K. G. pagal BK 284 str., 28 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-891/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25127-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.26.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. R. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 11 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu K. G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant visu bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Iš K. G. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistas 46,04 Eur nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo sumos visiško įvykdymo. Iš K. G. R. nukentėjusiajam A. B. priteistas 330 Eur turtinės žalos ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo sumos visiško įvykdymo. Iš K. G. R. nukentėjusiajam A. B. priteistas 1850 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam A. B. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydžio. Iš K. G. R. nukentėjusiajam A. B. priteistas turtinės žalos atlyginimas padidintas iki 1020 Eur, neturtinės žalos atlyginimas – iki 800 Eur, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas – iki 2000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: jis 2023 m. liepos 6 d. apie 0.30 val., būdamas greitojo maisto restorano „McDonald's“, esančio Gedimino pr. 15, Vilniuje, viduje, konflikto su nukentėjusiuoju A. B. metu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 kartus į veidą, į kairės pusės šoną, žastą, blauzdą, taip padarė nukentėjusiajam A. B. kairio žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, ir žaizdą žando gleivinėje, nedidelius – dalinius 7-o viršutinio danties iš kairės ir 2-o apatinio danties iš dešinės vainikų lūžius, poodinių kraujosruvų kairiame šone, žastuose, kairėje blauzdoje, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. B. sveikatą, sukeldamas šiam fizinį skausmą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato S. Slapšinsko ir nuteistojo K. G. R. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. G. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 straipsnį, byloje baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties būtinosios sąlygos nenustatytos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. B. priteistiną turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydį, iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl šias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeitė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nuteistojo K. G. R. gynėjas advokatas O. Šibkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir K. G. R., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 28 straipsnio pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas K. G. R. apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas jį galioti, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismai savo procesinius sprendimus pagrindė nepatikimais, nenuosekliais, prieštaringais ir abejonių keliančiais duomenimis, bylos įrodymus vertino tendencingai ir neišsamiai, nepašalino byloje esančių abejonių dėl nuteistojo kaltės, jas vertino jo nenaudai ir savo sprendimus grindė prielaidomis. Skundžiamuose teismų sprendimuose liko tinkamai neįvertinti nukentėjusiojo A. B. įvykio metu atlikti veiksmai, taip pat K. G. R. atliktų veiksmų atitiktis būtinosios ginties sąlygoms. Tai lėmė netinkamą BK 28 straipsnio bei BK 284 straipsnio nuostatų taikymą ir atitinkamai neteisingų procesinių sprendimų byloje priėmimą.

3.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad K. G. R. priėjo prie A. B. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Tačiau K. G. R. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad konfliktą pradėjo ir išprovokavo būtent A. B., įžeidinėdamas K. G. R. ir G. U. necenzūriniais žodžiais. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantis vaizdo įrašas, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, patvirtina būtent K. G. R. nurodytas aplinkybes dėl konflikto pradžios. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tik po to, kai A. B., nusiėmęs ausines, atsisuko į K. G. R. ir kažką pasakė, nuteistasis taip pat atsisuko į nukentėjusįjį ir pradėjo kalbėti. Liudytojas G. U. parodė, kad „<...> po kurio laiko tas vyras pradėjo reikšti replikas jų atžvilgiu. Kiek pamena, didžioji dalis tų replikų buvo keiksmažodžiai. K. G. R. tik nusijuokė bei pasakė tam vyrui nustoti keiktis ir nusiraminti. Tačiau tas vyras ir toliau garsiai išsakė įvairius keiksmažodžius <...>.“ Liudytoja O. V. taip pat parodė, kad prasidėjus konfliktui suprato, jog būtent A. B. nepatiko, kad K. G. R. atsisėdo netoli jo, A. B. vartojo daug necenzūrinių žodžių, mosikavo rankomis. Dar prieš prasidedant aptariamam konfliktui, liudytoja pastebėjo, kad A. B. yra stipriai neblaivus, „kažkoks neadekvatus“. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pasirinko remtis nenuosekliais ir prieštaringais A. B. parodymais dėl konflikto pradžios, nors juos paneigia tiek vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, tiek nurodyti liudytojų parodymai. Neproporcinga reakcija į provokuojančius veiksmus nepašalina pačių provokuojančių veiksmų.

3.3. Per pirmą konflikto etapą nei A. B., nei K. G. R. nesudarė grėsmingos ir pavojingos situacijos. Sutiktina, kad galimai A. B. jokios realios fizinės grėsmės nekėlė, nuteistojo nelietė, nesiruošė smūgiuoti, tačiau ir K. G. R. siekė tik nuraminti stipriai neblaivų ir neadekvačiai besielgiantį A. B.. Tai patvirtina ne tik paties nuteistojo nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai, bet ir vaizdo įrašas bei liudytojų parodymai. K. G. R., A. B. pradėjus konfliktą, siekdamas jį nuraminti, paguldė A. B. iš pradžių ant stalo, po to ant grindų. Nuvertęs A. B. ant žemės, nuteistasis paaiškino, kad nenori eskaluoti konflikto ir nenori, kad prie jo lįstų. A. B. nenorėjo nusiraminti ir sustabdyti konflikto, nenustojo įžeidinėti ir spardėsi kojomis. Taigi, net jeigu nuteistasis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusįjį nuvertė „šiurkščiai“, iš visų K. G. R. veiksmų matyti, kad jis nesiekė eskaluoti konflikto su A. B., nesiekė naudoti prieš jį fizinio smurto ir pažeisti viešosios tvarkos, nesudavė nukentėjusiajam smūgio, siekė tik sulaikyti ir nuraminti jį, t. y. jokio realaus pavojaus nukentėjusiajam nekėlė. Akivaizdu, kad, be A. B. provokuojančių veiksmų, K. G. R. neturėjo jokios priežasties prieiti prie stipriai apsvaigusio nuo alkoholio jam nepažįstamo asmens.

3.4. Nuvertęs A. B. ant grindų, K. G. R. jį paleido ir konflikto netęsė, atsitraukė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, dar gulėdamas ant grindų, prieš atsikeldamas, A. B. toliau demonstravo neadekvatumą ir agresiją, bandė spardyti į kojas, parodė nuteistajam vidurinį pirštą. Taigi, būtent A. B. dėl savo girtumo negebėjo valdyti savo elgesio bei veiksmų ir pradėjo antrą konflikto etapą.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad antrame konflikto etape K. G. R. nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija, nes tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko muštynės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent A. B., atsistojęs nuo žemės, pastūmė K. G. R. ir po to pradėjo puolimą, bandė suduoti nuteistajam smūgius. Tai patvirtino ir pats apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad būtent A. B. per antrą konflikto etapą „perėmė iniciatyvą – priartėjo prie nuteistojo ir ėmėsi fizinių veiksmų prieš jį“. Liudytoja O. V. parodė, kad K. G. R. vis klausė A. B. „ką tu darai“, pastarasis bandė mosikuoti. Liudytojas G. U. parodė, kad „vyriškis, nuo žemės pašokęs, pradėjo mosikuotis prieš K. G. R. rankomis, bandydamas K. G. R. trenkt“. Iš liudytojų parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad, A. B. atsistojus nuo grindų, K. G. R. jokiais savo veiksmais konflikto neprovokavo ir niekaip A. B. nepuolė, nesiekė suduoti jam smūgių. Taigi, teismo vertinimas, kad konfliktas peraugo į abipusį fizinį susidūrimą, kai abu asmenys ne tik gynėsi, bet ir naudojo fizinį smurtą vienas prieš kitą, yra nepagrįstas. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad A. B., bandydamas suduoti K. G. R. smūgius, reagavo į įvykusią situaciją ar dalyvavo abipusėse muštynėse. A. B. per antrą konflikto etapą tiesiog nebuvo nuo ko gintis, nes K. G. R. neatliko jokių veiksmų, tik stovėjo šalia A. B., bandydamas jį raminti. Per antrą konflikto etapą būtent A. B. pirmas pradėjo pulti K. G. R. ir sudarė pavojingą situaciją. K. G. R. suduotas vienas smūgis A. B., priešingai teismų išvadoms, yra natūrali asmens reakcija į užpuolimą, tik reaguodamas į realų A. B. puolimą, K. G. R. sudavė jam ranka vieną smūgį. K. G. R. veiksmai buvo nukreipti į gynybą, tai patvirtina ir faktas, kad nuteistasis A. B. sudavė tik vieną smūgį, po to konflikto netęsė ir nuo nukentėjusiojo pasitraukė.

3.6. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad smūgis į žandą nebuvo vienintelis, buvo suduoti keli – 3–4 smūgiai, be to, jam gulint ant grindų, nuteistasis dar vieną kartą spyrė jam į blauzdą. Tačiau tokie A. B. parodymai yra paneigti bylos įrodymais. Vaizdo įraše užfiksuota, kad K. G. R. užsimoja dešine ranka ir kumščiu suduoda vieną smūgį A. B. į kairį skruostą, nukentėjusysis atsitrenkia į stalą ir parkrenta ant žemės, po to A. B. guli ant žemės, o K. G. R. grįžta prie G. U.. Daugiau K. G. R. prie A. B. nesiartino. Faktą, kad K. G. R. sudavė A. B. tik vieną smūgį, patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas G. U. parodė, kad „vyrai stovėjo priešais vienas kitą, nukentėjusysis užsimojo ranka, bandydamas smogti K. G. R. į veidą, į tai reaguodamas, K. G. R. trenkė ranka tam vyrui į galvos sritį, nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant grindų <...>“. Liudytoja O. V. nematė paties smūgio, tačiau matė, kaip A. B. parkrito ant grindų. Ji parodė, kad nukentėjusysis parkritęs dar kelias minutes juokėsi, po to nusiramino ir tiesiog gulėjo. Matė, kad prie nukentėjusiojo priėjo kiti lankytojai, o K. G. R. tuo metu skambino Nr. 112, kvietė policiją ir greitąją.

3.7. Nagrinėjamoje byloje esančios abejonės – nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas – teismų buvo aiškinamos tik K. G. R. nenaudai. Teismai tinkamai nepagrindė išvadų dėl K. G. R. parodymų nepatikimumo ir nepagrįstai juos vertino kaip jo gynybinę versiją. Priešingai teismų išvadoms, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent K. G. R. nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, kartu bylos įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad per antrą konflikto etapą nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

3.8. Be to, ir pirmas, ir antras konflikto etapas prasidėjo būtent dėl A. B. pirmiau aptartų veiksmų, t. y. būtent nukentėjusysis savo veiksmais sukūrė situaciją, kurią galima vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir tuo metu, kai A. B. vartojo necenzūrinius žodžius ir provokavo K. G. R. (į tai lankytojai atkreipė dėmesį), ir tuo metu, kai A. B. pastūmė K. G. R. ir bandė suduoti jam smūgius. Tačiau abiejų instancijų teismai nevertino A. B. prieš K. G. R. atliktų veiksmų, nevertino, kad pats K. G. R. turėjo teisę gintis, kai A. B. jį pastūmė ir bandė suduoti smūgius, nevertino, kad viešoji tvarka iš esmės pažeista pirmiausia būtent A. B. veiksmais, o savo išvadas grindė prielaidomis bei prieštaringais įrodymais, nepaisydami dalies byloje esančių įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo K. G. R. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes jie skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir skirtingam, nei žemesnės instancijos teismų atliktas, įrodymų, kurių pagrindu K. G. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vertinimui pateikti. Didžiąją dalį kasacinio skundo argumentų, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Šio teismo sprendimas priimtas remiantis byloje surinktų duomenų visetu. Teigti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio reikalavimai, nėra pagrindo.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą (be kita ko, dar kartą peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą) ir iš naujo įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad visos K. G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. B. byloje duotais parodymais, o nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jo elgesys buvo išprovokuotas A. B. veiksmų, paneigia objektyvūs bylos duomenys (taip pat ir įvykio vaizdo įrašas). Nagrinėjamu atveju konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties – vieno kitam išsakytų replikų, o nuteistojo reakcija į tai – smurtinių veiksmų inicijavimas – buvo neadekvati, neatitinkanti visuomenėje galiojančių elgesio taisyklių. Smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Byloje nustatyta, kad būtent nuteistojo K. G. R. veiksmai – A. B. nuvertimas ant stalo, ant žemės ir suduoti smūgiai – sukėlė aplinkiniams neigiamas emocijas. Smurtinių veiksmų atlikimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, rodo, kad nuteistasis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą jiems ir nusistovėjusioms moralės normoms. Nors nuteistojo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia paties viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nuteistasis viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai ir demonstratyviai. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, BK 284 straipsnio, kartu ir BK 28 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo taikytos tinkamai.

4.3. Kasaciniame skunde neginčijama, kad nukentėjusiam A. B. nustatytus kūno sužalojimus padarė nuteistasis K. G. R. kaltinime nustatytu laiku ir vietoje, tačiau laikomasi pozicijos, kad nuteistojo veiksmai buvo gynybiniai, išprovokuoti paties nukentėjusiojo veiksmų, todėl vertintini kaip būtinoji gintis ar jos ribų peržengimas. Abiejų instancijų teismai visiškai pagrįstai nustatė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Nuteistojo veiksmai po galimo smurto prieš jį buvo tyčiniai, jais buvo siekiama nukentėjusįjį sužaloti, o ne apsiginti.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, savo sprendime išanalizavo visas svarbias faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pažymėjo, kad po galimai atliktų nukentėjusiojo veiksmų nuteistasis turėjo veiksmų pasirinkimo laisvę – susilaikyti nuo fizinio smurto ir susidariusią konfliktinę situaciją išspręsti kitokiu būdu. K. G. R. pasirinko kitą veikimo būdą, pats ėmė spręsti susidariusią situaciją neteisėtomis priemonėmis. Visi kiti galimi nukentėjusiojo veiksmai, kuriuos kasatorius akcentuoja kaip neva pateisinančius nuteistojo panaudotą perteklinę ir neproporcingą jėgą, nepaneigia teismo išvadų, kad šiuo atveju nuteistojo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip būtinosios ginties.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. G. R. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, taikymo

6. Kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, tinkamai neįvertino nukentėjusiojo A. B. įvykio metu atliktų veiksmų, taip pat nuteistojo K. G. R. atliktų veiksmų atitikties būtinosios ginties sąlygoms, tai lėmė netinkamą BK 28 straipsnio ir kartu BK 284 straipsnio nuostatų taikymą, atitinkamai neteisingų procesinių sprendimų byloje priėmimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neteisingai nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo yra nepagrįsti.

7. BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

8. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-719/2025), o tam didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.

9. BK 28 straipsnyje įtvirtintos būtinosios ginties, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, taikymas, sprendžiant pagal išskirtas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, visų pirma yra siejamas su įvykio aplinkybių, susijusių su pavojingu, realiu bei akivaizdžiu kėsinimusi ir kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą atitinkančia gynyba, nustatymu.

10. Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-124-719/2022 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-495/2023, 2K-116-387/2024, 2K-245-976/2024 ir kt.). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-73-495/2022, 2K-245-976/2024).

11. Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškintos kelios situacijos, kai teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla, – prie tokių priskirtini atvejai, kai tarp asmenų vyksta konfliktas, kuriame visos pusės aktyviai dalyvauja, taip pat atvejai, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui. Aptartais atvejais veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-231-489/2020, 2K-38-788/2020, 2K-3-648/2021, 2K-73-654/2024 ir kt.).

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog pagal byloje teismų nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus abiejų instancijų teismai, pripažindami, kad K. G. R. neteisėtus smurtinius veiksmus atliko ne būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis), teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad greitojo maisto restorano „McDonald's“ viduje įvykusio žodinio konflikto metu nuteistasis K. G. R. prieš A. B. panaudojo fizinį smurtą, dėl to ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

14. Žemesnės instancijos teismai, nustatydami detalias paminėto įvykio faktines aplinkybes ir spręsdami, ar nagrinėjamu atveju buvo pavojingas, realus ir akivaizdus A. B. kėsinimasis, nuo kurio K. G. R. turėjo teisę gintis, priešingai nei nurodoma gynėjo kasaciniame skunde, įvertino byloje teisėtais būdais surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą. Abu teismai išsamiai išanalizavo tiek nukentėjusiojo A. B., tiek nuteistojo K. G. R., tiek byloje apklaustų liudytojų viso proceso metu duotus parodymus, juos gretino ne tik atskirai, bet ir tarpusavyje. Taip pat teismai itin kruopščiai ir detaliai išnagrinėjo įvykio vaizdo įraše, pareigūnų kūno kameromis užfiksuotus duomenis. Visus šiuos įrodymus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus teismai įvertino atskirai ir kaip visumą, nė vienam iš byloje esančių įrodymų, skirtingai nei nurodo kasatorius, nesuteikė išskirtinės reikšmės. Teismai nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojų parodymuose nustatė tam tikrus neatitikimus jų skirtingų apklausų metu ir tarpusavyje, taip pat prieštaravimus kitų įrodymų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, skundžiamuose sprendimuose motyvuotai pasisakė dėl, be kita ko, nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir pažymėjo, kad, nustatydami faktines bylos aplinkybes, jie remiasi ta dalimi byloje apklaustų asmenų parodymų, kurie sutampa tarpusavyje ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

15. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindami nuteistojo K. G. R. bei jo gynėjo argumentus dėl nuteistojo veikimo būtinosios ginties sąlygomis, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kilusio konflikto pobūdžiu, jo pradžia ir eiga, tiek su nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykiais, jų elgesiu iki įvykio, įvykio metu ir po jo, kruopščiai išanalizavo kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, taip pat įvertino nukentėjusiojo ir nuteistojo būseną (dėl apsvaigimo nuo alkoholio) bei jėgų santykį ir kt.

16. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nagrinėjamo įvykio metu pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš nuteistąjį K. G. R. nebuvo. Pats nuteistasis sukėlė pavojingą ir teisei priešingą situaciją, kurios metu nukentėjusiajam A. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Byloje nustatyta, kad iki K. G. R. su G. U. prisėdant prie stalo, prie kurio sėdėjo A. B., pastarasis elgėsi ramiai, buvo užsidėjęs ausines, prieš nuteistąjį neatliko jokių aktyvių veiksmų. Vėliau konfliktas tarp nuo alkoholio stipriai apsvaigusio (nustatytas 1,78 promilės girtumas) A. B. ir K. G. R. (nustatytas 0,31 promilės girtumas) prasidėjo dėl menkavertės priežasties – vieno kitam išsakytų replikų, vartojant necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Prasidėjus žodiniam konfliktui, A. B. jokios realios fizinės grėsmės nekėlė, nuteistojo nelietė, jokių požymių, kad nukentėjusysis ketintų naudoti fizinę prievartą (rengtųsi smūgiuoti ar pan.), nebuvo. Būtent K. G. R., nukentėjusiajam tebesėdint, pakilo nuo kėdės ir žemesniam bei smulkesniam už save A. B. griebė už rankos, užlauždamas ranką užvertė jį ant stalo ir prispaudė prie jo, po to grubiai nuvertė šį ant žemės. Nukentėjusysis bandė priešintis nuteistojo atliekamiems smurtiniams veiksmams, nuverstas ant žemės bandė pastarajam vieną kartą įspirti, tačiau nesėkmingai, taip pat rodė necenzūrinius gestus. Vėliau, nukentėjusiajam besikeliant nuo žemės, K. G. R. priartėjo prie nukentėjusiojo ir tiesė link jo rankas, o nukentėjusysis A. B. dėl prieš tai prieš jį panaudoto fizinio smurto bei galimo tokio smurto tęsimo instinktyviai nustūmė nuteistojo rankas ir pats ėmėsi fizinių veiksmų prieš nuteistąjį, bandydamas šiam suduoti. Po to, kai A. B. ir K. G. R. susikibo ir vėliau vienas nuo kito kiek atsitraukė, A. B. užsimojo ranka ir galimai prilietė nuteistąjį, tuomet K. G. R. pagavo nukentėjusįjį už drabužių ir užsimojęs trenkė jam kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė veidu į stalą, parkrito ant žemės ir ten pragulėjo kelias minutes.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas skundžiamais sprendimais nustatytas aplinkybes, pritaria žemesnės instancijos teismams, kad būtinosios ginties situacija – pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio galima kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą atitinkanti gynyba, – nagrinėjamo įvykio metu nenustatyta. Virš dviejų minučių trukusio įvykio metu nuteistajam K. G. R. pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo. Nukentėjusysis A. B. kilusio žodinio konflikto metu jokios realios fizinės grėsmės nekėlė, nuteistojo nelietė ir nesiruošė jam smūgiuoti. Būtent nuteistasis K. G. R. žodinį konfliktą eskalavo iki fizinio, neadekvačiai reaguodamas į nukentėjusiojo išsakytas replikas, ir šis konfliktas vėliau dėl nuteistojo prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų peraugo į muštynes. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, o puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-489/2015">2K-7-62-489/2015</a>, 2K-245-976/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.). Tokia išimtis šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad aptariamo įvykio metu K. G. R. nepatyrė jokių sužalojimų, nesiskundė fizinio skausmo sukėlimu, o nukentėjusiajam A. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų, in dubio pro reo principo nepažeidė, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismai BK 28 straipsnio nuostatų nuteistajam K. G. R. netaikė pagrįstai ir, nustatę K. G. R. veikoje visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, požymius, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Taigi, nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, tenkinti nuteistojo K. G. R. gynėjo kasacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. G. R. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys