Kasacinio skundo Nr. DOK-564/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00555-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą bei kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. K., paduodamas kasacinį skundą, pateikė prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nuteistasis nurodo, jog netinkamai interpretavęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalies, 336 straipsnio 3 dalies, 100 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas, klaidingai manė, kad, jeigu kasacinio apskundimo terminas prasidėjo 2024 m. lapkričio 8 d. (kitą dieną po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo), tai termino pabaiga suėjo 2025 m. vasario 8 d. (šeštadienį), todėl pateikdamas kasacinį skundą pirmąją darbo dieną po termino pasibaigimo, t. y. vasario 10 d. (pirmadienį), kasacinio skundo padavimo termino nepraleido. Apie tai, kad kasacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, A. K. buvo informuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 11 d. raštu. Be to, nuteistasis nurodo, kad daug metų gyvena ne Lietuvoje, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dalyvavo nuotoliniu būdu, o po nepalankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo, apsisprendęs skųsti jį kasacine tvarka, sutartį su advokatu dėl kasacinio skundo surašymo sudarė nuotoliniu būdu 2025 m. vasario 8 d. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad kasacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai – tik vieną dieną.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą
Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos (BPK 370 straipsnio 1 dalis). Asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (BPK 370 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus nurodoma aplinkybė – dėl suklydimo neteisingai interpretuotos prašyme nurodytos BPK nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijos, dėl kurios buvo praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, laikytina pakankamai svarbia priežastimi, suteikiančia pagrindą pateiktą prašymą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti, juolab kad skundo padavimo terminas buvo praleistas vos kelias dienas.
Paduoto kasacinio skundo esmė
Nuteistasis A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo bei padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų. Teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl A. K. kaltumo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Jo veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių – pavojingų veiksmų, tyčios ir padarytos žalos. Pinigų pasisavinimo faktas nenustatytas.
Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas perėjo A. K. žinion. UAB „Melga“ atsiskaitymai už parduotas prekes (tiek išrašant kasos pajamų orderius, tiek ir be jų) vykdavo grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus į kasą galėjo įnešti bet kuris darbuotojas. Sąskaitos-faktūros ir pajamų orderiai galėjo neišlikti, nes bendrovėje nebuvo nustatyta šių dokumentų naudojimo, saugojimo ir perdavimo tvarka. Už A. K. parduotas prekes gautus grynuosius vairuotojai perdavė (ar neperdavė) kitiems asmenims. UAB „Melga“ parduotos prekės (tarp jų ir A. K. parduotos prekės) buvo grąžinamos pagal debetines ir kreditines sąskaitas. Teismai visiškai netyrė ir nevertino liudytojų R. T., D. B., V. S. (V. S.), I. S. (I. S.), D. M., E. L., R. G., R. P., T. B., J. M. parodymų. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie debetines ir kreditines sąskaitas, kasos pajamų orderius, taip pat duomenų iš bendrovės kasos aparato, neįmanoma nustatyti nei prekių trūkumo, nei asmens, atsakingo už prekių trūkumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kaip A. K. kaltę patvirtinančiu įrodymu UAB „Melga“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu, kuriuo pateikti 2017 m. lapkričio 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio apskaitos registrų išrašai dėl jo pasisavintų vertybių už 13 344,87 Eur sumą apskaitymo. Šis raštas surašytas suinteresuotų bylos baigtimi UAB „Melga“ darbuotojų, kurie neturi specialių žinių svarbiems faktams konstatuoti, o specialisto išvados ar ekspertizės akto byloje nėra. Todėl nėra aišku, kuo remdamiesi teismai padarė kategoriškas išvadas dėl A. K. kaltės.
Kasatoriaus nuomone, tarp jo ir UAB „Melga“ buvo susiklostę darbo santykiai, todėl net ir tuo atveju, jeigu UAB „Melga“ buvo nustatytas tam tikrų prekių trūkumas, šis trūkumas turi būti vertinamas kaip kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas, o ne kaip pagrindas atsirasti baudžiamajai atsakomybei. Šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai. Nuteistasis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kitai šaliai būtų apsunkinta galimybė ginti galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Be to, teismai nenustatinėjo, ar A. K. veiksmais bendrovei buvo padaryta reali žala. Kasatoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti bendrovei priklausantį turtą. Teismų išvados dėl jo kaltės nepagrįstos bylos įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, byloje esančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistasis, atlikdamas savo tiesiogines darbines pareigas, negalėjo suvokti, kad dėl jo teisėtų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai. Taigi jo veiksmuose nėra intelektualinio ir valinio kaltės momento. Teismai kaltės turinio nenagrinėjo ir nenustatė.
Dėl paduoto kasacinio skundo priimtinumo
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų iš esmės atitinka nuteistojo A. K. gynėjo T. Vildžiūno apeliaciniame skundą išdėstytus argumentus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Arūnas Budrys
