Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-303/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18686-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.30.4.3; 2.4.2.1; 2.1.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
išteisintosios G. Č. gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžio.
Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu G. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 24 MGL (1200 Eur) dydžio bauda, nustatyta baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, pritaikius BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – planšetinis kompiuteris „HP Pavilion dv6000“, serijos Nr. CNF7053SP5.
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. Č. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Planšetinis kompiuteris „HP Pavilion dv6000“, serijos Nr. CNF7053SP5, grąžintas G. Č.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. Č. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus, būtent: nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą platinti, pagamino 22 pornografinio turinio vaizdo dokumentus – 10 vaizdo įrašų (detalesnis aprašymas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir masturbacija, be to, 12 vnt. nuotraukų (detalesnis aprašymas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), kuriose detaliai ir atvirai rodomi lytiniai organai, ir juos laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudodama galinio tinklo įrenginiu, per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ iš savo naudojamos paskyros pavadinimu (duomenys neskelbtini) išsiuntė socialinio tinklo „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini) naudotojui G. Z., tokiais savo veiksmais jis įgijo ir platino pornografinio turinio dalykus.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios G. Č. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį motyvuodamas tuo, kad nenustatyta G. Č. tyčia ir tikslas platinti pornografinio turinio dalykus BK 309 straipsnio prasme, todėl jos veika neatitinka BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata išreikštas principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Iš šio principo BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik viena išimtis, t. y. apeliacinės instancijos teismo nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-648/2020">2K-248-648/2020</a>, 2K-42-942/2020 ir kt.). Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas sprendimas, ar tik jo dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-303/2018">2K-241-303/2018</a>, 2K-151-648/2017 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tik tuo atveju, jei apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytus apskundimo pagrindus turi įvertinti viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018). Kai apeliantai prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos plačiausios apeliacinių skundų ribos ir tik tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtNDU4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-458/2020">2K-33-458/2020</a>). Byloje buvo paduotas tik prokuroro apeliacinis skundas, o tai reiškia, kad nuteistoji ir jos gynėjas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria buvo nuteistajai paskirta bausmė. Taigi prokuroras neskundė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl esminių BPK pažeidimų. Dėl to, remiantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva patikrinti bylą visa apimtimi. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių esminių pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti, ar tokie pažeidimai turėjo įtakos priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, kad tokių pažeidimų nepadaryta. Dėl to, nenustatęs pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir savo iniciatyva be teisinio pagrindo panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei išteisindamas G. Č. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas peržengė prokuroro paduoto apeliacinio skundo ribas ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Padarytas pažeidimas, kasatoriaus manymu, yra esminis, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina ir tai, kad, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo BK 309 straipsnio 1 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijamas G. Č. paskirtos bausmės teisingumas, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo aspektu.
3.2. Padarydamas išvadą, kad G. Č. veika neatitinka BK 309 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių, apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Byloje išteisintajai inkriminuotas tiek pornografinio turinio dalykų pagaminimas turint tikslą juos platinti, tiek jų platinimas. Pagal teismų praktiką pagaminimas BK 309 straipsnio prasme – tai platinti tinkamo pornografinio turinio dalyko sukūrimas (nufilmavimas, nuotraukos pagaminimas ir pan.). (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDEtMzk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-41-396/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-41-396/2016">1A-41-396/2016</a>). Platinimo tikslas konstatuojamas tada, kai kaltininkas įsigyja pornografinio turinio dalykus ne asmeniškai naudoti, bet planuodamas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti juos disponuoti bent vienam kitam asmeniui. Pagaminimas yra baigta nusikalstama veika, kai pornografinio turinio dalykas įgauna tokią sukūrimo stadiją, kai yra tinkamas platinti. Iš teismų nustatytų aplinkybių išplaukia, kad G. Č. vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurie pripažinti pornografinio turinio dalykais, pagamino tam, kad juos išsiųstų G. Z., o pagaminusi pornografinio turinio dalykus, šį savo sumanymą realizavo. Dėl to, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, G. Č. pagaminant pornografinio turinio dalykus, jos veiksmuose buvo baudžiamojo įstatymo reikalaujamas tikslas šiuos dalykus platinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaip pornografijos platinimas kvalifikuojami ir tokie kaltininko veiksmai, kai asmuo platinimo tikslams daro savo paties pornografinio turinio nuotraukas (ar vaizdo įrašus), o paskui juos vienaip ar kitaip išplatina (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-870/2019). Dėl to skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad G. Č. pagamino ir siuntė tik savo pačios vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurios pripažintos pornografinėmis, neturi teisinės reikšmės jos veikos kvalifikavimui pagal BK 309 straipsnio 1 dalį ir nešalina jos baudžiamosios atsakomybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma, kad pornografinio turinio dalykų platinimas – tai atlygintinis ar neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tokius dalykus tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu ar kompiuteriniu ryšiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2013">2K-284/2013</a>). Baudžiamasis įstatymas pornografinio dalyko platinimą pripažįsta nusikalstamu nuo šios veikos padarymo momento – perdavimo kitam asmeniui disponuoti. Dėl to inkriminuojant pornografinio dalyko platinimą nereikia nustatyti tikslo platinti. Svarbu, kad pornografinio turinio dalykai būtų perduoti bent vienam kitam asmeniui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. Č. neturėjo tyčios ir tikslo platinti pornografinio tyrimo dalykus, prieštarauja pirmiau nurodytai teismų praktikai. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko tyčios turinys nustatomas ne tik kaltininko prisipažinimu, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius, o suvokimui, kad G. Č. pagaminti vaizdo įrašai ir nuotraukos yra pornografinio pobūdžio, jokių specialių kaltininko savybių nereikia. Pagal teismų nustatytas aplinkybes pornografinio turinio dalykus G. Č. gamino ir platino ne kokiais nors kitais (pvz., medicininiais, moksliniais, edukaciniais ar kitais), o seksualiniais tikslais. Išplatintų vaizdo dokumentų kiekis (22 dokumentai) ir tai, kad jie buvo išplatinti per ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d.), daugkartiniais veiksmais, byloje esantis G. Č. ir G. Z. susirašinėjimo šiuo klausimu turinys patvirtina, kad G. Č. platino šiuos pornografinio turinio dalykus tiesiogine tyčia. Dėl to priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada akivaizdžiai stokoja pagrįstumo. Pagal teismų praktiką net ir vienos pornografinio turinio nuotraukos padarymas ir jos persiuntimas vienam asmeniui yra pripažįstami savarankiška nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58-942/2021">2K-58-942/2021</a>, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-870/2021). Dėl to nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad pornografinio turinio dalykų platinimas reikalauja sistemingo veikimo. Nelaikytinos teisiniu požiūriu nepriekaištingomis ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, kad pornografinio turinio dalykus G. Č. siuntė tik G. Z. asmeninėms reikmėms, taip su pastaruoju flirtuodama. BK XLIV skyriaus, kaip ir BK 309 straipsnio 1 dalyje, aprašytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra dorovė. Dorovė, kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, suprantama kaip elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje pagal jos požiūrį į gėrį ir blogį, teisingumą, pareigą, garbę. Byloje nustatyta, kad G. Z. ir G. Č. iš esmės nebuvo pažįstami, G. Z. tuo pačiu metu su dar bent šešiomis merginomis užsiėmė ta pačia veikla. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pornografinio turinio dalykų su masturbacija ir lytinių organų demonstravimu siuntimas nepažįstamam asmeniui, su kuriuo ryšys apsiribojo vien trumposiomis žinutėmis socialiniame tinkle, yra tik nekaltas flirtas ir nepažeidžia dorovės teisės taikymo aspektu, yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismas turi pareigą teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Šią pareigą byloje įvykdė pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas, kuris be pagrindo nekvalifikavo G. Č. veikos pagal BK 309 straipsnio 1 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos apeliacine tvarka ribas, įtvirtintinas BPK 320 straipsnio 3 dalyje, nes prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies – nuteistajai paskirtos bausmės, o apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį visa apimtimi.
5.1. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-190-648/2018). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti pirmosios instancijos teismo apskųstų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-204-697/2017, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.).
5.2. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai, inter alia (be kita ko), yra valstybės institucija, kuri, vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).
5.3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia BPK 320 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-648/2020">2K-248-648/2020</a>, 2K-42-942/2020, 2K-60-942/2019, 2K-213-942/2019, 2K-291-942/2018, 2K-281-942/2018). Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Konstitucijoje įtvirtintus principus ir nuostatas, jas aiškinančią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, baudžiamojo proceso paskirtį ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), negalimas toks BPK 320 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro skundą dėl bausmės nuteistajam ir nustatęs, kad asmuo pripažintas kaltu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, ir tokią teisinę situaciją ištaisęs asmeniui palankia linkme, būtų laikomas peržengusiu bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir padariusiu esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl to, teisėjų kolegijos manymu, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>).
5.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sugriežtinti nuteistajai G. Č. paskirtą bausmę, paskirtą baudos bausmę pakeičiant laisvės apribojimo bausme. Apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamas G. Č. veikos kvalifikavimas ir byloje surinktų įrodymų vertinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad G. Č. nepadarė BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, priėmė ją išteisinantį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų
6. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).
7. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad šis teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties – tyčios – G. Č. veiksmuose (ne)buvimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, darydamas priešingas nei pirmosios instancijos teismas išvadas dėl G. Č. kaltės, apeliacinės instancijos teismas savo išvadų nepagrindė išsamia ir nešališka byloje surinktų įrodymų analize, apsiribodamas tik tam tikra sava G. Č. parodymų ir jos susirašinėjimo „Facebook“ programėlėje „Messenger“ duomenų interpretacija, laikydamas, kad kaltinime detalizuotas G. Č. elgesys buvo tam tikra flirto forma. Pažymėtina, kad, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo byloje surinktų įrodymų viseto turinio, nelygino iš skirtingų įrodymų gautų duomenų tarpusavyje ir nenurodė įtikinamų ir konkrečių motyvų, kodėl kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina G. Č. parodymus, kuriais ji visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, G. Č. ir G. Z. susirašinėjimo „Facebook“ programėlėje „Messenger“ duomenis, kuriuose yra įvairių detalių duomenų apie G. Č. ir G. Z. pažintį ir bendravimą. Padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje.
9. Svarbu ir tai, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje yra nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>, 2K-48-511/2020, 2K-126-511/2019, 2K-139-689/2018, 2K-59-677/2017, 2K-61-895/2017, 2K-389-511/2016, 2K-83-895/2016). Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTcxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-719/2018">2K-343-719/2018</a>, 2K-272-895/2018, 2K-220-689/2018, 2K-139-689/2018, 2K-5-507/2017, 2K-107-507/2016). Šių taisyklių laikymasis ypatingą reikšmę įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra priešingos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-303/2018">2K-241-303/2018</a>, 2K-309-895/2017, 2K-113-303/2015). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. Č. visiškai prisipažino kalta dėl jai pareikšto kaltinimo, todėl, esant pagrindui, teismas išnagrinėjo bylą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka niekas iš proceso dalyvių atlikti įrodymų tyrimo nepageidavo, todėl įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, pats neištyręs įrodymų, juos įvertino visiškai kitaip nei pirmosios instancijos teismas ir padarė kitokias išvadas dėl G. Č. kaltės ir jos veikos atitikties BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nusikalstamos veikos požymiams, nors, kaip rodo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ne visos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos tinkamai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalį. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir priimti motyvuotą nuosprendį ar nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
