pr. 71, Klaipėdoje, 0,002735 g karfentanilio už 300 Eur pardavė R. Z., o likusį kiekį – 0,002336 g toliau laikė prie savęs, kol policijos pareigūnai jos sulaikymo metu narkotinę medžiagą 2024 m. balandžio 11 d. apie 11.48 val. paėmė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad H. H. paskirta baudos bausmė yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nedera su bausmės tikslais. Byloje nėra nustatyta baudžiamajame įstatyme nurodytų sąlygų, kurios leistų H. H. skirti švelnesnę bausmę, tačiau yra pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, spręsti dėl švelnesnės nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajai parinkdamas baudos bausmę, todėl panaikino nuosprendžio dalį, kuria H. H. buvo skirta baudos bausmė, ir jai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios H. H. gynėjas advokatas A. Galminas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – baudą arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti visiškai arba iš dalies. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos skiriant asmeniui bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį.
3.2. Teismas nepasisakė, kodėl H. H., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmės vykdymas negalėtų būti atidėtas ar iš dalies atidėtas pagal BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalis. Paskirtos dvejų metų bausmės atlikimas neatitiktų bausmės tikslų ir pakenktų H. H. asmenybei, jos socializacijai ir jos artimųjų interesams. H. H. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruota Užimtumo tarnyboje, prižiūri anūkus, turi sveikatos problemų. Dėl šių aplinkybių bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
3.3. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas proceso kalbos taisyklių pažeidimas. Iš 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad H. H. yra Ukrainos pilietė, lietuvių kalbos nemoka. Teismo posėdžio metu buvo netinkamai versta į rusų kalbą, todėl H. H., nesuprasdama esminių bylos nagrinėjimo eigos aplinkybių, nesugebėjo tinkamai duoti paaiškinimų ir taip buvo pažeistos jos teisės. Posėdyje dalyvavęs nuotoliniu būdu vertėjas netinkamai pristatė ir išvertė teismo sudėtį, ji neišgirdo teisėjų vardų ir pavardžių. Dėl netinkamo vertimo H. H. labai susijaudino ir, pajutusi teismo spaudimą užbaigti teismo posėdį, negalėjo tinkamai pateikti bei išsakyti baigiamosios kalbos ir paskutinio žodžio.
3.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas yra proceso kalbos taisyklių pažeidimas. Šis pagrindas taikomas nustačius dvi aplinkybes: 1) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeistos proceso kalbos taisyklės; 2) asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
3.5. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba (2 straipsnis), teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantiems teismo proceso dalyviams teismas nemokamai teikia vertėjo paslaugas (8 straipsnis). Analogiškos normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 8 straipsnyje. Šios įstatymų nuostatos detalizuojamos CPK 11 straipsnyje, kuriame įtvirtintas proceso kalbos principas: teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis); asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (2 dalis).
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja I. Guobytė-Šiaulienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios H. H. gynėjo advokato A. Galmino kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, neperžengė savo diskrecijos ribų ir motyvuotai pagrindė, kodėl apylinkės teismas, už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajai paskirdamas baudos bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o jos sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrįstai nusprendė dėl švelnesnės, nei sankcijoje nustatyta, minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė skyrimo, tačiau neturėjo pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies grindžiami subjektyviu kasatoriaus nesutikimu su teismo atliktu bausmės individualizavimu.
4.2. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai; jos pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą; švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas už BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatė griežtas bausmes, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti ne formali ar deklaratyvi, o realiai paveiki, įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Be to, tai neužtikrintų nei individualios, nei bendrosios prevencijos tikslų. Nuteistosios asmenybė nėra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, skirti švelnesnės rūšies bausmę negu laisvės atėmimas nėra pagrindo.
4.3. Baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnyje, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas įprastai nėra galimas.
4.4. Įvertinus visas bylos aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra keturis kartus mažesnė negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies minimumas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, H. H., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio ir dalį šios narkotinės medžiagos pardavė. Nustatytas didelis kiekis ir užfiksuotas vienas pardavimo atvejis didina padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
4.5. Nepagrįsti bei deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamo vertimo ir proceso kalbos taisyklių pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajai apeliacinės instancijos teisme buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o teismo procesas vyko laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų. Kasaciniame skunde nenurodyta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad vertimo netikslumai turėjo esminę įtaką H. H. teisei į gynybą ar bylos nagrinėjimo rezultatui. Vien tik bendro pobūdžio teiginiai apie galimai netikslų vertimą ar nuteistosios emocinę būseną nesudaro pagrindo konstatuoti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Posėdyje apeliacinės instancijos teisme dalyvavo ir nuteistosios gynėja, kuri nepareiškė jokių pastabų dėl netinkamo vertimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad esminiu proceso pažeidimu laikomas tik toks pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nepateikta.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios H. H. gynėjo advokato A. Galmino kasacinis skundas atmestinas.
6. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Kasacinio skundo argumentai dėl proceso kalbos taisyklių pažeidimo yra grindžiami CPK nuostatomis, todėl nenagrinėtini.
7. Šioje byloje H. H. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija nustato tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė H. H. švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė H. H. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, tik, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė mažesnį jos dydį, nei sankcijoje nustatytas mažiausias bausmės dydis. Kasaciniame skunde motyvuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai nuteistajai paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir nesprendė, ar, remiantis BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas.
8. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde neteisingos bausmės paskyrimas argumentuojamas netinkamu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu dviem aspektais – per griežtos bausmės rūšies parinkimu ir paskirtos bausmės vykdymo neatidėjimu.
9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 54 straipsnio 3 dalis tiek švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmės paskyrimą, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą sieja su aiškiu sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimo ar jos realaus vykdymo prieštaravimu teisingumo principui, ir teismas tai gali padaryti vadovaudamasis bausmės paskirtimi.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.).
11. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudos bausmė yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nedera su bausmės tikslais, ir paskirdamas už BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, teisingai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – H. H. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. H. H. neteista, dėl jos nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu ji pripažino kaltę, administracine tvarka nebausta. Nors ji nedirba, bet registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ji serga (duomenys neskelbtini), padeda dukteriai auginti anūkus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, jog H. H. išplatintas bendras narkotinės medžiagos kiekis – 0,002735 g yra daug didesnis nei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytas mažiausias narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, t. y. daugiau kaip 0,0006 g, kurį rekomenduojama vertinti kaip didelį šios medžiagos kiekį. H. H. padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikaltimą, už kurio padarymą sankcijoje yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimt metų. Be to, H. H., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, dalį jos pardavė, o likusį kiekį laikė pas save, todėl tokios savanaudiškų tikslų vedamos, aktyviais veiksmais H. H. įvykdytos tyčinės nusikalstamos veikos teisingai nebuvo pagrindo vertinti kaip atsitiktinės ar padarytos galimai iš lengvabūdiškumo ar nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra nustatęs griežtas sankcijas, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti ne formali ar deklaratyvi, o realiai paveikianti asmenį ir įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Nuteistosios asmenybė nėra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kad skirti švelnesnės rūšies bausmę negu laisvės atėmimas nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė H. H. mažesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, o paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra keturis kartus mažesnė negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos tokios bausmės rūšies minimumas. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė bausmės tikslus ir teisingai argumentavo, kodėl negalima skirti pernelyg švelnios, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės už sunkaus nusikaltimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis padarymą. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai reiškia ir tai, kad ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs H. H. mažesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, tačiau nepaskyręs švelnesnės rūšies bausmės, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė tinkamai.
13. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl H. H. paskirtos bausmės ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
14. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo vertimo paliekami nenagrinėti, nes, pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokios BPK nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios H. H. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
