A. K. pagal BK 137 str. 3 d., 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-594/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30282-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.3.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nukentėjusiojo S. B. atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui,

vertėjai Joanai Rudzianec,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo A. K. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. B. atstovo advokato Kęstučio Ožiūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos ir nukentėjusiojo S. B. atstovo advokato Kęstučio Ožiūno apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė S. B. sveikatą pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles tokiomis aplinkybėmis: jis, būdamas paskirtas UAB „Deiga“ objektų darbų vadovu, pažeisdamas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ IV dalies „Specialieji būtiniausi statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimai“ 37 punktą, kuriame nurodyta, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones“, prie lifto šachtos neįrengė apsauginių aptvarų, dėl to 2019 m. liepos 17 d. apie 12.10 val. UAB „HR1“ tinkuotojas apdailininkas S. B., baigęs pastato Vilniuje, Kareivių g. 9A, išorės šiltinimo darbus, eidamas pietauti nuo pastolių perlipo ar perlindo per pastolių horizontalę, nekliudomas atsidūrė pastato trečiame aukšte prie lifto šachtos angos, lipdamas per medines lentas (atitvarus), netekęs pusiausvyros į ją įkrito ir patyrė nuosprendyje nurodytus kūno sužalojimus, dėl kurių jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas K. Ožiūnas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad pagrindinė įvykio – nukentėjusiojo S. B. kritimo į lifto šachtą ir padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis buvo ne išteisintojo A. K. padaryti teisės aktų pažeidimai, o paties nukentėjusiojo itin neatsargus ir neapdairus elgesys; kad nukentėjusysis neturėjo jokios objektyvios priežasties būti pastato viduje, šalia lifto šachtos; kad tinkamas lifto šachtos aptvėrimas, esant nustatytam nukentėjusiojo elgesiui, niekaip nebūtų apsaugojęs nuo jo įkritimo į lifto šachtą.

2.2. Byloje objektyviai nustatyta, kad lifto šachta statybvietėje buvo atitverta tik dviem lentomis. Ekspertai tokią lentų užtvarą įvertino kaip apsaugos nuo kritimo į lifto šachtą konstrukciją, dalį aptvaro. Tuo tarpu pastolių konstrukcija nėra lifto šachtos apsaugos sudedamoji dalis, todėl jos įveikimas savaime nėra darbų saugos taisyklių pažeidimas. Todėl nukentėjusysis prie lifto šachtos pateko be kliūčių, kurios turėjo būti įrengtos. Priežastis, dėl kurios nukentėjusysis pasirinko įveikti pastolių konstrukciją, byloje nenustatyta, tačiau nėra ginčo, kad nukentėjusysis buvo gavęs nurodymą atlikti veiksmus šalia lifto šachtos ir nebuvo deramo draudimo ar įspėjimo, kad elgtis taip, kaip šiuo atveju pasielgė nukentėjusysis, negalima. Teismai ignoravo nukentėjusiojo parodymus, kad kiti statybvietėje dirbę asmenys taip elgėsi nuolat ir nedraudžiamai. Išteisintojo parodymai patvirtina, kad jam buvo žinomas kritimo iš aukštai pavojus statybvietėje, tačiau nei saugančios nuo kritimo, nei įspėjančios apie galimą kritimą priemonės nebuvo įrengtos, išteisintasis jokių veiksmų tam nesiėmė. Be to, kiek anksčiau išteisintasis buvo nubaustas administracine tvarka už aptvarų nebuvimą statybvietėje. Taigi, įvertinęs ir supratęs darbuotojų judėjimo greta lifto šachtos riziką, numatęs, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK 137 straipsnio 3 dalyje nurodyti padariniai, išteisintasis lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

2.3. Byloje apklausti ekspertai paaiškino, kad statybos objektas negalėjo būti skirstomas į vidaus ir išorės dalis, todėl pastolių konstrukcijos įveikimas negalėjo reikšti patekimo į objekto vidų. Vis dėlto teismai niekuo nepatvirtintus išteisintojo teiginius apie draudimą pastato išorės apdailos darbus atliekantiems darbininkams patekti į statybos objekto vidų nepagrįstai vertino kaip įrodančius nukentėjusiojo neatsargų, neapdairų elgesį. Taip pat teismai nenurodė, kokie nukentėjusiojo veiksmai buvo itin neatsargūs, neapdairūs ir tapo pagrindine neigiamų padarinių atsiradimo priežastimi. Iš bylos duomenų aišku, kad nukentėjusiajam patekti prie lifto šachtos nuo pastolių netrukdė jokios specialiosios apsaugos priemonės, nukentėjusysis nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios neleistų jam įkristi į lifto šachtą, be to, lifto šachtoje nebuvo įrengtas apsauginis tinklas. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nukentėjusysis buvo instruktuotas ir žinojo, kaip saugiai elgtis aukštyje ant pastolių, kaip nuo jų tinkamai nusileisti, neatitinka tikrovės, nes nekentėjusysis į lifto šachtą įkrito ne nuo pastolių ar leisdamasis jais. Todėl nėra pagrindo nukentėjusiojo veiksmus laikyti neatsakingais ar neapdairiais. Be to, darbų saugos instruktavimo kokybė bendrovėje „HR1“ buvo netinkama ir joks instruktavimo žinių patikrinimas nebuvo daromas. Ekspertai nustatė, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė jo sąlyga buvo tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio į lifto šachtą. Byloje nustatyti nukentėjusiojo veiksmai (judėjimas darbo vietoje, šalia lifto šachtos), kuriais nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, negali būti vertinami kaip šalinantys išteisintojo atsakomybę už specialių elgesio saugumo taisyklių nesilaikymą. Teismai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

2.4. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo buvo pradėtas ir vėliau nutrauktas darbdavio UAB „HR1“ vadovo paskirtam atsakingam už darbų saugą asmeniui A. P., tačiau potencialaus kaltojo asmens – nukentėjusiojo darbdavio UAB „HR1“ vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „HR1“ direktoriaus statybai A. P., kuris taip pat buvo atsakingas už bendrovės darbuotojų, dirbančių prie pastato fasado, saugą ir sveikatą statybvietėje, atsakomybės pagal BK 176 straipsnį klausimas buvo galutinai išspręstas dar ikiteisminio tyrimo metu, tyrimą dėl jo nutraukus, todėl nėra pagrindo vėl svarstyti darbdavės UAB „HR1“ baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau pagal jokius kriterijus A. P. neatitinka darbdavio sampratos, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, nes nukentėjusysis su A. P. darbo sutarties nepasirašė, nebuvo jam pavaldus ir iki akistatos jo nebuvo matęs. Iš bylos duomenų nėra aišku, kokias pareigas, susijusias su darbų saugos reikalavimų įgyvendinimu, darbdavė UAB „HR1“ perleido įgaliotam asmeniui. Akivaizdu, kad A. P. nebuvo nukentėjusiojo darbdavys, todėl nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad darbdavio baudžiamosios atsakomybės klausimas byloje buvo išspręstas.

2.5. Šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje UAB „HR1“ (subrangovė ir nukentėjusiojo darbdavė) ir UAB „Deiga“ (rangovė) tame pačiame objekte vykdė statybos darbus ir teisės aktai nustatė identiškas pareigas tiek darbdaviui, tiek rangovui užtikrinant saugias darbo sąlygas statybvietėje. Nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių tyrimas parodė, kad neigiamų padarinių atsiradimą lėmė daug priežasčių, tarp jų ir organizacinės (dviejų darbų vykdytojų vienoje statybvietėje sąveikos nepakankamumas, rizikos vertinimo, instruktavimo pareigos paskirstymo nebuvimas ir nekokybiškas instruktavimas, ir kt.). Tačiau darbdavio – UAB „HR1“ vadovo vaidmuo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo analizuojamas ir su tuo susiję nukentėjusiojo prašymai buvo ignoruojami. Taigi teismų padarytos išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2.6. Teismai neteisingai nustatė neigiamų padarinių atsiradimo priežastį. Byloje esančiomis išsamiomis ir nedviprasmėmis ekspertų išvadomis nustatyta tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis, kuriai nesant nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, t. y. techninių priemonių – kolektyvinių ir asmeninių, saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas. Jeigu tokios priemonės būtų taikomos, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir neigiamų padarinių būtų išvengta. Tačiau teismai šias ekspertų išvadas ignoravo ir savo sprendimuose pateikė tik iš konteksto ištrauktą frazę, kad ir tinkamas lifto šachtos aptvėrimas, esant nustatytiems nukentėjusiojo veiksmams, nebūtų apsaugojęs nuo kritimo į lifto šachtą. Teismai nepagrįstai akcentavo neatsargų, neapdairų, rizikingą nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, nors to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tiek ekspertai, tiek teismai disponavo ta pačia medžiaga ir tokios pat apimties informacija apie nukentėjusiojo veiksmus iki įvykio. Tačiau pripažinę ekspertų išvadų pagrįstumą teismai priimtuose sprendimuose nenurodė jokių argumentų, kokie duomenys neleidžia šiomis išvadomis vadovautis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiojo S. B. atstovo advokato K. Ožiūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų

4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-70-895/2018, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

5. Iš kasacinio skundo matyti, kad dalis skundo argumentų skirta žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms ginčyti. Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu kitokių teismo išvadų dėl A. K. kaltės, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsižvelgiant į BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, paliekami nenagrinėti ir kasacinio skundo argumentai dėl kitų asmenų atsakomybės.

Dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

6. Nagrinėjamoje byloje A. K. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas galioti, išteisintas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, kurios aplinkybės aprašytos šios nutarties pirmame punkte. Kasaciniame skunde A. K. išteisinimas ginčijamas argumentuojant tuo, kad byloje žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp išteisintojo padarytų darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, paties nukentėjusiojo veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo). Su tokiais argumentais susiję ir kiti kasacinio skundo teiginiai bei argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

8. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424/2009">2K-424/2009</a>, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>, 2K-222-648/2023).

9. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro: veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, o subjektyvųjį požymį sudaro neatsargi kaltė, pasireiškianti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialias elgesio saugumo taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais jis nepadarytų žalos kitiems, tačiau aptariama teisės norma tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-43-628/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146-895/2020">2K-146-895/2020</a> ir kt.).

10. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje ir kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-788/2017">2K-327-788/2017</a>). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kyla tik už tuos teisės aktų nustatytus specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šioje normoje nustatytais padariniais. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

11. Išnagrinėję bylą ir įvertinę byloje esančius įrodymus, žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad tarp A. K. padarytų darbų saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių (sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes jo padaryti teisės aktų pažeidimai nebuvo būtina minėtų padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė jų kilimo priežastis. Teismai taip pat vertino, kad šiuo atveju byloje nustatytus padarinius sukėlė paties nukentėjusiojo S. B. neapdairus bei neatsakingas, darbuotojams privalomus vykdyti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (instrukcijų) reikalavimus pažeidžiantis elgesys.

12. Būtent su tokiu faktinės situacijos ir nukentėjusiojo veiksmų, kaip nulėmusių sunkų jo sveikatos sutrikdymą, teisiniu vertinimu nesutinka kasatorius, teigdamas, kad teismai, nustatydami priežastinį ryšį, ignoravo byloje esančias ekspertų išvadas dėl tiesioginės nelaimingo įvykio priežasties – techninių priemonių, saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimo ir nepagrįstai akcentavo paties nukentėjusiojo neatsargų, neapdairų, rizikingą elgesį įvykio metu.

13. Iš tiesų nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2033(19) ir ekspertizės akte Nr. 11-2743(20) vienodai nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, jam judant šalia lifto šachtos? pavojingoje zonoje, kur buvo rizika kristi iš aukščio. Jei lifto šachta būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais arba jei būtų buvusios naudojamos lygiavertės techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Nukentėjusiojo S. B. veiksmai – perlipimas per vamzdį ar pralindimas po horizontaliai įtvirtintu vamzdžiu, kuris trukdė jam nulipti nuo pastolių ir patekti į pastatą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklausti ekspertizės aktą surašę ekspertai šias savo išvadas iš esmės patvirtino.

14. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad išvadą dėl priežastinio ryšio tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik kaip vieną iš įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329-976/2017">2K-329-976/2017</a>). Nors nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146-895/2020">2K-146-895/2020</a>). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo įvykio, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIxLTMwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-321-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-321-303/2019">2K-321-303/2019</a>). Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta ne tik kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė, bet ir tai, kad būtent šie pažeidimai buvo būtina įstatyme nurodytų padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė šių padarinių kilimo priežastis. Be to, turi būti vertinamos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Šios aplinkybės turi būti nustatomos analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODItNTExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-82-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-82-511/2016">2K-82-511/2016</a>, 2K-93-719/2021).

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019, 2K-7-495/2023 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019, 2K-70-788/2023, 2K-31-788/2025 ir kt.). Atitinkamai baudžiamosios teisės doktrinoje priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>).

16. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad nustatant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių įstatyme nurodytų pavojingų padarinių, be kita ko, svarbu įvertinti paties nukentėjusiojo veiksmų (ar neveikimo) įtaką padarinių kilimui. Nukentėjusiojo apsisprendimui atitinkamai veikti baudžiamosios teisės doktrinoje keliami sąmoningumo ir išankstinio informuotumo kriterijai, kurie suprantami kaip savanoriški, apgalvoti ir nenulemti kaltininko, t. y. nukentėjusysis, niekieno neverčiamas ir turėdamas valios laisvę, pats pasirenka atlikti konkrečius veiksmus. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant priežastinio ryšio buvimo ir kartu kaltės klausimą, svarbu nustatyti tai, ar asmens veiksmai lėmė pasekmes, ar jo veiksmai tik sudarė prielaidas nukentėjusiajam rizikingai elgtis savo gyvybės (sveikatos) atžvilgiu – tokiu atveju asmeniui negali būti inkriminuojamos nukentėjusiojo pasirinkto rizikingo elgesio pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-47/2011, 2K-70-976/2016).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį priežastinio ryšio nustatymo bei BK 137 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą išnagrinėję teismai atsižvelgė į visas šiems klausimams teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų ir nenukrypdami nuo pirmiau aptartos teismų praktikos išaiškinimų, byloje esančias ekspertų išvadas įvertino atsižvelgdami į visus bylos įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė teisingas, bylos įrodymais paremtas išvadas.

18. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. dirbo UAB „HR1“, o su UAB „Deiga“ nukentėjusiojo darbo santykiai nesiejo. Nukentėjusysis S. B. nelaimingo įvykio dieną Vilniuje, Kareivių g. 9A, vykdė statomo pastato išorės sienų šiltinimo ir klinkerinių plytelių fasado įrengimo darbus, jo darbo vieta buvo ant specialiai tam sumontuotų pastolių, pastato išorėje, ir jam nebuvo pavesta atlikti darbų pastato viduje, taip pat ir šalia lifto šachtos. Nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniomis darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis, tarp jų ir Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant tinkavimo darbus (Instrukcija Nr. 7), kurios 22 punkte nurodyta, kad darbuotojui užlipti ir nulipti nuo pastolių leidžiama tik kopėčiomis, pritvirtintomis viršutiniais galais prie pastolių skersinių. Taigi, teismai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo išaiškinta ir jis žinojo, kaip reikia saugiai elgtis dirbant aukštyje ant pastolių ir kaip nuo jų tinkamai nusileisti. Priešingai nei nurodo kasatorius, nukentėjusiajam ne tik nebuvo duota jokių nurodymų patekti į pastato vidų kitaip negu nusileidus į apačią pastolių kopėčiomis, atlikti kokius nors veiksmus šalia lifto šachtos, bet atvirkščiai – buvo neleidžiama taip elgtis.

19. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą, jo metu iš naujo apklausė ekspertus T. Dėjų ir J. Rudienę, taip pat išteisintąjį A. K. ir, dar kartą įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiojo S. B., liudytojų N. B., V. S. ir kitų parodymus, rašytinę bylos medžiagą), nustatė tokią nukentėjusiojo veiksmų eigą iki įvykstant nelaimingam įvykiui: nukentėjusysis, eidamas pietauti ir galbūt norėdamas sutrumpinti kelią bei greičiau patekti į vietą, skirtą pailsėti ir pavalgyti, nuo statomo pastato pastolių, ant kurių dirbo, savavališkai perlipo ar perlindo per pastolių horizontalų vamzdį ir pateko į pastato trečią aukštą, šalia lifto šachtos angos; bandydamas perlipti lifto šachtos aptvėrimus (dvi horizontaliai prikaltas medines lentas), lūžus apatinei lentai, netekęs pusiausvyros, įkrito į lifto šachtą ir sunkiai susižalojo. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas konstatavo, kad, nepaisant ekspertų išvadų, jog lifto šachta nebuvo tinkamai aptverta (pastato viduje lifto šachta nuo laiptinės pusės buvo atitverta dviem lentomis vietoj trijų lentų), tam tikri aptvėrimai, neleidžiantys patekti prie lifto šachtos ir saugantys nuo atsitiktinio įkritimo į ją nuo pastato vidaus (laiptinės), vis dėlto buvo, o norint patekti į pastato vidų nuo pastolių, kur dirbo nukentėjusysis, reikėjo perlipti ar perlįsti per pastolių horizontalų vamzdį. Minėta, kad toks darbuotojų patekimo į pastatą būdas statybvietėje buvo draudžiamas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis sąmoningai perlipo ar perlindo per pastolių horizontalę ir taip neleistinai pateko į pastato vidų, šalia lifto šachtos, iš anksto žinodamas, jog toliau praėjimo nėra. Toliau bandydamas lipti per lifto šachtos medinius aptvėrimus, nukentėjusysis neteko pusiausvyros ir įkrito į lifto šachtą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad apklausti ekspertai pripažino, jog, lifto šachtai esant aptvertai visomis trimis lentomis, o pastato vidui nuo pastolių esant atitvertam dviem horizontaliais vamzdžiais, nukentėjusysis vis tiek būtų galėjęs įveikti šias kliūtis ir tai nebūtų apsaugoję nuo nukentėjusiojo įkritimo į lifto šachtą.

20. Taigi, atsižvelgdama į byloje nustatytas ir nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai atskleistas nelaimingo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis sąmoningai pažeidė darbų saugos reikalavimus, su kuriais jis buvo prieš darbą supažindintas ir kurių privalėjo laikytis, nes nuo pastolių neleistinai pateko į pastato vidų, šalia lifto šachtos, o ne nusileido į apačią pastolių kopėčiomis, kaip to buvo reikalaujama, ir vėliau savo iniciatyva bandydamas perlipti lifto šachtos medinius aptvėrimus pats elgėsi itin rizikingai ir neapdairiai.

21. Kasaciniame skunde, remiantis ekspertų išvadomis dėl nepakankamo lifto šachtos aptvėrimo ir kitų techninių priemonių, saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nebuvimo statybvietėje, teikiamos savos išvados ir daroma prielaida, kad jeigu paminėtos apsaugos priemonės būtų buvusios, nelaimingo įvykio nebūtų įvykę ir nustatyti padariniai nebūtų kilę. Tačiau su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad byloje ekspertų nurodytos aplinkybės dėl atitinkamų techninių priemonių, saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimo neabejotinai turėjo įtakos nustatytiems padariniams kilti, tačiau jos nebuvo lemiamos. Antai minėtos techninės darbų saugos priemonės yra skirtos rizikai mažinti, tačiau jos negali pašalinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarių saugos reikalavimų, arba tais atvejais, kai darbuotojas nėra tinkamai instruktuojamas, kokie pavojingi veiksniai ir rizika jo konkrečioje darbo vietoje ir kaip jų išvengti. Minėta, kad nukentėjusysis prieš pradėdamas dirbti buvo instruktuotas apie tai, kaip saugiai nusileisti nuo pastolių, ir žinojo, kad judėti pastato viduje, pavojingoje vietoje šalia lifto šachtos, jam yra draudžiama. Pabrėžtina, kad patalpa statomo pastato viduje, šalia lifto šachtos, nebuvo įprasta nukentėjusiojo darbo vieta ir nukentėjusysis ne tik neprivalėjo jokiais atvejais įveikti lifto šachtos aptvėrimų savo darbo funkcijoms vykdyti (nei įvykio dieną, nei anksčiau jam nebuvo pavesta atlikti jokių darbų pastato viduje, šalia lifto šachtos), bet ir apskritai neturėjo teisės būti šalia lifto šachtos. Todėl nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad nukentėjusysis turėjo būti aprūpintas asmeninėmis saugos priemonėmis, saugančiomis nuo įkritimo į lifto šachtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokį itin neatsargų veikimo būdą (nuo pastolių patenkant į pastato vidų ir vėliau lipant per medinius lifto šachtos aptvėrimus), kaip leidžiantį greičiau nukakti į pastato apačią, kur buvo pietaujama, nukentėjusysis pasirinko pats, negavęs jokio nurodymo taip elgtis, numatydamas ar privalėdamas numatyti galimas tokio pavojingo savo veikimo pasekmes, o kiti kartu su nukentėjusiuoju ant pastolių dirbę darbuotojai įvykio metu nuo pastolių leidosi pastolių kopėčiomis, kaip to ir buvo reikalaujama, todėl aptartas nukentėjusiojo elgesys akivaizdžiai peržengė paprasto neatsargumo ribas.

22. Taigi, teismai pagrįstai nusprendė, kad, nepaisant nustatytų išteisintojo A. K. padarytų privalomų darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje būtent paties nukentėjusiojo S. B. itin neatsargus, rizikingas elgesys, kurio išteisintasis, būdamas atsakingas už darbų saugą statybų objekte, negalėjo numatyti, išsiskyrė iš kitų priežastingumo grandinėje esančių aplinkybių ir buvo pagrindinė nelaimingo įvykio bei kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo – priežastis. Nėra abejonių, kad jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis jam privalomų instrukcijų, be kita ko, nurodančių, kaip reikia elgtis ant pastolių ir saugiai nuo jų nusileisti, ir būtų paisęs draudimo judėti statomo pastato viduje, šalia pavojingos lifto šachtos, neatsižvelgiant į byloje nustatytus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, byloje nustatyti padariniai nebūtų kilę. Atsižvelgdami į visas paminėtas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai pagrįstai pripažino, kad nenustatyta teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp A. K. padarytų teisės aktų įtvirtintų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, taigi išteisintojo veikoje nėra nusikaltimo, nustatyto BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

23. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo S. B. atstovo advokato Kęstučio Ožiūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis