Civilinė byla Nr. e3K-3-47-823/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1; 3.4.4.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. C. (S. C.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl tarpininkės „Colletra Finance Limited“ galutinių vartotojų A. P. (A. P.), A. G. (A. G.), A. P., A. F., „Birkensfield Limited“, „C.C. Watches Sarl“, C. B., C. P. (C. P.), „CFS-Zipp Limited“, „Client Business Support LTD“, D. A. (D. A.), „Del Mar Yachts Charter M.C.P.Y.“, D. M. (D. M.), F. W. K. (F. W. K.), „Fides Sarl“, F. M. (F. M.), F. P. (F. P.), „Gamma Due SLRS“, G. I., „GSM Tech Department“, „Hetica Klassic Italia SRL“, G. I., I. A. (I. A.), „Ionian Ray Yachting LTD“, „Italian Moments SRLS“, „K.C.S. & Co. Holdings Ltd“, L. C. (L. C.), L. T., L. C. R., L. C. (L. C.), L. T., „Mediasterre Ltd“, „Oris Group Agliana SRL“, P. K. (P. K.), „PC Perla Commerce LTD“, „Prepaid services glyfada Mike“, V. J. R. C. (V. J. R. C.), V. A. M., „W.H.S. Wordlhail System“, „WHS Monaco“, „No Excuses Agents Ltd“, „No Excuses Advisers Ltd“, R. M. F. (R. M. F.), V. C. N. (V. C. N.) finansinių reikalavimų tvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Payrnet“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių finansiniai reikalavimai, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Payrnet“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. V.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas dėl bendros 278 650,42 Eur sumos; kitų, tarp jų ir tarpininkės „Colletra Finance Limited“ galutinių vartotojų (iš viso 44), kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius juos ginčija, išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas.
4. Buvęs likviduojamos UAB „Payrnet“ vadovas S. C. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarpininkės „Colletra Finance Limited“ galutinių vartotojų (kreditorių) reikalavimai yra žymiai mažesni, todėl negali būti tvirtinami tokia apimtimi, kaip jie deklaruoja, o tvirtintini mažesne apimtimi, didžiosios dalies kreditorių reikalavimai atmestini. Pareiškėjas prašė patvirtinti šiuos kreditorių finansinius reikalavimus: C. B. – 2500 Eur; „CFS-Zipp Limited“ – 30 000 Eur; D. A. – 500 Eur; D. M. – 300 Eur; F. W. K. – 425 Eur; „Hetica Klassic Italia SRL“ – 6000 Eur; L. C. R. – 800 Eur; „No Excuses Advisers Ltd“ – 300 Eur.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti kreditorių L. C., A. G., „GMS Tech Department“, A. P., C. B. ir „WHS Monaco“ finansinius reikalavimus, patvirtino pirmos eilės kreditorių reikalavimus, tenkintinus pirmuoju etapu: A. P. – 10 062 Eur, A. F. – 1858,58 Eur, „Birkensfield Limited“ – 3390,25 Eur, „C.C. Watches Sarl“ – 33 634 Eur, C. P. – 966 342 Eur, „CFS-Zipp Limited“ – 2 582 604,52 Eur, „Client Business Support LTD“ – 44 417,47 Eur, D. A. – 4028,89 Eur, „Del Mar Yachts Charter M.C.P.Y.“ – 7637,43 Eur, D. M. – 46 442,50 Eur, F. W. K. – 1160,16 Eur, „Fides Sarl“ – 16 470,47 Eur, F. M. – 121 055,15 Eur, F. P. – 9962 Eur, „Gamma Due SLRS“ – 74 340,33 Eur, G. I. – 10 668,41 Eur, „Hetica Klassic Italia SRL“ – 191 917,63 Eur, G. I. – 21 065,80 Eur, I. A. – 9400,46 Eur, „Ionian Ray Yachting LTD“ – 5428,59 Eur, „Italian Moments SRLS“ – 37 299,02 Eur, „K.C.S. & Co. Holdings Ltd“ – 269 709,14 Eur, L. C. – 9010,30 Eur, L. T. – 3592,55 Eur, L. C. R. – 22 408 Eur, L. T. – 452 632 Eur, „Mediasterre Ltd“ – 9085,05, „Oris Group Agliana SRL“ – 4553,96 Eur, P. K. – 2336,72 Eur, „PC Perla Commerce LTD“ – 4527,72 Eur, „Prepaid services glyfada Mike“ – 34 695,88 Eur, V. J. R. C. – 2008 Eur, V. A. M. – 52 624,60 Eur, „W.H.S. Wordlhail System“ – 795,75 Eur, „No Excuses Agents Ltd“ – 11 987,05 Eur, „No Excuses Advisers Ltd“ – 58 791 Eur, R. M. F. – 49 996 Eur, V. Ch. N. – 39 468,15 Eur.
6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, prašydamas ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – galutinių vartotojų finansinių reikalavimų netvirtinti, išskyrus konkrečiai nurodytus kreditorių reikalavimus, kuriuos prašė patvirtinti: C. B. – 2500 Eur; „CFS-Zipp Limited“ – 30 000 Eur; D. A. – 500 Eur; D. M. – 300 Eur; F. W. K. – 425 Eur; „Hetica Klassic Italia SRL“ – 6000 Eur; L. C. R. – 800 Eur; „No Excuses Advisers Ltd“ – 300 Eur. Kitą nutarties dalį prašė palikti nepakeistą.
7. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes į procesą pirmosios instancijos teismo buvo įtrauktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu ir aktyviai dalyvauja UAB „Payrnet“ bankroto procese. Be to, pareiškėjo suinteresuotumas dalyvauti bylose dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo yra konstatuotas daugelyje teismų procesinių sprendimų – S. C. yra pateikęs skundus bylose dėl UAB „Payrnet“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo, šie skundai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat buvo priėmęs pareiškėjo kasacinį skundą dėl BTX TECH LTD kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (civilinė byla Nr. e3K-3-146-781/2025). Pareiškėjo teigimu, UAB „Payrnet“ nemokumo administratorius bendrovės kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesuose veikia pasyviai, nerenka ir neteikia įrodymų, neformuluoja pozicijos, nevykdo įrodinėjimo pareigos, neretai veikia prieš savo administruojamos bendrovės interesus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties.
9. Teismas nurodė, kad nors Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) tiesiogiai neįvardija asmenų, turinčių teisę ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į nuosekliai išplėtotą teismų praktiką, teisę ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti (taip pat ir ginčyti nutartis, kuriomis tvirtinamos bankrutuojančios įmonės su kitais kreditoriais sudarytos taikos sutartys) asmuo įgyja tik tada, kai pagrindžia savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tik tada, kai jo paties finansinį reikalavimą patvirtina teismas ir jis tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Payrnet“ vadovu buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. Taigi, UAB „Payrnet“ tarpininkės „Colletra Finance Limited“ galutinių vartotojų (kreditorių) finansinių reikalavimų patvirtinimo metu (2025 m. liepos 24 d.) pareiškėjas jau buvo praradęs šį teisinį statusą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „Payrnet“ bankroto byloje buvo patvirtintas S. C. pirmos eilės 3680,21 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas pirmuoju etapu, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarta išbraukti S. C., kaip pirmos eilės kreditorių, iš bendrovės kreditorių sąrašo, patenkinus jo reikalavimą iš Garantinio fondo lėšų. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisinis suinteresuotumas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimu yra išnykęs. Tai, kad buvęs bendrovės vadovas S. C. šiuo metu neturi teisinio suinteresuotumo bylos dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo baigtimi, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzLTU3Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-103-577/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-103-577/2025">e2-103-577/2025</a>, kurioje S. C. buvo pripažintas asmeniu, neturinčiu teisinio suinteresuotumo skųsti nutartį, kuria patvirtintas kreditorės „M.F.TEL“ finansinis reikalavimas.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog atskirajame skunde nurodytose bylose atskiruosius skundus pareiškėjas teikė dar iki padengiant jo finansinį reikalavimą, t. y. 2024 m. birželio, liepos mėnesiais, todėl tuo metu jis dar turėjo teisinį suinteresuotumą kaip bendrovės kreditorius.
12. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo S. C. atskirąjį skundą, 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad trečiojo asmens statusas UAB „Payrnet“ bankroto byloje jam buvo suteiktas visam bankroto procesui ir kitoms, su bankroto byla susijusioms, byloms, pripažino stokojančiais teisinio pagrįstumo. Teismas nurodė, kad asmens teisinis suinteresuotumas dalyvauti byloje ir skųsti teismo procesinius sprendimus turi būti įvertintas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką, joje reiškiamus reikalavimus ir nustatomas aplinkybes.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis buvo įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-403-864/2025), kuria buvo priimtas Lietuvos banko pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Payrnet“ iškėlimo. Paminėta nutartimi pareiškėjui, kaip UAB „Payrnet“ vadovui, buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai, susiję su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu. Apie pareiškėjo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą nurodytoje nutartyje nėra nurodyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atskirajame skunde nėra paneigta faktinė aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-411-450/2025 buvo patvirtintas S. C. pirmos eilės 3680,21 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas pirmuoju etapu, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-403-864/2025 nutarta išbraukti S. C., kaip pirmos eilės kreditorių, iš bendrovės kreditorių sąrašo, patenkinus jo reikalavimą iš Garantinio fondo lėšų. Kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025 pareiškėjas pateikė 2025 m. balandžio 15 d., o priimtas jis buvo 2025 m. gegužės 13 d., t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjas pašalintas iš UAB „Payrnet“ kreditorių sąrašo, priėmimo, todėl ši aplinkybė savaime neįrodo jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzLTU3Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-103-577/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-103-577/2025">e2-103-577/2025</a> sprendė dėl S. C. teisės ginčyti kreditorės „M.F.TEL“ finansinį reikalavimą ir konstatavo, kad S. C. materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, ir tuo pagrindu apeliacinį procesą pagal S. C. atskirąjį skundą nutraukė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartyje, kurią apskųsti apeliacine tvarka siekia pareiškėjas, nebuvo analizuojamos pareiškėjo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Tuo tarpu teisės buvusiems juridinio asmens vadovams ginti viešąjį interesą teisės aktai nesuteikia. Visų bendrovės kreditorių interesus nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos gina nemokumo administratorius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalį, 305 straipsnį, taip pat pažeidė Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-127-(7.1.2) patvirtinto Duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktą. Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, tiek pagrindinei UAB „Payrnet“ bankroto bylai, tiek galutinių vartotojų finansinių reikalavimų tvirtinimo UAB „Payrnet“ bankroto procese byloms yra suteiktas vienas teisminio proceso numeris. Šios bylos yra glaudžiai susijusios ir iš esmės sudaro vieną procesą, kuriame sprendžiami reikalavimai, tiesiogiai susiję su UAB „Payrnet“ bankroto procesu. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. priimta įsiteisėjusia res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir prejudicinę galią turinčia nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTg1Ny04NjQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-857-864/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-857-864/2025">eB2-857-864/2025</a> buvo konstatuota, kad S. C., kaip buvęs UAB „Payrnet“ vadovas, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra trečiasis asmuo visame UAB „Payrnet“ bankroto procese, įskaitant ir išskirtas bylas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Kadangi S. C. buvo suteiktas trečiojo asmens statusas pagrindinėje bankroto byloje, jis išlaiko šį statusą ir visose išskirtose bylose, įskaitant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procesus, ir turi visas trečiojo asmens teises, įskaitant teisę į apeliaciją tuose procesuose. Teismo pozicija, kad S. C. negali pasinaudoti apeliacijos teise, nors jam suteiktas trečiojo asmens statusas visame bankroto procese, prieštarauja CPK 47 straipsnio 2 daliai ir 305 straipsnio nuostatoms.
17.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri detalizuoja trečiųjų asmenų – ne kreditorių – teises bankroto procese. S. C. suinteresuotumas kyla ne iš kreditoriaus reikalavimo, o iš jo, kaip bankrutuojančios bendrovės vadovo, galimos civilinės atsakomybės. Tai konstatuota ir jau minėtoje įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartyje. Jeigu teismas priėmė nutartį, kuria aiškiai pripažino S. C. statusą byloje (kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) dėl galimos civilinės atsakomybės, vėlesnėse nutartyse šios išvados negali būti paneigiamos ar ignoruojamos. Priešingu atveju, turėdamas „pusiau trečiojo asmens“ statusą, bet neturėdamas apeliacijos teisės, S. C. būtų priklausomas nuo to, kaip bylą ves nemokumo administratorius. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartyje užfiksuotos aplinkybės, kad UAB „Payrnet“ apskaita buvo netvarkinga, lėšos netinkamai saugotos, priežiūros institucijoms teikti ne visi duomenys, taptų prejudiciniais faktais, kurie galėtų būti naudojami kitose bylose – tiek dėl vadovo atsakomybės, tiek dėl kitų ginčų, susijusių su UAB „Payrnet“ veikla. Atsisakius priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, tampa nebeaišku, ar Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis turi res judicata galią ir sukuria S. C. atžvilgiu prejudicinius faktus. Tokia situacija pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.
17.3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto proceso teisės normos reglamentuoja tam tikras kreditorių procesines teises (pvz., teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ar teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo), tačiau nereglamentuoja trečiųjų asmenų – ne kreditorių – teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad nebūtina turėti kreditoriaus statusą, kad būtų galima naudotis trečiojo asmens procesinėmis teisėmis bankroto procese, o tik pakanka būti įtrauktam kaip trečiajam asmeniui (nebūtinai kreditoriaus reikalavimo pagrindu) ir turėti savarankišką teisinį suinteresuotumą. S. C. buvo įtrauktas į procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, remiantis galimos civilinės atsakomybės grėsme kaip teisiniu ir faktiniu pagrindu. Tai reiškia, kad jo teisė skųsti procesinius sprendimus grindžiama ne kreditoriaus statusu, o savarankišku ir atskiru teisiniu suinteresuotumu.
18. Kreditorė „Hetica Klassic Italia SRL“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. S. C. UAB „Payrnet“ bankroto byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo – bendrovės kreditorius. Kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą dalyvauti bylose, kuriose yra tvirtinami kitų kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai bendrovei. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo kreditoriaus reikalavimas buvo patenkintas. Kadangi S. C. į nagrinėjamą bylą buvo įtrauktas dėl to, kad jis buvo UAB „Payrnet“ kreditorius, teismai tinkamai įvykdė savo pareigą pašalinti nesuinteresuotus asmenis iš proceso pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį.
18.2. Pareiškėjas savo teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla negalėjo kildinti vien iš to, kad jis yra buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas. Nagrinėjama byla yra susijusi tik su individualių kreditorių ir pačios bendrovės santykiu. Vadovaujantis pareiškėjo pozicija, visose bankroto bylose kaip tretieji asmenys turėtų dalyvauti buvę ir esami bankrutuojančios bendrovės valdymo organų nariai dėl jiems potencialiai galinčios kilti atsakomybės – tokia praktika prieštarautų civilinio proceso taisyklėms.
18.3. Bendrovės vadovo galimos atsakomybės klausimas yra pernelyg nutolęs nuo šios bylos esmės, o pareiškėjo teiginiai yra hipotetiniai. Šioje byloje nebuvo nei nagrinėjamos, nei bandomos įrodinėti kokios nors pareiškėjo civilinės atsakomybės sąlygos. Patvirtintus finansinius reikalavimus turės įvykdyti ne pareiškėjas, o pati bendrovė iš savo turto. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyku taip pat nebuvo nė vienas iš tyčinio bankroto požymių, nurodytų JANĮ, todėl pareiškėjo teisėms ir pareigoms ši byla neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos.
18.4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi tik nurodė, kokias pareigas turi atlikti buvęs bendrovės vadovas, kai bendrovei yra iškeliama nemokumo byla, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartyje nurodoma tik tai, kad pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą bankroto byla, kadangi jam už pareigų nevykdymą gali grėsti atsakomybė pagal JANĮ 13 straipsnį. Tačiau pareiškėjas neskiria buvusio juridinio asmens vadovo atsakomybės pagal JANĮ ir civilinės atsakomybės kreditoriams pagal tiesioginius ieškinius. Pagal JANĮ 13 straipsnį, kreditorius tiesiogiai gali reikalauti žalos atlyginimo iš buvusių juridinio asmens valdymo organų atskiroje byloje, tačiau tokiu atveju galima reikalauti tik tos žalos, kuri nėra atlyginta pasibaigus bankroto bylai. Be to, tiesioginius ieškinius kreditorius gali reikšti tik tuomet, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu arba buvusio juridinio asmens vadovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatinėjamos jokios pareiškėjo atsakomybės sąlygos dėl galimo tyčinio bendrovės bankroto, nėra įrodinėjami neteisėti veiksmai, specifiškai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimus, ir apskritai nėra aišku, koks bus bendrovės turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis pasibaigus bankroto procesui.
18.5. Aprašo 3.10 punktas nurodo, kad šis aprašas yra taikomas ne proceso šalims, o teismų informacinės sistemos LITEKO naudotojams – teisėjui ar teismo darbuotojui. Aprašas nėra skirtas toms nuostatoms, pagal kurias yra aiškinamas ir nustatomas asmens teisinis suinteresuotumas kiekvienos bylos baigtimi, pakeisti – šis aprašas nei reglamentuoja, nei nustato kokias nors proceso dalyvių teises. Be to, pareiškėjo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo bylose, kuriose analizuotos Aprašo nuostatos, buvo nagrinėjamos kitos aplinkybės ir sprendžiami kiti klausimai nei tie, kurie buvo spręsti nagrinėjamoje byloje.
19. Kreditoriai „No Excuses Agents Ltd.“, „No Excuses Advisers Ltd.“ ir R. M. F. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. S. C. į pagrindinę bankroto bylą nebuvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tad toks statusas jam negali būti suteikiamas ir subprocesuose. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi S. C. į bankroto bylą buvo įtrauktas kaip UAB „Payrnet“ direktorius, kad atliktų JANĮ įtvirtintas pareigas, tenkančias bankrutuojančių bendrovių direktoriams, taip pat ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatyme, kadangi bankroto byla iškelta finansų įstaigai.
19.2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTg1Ny04NjQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-857-864/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-857-864/2025">eB2-857-864/2025</a>, neturi res judicata ir prejudicinės galios. Šia nutartimi teismas sprendė vienintelį procesinį klausimą – dėl S. C. pašalinimo iš pagrindinės UAB „Payrnet“ bankroto bylos. Tai yra tarpinė, procesinio pobūdžio nutartis. Kita vertus, tai, kad S. C. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti kreditorių reikalavimų (ne)patvirtinimą, jau konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės kreditorės „M. F. TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo.
19.3. Buvusio bendrovės kreditoriaus ar buvusio bendrovės vadovo statusas nelemia S. C. teisinio suinteresuotumo. JANĮ nėra įtvirtinta buvusio bendrovės vadovo (direktoriaus) teisė skųsti teismo nutartis, kuriomis patvirtinami kreditorių reikalavimai. Aiškinimas, kad buvę bankrutuojančios bendrovės direktoriai automatiškai būtų laikomi suinteresuotais asmenimis bankroto byloje, pažeistų pamatinį nemokumo proceso efektyvumo principą, kuriuo siekiama kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).
19.4. Net jei S. C. būtų laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, jis neturi procesinio teisinio suinteresuotumo skųsti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra nepalankus. Nutartis, kuria nuspręsta dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, S. C. nėra nepalanki ir jam nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.
20. Kreditoriai C. P., L. T. ir F. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas iš esmės suformuotų taisyklę, kad bet kurioje juridinio asmens bankroto byloje buvęs juridinio asmens vadovas turi teisę savo vardu teikti skundus ir ginčyti sprendimus iš juridinio asmens priteisti lėšas kreditoriams dėl hipotetinės galimybės taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, tačiau buvusio bendrovės vadovo atsakomybės taikymo aspektai yra pernelyg nutolę nuo skundžiama nutartimi sukuriamų materialiųjų teisių ir pareigų.
21. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Payrnet“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas S. C. daro viską, kad vilkintų atsakovės bankroto procesą. Per daugiau nei dvejus metus yra patvirtinta mažiau nei pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų. Tokia situacija susidarė dėl nuolatinių S. C. teikiamų atskirųjų skundų – toks S. C. elgesys neatitinka CPK 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
22. Kreditorė „CFS-Zipp Limited“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. S. C. nei į pagrindinę bendrovės bankroto bylą, nei į šią bylą nebuvo įtrauktas motyvuojant jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civiline ar juo labiau baudžiamąja atsakomybe. S. C. pozicija dėl galimos jo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės yra neatskleista ir nekonkreti.
22.2. Aprašas neįtvirtina asmens suinteresuotumo nagrinėjama civiline byla taisyklių. Tai yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas teismų administraciniams reikalams tvarkyti.
22.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, nes tokios praktikos, kad bendrovės vadovo įtraukimas į procesą JANĮ 18 ir 19 straipsniuose nurodytiems veiksmams atlikti išplečia vadovo suinteresuotumą absoliučiai visose bylose (subprocesuose), kurios kyla iš bankroto bylos, nėra. JANĮ taip pat nenustato galimos bendrovės vadovo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės kaip jo teisinio suinteresuotumo pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio (atskirojo) skundo subjektui keliamų reikalavimų
23. Juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuoja JANĮ. Juridinių asmenų nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (nutartis ar sprendimas, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC05MzMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98-933/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98-933/2025">3K-3-98-933/2025</a>, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl antrosios apeliacinio proceso prielaidos, t. y. dėl to, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
26. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Ši nuostata taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, pirmoji sąlyga, kurią turi atitikti apeliacijos subjektas, – byloje dalyvaujančio asmens procesinio statuso turėjimas. Pagal CPK nuostatas, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis).
27. Asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175-1075/2020">3K-3-175-1075/2020</a>, 19 punktas). Kitaip nei materialusis teisinis suinteresuotumas, reiškiantis, kad byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau jo procesinė padėtis lemia suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYtODIzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-36-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-36-823/2025">e3K-3-36-823/2025</a>, 16 punktas).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (materialųjį ir procesinį arba tik procesinį), tačiau ne kiekvienas jų yra teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo procesinis sprendimas. Kadangi teisę kreiptis į teismą, taip pat ir apeliacinės instancijos, turi tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis), tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, apeliantas turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Neturinčio teisinio suinteresuotumo skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu asmens atskirąjį skundą turi būti atsisakyta priimti, o jei ši aplinkybė nustatoma jau po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYtODIzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-36-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-36-823/2025">e3K-3-36-823/2025</a>, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Taigi, pareiškėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje dalyvaujančio asmens procesinio statuso turėjimas pats savaime suteikia teisę apeliacine tvarka skųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, ar tam tikras asmuo yra tinkamas apeliacijos subjektas, turi būti įvertintos dvi aplinkybės: 1) ar šis asmuo turi byloje dalyvaujančio asmens statusą ir 2) ar jis yra teisiškai suinteresuotas skundžiamo sprendimo (nutarties) pakeitimu ar panaikinimu. Kadangi JANĮ teismo nutarčių, kuriomis patvirtinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, apskundimo procesinės tvarkos nereglamentuoja ir jokių išimčių šiuo klausimu nenustato, tokios pat sąlygos taikytinos ir nutartims dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskųsti (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis).
Dėl pareiškėjo procesinio statuso
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Payrnet“ vadovas, šiai bendrovei vadovavęs nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo, jis taip pat yra buvęs bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi, o šį reikalavimą patenkinus pareiškėjas 2025 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo išbrauktas iš bendrovės kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kurios peržiūrėjimo apeliacine tvarka siekia pareiškėjas, priėmimo metu pareiškėjas UAB „Payrnet“ kreditoriaus statuso nebeturėjo.
31. Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį skirtingai aiškinamas pareiškėjo įtraukimo į UAB „Payrnet“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrindas ir momentas. Pareiškėjas teigia, kad kaip trečiasis asmuo į UAB „Payrnet“ bankroto bylą jis buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi dėl bankroto bylos UAB „Payrnet“ iškėlimo, teismui pripažinus jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, savarankišką teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kuris nėra išnykęs. Tuo tarpu kreditorė „Hetica Klassic Italia SRL“ atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad pareiškėjas UAB „Payrnet“ bankroto byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo kaip bendrovės kreditorius, todėl, šio statuso netekęs, turėjo būti pašalintas iš bankroto bylos remiantis CPK 47 straipsnio 5 dalimi. Tiek kreditorė „Hetica Klassic Italia SRL“, tiek kiti atsiliepimus į kasacinį skundą pateikę asmenys laikosi pozicijos, kad pareiškėjo, kaip buvusio UAB „Payrnet“ vadovo, statusas nėra pakankamas tam, kad būtų pripažintas pareiškėjo teisinis suinteresuotumas dalyvauti UAB „Payrnet“ bankroto byloje trečiuoju asmeniu, ar juolab ginčyti UAB „Payrnet“ kreditorių finansinius reikalavimus.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šią bylą nagrinėjusių teismų pozicija dėl pareiškėjo procesinio statuso stokoja nuoseklumo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo argumentus, kad jis buvo įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, pripažino nepagrįstais, atsižvelgdamas į tai, jog nuorodos apie pareiškėjo įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu šioje nutartyje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikrų įpareigojimų pareiškėjui, kaip buvusiam UAB „Payrnet“ vadovui, nustatymas negali būti prilygintas jo įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu. Tačiau, kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo pareiškėjas, ši apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtos neskundžiamos 2025 m. vasario 10 d. nutarties, kurioje teismas, spręsdamas dėl kreditorės „Hetica Klassic Italia SRL“ prašymo pašalinti pareiškėją iš UAB „Payrnet“ bankroto bylos, nurodė, kad pareiškėjas į UAB „Payrnet“ bankroto bylą buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo būtent Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, be kita ko, įvertinus aplinkybę, kad jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, gali kilti žalos atlyginimo klausimas JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, todėl jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad tai, jog nemokumo administratoriaus ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus teismas išskyrė į atskirus procesus, reiškia tik lengvesnį jų administravimą procesine prasme, bet nesukuria atskirų UAB „Payrnet“ bankroto bylų, todėl pareiškėjas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, visame bankroto procese, t. y. ir išskirtose bylose. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad toks teismų pozicijos dėl pareiškėjo statuso UAB „Payrnet“ bankroto byloje prieštaringumas nėra suderinamas su teisinio apibrėžtumo principu ir pažeidžia pareiškėjo procesines teises, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujančio asmens procesinis statusas lemia ir tam tikras procesines pasekmes, inter alia (be kita ko), įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudiciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
33. Teisės doktrinoje bankroto proceso subjektai (dalyviai) pagal jų vaidmenį bankroto procese skirstomi į bankroto byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius. Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami bankroto proceso dalyviai, teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu kitais proceso dalyviais pripažįstami asmenys, vienokia ar kitokia forma įtraukti į bankroto procesą, tačiau teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, p. 204). Šis skirstymas iš esmės atitinka CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (CPK 37 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1 dalis).
34. Aiškindamas iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ specialiai nereglamentuoja. ĮBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2010">3K-3-21/2010</a>; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2010">3K-3-405/2010</a>; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2013">3K-3-630/2013</a>; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzItMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372-219/2019">3K-3-372-219/2019</a>, 26 punktas). Bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2013">3K-3-630/2013</a>; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Turtinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei turėjimas nėra būtina prielaida dalyvauti bankroto procese; trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su bankroto byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei turtinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2013">3K-3-630/2013</a>).
35. JANĮ nuostatos taip pat neįtvirtina baigtinio bankroto proceso dalyvių ar bankroto byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo. Pagal JANĮ nuostatas, prie nemokumo proceso dalyvių, be juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, šio juridinio asmens kreditorių ir nemokumo administratoriaus, priskiriami ir kiti dalyvaujantys byloje ir nemokumo procese asmenys (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasacinio teismo praktika dėl bankroto bylos subjektų sąrašo formavimo, suformuota taikant ĮBĮ nuostatas, išlieka aktuali ir aiškinant JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
36. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 1, 2 dalis). Bankroto proceso metu juridinio asmens valdymo organai privalo bendradarbiauti su teismu ir kitais bankroto proceso dalyviais (nemokumo administratoriumi). Šios pareigos vykdymas itin svarbus veiksmingo nemokumo procesui užtikrinti, nes operatyvus su įmonės ūkine komercine veikla, sandoriais susijusios informacijos teikimas yra reikšmingas atliekant, visų pirma, bankroto proceso administravimo veiksmus (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 19). Dėl šios priežasties JANĮ įtvirtintos tam tikros konkrečios juridinio asmens valdymo organų pareigos bankroto proceso metu (JANĮ 20, 57 straipsniai).
37. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad vykdydamas JANĮ jam įtvirtintas pareigas, susijusias su bendrovės turto ir informacijos perdavimu nemokumo administratoriui, juridinio asmens vadovas veikia kaip kitas bankroto proceso dalyvis, t. y. jo funkcija bankroto procese yra pagalbinė. Taigi, vien ta aplinkybė, kad nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį bankrutuojančio juridinio asmens vadovui nustatomi tam tikri įpareigojimai, susiję su turto ir informacijos perdavimu, savaime nereiškia bankrutuojančio juridinio asmens vadovo įtraukimo į bankroto bylą kaip byloje dalyvaujančio (trečiojo) asmens. Kita vertus, kai kurie bankroto proceso metu sprendžiami klausimai gali paveikti buvusio bankrutuojančio juridinio asmens vadovo materialiąsias teises ir pareigas (JANĮ 13, 70 straipsniai), todėl dėl juridinio asmens vadovo įtraukimo į bankroto bylą kaip trečiojo asmens turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus šiuos nutarties 34 punkte nurodytus kriterijus.
38. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinis statusas asmeniui suteikiamas bylą nagrinėjančio teismo procesiniu sprendimu ir išlieka tol, kol, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).
39. Nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai nepaisant to, jog tiesioginės nuorodos apie pareiškėjo įtraukimą į UAB „Payrnet“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Payrnet“ iškėlimo nėra, toks pareiškėjo statusas UAB „Payrnet“ bankroto byloje nuo pat jos iškėlimo yra pripažintas galiojančia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi, kuri nėra kasacijos šioje byloje objektas. Nei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kurios peržiūrėjimo apeliacine tvarka siekia pareiškėjas, priėmimo metu, nei šiuo metu šis pareiškėjo statusas nėra išnykęs, t. y. pareiškėjas nėra pašalintas iš bylos CPK 47 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.
40. Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad, pripažinus jam byloje dalyvaujančio asmens statusą pagrindinėje bankroto byloje, toks statusas jam turi būti pripažįstamas ir visuose bankroto bylos subprocesuose, įskaitant procesus dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais nepripažinus jam teisinio suinteresuotumo byloje dėl UAB „Payrnet“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo, buvo pažeistos Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-127-(7.1.2) patvirtinto Duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo 23 punkto nuostatos.
41. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų civilinių, baudžiamųjų, administracinių nusižengimų ir administracinių bylų, teisminės mediacijos bylų, ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje pagrindinius principus ir tvarką, jo paskirtis – užtikrinti bendrą, nuoseklią teismuose nagrinėjamų bylų, teisminės mediacijos bylų ir ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenų tvarkymo LITEKO praktiką (Aprašo 1, 2 punktai). Aprašas yra priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 17 punkto pagrindu ir yra išimtinai administravimui teismuose skirtas teisės aktas. Kadangi Aprašas nėra proceso teisės aktas ir bylų nagrinėjimo teismuose tvarkos nereglamentuoja, jo nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų veiklą reglamentuojančiuose (taip pat ir procesiniuose) teisės aktuose nevartojama subproceso sąvoka. Savo esme subprocesas teismo nagrinėjamoje byloje yra su nagrinėjama pagrindine byla tiesiogiai susijęs šalutinis, papildomas procesas, kurio metu dažniausiai sprendžiami tarpiniai procesiniai klausimai (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nemokumo bylose – dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo, dėl įmonės tyčinio bankroto ir kt.). Teisminių procesų, ypač sudėtingų kategorijų bylose, skaidymas į sudėtines dalis yra būdingas ir reikšmingas įvairiais kitais, neprocesiniais, tikslais – bylų apskaitos teismų informacinėje sistemoje, teisėjų darbo krūvio apskaitos, statistikos ir kt., tačiau toks subprocesas išlieka pagrindinės bylos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc4LTM4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-178-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-178-381/2025">e3K-3-178-381/2025</a>, 61 punktas). Kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI5LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-129-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-129-219/2018">e3K-3-129-219/2018</a>, 28 punktas). Nurodytas išaiškinimas nereiškia, jog visi bankroto byloje dalyvaujantys asmenys kiekviename iš šalutinių bankroto bylos procesų turi dalyvauti asmeniškai. Pavyzdžiui, bankrutuojančios įmonės kreditoriams kai kuriuose šalutiniuose procesuose, atsižvelgiant į juose sprendžiamų klausimų pobūdį, gali atstovauti nemokumo administratorius (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
43. Taigi, pareiškėjas kasaciniame skunde pagrįstai teigia, jog, turėdamas byloje dalyvaujančio asmens statusą UAB „Payrnet“ bankroto byloje, jis yra byloje dalyvaujantis asmuo ir šios bylos šalutiniuose procesuose, įskaitant procesus dėl UAB „Payrnet“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmoji pareiškėjui, kaip atskirojo skundo subjektui, keliama sąlyga – byloje dalyvaujančio asmens procesinio statuso turėjimas – nagrinėjamoje byloje yra tenkinama.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui buvo leista naudotis byloje dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nors apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo procesinio statuso iš skundžiamos nutarties motyvų nėra visiškai aiški, pareiškėjo atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti ne dėl byloje dalyvaujančio asmens statuso neturėjimo, o dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinti kreditorių reikalavimai, stokos (šios nutarties 29 punktas). Todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl pareiškėjo, kaip buvusio UAB „Payrnet“ vadovo, teisinio suinteresuotumo ginčyti teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
Dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo teisinio suinteresuotumo ginčyti teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai
45. Atsiliepime į kasacinį skundą kreditoriai „No Excuses Agents Ltd.“, „No Excuses Advisers Ltd.“ ir R. M. F. nurodo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, jis neturi teisinio suinteresuotumo skųsti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, nes ši nutartis neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ir (ar) pareigoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimto teismo procesinio sprendimo tiesioginė įtaka byloje dalyvaujančio asmens teisėms ir pareigoms apibūdina tik materialųjį teisinį suinteresuotumą, kaip vieną iš teisinio suinteresuotumo rūšių (šios nutarties 27 punktas). Tuo tarpu teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apelianto teisinio suinteresuotumo rūšimi (materialusis ir procesinis ar tik procesinis suinteresuotumas) pagal įstatymą nėra ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYtODIzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-36-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-36-823/2025">e3K-3-36-823/2025</a>, 24 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025, 31 punktas). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, suinteresuotumas bylos baigtimi yra procesinis teisinis. Tai reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai nepaveiks trečiojo asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo asmens ir vienos iš proceso šalių santykių pobūdį, gali jas paveikti netiesiogiai.
47. JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 116 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Byloje pagal kreditoriaus bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pareikštą reikalavimą skolininkas yra pats juridinis asmuo, o ne jo valdymo organai. Kadangi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis), bankrutuojančio juridinio asmens vadovo teisinis suinteresuotumas ginčyti kreditorių reikalavimus negali būti kildinamas iš jo, kaip nemokaus juridinio asmens atstovo, įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės buvusiam bankrutuojančio juridinio asmens vadovui bankroto procese ginti viešąjį interesą. Taigi, sprendžiant dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo teisės apeliacine tvarka skųsti teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, turi būti įvertinta, ar jis turi savarankišką teisinį suinteresuotumą, pasireiškiantį tuo, kad teismo sprendimas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ateityje gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.
49. Pagal bendrąją taisyklę, juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui, o ne jo valdymo organui ar jo nariui. Juridinio asmens valdymo organai neatsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, todėl nėra tiesioginiai teisinio santykio tarp juridinio asmens ir jo kreditoriaus dalyviai. Tačiau galiojantys teisės aktai ir kasacinio teismo formuojama praktika įtvirtina atvejus, kai ginčo tarp nemokaus juridinio asmens ir jo kreditoriaus baigtis (atitinkamo dydžio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas) gali ateityje turėti įtakos juridinio asmens vadovo teisinės atsakomybės apimčiai.
50. Pirma, pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje žala, atsiradusi dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, siejama su įmonės skolų apimtimi, išaugusia dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, t. y. atitinkamu laikotarpiu atsiradusiais naujais kreditorių reikalavimais ar per atitinkamą laikotarpį padidėjusia esamų kreditorių reikalavimų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, pažeidus pareigą laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą bankroto byloje patvirtinti naujai atsiradę (padidėję) kreditorių reikalavimai turėtų tiesioginę reikšmę nustatant juridinio asmens vadovo padarytos žalos dydį.
51. Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Žalos dydis tokiu atveju siejamas su bankroto proceso metu likusia nepatenkinta kreditoriaus reikalavimo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMtODIzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-53-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-53-823/2025">e3K-3-53-823/2025</a>, 33 punktas). Akivaizdu, kad likusios nepatenkintos kreditoriaus reikalavimo dalies dydis priklauso, visų pirma, nuo to, kokio dydžio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas, nes bankroto proceso metu tenkinami tik įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti kreditorių reikalavimai.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties 50–51 punktuose nurodytais atvejais juridinio asmens vadovas, kuris bankroto byloje dalyvavo trečiojo asmens statusu, byloje dėl jo civilinės atsakomybės nebegalėtų ginčyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kadangi būtų saistomas šio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinės galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, nors atsiliepimuose į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, jog bylose dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo dėl buvusio bankrutuojančio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nėra sprendžiama, tai nepaneigia nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo galimos įtakos juridinio asmens vadovo, kuris į bankroto bylą įtrauktas kaip trečiasis asmuo, materialiųjų teisių ir pareigų apimčiai.
53. Juridinio asmens vadovui, kuris nebuvo įtrauktas į bankroto bylą kaip trečiasis asmuo, nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo res judicata ir prejudicinės galios neturi. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kitaip nei įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kuri taikoma tik byloje dalyvavusiems asmenims, įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtODIzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-823/2021">e3K-3-96-823/2021</a>, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pakartotinis kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu juridinio asmens bankroto byloje, pagrįstumo vertinimas byloje dėl šio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo ir teisinio apibrėžtumo principų požiūriu yra nepageidautinas, nes sudaro prielaidas egzistuoti dviem tarpusavyje nesuderinamiems teismo sprendimams tuo pačiu klausimu. Atsižvelgiant į tai, bankrutuojančio juridinio asmens vadovui, pagrįstai manančiam, kad jam gali kilti teisinė atsakomybė šios nutarties 50–51 punktuose nurodytais pagrindais, turi būti sudaryta galimybė dalyvauti bankroto byloje kaip trečiajam asmeniui ir ginčyti tuos kreditorių reikalavimus, kurie, jo įsitikinimu, yra nepagrįsti (šios nutarties 37 punktas).
54. Atsiliepimuose į kasacinį skundą, be kita ko, teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareiškėjui nagrinėjamu atveju nėra pareikšti, taip pat nėra sprendžiama ir dėl UAB „Payrnet“ tyčinio bankroto, bylos dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo baigties galima įtaka pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tik hipotetinė ir nepakankama tam, kad jam būtų pripažintas teisinis suinteresuotumas ginčyti kreditorių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pareiškėjo teisinis suinteresuotumas, susijęs su galima jo, kaip buvusio UAB „Payrnet“ vadovo, teisine atsakomybe, jau yra pripažintas galiojančia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi ir skundžiamais teismų procesiniais sprendimais nepaneigtas. Kita vertus, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tiek kreipimasis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimas išlieka galimas iki UAB „Payrnet“ bankroto proceso pabaigos. Nesuteikus pareiškėjui teisės ginčyti kreditorių reikalavimus jų tvirtinimo etape ir teismo procesiniam sprendimui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjus, būtų apribotos pareiškėjo galimybės gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, jei tokie jam būtų pareikšti vėliau, kadangi pareiškėjas šioje byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu (šios nutarties 52 punktas).
55. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti kreditorių atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytam argumentui, kad, pripažinus bankrutuojančio juridinio asmens vadovo (jei jis dalyvauja bankroto byloje kaip trečiasis asmuo) teisę ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus, būtų pažeistas nemokumo proceso efektyvumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent juridinio vadovas paprastai geriausiai žino aplinkybes dėl bendrovės santykio su atitinkamais kreditoriais bei jų reikalavimų dydžio, jo dalyvavimas bylose dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo ne tik nepažeidžia JANĮ įtvirtintų bankroto proceso principų, bet priešingai – padeda juos užtikrinti. Priešingai nei teigiama UAB „Payrnet“ atsiliepime į kasacinį skundą, teismai nenustatė, jog pareiškėjas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti UAB „Payrnet“ bankroto procesą. Kita vertus, vien galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis rizika nesudaro pagrindo paneigti byloje dalyvaujančio asmens teises – nustatę konkrečius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismai dėl jų turėtų spręsti taikydami CPK 95 straipsnio nuostatas.
56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisinį suinteresuotumą, kaip teisės paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą prielaidą, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą dėl teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti UAB „Payrnet“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Kasaciniam teismui nusprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
