Civilinė byla Nr. e3K-3-202-915/2016
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01038-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos dėl (vandens telkinio valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos) juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. A. M.-S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 34,47 ha iš 65 ha Antakmenių ežero Trakų rajone, Čižiūnų kaime.
Jis nurodė, kad šis faktas turi juridinę reikšmę siekiant įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas yra laiku pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą, tačiau dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės iki šiol ši teisė jam neatkurta. Pareiškėjas neturi dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti faktą. Jis nustatytinas, atsižvelgiant į 1930 m. balandžio 16 d. Žemės reformos įstatymo 24 straipsnio nuostatas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.7-79-16046 ir 2008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2.7-79-17368 pareiškėjui pagal jo pateiktus prašymus buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (pareiškėjo senelio) D. M. valdytą žemę ir 65 ha Antakmenių ežero. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas, be kita ko, panaikinti 2007 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir 2008 m. birželio 9 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs T. S. kasacinį skundą, 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas procesinių sprendimų dalis paliko nepakeistas. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčas toliau vyksta tik dėl restitucijos taikymo, o žemės grąžinimo teisėtumo klausimai ir ginčas dėl šiais klausimais priimtų valstybės institucijų aktų teisėtumo yra išspręsti, teismų sprendimai dėl jų yra įsiteisėję.
Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pateiktus prašymus panaikintais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. valdytą žemę ir 65 ha ploto Antakmenių ežerą pareiškėjui jau buvo atkurtos. Juridinę reikšmę turintis faktas, teismo vertinimu, net jei būtų nustatytas, pareiškėjui civilinių teisių ir pareigų nesukurtų, nes praleisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyti terminai teisėms realizuoti.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises, dėl to nepagrįstai nutraukė bylą, konstatavęs, kad prašomas nustatyti faktas civilinių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukurtų. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Trakų rajono Aukštadvario agrarinei tarnybai pateiktą 1999 m. spalio 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, konstatavo, jog šiuo prašymu nesiremtina, nes jis jau yra išnagrinėtas. Jo pagrindu jau vyko ikiteisminis ir teisminis nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procesas, kuris iš esmės baigėsi tuo, kad pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės buvo panaikintos. Remdamasis kasacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-151/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-151/2014">3K-3-151/2014</a>, teismas konstatavo, kad pareiškėjas į 34,47 ha iš 65 ha Antakmenių ežero, esančio Trakų rajone, Čižiūnų kaime, neturi teisės, o teismo procesas vyksta tik dėl restitucijos taikymo. Teismas sprendė, kad ši civilinė byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nes realizuoti savo teisių pareiškėjas nebegali, esant praleistiems Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kasacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas, nuslėpdamas informaciją apie jau atkurtas nuosavybės teises kitoje Lietuvos apskrityje, inicijavo neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą į didesnį, nei įstatymo leidžiama, žemės plotą ir taip pažeidė viešąjį interesą, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, jog jam atkurtos nuosavybės teisės buvo panaikintos dėl viešojo administravimo subjekto darbuotojų kaltės.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai, konstatuodami, kad pareiškėjas įgaliotoms institucijoms nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises, dėl ko prašomas nustatyti faktas neturi teisinės reikšmės, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad net ir tuo atveju, kai prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodyti visi teisės aktuose reglamentuoti duomenys, teismas turėtų vertinti tokį asmens prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2010">3K-3-241/2010</a>). Kartu su pareiškimu teismui buvo pateiktas pareiškėjo įgalioto atstovo V. J. 1999 m. spalio 25 d. prašymas Trakų rajono Aukštadvario agrarinei tarnybai, kuriuo buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą. Prašyme nurodyti ne visi arba netikslūs duomenys (kad ežeras priklausė ne tik pareiškėjo seneliui, bet ir motinai), toks prašymas laikytinas tinkama valios išraiška turinio ir formos aspektu. Atkūrimo įstatyme nustatyta 150 ha norma viršyta tik formaliai. Priešingai nei sprendė teismai, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgytų teisę atkurti nuosavybės teises į 34,47 ha ploto Antakmenių ežero dalį (CPK 447 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes nuosavybės teisės atkūrimą vykdančiai institucijai nepateiktas tik nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas – teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto.
Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs šią bylą, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, priėjęs prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises, ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad tai padaryta teisėtai ir pagrįstai, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią nustačius, kad pareiškėjas (pretendentas atkurti nuosavybės teises) nepasinaudojo ikiteismine prašymo nagrinėjimo tvarka, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti atsisakytas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pareiškimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2010">3K-3-390/2010</a>). Nagrinėjamu atveju teismas galėjo tik palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtą, o ne nutraukti bylą, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Lietuvos valstybė, įsipareigojusi grąžinti piliečiams išlikusį neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, siekiant įgyvendinti šias teises, visų pirma reikia per įstatyme nustatytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (9 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis). Prašyme atkurti nuosavybės teises reikia nurodyti, inter alia, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardą, pavardę, turto rūšį, dydį, buvimo vietą (11 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal šios straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535-969/2015">3K-3-535-969/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK įtvirtintos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir O. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-323/2012; pirmiau nurodytą 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535-969/2015">3K-3-535-969/2015</a>).
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2010">3K-3-388/2010</a>).
Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatoriaus pareiškimas neatitinka pirmosios iš pirmiau išvardytų sąlygų, nes faktas, net jei kasatoriaus prašymu būtų nustatytas, jam nesukurtų civilinių teisių ir pareigų esant praleistiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytiems terminams šioms teisėms įgyvendinti, kasatorius kompetentingai valstybės institucijai nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises.
Kvestionuodamas šias teismų išvadas, kasatorius nurodo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą Trakų rajone, Čižiūnų kaime, jis yra pateikęs. Kasatoriaus įsitikinimu, 1999 m. spalio 25 d. prašymas laikytinas tinkama jo valios išraiška turinio ir formos aspektu ir kompetentingai institucijai nepateikti tik nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Siekdamas pagrįsti šiuos argumentus, kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2010">3K-3-241/2010</a>, kurioje, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pripažinta, jog pačia bendriausia prasme pareiškėjos valia atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio valdytą turtą valstybės įgaliotai institucijai buvo išreikšta nepraleidus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje darytina tokia pat išvada, nėra. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My02ODQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93-684/2016">3K-3-93-684/2016</a>).
Kasatoriaus nurodytos bylos (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2010">3K-3-241/2010</a>) ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Toje byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į konkretų sutuoktinio turtą, tačiau tuo metu pareiškėjai dar nebuvo žinoma apie sutuoktinio kitos žemės valdymą nuosavybės teise, todėl ji negalėjo prašyme įvardyti taip pat ir šio turto; valstybės įgaliota institucija buvo nurodžiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į ginčo žemę klausimas bus sprendžiamas po to, kai bus pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo ir dokumentai, įrodantys sutuoktinio turto valdymo nuosavybės teise faktą.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad: Trakų rajono Aukštadvario agrarinei tarnybai pateiktas 1999 m. spalio 25 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. valdytus 65 ha Antakmenių ežero jau yra išnagrinėtas; jo pagrindu jau vyko ikiteisminis ir teisminis nuosavybės teisių atkūrimo kasatoriui procesas; kasatoriui pagal pateiktą prašymą valstybės įgaliotos institucijos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. valdytą nekilnojamąjį turtą, tačiau atitinkami sprendimai teismų buvo panaikinti, konstatavus, kad kasatorius neturi teisės į 34,47 ha iš 65 ha Antakmenių ežero, esančio Trakų rajone, Čižiūnų kaime. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurioje ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. ir 2008 m. birželio 9 d. sprendimai (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-151/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-151/2014">3K-3-151/2014</a>), konstatavo, kad kasatoriaus vardu nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus tvarkęs įgaliotinis turėjo išmanyti ir išmanė nuosavybės teisių atkūrimui taikomus įstatymų reikalavimus, tačiau, nuslėpdamas informaciją apie jau atkurtas nuosavybės teises kitoje Lietuvos apskrityje, inicijavo neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą į didesnį, nei įstatymo leidžiama, žemės plotą, taip pažeidė viešąjį interesą.
Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais nepaneigta kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jis, pateikdamas 1999 m. spalio 25 d. prašymą, išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į Antakmenių ežerą. Tačiau teismai pagrįstai, atsižvelgę į pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamiesi ne tik CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles, bet ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, sprendė, kad tuo pačiu prašymu, kuris jau yra išnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimas procesas pasibaigęs, negali būti remiamasi. Kasatoriaus argumentai, kad teismai nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendė, jog valstybės įgaliotoms institucijoms nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į motinos valdytą turtą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl bylos nutraukimo pagrindus reglamentuojančių teisės normų taikymo
Bylos nutraukimo pagrindai reglamentuojami CPK 293 straipsnyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ši byla pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai nutraukta, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nes realizuoti savo teisių, esant praleistiems Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams, kasatorius nebegali.
Nesutikdamas su šia teismų išvada, kasatorius nurodo, kad ji padaryta nepagrįstai konstatavus, jog jis nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises, bei nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuluotos taisyklės 2010 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal A. Z. ir B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2010">3K-3-390/2010</a>, kad nustačius, jog pareiškėjas (pretendentas atkurti nuosavybės teises) nepasinaudojo ikiteismine prašymo nagrinėjimo tvarka, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti atsisakytas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pareiškimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pirmojo argumento nepagrįstumo pasisakyta ankstesniame skyriuje, o 2010 m. spalio 5 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais šiuo atveju negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2010">3K-3-390/2010</a> nustatyta, kad prašymas atkurti nuosavybės teises atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai buvo pateiktas, tačiau šiai institucijai pirmiau nei teismui nepateikti (archyvų išduoti) dokumentai, galbūt patvirtinantys nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis); konstatuota, kad klausimas, ar turimų dokumentų pakanka turėtoms nuosavybės teisėms į žemę patvirtinti, nagrinėtinas ne teisme, bet nuosavybės teisių atkūrimo klausimus sprendžiančioje institucijoje ir tik esant šios išvadai, kad nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nepakanka, galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi nurodytoje byloje kasacinio teismo pasisakyta dėl bylos baigties, kai pareiškėjos nepasinaudojo ikiteismine prašymo nagrinėjimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju kasatoriaus pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises, taigi prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės ir byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukta pagrįstai. Tik pateikus tokį prašymą, atnaujinus terminą jam pateikti, valdymo nuosavybės teise faktas įgautų juridinę reikšmę.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 3,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. balandžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,54 Eur (tris Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Rimvydas Norkus
