Dėl žalos atlyginimo

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00887-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.3.6.;3.2.6.6.; 3.2.6.6.2.;

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – atsakovas) 444,98 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016-11-18 bei 2016-11-22 atsakovui M. S. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 444.98 Eur.

Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-10-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. lapkričio mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 str. 1 d. 6 p. c. papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.

Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2016-11-18 bei 2016-11-22 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala 444,98 Eur.

Atsakovui 2017-03-08 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nustatyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo už atsakovo būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas 444,98 Eur, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, šią žalą privalo atlyginti atsakovas.

Ieškovas, paduodamas ieškinį į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 444,98 Eur žalos atlyginimą, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783981, Pievų takas 38, Klaipėda, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 žyminio mokesčio valstybės naudai (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė