Pareiškimo Nr. DOK-1560/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26915-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas R. S. sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 26 d. 19.30 val. iki 2019 m. birželio 28 d. 16.24 val. (dvi dienos) ir atlikta bausmė, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu.
2. R. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 26 d. nuo 18.30 iki 19.18 val. kartu su R. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o R. B. – ir nuo narkotinių medžiagų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio penktame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, R. B. tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka sudavus koridoriuje stovinčiam nukentėjusiajam E. I. į veido sritį, o po to nukentėjusiajam grįžus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, veikdami bendrininkų grupe, paėmę nukentėjusįjį už rankų nutempė į bendro naudojimo prausyklos patalpas ir jose tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarė plėštinių-durtinių žaizdų krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodinių kraujosruvų akių vokuose, odos nubrozdinimą kairiame skruoste bei nosies kaulų lūžį, taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam E. I. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis: patikslinta nuosprendžio aprašomoji bei rezoliucinė dalys ir nurodyta, kad R. S. ir R. B. už padarytą viešosios tvarkos sutrikdymą pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnį; R. S. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytos pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamąjį įsakymą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės. Kita nuosprendžio dalis nekeista. Nuteistųjų R. S. ir R. B. apeliaciniai skundai atmesti.
4. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Nuteistasis R. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį ir švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Pagal nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punktas). Konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju E. I. įvyko dėl paties nukentėjusiojo kaltės, kadangi jis, būdamas girtas, pirmas prikibo prie nuteistųjų R. S. ir R. B. dėl naudojimosi bendromis patalpomis, per didelio išleidžiamo vandens kiekio ir pan., taip pat dėl nuteistųjų tautybės (romų), juos įžeidinėjo bei žemino ir pirmas smūgiavo R. S. į veido sritį.
5.2. Byloje būtina individualizuoti abiejų nuteistųjų veikas, nes jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą dėl prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto ir kilusių pasekmių bei nuteistųjų susitarimo apimties. R. S. nusikalstama veika – smūgių sudavimas rankomis nukentėjusiajam – nekoreliuoja su nuteistojo R. B. atliktais smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai (plėštinės-durtinės žaizdos krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu, tai iš esmės sukėlė grėsmę gyvybei) buvo padaryti konkrečiu įrankiu – metaline šluotos koto dalimi. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių nebuvo bendrininkų susitarimo, kito nuteistojo nusikalstamas veikimas laikytinas vykdytojo ekscesu ir negali suponuoti baudžiamosios atsakomybės pareiškėjui dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam. Pareiškėjas negalėjo numatyti ir objektyviai įvertinti, kad kitas nuteistasis savo iniciatyva, pasiėmęs minėtą įrankį, juo suduos smūgius nukentėjusiajam ir jį sunkiai sužalos. Be to, pagal bylos duomenis, smūgių metaliniu šluotos kotu sudavimo metu pareiškėjas buvo pargriuvęs kartu su nukentėjusiuoju ir pastarojo buvo užgultas, dėl to jis fiziškai negalėjo pritarti kito nuteistojo veikimui, turėti tam įtakos ar paveikti, todėl negalima teigti, kad jis veikė neapibrėžta tyčia ir neva jį tenkino bet kokios smurtinio pobūdžio pasekmės. Pats nukentėjusysis pripažino, kad išsakė įžeidimus dėl nuteistųjų tautybės, žodinio konflikto metu pirmas smūgiavo pareiškėjui į veido sritį, o pareiškėjo jam padaryta žala žymiai mažiau pavojinga ir jam iš esmės jis neturi pretenzijų (tai patvirtino ir teisme). Todėl buvo visuma požymių apie galimą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. R. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tarp jų – ir į nosies sritį, todėl jo nusikalstama veika (dėl nukentėjusiojo nosies kaulų lūžio) atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Nors pareiškėjo ir nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, teismai visiškai neindividualizavo nuteistųjų veikų prieš nukentėjusįjį, nesivadovavo vykdytojo eksceso principu, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. Nuteistasis R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad byloje nustatyta, jog sunkus kūno sužalojimas padarytas kitam nuteistajam byloje R. B. suduodant nukentėjusiajam metaline šluotos koto dalimi, o dėl šių veiksmų bendrininkų susitarimo nebuvo, pareiškėjas negalėjo numatyti kito bendrininko, apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų, nusikalstamo veikimo ribų, dėl to kito nuteistojo nusikalstamas veikimas laikytinas vykdytojo ekscesu; jis (pareiškėjas) tik smūgiavo rankomis nukentėjusiajam, taip pat ir į nosies sritį, todėl jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
9. Kaip minėta, pagal BPK 451 straipsnio 2 punktą baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškime tik deklaratyviai teigiama, kad pagal nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Iš esmės pareiškime yra pateikiamas savas įvykio vertinimas (kad pareiškėjas negalėjo numatyti, jog kitas nuteistasis, pasiėmęs metalinį šluotos kotą, juo suduos smūgius nukentėjusiajam ir jį sunkiai sužalos) ir prašoma padaryti kitokią išvadą dėl bendrininkų susitarimo apimties, pareiškėjo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Vis dėlto, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, bylą patikrinęs ir pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistųjų susitarimo ribų. Teismas nurodė, kad viešoje vietoje vykusio pirminio konflikto tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo metu buvo apsikeista pavieniais smūgiais rankomis, ir nors konfliktas jau buvo pasibaigęs, nuteistieji užpuolė iš prausyklos einantį ir konflikto toliau neeskalavusį nukentėjusįjį E. I., tam panaudodami plytą ir metalinį šluotos kotą. Teismo teigimu, tai rodo kryptingus nuteistųjų veiksmus, nes nuteistieji metalinį šluotos kotą ir plytą pasiėmė jau išeidami iš buto ir vėliau juos panaudojo, matydami ir papildydami vienas kito veiksmus. Nuteistieji veikė bendrininkų grupe, jų susitarimas daryti bendrą nusikalstamą veiką pasireiškė konkliudentiniais veiksmais: jie vienu metu smurtavo prieš nukentėjusįjį, matė vienas kito smurtinius veiksmus, pritarė jiems, suvokė tokių veiksmų pasekmes; kartu veikdami pasiėmė įrankį ir daiktą, kuriais siekė padaryti sunkesnius sužalojimus nukentėjusiajam, turėjo tą patį tikslą – sužaloti E. I., atskirai nedetalizuodami galimų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, todėl nėra pagrindo konstatuoti vykdytojo ekscesą.
11. Taigi R. S. pareiškime nurodytais argumentais iš esmės kvestionuojamos minėtos byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės dėl nuteistųjų susitarimo bendrai veikti ribų. Tokie argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis pirmas smūgiavo jam į veido sritį ir pripažino išsakytus įžeidimus dėl nuteistųjų tautybės, tad byloje yra visuma požymių apie galimą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. BK 59 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai nepatenka į baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą, todėl baudžiamoji byla pagal šiuos nuteistojo pareiškime nurodytus argumentus taip pat negali būti atnaujinama.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo R. S. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą, todėl baudžiamoji byla neatnaujintina, o pareiškimas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
Olegas Fedosiukas
