Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-891/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44879-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arūno Budrio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalies ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalies.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.
Taip pat pranešta prokurorui apie nusikaltimo, nustatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymius M. R., N. K. ir V. K. veiksmuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti V. C., D. G. (taip pat ir išteisintas dėl vienos veikos), L. L., R. K., N. D., E. S. ir E. S., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendis ir V. R., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 723 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir konfiskuotas V. R. turtas – 1635 Eur bei pastatomas laikrodis „Hertz“, kurie rasti ir paimti per V. R. asmens kratą ir kratą iš jo gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir konfiskuotas šis turtas:
1) V. R. priklausanti, N. K. ir V. K. vardu registruota patalpa, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
2) V. R. priklausantis, M. R. vardu registruotas žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
3) V. R. priklausanti, N. K. vardu registruota transporto priemonė „Porshe Cayenne S“;
4) V. R. priklausanti, V. K. vardu registruota transporto priemonė „Scion IQ“;
5) V. R. priklausanti, V. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis VW GTI;
6) V. R. valdomas turtas – trijų sekcijų voljeras šunims su būdomis, medinė lauko pavėsinė ir namelis ant ratų, esantys žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
7) V. R. valdomas turtas – patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti įvairūs namų apyvokos daiktai.
Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl pranešimo prokurorui apie nusikaltimo, nustatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymius M. R., N. K. ir V. K. veiksmuose.
Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. R., apeliacinės instancijos teismui patikslinus nusikalstamos veikos padarymo laiką, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrityje, veikdamas bendrininkų grupe, atliko šiuos veiksmus (detalesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. 2016 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, bute, esančiame Vilniuje, Įsruties g., V. R., veikdamas kartu su N. D., parduodami išplatino didelį kiekį – ne mažiau kaip 554,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 27 d., ne anksčiau kaip 18.20 val., V. R. Vilniuje, Justiniškių g. esančio namo laiptinėje, neteisėtai E. S. išplatino kaip psichotropinės medžiagos mėginį vieną tabletę, kurios masė 0,362 g ir kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – etilheksedronas, bei 0,080 g kristalizuotos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – dimetilamfetaminas.
1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 3 d. apie 22 val. Vilniuje, prie Ukmergės g. esančio pastato, E. S. susitiko su V. R., V. R. nurodymu E. S. automobiliu „Opel Astra“ kartu nuvyko į Vilniaus r., Gudelius, Dūkštelių g., kur V. R. prie elektros skydinių parodė E. S. vietas, kur paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tokiu būdu ją išplatino, po to E. S. parodė E. S. vietas, kur paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o pastarasis apie jų buvimo vietą pranešė policijos pareigūnams, pastarieji prie elektros skydinės Nr. KS – 16941 rado ir paėmė 683,230 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 118,451 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o prie elektros skydinės KS – 10815 rado ir paėmė 491,840 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 95,378 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistojo V. R. gynėja advokatė I. Botyrienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo V. R. apeliacinis skundas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; taip pat panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta taikyti išplėstinį turto konfiskavimą V. R., M. R., N. K. ir V. K. turtui, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta netaikyti išplėstinio turto konfiskavimo nurodytų asmenų turtui. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 723 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias būtinąsias išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas bei jų turinį, savo išvadas dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės grindė teismo tiesiogiai neištirtais, todėl visapusiškai ir objektyviai neįvertintais įrodymų šaltiniais.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šioje byloje nėra būtina sieti turto įgijimo su nagrinėjamu konkrečiu nusikalstamos veikos laikotarpiu (2016 m. birželio–lapkričio mėnesiai), neteisėtai peržengė kaltinimo ribas ir pasunkino nuteistojo V. R. teisinę padėtį, tai laikytina esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuojamas nuteistojo teises ir sukliudžiusiu pačiam apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Toks aptariamos BK 723 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas, aiškinimas, atliekamas atsietai nuo konkrečioje byloje individualiai asmeniui suformuluoto kaltinimo, apibrėžiančio konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribas, yra neteisingas. Nors baudžiamasis įstatymas atitinkamo turto įgijimo laikotarpį sieja su keliais alternatyviais laikotarpiais, o ne išimtinai tik su nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, kad, nepaisydamas konkrečios bylos aplinkybių ir suformuluoto kaltinimo (jo nekeičiant BPK nustatyta tvarka), teismas gali savo nuožiūra pasirinkti vieną iš šių alternatyvių, o nagrinėjamu atveju – ir nuteistajam nepalankiausią turto įgijimo laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam V. R. pateiktas kaltinimas, kad jis iš 2016 m. birželio–lapkričio mėnesiais vykdytos nusikalstamos veikos gautas lėšas panaudojo asmeniniam turtui, kurio išplėstinio konfiskavimo klausimas buvo sprendžiamas šioje byloje, kitų asmenų vardais įgyti. Tokia kaltinimo konstrukcija susiaurino BK 723 straipsnyje nurodytą laiko intervalą iki konkretaus inkriminuoto nusikalstamos veikos laikotarpio, kaip vieno iš BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų alternatyvių turto įgijimo laikotarpių. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad iš nusikalstamų veikų, įvykdytų 2016 m. birželio–lapkričio mėnesiais (kaip tai suformuluota kaltinime), V. R. būtų gavęs turto ar lėšų, kurios buvo panaudotos šioje byloje nurodytam turtui įsigyti. Taigi, nėra tenkinama viena iš būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, t. y. nenustatyta, kad kaltininkas šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu turėjo turto, kurio vertė neatitiktų jo teisėtų pajamų, ir kad šis skirtumas viršytų 250 MGL dydžio sumą (ar kad per šį laikotarpį toks turtas būtų perleistas šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius iš konkretaus nusikaltimo gautą turtinę naudą (pasipelnymo faktą), visų pirma, turi būti vertinama, ar ši nauda neturi konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymių, t. y. ar nėra pripažintina nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu, ir tik nenustačius šių požymių pereinama prie klausimo dėl galimos turtinės naudos iš konkrečios nusikalstamos veikos nustatymo, o esant kitoms būtinosioms BK 723 straipsnio sąlygoms, galima svarstyti išplėstinio turto konfiskavimo klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>). Todėl ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti ne dėl išplėstinio turto konfiskavimo, kaip platesnės ir labiau asmens teises varžančios baudžiamojo poveikio priemonės, o dėl BK 72 straipsnyje nustatyto turto konfiskavimo taikymo ar netaikymo.
2.3. Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę taikė nenustatęs, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismo išvados, jog nuteistasis V. R. vykdė ilgalaikę neteisėtą veiklą, tariamai susijusią su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, pagrįstos prielaidomis ir padarytos remiantis duomenimis, kurie nebuvo patikrinti ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Teismas rėmėsi vienintelio nuteistojo E. S. (kuris taip pat nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis) parodymais, tačiau neatsižvelgė, jog minėto asmens parodymai susiję išimtinai tik su jo asmenine skola nuteistajam, be to, jo parodymus paneigė pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. R. dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (su tokiu nuteistojo V. R. veikų vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas).
2.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi kaip liudytojo apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno – tyrėjo A. Matulevičiaus – parodymais apie tai, kad 2014 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, kuris truko iki 2016 m., ir kad šio tyrimo metu policija neva gavo duomenų, jog V. R. Vilniaus mieste dideliais kiekiais platino įvairias narkotines medžiagas, o jų apyvarta vyko kilogramais. Tačiau teismas ignoravo esminę aplinkybę, jog šis asmuo negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas, nes jis ikiteisminio tyrimo metu neatliko kaltinamojo V. R. apklausos, o taikė kitas procesines prievartos priemones. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas, neleistinai remdamasis šio pareigūno parodymais, ignoravo ir byloje nustatytas objektyvias aplinkybes, jog aptariamu laikotarpiu, kai, anot šio liudytojo, V. R. neva vykdė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikas, 2014 m. jis faktiškai buvo laisvės atėmimo įstaigoje ir atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o lygtinis paleidimas jam buvo pritaikytas tik 2014 m. birželio mėn. Be to, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, turinys nebuvo ir negalėjo būti patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis, todėl jie nepatvirtina nuteistojo V. R. neva vykdytos nusikalstamos veikos ilgalaikiškumo ir masto.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vien todėl, kad V. R. ilgą laiką neturėjo jokių asmeninių pajamų, jis įgijo turtą iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Pažymėtina, kad teisėtų pajamų šaltinių nebuvimas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie nusikalstamą konfiskuotino turto kilmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ilgą laiką V. R. pajamų negavo dėl objektyvių pačių teismų nustatytų priežasčių, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (2010–2014 m. laikotarpiu iki lygtinio paleidimo V. R. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o laikotarpiu nuo lygtinio paleidimo (2014 m. birželio 10 d.) iki sulaikymo nagrinėjamoje byloje (2016 m. lapkričio 4 d.) jis dirbo, bet gavo labai mažas pajamas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 84 punkte neteisingai nurodyta, kad nuteistasis iš viso negavo jokių pajamų), be to, jo itin sunki sveikatos būklė, dėl kurios jis netgi šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka specialiomis, būtent neįgaliesiems pritaikytomis sąlygomis. Grįsdamas išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi liudytojos S. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors jie nebuvo patikrinti teisme, todėl neturi savarankiškos įrodomosios galios.
2.6. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad turtas, nuosavybės teise priklausantis M. R., N. K. ir V. K., buvo įgytas jiems susitarus su V. R.; priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad skirtingi turto objektai buvo įgyti skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis ir visiškai nesusijusių asmenų veiksmais (išskyrus sutuoktinių K. atvejį). Byloje nebuvo tiriama aplinkybė, ar šio turto savininkai turėjo galimybę teisėtu būdu gautomis lėšomis įgyti jiems priklausantį turtą ir jį tokiu būdu įgijo. Bylai buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad minėti asmenys gavo teisėtas pajamas, viršijančias įsigyto turto vertę, šie įrodymai pagrindžia teisėtus atitinkamo turto įgijimo šaltinius (tarp jų – ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie kitų nuosavybės teisės objektų pardavimą, lėšų išgryninimą, liudytojų parodymai apie lėšų sukaupimo, turto įsigijimo ir naudojimosi aplinkybes, taip pat duomenys apie tokią ginčijamų turto objektų kainą, kurią savo lėšomis realiai galėjo sumokėti juos įsigiję asmenys). Šie duomenys paneigė apeliacinės instancijos teismo neteisėtai preziumuotą aplinkybę, kad šioje byloje kitų asmenų turtas buvo įgytas būtent iš V. R. lėšų, gautų nusikalstamu būdu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių gynybos pateiktų rašytinių įrodymų netyrė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.7. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas turto, kuriam taikytas išplėstinis konfiskavimas, vertės vertinimas (kai susumuojamas visas skirtingų asmenų turtas ir gaunama bendra turto vertė yra akivaizdžiai didesnė nei BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio suma) neatitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkto turinio, nes baudžiamasis įstatymas reikalauja nustatyti ne abstrakčią ar bendrą viso turto vertę, o konkretaus asmens turimo (ar perleisto) turto ir jo teisėtų pajamų neatitikimą, įrodant, kad būtent šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turto savininkų galimybių teisėtomis pajamomis įsigyti jų vardu registruotą turtą tinkamai neįvertino, o aptariamos sąlygos (turto vertės) buvimą konstatavo neteisėtai – tiesiog sudėdamas viso turto vertę, taip kolektyviai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugos principą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos bet koks nuosavybės teisės ribojimas turi būti grindžiamas teisėtu tikslu, aiškiu teisiniu pagrindu, individualiu vertinimu ir proporcingumo principo laikymusi, užtikrinant teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir konkretaus asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu, kad asmeniui nebūtų užkrauta pernelyg didelė individuali našta (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15).
2.8. Apeliacinės instancijos teismas formaliai sušvelnino nuteistajam V. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvylikos iki dešimties metų, tačiau nevertino, kad procesas byloje truko nepateisinamai ilgai, net devynerius metus. Neatsižvelgta į tai, kad: 1) ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga; 2) viso proceso metu nuteistasis neatliko jokių piktybiškų ar neteisėtų veiksmų, galėjusių turėti neigiamos įtakos proceso operatyvumui, o kiekvienas nuteistojo nedalyvavimas procese buvo nulemtas objektyviai svarbios priežasties, t. y. sunkios jo sveikatos būklės, dėl kurios net šešerius metus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš paskirtų 32 teismo posėdžių jis nedalyvavo tik septyniuose, o dėl su nuteistuoju susijusių objektyvių priežasčių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįvyko tik keturi planuoti posėdžiai; 3) apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad nuteistojo teisės viso proceso metu buvo itin varžomos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (beveik dvejus metus) jam taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. spalio 8 d., t. y. daugiau nei metus, taikyta kita labai griežta kardomoji priemonė – namų areštas, likusį laikotarpį iki Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistajam taikytos kardomosios priemonės: 15 000 Eur užstatas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas; be to, dėl ilgo proceso objektyvios tiesos nustatymas byloje tapo neįmanomas; 4) nors apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad nenustatyta nepakankamo valdžios institucijų rūpestingumo, tiriant ir nagrinėjant šią bylą, tačiau bylos aplinkybės neleidžia sutikti su tokia išvada: ikiteisminis tyrimas byloje vyko beveik metus (kaltinamasis aktas surašytas tik 2017 m. spalio 4 d.), o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iki nuosprendžio paskelbimo vyko šešerius metus, nuosprendžio paskelbimas atidėtas net du kartus, o iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo dar dveji metai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tokia baudžiamojo proceso trukmė (devyneri metai) net ir kur kas sudėtingesnėse bylose yra pripažįstama nepateisinama ir pažeidžiančia nuteistojo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019).
2.9. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo V. R. kaltė grindžiama vien tik kito nuteistojo E. S. parodymais, jų tinkamai neįvertinus, nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas formaliais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, bet jas iš esmės pakartojo, neleistinai suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę vienam specifiniam įrodymų šaltiniui – bylos baigtimi suinteresuoto bendrininko parodymams, net nepašalindamas šio įrodymų šaltinio prieštaravimų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 723 straipsnio taikymo, nuteistojo gynėja netinkamai interpretuoja baudžiamąjį įstatymą ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo V. R. turtui negalimumą nepagrįstai sieja išimtinai su nagrinėjamoje byloje nustatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymo laikotarpiu. Tačiau, pagal teismų praktiką, turto įgijimo laikotarpis nėra siejamas vien tik su nagrinėjamo nusikaltimo padarymo laiku. Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja nustatyti, jog konfiskuotina konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gauti padarius konkrečią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LTU5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159-594/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159-594/2025">2K-159-594/2025</a>).
3.2. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat akcentuotina, kad BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog išplėstinį turto konfiskavimą, be kitų sąlygų, galima taikyti tik tuomet, jei kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Minėta sąlyga nustato maksimalų penkerių metų iki nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, už kurį asmens turtui gali būti taikomos BK 723 straipsnio nuostatos. Taigi išplėstinio turto konfiskavimo ribos apibrėžtos įstatymu, o ne suformuluotos kaltinamajame akte. Sutiktina, kad nuteistajam V. R. šioje byloje nebuvo pateikti kaltinimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis iki 2016 m. birželio–lapkričio mėn., tačiau tai savaime nepaneigia galimybės taikyti išplėstinį turto konfiskavimą anksčiau įgytam turtui.
3.3. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nėra duomenų, jog konfiskuotinas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį V. R., liudytoją A. M., ištyrė pateiktus naujus rašytinius įrodymus, iš naujo vertino ir kitus byloje pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, juos sugretino, nuosprendyje išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir padarė motyvuotas išvadas, kad turtas įgytas iš V. R. nusikalstamu būdu gautų lėšų.
3.4. Taip pat, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė pagrindo abejoti E. S. parodymų patikimumu. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo E. S. parodymai viso proceso metu apie esmines V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes buvo nuoseklūs, išsamūs, duoti gera valia, nesant pašalinės įtakos ir nekito, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė būtent E. S. parodymams ir jų patikimumo analizei, atsižvelgė į jo, kaip kaltinamojo, duotų parodymų dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų vertinimo ypatumus, motyvuotai pasisakė, kodėl E. S. parodymus laikė patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į V. R. apeliacinio skundo argumentus, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui iš kaltinimo pašalino tam tikrus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus dėl įrodymų trūkumo, t. y. esant nepašalintų abejonių, o ne dėl nuteistojo E. S. parodymų prieštaringumo.
3.5. Pareigūno A. Matulevičiaus parodymų leistinumas kasaciniame skunde ginčijamas nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėja, grįsdama skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno parodymų leistinumo, nepagrįstai vadovaujasi BPK 276 straipsnio nuostatomis; vien ta aplinkybė, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nėra pagrindas jo parodymus laikyti neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų ir neturinčiais įrodomosios vertės, taigi ir neužkerta kelio remtis šio liudytojo parodymais. Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato draudimo teismui išvadas grįsti tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi03ODgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-788/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-788/2025">2K-6-788/2025</a>). Kasaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečiai tarnybinių pranešimų turinys neatitinka tikrovės ar prieštarauja kitiems bylos duomenims, kokie konkretūs duomenys gauti neteisėtai ir kodėl daroma tokia išvada. Todėl kasatorės teiginiai, jog tarnybiniai pranešimai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitinka patikimumo ir leistinumo reikalavimų, yra deklaratyvūs.
3.6. Aplinkybė, ar turto savininkai M. R., N. K. ir V. K. turėjo galimybę teisėtu būdu gautomis lėšomis įgyti jiems priklausantį turtą, nėra teisiškai reikšminga, kliudanti konstatuoti nusikalstamą konfiskuotino turto kilmę. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėję teismai nustatė, jog būtent V. R. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d., kai buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, iki sulaikymo 2016 m. lapkričio 4 d. kaip faktinis ir vienintelis savininkas naudojosi minėtu turtu; taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis V. R. ilgą laiką vykdė prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (iš paties žodžių – ir cigarečių kontrabandą), todėl, siekdamas įteisinti iš šios veiklos gautas lėšas, sudarydavo apsimestinius sandorius, turtą įsigydamas savo artimųjų vardu, nors faktiškai tuo turtu, kaip jo savininkas, disponuodavo pats asmeniškai (už nekilnojamąjį turtą mokėjo būtent V. R., juo domėjosi, remonto darbus atliko taip pat nuteistasis, už šiuos darbus pats ir mokėjo ir pan.).
3.7. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai liudytojos S. O. parodymų turinį analizavo atsižvelgdami į kitus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo V. R. nusikalstamo turto kilmę grindė ne tik S. O. parodymais, bet ir kitais duomenimis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu, liudytojų V. K., A. J., S. K., E. M. parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių apie galimas nuteistojo pajamas, gautas iš kitų šaltinių. Tokių šaltinių nenurodo ir pati nuteistojo gynėja. Priešingai kasacinio skundo teiginiams, konfiskuotinas turtas atitinka ir BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą vertės sąlygą – viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą.
3.8. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į itin ilgą baudžiamojo proceso trukmę; priešingai – proceso trukmė buvo įvertinta, bausmė sumažinta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK reikalavimų pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)
5. Nuteistojo V. R. gynėjos kasaciniame skunde akcentuojami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai. Kasatorė teigia, kad V. R. kaltė grįsta tik kito nuteistojo šioje byloje – E. S. parodymais, kurie yra nepatikimi, nevertinta įrodymų visuma, nepašalintos pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos, o apeliacinis skundas išnagrinėtas netinkamai.
6. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis), pažeidimų nenustatė. Taip pat nenustatė, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
7. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas savo išvadas dėl nuteistojo V. R. kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu išsamiai ištirtais ir kruopščiai įvertintais ne tik kito nuteistojo šioje byloje E. S. parodymais, kurie viso proceso metu apie esmines V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes buvo nuoseklūs ir nekito, bet ir kitais įrodymais: liudytojo (tyrėjo) A. Matulevičiaus parodymais, nuteistojo E. S. pokalbių su nuteistuoju E. S. garso įrašais, susirašinėjimo su V. R. turiniu, kratos protokolu, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, slapto sekimo protokolais, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų protokolais, kratos protokolais ir kt. Pirmosios instancijos teismas tiek atskirai, tiek byloje esančių įrodymų visumos kontekste pateikė motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo, juos detaliai aptarė ir pagrįstai rėmėsi. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aiškios ir motyvuotos išvados dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, vertinimo tiek atskirai, tiek kaip visumos, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas dar kartą išsamiai išanalizavo minėtus byloje ištirtus įrodymus, tenkino gynybos prašymą, atliko byloje papildomą įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį V. R. bei liudytoją A. M. (mirusio nuteistojo V. M. brolį). Pažymėtina, kad teismai atsižvelgė į kito nuteistojo E. S., kaip bendrininko, bendradarbiavusio su pareigūnais ir padėjusio tyrimui išaiškinti nusikalstamų veikų vykdymo schemą, parodymų specifiką bei atitinkamai juos įvertino turinio nuoseklumo aspektu, gretino su nuteistųjų V. R., E. S. parodymų turiniu ir kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgė, kiek jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys kitus įrodymus.
8. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo taip pat deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, patvirtinančioms V. R. kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ir kodėl jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus laiko nepagrįstais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19–25 punktai). Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos ir nekelia abejonių. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai atsakė į esminius nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentus, dar kartą atsižvelgdamas į visus bylos įrodymus įvertino nuteistojo keltą versiją, kad jį su nuteistuoju E. S. siejo paskolos santykiai, pastarasis jį apkalbėjo, ir motyvuotai konstatavo, kad tokia nuteistojo pozicija paneigta bylos įrodymų visuma nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti nuteistojo E. S. parodymų patikimumu, jo parodymai apie esmines kaltinimo aplinkybes viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, nustatyta, kad E. S., pardavęs iš V. R. gautą narkotinę medžiagą (žolę) (kaip vėliau paaiškėjo – pirkėjai buvo policijos pareigūnai), dalį pinigų perdavė V. R. (kratos metu šie pinigai rasti bute, kuriame gyveno V. R.). Taigi, vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistasis, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.
9. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog byloje teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nuosprendžiai (jų turinys) neatitinka BPK nustatytų reikalavimų.
Dėl BK 723 straipsnio taikymo
10. Nuteistojo gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir pritaikydamas išplėstinį turto konfiskavimą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, neteisingai vertino įrodymus (jokie įrodymai nepatvirtino nuteistojo lėšų neteisėtumo, jo neteisėtos veiklos), dėl to netinkamai taikė BK 723 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo nuteistajam V. R. faktiškai priklausantį, tačiau jo šeimos narių ir artimųjų giminaičių (M. R., N. K. ir V. K.) vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.
11. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymas nustato pagrindus, kuriems esant gali būti konfiskuotas turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (BK 723 straipsnio 3 dalis).
12. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neproporcingumo, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021). Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019). BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 2K-62-495/2022).
13. Šio pobūdžio bylose akcentuotina ir tai, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>). Pagal teismų praktiką, duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.
14. Nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistojo V. R. artimiesiems giminaičiams (M. R., N. K., V. K.) priklausantis turtas buvo įgytas už lėšas, gautas iš V. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, turtas įgytas anksčiau, negu padaryta V. R. inkriminuota nusikalstama veika (nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 4 d.), todėl nėra pagrindo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad yra visos BK 723 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti minėtiems asmenims priklausantį turtą – Vilniuje esantį žemės sklypą (bei vėliau jame atsiradusius statinius ir įrangą), patalpas (su jose esančiais baldais, buitine technika ir kitais daiktais) bei tris automobilius, kuriais kaip faktinis savininkas naudojosi nuteistasis V. R. ir kurių bendra vertė didesnė negu BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio suma.
15. Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinį skundą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl galimybės taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nuteistojo V. R. turtui, kuris buvo registruotas giminaičių vardu, yra išsamios ir pagrįstos bylos įrodymais. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl ginčijamo turto kilmės. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą (tiesiogiai ištirdamas gynybos pateiktus naujus rašytinius įrodymus apie turto, kuriam buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įsigijimo aplinkybes ir šio turto savininkų lėšų šaltinius), taip pat iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo netaikymo, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis apie nuteistojo V. R. pajamas, išlaidas, nusikalstamos veiklos laikotarpį, vykdytos nusikalstamos veikos ilgalaikiškumą, tęstinumą bei iš jos gaunamą turtinę naudą, taip pat apie nuteistojo V. R. artimųjų, kuriems formaliai priklausė turtas, pajamas ir išlaidas.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, juos sugretino, nuosprendyje išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo, aiškiai ir įtikinamai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl minėto turto kilmės ir padarė motyvuotas išvadas, kad nuteistojo V. R. artimųjų giminaičių (M. R., N. K., V. K.) vardu registruotas turtas buvo įgytas už lėšas, gautas iš V. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, ir faktiškai priklausė V. R. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 nuostatų.
17. Šioje byloje nustatyta, kad V. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taip pat byloje yra nustatyta aplinkybė, kad V. R. tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis (susijusiomis su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), iš kurių turėjo turtinės naudos ir kurios jokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintos teisėtomis, užsiėmė ilgą laiką, dėl tokio pobūdžio veikų laisvės atėmimo bausmę atliko ir anksčiau (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį), teisėtų pajamų neturėjo (nuo 2014 m. birželio 10 d., kai buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, kur taip pat atlikinėjo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, iki sulaikymo 2016 m. lapkričio 4 d. nors oficialiai ir buvo įdarbintas keliose įmonėse, tačiau per visą šį daugiau nei dvejų metų laikotarpį jokio darbo užmokesčio negavo), taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių apie galimas nuteistojo V. R. pajamas, gautas iš kitų šaltinių. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, neva byloje nėra duomenų apie V. R. nusikalstamos veikos ilgalaikiškumą, tęstinumą bei iš jos gaunamą turtinę naudą, nurodydamas, kad V. R. siejo ilgalaikiai ryšiai su nusikaltimus padariusiais ar jų padarymu įtariamais asmenimis, jis pats ilgą laiką vykdė neteisėtą veiklą; tai patvirtina tiek rašytiniai duomenys – pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija (kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokių argumentų, vertino kaip įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančius duomenis), tiek byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (juose užfiksuoti nuteistojo V. R. pokalbiai dėl skolų, skolininkų sąrašų ir pan.), tiek kitų nuteistųjų parodymai (pvz., nuteistojo E. S. parodymai apie tai, kad nuteistasis V. R. užsiėmė ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, bet ir cigarečių kontrabanda, to neginčijo ir pats V. R.) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 85–88 punktai). Visos šios aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog V. R. įgijo turtą už nusikalstamu būdu gautas lėšas, nes egzistavo pakankamai duomenų, jog V. R. jokia kita teisėta, pajamas teikiančia veikla neužsiima.
18. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas ir pasunkino nuteistojo padėtį turto įgijimo laikotarpio nesiedamas su nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, kaip tai buvo suformuluota kaltinamajame akte. BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato tris alternatyvius turto, kuriam taikomas išplėstinis konfiskavimas, įgijimo momentus, t. y. kaltininkas turi turto, kuris įgytas veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo, todėl teismui pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių konfiskuotino turto įgijimo momentų. Tokio turto įgijimas nebūtinai turi sutapti su nusikalstamos veikos padarymo laiku, nes išplėstinio turto konfiskavimo esmė – konfiskuojamas ne nusikalstamos veikos rezultatas (šiuo atveju būtų konkrečios pajamos, gautos pardavus narkotines medžiagas nuteistajam inkriminuotu laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. lapkričio 4 d.), o tai, kad kaltininkas nusikalstama veikla, iš kurios gauna neteisėtos naudos, verčiasi nuolatos, sistemingai, gautą naudą panaudoja turtui įgyti ir šio turto negali pagrįsti jokiomis kitomis pajamomis. Todėl esant pakankamai duomenų, kad kaltininkas sistemingai, nuolat užsiima nusikalstama veikla, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis, baudžiamasis įstatymas suteikia teisę konfiskuoti už tokias lėšas įgytą turtą nebūtinai siejant turto įgijimo momentą su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu; tam baudžiamajame įstatyme kaip viena iš alternatyvų ir yra nustatytas penkerių metų laikotarpis iki kaltinime nurodytos veikos padarymo.
19. Pagrįstai konstatuota ir tai, kad nuteistojo V. R. įgyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas turto vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Formaliai konfiskuoto kilnojamojo ir nekilnojamo turto savininkai buvo nuteistojo V. R. artimieji giminaičiai, tačiau byloje surinktais įrodymais patvirtinta ir tai, jog turto įsigijimo laikotarpiu jų pajamos neatitiko turto vertės ir jie negalėjo tokio turto įgyti. Formalieji turto savininkai nepateikė jokių duomenų, kad ne iš jų pajamų įgytas turtas buvo gautas panaudojus kokius nors kitokius teisėtus finansavimo šaltinius. Kasacinio skundo argumentais nepaneigiama teismo išvada, kad visas minėtas turtas buvo įgytas už nuteistojo V. R. nusikalstamu būdu gautas lėšas ir jis buvo faktinis šio turto savininkas (apeliacinio teismo nuosprendžio 96 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentas, kad atskirai kiekvienam formaliam turto savininkui priklausančio turto vertė nesiekė 250 MGL, todėl negalima taikyti išplėstinio turto konfiskavimo, neatitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Pagal BK 723 straipsnio 1 dalį, išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, o minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, be kita ko, apibrėžia būtent kaltininko turimo ir jo teisėtų pajamų vertės neatitinkančio turto dydį. Todėl akcentuotina, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skirta būtent kaltininko turtui, gautam nusikalstamu būdu, konfiskuoti, o BK 723 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kai gali būti konfiskuojamas kaltininko kitiems asmenims perleistas turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltininko turtas formaliai gali priklausyti daugeliui šeimos narių ar artimųjų giminaičių, tačiau tai nepaneigia realaus šio turto priklausymo kaltininkui, jeigu nustatoma, kad turtas įgytas už kaltininko lėšas, o kiti asmenys neturėjo pakankamai lėšų nurodytam turtui įsigyti. Todėl turto vertės, neatitinkančios kaltininko teisėtų pajamų, skirtumo sąlyga (skirtumas, viršijantis 250 MGL dydžio sumą) taikoma ne atskirai kiekvieno formalaus savininko turimo turto dydžiui, o realiai visai kaltininkui priklausančiai turto vertei, nepaisant to, kad kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių (imant kiekvieną atskirai) turimo turto vertė neatitiktų jų teisėtų pajamų ir šis skirtumas neviršytų 250 MGL dydžio sumos.
20. Taigi, nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad minėto nuteistojo V. R. įgyto turto vertė neatitiko jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršijo 250 MGL sumą, nėra pagrindo pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatytos visos BK 723 straipsnio 2 dalyje nurodytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos ir BK 723 straipsnio 3 dalyje nustatyti išplėstinio turto konfiskavimo pagrindai.
21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo (BK 723 straipsnio) nuostatas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl paskirtos bausmės
22. Nuteistojo V. R. gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, skirdami bausmę, nesilaikė BK nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies dėl ilgo proceso ir nepaskyrė švelnesnės bausmės; taip pat gynėja pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam V. R. paskirtą bausmę sušvelnindamas nuo dvylikos iki dešimties metų, tik formaliai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
23. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-38-1073/2023). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302-489/2019, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022).
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, tačiau tai nereiškia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas visada yra tinkama priemonė šiai problemai išspręsti. Pažymėtina ir tai, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
25. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinį skundą, daro išvadą, kad teismai, parinkdami ir skirdami nuteistajam V. R. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė bausmių skyrimą reguliuojančias BK normas ir tinkamai motyvavo individualizuotos bausmės skyrimą nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, labai detaliai išnagrinėjo ir nuosprendžio 59–67 punktuose išdėstė tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimo motyvus. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės įvertintos tinkamai, nesuteikiant nė vienai iš jų prioritetinės reikšmės, atsižvelgė į nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką (jis buvo aktyvus bendrininkų grupės narys, narkotinėmis medžiagomis aprūpindavo kitus grupės narius, nusikaltimai buvo gerai suplanuoti, vykdomi laikantis konspiracijos), taip pat į tai, kad nustatytos dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 bei 13 punktuose, t. y. kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas; taip pat apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo gynybos pateiktus duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę ir į juos atsižvelgė.
26. Be nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam V. R. skirtinos bausmės, įvertino baudžiamojo proceso šioje byloje trukmę (procesas iki nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme užtruko apie devynerius metus). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai lėmusias objektyvias ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų nepriklausiusias priežastis: didelė baudžiamosios bylos apimtis, įtarimai byloje pareikšti devyniems asmenims, veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, bylos nagrinėjimo metu nuolat aiškėjo naujos veikų padarymo aplinkybės, bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl proceso dalyvių ligų, kaip, beje, ir dėl paties nuteistojo V. R., ilgą proceso trukmę pirmosios instancijos teisme lėmė ir valstybėje nustatyti apribojimai nagrinėti bylas dėl COVID epidemijos, – pagrįstai pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo ilga, ir į tai atsižvelgė sumažindamas nuteistajam V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę iki dešimties (paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę). Tokio dydžio bausmės paskyrimas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pakankama kompensacija už užtrukusį baudžiamąjį procesą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama teisės taikymo aspektu, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam paskiros bausmės.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagal byloje paduotą kasacinį skundą pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės nenustatytas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Arūnas Budrys
